Procedūra : 2009/2158(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0028/2010

Pateikti tekstai :

A7-0028/2010

Debatai :

PV 19/04/2010 - 21
CRE 19/04/2010 - 21

Balsavimas :

PV 05/05/2010 - 13.39
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0129

PRANEŠIMAS     
PDF 231kWORD 196k
3.3.2010
PE 430.369v02-00 A7-0028/2010

dėl komunikato „Europeana – tolesni veiksmai“

(2009/2158(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėja: Helga Trüpel

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ
 TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl komunikato „Europeana – tolesni veiksmai“

(2009/2158(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos komunikatą „Europeana – tolesni veiksmai“ (COM(2009)0440),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Autorių teisės žinių ekonomikoje“ (COM(2009)0532),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės bibliotekos EUROPEANA(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos kultūros paveldas vienu pelės klavišo spustelėjimu. Europos Sąjungos kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, prieinamumo internetu ir jos išsaugojimo suskaitmenintos pažanga“ (COM(2008)0513),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 4 d. paskelbtą galutinę aukščiausiojo lygio ekspertų grupės, atsakingos už skaitmeninių bibliotekų klausimus, pogrupio, nagrinėjančio autorių teisių aspektus, ataskaitą dėl skaitmeninio išsaugojimo, nenustatytos autorių teisės kūrinių ir nebespausdinamų kūrinių,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės mėn. paskelbtą galutinę aukščiausiojo lygio ekspertų grupės, atsakingos už skaitmeninių bibliotekų klausimus, pogrupio, nagrinėjančio privataus ir viešojo sektorių partnerystės aspektus, ataskaitą dėl privataus ir viešojo sektorių partnerystės, su kurios pagalba būtų skaitmeniniu formatu išsaugotas ir internetu prieinamas Europos kultūros paveldas,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl „i2010: Europos skaitmeninės bibliotekos“(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos rekomendaciją 2006/585/EB dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie jos(3),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(4),

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą, taip pat į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei į Teisės reikalų komiteto nuomones (A7‑0028/2010),

A. kadangi itin svarbu suteikti ir supaprastinti universalią prieigą prie Europos kultūros paveldo skaitmeninėje erdvėje ir užtikrinti, kad šis paveldas būtų skatinamas ir saugomas ateities kartoms Europoje ir už jos ribų,

B.  kadangi skaitmeninant Europos kultūros paveldo medžiagą itin svarbi Europos politika kultūros srityje, kuri atspindėtų ryžtingą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą išsaugoti, gerbti ir skatinti kultūros įvairovę,

C. kadangi turėtų būti kuo labiau skatinama ir kaip galima lengviau prieinama bendro Europos paveldo gausa ir įvairovė, taip pat ir už Europos ribų, o valstybės narės ir kultūros institucijos, ypač bibliotekos, stengdamosi tai užtikrinti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, turi atlikti pagrindinį vaidmenį,

D. kadangi Europos kultūros paveldą daugiausia sudaro viešai prieinami kūriniai, o suteikiant prieigą prie šių kūrinių skaitmeninėje erdvėje turėtų būti dedamos visos įmanomos pastangos siekiant užtikrinti kokybišką jų formatą,

E.  kadangi norint gerinti švietimo ir gyvenimo standartus prioritetas turi būti teikiamas prieigai prie kultūros ir švietimo informacijos,

F.  kadangi būtina nustatyti bendrus Europos kultūros paveldo skaitmeninimo standartus ir kadangi daugybė įvairiose bibliotekose saugomų suskaitmenintų kūrinių viešai neprieinami dėl to, kad nesutampa jų skaitmeniniai formatai,

G. kadangi bibliotekos savo personalo dėka yra labiausiai kvalifikuotos institucijos atlikti kūrinių skaitmeninimo proceso priežiūrai ir šiam procesui valdyti,

H.  kadangi Europos skaitmeninė biblioteka turėtų būti daugiau negu informacijos tvarkymo priemonėmis valdoma skaitmeninė kolekcija – ji turėtų aprėpti kuo įvairesnių techninių pajėgumų vystymą ir išteklius informacijai kurti, tyrinėti ir naudoti,

I.   kadangi turi būti atsižvelgta į spartų naujų technologijų vystymąsi ir į jo lemiamus kultūrinės veiklos pokyčius, taip pat į skaitmeninimo projektus, kurie šiuo metu įgyvendinami už Europos ribų,

J.   kadangi, savo ruožtu, valstybės narės turi nedelsdamos telkti didesnes pastangas, vienyti pajėgas ir apsirūpinti būtinomis priemonėmis, reikalingomis išsaugoti ir skatinti savo indėliui į Europeaną, ir taip didinti Europos regimumą pasaulyje,

K. kadangi iki šiol suskaitmeninta tik nedidelė Europos kultūros paveldo dalis, valstybėse narėse daroma nevienoda pažanga šioje srityje, o viešojo finansavimo, skirto didelio masto skaitmeninimui atlikti, nepakanka; kadangi valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos pagreitinti viešai prieinamų ir privačiai saugomų kūrinių skaitmeninimo procesą,

L.  kadangi Europos kultūros paveldo ir mokslinės medžiagos skaitmeninimas taip pat naudingas ir kitiems sektoriams, pvz., švietimo, mokslo sektoriams, moksliniams tyrimams, turizmui, verslui, naujovėms ir žiniasklaidai,

M. kadangi skaitmeninės technologijos yra puiki priemonė, su kurios pagalba asmenims, kurių galimybės naudotis kultūros produktais ribotos, ypač neįgaliesiems, sudaromos galimybės pasiekti Europos kultūros paveldą;

N. kadangi ES valstybėse narėse labai skiriasi autorių teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, o padėtis, susijusi su daugybės kūrinių autorių teisėmis, lieka neaiški,

O. kadangi būtina nedelsiant imtis veiksmų siekiant išspręsti XX ir XXI amžių turinio „skaitmeninės juodosios skylės“ klausimą, nes didelės kultūrinės vertės darbai nyksta nepanaudoti; kadangi priimant bet kokį sprendimą turi būti tinkamai atsižvelgta į visų susijusių šalių interesus;

P.  kadangi bet kuris saugomas ar viešai prieinamas kūrinys, kurio teisių turėtojo ar turėtojų arba gretutinių teisių turėtojų neįmanoma nustatyti ar rasti, nors buvo atlikta dokumentais patvirtinta išsami paieška, turėtų būti laikomas nenustatytos autorių teisės kuriniu,

Q. kadangi būtina išsamiau informuoti apie Europos skaitmeninės bibliotekos fondo darbo pažangą,

R.  kadangi būtina užtikrinti didesnį Europos Sąjungos veiklos skaidrumą,

Europeana – esminis žingsnis siekiant išsaugoti ir populiarinti Europos kultūros paveldą

1.  palankiai vertina tai, kad sukurta ir plėtojama aukštos kokybės turinio Europos skaitmeninė biblioteka, muziejus ir archyvas Europeana – bendras tiesioginės daugiakalbės prieigos prie Europos kultūros paveldo taškas ir vartai į jį;

2.  pažymi, kad skaitmeninei bibliotekai Europeana turėtų būti keliamas tikslas saugoti Europos kultūros paveldą, kad ateities kartos galėtų kaupti bendrą Europos atmintį, o labiau pažeidžiami dokumentai būtų apsaugoti nuo žalos, daromos nuolat juos naudojant;

