PRANEŠIMAS dėl Komisijos baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (24.2.2010)

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (1.2.2010)

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (1.2.2010)

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (5.3.2010)

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (9.3.2010)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

23.3.2010 - (2009/2152(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas: Vittorio Prodi

Procedūra : 2009/2152(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0057/2010

Pateikti tekstai :

A7-0057/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 06/05/2010 - 7.8
CRE 06/05/2010 - 7.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0154

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl Komisijos baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“

(2009/2152(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009)0147),

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai“[1],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“[2],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl miškų gaisrų 2009 m. vasarą[3],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (COP 15)[4],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 rezoliuciją dėl Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimu (COP 15) rezultatų[5],

– – atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), JTBKKK Kioto protokolą ir 15-osios JTBKKK šalių konferencijos, įvykusios Kopenhagoje, rezultatus[6],

– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. direktyvą 2009/29/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą[7],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones (A7‑0057/2009),

A. kadangi visuotinis atšilimas ir klimato kaita pripažįstami itin rimtomis grėsmėmis,

B. kadangi klimato kaita turės didelį poveikį aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį,

C. kadangi net jei pasauliui pavyks apriboti ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, vis dar reikės didelių pastangų prisitaikyti prie neišvengiamų padarinių,

D. kadangi tikslas išlaikyti temperatūros augimo apribojimą iki +2°C vis tiek Europai reikštų atšilimą, pasižymintį kraštutiniais regionų klimato pokyčiais, ir, jei bus įgyvendinti dabartiniai įsipareigojimai, apie kuriuos pranešta JTBKKK, atšilimas padidės +3,5–4°C,

E. kadangi klimato kaitos poveikis Europos regionuose bus skirtingas, skirsis taip pat poveikio mastas ir laikotarpis,

F. kadangi, kaip pažymėta Komisijos baltojoje knygoje, norėdamos prisitaikyti ES valstybės narės turės būti solidarios su nepalankioje padėtyje esančiais regionais ir labiausiai klimato kaitos paveiktais regionais,

G. kadangi Pietų Europa ir Viduržemio jūros baseinas yra dvi pažeidžiamiausios Europos zonos, kurios jau susiduria su vandens trūkumo, sausrų ir miškų gaisrų problemomis, ir kadangi neseniai atlikti tyrimai rodo, kad prognozuojama, jog iki 2080 m. Pietų Europoje pasėlių derlius sumažės maždaug 25 proc.[8],

H. kadangi, Europos kvėpavimo ligų draugijos duomenimis, specifinei miestų temperatūros ribai padidėjus vienu laipsniu Celsijaus, kvėpavimo problemų turinčių žmonių mirtingumas padidėja 6 proc.,

I. kadangi baltosios knygos skirsnis „Išorės veikla ir pagal JTBKKK vykdoma veikla“ yra svarbus ir ES turi kalbėti vienu balsu, kad galėtų atlikti vadovaujantį vaidmenį kovoje su klimato kaita ir padėtų sukurti naują klimato diplomatiją, kaip buvo raginama 2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Kopenhagos konferencijos rezultatų,

J. kadangi klimato kaitos poveikis ekonomikai, visuomenei ir platesniajai aplinkai bus labiausiai jaučiamas netiesiogiai – blogėjant žmogaus gerovei būtinoms ekosistemos paslaugoms, ir kadangi dėl to ES prisitaikymo strategijos pagrindas turi būti ekosistemų apsauga,

K. kadangi dėl kylančios vidutinės temperatūros mažėja naftos ir dujų paklausa šildymui, tačiau tuo pat metu didėja dienų, kuriomis reikalingas vėsinimas, skaičius ir dėl to gali padidėti elektros paklausa,

L. kadangi esami Europos teisės aktai, tiesiogiai susiję su aplinkos apsaugos klausimais, turėtų būti nuoseklus pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima didinti ES gebėjimą susidoroti su klimato kaitos poveikiu,

M. kadangi Europos lygmeniu vykdant veiksmus turėtų būti nustatyti aukščiausi aplinkos apsaugos (įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos) standartai ir šie veiksmai turi atitikti minėtuosius standartus trumpos ir ilgos trukmės laikotarpiu,

1. teigiamai vertina minėtą baltąją knygą;

2. pritaria siūlomos ES prisitaikymo prie klimato kaitos programos tikslui – padėti ES tapti atsparesne klimato kaitos poveikiui;

3. palankiai vertina tai, kad baltojoje knygoje pabrėžiama būtinybė didinti visų ekosistemų atsparumą, kadangi tai pagrindinis būdas apsisaugoti nuo klimato kaitos poveikio; dar kartą pabrėžia, kad gamtos ekosistemos yra pagrindiniai Žemės anglies absorbentai, sukaupiantys 50 proc. visų per metus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir padedantys tiek švelninti klimato kaitą, tiek prie jos prisitaikyti.

4. pabrėžia nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos planų, kuriuos sudarant remiamasi bendra ES programa, padedančia valstybėms narėms planuoti savo prisitaikymo pastangas ir apie jas pranešti, svarbą; mano, kad į šiuos planus turi būti įtraukti rizikos ir pavojų žemėlapiai, kuriuose būtų parodyta infrastruktūra ir įrenginiai, kurie esant nepalankioms oro sąlygoms gali kelti pavojų aplinkai ar visuomenės sveikatai; ragina užtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama visuomenei ir kitoms valstybėms narėms;

5. pabrėžia, kad svarbu įtraukti prisitaikymo aspektus į visas ES politikos kryptis, ypač bendrą žemės ūkio ir žuvininkystės politiką, miškininkystės bei sanglaudos politiką, taip pat į poveikio aplinkai vertinimo teisės aktus, planavimo leidimus ir statybos standartus ir užtikrinti šių priemonių darną taikant ekosistemų atsparumu pagrįstą horizontaliąją ir kelis sektorius apimančią strategiją;

6. pabrėžia, kad pagrindinėms veiklos sritims, nustatytoms baltojoje knygoje, turėtų ir toliau būti teikiamas prioritetas, atsižvelgiant į tikėtinus įvairių padarinių Europoje laikotarpius, siekiant, kad turimi ištekliai būtų skiriami veiksmingiau;

Žinių pagrindo gilinimas

7. pritaria Komisijos požiūriui, kad reikalinga daugiau žinių apie klimato kaitos poveikį, kad mokslinių tyrimų rezultatai galėtų būti platinami kuo didesniu mastu ir galėtų būti parengtos atitinkamos prisitaikymo priemonės;

8. ragina Komisiją ne tik kaupti žinias apie klimato kaitos poveikį skiriant ypatingą dėmesį Europos Sąjungai, bet taip pat perduoti šias žinias besivystančioms ir naujoms pramoninėms šalims, kad jos galėtų jomis pasinaudoti pačios ieškodamos klimato kaitos problemos sprendimo ir veiksmingai panaudotų klimato apsaugos priemonėms skirtas lėšas;

9. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų pastangos turėtų būti sustiprintos vykdant dabartinę Septintąją bendrąją programą ir būsimas mokslinių tyrimų bendrąsias programas, kad būtų užpildytos egzistuojančios žinių spragos, susijusios su pavojais (praeities ir tikėtinomis ateities gaivalinėmis nelaimėmis) ir kitais atitinkamais veiksniais, kaip antai socialiniai ir ekonominiai pokyčiai (dabartinis ir būsimas rizikos turto geografinis pasiskirstymas) tam tikrose vietose ir tam tikru laiku, bei parengta išlaidų ir naudos, susijusios su prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio priemonėmis, ir jų atitinkamo indėlio mažinant klimato keliamą pavojų ar pažeidžiamumą dėl jo įvertinimo tvarka ir metodai, taip pat pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama moksliniams tyrimams ir technologijų vystymo finansavimui valstybėse, kurios patiria didelių prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidų;

10. atsižvelgdamas į tai, kad yra įvairių Bendrijos klimato scenarijų, mano, kad pažeidžiamumo rodikliai turėtų būti parengti skubiai, ir pabrėžia tolesnių mokslinių tyrimų, susijusių su atitinkamu modeliavimu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, poreikį, taip pat būtinybę apibrėžti prisitaikymo pajėgumus visoje ES teritorijoje; todėl ragina Europos aplinkos agentūrą (EAA) parengti ataskaitas, kuriose būtų išnagrinėta, kokią riziką klimato kaita kelia pažeidžiamiausiems Europos regionams, ir nustatyti prisitaikymo poreikius, kliūtis, laikotarpius, galimybes, politikos lygmenis ir pasirinktis, siekiant nustatyti prisitaikymo praktikos politines gaires ir regionų bei vietos suinteresuotosioms šalims padėti parengti tvirtas prisitaikymo strategijas;

11. vis dėlto primena, kad su klimato kaitos padariniais susijęs neaiškumas yra neatskiriama problemos dalis, ir sprendimai šioje srityje kartais turės būti priimti nelaukiant mokslinio tikrumo, vadovaujantis atsargumo metodu;

12. laikosi nuomonės, kad būtina numatyti finansavimą klimato tyrimams, kurie būtų veiksmingiau vykdomi Europos lygmeniu ir kurie suteiktų tvirtą pagrindą rengti prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

13. ragina Komisiją visoms viešoms ir privačioms suinteresuotosioms šalims užtikrinti lengvą prieigą prie išsamių duomenų (įskaitant metaduomenis, kuriais aprašoma duomenų rinkinių metodika); mano, kad klimato kaitos duomenys turėtų būti laikomi tarnaujančiais visuomenės gerovei, todėl, vadovaujantis INSPIRE direktyvos 14 straipsniu, visuomenė turėtų turėti galimybę jais naudotis nemokamai arba už mokestį, kuris padengia duomenų rinkinių priežiūros ir atitinkamo naudojimosi duomenų paslaugomis išlaidas;

