PRANEŠIMAS dėl siūlomos Szabolcso Fazakaso kandidatūros į Audito Rūmų narius

17.3.2010 - (C7‑0019/2010 – 2010/0807(NLE))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėja: Inés Ayala Sender
PR_NLE_art108

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl siūlomos Szabolcso Fazakaso kandidatūros į Audito Rūmų narius

(C7‑0019/2010 – 2010/0807(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0019/2010),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo 15 d. posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7‑0038/2010),

A. kadangi Szabolcs Fazakas atitinka Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas,

1. teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Szabolcsą Fazakasą Audito Rūmų nariu;

2. paveda pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams bei kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

1 priedas. SzabolcsO Fazakaso gyvenimo aprašymas

Dr. Szabolcs FAZAKAS

Gimė: 1947 m. spalio 26 d. Budapešte (Vengrija).

· 1971              Ekonomikos universiteto (Budapeštas) ekonomikos mokslų diplomas.

· 1973              Ekonomikos universiteto (Budapeštas) mokslų daktaro laipsnis.

· 1973–1989     Užsienio prekybos ministerija.  

· 1989–1990     ministro pavaduotojas, Tarptautinių ekonominių santykių sekretoriato vadovas.

· 1990–1995     Bendrovės „Austrian State Industries“ vyriausiasis atstovas Vengrijoje.

· 1995–1996     Pramonės ir prekybos ministerijos valstybės sekretorius.

· 1996              Vengrijos ambasadorius (Bona).

· 1996–1998     pramonės, energetikos, prekybos ir turizmo ministras.

· 1998–2002     koncerno „DaimlerChrysler“ atstovas Vengrijoje.

· 2002–2004     Vengrijos parlamento narys, Tarpparlamentinės sąjungos pirmininkas.

· 2004–2009     Europos Parlamento narys:

o Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkas (2004–2006);

o Kvestorius, EP biuro narys (2006–2009);

o Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, delegacijos ES ir Kroatijos jungtiniame parlamentiniame komitete narys;

o Europos energetikos forumo pirmasis pirmininko pavaduotojas.

Įvairių pilietinės visuomenės organizacijų („Vengrija Europoje“, Ekonomika, „Europos dialogas“, Europos judėjimo Vengrijos taryba, Vengrijos automobilių importuotojų asociacija) pirmininkas arba tarybos narys.

Pomėgiai:                    sportas (tenisas, futbolas), istorija ir kultūra.

Šeima:             vedęs, turi du vaikus.

Nuopelnai:                   1998 m. Vengrijos Respublikos ordino „Už nuopelnus“ komandoro kryžius su žvaigžde;

                                2000 m. Austrijos Respublikos kryžius „Už nuopelnus“ su kaspinu;

2004 m. Vokietijos Federacinės Respublikos didysis kryžius „Už nuopelnus“.

2 PRIEDAS. SzabolcsO FazakasO ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

Klausimynas kandidatams į Audito Rūmų narius

Darbo patirtis

1. Nurodykite svarbiausius savo darbo patirties aspektus viešųjų finansų, valdymo ar valdymo audito srityse.

Iki šiol savo, kaip valstybės tarnautojo, karjeroje susipažinau su vadovo, direktoriaus ir kontroliuojančio tarnautojo pareigomis viešųjų finansų srityje ir jas ėjau. Eidamas valstybės sekretoriaus pareigas buvau atsakingas už Ekonomikos reikalų ministerijos administravimo kontrolę, t. y. už minėtos ministerijos ir jai priklausančių institucijų biudžeto sudarymą, įgyvendinimą ir priežiūrą. Vengrijos valstybiniai audito rūmai buvo atsakingi už mano darbo tikrinimą. Man einant minėtas pareigas nebuvo pareikšti jokie prieštaravimai ar abejonės dėl postus, už kuriuos buvau atsakingas.