3.  pabrėžia, kad kiekvienam iš toli pasiekiama skaitmeninė biblioteka Europeana yra kultūros demokratizacijos priemonė, taigi labai didelis visuomenės segmentas galės susipažinti su retais ar senais Europos paveldo dokumentais, nors dėl pastarųjų išsaugojimo problemos paprastai juos sunku pasiekti;

4.  pabrėžia, kad vystant Europeaną svarbu užtikrinti, kad tai būtų visapusiškai veiksminga sistema, turinti daugiakalbę sąsają, pasižyminti semantinėmis žiniatinklio ypatybėmis, išsauganti aukštą kūrinių kokybę ir suteikianti prieigą prie informacijos visame pasaulyje;

i) Tikslai ir siekiniai

5.  ragina užtikrinti, kad įvairių suskaitmenintų objektų skaičius Europeanoje iki 2015 m. siektų 15 mln.;

6.  labai apgailestauja, kad valstybių narių indėlis į Europeanos turinį nevienodas, ir primygtinai ragina jas bei kitas kultūros institucijas glaudžiai bendradarbiauti skaitmeninant kūrinius ir visais įmanomais lygmenimis dėti nenutrūkstamas pastangas rengiant skaitmeninimo planus, savo ruožtu, vengti pakartotinių veiksmų ir, norint, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai (iki 2010 m. suskaitmeninta 10 mln. dokumentų), užtikrinti, kad kultūros turinys būtų skaitmeninamas greičiau;

7.  pabrėžia būtinybę svarstyti klausimą dėl to, kaip skaitmeninimo planus parengusios kultūros institucijos galėtų būti skatinamos sudaryti susitarimus su teisių turėtojais, siekiant, kad kūriniai būtų prieinami daugiateritoriniu lygmeniu ir skatinama konkurencinės aplinkos plėtra dalyvaujant interneto knygų pardavėjams bei taip padedama skleisti Europos kultūros paveldą visame žemyne;

8.  pažymi, jog iki šiol vien Prancūzija parūpino 47 proc. visų Europeanos suskaitmenintų objektų, taigi būtina gerokai aktyviau raginti valstybes nares prisidėti ir užtikrinti jų nacionalinių bibliotekų ir kultūros institucijų dalyvavimą šiame procese, kad visiems europiečiams būtų suteikta visapusiška prieiga prie jų pačių kultūros paveldo;

9.  ragina Komisiją padėti ieškoti būdų ir priemonių, reikalingų atkreipti valstybių narių dėmesiui į tai, kad Europeanos vartotojai ieško jų nacionalinėse kolekcijose prieinamų svarbių kūrinių, tačiau ne naudodamiesi Europeana;

ii) Privalumai

10. pabrėžia, kad ekonominiu požiūriu skaitmeninimas potencialiai naudingas, nes suskaitmeninus kultūros vertybes daromas didelis ekonominis poveikis – ypač su kultūra susijusiems veiklos sektoriams – ir stiprinama žinių ekonomika, tačiau turėtų būti atsižvelgta į tai, kad kultūros turtas nėra standartinė ekonomikos prekė, taigi jis turėtų būti apsaugotas nuo pernelyg didelės komercializacijos;

11. pabrėžia, kad Europeana turėtų tapti vienu iš pagrindinių švietimo ir mokslinių tyrimų orientyrų; mano, kad nuosekliai įtraukus Europeaną į švietimo sistemą jaunieji europiečiai priartėtų prie savo kultūros, literatūros ir mokslo paveldo bei turinio; mano, kad ji taptų konvergencijos erdve ir prisidėtų prie ES transkultūrinės sanglaudos;

iii) Prieiga kiekvienam

12. pabrėžia, kad pagrindinis kriterijus kuriant portalą turėtų būti tai, ar vartotojui lengva juo naudotis, ypač tai, ar turinys randamas paprastu ir suprantamu būdu;

13. pabrėžia, jog siekiant, kad naudotis Europeana būtų patogu visiems ES piliečiams, būtina kuo greičiau rasti būdų skelbti joje informaciją visomis oficialiosiomis kalbomis;

14. pažymi, kad plėtojant portalą turėtų būti atsižvelgta į neįgaliųjų reikmes: jiems turėtų būti suteikta visapusiška prieiga prie bendrų Europos žinių; todėl ragina leidėjus pasirūpinti, kad daugiau kūrinių būtų prieinama neįgaliems asmenims patogiu formatu; rekomenduoja Komisijai užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų parengtos specialios skaitmeninės kuo didesnės dalies turinio versijos, pvz., įskaitant jas balsu;

15. pabrėžia lygiateisės prieigos prie bendro Europos kultūros paveldo svarbą ir todėl ragina valstybes nares pašalinti vidines ES kliūtis, dėl kurių sunku pasiekti kai kurias Europeanos turinio dalis;

16. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų išvengta žinių skirtumo tarp Europos ir ES nepriklausančių šalių, ir užtikrinti europiečiams visapusišką prieigą prie įvairaus jų pačių kultūros paveldo bei suteikti visame pasaulyje lengvesnę prieigą prie jo;

17. ragina Komisiją tęsti aukščiausiojo lygio ekspertų grupės pradėtą darbą, kadangi taip prisidedama prie bendros Europos skaitmeninių bibliotekų vizijos, ir pritaria praktiniams svarbiausių problemų, neigiamai veikiančių interneto prieigą prie kultūros vertybių, sprendimams; ragina sukurti atskirą Europeanai skirtą interneto erdvę, kur turinį galėtų kurti vartotojai;

18. pabrėžia, kad Europeaną administruojantys subjektai turėtų imtis visų būtinų veiksmų, kad Europos piliečiams, ypač tiems, kurie dalyvauja kultūrinėje privataus, viešojo ir švietimo sektorių veikloje, apie šią skaitmeninę biblioteką būtų skelbiama internetu ir neinternetinėmis priemonėmis;

Pažangus Europeanos turinio plėtojimas apimties ir kokybės požiūriais

19. ragina turinio teikėjus užtikrinti įvairesnio tipo Europeanos turinį – ypač kai tai susiję su garso ir vaizdo turiniu – ir atkreipti ypatingą dėmesį į žodinėms kultūroms priklausančias raiškos formas ir į itin pažeidžiamos būklės kūrinius atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės, ypač į autorių ir atlikėjų, teises; todėl pabrėžia, kad norint apsaugoti kūrinio vientisumą ir išvengti bet kokio galimo įsikišimo (cenzūros, kūrinio pakeitimų ir t. t.) svarbu paisyti neturtinių teisių;

20. yra įsitikinęs, kad laisva meninė raiška yra fundamentali vertybė; mano, kad kultūros institucijoms ar kaupėjams neturėtų būti taikoma Europeanoje pateikiamo Europos kultūros, literatūros ar mokslo turinio kontrolė ar cenzūra;

i) Viešosios sferos turinys ir prieiga prie jo

21. yra įsitikinęs, kad net ir pakeitus formatą viešai prieinamas turinys analoginiu pavidalu ir toliau turėtų būti viešai prieinamas skaitmeninėje aplinkoje;

22. primena, kad svarbiausias Europos skaitmeninimo politikos tikslas turi būti Europos kultūros paveldo apsauga ir kad šiuo požiūriu būtinos garantijos neišskirtiniam skaitmeninimo veiklos statusui užtikrinti, kad dėl šios veiklos nebūtų kuriamos naujos, skaitmeninimo proceso paskatintos, teisės, pvz., įpareigojimas mokėti už pakartotinį viešai prieinamų kūrinių naudojimą;