14. pabrėžia, kad būtina sukurti vietos ir regioninių prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvų tinklą ir visoje Europoje dalytis patirtimi; pabrėžia, kad pažangiausių sprendimų nustatymas gali duoti papildomos naudos rengiant ES strategiją;

15. pabrėžia, kad svarbu taikyti dalyvaujamuosius mokslinių tyrimų metodus, kuriuos raginama taikyti programoje „Mokslas ir visuomenė“, vykdomoje pagal ES 7–ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, nes jie kartu su bendruomenėmis ir vietos valdžios institucijomis padeda bendrai kaupti žinias, skirtas nustatyti geriausias prisitaikymo regionų ir vietos lygmeniu strategijas bei užtikrinti geriausią žinių sklaidą;

16. palankiai vertina baltojoje knygoje išdėstytą pasiūlymą sukurti keitimosi informacija sistemą; tikisi, kad ši sistema pradės veikti 2011 m. ir kad iki to laiko bus parengti modeliai ir prognozavimo priemonės;

17. mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad informacijos koordinavimo mechanizmas būtų sukurtas kaip portalas, į kurį būtų integruotos kitos esamos sistemos, pvz., Bendros informacijos apie aplinką sistema (angl. SEIS) ir Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (angl. GMES), ir teiktų naudą atsižvelgiant į ES, valstybių narių ir privačių suinteresuotųjų šalių pasirengimą planuoti, finansuoti ir įgyvendinti tinkamus prisitaikymo planus;

18. pabrėžia per palydovus teikiamų paslaugų svarbą, būtent tuomet, kai stichinių nelaimių atvejais tenka vykdyti gelbėjimo veiklą; ragina visus susijusius subjektus užtikrinti, kad GMES veiktų visu pajėgumu kuo skubiau;

Prisitaikymo aspekto įtraukimas į ES politikos sritis

Bendras principas

19. pabrėžia, kad svarbu patvirtinti kelis sektorius apimantį metodą, pagrįstą ekosistemų atsparumu, buveinių ir biologinės įvairovės apsauga ir ekosistemų teikiamomis paslaugomis, ir užtikrinti priemonių, kurių turi būti imamasi vykdant visų atitinkamų sektorių politiką, bendrą sąveiką ir darną;

Vanduo

20. yra ypač susirūpinęs dėl vandens, vieno svarbiausių mūsų planetos išteklių, nes klimato kaita turės didelį poveikį vandens, visų pirma, geriamojo, kiekybei ir kokybei;

21. pabrėžia, kad ES turi veiksmingiau valdyti savo vandens išteklius, t. y. taikyti tvarų dvejopą metodą – stiprinti išteklių potencialą ir aktyviai mažinti paklausą ir gyventojų daromus nuostolius – ir vykdyti socialinę ir ekonominę veiklą;

22. pabrėžia, kad svarbu visiškai įtraukti prisitaikymo aspektą į upių baseino valdymo planus, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 30 d. parengtomis gairėmis;

23. pabrėžia aktyvaus Vandens pagrindų direktyvos (2000/60/EB)[9] įgyvendinimo ir upių baseino valdymo planų veiksmingumo svarbą, ypač kai jūrų baseinai apima kelias valstybes, taip pat regionuose, kuriuose vandens stygius pasieks kritinį lygį ir (arba) kuriuose dažnėja potvyniai;

24. pabrėžia Potvynių direktyvos, kurioje numatytas visapusiškas dėl klimato kaitos padidėjusios potvynių rizikos vertinimo ir stebėsenos mechanizmas ir rengiami prisitaikymo metodai, įgyvendinimo svarbą, taip pat naudą, kurią kontroliuojant potvynius ir mažinant jų poveikį gali teikti atspari aplinka ir ekosistemos;

Žemės ūkis ir miškininkystė

25. pabrėžia būtinybę stiprinti žemės ūkio ekologinės sistemos atsparumą tvariau naudojant gamtinius išteklius, ypač vandenį ir dirvožemį, aktyviai raginant atsisakyti netvarios praktikos ir nesodinti javų rūšių, kurios yra netinkamos dėl sunaudojamo vandens kiekio, ir dažniau naudojantis tų pačių rūšių ar tarprūšine biologine įvairove, kai reikia rinktis sėklas ir gyvūnų rūšis;

26. mano, kad bendroji žemės ūkio politika atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant prisitaikymo ir kad ją vykdant turi būti plėtojamas labiau ekosistemomis pagrįstas požiūris į žemės ūkį, saugant ir stiprinant biologinės įvairovės ir kitų ekosistemos paslaugų išsaugojimo rezultatus, įskaitant dirvožemio apsaugą, potvynių vandens kokybę ir kraštovaizdžių ekologinį ryšį, taip pat mano, jog tvaraus ūkininkavimo būdų taikymas duos didelės naudos dirvožemio išsaugojimui, vandentvarkai, biologinės įvairovės išsaugojimui ir ekosistemų atsparumui;

27. pabrėžia, kad į ES miškų apsaugos priemones turės būti įtrauktas prisitaikymo aspektas, nes miškų ekosistemas labai paveiks klimato kaita ir gaisrų pavojus taps didesnis;

28. pritaria Komisijos pasiūlymams atnaujinti ES miškininkystės strategiją; ragina Komisiją nedelsiant pradėti diskusijas dėl miškų apsaugos;

29. ragina Komisiją ir valstybes nares, apželdinant miškais Viduržemio jūros šalis, pradėti taikyti agrarinės miškininkystės priemones, nes tai yra ekonomiškai veiksmingas būdas teikti pagrindines ekosistemų paslaugas;

30. reiškia susirūpinimą, kad pastaraisiais metais Europoje kilo gaisrų, sunaikinusių daugiau negu 400 000 hektarų miško per metus; pažymi, kad vykstant tokio masto gaisrams, ypač Pietų Europoje, miškai negali atželti, o tai turi didelių ekologinių padarinių ir daro ekonominį ir socialinį poveikį; taip pat pažymi, kad dėl neįprastų oro sąlygų 2007 m. kilo ypatingai dideli gaisrai, ir tikėtina, kad šis reiškinys ateinančiais metais kartosis dažniau; be to, pažymi, kad bent jau ateinančius 30 metų klimato atšilimas didės ir tai pirmiausia paveiks tam tikrus regionus, kurie ypatingai pažeidžiami klimato kaitos;

31. ragina Komisiją savo pasiūlyme dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų plano prioritetą teikti sausros ir miškų gaisrų prevencijai bei kovai su jais, ypatingą dėmesį skiriant Pietų Europai, kaip siūlė Parlamentas savo rezoliucijoje dėl miškų gaisrų 2009 m. vasarą[10],

32. ragina Komisiją pateikti rekomendacijų, kaip reikėtų pritaikyti nacionalines civilinės saugos sistemas siekiant spręsti klimato kaitos poveikio klausimą; ypač ragina Komisiją imtis veiksmų, kad būtų išplėstos ES kovos su miškų gaisrais taktinės rezervo pajėgos – padidinti ištekliai ir pajėgumai;

33. rekomenduoja, kad Komisija parengtų mokslinių tyrimų programas, skirtas ištirti, kaip miškai reaguoja į didesnį CO₂ lygį, aukštesnę temperatūrą ir sausrą;

34. rekomenduoja, kad Komisija parengtų mokslinių tyrimų programas, skirtas plėtoti naujus paveiktų ekosistemų miškotvarkos metodus, siekiant prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kurios susidaro dėl klimato kaitos;

Žuvininkystė

35. ragina apsvarstyti galimybes kurti alternatyvias žvejybos valdymo sistemas ir mažinti kai kurių Europos laivyno dalių pajėgumus, siekiant pereiti prie tausios žuvininkystės ir akvakultūros metodų;

36. ragina Komisiją atlikti tyrimus, skirtus žaliųjų dumblių reiškiniui ir poveikiui, kurį jie daro žuvininkystės pramonei, įvertinti; be to, ragina ištirti, kokį poveikį vandenyno srovių judėjimo pasikeitimas, kuris vyksta dėl klimato atšilimo, daro tam tikrų jūros organizmų rūšių judėjimui;

37. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad atsižvelgiant į platesnį integruotos jūrų politikos kontekstą būtų sustiprintos ir įgyvendintos integruoto pakrančių zonų valdymo rekomendacijos susiejant visas jūros ir vandenynų sektorių politikos sritis;

38. ragina Komisiją užtikrinti, kad į Bendrijos poziciją tarptautinėse derybose žuvininkystės ir jūros aplinkos klausimais, ypač derantis dėl žuvininkystės partnerystės susitarimų ir su RŽO, būtų įtraukti prisitaikymo skatinant ekosistemų atsparumą aspektai;

39. ragina Komisiją aktyviai dalyvauti steigiant „mėlynosios anglies fondą“ pagal JTBKKK; pabrėžia, kad vykdant šio fondo veiklą turi būti apsvarstytos galimybės nustatyti finansines ir koordinavimo priemones pakrančių ir jūrų ekosistemų ir vandenynų angles dioksido valdymui ir apsaugai – tai būtų pasaulinės jūrų planavimo strategijos dalis;

Dirvožemis

40. laikosi nuomonės, kad ne tik dirvožemis daro didelę įtaką klimato kaitai, bet ir pati klimato kaita gali lemti didelę dirvožemio degradaciją arba eroziją;

