Pranešimas - A7-0004/2010Pranešimas
A7-0004/2010

    PRANEŠIMAS dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)

    1.2.2010 - (2009/2101(INI))

    Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
    Pranešėjas: Marc Tarabella


    Procedūra : 2009/2101(INI)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A7-0004/2010

    PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

    dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)

    (2009/2101(INI))

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas Europos Sąjungos sutarties į 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies 2 pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 27 d. Komisijos ataskaitą „Moterų ir vyrų lygybė – 2009“ (COM(2009)0077),

    –   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Link Bendrijos pagrindų strategijos dėl lyčių lygybės (2001–2005)“ (COM(20000335) ir į 2000, 2001, 2002, 2004, 2005, 2006, 2007 ir 20008 m. Komisijos metines ataskaitas dėl vyrų ir moterų lygybės Europos Sąjungoje (COM(2001)0179, COM(2002)0258, COM(2003)0098, COM(2004)0115, COM(2005)0044, COM(2006)0071, COM(2007)0049 ir COM(2008)0010),

    –   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)[1],

    –   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos [2],

    –   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo“ (COM(2008)0635),

    –   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir Direktyvos 86/613/EEB panaikinimo (COM(2008) 0636),

    –   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (COM(2008)0637),

    –   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos ataskaitą „Barselonos tikslų, susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugomis, įgyvendinimas“ (COM(2008)0638),

    –   atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijos dėl prekybos žmonėmis ratifikavimo eigą (STCE Nr. 197),

    –   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 d. Europos socialinių partnerių priimtą veiksmų planą lyčių lygybės srityje,

    –   atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (angl. CEDAW),

    –   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23 ir 24 d. vykusios Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą,

    –   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo[3],

    –   atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl moterų imigracijos: moterų imigrančių vaidmuo ir vieta Europos Sąjungoje[4],

    –   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa)[5],

    –   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės gairių (2006–2010 m.)[6],

    –   atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto 2007 m. kovo 22 d. nuomonę dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo,

    –   atsižvelgdamas į savo 2008 rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2008 m.)[7],

    –   atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymo[8],

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

    –   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0004/2010),

    A.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinis Europos Sąjungos principas, įtvirtintas Europos Sąjungos sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir kadangi tebeegzistuoja didelė moterų ir vyrų nelygybė nepaisant šioje srityje pasiektos akivaizdžios pažangos,

    B.  kadangi Europos Sąjunga šiuo metu patiria plataus masto finansų, ekonomikos ir socialinę krizę, turinčią ypatingų pasekmių moterų padėčiai darbo rinkoje ir asmeniniam gyvenimui,

    C. kadangi motinystė ir tėvystė turi būti laikomos pagrindinėmis teisėmis, būtinomis socialinei pusiausvyrai, ir kadangi Europos Sąjungos lygmeniu egzistuoja direktyva dėl motinystės atostogų[9] ir direktyva dėl vaiko priežiūros atostogų[10], tačiau iki šiol nėra priimta teisės aktų dėl tėvystės atostogų,

    D.  kadangi, remiantis turimais duomenimis, dėl profesinės ir sektorių segregacijos krizės pradžia apskritai labiau palietė vyrus nei moteris, tačiau padėtis yra kitokia tam tikrose šalyse ir tam tikruose sektoriuose, pvz., tradiciniuose pramonės sektoriuose, kuriuose daugiausia darbuotojų moterys ir kuriuose įregistruojama daug įmonių uždarymo bei tarptautinių įmonių perkėlimo atvejų; kadangi visgi pagal turimus duomenis neatsižvelgiama į darbą ne visą dieną, o 31,1 proc. darbuotojų dirba ne visą dieną palyginti su 7,9 proc. darbuotojų; kadangi viešųjų paslaugų srityje moterys sudaro daugumą darbuotojų, o švietimo, sveikatos ir socialinės pagalbos srityse – du trečdalius; kadangi dėl krizės moterys gali nukentėti dvigubai labiau, jei ateityje bus mažinamas biudžetas, nes gali būti neigiamų padarinių viešųjų paslaugų pasiūlai,

    E.  kadangi nuo skurdo ir mažų pensijų tradiciškai labiau gali nukentėti moterys, ypač vienišos motinos ir vyresnės nei 65 metų moterys; kadangi jos dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl to, kad jos visiškai ar laikinai nutraukė profesinę veiklą prisiimdamos šeimos pareigas, ar dėl to, kad negaudamos atlyginimo ir nemokėdamos socialinio draudimo įmokų dirbo savo sutuoktinių įmonėse, visų pirma prekybos ir žemės ūkio sektoriuose, gauna pensijas, vos pakankamas pragyvenimo minimumui užtikrinti, ir kadangi formuojant įvairių sričių politiką dažniausiai siekiama padėti vaikų turinčioms šeimoms neatsižvelgiant į tai, kad 35 proc. tokių šeimų sudaro vienas suaugęs asmuo – dažniausiai moteris,