23. primena, kad turi būti sudarytos sąlygos Europeanai pasinaudoti susitarimais, viešo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu pasirašytais su kitomis bibliotekomis, ir kad todėl minėtosios bibliotekos turi būti aprūpintos fizinėmis jau suskaitmenintų bylų kopijomis;

24. pažymi, kad fizinės viešai prieinamų kūrinių, suskaitmenintų privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu, bylos turi likti institucijos, kuri atstovauja viešojo sektoriaus partneriui, nuosavybe ir kad įrodžius, jog tai neįmanoma, ir todėl valstybės narės kultūros institucijai privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu sudarius susitarimą, į kurį įtrauktos išskirtinės teisės suskaitmeninti jų nacionalinio paveldo kūrinį sąlyga, prieš juos pateikiant į Europeaną turi būti gauta garantija, kad pasibaigus minėtosios sąlygos galiojimo terminui suskaitmenintos bylos taps šios institucijos nuosavybe;

25. pabrėžia, kad skaitmeninė biblioteka neturi nukrypti nuo savo pradinio tikslo, t. y. užtikrinti, kad platinti žinias internetu nebūtų palikta privačioms komercinėms bendrovėms, kad dėl kūrinių skaitmeninimo nebūtų varžomas Europos paveldo viešumas ir kad dėl šios priežasties nebūtų privatizuota visuomeninė sfera;

26. rekomenduoja Komisijai kreiptis į skaitmeninio turinio teikėjus su prašymu sertifikuoti Europeanoje pateikiamas tinklavietes;

27. ragina Europos kultūros institucijas, atsakingas už viešai prieinamų kūrinių turinio skaitmeninimą, užtikrinti prieigą prie šio turinio pasitelkiant Europeaną ir neriboti prieigos, pvz., suteikiant ją tik savo šalies teritorijoje;

ii) Klausimai, susiję su autoriaus teisėmis, įskaitant nenustatytos autorių teisės kūrinius

28. pabrėžia, kad vadovaujantis kompleksiniu sektorių požiūriu ir nepažeidžiant intelektinę nuosavybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei išsaugant teisėtus teisių turėtojų interesus turėtų būti rasti sprendimai dėl galimybių Europeanoje suteikti prieigą prie kūrinių, kurių autorių teisės saugomos, ypač prie nebespausdinamų ir nenustatytos autorių teisės kūrinių; yra įsitikinęs, kad pirmenybė galėtų būti teikiama tokiems sprendimams, kaip išplėstinė kolektyvinių licencijų sistema, ar kitokiai kolektyvinio valdymo praktikai;

29. palankiai vertina Komisijos inicijuotą diskusiją ES autoriaus teisių teisės klausimais, kuria siekiama užtikrinti teisių turėtojų ir vartotojų teisių pusiausvyrą globalinių saitų siejamame pasaulyje atsižvelgiant į sparčiai kintančią naujų interneto technologijų tikrovę ir socialinę bei kultūrinę praktiką;

30. atsižvelgdamas į tolesnį autoriaus teisių apsaugos vystymąsi Europoje, ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti kaip galima labiau suderintas ir kuo išsamesnes teisines nuostatas, kurias taikant būtų užtikrinta, kad paties skaitmeninimo proceso metu neįsigaliotų sui generis autoriaus teisės; laikosi nuomonės, kad šių diskusijų metu taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar viešosioms institucijoms skaitmeninant nenustatytos autoriaus teisės kūrinius turėtų būti numatytos teisinės išimtys;

31. pabrėžia nenustatytų autoriaus teisių kūrinių, kurių autoriaus teisės taip pat saugomos, nors atlikus kruopščią paiešką nepavyko nustatyti šių teisių turėtojų, svarbą, taip pat būtinybę vadovaujantis kompleksiniu sektorių požiūriu kruopščiai nustatyti šių kūrinių skaičių ir rūšį siekiant rasti tinkamą sprendimą;

32. ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl nenustatytų autoriaus teisių kūrinių skaitmeninimo, išsaugojimo ir jų sklaidos remiantis savo 2009 m. spalio 19 d. komunikatu „Autorių teisės žinių ekonomikoje“, kadangi tai padėtų išspręsti šiuo metu aktualų teisinio nekonkretumo klausimą atsižvelgiant į kruopščios teisių turėtojų paieškos ir jų atlygio reikalavimų;

33. pritaria Komisijos ketinimui glaudžiai bendradarbiaujant su visomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis parengti paprastą ir ekonomišką teisių išaiškinimo sistemą, kuri būtų taikoma siekiant suskaitmeninti paskelbtus kūrinius ir užtikrinti interneto prieigą prie jų;

34. todėl palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip projektas ARROW(5), kurio partneriai yra teisių turėtojai ir bibliotekų atstovai, ir joms pritaria, ypač todėl, kad šių iniciatyvų tikslas – nustatyti teisių turėtojus ir jų teises ir išsiaiškinti su kūrinio teisėmis susijusią padėtį, įskaitant tai, ar tai nenustatytos autorių teisės kūrinys ir ar šis kūrinys jau nebespausdinamas;

35. ragina Komisiją sukurti Europos nenustatytų autoriaus teisės kūrinių, t. y. saugomų kūrinių, kurių teisių turėtojai nežinomi ar negali būti nustatyti, nors atlikta kruopšti, dokumentais pagrįsta, jų paieška, duomenų bazę, su kurios pagalba būtų galima keisti informacija apie teisių turėtojus ir taip užtikrinti mažesnes atidžiai teisių turėtojų paieškai skiriamas sąnaudas;

36. pritaria nuosekliam Europos lygmeniu priimtam sprendimui dėl nenustatytos autorių teisės kūrinių skaitmeninimo ir sklaidos: iš pradžių jie turi būti aiškiai apibrėžti, nustatyti bendri standartai (įskaitant deramos atidos principą stengiantis rasti šių kūrinių savininkus) ir išspręsti galimo autoriaus teisių pažeidimo klausimą, kai naudojamasi minėtaisiais nenustatytos autoriaus teisės kūriniais;

37. pabrėžia, kad būtina rasti sprendimą dėl asmeninių dokumentų (korespondencijos, užrašų, nuotraukų ir filmų), kuriuos saugo kultūros institucijos, bet niekada nėra jų publikavusios ar viešai paskelbusios, nors tai kelia privatumo apsaugos ir moralinių teisių klausimus;

iii) Technologijos

38. pažymi, kad būtina kurti technologijas, skirtas užtikrinti ilgalaikiam ir tvariam skaitmeniniam išsaugojimui, prieigos prie turinio sistemų savitarpio suderinamumui, daugiakalbei navigacijai ir turinio prieinamumui bei nustatyti vienodiems standartams; palankiai vertina tai, kad kaupiant Europeanos kolekciją nuolat naudojama atvirojo kodo programinė įranga;

39. rekomenduoja Komisijai saugoti atsargines nacionalinių institucijų ar privačiojo sektoriaus partnerių pateiktos suskaitmenintos medžiagos bylas šiems partneriams ar institucijoms priklausančiose techninės įrangos laikmenose;

40. rekomenduoja Komisijai ir privačiojo sektoriaus institucijoms partnerėms rasti IT sprendimus, pvz., sukurti pastovųjį (angl. read-only) ir nuo kopijavimo apsaugotą formatus ir pritaikyti juos tinklavietėje Europeana paskelbtai suskaitmenintai medžiagai, kuri saugoma autoriaus teisėmis; rekomenduoja bylos pristatymo puslapyje pateikti nuorodą į turinio teikėjo tinklavietę, iš kurios būtų galima dokumentą persikelti laikantis teikėjo nustatytų sąlygų;