41. pripažįsta, kad dirvožemio degradacijos priežastys ir poveikis pirmiausia yra vietiniai ir regioniniai, todėl turėtų būti laikomasi subsidiarumo principo; ragina valstybes nares, kurios neturi dirvožemio apsaugos teisės aktų, prisiimti savo atsakomybę;

Pakrančių ir salų zonos

42. mano, kad pakrančių ir salų zonoms turėtų būti taikomos prioritetinės prisitaikymo priemonės, nes šios zonos yra ypatingai pažeidžiamos klimato kaitos padarinių ir tankiai apgyvendintos – tai itin svarbu ekonominiu požiūriu;

Sveikatos priežiūra ir socialinė politika

43. pabrėžia, kad vykdant prisitaikymo prie klimato kaitos politiką turėtų būti siekiama, jog ši politika atliktų pagrindinį vaidmenį siekiant tvaraus augimo; be to, pabrėžia, kad ši politika gali ir privalo turėti potencialo kurti darbo vietas ir apsaugoti socialinį teisingumą, taigi prisidėti prie aukštesnio užimtumo lygio ir padėti kovoti su skurdu bei socialine nelygybe;

44. pabrėžia, kad rengiant ES atkūrimo strategiją reikia atsižvelgti į prisitaikymo politikos socialinį ir užimtumo aspektą;

45. pažymi, kad plataus užmojo prisitaikymo planai padės plėtoti ekologiškas darbo vietas Europoje, o tai padės mums kurti ekonomiką be anglies dioksido, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant tvaresnio ekonominio augimo visoje Europoje;

46. pabrėžia, kad būtina užtikrinti reikiamą apsaugą skurdesnėms bendruomenėms ir socialinėms grupėms, susiduriančioms su didelėmis prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos sąnaudomis;

47. teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus iki 2011 m. parengti klimato kaitos poveikio sveikatai gaires ir kontrolės mechanizmus; pabrėžia didėjančią užkrato pernešėjų platinamų ligų plitimo riziką, didelį poveikį kvėpavimo sistemos sveikatai ir būtinybę Europos piliečius šviesti apie Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomenduotas veiksmingas prevencines priemones;

48. pažymi, kad tikėtina, jog klimato kaitos poveikis sveikatai turės didžiausią įtaką labiausiai vargingoms bendruomenėms, skurdžiausioms gyventojų grupėms ir pažeidžiamiausioms grupėms, kaip antai vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir jau sergantiems žmonėms; mano, kad labai svarbu, jog prisitaikymo priemonių klausimas būtų svarstomas atsižvelgiant į nelygybę sveikatos srityje, ir kad šiomis priemonėmis būtų skatinami veiksmai, kurie teikia bendrą naudą sveikatai;

49. pabrėžia, kad būtina paspartinti esamų gyvūnų ligų priežiūros ir kontrolės sistemų taikymą;

50. pripažįsta sveikatos sektoriaus atliekamą vaidmenį prisitaikymo procese; ragina ES remti veiksmus, kuriais būtų siekiama mažinti vykdant veiklą šiame sektoriuje išmetamo anglies dioksido kiekį, ir užtikrinti reikiamą prisitaikymo priemonių finansavimą sveikatos sektoriuje;

Infrastruktūra

51. pabrėžia poreikį užtikrinti, kad galiojančiuose teisės aktuose dėl įmonių licencijų ir poveikio aplinkai vertinimo būtų reikalaujama, jog planuojant kiekvieną infrastruktūros projektą arba suteikiant leidimą pramonės veiklai turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į numatomas būsimas klimato sąlygas ir su jomis susijusią riziką, taip pat išsaugomas tam tikras gebėjimas prisitaikyti; pažymi, kad daugeliu atvejų būtų tikslingiau ne statyti apsaugas siekiant pasirengti neigiamiems klimato padariniams, bet nevystyti pažeidžiamų vietovių;

52. pabrėžia, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą būtina užtikrinti, jog visuose statybos leidimuose, veiklos licencijose, žemės paskirties keitimo dokumentuose, miestų planuose ir apskritai žemėtvarkos planuose būtų atsižvelgiama į skirtingus prisitaikymo scenarijus;

53. ragina Komisiją kuo greičiau parengti klimato kaitai atsparios infrastruktūros projektų metodologijas, taip pat sąnaudų ir naudos analizę bei galimas alternatyvas;

54. siūlo, kad Komisija svarstytų būdus, kaip galėtų būti skatinama tinkama žemėtvarka (įskaitant pavojų ir rizikos zonų žemėlapių sudarymą), tai būtų viena iš galimybių, kurias Komisija ketina tirti siekdama įvertinti valstybės ir privačių investicijų poveikį klimatui;

55. ragina Komisiją vykdyti savo planus ir įtraukti klimato poveikio aspektą į statybos standartus (pvz., Eurokodus) siekiant pagerinti didelės rizikos vietovėse esančių pastatų atsparumą;

56. laikosi nuomonės, kad, atsižvelgus į mikroklimatą, tankiai apgyvendintose vietovėse ir miestuose reikėtų vengti konstrukcijų, kurios neleidžia vandeniui nubėgti nuo žemės paviršiaus;

Transportas

57. apgailestauja, kad į baltojoje knygoje stokojama dėmesio transporto sektoriui, nors jame išmetama 27 proc. viso ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir veiksmingos prisitaikymo priemonės yra būtinos;

58. pabrėžia tai, kad reikia, jog transporto sektorius taip pat sudarytų neatskiriamą Europos klimato kaitos strategijos dalį, ir ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl Europos klimato ir transporto paketo;

59. mano, kad labai svarbu skatinti įvairių transporto rūšių naudojimą, nes tai vienas iš būdų siekiant dekarbonizuoti transportą;

60. pabrėžia, kad visų rūšių transporto išorės sąnaudos, susijusios su prisitaikymu, turėtų būti palaipsniui įtraukiamos į vidaus sąnaudas;

61. laikosi nuomonės, kad ekonominė, socialinė ir finansinė būtinų prisitaikymo priemonių reikšmė transporto sektoriuje, pvz., šio sektoriaus pertvarkymo pasekmės (visų pirma dėl kitų transporto rūšių naudojimo) vis dar nepakankamai ištirtos ar numatytos; ragina Komisiją nustatyti įvairių šio sektoriaus sričių (geležinkelių, kelių, oro ir jūrų transporto) pažeidžiamumo rodiklius ir keitimosi geriausia praktika būdus;

62. prašo Komisijos ir valstybių narių parengti veiksmingą mobilumo miestuose politiką, kurią įgyvendinus dideliuose miestuose sumažėtų spūstis ir tarša ir pagal kurią būtų plėtojamas viešasis transportas, naudojamas įvairiarūšis vežimas ir pažangiosios transporto sistemos;

63. taip pat prabrėžia, kad norint skatinti modernią ir tvarią transporto politiką kitu ES finansinio programavimo laikotarpiu (2014–2020) reikia skirti tinkamą finansinę paramą prioritetiniams transeuropinio tinklo (TEN) geležinkelių, jūrų ir vandens kelių projektams;

64. pabrėžia poreikį toliau tęsti direktyvos „Eurovinjetė“ teisėkūros procesą siekiant palengvinti išorės sąnaudų įtraukimą į vidaus sąnaudas remiantis principu „teršėjas moka“ ir sukurti vienodas konkurencijos sąlygas įvairioms transporto rūšims;

Energetika

65. pabrėžia, kad klimato kaita daro didelį poveikį energijos tiekimui ir paklausai ES valstybėse narėse;

66. ragina Komisiją atlikti išsamų būsimų įvykių energijos srityje tyrimą atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį infrastruktūrai ir energijos paklausai;

67. ragina Komisiją ištirti, ar elektros gamybos galimybės panaudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir iškastinio kuro išteklius pasikeis dėl klimato kaitos, ir atkreipia ypatingą dėmesį į šiluminių elektrinių aušinimo apribojimus ir susijusį poveikį;

68. atkreipia dėmesį į tai, kad, turint mintyje reaktorių aušinimą, keliama ypatinga grėsmė branduolinių įrenginių saugai per karščio bangas, dėl šios problemos gali būti daroma daug aplinkosauginės žalos aplinkiniams vandenims ir didelis neigiamas poveikis tiekimo saugumui;

69. atkreipia dėmesį į tai, kad ekstremaliomis oro sąlygomis, pvz., potvynių ir audrų metu, gali būti daroma žala jėgainėms, elektros pilonams, pastotėms ir elektros dėžėms arba laikinai gali būti nutrauktas jų darbas; todėl laikosi nuomonės, kad reikia sukurti įvairius ir atsparius elektros energijos tinklus siekiant patenkinti didesnį tinklo lankstumo poreikį ir kad dėl šios priežasties reikia sustiprinti tiek vietos tinklus, tiek tarptautinius aukštos įtampos tinklus;

70. pabrėžia, kad dėl klimato kaitos kis energijos naudojimas pastatuose ir kad šiuo požiūriu svarbiausia yra spręsti pastatų perkaitimo problemą; laikosi nuomonės, kad, atsižvelgus į tai, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas natūraliam, mechaniniam vėsinimui, energijos vartojimo efektyvumui ir apgalvotam erdvių planavimui;

71. laikosi nuomonės, kad išmintinga energetikos politika, kurią taikant regionuose būtų aktyviai remiami atsinaujinančiosios energijos ištekliai, decentralizuotas energijos tiekimas ir veiksmingas energijos naudojimas, ne tik padėtų kovoti su klimato kaitos padariniais, bet ir suteiktų gyventojams naujų ekonominių galimybių ir perspektyvų;