Vėliau, būnant ministru, mano pareigos apėmė daugiau nei Ekonomikos reikalų ministerijos biudžeto priežiūrą, kuriai aš vadovavau: tuomet aš turėjau įtakos visam valstybės biudžetui. Tuo metu mes sugalvojome ir nuosekliai įgyvendinome stabilizavimo programą, kuri išsiskyrė Vengrijoje iki tol neregėtu griežtumu, ir kuri išgelbėjo mūsų šalį nuo rimtų „deficitų-dvynių“ pavojų ir sugrąžino šalies tvarų ekonomikos augimą bei padėjo atgauti tarptautinės ekonomikos bendruomenės pasitikėjimą. Šią programą (tiek biudžeto išlaidas, tiek pajamas) sudarė ypač griežtos priemonės. Teisingas ir racionalus šių priemonių įgyvendinimas ir tinkama bei racionali priežiūra man buvo rimtos užduotys.

2004 m. Vengrijai įstojus į Europos Sąjungą buvau išrinktas į Europos Parlamentą, kuriame, atsižvelgiant į mano pasirengimą ir ankstesnę patirtį, daugiausia rūpinausi biudžeto klausimais. Būdamas vienas pagrindinių Biudžeto komiteto narių ir ad hoc komiteto, kuris rūpinosi 2007–2014 m. finansinių perspektyvų rengimu, narys, galėjau iš vidaus susipažinti su ES biudžetu ir aktyviai dalyvauti jį sudarant. Būdamas Biudžeto kontrolės komiteto pirmininku, o vėliau jo pagrindiniu nariu, aktyviai dalyvavau prižiūrint biudžeto įgyvendinimą. Taip pamažu buvo užmegztas glaudus bendradarbiavimas su Europos Sąjungos Audito Rūmais. Būdamas EP nariu susipažinau su metodika, naudojama rengiant Audito Rūmų ataskaitą, kuri buvo pagrindas, kuriuo Europos Parlamentas rėmėsi atlikdamas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. Taip pat dalyvavau Parlamento ir Audito Rūmų darbo santykių gilinimo procese ir Audito Rūmų ir nacionalinių audito institucijų santykio gerinimo procese.

2. Kokie trys svarbiausi per Jūsų karjerą sprendimai, kuriuos priimant dalyvavote?

Per savo profesinę karjerą tiek kaip darbuotojas, tiek sprendimų priėmėjas, dalyvavau rengiant, priimant ir įgyvendinant daugybę sprendimų. Tačiau, jeigu reikia pasirinkti, kuriuos tris sprendimus paminėti, manyčiau, kad labiausiai verta paminėti šiuos sprendimus.

A. Praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pabaigoje, kaip ministro pavaduotojas, atsakingas už tarptautinius ekonominius santykius, aktyviai dalyvavau plėtojant Vengrijos ekonominius santykius su Vakarų Europa, dalyvavau vystant bendradarbiavimą, skatinant bendrų įmonių steigimą ir „plyno lauko“ investicijas. Projektais, kuriuos padėjau inicijuoti, Vengrijos ūkyje buvo įsteigti nauji, tarptautiniu mastu pajėgūs varžytis pramonės subjektai, kurie tapo pavyzdžiu kitoms panašioms investicijoms. Jie vis dar turi lemiamą svarbą mūsų ekonomikai, pramoninės gamybos vystymui, užimtumui ir eksportui.

B. Būdamas ministru perėmiau ministeriją, kurios struktūra ir mąstymo, kuriuo paremtas jos darbas, būdai buvo itin pasenę. Taigi mano tikslas ir mano užduotis buvo savo vadovaujamą organizaciją paversti modernia Ekonomikos reikalų ministerija, veikiančia pagal Vakarų Europai įprastas nuostatas. Mes praplėtėme Pramonės ir prekybos ministerijos kompetenciją bei įtraukėme energetiką bei turizmą ir pertvarkėme ministerijos struktūrą ir sprendimų priėmimo procedūras. Taip sėkmingai buvo sukurta moderni, veiksminga ir skaidri ministerija, kuri man vadovaujant tvarkė Vengrijos ekonomiką.

