PRANEŠIMAS dėl siūlomos Augustyno Bronisławo Kubiko kandidatūros į Audito Rūmų narius

17.3.2010 - (C7‑0021/2010 – 2010/0809(NLE))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėja: Inés Ayala Sender
PR_NLE_art108

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl siūlomos Augustyno Bronisławo Kubiko kandidatūros į Audito Rūmų narius

(C7‑0021/2010 – 2010/0809(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0021/2010),

–  atsižvelgdams į tai, kad 2010 m. kovo 15 d. posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0041/2010),

A. kadangi Augustyn Bronisław Kubik atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas / neatitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų,

1. teikia teigiamą nuomonę dėl pasiūlymo skirti Augustyną Bronisławą Kubiką Audito Rūmų nariu (ir ragina Tarybą atsiimti savo pateiktą kandidatūrą ir pateikti Parlamentui naują);

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams bei kitoms Europos Bendrijų institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

1 PRIEDAS: AugustynO BronisławO KubikO GYVENIMO APRAŠYMAS

Asmens duomenys:

Vardas, pavardė: Augustyn Bronisław Kubik

Išsilavinimas:

1972–1976         Gimnazijos baigimo atestatas.

1976–1980         Socioekonomikos studijos Ekonomikos akademijos Katovicuose Pramonės fakultete.

1985–1986         Studijos Kasybos inžinerijos technikos koledžo Darbininkų fakultete Rybnike, specializacija – telkinių požeminis eksploatavimas.

2001–2002         Podiplominės Europos Sąjungos mokesčių teisės studijos Torunės Mikalojaus Koperniko universitete.

Profesinė patirtis:

1980 08 01–1984 12 27                  Akmens anglių kasykla „Rydułtowy“ Rydultovuose. Referentas, kontrolierius ir ekonominio audito inspektorius.

1984 12 28–1986 09 21                  Anglių kasybos konsorciumas „Rybnicko-Jastrzębskie Gwarectwo Węglowe“ Jastšembe Zdrujuje.

                                                        Vyriausiasis ekonominio audito inspektorius.

1986 09 22–1991 03 31                  Akmens anglių kasykla „Borynia“ Jastšembe Zdrujuje.

                                                        Vyriausiasis buhalteris.

1991 04 01–2002 11 24                  Katovicų finansų tarnyba.

                                                        Direktorius.

2002 11 25–2006 12 29                  Finansų ministerija.

                                                          Vyriausiasis vidaus audito inspektorius

2006 12 30–2007 02 28                  Finansų ministerija.

                                                          Vyriausiasis patarėjas.

2007 03 01–2008 02 14                  Aukščiausieji Audito Rūmai (lenk. Najwyższa Izba Kontroli, NIK).

                                                          Pirmininko patarėjas.

nuo 2008 02 15                               Regioninės plėtros ministerija.

                                                        Viceministras.

Gebėjimai:

–  prancūzų kalbos žinios, patvirtintos Prancūzijos Respublikos Švietimo ministerijos diplomais DELF (I ir II lygis);

–  geros anglų kalbos žinios;

–  vokiečių kalbos pagrindai;

–  rusų kalbos pagrindai.

2007              Kvalifikacijos kėlimo kursai biudžeto skyrių finansinių ataskaitų tikrinimo srityje.

2007              Pradėjo dalyvauti pasiruošimo Aukščiausiųjų Audito Rūmų auditoriaus egzaminui programoje.

2008              Aukščiausiųjų Audito Rūmų audito egzaminas, įgytas sertifikuoto vidaus auditoriaus laipsnis.

2008              Kvalifikacijos kėlimo kursai vadinamojo pristatymo meno srityje.

2008               Išplėstinės tikrinimo procedūros, gautas leidimas susipažinti su konfidencialiais ir slaptais ES dokumentais.

Pomėgiai: sportas: plaukimas vasarą ir slidinėjimas žiemą.

2 PRIEDAS: AUGUSTYNO BRONISŁAWO KUBIKO ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

1. Nurodykite svarbiausius savo darbo patirties aspektus viešųjų finansų, valdymo ar valdymo audito srityse.

Visa mano profesinė karjera buvo susijusi su veikla finansų srityje, ypač finansų kontrole, administracijos ir finansų valdymu bei viešųjų finansų sektoriaus įstaigų vidaus auditu, išlaidų iš Europos Sąjungos fondų išorine kontrole ir sertifikavimu Europos Komisijai.

Dirbdamas Akmens anglių kasyklos vyriausiuoju ekonominio audito inspektoriumi, o paskui – vyriausiuoju buhalteriu, buvau atsakingas už kasyklos vidaus kontrolę ir finansų valdymą, vadovavau Finansų departamento darbuotojams.