41. rekomenduoja Komisijai primygtinai reikalauti nustatyti standartinį suskaitmenintų kūrinių elektroninį formatą ir užtikrinti, kad suskaitmeninti dokumentai būtų suderinami su interneto sąsaja ir duomenų baze;

42. laikosi nuomonės, kad turėtų būti parengtas technologijų „Web 2.0“ tyrimas siekiant įvertinti, kaip piliečiai (ilgainiui) galėtų prisidėti plėtodami Europeanos turinį be kultūros institucijų kišimosi;

Finansavimo ir valdymo klausimai

43. pabrėžia, kad norint užtikrinti ilgalaikę Europeanos veiklą būtina sukurti tvaraus finansavimo ir valdymo modelį ir kad kuriant šį valdymo modelį esminį vaidmenį atlieka tiesiogiai suinteresuotos šalys;

i) Rėmimas; viešo ir privataus sektorių partnerystė

44. pabrėžia, kad norint pakelti didelių skaitmeninimo sąnaudų naštą ir atlaikyti laiko spaudimą turi būti sukurti nauji finansavimo metodai, pvz., pasitelkiant privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę, jeigu ši partnerystė, skatindama prieigą prie kūrinių su kultūros institucijų pagalba, atitinka intelektinės nuosavybės ir kompetencijos nuostatas; taip bibliotekoms būtų užtikrinta nevaržoma prieiga prie suskaitmenintų bylų netaikant jokių laiko apribojimų;

45. pabrėžia, kad svarbus suderintas Europos lygmens požiūris į viešo ir privataus sektorių partnerystės sąlygų klausimą ir kad būtina nuodugniai ištirti partnerystės susitarimus su privačiais subjektais dėl skaitmeninimo planų, ypač dėl išimtinių teisių trukmės, dėl indeksavimo ir nuorodų paieškos sistemoje, kurias savo tikslais naudoja skaitmeninių bylų bibliotekos, dėl paslaugų tęstinumo ir minėtųjų nekonfidencialaus pobūdžio susitarimų bei skaitmeninimo kokybės;

46. pažymi, kad nacionalinėse bibliotekose saugomų kūrinių skaitmeninimas yra mokesčių mokėtojų finansinių investicijų rezultatas, pasiektas jiems mokant mokesčius; todėl pabrėžia, kad privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu pasirašytose sutartyse turi būti numatyta galimybė į visų paieškos sistemų rodyklę įtraukti kūrinio, kurį bibliotekos vardu suskaitmenino privačiam sektoriui atstovaujanti partnerystės šalis, kopiją, kad ją būtų galima rasti ne tik privačiam partnerystės sektoriui atstovaujančios bendrovės, bet ir bibliotekos tinklavietėje;

47. primena, kad privačių partnerių dalyvavimas skaitmeninimo procese neturi sudaryti sąlygų privačiam monopoliui, kuris keltų grėsmę kultūros įvairovei ir pliuralizmui, formuotis ir kad norint įtraukti privačias bendroves būtina užtikrinti, kad jos vadovautųsi konkurencijos nuostatomis;

48. pabrėžia, kad rėmimas yra įdomi alternatyva Europeanai, kadangi tai galimybė finansuoti ne tik skaitmeninimo veiklą, bet ir tvarkyti atsiskaitymo už nebespausdinamų kūrinių, kūrinių, kurių autoriaus teisės nenustatytos ir kurių autorių teisės saugomos, autorių teises procedūras bei skelbti šiuo kūrinius internetu;

ii) ES ir viešoji finansinė parama

49. pabrėžia, kad didžiąją dalį finansavimo galėtų sudaryti viešieji, pvz., ES, valstybių narių ir kultūros institucijų, indėliai, ir siūlo vertinti Europeanos skaitmeninimo procesą kaip dalį Lisabonos strategijos, o į kitą daugiametę finansinę programą įtraukti atskirą biudžeto eilutę, tačiau rekomenduoja toliau ieškoti projekto pajamų šaltinių, kad ilganiui jis pajėgtų pats save finansuoti;

50. pabrėžia, jog tik numačius atskirą biudžeto eilutę galima sudaryti sąlygas, reikalingas užtikrinti, kad turimos lėšos būtų leidžiamos skaidriai ir vadovaujantis nustatytais tikslais;

51. pažymi, kad iki šiol pagal programą „eContentplus“ 2009–2011 m. laikotarpiu Europeanai skirta tik 6,2 mln. eurų;

52. ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje numatyti kelis kartus didesnį negu iki šiol Europeanos finansavimą;

53.      pabrėžia būtinybę panakinti teisines kliūtis, su kuriomis susiduriama ES lygmeniu, kad bibliotekos galėtų kreiptis dėl Europos finansavimo skaitmeninimo veiklai;

54. ragina valstybes nares ir Komisiją pateikti Europos Parlamentui metinę Europeanos sąnaudų ir pasiektos pažangos ataskaitą;

55. siūlo, kad jau 2011 m. Parlamentas kartu su Komisija persvarstytų finansavimo procedūras ir parengtų tausų projekto finansavimo 2013 m. ir vėlesniuoju laikotarpiu modelį; laikosi nuomonės, kad perėjus prie privataus ir viešojo finansavimo sistemos būtų padidintas svetainės potencialas;

iii) Informacija ir informavimo skatinimas

56. siūlo surengti finansavimo ir reklamos kampaniją „Prisijunk prie Europeanos“ ir išsamiau supažindinti su šiuo klausimu bei paaiškinti jo svarbą, taip pat rekomenduoja skirti dalį Europeanai numatytų išteklių kuo didesnės dalies visuomenės informavimo apie biblioteką, kurioje saugoma kaip galima gausesnė kūrinių kolekcija, tikslu pasitelkiant visų rūšių (tekstinę, garso ir vaizdo) žiniasklaidą;

57. siūlo kūrybingai reklamuoti kampaniją „Prisijunk prie Europeanos“; ši kampanija, vykdoma ir remiama viešo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu, pirmiausia turėtų būti skirta jaunimui, pvz., ji galėtų būti rengiama tarptautinių sporto renginių arba meno parodų ir su kultūros sritimis susijusių konkursų metu;

58. ragina Komisiją inicijuoti žiniasklaidos ir interneto kampaniją, skirtą populiarinti tinklavietei Europeana, nukreipti srautui iš Europos serverių į Europeanos šaltinius, kaip pagrindinę skaitmeninio formato duomenų prieigos vietą, ir paraginti valstybėms narėms bei kultūros institucijoms teikti turinį šiai tinklavietei; kartu ragina surengti specialią žiniasklaidos kampaniją, kuri būtų skirta visų švietimo sistemos lygmenų studentams ir mokytojams ir kurios metu didžiausias dėmesys būtų skiriamas Europeanos skaitmeninių išteklių panaudai lavinimo tikslais;

59.      laikosi nuomonės, kad ši kampanija labai panaši į veiklą, kurios raginama imtis siekiant panaikinti Europoje vis dar aktualų skaitmeninį pasidalijimą, ir užtikrinti, kad Europeana ir kitas interneto turinys, informacija bei galimi jų privalumai būtų prieinama kiekvienam, kad ir kur tas asmuo būtų; rekomenduoja grįsti šią kampaniją ir ypač Europeanos naudojimo mokyklose potencialą supratimu, kad interneto prieiga prie išsamesnio turinio ir įvairiapusiškesnės informacijos nėra tikslas savaime, taigi be to turi būti imamasi iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama stimuliuoti kritišką interneto turinio ir informacijos analizę;

