Pranešimas - A7-0019/2010Pranešimas
A7-0019/2010

    PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą

    23.2.2010 - (COM(2010)0009 – C7‑0013/2010 – 2010/0002(BUD))

    Biudžeto komitetas
    Pranešėjas: Reimer Böge

    Procedūra : 2010/0002(BUD)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A7-0019/2010

    PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą

    (COM(2010)0009 – C7‑0013/2010 – 2010/0002(BUD))

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0009 – C7‑0013/2010),

    –   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1] (2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 28 punktą,

    –   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[2] (EGF reglamentas),

    –   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0019/2010),

    A. kadangi Europos Sąjunga yra parengusi atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones, kurias taikant būtų teikiama papildoma parama nuo didelių struktūrinių pasaulinės prekybos tendencijų pokyčių padarinių nukentėjusiems darbuotojams ir jiems padedama iš naujo integruotis į darbo rinką,

    B.  kadangi Europos Sąjungos finansinė pagalba be darbo likusiems asmenims turėtų būti dinamiška ir, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdžio metu patvirtinta jungtine Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija, teikiama kaip galima greičiau bei veiksmingiau, taip pat atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo,

    C. kadangi Lietuva kreipėsi su prašymu suteikti EGF pagalbą, kuri būtų skirta atleidimų 128-iose statybų sektoriaus įmonėse problemai spręsti[3]3,

    D. kadangi paraiška atitiko EGF reglamente nustatytus teisės gauti paramą kriterijus,

    1.  ragina susijusias institucijas dėti būtinas pastangas siekiant, kad būtų greičiau mobilizuotos EGF lėšos;

    2.  primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EDF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą, kai ketinama suteikti vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos atleistiems darbuotojams;

    3.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga, siekdama veiksmingai spręsti su pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės padariniais susijusius klausimus, turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis; pabrėžia EGF svarbą iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;

    4.  pabrėžia, jog vadovaujantis EGR reglamento 6 straipsniu turėtų būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas pavienių atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką; primena, kad EGF pagalba neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

    5.  ragina Komisiją į pasiūlymus dėl EGF lėšų mobilizavimo ir į savo kasmetinius pranešimus įtraukti tikslią informaciją apie papildomą finansavimą, gautą iš Europos socialinio fondo (ESF) ir kitų struktūrinių fondų;

    6.  primena Komisijai mobilizuojant EGF lėšas neatlikti sistemingų mokėjimų asignavimų pervedimų iš ESF, nes EGF sukurtas kaip atskira speciali savo tikslus ir terminus turinti priemonė;

    7.  mano, kad EGF veikla ir finansavimas turėtų būti vertinami atliekant bendrą programų ir kitų pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą sukurtų priemonių vertinimą, kuris būtų grindžiamas daugiametės finansinės programos 2007–2013 m. laikotarpio vidurio vertinimu;

    8.  pažymi, kad naujieji Komisijos pasiūlymai dėl sprendimo dėl EGF lėšų mobilizavimo susiję su vienos valstybės narės prašymu, o tai atitinka Europos Parlamento raginimus;

    9.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

    10. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos Pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

    11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

    • [1]  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
    • [2]  OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
    • [3] 3 EGF/2009/017 LT/Pastatų statyba.

    PRIEDAS. EUROPOS PARLAMENTO IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS SPRENDIMAS,

    2010 m. vasario XX d.

    dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1], ypač į jo 28 punktą,

    atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[2], ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    kadangi:

    (1)      Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) sukurtas teikti papildomą paramą atleistiems darbuotojams, kurie patiria žalą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

    (2)      EGF apimtis buvo išplėsta nuo 2009 m. gegužės 1 d. pateiktų paraiškų atžvilgiu, įtraukiant paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės.

    (3)      2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas, neviršijant metinės viršutinės 500 mln. EUR ribos.

    (4)      2009 m. rugsėjo 23 d. Lietuva pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl pastatų statybos sektoriuje atleistų darbuotojų. Paraiška atitinka finansinei paramai keliamus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje, todėl Komisija siūlo skirti 1 118 893 EUR sumą.

    (5)      Todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos finansinei paramai pagal Lietuvos pateiktą paraišką suteikti,

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

    1 straipsnis

    2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) mobilizuojamas siekiant skirti 1 118 893 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

    2 straipsnis

    Šis sprendimas įsigalioja [...] dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Priimta Briuselyje

    Europos Parlamento vardu                          Tarybos vardu

    Pirmininkas                                                  Pirmininkas

    • [1]               OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
    • [2]               OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

    AIŠKINAMOJI DALIS

    I. Bendrosios aplinkybės

    Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) įsteigtas siekiant teikti papildomą pagalbą darbuotojams, kurie nukentėjo iš esmės struktūriškai pasikeitus pasaulinės prekybos tendencijoms.

    Remiantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1] 28 punktu ir Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 12 straipsniu[2], fondas negali viršyti maksimalios 500 mln. eurų sumos, kuri paimama iš bet kurios ankstesniųjų metų bendrų išlaidų ribos maržos ir (arba) iš atšauktų dvejų ankstesnių metų įsipareigojimų, išskyrus tuos, kurie susiję su 1b išlaidų kategorija. Nustačius pakankamas maržas ir (arba) atšauktus įsipareigojimus, atitinkamos sumos įtraukiamos į biudžetą kaip atidėjiniai.

    Kai tai susiję su procedūra, Komisija, norėdama aktyvuoti fondą ir gavusi teigiamą paraiškos įvertinimą, teikia biudžeto institucijai pasiūlymą mobilizuoti fondo lėšas ir kartu atitinkamą prašymą pervesti lėšas. Tuo pat metu gali būti inicijuotas trišalis dialogas siekiant susitarti dėl fondo lėšų panaudojimo ir reikalingų sumų. Trišalis dialogas gali vykti pagal supaprastintą tvarką.

    II. Dabartinė padėtis. Komisijos pasiūlymas

    2010 m. sausio 22 d. Komisija patvirtino tris naujus pasiūlymus dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas. Remiantis Europos Parlamento prašymu, nuo šiol kiekvienas pasiūlymas dėl sprendimo bus teikiamas kaip atskiras dokumentas. Nauji atvejai susiję su atleidimais Lietuvoje (šaldytuvų gamybos pramonės ir pastatų statybos sektoriai) ir Vokietijoje (automobilių pramonės sektorius). Tai pirmieji prašymai, kuriuos ketinama nagrinėti 2010 m. biudžeto pagrindu.

    Šis pasiūlymas susijęs su bendros 1 118 893 eurų sumos iš EGF lėšų mobilizavimu Lietuvos naudai siekiant padengti pagalbą darbuotojams, atleistiems iš 128-ių pastatų statybos sektoriaus įmonių.

    2009 m. rugsėjo 23 d. Komisijai pateiktas antrasis Lietuvos prašymas (byla EGF/2009/017/LT/Pastatų statyba) susijęs su 1 612 darbuotojų atleidimu iš 128-ių pastatų statybos sektoriaus įmonių. 806 iš jų ketinama skirti pagalbą.

    Šis prašymas grindžiamas intervencijos kriterijumi, nustatytu pagal EGF reglamento 2 straipsnio b punktą:

    „per devynių mėnesių laikotarpį visų pirma mažos arba vidutinės įmonės NACE 2 skyriuje viename regione arba dviejuose gretimuose regionuose pagal NUTS II lygį atleidžia mažiausiai 500 darbuotojų“.

    Vadovaujantis Komisijos vertinimu, prašymas atitinka EGF reglamente nustatytus teisės gauti pagalbą kriterijus, taigi ir biudžeto institucijai rekomenduojama prašymą patvirtinti.

    Komisijos vertinimas buvo grindžiamas atleidimų ir didelių struktūrinių pasaulinės prekybos tendencijų pokyčių arba finansinės krizės ryšio vertinimu, tuo, kad atleidimai nebuvo išprognozuoti, informacija apie atleidimų skaičių, darbuotojus atleidusių įmonių tapatybe, taip pat tiekėjų arba nuo atitinkamo sektoriaus priklausomus gamintojų vertinimu, sektorių ir darbuotojų, kuriems ketinama skirti paramą, kategorijų vertinimu, susijusių teritorijų ir jų valdžios institucijų bei suinteresuotųjų šalių vertinimu, atleidimų poveikio vietos, regioniniam ir nacionaliniam užimtumui vertinimu, koordinuoto asmeninių paslaugų, kurias ketinama finansuoti, paketo, įskaitant tai, ar jis suderinamas su struktūrinių fondų lėšomis finansuojama veikla vertinimu, laiko, kai pradėtos arba bus pradėtos teikti asmeninės, atleistiems darbuotojams skirtos, paslaugos vertinimu, pagaliau konsultavimosi su socialiniais partneriais procedūrų, valdymo ir kontrolės sistemų vertinimu.

    Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas turėtų patvirtinti savo nuomones vasario 22 d. posėdyje įvertinęs, ar tai suderinama su teisės gauti pagalbą kriterijais.

    Komisija, siekdama mobilizuoti fondo lėšas, pateikė biudžeto institucijai prašymą (DEC 05/2010) pervesti bendrą 1 118 893 eurų sumą iš EGF rezervo (40 02 43) įsipareigojimais ir iš ESF biudžeto eilučių (04 02 17 – ESF. Konvergencija) mokėjimais į EGF biudžeto eilutes (04 05 01) įsipareigojimams ir mokėjimams.

    Tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti fondo lėšas neviršijant metinės 500 mln. eurų ribos. Tai pirmas pasiūlymas 2010 m. mobilizuoti fondo lėšas.

    EGF reglamento 12 straipsnio 6 dalyje reikalaujama užtikrinti, jog rugsėjo 1 d. būtų prieinama bent 25 proc. maksimalios metinės EGF lėšų sumos, kad būtų įmanoma padengti iki metų pabaigos galinčias atsirasti reikmes. Biudžeto institucijai pritarus 2010 m. sausio 22 d. pasiūlymui dėl sprendimo, Lietuvai (du atvejai) ir Vokietijai (vienas atvejis) iš viso būtų skirta 7 576 397 eurų, o 2010 m. reikmės būtų palikta 492 423 603 eurų (98,4 proc.).

    III. Procedūra

    Komisija, siekdama į 2010 m. biudžetą įtraukti specifinius įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, pateikė prašymą perkelti lėšas[3]1, kaip reikalaujama 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 28 punkte.

    Kaip nustatyta teisinio pagrindo 12 straipsnio 5 dalyje, trišalis dialogas dėl Komisijos pasiūlymo dėl sprendimo dėl EGF lėšų mobilizavimo galėtų vykti pagal supaprastintą tvarką (keitimasis laiškais), nebent Parlamentas ir Taryba nepasiektų susitarimo.

    Remiantis vidaus susitarimu, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas turėtų dalyvauti šiame procese, teikti konstruktyvią paramą ir prisidėti prie fondo paraiškų vertinimo.

    Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, įvertinęs paraiškas, išdėstė savo požiūrį į fondo lėšų mobilizavimą, kuris pateiktas prie šio pranešimo pridedamoje nuomonėje.

    Jungtinėje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijoje, kuri priimta per 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdį, patvirtinta, kad svarbu užtikrinti greitą sprendimų dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą tinkamai vadovaujantis tarpinstitucinio susitarimo nuostatomis.

    • [1]  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
    • [2]  OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
    • [3] 1 DEC 05/2010, 2010 m. sausio 22 d.

    UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ

    ES/sg

    D(2010)9777

    Alainui Lamassoure‘ui

    Biudžeto komiteto pirmininkui

    ASP 13E158

    Tema: Nuomonė dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo byloje EGF/2009/017 LT/Pastatų statyba (COM(2010)9 galutinis)

    Gerb. A. Lamassoure‘ai,

    Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) klausimus nagrinėjanti darbo grupė įvertino galimybę mobilizuoti EGF lėšas bylos EGF/2009/017 LT/Pastatų statyba atveju ir priėmė toliau pateikiamą nuomonę.

    Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ir EGF klausimus nagrinėjanti darbo grupė pritaria šiam prašymui mobilizuoti fondo lėšas.

    Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas neabejoja tuo, kad mokėjimai turėtų būti perkelti, tačiau pateikia keletą pastabų.

    Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pastabos grindžiamos šiais svarstymais:

    a)  kadangi 1 612 atleidimų atvejų susiję su ta pačia priežastimi – finansų ir ekonomine krize, dėl kurios sparčiai smuko statybų paklausa, sumažėjo šio sektoriaus veiklos apimtis ir labai apribota jo prieiga prie finansų kreditų,

    b)  kadangi daugeliu atveju atleistieji – tai 25–54 metų amžiaus grupės vyrai, priskiriami amatininkų ir gamybininkų kategorijai,

    c)  kadangi šie asmenys atleisti tuo metu, kai nedarbo rodiklis Lietuvoje tarp 2008 m. trečiojo ketvirčio ir 2009 m. trečiojo ketvirčio padidėjo nuo 6,4 proc. iki 14,6 proc.[1],

    d)  kadangi finansų ir ekonominė krizė paveikė keletą Lietuvos ekonomikos sektorių (2009 m. keturios EGF bylos buvo susijusios su keturiais skirtingais sektoriais[2]) ir dėl to Europos Komisija iki 2012 m. atidėjo Lietuvos perviršinio deficito taisymą,

    e)  kadangi neturima informacijos apie galimas papildomas ESF bendrai finansuojamas priemones, kurias taikant būtų paskatintas būtinas Lietuvos užimtumo rinkos atsigavimas,

    f)  kadangi Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ir toliau nepatenkintas tuo, kaip įgyvendinamos EGF reglamento 12 straipsnio 4 dalies nuostatos, ir tai pažymėta jo ankstesnėse nuomonėse,

    g)  kadangi nežiūrint į finansinius aspektus Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas turi būti išsamiai informuotas apie tai, kaip valstybės narės naudojasi EGF lėšomis, kad fondas ateityje toliau galėtų būti vystomas, ir todėl jam reikalinga išsami informacija apie tai, kaip EGF konkrečiai papildo ESF ir kitus struktūrinius fondus apskritai.