72. pabrėžia , kad priemonės, susijusios su energijos tiekimu ir prieiga prie energijos, turi būti parengtos atsižvelgiant į valstybių narių solidarumą, ir kad ES turėtų prisidėti prie pasaulinės politikos pokyčių siekiant didesnio energijos naudojimo veiksmingumo ir atsinaujinančiosios energijos išteklių naudojimo skatinimo;

73. ragina valstybes nares iki 2010 m. birželio 30 d. pateikti plataus užmojo, išsamius ir realius nacionalinius veiksmų planus pagal ES nustatytus modelius ir parametrus ir nurodo, kad kiekvienos valstybės narės energijos iš atsinaujinančių išteklių poreikis pirmiausia privalo būti tenkinamas vietoje gaminama energija, o iš atsinaujinančių išteklių gaunamos energijos statistinio perdavimo iš vienos valstybės narės į kitą mechanizmas privalo būti naudojamas tik tais atvejais, kai jis visapusiškai pagrįstas;

74. taip pat pabrėžia, kad prioritetas nedelsiant turi būti teikiamas papildomų priemonių taikymui norint paskatinti Bendrijos strategiją, kuria siekiama iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą; taip pat mano, kad yra tikslinga, vertinant esamas efektyvaus energijos vartojimo veiksmų programas, apsvarstyti galimybę šį tikslą Bendrijos lygmeniu padaryti teisiškai privalomu;

Biologinė įvairovė

75. atsižvelgdamas į tai, kad NATURA 2000 yra pagrindinis ES politinių pastangų išsaugoti ekologines sistemas besikeičiančiomis klimato sąlygoms ramstis, ragina tinkamai finansuojant ES ir valstybėms narėms bei remiantis glaudžiu bendradarbiavimu ir konsultacijomis su vietos bendruomenėmis aktyviai valdyti NATURA 2000 teritorijas ir kitus susijusius landšaftus, taip pat pabrėžia, kad reikia parengti gaires siekiant užtikrinti natūralių vietovių sąsają; pabrėžia, kad, kaip nurodoma Komisijos poveikio vertinime (SEC(2008)2887), kuris pridėtas prie Komisijos komunikato „ES invazinių rūšių strategijos kūrimas“, vis dar reikia surinkti daug žinių apie invazinių rūšių mastą ir kelius, jų daromą poveikį ekosistemoms ir kaip klimato kaita paveiks biologines invazijas;

76. pabrėžia, kad sausumos ir jūrų ekosistemų atsparumas visų pirma priklauso nuo biologinės įvairovės išsaugojimo;

77. pabrėžia tai, kad taikant galiojančius ES teisės aktus, pvz., Vandens pagrindų direktyvą[11] ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą[12], gali būti padedama spręsti ekosistemų atsparumo Europoje klausimą tol, kol į valdymo planus įtraukiamas ekosistemomis grindžiamas principas; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti, kad šios politikos įgyvendinimas būtų svarbiausias prioritetas;

78. pabrėžia tai, kad svarbu tirti svetimų rūšių antplūdį į Europos ekosistemas (pvz., tropinių jūrų rūšys Viduržemio jūros regione) ir rengti tinkamą politiką siekiant kovoti su šiuo reiškiniu;

Miesto aplinka

79. pabrėžia tai, kad Europos miesto vietovėse gyvena beveik 75 proc. visų gyventojų ir kad klimato kaita – dar vienas veiksnys, darantis poveikį gyvenimo miestuose kokybei; ragina EAA tirti numatomą klimato kaitos poveikį miesto zonų mikroklimatui atsižvelgiant į, pavyzdžiui, vadinamosios miesto karščio salos efektą;

Migracija

80. pabrėžia, kad dėl klimato kaitos turbūt prasidės didelio masto ekologinių problemų sukelta migracija iš regionų (Afrika, Artimieji Rytai, Pietų ir Pietryčių Azija), iš kurių jau ir šiandien į Europą migruoja didžiausi srautai;

81. pabrėžia, kad planuojant ilgalaikę paramos vystimuisi politiką reikia atsižvelgti į migraciją dėl ekologinių priežasčių siekiant, kad kilmės šalyse būtų galima laiku imtis prevencinių ir skubių humanitarinės pagalbos priemonių;

Kultūros paveldas

82. pabrėžia prisitaikymo priemonių, kuriose būtų atsižvelgiama į visus Europos kultūros paveldo aspektus, rengimo svarbą;

Struktūra ir valdymas

83. pabrėžia būtinybę pripažinti, kad vietos ir regionines valdžios institucijos yra pagrindiniai veikėjai kovojant su žalingu klimato kaitos poveikiu;

84. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti tinkamą intervencijos lygmenį, tarpsektorinę integraciją ir atsparų aplinkosauginį pagrindą, kad būtų maksimaliai padidintas įgyvendintų priemonių veiksmingumas;

85. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti koordinuotą požiūrį sprendžiant prisitaikymo klausimus, kad būtų užtikrinta teritorinė ES sanglauda;

86. laikosi nuomonės, kad reikėtų imtis priemonių siekiant suderinti ekonomikos požiūriu naujoviškus ir tvarius veiksmus ir natūralios aplinkos apsaugą, taigi sumažinti ekologinių ir ekonominių interesų konfliktą;

87. ragina Komisiją imtis veiksmų pasiūlymų, pagal kuriuos siekiama pradėti taikyti privalomas nacionalines ir regionines prisitaikymo strategijas, klausimu;

88. ragina Komisiją parengti visapusišką draudimo sektoriaus įtraukimo didinant informuotumą apie riziką ir rizikos pasidalijimą metodą;

89. ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kurių reikia norint sukurti ilgalaikę, stiprią ir veiksmingą klimato kaitos rizikos valdymo sistemą, aprėpiančią visus aspektus, nuo rizikos supratimo iki rizikos pasidalijimo ir padarinių panaikinimo, kuriai veiksmingai vadovautų ir kurioje dalyvautų valdžios institucijos;

90. mano, kad Lisabonos sutarties 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai dėl savitų sąlygų ir geografinės padėties atogrąžose ypač pažeidžiami dėl klimato kaitos poveikio ir todėl Europos Komisija jiems turėtų skirti ypatingą dėmesį; taigi ragina Komisiją parengti atokiausių regionų poveikio vertinimą ir specialų veiksmų planą bei remti šių regionų vietos valdžios institucijų ir kaimyninių trečiųjų šalių regioninių valdžios institucijų keitimąsi informacija ir pažangiąja patirtimi;

91. ragina Komisiją visapusiškai naudotis naujomis teisėmis, kurios jai suteiktos pagal Lisabonos sutarties 260 straipsnį, ir atlikti jai priskirtą sutarčių sergėtojos vaidmenį;

Finansavimas

92. pabrėžia, kad ES biudžetas šiuo metu neatspindi ES politikos prioritetų prisitaikymo prie klimato kaitos srityje;

93. ragina Komisiją atliekant esamos ES daugiametės finansinės programos peržiūrą dėmesį sutelkti ties ES biudžeto pajėgumais, kurių reikia siekiant spręsti klimato kaitos klausimą; pabrėžia, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti teikiamas didesnis dėmesys klimato kaitai ir ypač prisitaikymo priemonėms, užtikrinant, kad būtų skirta būtinų lėšų;

94. turėdamas mintyje ES biudžeto peržiūrą ir norėdamas užtikrinti, kad sudarant biudžetą būtų sprendžiamas klimato kaitos poveikio klausimas, ragina Komisiją siūlyti atsparumo klimato kaitai procedūrą;

95. ragina, kad ateityje prioritetas būtų teikiamas klimato kaitai, ypač integruojant prisitaikymo strategiją į Europos Sąjungos politiką;

96. ragina dėti itin daug pastangų siekiant užtikrinti, kad tvirtinant pasiūlymus dėl Europos lėšomis finansuotinų projektų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu, atliekų tvarkymu ir infrastruktūros kūrimu, būtų taip pat vertinamas klimato kaitos poveikis;

97. pabrėžia, kad klimato kaitos ir aplinkosaugos siekius reikėtų įtraukti į ES sanglaudos politikos konvergencijos ir augimo tikslus, tačiau nereikėtų keisti įprastinių struktūrinės politikos uždavinių;

98 ragina Komisiją, laikantis ES tvaraus vystymosi strategijos[13], nedelsiant parengti veiksmų planą dėl kiekviename sektoriuje skiriamų subsidijų, kurios daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, reformos siekiant palaipsniui šias subsidijas panaikinti; taip pat pabrėžia, kad pagal šią reformą numatyti finansiniai ištekliai turėtų būti skiriami prisitaikymo pastangoms ir ekologiškiems darbams finansuoti;

99. pabrėžia, kad pagal įvairius ekonomikos atkūrimo planus teikiamos lėšos taip pat turėtų būti naudojamos investicijoms, skirtoms prisitaikyti prie klimato kaitos, ir bet kuriuo atveju turėtų būti atsparios klimato požiūriu.