C. Būdamas naujas Europos Parlamento narys, turėjau garbės būti išrinktas Biudžeto kontrolės komiteto pirmininku. Eidamas šias pareigas ir galėdamas konsultuotis, su kolegomis Parlamento nariais, šioje srityje turėjusiais išskirtinės patirties, ir jiems aktyviai padedant, padėjau imtis komiteto svarbiausios pareigos – biudžeto įvykdymo patvirtinimo – reformos, ir šiuo atžvilgiu mes sukūrėme naują santykių su Audito Rūmais ir Audito Rūmų, nacionalinių kontrolės institucijų ir Europos Parlamento bendradarbiavimo pagrindą. Šis 2004 m. prasidėjęs procesas sėkmingai tęsiamas iki šiol ir garantavo ir kitų institucijų – Komisijos, Audito Rūmų ir kitų suinteresuotųjų šalių – sutarimą.

Nepriklausomumas

3. Sutartyje nustatyta, kad Audito Rūmų nariai eidami savo pareigas turi būti „visiškai nepriklausomi“. Kaip Jūs laikytumėtės šio reikalavimo atlikdamas savo pareigas?

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 285 ir 286 straipsnius Audito Rūmų narių pagrindinė funkcija yra visiškai nepriklausomai ir nešališkai veikti Sąjungos bendrojo intereso labui. Jie nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės ar kurios kitos organizacijos nurodymų. Jie negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo, nes tai yra nesuderinama su jų, kaip Rūmų narių, pareigomis.

Būsiu ypač atsargus siekdamas išvengti bet kokio nesuderinamumo su savo darbu. Šiuo požiūriu aš taip pat pasižadu visapusiškai vadovautis visiems Audito Rūmų nariams taikomu elgesio kodeksu.

4. Ar jums buvo suteiktas įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimas, kai ėjote vadovaujamas pareigas, jei tokia procedūra numatyta?

Vengrijos įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimo procedūra ne visai atitinka Europos Sąjungoje taikomą tvarką. Visą mano veiklą, susijusią su valstybės tarnyba, kurią aš iki šiol ėjau, prižiūrėjo Vengrijos valstybės audito rūmai. Nebuvo aptikta jokių trūkumų, susijusių su mano darbu arba vadovavimo pareigų atlikimu, taip pat šiuo klausimu nebuvo pareikšta jokių abejonių.

5. Ar turite įmonę, akcijų ar kitokių įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su Jūsų pareigomis ateityje? Ar sutinkate Audito Rūmų pirmininkui deklaruoti visus savo finansinius interesus ir kitus įsipareigojimus bei juos viešinti? Jei šiuo metu esate susijęs su kokiu nors teismo procesu, papasakokite apie tai plačiau.

Šiuo metu neturiu ir praeityje nesu turėjęs jokios įmonės, akcijų ar bet kokių kitokių įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su mano būsimomis pareigomis. Šiuo metu nesu ir niekada nedalyvavau jokiame teismo procese.

Esu pasirengęs Audito Rūmų pirmininkui deklaruoti visus savo finansinius interesus ir kitus įsipareigojimus. Aš neprieštarauju savo finansinių įsipareigojimų paviešinimui, nes ir anksčiau – kaip Vengrijos parlamento, vėliau – Europos Parlamento narys – mielai sutikau laikytis susijusių taisyklių, į kurias buvo įtrauktos nuostatos dėl tokios informacijos viešinimo. Šiuo požiūriu aš taip pat ketinu tvirtai laikytis Audito Rūmų darbo tvarkos taisyklių ir visų elgesio kodeksų, kurių privalo laikytis Audito Rūmų nariai.

6. Ar esate pasiruošęs atsisakyti visų pareigų, į kurias esate išrinktas, ir atsakingų pareigų politinėje partijoje, jei būsite paskirtas Audito Rūmų nariu?