Eidamas Katovicų finansų tarnybos direktoriaus pareigas buvau atsakingas už mokesčių administracijos darbuotojų priežiūrą ir vadovavimą jiems Silezijos regione, įskaitant mokesčių kontrolę ir kitas finansų tarnybos funkcijas, taip pat atsakingas už visos vaivadijos mokesčių administracijos vidinę kontrolę bei jos finansų priežiūrą.

Eidamas Vidaus audito vyriausiojo inspektoriaus pareigas buvau atsakingas už vidaus audito ir finansų kontrolės sistemos diegimą, koordinavimą ir tobulinimą visame viešųjų finansų sektoriuje.

Dirbdamas Aukščiausiųjų Audito Rūmų pirmininko patarėju buvau atsakingas už kontrolės dokumentų, kuriuos pateikdavo AKR kontrolės departamentai, analizavimą ir koregavimą.

Eidamas dabartines savo pareigas esu atsakingas už Sertifikavimo institucijos departamento, Ekonomikos ir finansų departamento ir Teisės departamento priežiūrą, be kita ko: už išlaidų sertifikavimo Europos Komisijai proceso analizavimą, įgyvendinimą ir tobulinimą, už kontrolę vykstant sertifikavimo procesui, už bendradarbiavimą su kitomis kontrolės institucijomis ir už lėšų, gaunamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, biudžeto vykdymo bei finansų ir buhalterijos tvarkymo priežiūrą, už teisės aktų taikymo procesų priežiūrą Europos Sąjungos teisės aktų ir valstybės teisės aktų srityje.

Vykdydamas tas pareigas išėjau daug teorinių ir praktinių mokymų, dalyvavau praktiniuose užsiėmimuose:

· kvalifikacijos kėlimo kursai įmonių vidaus kontrolės ir buhalterijos srityje – juos baigęs buvau įrašytas į ekspertų revizorių registrą,

· kvalifikacijos kėlimo kursai mokesčių srityje ir veikla Mokesčių patarėjų reikalų komitete – juos baigęs buvau įrašytas į mokesčių patarėjų registrą,

· podiplominės studijos Europos Sąjungos mokesčių teisės srityje – jas baigęs išlaikiau egzaminą ir gavau diplomą,

· kvalifikacijos kėlimo kursai vidaus audito srityje – juos baigęs buvau įrašytas į Lenkijos viešųjų finansų vidaus auditorių sąrašą ir gavau CIA (Certified Internal Auditor) sertifikatą,

· Aukščiausiųjų kontrolės rūmų kontrolės praktika – ją baigęs išlaikiau egzaminą ir buvau paskirtas eiti ATR pirmininko patarėjo pareigas.

2. Kokie trys svarbiausi per Jūsų karjerą sprendimai, kuriuos priimant dalyvavote.

a) Eidamas Katovicų finansų tarnybos direktoriaus pareigas (Silezijos regionas):

1999 m. buvo pakeistas Lenkijos administracinis suskirstymas. Iš 49 vaivadijų sukurta 16 didelių regionų. Dėl to iš 49 Finansų tarnybų (po 1 kiekvienoje vaivadijoje) atsirado 16 Finansų tarnybų (po 1 kiekviename regione). Silezijos regionas apėmė 3 vaivadijas: Katovicų, Bielsko Bialos ir Čenstakavos. Vicepirmininko ir Finansų ministro Leszeko Balcerowicziaus sprendimu buvau paskirtas įgaliotiniu, atsakingu už vienos mokesčių administracijos sukūrimą Silezijos regione. Ta administracija yra antra pagal dydį Lenkijoje, tuo metu ji apėmė 35 finansų tarnybas, 3 iš buvusių vaivadijų. Tos įstaigos veikė taikydamos skirtingas procedūras, nes įvairiose vaivadijose patirtis buvo skirtinga. Tada, eidamas naujos finansų tarnybos direktoriaus pareigas, nusprendžiau standartizuoti atskiras visų finansų tarnybų funkcijas, tokias kaip:

· mokesčių registravimas,

· mokesčių rinkimas,

· mokesčių kontrolė,

· mokėtinų sumų išieškojimas.

Šiam procesui reikėjo parengti tinkamus standartus, patikrinti juos ir įdiegti finansų tarnybose.

Buvo įdiegtas vientisas sprendimas ir padidintas finansų tarnybų veiklos veiksmingumas Silezijos regione.

b) Dirbdamas Finansų ministerijos vidaus audito generaliniu inspektoriumi:

Praėjus dvejiems metams nuo to, kai vidaus auditas buvo pradėtas diegti ir koordinuoti visoje Lenkijos viešųjų finansų srityje, nusprendžiau įvesti naują įstatyminę vidaus audito apibrėžtį. Pagal ankstesnę apibrėžtį vidaus auditas buvo veiksmų, kuriuos atlikus įstaigos vadovui buvo pateikiamas objektyvus ir nepriklausomas tos įstaigos finansinio ūkio įvertinimas, visuma. Todėl įstaigų vadovai šią apibrėžtį dažnai suprasdavo per siaurai, priskirdami vidaus auditą tiktai finansiniam ūkiui ar net buhalteriniams klausimams. Tačiau vidaus audito užduotis yra tobulinti visos įstaigos veiklą taikant sistemingą vertinimą ir didinant rizikos valdymo, kontrolės ir valdymo procedūrų veiksmingumą.