60. ragina Komisiją užtikrinti, kad informacijos kampanijos ir panaši su Europeana susijusi informavimo skatinimo veikla būtų vykdoma padedant atitinkamoms valstybių narių organizacijoms partnerėms;

iv) Valdymas

61. palankiai vertina dabartinį Europos skaitmeninės bibliotekos fondo indėlį skatinant oficialius muziejų, archyvų, garso ir vaizdo archyvų ir bibliotekų susitarimus dėl bendradarbiavimo kuriant jungtinį portalą Europeana ir užtikrinant jo ilgalaikiškumą;

62. yra įsitikinęs, kad kultūros institucijos ir toliau turi atlikti pagrindinį vaidmenį administruodamos Europeaną ir kad ši administracinė veikla turėtų būti kuo demokratiškesnė; ragina jas bendradarbiauti siekiant, kad tas pats darbas nebūtų skaitmeninamas kelis kartus, o ištekliai būtų naudojami racionaliai;

63.      ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti šio projekto valdymą ir užtikrinti, kad būtų paskirta kompetentinga nacionalinio lygmens institucija, kuri vadovautų skaitmeninimo procesui ir jį stebėtų, skatintų informacijos apie projektą Europeana sklaidą tarp bibliotekų ir kultūros medžiagos teikėjų ir rinktų turimą skaitmeninę medžiagą tiesiai iš teikėjų, siekdama ją konvertuoti pagal vieną skaitmeninį standartą, kad naujasis turinys galėtų būti nedelsiant įkeltas į duomenų bazę Europeana; laikosi nuomonės, kad ilgainiui turėtų būti apsvarstyta galimybė teikti prioritetą siekiui rinkti turimą skaitmeninę medžiagą, parengtą įgyvendinant bendrai su Europos Sąjunga finansuojamus projektus, ir ją įkelti į skaitmeninę biblioteką Europeana;

64. siekdamas, kad būtų kuo veiksmingiau koordinuojamas Europeanos administravimas, nustatyti aiškūs realistiški tikslai ir prireikus iš naujo įvertinta svetainės veikla, siūlo skelbti viešus kvietimus dalyvauti konkurse;

65.      rekomenduoja Komisijai įvertinti galimybę įsteigti Europos organą, kuris koordinuotų nacionalinių institucijų dalyvavimą stebint skaitmeninimo procesą, taip pat mokėjimus autoriams už autoriaus teises ir kitus projektui Europeana aktualius klausimus;

****

66. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 319, 2008 12 13, p. 18.

(2)

OL C 219 E, 2008 8 28, p. 296.

(3)

OL L 236, 2006 8 31, p. 28.

(4)

OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

(5)

Prieinami informacijos apie teises ir nenustatytos autoriaus teisės kūrinius registrai (angl. Accessible Registries of Rights Information and Orphan Works, ARROW).


AIŠKINAMOJI DALIS

Europeana(1) – Europos interneto biblioteka, muziejus ir archyvas – atidaryta 2008 m. lapkričio mėn. įgyvendinant Komisijos skaitmeninių bibliotekų iniciatyvą, kurios tikslas – užtikrinti, kad Europos kultūros ir mokslo paveldas būtų visiems prieinamas internetu.

Šiandien Europeana siūlo 6 mln. suskaitmenintų kūrinių, įskaitant knygas, žemėlapius, filmų ištraukas ir nuotraukas. Tikimasi, kad iki 2010 m. birželio mėn., kai ketinama pateikti naują Europeanos versiją, kūrinių skaičius pasieks 10 mln. Antruoju, 2011 m. prasidėsiančiu, projekto etapu ketinama sukurti visapusiškai funkcionalios, labiau daugiakalbio pobūdžio, svetainės Europeana.eu versiją, kuri pasižymės semantinėmis žiniatinklio ypatybėmis. Papildomą vertę vartotojams užtikrina tai, kad Europeanoje įmanoma rasti informacijos savo gimtąja kalba.

Europeana finansuojama pagal konkurencingumo ir naujovių programą „eContentplus“, be to, paramą skiria kai kurios valstybės narės ir kultūros institucijos.

Europos skaitmeninės bibliotekos fondas įkurtas siekiant užtikrinti prieigą prie įvairių sričių Europos kultūros paveldo. Jis stengiasi skatinti muziejus, archyvus, garso ir vaizdo archyvus ir bibliotekas sudaryti oficialius susitarimus dėl galimybių bendradarbiauti plėtojant jungtinį portalą Europeana ir užtikrinant jo ilgalaikiškumą. Kitas jo tikslas – sukurti teisinį finansavimo pagrindą, kuriuo būtų vadovaujamasi ES ir kuris būtų valdymo ateityje orientyras.

Svetainę prižiūri Olandijos nacionalinės bibliotekos administruojamas Europeanos biuras. Prie Europeanos turinio plėtros tiesiogiai ar per tarpininkus prisideda daugiau negu 1000 kultūros institucijų; per 150 institucijų dalyvauja Europeanos partnerių tinklo veikloje.

Šiuo metu Komisija rengiasi naujam Europeanos plėtros etapui. Taip siekiama užtikrinti, kad plėtojant Europeaną ir įgyvendinant su ja susijusią skaitmeninimo, interneto prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo politiką Europos kultūra būtų tinkamai pristatyta internete, o mūsų įvairiapusis bendras paveldas taptų neatsiejama būsimosios Europos informacinės infrastruktūros dalimi.

Taip pat inicijuota vieša konsultacija tolesnės Europeanos plėtros klausimu. Jos metu, be kita ko, svarstyta, kaip privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu į tolesnės Europeanos plėtros veiklą galėtų būti įtrauktas privatus sektorius ir kaip Europeanoje galėtų būti ieškoma turinio, kurio autorių teisės saugomos.

Europos Parlamentas savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliucijoje dėl „i2010: Europos skaitmeninės bibliotekos“ pareiškė tvirtai remiąs idėją sukurti Europos skaitmeninę biblioteką, su kurios pagalba būtų užtikrinta bendra daugiakalbė prieiga prie Europos kultūros paveldo.

Dabar, kai idėja sukurti Europeaną įgyvendinta, jai būtinas aiškus politinis Europos Parlamento užnugaris, kadangi šio projekto tvarumas ir kokybė priklauso nuo to, ar bus sukurtas ilgalaikis jo finansavimo ir valdymo modelis, ar bus rasti sprendimai dėl masinio kūrinių, kurių autorių teisės saugomos, skaitmeninimo ir ar valstybėse narėse bus skatinamas informavimas apie šio tikslo svarbą.

Pagrindinės problemos, susijusios su turiniu

Kultūros produktų, įskaitant knygas, skaitmeninimas yra ilgas ir brangus procesas, reikalaujantis glaudaus teisių turėtojų, kultūros institucijų ir informacinių ir ryšio technologijų bendrovių, taip pat privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimo.

Turinį, skirtą suskaitmeninti ir įkelti į Europeaną, atrenka valstybės narės ir jų kultūros institucijos, kurios vadovaujasi savo kultūros ir (arba) informacijos politika.