Niekada nėjau jokių politinių pareigų.

Prieš penkerius metus, kai buvau išrinktas į Europos Parlamentą, atsistatydinau iš visų kitų pareigų nevyriausybinėse organizacijose ir asociacijose ir ateityje nepriimsiu siūlymų atlikti tokį darbą.

7. Kaip spręstumėte šiurkščių pažeidimų, sukčiavimo ir (ar) korupcijos atvejus, su kuriais susiję asmenys iš valstybės narės, iš kurios esate kilęs?

Teisiniu požiūriu tai visiškai aišku: kaip nurodyta 3 punkte, eidami savo pareigas, Audito Rūmų nariai yra visiškai nepriklausomi ir veikia ES bendrojo intereso labui. Jie nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės ar kurios kitos organizacijos nurodymų, o tai, savaime suprantama, taikoma ir jų kilmės valstybėms.

Taigi pastebėjęs pažeidimą, sukčiavimo ir (arba) korupcijos atvejį savo kilmės valstybėje, turėčiau elgtis lygiai taip pat, kaip ir bet kurios kitos valstybės narės atveju. Taigi atvejį vertinčiau nešališkai ir nepriklausomai, kaip to reikalaujama Audito Rūmų taisyklėse.

Pagal dabar galiojančias taisykles, jei Audito Rūmai sužino arba įtaria sukčiavimo, korupcijos ar bet kokią kitokią neteisėtą veiklą, apie tai jie privalo nedelsiant informuoti Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF).

Manau, kad šioje srityje turėtų būti visapusiškai taikomas visiškas tokių veiksmų netoleravimo principas, neatsižvelgiant į tai, iš kurios valstybės kilusios su nagrinėjamu atveju susijusios šalys. Sukčiavimas ir korupcija ne tik kenkia demokratijos principams ir Europos institucijų teisėtumui, bet taip pat dėl sukčiavimo ir korupcijos dažnai netinkamai vykdoma politika, kuri sumanyta ir priimta bendru sutarimu. Kaip tai svarbu, ypač būtina pabrėžti šiuo metu, kai Europos Sąjunga ieško išeities, kaip įveikti pasaulio ekonomikos ir finansų krizę.

Pareigų vykdymas

8. Kokie turėtų būti pagrindiniai patikimo finansų valdymo bruožai viešojoje įstaigoje?

Patikimas finansų valdymas viešojoje įstaigoje reiškia, kad viešieji pinigai turi būti naudojami taupiai, veiksmingai ir efektyviai, remiantis galiojančiais teisės aktais ir tinkamai atsižvelgiant į aplinkosaugos klausimus. Tam reikia skaidrių viešųjų finansų ir atskaitomybės bei aiškiai ir išsamiai išdėstytų ir tikslus ir užduotis. Viešieji finansai turi būti nuolat tikrinami.

Mokesčius mokantys piliečiai labai domisi, kaip naudojami viešieji pinigai. Kalba eina ne tik apie teisėtumą, bet ir apie tai, ar lėšos naudojamos pagrįstai. Šiuo metu, kai ieškome būdo, kaip įveikti pasaulio finansų ir ekonomikos krizę, vis labiau žinoma viešoji nuomonė ir žmonių poreikiai bei lūkesčiai, susiję su tuo, kaip įgyvendinami patikimo finansų valdymo aspektai naudojant ir kontroliuojant viešuosius finansus.