100. pabrėžia prevencijos principo svarbą siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos; ragina Komisiją parengti priemones, kurias taikant būtų užtikrinama, jog išlaidų, patirtų dėl to, kad nebuvo naudojamos prisitaikymo priemonės, neturėtų dengti visuomenė;

101. remia Komisijos raginimą Tarybai atnaujinti solidarumo fondo reglamento peržiūros procesą, kad stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių padarytos žalos panaikinimo klausimą būtų galima spręsti veiksmingiau, lanksčiau ir laiku;

102. pabrėžia, kad didelė dalis pajamų, gautų pardavus leidimus Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos aukcione, įskaitant aviacijos ir jūrų transporto sektoriams skirtus leidimus, turėtų būti skirta siekiant padėti valstybėms narėms ir besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos; laikosi nuomonės, kad taikant tokias nuostatas Europoje taip pat turėtų būti skatinamos tvarios transporto rūšys, pvz., geležinkelio transportas; ragina, kad iš ES emisijų leidimų sistemos gautos lėšos, jau numatytos Bendrijos solidarumo ir augimo tikslams finansuoti (10 proc. visų leidimų, kurie bus parduodami aukcione, sudarančios pajamos), būtų paskirstytos mažiau pajamų gaunančioms valstybėms narėms, numatant vienodas sumas prisitaikymo ir švelninimo priemonėms;

103. ragina skirti iš ES emisijų leidimų sistemos ir kitų Bendrijos šaltinių gautas lėšas valstybėms narėms siekiant padėti joms prisitaikyti prie klimato kaitos, taip pat atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės ir regiono pažeidžiamumą klimato kaitos požiūriu;

104. pripažįsta, kad pramoninės šalys, atsižvelgdamos į istoriją, turi prisiimti atsakomybę už esamą pasaulinį atšilimą; pakartoja savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliucijoje padarytus pareiškimus, įskaitant tai, kad ES turėtų iš naujo įsipareigoti finansuoti su klimatu susijusias pastangas besivystančiose šalyse, kad tai turėtų būti daroma neatsižvelgiant į galiojančius oficialios paramos vystymuisi (OPV) įsipareigojimus ir į metinę biudžeto procedūrą valstybėse narėse;

Išorės aspektas

105. pakartoja, kad remiantis Kopenhagos susitarimo 8 punktu į ES išorės politiką reikia įtraukti prisitaikymo priemones;

106. pabrėžia, kad ekosistemos paslaugų ir atsparumo vertė yra dar didesnė turint mintyje mažiausiai išsivysčiusias šalis[14]; pabrėžia, kad vedant tarptautines derybas, taip pat derybas prekybos klausimais reikėtų tinkamai atsižvelgti į prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, ypač ekosistemų atsparumo politiką;

107. yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turėtų išlaikyti ir sustiprinti vadovaujantį vaidmenį tarptautinėje kovoje su visuotiniu atšilimu, ir mano, kad delsiant tai padaryti padidės neigiamo aplinkos, ekonominio ir socialinio poveikio rizika ir turbūt prireiks didesnių išlaidų;

108. pabrėžia, kad, siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos prisitaikymo veiksmų programą, itin svarbu ją įtraukti į pasaulinio masto darnų ir plataus užmojo susitarimą, kuriame būtų numatyti teisiškai privalomi kovos su klimato kaita priemonių nustatymo tikslai, taip pat itin svarbu, kad siekiant šių tikslų ES imtųsi lyderės vaidmens;

109. ragina Komisiją apsvarstyti valstybinių lėšų, skirtų tarptautiniam bendradarbiavimui pagal 8-ąją bendrąją programą, didinimą:

a. išsivysčiusioms šalims, siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių technologijų paplitimą,

b. besivystančioms šalims, siekiant remti jas kovoje su klimato kaita, kuri daro poveikį labiausiai pažeidžiamiems šių šalių regionams, visada tinkamai atsižvelgiant į kiekvieno regiono ypatumus, vadovaujantis besivystančių šalių, su kuriomis organizuojamas tarptautinis bendradarbiavimas, regionų socialinės ir ekonominės plėtros kriterijumi; and

c. trečiosioms ES kaimyninėms šalims, kuriose klimato kaitos poveikis yra panašus į ES pastebėtą poveikį;

Klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos iniciatyvinė grupė

110. remia Komisijos pasiūlymą sukurti Klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos iniciatyvinę grupę; pabrėžia, kad svarbu, jog šios grupės veikloje dalyvautų ne tik valstybės atstovai, bet ir regioniniai ir vietos veikėjai; ragina Komisiją užtikrinti, kad į šią grupę kaip stebėtojai būtų įtraukti Parlamento atstovai, taip pat kaip ekspertai – privataus sektoriaus suinteresuotos šalys; ragina Komisiją užtikrinti, kad minėta iniciatyvinė grupė skirtų ypač daug dėmesio sunkiausiems klimato kaitos poveikio sveikatai atvejams, pvz., didesnio mirčių skaičiaus dėl oro sąlygų ir užkrato pernešėjų platinamų ligų klausimams;

Komisijos pažangos ataskaita

111. ragina Komisiją iki 2012 m. pateikti Europos Parlamentui padarytos pažangos įgyvendinant minėtosios baltosios knygos nuostatas ataskaitą;

0 0

112.paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

[1] OL C 247 E, 2009 10 15, p. 41.
[2] Priimti tekstai, P6_TA(2009)0042.
[3] Priimti tekstai, P6_TA(2009)0013.
[4] Priimti tekstai, P6_TA(2009)0089.
[5] Priimti tekstai, P6_TA(2010)0019.
[6] JT BKKK sprendimo projektas /CP.15, Kopenhagos susitarimas, BKKK/CP/2009/L.7.
[7] OL L 140, 2009 6 5, p. 63.
[8] Jungtinis tyrimų centras, Naujų technologijų tyrimų institutas: „Klimato kaitos poveikis Europos žemės ūkiui. PESETA, Žemės ūkio tyrimas, EUR 24107 EN, 2009.
[9] OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
[10] Priimti tekstai, P6_TA(2009)0013.
[11] 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1), su pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/32/EB (OL L 81, 2008 3 20, p. 60).
[12] 2008 m. bir˛elio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
[13] Tarybos dokumentas 10917/06, ES tvaraus vystymosi strategijos (ES TVS) peržiūra.
[14] „Patogūs nepatogios tiesos sprendimai: ekosistemomis grindžiami kovos su klimato kaita metodai“, Pasaulio bankas, Aplinkosaugos departamentas, 2009; „Natūralus problemų sprendimas? Ekosistemų vaidmuo švelninant klimato kaitą“, UNEP, 2009.

Pagrindiniai klimato kaitos padariniai gali būti apibendrinti kaip mažiau lietingų dienų, tačiau daugiau intensyvių kritulių, mažiau sniego ir dažnesni sausros periodai.

Tai turi tiesioginį poveikį žemės geografijai, nes daugėja dirvožemio erozijos procesų ir didėja potvynių rizika, tačiau mažėja sniego kritulių, o tai silpnina požeminių vandeningųjų sluoksnių nepriklausomo prisipildymo galimybes. Dabartinė vandentvarkos praktika aiškiai parodo, kodėl mes turime pritaikyti dabartinį išteklių valdymo požiūrį. Reikia kuo ilgiau išlaikyti lietų ten, kur jis iškrenta, ir dėl su potvyniais susijusios didesnės rizikos vandens telkiniai turėtų būti pritaikyti, kad būtų prailginta vandens sulaikymo trukmė. Upių vagos turi būti valdomos tinkamai, o dėl tokio valdymo susidarę vandens srautai turi būti panaudoti elektros gamybai. Dėl ilgesnių sausrų padidės miškų gaisrų rizika. Tokiu atveju prisitaikymas reikš ugnies plitimo galimybės mažinimą retinant mišką – dėl to sumažės įsiliepsnojimo dažnumas ir greitis. Iš tiesų svarbus įnašas į prisitaikymo pajėgumus bus miškų ir žemės ūkio biomasės liekanų panaudojimas. Prisitaikymo priemonės yra itin svarbios, siekiant spręsti dinamiškas klimato kaitos problemas, tuo pačiu metu gerinant Europos Sąjungos saugumo ir paslaugų pajėgumus. Didelio masto prisitaikymas yra pagrindinė užduotis, kuri leistų pagerinti dabartines krizinių situacijų valdymo sistemas derinant palydovinį ir antžeminį stebėjimą, kad būtų numatyti nelaimingi įvykiai, ir yra susijęs su klimato kaitos poveikio švelninimu, tačiau su juo nesutampa.

Vis dėlto ši baltoji knyga yra tik parengiamasis darbas siekiant pateikti platų politikos pagrindą, kuriuo remiantis vėliau gali būti rengiami būtini planai ir strategijos. Pranešime savo iniciatyva, kuriame vadovaujamasi šiuo ketinimu, nėra specialių nuorodų į daugelį detalių, susijusių su daugeliu politikos sričių, tačiau pateikiamas bendras strateginis požiūris į ES atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimą. Kai bus parengti specialūs politiniai planai, tikrai atsiras išsamios analizės, ypač finansinio aspekto analizės, galimybė. Iš tiesų lėšos gali būti nustatytos tik jei egzistuoja aiški idėja, ko turi būti siekiama. Pagrindiniai išsamios prisitaikymo strategijos punktai turėtų būti: didelis dėmesys komunikacijai (duomenų rinkimas ir skirstymas atitinkamiems nacionaliniams ir vietos tinklams), įskaitant aiškų supratimą, kaip turėtų būti padalytos prisitaikymo pastangos remiantis nacionaliniais, regioniniais ir vietos prisitaikymo pajėgumais ir jų teritoriniu poveikiu; dėmesio sutelkimas į gero valdymo struktūrą siekiant tikro politinio veiksmingumo; prisitaikymo prie klimato kaitos politikos įtraukimas į visas ES politikos kryptis. Teritorinis aspektas turėtų būti ne vien tik tokios svarbios politikos kaip prisitaikymo politika tikslas, bet operatyvinis aspektas; taigi esminė problema yra žemės valdymas ir jo nuoseklus planavimas. Kai kuriuose pasiūlymuose dėl baltosios knygos nurodoma būtinybė spręsti prisitaikymo prie klimato kaitos ir žmonių bei gyvūnų sveikatos santykio klausimą. Galiausiai reikės iš naujo įvertinti draudimo paslaugų vaidmenį, siekiant spręsti didėjančios rizikos klausimą siūlant naujas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės formas.