Skirtingų valstybių narių indėlis į Europeaną tiek kūrinių, tiek medžiagos pobūdžio požiūriu labai nevienodas. Europeanoje galima rasti tik 5 proc. visų skaitmeninių knygų. Beveik pusę šių knygų parūpino Prancūzija. Kitos labai prisidedančios šalys yra Vokietija (16 proc.), Nyderlandai (8 proc.) ir Jungtinė Karalystė (8 proc.). Visos likusios šalys pateikia po 5 proc. ar mažiau turinio.

Masinio skaitmeninimo procesas jau prasideda ir kitose pasaulio šalyse, taigi būtina nedelsiant rimčiau imtis užduoties suskaitmeninti kuo didesnę Europos kultūros paveldo dalį. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas pažeidžiamiems kūriniams, kurių netrukus gali nebelikti, tarp jų, garso ir vaizdo kūriniams.

Iš pradžių siekta susitelkti ties galimybėmis, kuriomis leidžia naudotis autorių teisėmis nesaugoma tekstinė medžiaga. Dėl teisinių priežasčių į Europeaną neįtraukta nei nebespausdinamų knygų (apie 90 proc. nacionalinių bibliotekų turinio), nei nenustatytos autorių teisės kūrinių (maždaug 10–20 proc. kūrinių, kurių teisės saugomos, nacionalinių kolekcijų).

Vis dėlto akivaizdu, kad būtina išspręsti problemą dėl kūrinių, kurių autorių teisės saugomos, įtraukimo į Europeaną. Tai ypač svarbu siekiant išvengti vadinamosios XX amžiaus juodosios skylės, t. y. padėties, kai internetu galima gauti daug ankstesniojo amžiaus, tačiau labai mažai ne tokios tolimos praeities medžiagos. Taigi būtinas glaudus kultūros institucijų ir teisių turėtojų bendradarbiavimas, pagrįstas visapusišku vadovavimusi autorių teises reglamentuojančiais teisės aktais.

Itin opi nenustatytos autorių teisės kūrinių, t. y. kūrinių, kurių teisių turėtojų neįmanoma nustatyti ar kuriuos labai sunku nustatyti, problema. 2006 m. Komisijai parengus rekomendaciją dėl skaitmeninimo ir skaitmeninio išsaugojimo, dauguma valstybių narių padarė tik labai nedidelę pažangą.

JAV pasiekus teisinį susitarimą dėl paieškos sistemos „Google Book Search“, kuris susijęs su daugybe nenustatytos autorių teisės kūrinių, šių kūrinių klausimas pritraukia dar daugiau dėmesio. („Google Books“ – tai vieno iš svarbiausių interneto paslaugas teikiančių rinkos veikėjų sukurtas komercinis projektas. Su jo pagalba vartotojai, atlikę paiešką pagal raktažodį, gali internetu naudotis viešai prieinamomis knygomis ar skaityti knygų, kurių teisės saugomos, ištraukas.) Pagal minėtąjį susitarimą „Google“, Amerikos leidėjų asociacija ir Rašytojų gildija nusprendė nustatyti teisines priemones už autoriaus teisių pažeidimą. JAV pasiektas susitarimas taikomas tik tada, kai „Google“ naudoja knygas komerciniais tikslais JAV teritorijoje. Tačiau jeigu patvirtinus šį susitarimą suskaitmenintos Europos autorių knygos taps prieinamos tik JAV teritorijoje, tai gali lemti žinių skirtumo tarp Europos ir JAV atsiradimą. „Google“, kaip vienintelis didžiausios įtakos atrandant, platinant ir parduodant knygas šaltinis, gali įgyti de facto monopolį.

Todėl Komisija turi atidžiau įsigilinti į tai, kaip kinta ši padėtis. Siekiant išvengti naujo skaitmeninio padalijimo ir apsaugoti bendrus ilgalaikius Europos interesus, turi būti imtasi visų būtiniausių veiksmų. Principai, kuriais vadovaujamasi Europoje ir kuriuos taiko skaitmeninė biblioteka „Google Books“, skiriasi: Europeana yra visame pasaulyje prieinama svetainė, kurioje siekiama pateikti itin kokybišką turinį visapusiškai paisant autorių teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Sprendžiant įvairias su autoriaus teises reglamentuojančiais teisės aktais, kurie įvairiose ES valstybėse narėse labai skiriasi, susijusias problemas turėtų būti į tai atsižvelgta.

Tarp šiuo metu taikomų labai naudingų priemonių, su kurių pagalba palengvinama informacijos apie teises į nenustatytos autorių teisės kūrinį paieška, yra tokios iniciatyvos, kaip prieinamų informacijos apie teises ir nenustatytos autorių teisės kūrinius registrų projektas ARROW (angl. Accessible Registries of Rights Information and Orphan Works). Su šio projekto pagalba bet kuris vartotojas gali patikrinti, ar kūrinys prieinamas, ar baigėsi teisių į jį galiojimo laikas ir ar įmanoma nustatyti jo teisių turėtoją naudojantis Europos lygmens sąsaja bei gauti informacijos apie autoriaus teisių turėtoją.

Kaip rodo Europoje vykdomi skaitmeninimo projektai, pakeitus kūrinio formatą atsiranda nauja viešai prieinamų kūrinių problema. Itin svarbu, kad viešai prieinamos analoginio pavidalo knygos būtų ir toliau viešai prieinamos skaitmeninėje erdvėje ir kad jomis galėtų mėgautis kuo didesnė auditorija. Europoje vadovaujamasi daugybe požiūrių, dėl kurių skaitmeninant turinį kyla teisinių klausimų, susijusių su teisėmis.

Tarp probleminių su viešai prieinamais kūriniais susijusių klausimų, yra, pvz., naujo lygmens teisių, kurių atsiradimą gali paskatinti skaitmeninimas, prisiėmimas, išskirtinių teisių į viešai prieinamus kūrinius užtikrinimas skaitmeninimo darbą atliekančiai bendrovei, taip pat teritoriniai prieigos prie kultūros turinio apribojimai, kurie gali būti nustatyti skaitmeninimo proceso metu.

Finansiniai aspektai

Europos skaitmeninės bibliotekos Europeana finansavimo modelis pakito: anksčiau Europeaną finansavo tik Bendrija (iki 2009 m. – vykdant Europos skaitmeninių bibliotekų tinklo projektą, bendrai finansuotą pagal programą „eContentplus“), dabar lėšų skiria ne tik Komisija (pagal konkurencingumo ir naujovių programą), bet ir valstybės narės, kai kurios kultūros institucijos ir privačiojo sektoriaus rėmėjai (nuo 2009 m. iki 2013 m. pabaigos).

Siekiant parengti ilgalaikį finansavimo modelį, kuris būtų taikomas nuo 2013 m., turi būti numatyti nauji finansavimo metodai.

Vienas iš numatytų būdų – atsisakyti dabartinio projektų įgyvendinimu grindžiamo finansavimo ir remtis privataus ir viešojo sektoriaus partneryste bei sistemiškesniais viešųjų institucijų indėliais.

Privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė gali būti vystoma įvairiai, pvz., tai gali būti privačios subsidijos, atsiskaitymas už interneto nuorodas į turinį, kurias Europeana suteikė pelną iš šio turinio generuojančioms organizacijoms, taip pat pažangesni partnerystės modeliai, kai privataus sektoriaus atstovai tiesiogiai dalyvauja administruojant Europeaną ir generuojant pajamas svetainės veiklai. Ši partnerystė turi būti visuomet grindžiama aiškiai suprantamomis sąlygomis ir bendrosiomis gairėmis.