Todėl pasiūliau naują vidaus audito apibrėžtį:

Vidaus auditas yra nepriklausomas įstaigos valdymo ir kontrolės sistemų tyrimas, įskaitant finansinės kontrolės procedūras, kurį atlikus įstaigos vadovui pateikiamas objektyvus ir nepriklausomas tų sistemų adekvatumo, efektyvumo ir veiksmingumo įvertinimas bei patarimai dėl veiksmų, kurių tikslas yra pagerinti tos įstaigos veiklą.

Dėl to vidaus auditas buvo tapo geriau suprantamas ir buvo išplėsta jo veikla.

c) Dirbdamas Regioninės plėtros ministerijos valstybės pasekretoriumi, vykdančiu Sertifikavimo institucijos funkcijas:

Pradėjęs eiti pareigas nusprendžiau persvarstyti procedūras, taip pat ir Sertifikavimo institucijos kontrolės taisykles. Vykstant sertifikavimo procesui Sertifikavimo institucija vertina valdymo sistemos ir tos operacinės programos kontrolę, daugiausia remdamasi visų auditų, kuriuos atliko valdymo ir audito institucijos, rezultatais. Tada, kai tai būtina siekiant užtikrinti sertifikavimo sąlygų įvykdymą, Sertifikavimo institucija turi atlikti kontrolę naudodama savuosius išteklius. Ligi to laiko taikytose mūsų vidaus procedūrose, susijusiose su sertifikavimu, nebuvo tikslių įrašų, skirtų kontroliniams veiksmams. Dėl to atsirasdavo rizika, kad gali sutapti kelių institucijų kontrolės kompetencija. Todėl pasiūliau įvesti aiškias gaires, paremtas koncepcija, panašia į single audit, kuris pagal Europos Komisijos gaires, pateiktas dokumente Guidance Note on the concept of reliance on the work of other auditors, pagrįstas tinkamu koordinavimu ir Audito institucijos bendradarbiavimu su kitomis institucijomis, įgyvendinančiomis kontrolę kontrolės planavimo ir kontrolės planų vykdymo etape. Tam tikslui pasiūliau įkurti Audito komitetą Plėtros politikos įgyvendinimo principų įstatyme, kurio užduotis, be kita ko, yra:

· informacijos ir patirties mainai, vykstantys tarp audito institucijos, valdymo institucijos, sertifikavimo institucijos ir valstybės kontrolės institucijų vykdamos kontrolės srityje,

· išvadų dėl institucijų, valdančių operacines programas, kontrolės planų pateikimas,

· veiksmų, skirtų didinti kontrolės efektyvumui, siūlymas,

· Europos Komisijai pateikiamų kontrolės ataskaitų ir pranešimų, susijusių su struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo sritimi, analizavimas.

Dėl to:

· Sertifikavimo institucijoje buvo standartizuota kontrolė,

· sumažėjo rizika, kad sutaps kontrolės institucijų kompetencija,

· pagerėjo išteklių naudojimas ir kontrolės efektyvumas.

3. Sutartyje nustatyta, kad Audito Rūmų nariai eidami savo pareigas turi būti „visiškai nepriklausomi“. Kaip Jūs laikytumėtės šio reikalavimo atlikdamas savo pareigas?

Audito Rūmų narių nepriklausomumo principai nustatyti Lisabonos sutarties 286 straipsnyje:

- Audito Rūmų nariai parenkami iš asmenų, savo šalyse priklausančių ar priklausiusių nepriklausomo audito įstaigoms arba turinčių šioms pareigoms ypač tinkamą kvalifikaciją. Jų nepriklausomumas neturi kelti abejonių.

- Eidami šias pareigas, jie nesiekia gauti ir neklauso jokios vyriausybės ar kokios nors kitos valdžios institucijos nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokių su pareigomis nesuderinamų veiksmų.

- Per savo kadenciją Audito Rūmų nariai negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo.

Be to, Audito Rūmų narių elgesio kodekso 1 straipsnyje nustatyta, kad Audito Rūmų nariai veikia pagal sutarčių nuostatas ir pagal teisės aktus, kylančius iš jų. Jų santykiai su institucijomis ar interesų grupėmis turi atitikti nepriklausomumo principus.