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl Komisijos baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“
(2009/2152(INI))

Nuomonės referentė: Marisa Matias

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi klimato kaita yra visuotinis reiškinys, o jo poveikis skirtingiems pasaulio regionams ir skirtingiems sektoriams nevienodas; kadangi besivystančiose ir labiau išsivysčiusiose šalyse skirsis net ir socialiniai ir ekonominiai aspektai, išlaidos bei gaunama nauda; kadangi dėl šios priežasties sprendžiant klimato kaitos problemą reikia sujungti prisitaikymo priemones ir strategijas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti veiksmingą tvaraus vystymosi procesą pasitelkiant aiškius ir išsamius visų atitinkamų sektorių veiksmų planus,

B. kadangi ne visuomet įmanoma atskirti klimato kaitą lemiančių veiksnių sušvelninimą nuo prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, skirtų jos poveikiui mažinti; kadangi pastarosios ES teisėkūros iniciatyvos dėl padangų ženklinimo, energijos sunaudojimo ženklinimo ir pastatų energinio naudingumo, sudarančios energijos naudojimo efektyvumo paketo dalį, atlieka svarbų vaidmenį mažinant išmetamųjų CO2 dujų kiekį ir jas taip pat reikia įtraukti į būsimas intervencines priemones dėl naujų ES lygmens energetikos modelių,

C. kadangi atsižvelgdamos į Direktyvą dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (angl. ETS) valstybės narės turėtų skirti mažiausiai 50 proc. apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų sušvelninimo ir prisitaikymo priemonėms,

D. kadangi klimato kaita neišvengiamai turės poveikį energijos pasiūlai, ES energijos saugumo išoriniams aspektams ir energijos paklausai; kadangi klimato sąlygos, pvz., smarkūs lietūs, didėjanti temperatūra, karščio bangos, sausros, didelės audros, potvyniai ir gaisrai, gali sukelti rimtų energijos tiekimo infrastruktūros sutrikimų ir nuostolių, taip tiesiogiai veikti energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą galutiniams vartotojams,

E. kadangi energijos šaltinių ir paskirstymo kanalų, o taip pat energijos tiekėjų įvairinimas yra svarbi priemonė užtikrinant vienodą prieigą prie energijos ir pakankamą jos tiekimą, tuo pat metu vykdant ES tikslą padidinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekį ir sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį,

F. kadangi Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos ir keisdamos esamus ir būsimus teisės aktus, politiką ir programas, turėtų sujungti prisitaikymo priemones,

1. pripažįsta, kad dėl kraštutinių klimato reiškinių, numatomo jūros lygio pakilimo ir didesnių kritulių kiekio svyravimų reikia naujų projektų ir prisitaikymo priemonių siekiant juos įgyvendinti, ypač žemės ūkio ir upių ir vandens surinkimo baseinų valdymo srityse, taip pat esamose infrastruktūros sistemose, kad dėl šių reiškinių atsiras didelių veiklos išlaidų, tačiau jos pateisinamos, nes yra daug mažesnės už neveiklumo pasekmes per vidutinį ar ilgąjį laikotarpį, taip pat ragina, kad tokios priemonės būtų diegiamos moksliniu pagrindu ir kad jos atitiktų klimatologijos kriterijus, skaidriai taikant tarpusavio peržiūros ir vertinimo procesus bei nuolat atnaujinant mokslinių tyrimų duomenis; ragina Komisiją ir valstybes nares specialiai tam skirtame nacionaliniame veiksmų plane pateikti informaciją apie šias išlaidas ir jų paskirstymą;

2. pabrėžia, kad sukūrus tarpusavyje sujungtas energetikos ir Europos lygmens plačiajuosčio ryšio infrastruktūras būtų lengviau prisitaikyti prie klimato kaitos, nes pagerėtų pritaikomasis gebėjimų ugdymas ir būtų geriau padalijama rizika;

3. ragina Komisiją išsamiai įvertinti su klimato kaita susijusią riziką itin svarbioms infrastruktūroms, kaip antai energijos ar telekomo tinklams, kurie yra labai svarbūs vidaus rinkos veikimui;

4. pritaria, kad būtų kuo greičiau parengtos klimato kaitai atsparios infrastruktūros projektų metodologijos;

5. pažymi, kad siekiant išvengti katastrofų, būtina imtis naujų priemonių visuose pramonės sektoriuose, pvz., didinti saugumą ir atlikti energijos naudojimo ar energijos gamybos patikrinimus, kuriais remiantis būtų pakoreguoti esami suderinti statybos standartai, kaip antai Europos kodai, skirti leidimams naudoti pastatus, įskaitant pramoninius statinius, kurie turi atitikti Direktyvą Nr. 85/337/EEB, kuri iš dalies pakeista Direktyva Nr. 97/11/EB, ir Direktyvą Nr. 2001/42/EB dėl poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio aplinkos vertinimo;

6. pabrėžia , kad priemonės, susijusios su energijos tiekimu ir prieiga prie energijos, turi būti parengtos atsižvelgiant į valstybių narių solidarumą, ir kad ES turėtų prisidėti prie pasaulinės politikos pokyčių siekiant didesnio energijos naudojimo veiksmingumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) naudojimo skatinimo; pabrėžia, kad ES privalo užtikrinti, kad atsinaujinančios energijos šaltiniai bus naudojami pagal grafiką, nustatytą Direktyvoje Nr. 2009/28/EB; ragina valstybes nares iki 2010 m. birželio 30 d. pateikti plataus užmojo, išsamius ir realius nacionalinius planus pagal ES nustatytus modelius ir parametrus; nurodo, kad kiekvienos valstybės narės energijos iš atsinaujinančių šaltinių poreikis pirmiausia privalo būti tenkinamas vietoje gaminama energija, o iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos statistinio perdavimo tarp valstybių narių mechanizmas privalo būti naudojamas tik tais atvejais, kai jis visapusiškai pagrįstas;

7. taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju prioritetas teikiamas papildomų priemonių taikymui siekiant paskatinti Bendrijos strategiją, kuria siekiama iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą; taip pat mano, kad yra tikslinga, vertinant esamas efektyvaus energijos vartojimo veiksmų programas, apsvarstyti galimybę šį tikslą Bendrijos lygmeniu padaryti teisiškai privalomu;

8. pažymi, kad ES ir valstybės narės turėtų patikslinti jų finansinio įnašo į technologinį bendradarbiavimą su partneriais dydį remiantis Kopenhagos konferencijoje dėl klimato kaitos prisiimtais įsipareigojimais dėl dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos aukciono įplaukų naudojimo ir skubaus finansavimo siekiant didinti tiek privačias, tiek valstybines investicijas, ypač atsižvelgiant į kiekvienos valstybės būsimus nacionalinius veiksmingo energijos naudojimo veiksmų planus ir nacionalinius atsinaujinančios energijos veiksmų planus, ir pritaria Komisijos komunikatui, kuriame įsipareigojama skirti žymiai daugiau lėšų moksliniams energijos tyrimams siekiant vystyti tausios energijos ekonomiką;

9. pripažįsta, kad vykstanti klimato kaita daro esminį poveikį ekonomikos vystymuisi, ir kad ji gali kelti rimtų ekonominės ir socialinės veiklos sutrikimų grėsmę; mano, kad reikia skirti pakankamai lėšų ekonominėms prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms įgyvendinti, įskaitant perėjimą prie tausesnės pramoninės gamybos, kurias būtų galima panaudoti prisitaikymo ir švelninimo priemonėms, taip pat mano, kad taikant šias priemones neturėtų būti apsiribojama vien tik dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos įplaukomis (primena teisės aktuose nustatytą įsipareigojimą mažiausiai 50 proc. šių įplaukų skirti su klimato kaita susijusioms priemonėms, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos tiek ES, tiek besivystančiose šalyse), bet reikia ir papildomų pažangaus finansavimo lėšų iš valstybinių ir iš privačių šaltinių; pabrėžia, kad pagal įvairius ekonomikos atkūrimo planus teikiamos lėšos taip pat turėtų būti naudojamos investicijoms, skirtoms prisitaikyti prie klimato kaitos, ir bet kuriuo atveju turėtų būti atsparios klimato pokyčiams.