Norėčiau pabrėžti šiuos patikimo finansų valdymo aspektus:

– teisės aktais nustatyta reglamentavimo aplinka turi užtikrinti taupiam, efektyviam ir veiksmingam vykdymui būtinas sąlygas ir atsižvelgimą į aplinkosaugos klausimus (pavyzdžiui, reikalingos aiškios ir gerai parengtos gairės, strategijos nacionaliniu ir organizacijų lygmenimis, teisinės, biudžeto planavimo, įgyvendinimo ir priežiūros taisyklės, kurios būtų skaidrios ir išsamios, efektyvios apskaitos, registracijos ir atskaitomybės sistemos, veiksmingos kovos su sukčiavimu taisyklės, specifiniai, išmatuojami, išsamūs, tiesiogiai susiję ir tinkamai suplanuoti tikslai ir prioritetai, kruopščiai parengti veiklos rodikliai, tinkami ištekliai ir skaidrus jų paskirstymas;

-  organizacijų, naudojančių viešąsias lėšas, vidaus reglamentavimo aplinka turi būti tokia, kad būtų galima įvykdyti taupumo, efektyvumo ir veiksmingumo reikalavimus (tai reikalinga, jei vadovybė yra įsipareigojusi vykdyti patikimą finansų valdymą, naudojant valdymo informacines sistemas, kurios skatina kompetentingą sprendimų priėmimą, sudaryti tinkamą vidaus reglamentavimo aplinką, įskaitant tinkamą uždavinių ir atsakomybės ribų nustatymą, vykdyti nuolatinę kontrolę ir veiksmingai atlikti vidaus kontrolę bei naudoti vidaus audito sistemas);

-  atskaitomybė, nepriklausomas vidaus ir išorės auditas (tai palengvina ataskaitų apie viešųjų lėšų naudojimą paskelbimas, efektyvus ir veiksmingas išorės auditas, auditorių atsižvelgimas į išorės audito įstaigų ataskaitas ir rekomendacijas, tinkami veiksmai siekiant ištaisyti nustatytus trūkumus ir nuolatinis auditorių rekomendacijų įgyvendinimo tikrinimas.

1977 m. Limos deklaracijoje Tarptautinė aukščiausiųjų audito institucijų organizacija (INTOSAI) teigė, kad „tvarkingas ir efektyvus viešųjų lėšų naudojimas yra viena iš būtinų sąlygų siekiant tinkamai tvarkyti viešuosius finansus ir siekiant [atsakingų valdžios institucijų] sprendimų efektyvumo“. Visi visų šalių audito rūmai vaidina svarbų vaidmenį šiame procese, nes audito tikslas yra „atskleisti nukrypimus nuo priimtų standartų ir teisėtumo, efektyvumo ir veiksmingumo bei finansų valdymo taupumo principų pažeidimus [pakankamai anksti], kad būtų galima imtis atskirų atvejų korekcijos veiksmų“. Būdamas Audito Rūmų narys, būčiau laimingas galėdamas dalyvauti tai įgyvendinant.

9. Pagal Sutartį Audito Rūmai padeda Parlamentui įgyvendinti biudžeto vykdymo priežiūros įgaliojimus. Kaip apibūdintumėte savo pareigas, susijusias su ataskaitų Europos Parlamentui, ypač Biudžeto kontrolės komitetui rengimu?

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalimi, Audito Rūmai padeda Parlamentui ir Tarybai vykdyti biudžeto įgyvendinimo kontrolę.

Remdamasis savo patirtimi ir savo nuomone, galiu pasakyti, kad dabar dialogas tarp Europos Parlamento, ypač jo Biudžeto kontrolės komiteto, ir Audito Rūmų vyksta, ir jis yra sistemingas, konstruktyvus, vyksta atsižvelgiant į jo dalyvių vaidmenis ir nepriklausomumą, ir yra pagrįstas abipusiu pasitikėjimu ir pagarba. Šis pavyzdingas glaudus bendradarbiavimas apima (esant suinteresuotumui pasiekti bendrą tikslą) šias sritis:

– nuolatinį Audito Rūmų narių ir Parlamento narių dialogą dėl metinės ataskaitos turinio ir metodikos ir dėl kitų ataskaitų ir nuomonių;

-  rengiant metinį darbų planą, Audito Rūmai prašo Parlamento (Biudžeto kontrolės komiteto) pateikti nuomonę ir į ją atsižvelgia bei ieško iškeltų problemų sprendimo. Tai apima ne tik sutartinius veiksmus, susijusius su ataskaitomis ir nuomonėmis, bet siekia ir turinio, metodikos ir pateikimo klausimus;