Žinodamas ir suvokdamas pirmiau pateiktų nuostatų esmę galiu užtikrinti, kad mano ligšiolinė profesinė patirtis, t. y. darbui vidaus, išorės audito ir sertifikavimo institucijose, taip pat buvo reikalingas neginčijamas nepriklausomumas.

Todėl, kaip iki šiol, taip ir būsimame darbe įsipareigoju laikytis paminėtų nepriklausomumo principų, kurių reikalauja Lisabonos sutartis ir Audito Rūmų narių elgesio kodeksas, taip pat nesiekti gauti ir neklausti jokios vyriausybės ar kokios nors kitos valdžios institucijos nurodymų.

Taip suprantamas nepriklausomumas leis man vykdyti Audito Rūmų nario pareigas vadovaujantis savo patirtimi ir savaisiais faktų vertinimais, be jokios įtakos ir interesų konflikto.

4. Ar jums buvo suteiktas įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimas, kai ėjote vadovaujamas pareigas, jei tokia procedūra numatyta?

Ligšiolinėje mano profesinėje praktikoje nebuvo reikalaujama įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimo.

Tačiau noriu pažymėti, kad vykdydamas veiklą pateikdavau jos baigimo ataskaitas, pavyzdžiui, dirbdamas:

· vyriausiuoju buhalteriu – balansus, kurie turėdavo būti audituojami ir tvirtinami,

· Finansų tarnybos direktoriumi – ataskaitas Finansų ministrui,

· Vyriausiuoju vidaus audito inspektoriumi – ataskaitas Ministrų Tarybai,

· dirbdamas Aukščiausiųjų Audito Rūmų pirmininko patarėju dalyvavau rengiant išvadas dėl ATR veiklos ataskaitų,

· Valstybės sekretoriumi ir vykdydamas Sertifikavimo institucijos pareigas teikiau ataskaitas Ministrų Tarybai ir Europos Komisijai.

Visos mano pateiktos ataskaitos buvo patvirtintos.

5. Ar turite įmonę, akcijų ar kitokių įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su Jūsų pareigomis ateityje? Ar sutinkate Audito Rūmų pirmininkui deklaruoti visus savo finansinius interesus ir kitus įsipareigojimus bei juos viešinti? Jei šiuo metu esate susijęs su kokiu nors teismo procesu, papasakokite apie tai plačiau?

Neturiu jokių finansinių dalių, negaunu finansinės naudos ir neturiu įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su Audito Rūmų nario pareigomis.

Be to, pagal Lenkijos procedūrą kasmet deklaruoju ir leidžiu viešinti visą savo turtą, todėl esu pasirengęs deklaruoti visą savo turtą ir finansinius interesus Audito Rūmų pirmininkui, leisti viešinti pagal procedūrą, nustatytą Audito Rūmų elgesio kodekse.

Dar pareiškiu, kad nesu susijęs su kokiu nors teismo procesu.

6. Ar esate pasiruošęs atsisakyti visų pareigų, į kurias esate išrinktas, ir atsakingų pareigų politinėje partijoje, jei būsite paskirtas Audito Rūmų nariu?

Esu viešosios tarnybos tarnautojas, todėl pagal Lenkijos teisės nuostatas man galioja draudimas dalyvauti politinėse partijose. Todėl nevykdžiau ir nevykdau jokių partinių pareigų.

Be to, esu pasirengęs pasitraukti iš dabar einamų pareigų, jeigu būsiu išrinktas Audito Rūmų nariu.

7. Kaip spręstumėte šiurkščių pažeidimų, sukčiavimo ir (ar) korupcijos atvejus, su kuriais susiję asmenys iš valstybės narės, iš kurios esate kilęs?

Lisabonos sutarties 287 straipsnyje nustatyta, kad Audito Rūmai tikrina visų pajamų ir visų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą, taip pat finansų valdymo patikimumą. Atlikdami šį darbą, jie visų pirma praneša apie neatitikimus.

Be to, pagal Audito Rūmų sprendimą Nr. 97-2004, kilus įtarimui arba audito metu atskleidus informaciją apie sukčiavimą ir (ar) korupciją ar kitą neteisėtą veiklą, už auditą atsakingas asmuo privalo nedelsdamas pranešti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) vadovams.

Tuo atveju, kuris minimas klausime, taikysiu pirmiau išdėstytus principus neatsižvelgdamas į atskleidimo vietą ir asmenų, su kuriais bus susijusi informacija apie įtarimus dėl sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kilmę.

Be to, ligšiolinėje savo praktikoje taikiau nuostatas, pagal kurias taip pat privalėjau informuoti atitinkamas tarnybas apie įtarimus dėl sukčiavimo ir (ar) korupcijos.