    F.  kadangi vidutinis moterų užimtumas siekia 59,1 proc., kadangi, nors jų užimtumo lygis nuo 2000 m. nuolat kilo, moterų darbo sąlygos nepagerėjo ir kadangi moterys visada nukenčia nuo profesinės ir sektorių segregacijos,

    G. kadangi socialinės ekonomikos įmonės yra sėkmingo moterų užimtumo didinimo pavyzdys, nes jos gerina socialinę moterų padėtį, suteikia joms finansinį nepriklausomumą ir sudaro sąlygas lengviau suderinti profesinę veiklą ir šeiminį gyvenimą, pvz., siūlo vaikų, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų priežiūros paslaugas,

    H. kadangi nuo 2000 m. moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai bendrai imant laikosi gana dideli (tarp 14 ir 17,4 proc.), nepaisant daugelio Komisijos įgyvendintų priemonių ir valstybių narių prisiimtų įsipareigojimų,

    I.   kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo157 straipsnyje numatoma, kad „Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį“ ir kadangi šį principą patvirtino nuolatinė Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika,

    J.   kadangi minėtoje 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas prašo Komisijos iki 2009 m. gruodžio 31 d. jam pateikti teisės akto dėl galiojančių teisės aktų, susijusių su vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymu, persvarstymo pasiūlymą,

    K. kadangi, nors ir mažiau, vyrai taip pat kenčia nuo profesinės ir sektorių segregacijos ir lyčių stereotipų,

    L.  kadangi norint skatinti ir pasiekti vyrų ir moterų lygybę būtina užtikrinti, kad vyrai ir moterys dalytųsi šeiminėmis ir namų ūkio pareigomis, visų pirma daugiau naudotųsi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis ir apgailestauja, kad Bendrajame socialinių partnerių susitarime dėl tėvystės atostogų (2009 m. liepos mėn.) neaptariamas apmokamų atostogų klausimas, nes tokios atostogos gerokai padidintų atostogas pasiimančių vyrų skaičių ir padėtų moterims ir vyrams lygiau pasidalyti profesines ir šeimines pareigas,

    M. kadangi, norint užtikrinti vienodas dalyvavimo darbo rinkoje, mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo sąlygas moterims ir vyrams, būtina, kad būtų prieinamos vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugos,

    N. kadangi 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybės narės buvo paragintos pasistengti iki 2010 m. įsteigti priežiūros įstaigas ne mažiau kaip 90 % vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus bei ne mažiau kaip 33 % vaikų iki trejų metų amžiaus, tačiau daugiau negu pusė valstybių narių dar anaiptol nepasiekė šių tikslų,

    O. kadangi 2008 m. moterys gavo 58,9 proc. Sąjungos universitetinių studijų diplomų ir kadangi dauguma prekybos, vadybos ir teisės studentų yra moterys, tačiau nedaug moterų eina įmonių, institucijų ir politinių organų vadovų pareigas; kadangi yra nedaug moterų, baigusių informatikos, inžinerijos ir fizikos studijas, todėl nepakankamai moterų dirba privačiajame sektoriuje, kuris yra itin svarbus ekonomikos atgaivinimui; kadangi per laiką išryškėjo tendencija, kad atotrūkis tarp IT sektoriaus moterų ir vyrų darbuotojų ne mažėja, o didėja,

    P.  kadangi Europos Parlamentų narių moterų santykis pakito nuo 32,1 proc. 2004–2009 m. kadencijos metu iki 35 proc. po 2009 m. birželio 7 d. vykusių Europos Parlamento rinkimų, kadangi Parlamento komitetų pirmininko pareigas einančių moterų santykis pakito nuo 25 proc. iki 41 proc. ir kadangi Europos Parlamento pirmininko pavaduotojų santykis pakito nuo 28,5 proc. iki 42,8 proc., tačiau moteriškos lyties kvestorių sumažėjo nuo trijų iki dviejų,

    Q. kadangi tam tikrų grupių moterų, pvz., neįgaliųjų, besirūpinančių priklausomais asmenimis, pagyvenusių, priklausančių mažumoms ir imigrančių, kurios dažnai patiria kartu ir sunkumų, ir grėsmių, o taip pat dvejopą diskriminaciją, padėtis blogėja,