-  planuojant metinį darbų planą ir tam tikrą auditą, vyksta Parlamento narių ir Audito Rūmų narių susitikimai grupių ir pavienių asmenų lygmenimis;

-  Audito Rūmų ataskaitos ir nuomonės ne tik grindžiamos svarbiais, naujausiais, tiksliais ir statistiniais duomenimis, jose taip pat pateikiamos aiškios išvados, mintys ir rekomendacijos, kurias Parlamentas, o ypač Biudžeto kontrolės komitetas, gali veiksmingai naudoti dirbdamas.

Norėčiau pakartoti, kad toks artimas bendradarbiavimas, pagrįstas abipusiu pasitikėjimu ir pagarba, jokiu būdu nekenkia jo dalyvių nepriklausomumui; vietoj to, jo tikslas yra leisti Parlamentui veiksmingai atlikti savo, kaip teisės aktų leidėjo ir biudžeto vykdymo kontrolieriaus, vaidmenį. Tokiu pat tikslu rengiami ir Parlamento svarstymai ir konferencijos, kurios iki šiol buvo organizuojamos Biudžeto kontrolės komiteto ir kuriose aktyviai dalyvauja Audito Rūmai bei gerai žinomi tarptautiniai ekspertai. Būdamas Biudžeto kontrolės komiteto pirmininku galėjau dalyvauti ir pirmininkauti aštuoniuose tokiuose renginiuose ir taip prisidėti prie Parlamento ir Audito Rūmų santykių stiprinimo.

Būdamas Audito Rūmų nariu, darysiu viską, ką galėsiu, kad ir toliau būtų gilinamas šis bendradarbiavimas ir dialogas.

10. Kokia, Jūsų nuomone, yra veiklos audito nauda ir kaip reikėtų atsižvelgti į jo išvadas valdymo klausimais?

Skirtingai nei tradicinis auditas, kurį atliekant dėmesys telkiamas į viešųjų lėšų naudojimo teisėtumą ir taisyklingumą, veiklos audito metu taip pat vertinamas tokių lėšų naudojimas remiantis taupumo, efektyvumo ir veiksmingumo kriterijais. Iš esmės tai yra privačiajame sektoriuje naudojamo veiklos vertinimo pritaikymas vertinant viešųjų lėšų naudojimą.

Vienas iš veiklos audito papildomos naudos elementų yra tai, kad jo metu reglamentavimo aplinka vertinama atgaline data. Šis auditas tinka norint atskleisti ir objektyviai įvertinti esamus reglamentavimo sistemos trūkumus ir pasiūlyti patikimus ir objektyvius sprendimų variantus. Toks auditas iš esmės yra ne kas kita kaip nepriklausomų ekspertų nuomonės apie nustatytų tikslų pasiekimą taupumo, efektyvumo ir veiksmingumo aspektu, pateikimas. Jis atskleidžia veiksnius, kurie trukdo pasiekti taupumo, efektyvumo ir veiksmingumo kriterijus, kurie turi poveikį organizacijos veiklai.

Veiklos tikrinimo užduotis apima ne tik trūkumų atskleidimą, bet ir tam tikrų rekomendacijų, kaip geriau ir veiksmingiau valdyti ES lėšas, parengimą. Todėl kiekvienoje po veiklos vertinimo parengtoje ataskaitoje, be kritinių pastabų, turi būti pateikiamos rekomendacijos, kokių patobulinimų galima būtų padaryti.