Viešojo finansavimo modeliai turėtų aprėpti ir didesnius valstybių narių indėlius, ir nenutrūkstamą Bendrijos finansavimą po 2013 m.

Turi būti nedelsiant sprendžiamas brangaus masinio skaitmeninimo proceso klausimas remiantis šiuo metu plėtojama Lisabonos strategija. Vienas būdas žengti pirmyn – padengti dalį skaitmeninimo sąnaudų pagal kitos kartos Bendrijos programas ir atsižvelgti į tai rengiant kitą daugiametę finansinę programą. Negalima naudotis dabartiniu ekonominiu nuosmukiu kaip pretekstu nutraukti finansavimą informacinei visuomenei, skaitmeninimui ir panašiai veiklai.

Būtina parengti tinkamą kampaniją finansavimo ateityje klausimais, įskaitant konferencijas, kurių metu būtų kaupiamos lėšos, ir išsamiau informuoti apie Europeaną, taip pat apie tikrąją darbo apimtį ir pastangas, kurios reikalingos didelei pažangai pasiekti vykdant masinio Europos kultūros paveldo skaitmeninimo uždavinį.

(1)

http://www.europeana.eu.


PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (5.2.2010)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl komunikato „Europeana – tolesni veiksmai“

(2009/2158(INI))

Pranešėjas: Ioan Enciu

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi norint gerinti švietimo ir gyvenimo standartus prioritetas turi būti teikiamas prieigai prie kultūros ir švietimo informacijos,

B.   kadangi dėl nesuderintų skaitmeninių formatų viešai nepaskelbta daug įvairiose bibliotekose šiuo metu laikomų suskaitmenintų kūrinių ir kadangi bibliotekos savo personalo dėka yra labiausiai kvalifikuotos institucijos vykdyti kūrinių skaitmeninimo proceso priežiūrai ir šiam procesui valdyti,

1.   rekomenduoja Komisijai organizuoti virtualiąją biblioteką Europeana kaip interneto duomenų bazę: nustačius standartinį skaitmeninės medžiagos išdėstymą vartotojams būtų palengvinta prieiga prie jos ir pagerintas skaitmeninių kūrinių saugumas, be to, stebint vieną duomenų bazę sumažėtų veiklos ir priežiūros sąnaudos;

2.   pabrėžia, jog siekiant, kad naudotis Europeana būtų patogu visiems piliečiams, būtina kuo greičiau rasti būdų skelbti joje informaciją visomis oficialiosiomis kalbomis;

3.   pabrėžia, kad neįgaliesiems taip pat turėtų būti suteikta galimybė naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir mėgautis lengvesne prieiga prie švietimo ir informacijos, todėl, siekdamas, kad neįgaliesiems būtų užtikrinta ši prieiga, ragina valstybes nares pasitelkiant patogų formatą ir adaptuotas technologijas suteikti visapusišką ir nemokamą prieigą prie Europos kolektyvinių žinių;

4.   ragina Komisiją ir valstybes nares geriau administruoti šį projektą ir užtikrinti, kad būtų paskirta kompetentinga nacionalinio lygmens institucija, kuri vadovautų skaitmeninimo procesui ir jį stebėtų, skatintų informacijos apie projektą Europeana sklaidą tarp bibliotekų ir kultūros medžiagos teikėjų ir rinktų esamą skaitmeninę medžiagą tiesiai iš teikėjų siekdama ją konvertuoti pagal vieną skaitmeninį standartą, kad naujasis turinys galėtų būti nedelsiant įkeltas į duomenų bazę Europeana; laikosi nuomonės, kad ilgainiui turėtų būti apsvarstyta galimybė teikti prioritetą siekiui rinkti esamą skaitmeninę medžiagą, parengtą įgyvendinant bendrai su Europos Sąjunga finansuotus projektus, ir ją įkelti į skaitmeninę biblioteką Europeana;

5.   siekdamas, kad būtų kuo veiksmingiau koordinuojamas Europeanos administravimas, nustatyti aiškūs realistiški tikslai ir prireikus iš naujo įvertinta svetainės veikla, siūlo skelbti viešus kvietimus dalyvauti konkurse;

6.   rekomenduoja Komisijai kreiptis į skaitmeninio turinio teikėjus su prašymu patvirtinti Europeanoje pateiktas tinklavietes;

7.   ragina Komisiją nustatyti standartinės kūrinių paskelbimo ir jų skaitmeninės versijos persiuntimo nacionaliniams archyvams tuo pačiu metu, kai kūrinys siunčiamas spausdinti, procedūros taisykles: nacionaliniai archyvai, griežtai vadovaudamiesi autoriaus teisių nuostatomis, įtrauktų turinį į duomenų bazę Europeana;

8.   rekomenduoja Komisijai užtikrinti nemokamą prieigą prie visos bibliotekoje Europeana laikomos kultūros ir švietimo informacijos mokiniams, studentams ir vidurinių mokyklų mokytojamas, universitetų ir kitų švietimo institucijų dėstytojams, taip pat visiems asmenims, susijusiems su bona fide studijomis ir tyrimais; kartu rekomenduoja Komisijai skatinti mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, kuriuos vykdant naudojamasi skaitmeniniais Europeanos ištekliais, pvz., rengiant ir nemokamai platinant integruotų formaliojo ir neformaliojo (tęstinio) lavinimo pamokų planus, mokymų programas ir švietimo programinę įrangą; laikosi nuomonės, kad subsidiarumas – ne kliūtis Europos programoms, kurias įgyvendinant visai švietimo sistemai, taip pat mokytojams, studentams ir mokslininkams prieinamas maksimalus kiekis mokslinės ir techninės informacijos;

9.   pabrėžia, kad tai, ar Europeana gyvuos ilgai, priklausys nuo to, ar bus pasirinkti tvarūs finansavimo ir valdymo modeliai, taip pat pabrėžia, kad vieši indėliai turėtų sudaryti esminę dalį jos finansavimo, tačiau turėtų būti svarstomi bei vystomi ir nauji finansavimo metodai, pvz., viešos ir privačios partnerystės pagrindu;

10.  rekomenduoja Komisijai ateityje svarstyti galimybę nustatyti reikalavimą pateikti skaitmeninei bibliotekai Europeana visus skaitmeninius išteklius, gautus įgyvendinant būsimus Europos Sąjungos bendrai finansuojamus mokslinių tyrimų ir plėtros projektus atsižvelgiant į bet kokius su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusius apribojimus;

11.  pabrėžia būtinybę panakinti teisines kliūtis, su kuriomis susiduriama ES lygmeniu, kad bibliotekos galėtų kreiptis dėl Europos finansavimo skaitmeninimo veiklai;

12.  rekomenduoja Komisijai parengti ir gaires, kad patogi prieiga prie Europeanos turinio būtų užtikrinta kiekvienam, kuris pageidautų juo pasinaudoti, nesvarbu, koks finansavimo modelis būtų galų gale pasirinktas;

13.  ragina Komisiją ir dabartinę olandų administraciją atlikti didelius techninius ir estetinius Europeanos patobulinimus, įskaitant sunkumų, su kuriais susiduriama nustatant ir užtikrinant lėšas, reikalingas bibliotekoms atlikti būtinas skaitmeninimo operacijas, analizę;