    R.  kadangi migrantės kenčia nuo dvigubos diskriminacijos darbo rinkoje dėl lyties ir dėl jų, kaip migrančių, statuso; kadangi viena iš penkių migrančių dirba žemos kvalifikacijos darbą ir kadangi namų ūkio, kavinių, viešbučių ir restoranų ar renginių įstaigų paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose dirbančios migrantės yra ypač pažeidžiamos,

    S.  kadangi ir vyrų, ir moterų užimtumo lygis kaimo vietovėse mažesnis, be to, didelė dalis moterų niekada nedirba oficialiojoje darbo rinkoje ir dėl to nėra registruotos kaip bedarbės, nei įtraukiamos į nedarbo statistiką, o tai sudaro finansinių ir teisinių problemų norint pasinaudoti teise į motinystės atostogas ir laikino nedarbingumo pripažinimu ligos laikotarpiu, siekiant įgyti teisę į pensiją ir prieigą prie socialinio draudimo, taip pat sudaro problemų ištuokos atveju; kadangi kaimo vietovės nukenčia dėl to, kad trūksta galimybių gauti aukštos kvalifikacijos darbą,

    T.  kadangi mažumoms priklausančios moterys, ypač romų tautybės, nuolat patiria įvairių formų diskriminaciją dėl tautybės ir lyties; kadangi už lygybės klausimus atsakingos nacionalinės institucijos tinkamai nekovoja su įvairių formų ar daugialype diskriminacija,

    U.  kadangi prekyba žmonėmis yra šiuolaikinė vergijos forma, o nuo prekybos žmonėmis vis dar daugiausia nukenčia moterys ir merginos,

    V.  kadangi anksčiau minėtoje 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliucijoje valstybės narės buvo raginamos nedelsiant ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis, kuri yra pati svarbiausia kovos su šiuo reiškiniu teisinė priemonė, nes tokia prekyba yra nusikaltimas, žmogaus teisių pažeidimas ir nusikaltimas žmogaus orumui ir neliečiamybei; kadangi iki šiol šią konvenciją ratifikavo tik 16 Sąjungos valstybių narių;

    W. kadangi visų rūšių smurtas prieš moteris yra pati didžiausia kliūtis moterų ir vyrų lygybei, yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų ir nepaiso geografinių, ekonominių, kultūrinių ar socialinių ribų; kadangi jis yra rimta Sąjungos problema, nes apie 20–25 proc. moterų patiria fizinį smurtą būdamos suaugusios ir daugiau kaip 10 proc. moterų patiria seksualinį smurtą; kadangi vienas iš Tarybai pirmininkausiančios Ispanijos prioritetų – kova su smurtu prieš moteris,

    X.  kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata – tai bendra žmogaus gerovė (ir fizinė, ir protinė bei socialinė), susijusi su lyties organais, jų funkcijomis ir funkcionavimu, o ne tik reiškia, kad žmogus neturi ligos ar negalios, ir kadangi visiškos moterų fizinės ir seksualinės nepriklausomybės pripažinimas yra būtina bet kokios sėkmingos seksualinės ir reprodukcinės sveikatos politikos, o taip pat kovos su smurtu prieš moteris politikos sąlyga,

    Y.  kadangi 2006 m. oficialiai įsteigtas Europos lyčių lygybės institutas, kuris turėjo pradėti savo veiklą ne vėliau kaip 2008 m. sausio 19 d., tačiau iki šiol jis veikia tik iš dalies,

    Z.  kadangi Lisabonos strategija buvo siekiama į darbo rinką įtraukti 60 proc. moterų, gebančių dirbti, o pastangomis, kurios dedamos norint išspręsti demografinę problemą, siekiama skatinti didesnį gimstamumą norint įvykdyti būsimus reikalavimus; kadangi vyrų ir moterų lygybė ir pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo išlieka pagrindinės diskusijų dėl demografinių pokyčių temos;

    1.  sveikina Komisiją, kad ji savo ataskaitoje dėl moterų ir vyrų lygybės (2009 m.) pabrėžė, kaip svarbu stiprinti lyčių lygybės politiką, kai taip sparčiai kinta ekonomika, tačiau pabrėžia, kad reikia daugiau konkrečių veiksmų ir naujos politikos;

    2.  apgailestauja, kad ekonomikos atgaivinimo projektai daugiausia skirti tų profesijų, kurių atstovų daugumą sudaro vyrai, žmonėms; pabrėžia, kad labiau remiant būsimą vyrų, o ne moterų užimtumą užuot sumažinus padidinama lyčių nelygybė ir kad būtina įtraukti moterų ir vyrų lygybės politiką į ES, šalių ir tarptautinius kovos su krize planus;