8. Kokie turėtų būti pagrindiniai patikimo finansų valdymo bruožai viešojoje įstaigoje?

Pagrindiniai finansų valdymo kultūros bruožai pateikti Finansiniame reglamente, kuris nustato tinkamą finansų valdymą taikant ūkiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principus, taip pat vertinant gautus rezultatus.

- Ūkiškumo principas reiškia, kad lėšos bus naudojamos tinkamu laiku, reikiamu kiekiui ir už geriausią kainą.

- Efektyvumo principas reiškia, kad bus siekiama geriausio įtrauktų išteklių ir pasiektų rezultatų sąryšio.

- Veiksmingumo principas reiškia, kad bus pasiekti apibrėžti, nustatyti tikslai ir suplanuoti rezultatai.

Lisabonos sutarties 287 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad Audito Rūmai tikrina visų pajamų ir visų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą, taip pat finansų valdymo patikimumą.

Be to, Audito Rūmų, kaip Europos Sąjungos institucijos, Sutartyje nustatyta misija siekiant vykdyti ES finansų kontrolę, yra tobulinti Bendrijos finansų valdymą, o viena iš vertybių yra didinti atsiskaitomumą to valdymo srityje.

Per savo profesinę praktiką, dirbdamas ir Vyriausiuoju vidaus audito inspektoriumi, ir Aukščiausiųjų Audito rūmų pirmininko patarėju, ir būdamas Sertifikavimo institucijos atstovu taip pat taikiau ir taikau tausaus, našaus ir veiksmingo finansų valdymo principus, nes jie įrašyti:

· vidaus audito apibrėžtyje, kurioje nurodyta būtinybė finansinį ūkį vertinti, be kita ko, ir ūkiškumo, tikslingumo ir efektyvumo požiūriu,

· nuostatose, skirtose Aukščiausiesiems kontrolės rūmams, kuriose konstatuojama, kad kontrolė vykdoma ūkiškumo, tikslingumo, sąžiningumo ir teisėtumo požiūriu,

· taisyklės, taikomose išlaidoms iš Europos Sąjungos lėšų ir jų sertifikavimui, kuriose nurodyta pareiga laikytis tinkamo finansų valdymo principo.

Dėl to manau, kad tų principų turi laikytis visos viešosios institucijos.

Be to, siekiant užtikrinti tinkamą finansų valdymą, turi būti taikomi principai ir bruožai, paremti visuotinai galiojančiais standartais.

Mano nuomone, reikia taikyti valdymo kontrolės standartus, suskirstytus į 5 grupes, juose pateikiami finansų valdymo kultūros bruožai:

1.  Vidinė aplinka, įskaitant dorines vertybes, profesinę kompetenciją, organizacinę struktūrą ir įgalinimų suteikimą.

2.  Rizikos valdymas, įskaitant misijos, tikslų ir užduočių nustatymą bei jų įgyvendinimo vertinimą.

3.  Kontrolės mechanizmas, įskaitant kontrolės sistemos dokumentavimą, užduočių vykdymo priežiūrą, siekiant taupaus, efektyvaus ir veiksmingo jų įgyvendinimo ir veiklos tęstinumo.

4.  Informacija ir komunikacija, įskaitant informacijos srautus įstaigos viduje ir išorinę komunikaciją.

5.  Stebėsena ir vertinimas, įskaitant vidaus auditą ir išorės auditą.

9. Pagal Sutartį Audito Rūmai padeda Parlamentui įgyvendinti biudžeto vykdymo priežiūros įgaliojimus. Kaip apibūdintumėte savo pareigas, susijusias su ataskaitų Europos Parlamentui, ypač Biudžeto kontrolės komitetui rengimu?

Lisabonos sutarties 287 straipsnyje nustatyta, kad Audito Rūmai tikrina visų Bendrijos pajamų ir išlaidų sąskaitas. Jie taip pat tikrina visų Bendrijos įsteigtų įstaigų visų pajamų ir išlaidų sąskaitas. Pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

Ligšiolinėje savo profesinėje praktikoje visada turėdavau pateikti ataskaitas, tai jau paminėjau atsakydamas į 4 klausimą.

Būsimos mano pareigos ataskaitų teikimo srityje bus paremtos ligšioline patirtimi ir vykdomos pagal atskaitomumą sistemą, galiojančią Audito Rūmuose, kuri apima:

· metines ataskaitas, kuriose finansines kontrolės rezultatai pateikiami pažymų, susijusių su bendruoju biudžetą ir Europos plėtros fondais, forma,

· specialiąsias metines ataskaitas, kuriose pateikiami finansinių agentūrų ir Bendrijos institucijų kontrolės rezultatai,

· specialiąsias metines ataskaitas, kuriose pateikiami išrinktų patikrų, atliktų tikrinant užduočių vykdymą, ir atitikties patikrų rezultatai,

· išvadas dėl naujų ar pakeistų teises aktų, turinčių finansinę įtaką.