Atskleisdamas prastą darbą, pateikdamas gerosios patirties pavyzdžių ir rekomendacijas, ką galima būtų padaryti geriau, veiklos auditas palaiko sprendimų priėmėjus ir audituojamas institucijas dėl jų veiklos gerinimo. Tai dar svarbiau šiuo krizės laikotarpiu, kai viešoji nuomonė apie ES lėšas naudojama ne tik teisėtai ir nuolat, bet ir efektyviai ir veiksmingai. Štai kodėl manyčiau, kad Parlamentui yra svarbu gauti ne tik informaciją apie kritiškas išvadas ir pasiūlymus, ką galima būtų padaryti geriau, kurie pateikiami veiklos vertinime, bet ir nuomones, reakciją ir paskesnes priemones, kurių imasi Komisija ir susijusios valstybės narės siekdamos įgyvendinti rekomendacijas.

11. Kaip būtų galima pagerinti Audito Rūmų, nacionalinių audito institucijų ir Europos Parlamento (Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą atliekant ES biudžeto auditą?

Tai yra itin sudėtingas klausimas, daugelio diskusijų tema, ir jis yra labai svarbus ne tik Parlamentui (o ypač Biudžeto kontrolės komitetui), bet ir visos ES veikimui, matomam tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Dėl to šis klausimas svarstytas daugelyje mėnesinių sesijų, klausymų ir seminarų, kuriuos rengti paskatino Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas.

Kaip numatyta Sutartyje, Komisija yra atsakinga už ES biudžeto įgyvendinimą; šią užduotį ji atlieka iš dalies kartu su valstybėmis narėmis. Šio proceso priežiūra ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas tenka Parlamentui, o Audito Rūmų pareiga yra padėti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui tikrinti ES lėšų naudojimą. Išorės auditas, kuris šią veiklą palaiko, yra išskirtinė Audito Rūmų atsakomybė.

Šiuo požiūriu svarbią šios sudėtingos Audito Rūmų atliekamos užduoties dalį sudaro vietoje atliekamas auditas, kuris, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsniu, „atliekamas kartu su nacionalinėmis audito įstaigomis arba [...] su kompetentingomis nacionalinėmis tarnybomis“. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Audito Rūmai ir valstybių narių nacionalinės audito įstaigos bendradarbiauja pasitikėjimo dvasia ir toliau likdamos nepriklausomos“ ir pažymima, kad „šios įstaigos ir tarnybos Audito Rūmus informuoja, ar jos ketina dalyvauti atliekant auditą“. Cituojamos straipsnio nuostatos parodo, kiek neišspręstų ir dažnai aptariamų klausimų slypi tokiame bendradarbiavime.

Audito Rūmų ir nacionalinių audito įstaigų valstybėse narėse atliekamo audito koordinavimas ir abipusis informacijos apie jį teikimas yra esminis siekiant veiksmingai audituoti ES lėšų naudojimą ir užtikrinti, kad audito užduotys nebūtų atliekamos du kartus. Šio aspekto svarbą patvirtindamas 2003 m. biudžeto įgyvendinimą akcentavo Parlamentas. Suprasdamas šio klausimo svarbą, Parlamentas, kartu su Suomijos nacionaliniu parlamentu, 2006 m. spalio 9–10 d. surengė konferenciją, kurios tikslas buvo paaiškinti nacionalinių audito įstaigų vaidmenį atliekant ES biudžeto auditą. Šiame renginyje dalyvauti man buvo labai įdomu. Per konferenciją supratau, kad atskirų valstybių narių teisinė pozicija ir praktinis požiūris labai skiriasi ir kad šioje srityje būtina dėti papildomų pastangų bei būtina visoms suinteresuotosioms šalims papildomai susitarti.

Kad Audito Rūmai galėtų teikti svarbią paramą nacionalinėms audito įstaigoms joms atliekant savo darbą ir kad šių įstaigų indėlis atliekant Sąjungos lėšų naudojimo auditą būtų teigiamas (laikantis įprastai taikomų audito principų), būtina įvykdyti keletą esminių sąlygų.