    3.  primygtinai ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares ginti socialines teises ir užtikrinti, kad dėl ekonomikos ir finansų krizės nebūtų apribojamos socialinės išmokos ir socialinės paslaugos, ypač susijusios su vaikų priežiūra ir pagalba pagyvenusiems žmonėms; pažymi, kad priežiūros politika ir priežiūros paslaugų teikimas glaudžiai susiję su moterų ir vyrų lygybės siekiu;

    4.  atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos, socialinė ir finansų krizė gali būti galimybė, kad Sąjungos ekonomika taptų našesne ir naujoviškesne, o visuomenėje būtų labiau atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę, jeigu būtų priimta atitinkama politika ir priemonės;

    5.  prašo Komisijos pateikti tikslius statistikos duomenis apie krizės poveikį moterims ir vyrams atsižvelgiant į nedarbo lygį, darbo ne visą dieną ir terminuotų bei neterminuotų darbo sutarčių raidą ir kovos su krize politikos pasekmes viešosioms paslaugoms;

    6.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės privalo plėtoti, remti ir stiprinti moterų vaidmenį socialinėje ekonomikoje, atsižvelgdamos į išaugusį moterų užimtumą šiame sektoriuje ir į socialinės ekonomikos paslaugų svarbą siekiant skatinti derinti darbą ir asmeninį gyvenimą;

    7.  prašo valstybių narių atlikti poveikio vertinimus lyčių aspektu prieš pradedant įgyvendinti biudžeto mažinimo politiką, kad moterys pernelyg daug nenukentėtų, ir ragina Komisiją bei valstybes nares remiantis minėtaisiais statistikos duomenimis ir poveikio vertinimais parengti atgaivinimo politiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į specialius moterų ir vyrų poreikius ir padėtį, t. y. įgyvendinant integruoto požiūrio į lyčių lygybę (angl. gender mainstreaming) ir biudžeto analizės lyčių lygybės aspektu (angl. gender budgeting) politiką;

    8.  apgailestauja, kad dabartinėje Lisabonos strategijoje beveik nebus įtrauktas vyrų ir moterų aspektas, ir ragina Tarybą ir Komisiją į strategiją, kuri bus priimta po Lisabonos strategijos „ES 2020“, įtraukti skyrių, skirtą šiam aspektui;

    9.  ragina už lygybės klausimus atsakingas nacionalines institucijas įgyvendinti integruotąją strategiją, kad jos galėtų geriau reaguoti daugialypės diskriminacijos atvejais ir geriau nagrinėti šiuos atvejus; be to, reikalauja, kad už lygybės klausimus atsakingos nacionalinės institucijos pradėtų rengti teisėjams, teisininkams ir darbuotojams mokymus, kuriuose jie išmoktų pastebėti daugialypę diskriminaciją, užkirsti jai kelią ir į ją reaguoti;

    10. džiaugiasi, kad 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos nustatytas tikslas iki 2010 m. pasiekti 60 proc. moterų užimtumo lygį greitai bus pasiektas; visgi pabrėžia, kad, deja, didelę dalį šio darbo sudaro nestabilus ir mažai atlyginamas darbas; taip pat apgailestauja, kad moterų užimtumo lygis valstybėse narėse labai skirtingas: nuo 37,4 proc. Maltoje iki 74,3 proc. Danijoje; todėl ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad Direktyva 2006/54/EB būtų veiksmingai taikoma;

    11. ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į amatų, prekybos, žemės ūkio ir žvejybos sektoriuose ir mažose šeimos įmonėse dirbančių sutuoktinių pagalbininkų padėtį, atsižvelgiant ir į lyčių lygybės principą, ir į tai, kad moterų padėtis yra labiau pažeidžiama nei vyrų; ragina valstybes nares tobulinti bendros nuosavybės teisinę formą, kuri leistų visiškai pripažinti moterų teises žemės ūkio sektoriuje, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir pripažinti jų darbą;

    12. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių ir įdiegti pozityviąją diskriminaciją siekiant, kad moterys dalyvautų ekologinių pokyčių projektuose ir programose, pvz., atsinaujinančių energijos šaltinių sektoriuje, ir užsiimtų mokslo veikla ir dirbtų su moderniomis technologijomis susijusį darbą;

    13. skatina valstybes nares populiarinti moterų verslininkystę pramonės sektoriuje, teikti finansinę paramą savo įmones steigiančioms moterims ir kurti šių moterų konsultavimo profesiniais klausimais sistemą, taip pat organizuoti joms skirtus mokymus;