Audito Rūmų ataskaitos turi didelę reikšmę tinkama, Europos Sąjungos finansų valdymui ir veiklos efektyvumui. Todėl jų kokybė turi būti tokia, kad Europos Komisija galėtų imtis atitinkamų operacinių veiksmų, o Europos Parlamentas galėtų jomis naudotis suteikdamas biudžeto įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimą.

Dėl to esu tikras įsitikinęs, mano ataskaitos ir išvados, kurias teiksiu pagal galiojančią atskaitomumo sistemą, kad jos padėtų Parlamentui vykdyti kontrolės pareigas, turės, be kita ko, būti tokių bruožų:

· objektyvumas – pasvertos ir be iškraipymų,

· aiškumas – lengvos suprasti ir logiškos,

· glaustumas – jokios bereikalingos informacijos,

· konstruktyvumas – padedančios kontroliuojamos įstaigos vadovybei tobulinti veiklą,

· terminuotumas – pateikiamos reikiamu laiku ir nevilkinant,

· sąžiningumas – paremtos tinkamais kontrolės įrodymais,

· komplektiškumas – su visomis pastabomis, laikomomis esminėmis.

Turi būti užtikrinta ir galimybė aptarti ir paaiškinti ataskaitose pateikiamą informaciją, ypač tada, kai Audito Rūmų darbo rezultatais naudojasi Europos Komisija, Parlamentas, Taryba ir valstybės narės.

Todėl būsiu pasirengęs dirbti su Europos Parlamentu, ypač jo Biudžeto kontrolės komitetu, kad tinkamai vykdyčiau savo pareigas atitinkamų ataskaitų teikimo srityje.

10. Kokia, Jūsų nuomone, yra veiklos audito nauda ir kaip reikėtų atsižvelgti į jo išvadas valdymo klausimais?

Lisabonos sutarties 287 straipsnyje nustatyta, kad Audito Rūmai įsitikina dėl tinkamo finansų valdymo, kuris, be kita ko, apima ūkiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principus.

Pagrindinė pridedamoji audito vertė yra rezultatas, kai veikla patobulinama pasinaudojus pateiktomis išvadomis ir įdiegus rekomendacijas.

O pridedamoji Audito Rūmų vykdomos kontrolės vertė yra rezultatas, kai pagerinamas Europos Sąjungos finansų valdymas ir padidinamas atsiskaitomas Europos Sąjungos valdymo srityje.

Viena iš Audito Rūmų kontrolės rūšių yra užduočių vykdymo kontrolė, atsakanti į klausimą, ar finansų valdymas yra tinkamas, t. y. ar išlaidos sudaro lėšų minimumą (ūkiškumas), ar atitinkami rezultatai pasiekti įtraukus apibrėžtis išteklius (efektyvumas) ir ar nustatyti tikslai yra įgyvendinti (veiksmingumas).

Reikia pažymėti, kad Europos Sąjungos piliečiai – ir jų atstovai Parlamente – pareikalaus ne tik patikinti, kad mokesčiai buvo panaudoti pagal paskirtį. Jie pareikalaus ir objektyvių įrodymų, kad piliečių poreikiai buvo patenkinti didžiausiu laipsniu ir kuo pigiau bei informacijos, kaip tas veiksmingumas bus didinamas ateityje.

Todėl Audito Rūmų tikslas ir pridedamoji užduočių vykdymo kontrolės vertė yra tai, kad pateikiama objektyvi ir nepriklausoma informacija bei išvados, susijusios su tuo laipsniu, kuriuo yra kontroliuojamos įstaigos, kai savo veikla vykdoma ir Bendrijos ištekliai naudojami laikantis ūkiškumo, efektyvumo iri veiksmingumo principų.

Pateikdami rekomendacijas Audito Rūmai nurodo ir galimybę, kaip patobulinti tą veiklą, taigi ir gauti ateityje pridedamosios vertės, be kita ko, ir tokios:

· sutaupyti finansai, ypač išvengiant lėšų švaistymo,

· pritaikyti geresni darbo metodai,

· nustatyti tikslai bus pasiekti efektyvesniu būdu.

Todėl užduočių vykdymo auditas, kaip pridedamoji vertė, visų pirma turi teikti: dokumentuotas išvadas – dėl konstatuotos būklės, realistiškas rekomendacijas – dėl galimybių pagerinti veiklą ir užduočių vykdymą Europos institucijose, taigi skatindamas veiklos veiksmingumo didinimą, geresnį mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą ir geresnę jų apsaugą.