Be daugelio leidinių ir kitų nuomonių, savo poziciją šiuo klausimu Audito Rūmai išdėstė Nuomonėje Nr. 6/2007. Aš pritariu mintims, išreikštoms šioje nuomonėje, ir norėčiau pabrėžti, kad ji nėra vien padėties ir problemos, atspindinčios šio klausimo sudėtingumą, analizė. Šioje nuomonėje taip pat nustatyti veiksmai, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti pažangą, įskaitant užduotis, kurias atlieka Komisija ir valstybės narės.

Svarbus vaidmuo koordinuojant veiksmus tenka Europos Audito Rūmų Vadovų ryšių komitetui ir jo analogiškiems nacionaliniams komitetams bei ryšių palaikymo pareigūnams, rengiant reguliarius susitikimus, kuriuose organizuojant darbo grupes vertinamos tolimesnės bendradarbiavimo galimybės. Viena iš minėtinų darbo grupių – 2006 m. įkurta bendrųjų audito standartų darbo grupė, kurios tikslas – parengti bendrus audito standartus ir lyginamuosius audito kriterijus, pagrįstus nacionaliniais audito standartais ir standartais, kurie taikomi ES aplinkoje. Ši darbo grupė pataria aukščiausioms Europos Sąjungos audito institucijoms dėl tarptautinių audito standartų taikymo, atsižvelgdama į specialias ES ypatybes. Bendros metodikos standartai Audito Rūmams leidžia naudotis nacionalinių audito įstaigų atliktu darbu kaip pagrindu visuose etapuose planuojant ir atliekant savo darbą.

Toliau vystydami bendradarbiavimą, Europos Audito Rūmai ir nacionaliniai audito rūmai suteiks galimybę ateityje atlikti lygiagretų (bendrą ir koordinuotą) auditą. Bendras auditas būtų naudingas visiems dalyvaujantiems audito rūmams, nes jis palengvintų dalijimąsi patirtimi ir informacija ir prisidėtų prie bendrų rekomendacijų audituojamoms įstaigoms pateikimo.

Aktyvus dalyvavimas INTOSAI (Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) ir EUROSAI (Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) veikloje taip pat leidžia sustiprinti santykius su nacionaliniais audito rūmais. Jis skatina veiksmingesnį bendradarbiavimą ir geresnį įvairių išorinio ir vidinio audito procedūrų, atliekamų tikrinant Bendrijos lėšų naudojimą, derinimą ir taip sukuria papildomą vertę.

Kiti klausimai

Ar atsiimtumėte savo kandidatūrą, jei Parlamentas pateiktų neigiamą nuomonę dėl Jūsų paskyrimo Audito Rūmų nariu?

Žinoma.

Sutartyje nustatyta, kad Audito Rūmai padeda Parlamentui vykdyti jo įgaliojimus atlikti biudžeto įgyvendinimo kontrolę. Šis bendradarbiavimas sudaro prielaidą abipusiam pasitikėjimui ir pagarbai. Kitaip tariant, Parlamento parama Audito Rūmų nariams yra būtina, kad jie galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis. Todėl jeigu Parlamento nuomonė būtų neigiama, savo vyriausybės paprašyčiau remiantis Parlamento nuomone iš naujo apsvarstyti mano kandidatūrą.

Tačiau tikiuosi, kad remdamasis mano karjera (kuri atspindi mano atsidavimą Europai), šiame klausimyne pateiktais atsakymais, atspindinčiais mano požiūrį, ir mano klausymu, Parlamentas pateiks teigiamą nuomonę dėl mano kandidatūros ir parems mano paskyrimą Audito Rūmų nariu.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	16.3.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	13 9 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marta Andreasen, Jean-Pierre Audy, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Jorgo Chatzimarkakis, Andrea Cozzolino, Luigi de Magistris, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Ville Itälä, Cătălin Sorin Ivan, Elisabeth Köstinger, Bogusław Liberadzki, Monica Luisa Macovei, Jan Olbrycht, Georgios Stavrakakis, Søren Bo Søndergaard
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Christofer Fjellner, Edit Herczog, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Markus Pieper