    14. pabrėžia, kad nuosavos moterų pajamos ir apmokamas darbas yra pagrindinės priemonės, padedančios joms tapti ekonomiškai nepriklausomomis ir siekti didesnės moterų ir vyrų lygybės visoje visuomenėje; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kad visuomenė sensta, reikia ir vyrų, ir moterų, kad netruktų darbo jėgos;

    15. pažymi, kad moterys susiduria su didesne skurdo grėsme, nes vidutiniai moterų ir vyrų darbo užmokesčiai labai skiriasi, ir kad tarp valstybių narių ir įvairių sektorių esama didelių skirtumų; todėl primygtinai ragina valstybes nares taikyti Direktyvą 2006/54/EB ir ypač populiarinti principą už vienodą arba vienodos vertės darbą mokėti vienodą užmokestį;

    16. mano, kad būtina taip pat imtis priemonių siekiant sumažinti vyrų ir moterų nelygybę pensijų klausimu, nes dar ir dabar moterims tenka didžiausia dalis šeiminių pareigų, o dėl to jos dirba su pertrūkiais ir paprastai mažiau gali įsitraukti į darbą nei vyrai;

    17. apgailestauja, kad po minėtosios 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliucijos Komisija dar nepateikė teisės akto dėl galiojančių teisės aktų, susijusių su vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymu, persvarstymo pasiūlymo; todėl ragina Komisija kuo greičiau pateikti tokį pasiūlymą dėl teisės akto;

    18. ragina Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares vasario 22-ąją paskelti Tarptautine vienodo darbo užmokesčio diena;

    19. remia Komisiją, pradėjusią procedūras dėl pareigos nevykdymo, susijusio su galiojančių direktyvų perkėlimu; mano, kad valstybės narės, kurios dar to nepadarė, privalo kuo greičiau perkelti į savo teisę direktyvas, reglamentuojančias moterų ir vyrų lygybę, ir ypač užtikrinti, kad jos būtų teisingai taikomos;

    20. pageidauja, kad kuo greičiau būtų parengta Europos moterų teisių chartija siekiant pagerinti faktines moterų teises Sąjungoje ir nustatyti mechanizmus, kurie padėtų užtikrinti moterų ir vyrų lygybę visose socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo srityse;

    21. prašo Komisijos ir valstybių narių pradėti informavimo kampanijas mokyklose, darbo vietose ir žiniasklaidoje skatinti platesnį profesijų pasirinkimą, ypač jaunų merginų, kovoti su neišnykstančiais lyčių stereotipais ir su žeminamuoju vaizdavimu, t. y. kampanijas, kurių metu būtų aiškinamas vyrų vaidmuo lygiai dalijantis pareigomis šeimoje ir derinant darbą ir asmeninį gyvenimą;

    22. ragina valstybes nares pripažinti įmones, kurios imasi priemonių siekdamos skatinti vyrų ir moterų lygybę, ir palengvinti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, kad būtų sudaromos palankios sąlygos gerosios patirties sklaidai šioje srityje;

    23. pabrėžia, kokios svarbios ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros įstaigos, vaikų priežiūros tarnybos ir pagalbos pagyvenusiems žmonėms ir kitiems priklausomiems asmenims tarnybos siekiant kuo geriau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą; pritaria Komisijoms veiksmams, kuriais siekiama laiku parengti kokybiškus lyginamuosius statistikos duomenis ir pateikti specialiąsias rekomendacijas kiekvienai valstybei narei; ragina valstybes nares imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų pasiekti minėtieji Barselonos Europos Vadovų Tarybos nustatyti tikslai dėl ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtų priežiūros įstaigų;

    24. pabrėžia, kokie svarbūs kai kurie veiksmai, kurių ėmėsi Komisija, pvz., pasiūlymas persvarstyti Direktyvą 92/85/EEB dėl motinystės saugos ir Direktyvą 86/613/EEB dėl savarankiškai dirbančių darbuotojų ir šeimos versle padedančių sutuoktinių pagalbininkų; tačiau mano, kad Komisijos pasiūlymas persvarstyti Direktyvą 92/85/EEB nepakankamai ambicingas turint omeny vyrų ir moterų darbo, šeiminio ir asmeninio gyvenimo suderinimą;

    25. pabrėžia, kad būtina svarstyti tėvystės atostogų klausimą, ir prašo Komisijos paremti bet kokius veiksmus, kuriais būtų siekiama įvesti tėvystės atostogas ES lygmeniu; mano, kad motinystės atostogos turėtų būti susietos su tėvystės atostogomis siekiant, kad moterys būtų geriau apsaugotos darbo rinkoje ir kad taip būtų kovojama su visuomenėje egzistuojančiais stereotipais dėl šių atostogų panaudojimo;