    Todėl Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau išdėstytus pasiūlymus dėl Lietuvos paraiškos.

    1.  Pažymi, kad išskaičiavus jau patvirtintas ir įsipareigojimams pasiūlytas sumas, 2009 m. EGF finansiniame pakete tebeliktų 446 960 953 eurai.

    2.  Primena, kad EGF buvo sukurtas kaip priemonė, kurią taikydama Bendrija galėtų „parodyti solidarumą su darbuotojais, atleistais mažinant darbo vietų skaičių dėl pasaulio prekybos pokyčių“[3], o nuo 2009 m. gegužės 1 d. – dėl finansų ir ekonominės krizės poveikio.

    3.  Todėl pakartoja raginimą valstybėms narėms išnaudoti laiką, kai darbuotojai atleidžiami dėl finansų ir ekonominės krizės, jiems mokyti ir perkvalifikuoti, kadangi šiuo tikslu kasmet skiriama pakankamai EGF lėšų siekiant spręsti globalizacijos ir Europos ekonomikos, kurios sąlygomis būtų sumažintas išskiriamas CO2 kiekis ir kuri būtų grindžiama žiniomis, uždavinius.

    4.  Taigi apgailestauja, kad priemonės, kuriomis būtų galėję pasinaudoti atleisti darbuotojai, jiems tapo prieinamos tik nuo 2009 m. spalio 1 d., nors kai kurie iš jų tapo bedarbiais dar 2008 m. spalio mėn. Baiminasi, kad tai galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurių tik 50 proc. atleistų darbuotojų galėjo pasinaudoti asmeninių paslaugų paketu.

    5.  Taip pat apgailestauja, jog esama tam tikrų įrodymų, kad Lietuvos Vyriausybė nepasinaudojo visomis EGF galimybėmis ekonomikos ir finansų krizės problemoms spręsti.

    6.  Palankiai vertina priemones, kurių imtasi siekiant lanksčiau derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, ir tai, kad jos sistemingai pritaikomos sektoriuose, kur didžiąją dalį darbuotojų sudaro vyrai.

    7.  Ragina Lietuvos valdžios institucijas ir socialinius partnerius labiau išnaudoti šį pereinamąjį ekonomikos laikotarpį ir taikyti papildomas strategijas, skirtas moterų ir vyrų nelygybei darbo rinkoje pašalinti.

    8.  Pakartoja savo raginimą Europos Komisijai įtraukti į savo metinę ataskaitą ne tik išsamią informaciją apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina EGF pagalbą remdamosi EGF reglamento 7 straipsnio nuostatomis, bet ir priemonių, kurias taikant buvo ypač paskatinta vyrų ir moterų lygybė integruojant juos į darbo rinką, analizę.

    9.  Ragina valstybes nares ir Komisiją parengti priemonių, kurios pritaikytos su EGF pagalba ir kurios labiausiai pasiteisino reintegruojant darbuotojus didelės ir didėjančios bedarbystės laikotarpiu, sąrašą.

    10.  Pabrėžia, kad darbo iniciatyvos ir atleistųjų įdarbinimo rėmimas yra itin ginčytinos priemonės. Todėl ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį patirčiai, su kuria susidurta taikant šias priemones EGF pagalbos pagrindu, ir kaip galima greičiau apie tai informuoti Europos Parlamentą.

    11.  Kai tai susiję su specialia Komisijos procedūra, ragina Komisiją informuoti Europos Parlamentą, ar kreipiamas ypatingas dėmesys į EGF išlaidas, taip pat ragina atsiskaityti už EGF programų 2007 m. ir 2008 m. audito rezultatus.

    12.  Ragina Komisiją įtraukti į metines ataskaitas išsamią informaciją apie tai, ar EGF papildo kitų struktūrinių fondų lėšomis remiamas priemones, ir įtraukti informaciją apie administracines struktūras, kurios taikomos valstybėse narėse siekiant atitikti EGF reglamento 6 straipsnio nuostatas.

    Pagarbiai,

    Pervenche Berès

    • [1]  Eurostatas, Newsrelease, euroindicators, 5/2010, 2010 m. sausio 8 d.
    • [2]  EGF/2009/010 ir EGF/2009/016-018.
    • [3]  EGF reglamento Nr. 1927/2006 1 konstatuojamoji dalis ir keičiančiojo EGF reglamento Nr. 546/2009 1 straipsnis.

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    23.2.2010

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    25

    0

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Alexander Alvaro, Francesca Balzani, Lajos Bokros, Andrea Cozzolino, Jean-Luc Dehaene, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Ivars Godmanis, Ingeborg Gräßle, Carl Haglund, Jiří Havel, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Anne E. Jensen, Alain Lamassoure, Vladimír Maňka, László Surján, Helga Trüpel, Derek Vaughan, Jacek Włosowicz

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Frédéric Daerden, Giovanni La Via