14. ragina Komisiją inicijuoti žiniasklaidos ir interneto kampaniją, skirtą tinklavietei Europeana populiarinti, srautui iš Europos serverių nukreipti į Europeanos šaltinius, kaip pagrindinę skaitmeninio formato duomenų prieigos vietą, ir valstybėms narėms bei kultūros institucijoms paraginti teikti turinį šiai tinklavietei; kartu ragina surengti specialią žiniasklaidos kampaniją, kuri būtų skirta visų švietimo sistemos lygmenų studentams ir mokytojams ir kurios metu didžiausias dėmesys būtų skiriamas Europeanos skaitmeninių išteklių panaudai lavinimo tikslais;

15.  laikosi nuomonės, kad ši kampanija labai panaši į veiklą, kurios raginama imtis siekiant panaikinti Europoje vis dar aktualų skaitmeninį pasidalijimą, tuo pačiu užtikrinti, kad Europeana ir kitas interneto turinys bei informacija, taip pat galimi jų privalumai būtų prieinama kiekvienam, kad ir kur tas asmuo būtų; rekomenduoja grįsti šią kampaniją ir ypač Europeanos naudojimo mokyklose potencialą supratimu, kad interneto prieiga prie išsamesnio turinio ir įvairiapusiškesnės informacijos nėra savaime tikslas, taigi be to turi būti imamasi iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama stimuliuoti kritišką interneto turinio ir informacijos analizę;

16.  rekomenduoja Komisijai įvertinti galimybę įsteigti Europos organą, kuris koordinuotų nacionalinių institucijų dalyvavimą stebint skaitmeninimo procesą, taip pat mokėjimus autoriams už autoriaus teises ir kitus projektui Europeana aktualius klausimus;

17.  rekomenduoja Komisijai užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų parengtos specialios skaitmeninės kuo didesnės dalies turinio versijos, pvz., įskaitant jas balsu;

18. rekomenduoja Komisijai ir privačiojo sektoriaus institucijoms partnerėms rasti IT sprendimus, pvz., sukurti pastovųjį (angl. read-only) ir nuo kopijavimo apsaugotą formatus ir pritaikyti juos tinklavietėje Europeana paskelbtai suskaitmenintai medžiagai, kuri saugoma autoriaus teisių; rekomenduoja bylos pristatymo puslapyje pateikti nuorodą į turinio teikėjo tinklavietę, iš kurios būtų galima dokumentą persikelti laikantis teikėjo nustatytų sąlygų;

19. rekomenduoja Komisijai primygtinai reikalauti nustatyti standartinį suskaitmenintų kūrinių elektroninį formatą ir užtikrinti, kad suskaitmeninti dokumentai būtų suderinami su interneto sąsaja ir duomenų baze;

20. rekomenduoja Komisijai saugoti atsargines nacionalinių institucijų ar privačiojo sektoriaus partnerių pateiktos suskaitmenintos medžiagos bylas šiems partneriams ar institucijoms priklausančiose techninės įrangos laikmenose.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

4.2.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Zoltán Balczó, Bendt Bendtsen, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Lena Ek, Ioan Enciu, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Jacky Hénin, Edit Herczog, Arturs Krišjānis Kariņš, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Michèle Rivasi, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

António Fernando Correia De Campos, Francesco De Angelis, Ilda Figueiredo, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Ivailo Kalfin, Paweł Robert Kowal, Werner Langen, Marian-Jean Marinescu, Alajos Mészáros, Vladko Todorov Panayotov, Peter Skinner, Hannu Takkula, Silvia-Adriana Ţicău


TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (29.1.2010)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl komunikato „Europeana – tolesni veiksmai“

(2009/2158(INI)

Pranešėja: Marielle Gallo

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pabrėžia nenustatytų autorių teisių kūrinių svarbą, nes šių kūrinių teisės taip pat saugomos, nors net atlikus kruopščią paiešką nepavyko nustatyti šių teisių turėtojų, o taip pat būtinybę pagal sektorius kruopščiai nustatyti tokių kūrinių rūšį ir apimtis, siekiant surasti tinkamą sprendimą;

2.   ragina Europos Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl nenustatytų autorių teisių kūrinių skaitmeninimo ir jų sklaidos, nes tai padėtų išspręsti šiuo metu vyraujantį teisinį netikrumą, tuo pat metu nepažeidžiant kruopščios paieškos ir teisės gauti atlygį sąlygų;

3.   ragina Europos Komisiją sukurti Europos kūrinių, kurių autorių teises sunku nustatyti, duomenų bazę, nes ji leistų keisti informacija apie teisių turėtojus ir taip pat sumažintų kruopščios paieškos kaštus;

4.   pabrėžia, kad būtina rasti sprendimą dėl asmeninių dokumentų (korespondencijos, užrašų, nuotraukų ir filmų), kuriuos saugo kultūros institucijos, bet niekada nėra jų publikavę ar viešai paskelbę, nors tai kelia privatumo apsaugos ir moralinių teisių klausimus;

5.   ragina Komisiją skatinti kultūros institucijas, kai jos sudarys skaitmeninimo planus, sudaryti susitarimus su teisių turėtojais dėl prieigos prie darbų daugiateritoriniu lygmeniu ir skatinti konkurencinės aplinkos plėtrą dalyvaujant knygų pardavėjams internetu bei taip padėti skleisti Europos kultūros paveldą visame kontinente;

6.   pabrėžia lygiateisės prieigos prie bendro Europos kultūros paveldo svarbą ir prašo valstybių narių pašalinti ES viduje esančias kliūtis, kurios trukdo naudotis kai kuriomis Europeanos turinio dalimis;

7.   pabrėžia suderinto Europos masto požiūrio į viešosios ir privačios partnerystės sąlygų klausimą svarbą ir būtinybę nuodugniai ištirti partnerystės susitarimus su privačiais subjektais dėl skaitmeninimo planų, ypač dėl išimtinių teisių trukmės, indeksavimo ir nuorodų paieškos sistemoje, kurias savo tikslais naudoja skaitmeninių bylų bibliotekos, paslaugų tęstinumo, nekonfidencialaus pobūdžio minėtų susitarimų ir skaitmeninimo kokybės;

8.   ragina Komisiją įgyvendinti išsamią informacijos kampaniją, kuri padėtų informuoti visuomenę apie Europeana ir jos teikiamas paslaugas;

9.   ragina Komisiją užtikrinti, kad informacijos kampanijos ir panaši su Europeana susijusi informuotumo didinimo veikla būtų vykdoma per atitinkamas partnerines organizacijas valstybėse narėse;

10. ragina Komisiją padėti ieškant būdų ir priemonių, kaip atkreipti valstybių narių dėmesį į tai, kad Europeanos vartotojai ieško daugelio prieinamų kūrinių nacionalinėse kolekcijose, bet ne per Europeaną.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.1.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Raffaele Baldassarre, Sebastian Valentin Bodu, Christian Engström, Marielle Gallo, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Alexandra Thein, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Piotr Borys, Sajjad Karim, Vytautas Landsbergis, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Toine Manders, Arlene McCarthy, Angelika Niebler


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.2.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Badia i Cutchet, Malika Benarab-Attou, Piotr Borys, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Mary Honeyball, Cătălin Sorin Ivan, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Pál Schmitt, Marco Scurria, Timo Soini, Emil Stoyanov, Hannu Takkula, László Tőkés, Helga Trüpel, Gianni Vattimo, Sabine Verheyen, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ivo Belet, Nessa Childers, Nadja Hirsch, Catherine Soullie, Rui Tavares

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Roger Helmer

Teisinė informacija - Privatumo politika