    26. prašo valstybių narių imtis veiksmingų teisėkūros priemonių, kurios padėtų sudaryti palankias sąlygas moterų ir vyrų, užimančių vadovaujančias pareigas įmonėse, institucijose ir politiniuose organuose, pusiausvyrai, ir todėl ragina nustatyti privalomus tikslus siekiant užtikrinti vienodą moterų ir vyrų atstovavimą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad taikant rinkimų kvotas daromas teigiamas poveikis moterų galimybėms atstovauti;

    27. džiaugiasi Norvegijos vyriausybės sprendimu padidinti valstybinių ir privačių įmonių valdybose dirbančių moterų skaičių ne mažiau kaip iki 40 proc. ir ragina Komisiją ir valstybes nares Norvegijos vyriausybės iniciatyvą laikyti teigiamu pavyzdžiu ir imtis priemonių einant šia linkme;

    28. ragina valstybes nares pradėti vidurinį išsilavinimą įgijusioms moterims skirtas kampanijas, kuriose moterys būtų skatinamos pasirinkti profesiją inžinerijos srityje, siekiant, kad daugiau moterų turėtų techninę specialybę, kuri tradiciškai laikoma vyriška;

    29. džiaugiasi, kad po 2009 m. birželio mėn. EP rinkimų gerokai išaugo Parlamento komitetų pirmininkių ir Europos Parlamento pirmininko pavaduotojų moterų skaičius ir padaugėjo – mažiau, bet visgi – Parlamento narių moterų;

    30. šiuo klausimu mano, kad moterų paskirtųjų Komisijos narių dalis (33 proc. visos Komisijos), pasiekta itin sunkiai, – tai vos patenkinamas rezultatas; laikosi nuomonės, kad Komisijos sudėtis turėtų labiau atspindėti ES gyventojų įvairovę, įskaitant vyrų ir moterų aspektu; ragina valstybes nares kitų skyrimų metu pasiūlyti du skirtingos lyties kandidatus, kad būtų lengviau sudaryti Komisiją, kurioje būtų daugiau moterų;

    31. prašo valstybių narių atidžiai atsvarstyti savo migracijos politiką, kad būtų galima geriau panaudoti aukštos kvalifikacijos migrančių kvalifikaciją ir užtikrinti socialinę apsaugą darbuotojoms namų ūkio paslaugų ir kituose sektoriuose, kuriuose ji nepakankama, siekiant sudaryti palankias sąlygas migrančių integracijai suteikiant taip pat joms galimybę mokytis, ypač kelti kvalifikaciją ir mokytis priimančios šalies kalbos;

    32. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pirmenybę ir ypatingą dėmesį labiau pažeidžiamų moterų grupių, t. y. moterų su negalia, moterų, besirūpinančių priklausomais asmenimis, pagyvenusių, tautinėms mažumoms priklausančių ar imigrančių moterų ir kalinčių moterų, poreikiams ir parengti konkrečias priemones šiems poreikiams patenkinti;

    33. ragina Komisiją ir valstybes nares priimti ir įgyvendinti reikiamas priemones, skirtas padėti moterims su negalia tobulėti socialinio, profesinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo srityse, kuriose jų vis dar dalyvauja nepakankamai;

    34. primygtinai prašo Čekijos, Vokietijos, Estijos, Airijos, Graikijos, Italijos, Lietuvos, Vengrijos, Nyderlandų, Suomijos ir Švedijos nedelsiant ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis;

    35. primena, kad smurtas prieš moteris lieka didžiausia problema, kurią reikia spręsti visomis Bendrijos ir valstybių narių priemonėmis, ir dar kartą prašo Komisijos per penkerius metus paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metus; džiaugiasi, kad vienas Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos iš prioritetų – kova su smurtu prieš moteris, ir ragina kitas Tarybai pirmininkausiančias šalis pasekti Ispanijos pavyzdžiu;

    36. remia pirmininkaujančios Ispanijos pasiūlymus sukurti Europos smurto lyties pagrindu stebėsenos centrą, įvesti Europos nukentėjusiųjų apsaugos orderį ir įsteigti bendrą visai Europos Sąjungai pagalbos nukentėjusiems telefono numerį;

    37. pabrėžia, kad svarbu kovoti su smurtu prieš moteris norint pasiekti moterų ir vyrų lygybę, todėl ragina Tarybą ir Komisiją sukurti aiškią teisinę bazę, kad galima būtų kovoti su visų formų smurtu prieš moteris, ypač prekyba moterimis;