Dėl to užduočių vykdymo kontrolės, kurią vykdo Europos Audito Rūmai ir valstybių narių aukščiausios kontrolės institucijos, rezultatai turi būti, viena vertus, Bendrijos piliečiams svarbi informacija apie asmenų, vykdančių viešąsias užduotis, atsiskaitomumą, o kita vertus, jie turi pateikti objektyvų pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima keisti tiriamą politiką ar programą bet kuriame jos įgyvendinimo lygmenyje: nuo prielaidų formulavimo, įdiegiant valstybėse narėse, iki pat ES institucijų veiklos.

Todėl svarbu, kad išvados ir rekomendacijos būtų teikiamos atitinkamoms gavėjų grupėms:

· tikrinamoms įstaigoms, kad įdiegtų ir praneštų apie veiksmus, kurių ėmėsi, ir jų rezultatus,

· priežiūrą vykdančioms įstaigoms, kad prireikus galėtų pasinaudoti atlikdamos operacinius veiksmus ir priimdamos sprendimus priežiūros srityje,

· Parlamentui, kad prireikus galėtų pasinaudoti vertinimo veiksmams,

· kitiems suinteresuotiesiems informavimo tikslais ir tam, kad prireikus galėtų pasinaudoti gerąja praktika arba atsižvelgti analizuodami riziką.

Tačiau norint patobulinti audito išvadų ir rekomendacijų priėmimą ir įdiegimą, taigi gauti laukiamą pridedamąją vertę, tos išvados ir rekomendacijos turi būti:

· pateikiamos aiškiai ir glaustai – gavėjui suprantamu būdu,

· konstruktyvios – nurodyti galimybę, kaip įdiegti patobulinimus,

· tinkamai adresuotos ir pateikiamos laiku – siunčiamos įstaigai ar institucijai, turinčiai galimybių atsižvelgti į jas,

· dalykiškos – atsirasti iš konstatuotos fizinės būklės,

· sąžiningos – paremtos surinktais įrodymais.

Be to, tikrinama įstaiga, kaip nustatyta prieštaravimo pateikimo procedūroje, turi aktyviai dalyvauti formuluojant patikros dokumentų nuostatas, turėdama galimybę pareikšti pastabas dėl nuostatų patikros protokole, ir išvadų, pateikiamų pranešimuose po patikros.

Be to, ypač tuo atveju, kai konstatuojami netaisyklingumai, tikrinama įstaiga turi pranešti apie būdą, kuriuo ji pasinaudos išvadomis ir rekomendacijomis, ir apie veiksmus, kurių imsis, arba priežastis, dėl kurių nesiims tų veiksmų.

11. Kaip būtų galima pagerinti Audito Rūmų, nacionalinių audito institucijų ir Europos Parlamento (Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą atliekant ES biudžeto auditą?

Lisabonos Sutarties 287 straipsnyje didelė reikšmė teikiama Audito Rūmų, valstybių narių kontrolės institucijų ir Europos Parlamento bendradarbiavimui, nes Audito Rūmai tikrina visų Bendrijos pajamų ir išlaidų sąskaitas, taip pat visų Bendrijos įsteigtų įstaigų visų pajamų ir išlaidų sąskaitas. Todėl kontrolė valstybėse narėse vykdoma kartu su valstybių narių kontrolės institucijomis. Audito Rūmai ir valstybių narių kontrolės institucijos bendradarbiauja tarpusavio pasitikėjimo principu, išlaikydamos savo nepriklausomybę.

Viena iš Audito Rūmų vertybių, kylanti iš jo misijos ir vizijos, susijusi su bendradarbiavimu, yra profesionalumas, kuris, be kita ko, reiškia ir dalyvavimą kontrolės, kurią Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje vykdo viešosios įstaigos, plėtrą. Į Audito Rūmų strategiją įtrauktas bendradarbiavimas su aukščiausiomis kontrolės institucijomis Europos Sąjungoje bei kontaktų su Europos Parlamentu ir Taryba plėtojimas.

Mano nuomone, Audito Rūmų, valstybių narių kontrolės institucijų ir Europos Parlamento bendradarbiavimas yra būtinas, nes nė viena kontrolė institucija neturi tokių išteklių, kad galėtų patikrinti visus sandorius. Tas bendradarbiavimas turi vykti išlaikant kiekvienos institucijos nepriklausomybę ir prisidedant prie bendrų praktinių iniciatyvų, skirtų kontrolės metodikų, tarptautinių kontrolės standartų ir kontrolės praktikų plėtrai, įgyvendinimo.

Svarbus vaidmuo čia tenka ir turi tekti ateityje Kontaktų komitetui, kurį sudaro valstybių narių aukščiausiosios kontrolės institucijų vadovų ir Audito Rūmų atstovai. Jo užduotis yra keistis žiniomis ir patirtimi, susijusia su Europos Sąjungos lėšų kontrole, inicijuoti ir koordinuoti kontrolės veiklą Bendrijos reikaluose, parengti savo poziciją dėl naujų klausimų, susijusių su kontrole Europos Sąjungos teritorijoje ir keistis informacija su institucijomis, neturinčiomis atstovų Komitete.