10. mano, kad poveikis vienam sektoriui (taip pat susijęs su prisitaikymo sprendimais) dažnai turės padarinių kitiems sektoriams, todėl prašo Komisiją atsižvelgti į šią sąveiką įgyvendinant prisitaikymo priemones;

11. pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su pramoninėmis licencijomis ir poveikio aplinkai vertinimais, būtų atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį visoms planuojamoms infrastruktūroms ir pramonės veiklai; pabrėžia, kad kuriant energetikos infrastruktūrą turėtų būti atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį individualių infrastruktūros objektų ir nacionalinių ir Europos energetikos sistemų lygmeniu;

12. pabrėžia, kad daugelyje sektorių klimato kaitos aspektu MVĮ yra ypač pažeidžiamos ir dažnai nepakankamai pasiruošusios; ragina Komisiją įvertinti MVĮ pasirengimo klimato kaitai lygį, įskaitant esamas prieinamas draudimo sistemas, ir nustatyti galimas priemones, kurias taikant būtų galima išspręsti šią problemą;

13. pabrėžia, kad svarbu parengti nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus, kuriuose remiamasi bendra Europos veiksmų programa, kad valstybės narės galėtų planuoti ir informuoti apie jų prisitaikymo prie klimato kaitos pastangas, įskaitant tas, kurios susijusios su energetikos sistemomis ir politika; mano, kad į šiuos planus turėtų būti įtraukti rizikos žemėlapiai, kuriuose būtų pažymėti energetikos ir pramonės įrenginiai, dėl kurių esant nepalankioms oro sąlygoms galėtų kilti pavojus aplinkai ar visuomenės sveikatai; ragina užtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama visuomenei ir kitoms valstybėms narėms;

14. ragina Komisiją apsvarstyti valstybinių lėšų, skirtų tarptautiniam bendradarbiavimui pagal 8-ąją bendrąją programą, didinimą:

a. išsivysčiusioms šalims, siekiant padidinti atsinaujinančių šaltinių technologijų paplitimą,

b. besivystančioms šalims, siekiant remti jas kovoje su klimato kaita, kuri daro poveikį labiausiai pažeidžiamiems šių šalių regionams, niekada nepažeidžiant jokio regiono ypatumų, atsižvelgiant į šių besivystančių šalių, su kuriomis organizuojamas tarptautinis bendradarbiavimas, socialinę ir ekonominę plėtrą;

c. trečiosioms ES kaimyninėms šalims, kuriose klimato kaitos poveikis yra panašus į ES pastebėtą poveikį;

15. pabrėžia, kad su klimato kaita susijusiems moksliniams tyrimams būtini finansiniai ištekliai turi būti didinami; laikosi nuomonės, kad, ypač atsižvelgiant į mokslinį neapibrėžtumą, susijusį su tuo, kada problema kils ir koks bus jos mastas, taip pat su konkrečiais geografiniais regionais ir gamybos sektoriais, kuriems klimato kaita Europoje turės įtakos, reikia numatyti finansavimą klimato tyrimams, kurie būtų veiksmingiau vykdomi Europos lygmeniu ir kurie sudarytų tvirtą pagrindą kuriant prisitaikymo prie klimato kaitos politiką; taip pat mano, kad siekiant pagerinti duomenų apie aplinkos pokyčius prieinamumą reikia padidinti finansavimą Komisijos iniciatyvai kartu su valstybėmis narėmis įdiegti integruotą pasaulinę bendrą aplinkosaugos informacijos sistemą; kadangi reikia atsižvelgti ir į kitas priemones, pvz., žymų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų ir programų, susijusių su klimato kaitos poveikio švelninimu ir prisitaikymu prie jo, finansavimo padidinimą;

16. džiaugiasi dėl neseniai paskelbto Komisijos pranešimo, susijusio su investicijomis į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą (SET planas), kuriame aiškiai pabrėžiamas faktas, kad siekiant ES energijos ir klimato politikos tikslų būtina vystyti inovacines technologijas, o tai bus galima padaryti tik glaudžiai bendradarbiaujant viešiesiems investuotojams ir privataus sektoriaus atstovams; taip pat pabrėžia, kad ES veiksmų plane, skirtame investicijoms į šias technologijas, pirmenybė skiriama atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijoms, ir užtikrinamas visų rinkos suinteresuotų šalių, ypač MVĮ, dalyvavimas energijos efektyvumo programose;

17. pabrėžia per palydovus teikiamų paslaugų svarbą, kai stichinių nelaimių atvejais tenka vykdyti gelbėjimo veiklą; šiuo atžvilgiu džiaugiasi, kad naudojant GMES sistemą buvo greitai suteikta pagalba civilinės saugos institucijoms po siaubingo žemės drebėjimo Haityje; ragina visus susijusius subjektus prisidėti prie to, kad GMES kaip galima greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu;

18. šiuo atžvilgiu pabrėžia didelę vietos lygmens iniciatyvų svarbą, kaip antai miškų atsodinimas ir apželdinimas mišku, siekiant aktyviai kovoti su klimato kaita, ir pažymi, kad itin svarbu keistis informacija ir gerąja patirtimi bei rengti tinkamas informacines kampanijas, pavyzdžiui, apie tai, kaip pakrančių ir kalnų vietovėse, salose ir žemumose būtų galima prisitaikyti prie klimato kaitos, koordinuojant jas su platesnės apimties iniciatyvomis, kurių nacionalinės valdžios institucijos ir ES imasi siekdamos kuo veiksmingesnio Bendrijos teisės aktų, strategijų ir programų įgyvendinimo šioje srityje; taip pat pažymi, kad atokiems regionams gali tekti labai svarbus vaidmuo vykdant decentralizuotą energijos gamybą, dėl kurios padidėja energijos vartojimo efektyvumas, nes sumažinami tinklo nuostoliai ir geriau valdoma paklausa;

19. mano, kad siekiant įgyti atitinkamų pagrindinių žinių, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos ir siekiant patobulinti prisitaikymo prie klimato kaitos technologijas, turėtų būti visapusiškai išnaudojamos visos esamos ES iniciatyvos, kaip antai Žinių ir naujovių bendrijų (ŽNB) dėl klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kurias globoja Europos inovacijų ir technologijų institutas (angl. EIT), sukūrimas;

20. pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos prisitaikymo veiksmų programą, itin svarbu ją įtraukti į pasaulinio masto darnų ir plataus užmojo susitarimą, kuriame būtų numatyti teisiškai privalomi kovos su klimato kaita priemonių nustatymo tikslai, taip pat itin svarbu, kad siekiant šių tikslų ES imtųsi lyderio vaidmens.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl Europos Komisijos baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“
(2009/2152(INI))

Nuomonės referentė: Dominique Vlasto

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi dėl transporto sektoriaus veiklos į aplinką išmetama apie 27 proc. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ši procentinė dalis vis didėja,

B. kadangi 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino, jog Europos Sąjungos tikslas yra iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį sumažinti 20 proc. arba, jei bus pasiektas tarptautinis susitarimas, iki 30 proc., lyginant su 1990 m. lygiu, ir kadangi šio tikslo pasiekti neįmanoma be atitinkamos strategijos, pagal kurią atsižvelgiama į šį transporto sektoriui tikslą,

C. kadangi klimato kaita – tai reali padėtis, susidariusi visų pirma dėl žmonių veiklos, taigi būtina suburti visus susijusius subjektus, pasaulio mastu dedančius tvarias pastangas klimatui apsaugoti, kurios apima prevencines, klimato kaitos sušvelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, ir kadangi šiam tikslui pasiekti turėtų būti rengiama sektorinė ir tarpsektorinė politika,

1. apgailestauja, kad Europos Komisijos baltojoje knygoje „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009)0147) transporto sektoriui skiriama mažai dėmesio, ir tikisi, kad kitoje baltojoje knygoje dėl būsimosios bendrosios Europos transporto politikos iki 2020 m. ypač būtų siekiama į transporto politiką įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos padarinių sušvelninimo klausimus;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad skirta nepakankamai biudžeto lėšų priemonėms, kurių reikia siekiant kovoti su klimato kaita, finansuoti;

3. ragina Komisiją, atliekant Europos Sąjungos remiamoms programos taikomų finansinių taisyklių antrąją peržiūrą, siūlyti naują finansavimo ir investavimo transporto srityje tvarką, taip pat naujoviškas ir integruotas finansavimo priemones, susijusias su prisitaikymu prie klimato kaitos, kurios būtinos norint pasiekti gerų rezultatų įgyvendinant ES transporto politiką;

4. pabrėžia, kad transporto sektoriui prisitaikyti prie klimato kaitos bus itin sunku ir kad šiuo metu didžiausia našta tenka sektoriaus įmonėms; vis dėlto mano, kad atsižvelgiant į visos Europos ekonomikos konkurencingumui kylantį pavojų, transporto sektoriaus ir jo įmonių prisitaikymo prie klimato kaitos pastangos jokiu būdu negali būti pavienės ir atskiros ir kad būtina į jas kuo labiau atsižvelgti rengiant prisitaikymo strategiją, visų pirma siūlyti priemones, kuriomis būtų didinamas transporto sektoriaus atsparumas kaitai;

5. mano, kad ekonominės, socialinės ir finansinės kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimo, taip pat šio sektoriaus pertvarkymo pasekmės (pvz., dėl perėjimo prie tausesnių transporto priemonių ir įvairiarūšio vežimo pajėgumų) transporto sektoriui vis dar nepakankamai ištirtos ir numatytos; pabrėžia, kad Komisija turėtų surinkti duomenis apie šio sektoriaus raidą ir apibrėžti įvairių jo sričių (kelių, geležinkelių, oro ir jūrų transporto) pažeidžiamumo rodiklius ir pažangiosios praktikos ir patirties keitimosi metodus;

6. primena savo 2009 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Žaliosios knygos dėl būsimosios transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos, kurioje pabrėžiama, kad klimato kaita ir tvarusis vystymasis turėtų būti įtraukti į visų transporto priemonių infrastruktūros politiką tam, kad būtų pasiekti ES tikslai sumažinti išmetamą CO₂ kiekį;

7. mano, kad atliekant TNT-T peržiūrą reikėtų atsižvelgti į tai, kad turėtų būti galimybė projektus pritaikyti prie klimato kaitos padarinių ir jų neturėtų paveikti klimato kaitos padariniai;

8. pabrėžia, kad miestams skirtame naujame mobilumo Europos miestuose plane, kurio tikslas – pritaikyti miestus prie klimato kaitos padarinių, Komisija turėtų įvertinti įvairių krovinius gabenančių transporto priemonių veiksmingumą ir būdus, kurie padėtų padidinti įvairiarūšį vežimą naudojant miestuose įvairių rūšių transportą;

9. prašo Komisijos ir valstybių narių parengti veiksmingą mobilumo miestuose politiką, kurią įgyvendinus dideliuose miestuose sumažėtų spūstis ir tarša ir pagal kurią būtų plėtojamas viešasis transportas, naudojamas įvairiarūšis vežimas ir pažangiosios transporto sistemos;