    38. pabrėžia, kad moterims privalo būti suteikta galimybė kontroliuoti savo lytines ir reprodukcines teises, t. y. naudojant kontracepciją ir turint galimybę atlikti abortus; pabrėžia, kad moterims turi būti nemokamai suteikiamos konsultacijos abortų klausimu; todėl, kaip nurodyta minėtoje 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliucijoje, pritaria priemonėms ir veiksmams, kuriais siekiama gerinti moterų galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, geriau informuoti moteris apie jų teises ir teikiamas paslaugas; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti priemones ir veiksmus, kurie padėtų informuoti vyrus apie jų pareigas lytinės ir reprodukcijos sveikatos klausimais;

    39. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos lyčių lygybės institutas vis dar kuriamas, ir laukia, kai jis kuo greičiau ims visapusiškai veikti;

    40. ragina Europos Komisiją tęsti savo naująją strategiją „Ne tik BVP“ (angl. „Beyond GDP“) ir į savo darbus įtraukti strategijas, pagal kurias galima būti įvertinti moterų ir vyrų veiklos kartų solidarumo srityje indėlį į valstybių narių BVP;

    41. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

    • [1]  OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
    • [2]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0062.
    • [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2009)0098.
    • [4]  OL C 313 E, 2006 12 20, p. 118.
    • [5]  Priimti tekstai, P7_TA(2009)0090.
    • [6]  OL C 301 E, 2007 12 13, p. 56.
    • [7]  Priimti tekstai, 2008 9 3, P6_TA(2008)0399.
    • [8]  Priimti tekstai, 2008 11 18, P6_TA(2008)0544.
    • [9]  1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo. OL L 348, 1992 11 28, p. 1.
    • [10]  1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą dėl bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC. OL L 145, 1996 6 19, p. 4.

    AIŠKINAMOJI DALIS

    Ekonomikos, finansų ir socialinė krizė, kurią patiria Europos Sąjunga ir pasaulis, turi rimtų pasekmių moterims, jų darbo sąlygoms, jų vietai visuomenėje ir vyrų bei moterų lygybei Europos Sąjungoje. Todėl yra svarbi rezoliucija dėl moterų ir vyrų lygybės (2009 m.), kurią Europos Parlamentas priėmė po to, kai Europos Komisija pateikė savo ataskaitą.

    Pranešėjas nori savo pranešime pabrėžti įvairias krizės pasekmes moterų padėčiai. Užimtumo klausimu visų pirma reikia ypatingą dėmesį skirti darbo vietų ne visą dieną raidai, įdarbinimo sąlygoms ir pajamoms. Kadangi daugiau moterų dirba viešųjų paslaugų, švietimo, sveikatos ir socialinės pagalbos srityse, krizės pradžioje jos nenukentėjo labiausiai. Tačiau dėl šios profesinės segregacijos moterys gali nukentėti ateinančiais mėnesiais: minėtuose sektoriuose dirbančių moterų darbo vietos gali būti panaikintos, o moterys, gaunančios šias paslaugas, turės paaukoti savo darbo vietas, kad jas galėtų atlikti pačios (ypač vaikų priežiūra, bet taip pat ir parama vyresnio amžiaus žmonėms, mokyklinė pagalba ir kt.).. Todėl labai svarbu, kad valstybių narių vyriausybės atsižvelgtų į galimą jų biudžeto mažinimo politikos poveikį moterims. Jokiu būdu negalima paaukoti moterų, jokiu būdu negalima abejoti dėl vyrų ir moterų lygybės politikos.

    Kita vertus, krizė turi savyje ir didžiulį potencialą: vyriausybės ir Europos Sąjunga turėtų peržiūrėti, kaip jos rengia savo įvairių sričių politiką. Galima sukurti naują visuomenę, įkvėptą realios lygybės idealų. Europos Sąjunga ir vyriausybės turi suprasti, kad nuo šiol būtina moterų ir vyrų lygybės klausimą įtraukti visų sričių politiką. Pačios moterys turi atlikti lemiamą vaidmenį. Pavyzdžiui, Islandijos vyriausybė paskyrė dvi moteris bankų, kurių bankrutavimas prisidėjo prie šalies ekonomikos griūties, vadovėmis. Be to, iš mokyklos „Ceram Business School“ Įmonių feminizacijos centro atliktos studijos matyti, kad kuo įmonėje daugiau moterų, užimančių vadovaujančias pareigas, tuo mažiau krito tos įmonės akcijų kursas biržoje šiais metais. Tai nereiškia, kad reikia vyrus pakeisti moteris, tačiau reikia skatinti, kad daugiau moterų dalyvautų įmonėse, visuomenėje visais klausimais, kad nepasikartotų praeities klaidos.