Be to, reikia nurodyti ir pažymėti vaidmenį, tenkančio partnerių vertinimui, kurio tikslas yra stiprinti ir plėtoti organizacijas, kontrolės metodus ir procedūras, taip pat keistis rezultatais ir didinti našumą kontrolės veiklos srityje.

Tinkama kryptis bendradarbiavimui tobulinti yra koncepcijos single audit diegimas ir plėtojimas, nes jos esmė yra naudojimasis kitų tikrintojų darbu, užtikrinant, be kita ko: atitiktį visuotinai naudojamiems standartams ir patikros rezultatų prieigą reikiamu metu. Todėl svarbu, kad būtų skatinama Kontaktų komiteto darbo grupės veikla, nes ši grupė atsakinga už bendrųjų kontrolės standartų ir lyginamųjų kontrolės kriterijų, priderintų pagal Europos Sąjungos specifiką, parengimą. Tai leis Audito Rūmams didesniu mastu remtis valstybių narių kontrolės institucijų darbu, taigi ir pateikti Europos Parlamentui daugiau naudingos informacijos.

Tokiomis sąlygomis, kai dideles Europos Sąjungos lėšas, skirtas valstybėms narėms, valdo ir kontroliuoja tos valstybės narės, taip pat svarbu, kad būtų vykdomos bendros patikros arba patikros, atliekamos pagal bendrai taikomas programas ir pagrindų kontrolės programas. Informacija, gauta per tokias patikras, gali būti labai naudinga Europos Parlamentui, kad galėtų naudotis pateiktomis išvadomis.

Todėl valstybių narių parlamentus reikia įtikinti, kad didesniu mastu svarstytų klausimus, susijusius su Bendrijos lėšų naudojimu savo valstybėse, ir kad valstybių narių kontrolės institucijos taikytų daugiau kontrolės toje srityje. Europos Parlamentas ir jo Biudžeto kontrolės komitetas šioje srityje galėtų tęsti veiklą, pavyzdžiui, organizuodamas keitimąsi patirtimi tarp atitinkamų Parlamento komitetų ir skleisdamas gerąsias pakrikas.

Taip suprantamas bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos, viena vertus, Europos Sąjungos lėšų administravimo gerinimui, kita vertus, leis nustatyti ir pašalinti praktinius ir techninius sunkumus, susijusius su bendradarbiavimu.

Todėl bendradarbiavimo stiprinimas ir gerinimas bus galimas, be kita ko:

· pasinaudojant visa ligšioline Kontaktų komiteto veiklos patirtimi,

· taikant bendruosius tarptautinius kontrolės standartus,

· suderinus kontrolės programas, atsižvelgiant į vidaus kontrolės sistemos įvertinimą,

· parengus bendras valstybių narių kontrolės institucijų darbo kokybės vertinimo taisykles, kad būtų daugiau galimybių pasinaudoti jų darbo rezultatais,

· paraginus valstybių narių parlamentus paremti kontrolę Bendrijos lėšų naudojimo srityje,

· aptariant Audito rūmų ir valstybių narių kontrolės institucijų vykdomos kontrolės rezultatus Biudžeto kontrolės komiteto posėdžiuose,

· užtikrinant darbų savalaikiškumą, kad būtų galima pasinaudoti jų rezultatais.

12. Ar atsiimtumėte savo kandidatūrą, jei Parlamentas pateiktų neigiamą nuomonę dėl Jūsų paskyrimo Audito Rūmų nariu?

Tikiuosi, kad Europos Parlamentas pateiks teigiamą išvadą dėl mano kandidatūros, tačiau turiu atsižvelgti ir tai, kad išvada gali būti ir neigiama.

Anksčiau atkreipiau dėmesį į tai, kad reikalingas geras Europos Parlamento ir Audito Rūmų bendradarbiavimas. Be abejo, nario kandidatūros rėmimas esant neigiamai išvadai apsunkinų tą bendradarbiavimą.

Dėl to, jeigu vertinimas bus neigiamas, tinkamas sprendimas bus kreiptis į Lenkijos Respublikos Vyriausybę, kad dar kartą svarstytų mano kandidatūrą arba pasiūlytų kitą asmenį.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	16.3.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marta Andreasen, Jean-Pierre Audy, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Jorgo Chatzimarkakis, Andrea Cozzolino, Luigi de Magistris, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Ville Itälä, Cătălin Sorin Ivan, Elisabeth Köstinger, Bogusław Liberadzki, Monica Luisa Macovei, Jan Olbrycht, Georgios Stavrakakis, Søren Bo Søndergaard
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Christofer Fjellner, Edit Herczog, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Markus Pieper