    Turėtume pasidžiaugti, kad Europos Sąjungoje išaugo moterų užimtumo lygis: mes labai greitai pasieksime Barselonos tikslus ir tuo galime didžiuotis. Užimtumas moterims suteikia finansinę nepriklausomybę, statusą ir dalyvavimą visuomenėje, o tai gali joms atnešti tik naudą. Visgi turime apgailestauti, kad, nors ir išaugo moterų užimtumo lygis, tačiau deja darbo sąlygos nepagerėjo: moterys iš tiesų dažniausia dirba ne visą dieną ir (arba) su jomis sudaroma terminuota darbo sutartis, taip pat daugiausia laiko dirba mažai apmoka darbą.

    Pranešėjas norėtų priminti, kad principas už vienodą darbą mokėti vienodą užmokestį įtvirtintas Bendrijos sutartyse nuo 1957 m. Europos Sąjunga buvo pirmtakė šioje srityje. Tačiau praėjus 52 metams mes, deja, turime konstatuoti, kad šis principas ne visada vienodai taikomas. Be to, nuo 2000 m. moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai laikosi gana dideli, nors priimta įvairių ES teisės aktų. Skaičiai iškalbingi (nuo 2000 m. – nuo 14 iki 17,4 proc. remiantis įvairiais Europos Komisijos skaičiavimo metodais), tačiau vaizdai dar labiau sukrečiantys: moteris turi dirbti iki vasario 22 d. (t. y. 418 kalendorių dienų), kad uždirbtų tiek, kiek uždirba vyras per metus; pasak 2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymo. Norėdamos pakeisti šią nepakenčiamą padėtį valstybės narės turėtų taikyti ir priversti taikyti daug galiojančių teisės aktų, ypač Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo.

    Vyrai irgi susiduria su vyrų ir moterų atlyginimų skirtumu, profesine segregacija, lyčių stereotipais. Visuomenėje, kuri be paliovos vystosi, vyrams visuomet reikia ieškoti savo vietos. Todėl, be įvairių informavimo kampanijų, skirtų visai visuomenei, būtų naudinga rengti specialiąsias kampanijas vyrams, kurių metu būtų, pvz., pasakojama apie vyrus, einančius pareigas arba vykdančius funkcijas, kurios tradiciškai priskiriamos moterims. Mes privalome įvesti į kolektyvinę pasąmonę šias scenas, kurios atsveria lyčių stereoripus, siekdami, kad daugiau niekas nesistebėtų, kad moteris vairuoja autobusą arba vyras skalbia drabužius. Ir moterims, ir vyrams naudinga visuomenė, kurioje yra didesnė lygybė ir kuri yra atsikračiusi lyčių stereotipų.

    Nors Europos Komisija savo ataskaitoje nepaminėjo, smurtas prieš moteris – tai tema, kurią pranešėjas nori paaiškinti šiame pranešime. Kova su smurtu prieš moteris – vienas iš pagrindinių Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prioritetų. Tai visai visuomenei ypač svarbi kova, kurios turėtų taip pat nepamiršti ir kitos šalys, vėliau pirmininkausiančios Tarybai.

    Mes turime skirti ypatingą dėmesį migrančių padėčiai: šios moterys, patiriančios dvigubą diskriminaciją, privalo įveikti daug sunkumų, kad galėtų integruotis mūsų visuomenėje. Taigi mes turėtume imtis visų reikiamų priemonių, kad palengvintume jų integraciją, visų pirma aiškiai ir tiksliai informuodami jas apie jų teises, ypač suteikdami galimybę mokytis priimančios šalies kalbos. Mokant šalies, kurioje gyvenama, kalbą atsiranda galimybė atsiverti kitiems, visapusiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir siekti pažangos.

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    25.1.2010

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    15

    5

    7

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Regina Bastos, Edit Bauer, Marije Cornelissen, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Iratxe García Pérez, Zita Gurmai, Jolanta Emilia Hibner, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Astrid Lulling, Barbara Matera, Siiri Oviir, Raül Romeva i Rueda, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Marc Tarabella, Britta Thomsen, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Izaskun Bilbao Barandica, Nicole Kiil-Nielsen, Christa Klaß, Katarína Neveďalová, Chrysoula Paliadeli, Antigoni Papadopoulou

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

    Elisabeth Jeggle