10. pritaria siūlomiems veiksmams, kuriais siekiama didinti fizinės infrastruktūros atsparumą; pabrėžia, kad tokie veiksmai privalo apimti ne vien infrastruktūros, įskaitant transporto infrastruktūrą, kūrimą, bet ir jos priežiūrą, ir ragina Komisiją į Bendrijos agentūrų, kurių veikla susijusi su transporto saugumu, darbo programą įtraukti būtinybę atsižvelgiant į naują klimato poveikį persvarstyti saugumo ir techninius standartus;

11. mano, kad kalnuotos Europos Sąjungos vietovės itin nukentės nuo klimato kaitos, kuri greičiau pasireiškia šiuose pažeidžiamuose regionuose, ir bus paveiktas užimtumas, prieiga prie šių vietovių, žemės naudojimas, turizmas ir jų infrastruktūra, todėl būtų tikslinga baltojoje knygoje numatyti konkrečius veiksmus, kuriais būtų siekiama didinti kalnuotų vietovių atsparumą; taigi siūlo Komisijai parengti Europos kalnuotų vietovių, kadangi jos yra itin pažeidžiamos geografinės vietovės, kaip ir pakrantės ir jūrų rajonai, prisitaikymo prie klimato kaitos gaires įgyvendinant bendrąją teritorijų planavimo politiką ir atsižvelgiant į iškilusį uždavinį;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti specialias priemones, kurios padėtų apsaugoti pakrantes ir jūrų aplinką laikantis bendrosios jūrų politikos, kuri integruotai apima jūrų transportą, jūros aplinkos apsaugą ir pakrančių valdymą bei jų vystymą;

13. ragina Komisiją investuoti į mokslinius tyrimus ir naujoves siekiant transportą ir jo infrastruktūrą pritaikyti prie klimato kaitos padarinių ir ekstremalių klimato sąlygų, ypač pakrantės ir jūrų regionuose, kalnuotose vietovėse ir regionuose, kuriuose galimi žemės drebėjimai, taip pat investuoti į mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sumažinti klimato kaitą sukeliančių veiksnių, tarp jų į ekologiškų automobilių programas, pažangiąsias transporto sistemas ir eismo valdymo sistemas;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti integruotą ilgalaikį planavimą, susijusį su transporto ir energetikos infrastruktūra ir žemės naudojimo planavimu;

15. ragina Komisiją kuo skubiau imtis priemonių siekiant turėti išsamesnių žinių apie klimato padarinius ir siekiant juos geriau stebėti padedant Europos aplinkos agentūrai, Jungtiniam tyrimų centrui ir Europos sausrų stebėjimo tarnybai ir, kai įmanoma, naudojant naująsias palydovinės stebėsenos technologijas ir pažangiąsias transporto sistemas;

16. prašo būtent Komisijos skirti ypatingą dėmesį kartografiniams projektams ir poveikio vertinimui kalnų vietovėse ir pakrantėse, kuriose, kaip numatyta, aukštesnė temperatūra ir jūros lygio pakilimas galėtų turėti didelį poveikį turizmo sektoriui, nuo kurio šie regionai itin priklausomi, ir prireikus siūlyti priemonių;

17. mano, kad kalbant apie priemones ir finansavimą baltojoje knygoje siūlomi veiksmai labai nekonkretūs; todėl ragina Komisiją visų transporto priemonių atveju teikti pirmenybę tokioms finansavimo priemonėms, pagal kurias laikomasi principo „teršėjas moka“; todėl ragina Komisiją papildyti prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą mobilizuojant struktūrinius fondus ir dalį Europos ekonomikos atgaivinimo plano asignavimų, taip pat teikiant pirmenybę sprendimų, susijusių su klimato kaitos problema, finansavimui naujoje Finansinėje perspektyvoje po 2013 m. siekiant, kad būtų prisidedama prie vadinamojo žaliojo ir tvaraus augimo ir padedama kurti darbo vietas ir remti transporto ir turizmo sektoriaus subjektus taikant naujoves ir mokslinius tyrimus; pabrėžia, kad visų rūšių transporto išorės sąnaudos, susijusios su klimato kaita, turėtų būti palaipsniui įtraukiamos į vidaus sąnaudas;

18. pabrėžia, kad norint parengti sisteminę prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją transporto politiką reikėtų labiau įtraukti į kitų sričių politiką, ypač į energetinio saugumo, aprūpinimo vandeniu, žemės naudojimo planavimo, urbanizmo ir sveikatos apsaugos;

19. mano, kad Iniciatyvinė klimato kaitos poveikio ir prisitaikymo prie jo grupė galėtų padėti Europos Parlamento nariams, dirbantiems nuolatiniuose Parlamento komitetuose (Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete ir ypač Transporto ir turizmo komitete);

20. pabrėžia, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisija gali taikyti paramos ar koordinavimo priemones turizmo sektoriuje; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių ir veiksmų, kurie suteiktų galimybę apibrėžti konkrečią turizmo veiklos sektoriaus prisitaikymo strategiją (gilinti žinias apie klimato kaitos poveikį, parengti rizikos prevencijos ir prisitaikymo prie rizikos sukeltų pokyčių politiką, teikti informaciją vartotojams ir t.t.);

21. pabrėžia, kad plačiajai visuomenei ir transporto ir turizmo sektoriaus subjektams būtina pateikti išsamią ir visą informaciją apie klimato kaitos priežastis ir padarinius, taip pat apie tai, kaip šie padariniai gali pakeisti gyvenimo būdą ir pasirenkamas transporto rūšis, kelionių rūšis, šių sektorių organizavimą, infrastruktūros sukūrimą jo priežiūrą ir naudojimosi sąnaudas, teritorijų planavimą ir apsirūpinimą gamtiniais ištekliais; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą tokių informavimo kampanijų finansavimą ir atsižvelgti į poreikį pritaikyti šią informaciją įvairioms valstybėms narėms ir jų regionams.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl Komisijos baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas.“
(2009/2152(INI))

Nuomonės referentas: Salvatore Caronna

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. laikosi požiūrio, kad klimato kaita yra didžiausias mūsų laikų iššūkis. Dabar aišku, kad ji turi įtakos aplinkai, žmonių sveikatai ir erdvių planavimui; dėl klimato kaitos visoms šalims sunkiau daryti pažangą tvaraus vystymosi srityje;

2. palankiai vertina Europos Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“; atkreipia dėmesį į tai, kad klimato kaita daro didelį poveikį regionų požiūriu, ir ragina Europos Sąjungos lygmeniu numatyti suderintą metodą, kurį taikant būtų atsižvelgiama į įvairias ES politikos sritis ir Europos, nacionalinį, regionų ir vietos intervencijos lygmenis;

3. laikosi požiūrio, kad klimato kaitos poveikis įvairiuose sektoriuose ir Europos regionuose skirtingas, kaip nurodoma Komisijos tyrime „Regionai 2020“[1]: regionai, kuriems klimato kaita daro didžiausią poveikį, randasi Pietų ir Rytų Europoje, ypač turint mintyje salų ir pakrančių regionus, atokiausius regionus, taip pat regionus, kuriuose stokojama vandens, todėl kyla pavojus, kad net ir tos pačios šalies regionų skirtumai toliau didės;

4. apgailestauja dėl to, kad šiuo programavimo laikotarpiu (2007–2013) valstybės narės skiria tik 3 % visų lėšų (9 mlrd. eurų) siekdamos pagal veiksmų programas finansuoti priemones, kurias taikant skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančių išteklių energija, o naujose valstybėse narėse šios investicijos dar mažesnės ir sudaro 2,4 %;

5. pripažįsta, kad reikia nedelsiant spręsti visuotinio atšilimo problemą ir imtis teisiškai privalomų priemonių siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, taip pat bendradarbiaujant tarpvalstybiniu lygmeniu, parengti regioninius prisitaikymo planus ir taikyti aktyvaus prisitaikymo priemones, kaip antai plačiai taikomas miškų atsodinimo iniciatyvas, ir tokiu būdu apriboti žalą;

6. yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turėtų išlaikyti ir sustiprinti vadovaujantį vaidmenį tarptautinėje kovoje su visuotiniu atšilimu, ir mano, kad delsiant tai padaryti padidės neigiamo aplinkos, ekonominio ir socialinio poveikio rizika ir turbūt prireiks didesnių išlaidų;

7. laikosi nuomonės, kad išmintinga energetikos politika, kurią taikant regionuose būtų aktyviai remiami atsinaujinančiosios energijos ištekliai, decentralizuotas energijos tiekimas ir veiksmingas energijos naudojimas, ne tik padėtų kovoti su klimato kaitos padariniais, bet ir suteiktų gyventojams naujų ekonominių galimybių ir perspektyvų;

8. pažymi, kad pakraščio regionų strategiškai svarbūs sektoriai, kaip antai žemės ūkis, neturėtų būti apkraunami didele našta remiantis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų programa, kad nekiltų grėsmė tvarių kaimo bendruomenių ateičiai;

9. laikosi nuomonės, kad tik glaudžiai bendradarbiaudama visais valdymo lygmenimis (Europos Sąjungos, valstybių narių ir vietos bei regioninių valdžios institucijų) ir bendradarbiaudama bei nuolat keisdamasi informacija su ES kaimyninėmis šalimis Europos Sąjunga galės įgyvendinti perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų visuomenės strategiją;

10. pripažįsta, kad būtina derinti įvairių sričių veiksmus tam, kad regioninių ir vietos valdžios institucijos galėtų visapusiškai dalyvauti planuojant, rengiant ir įgyvendinant nacionalines kovos su klimato kaita strategijas ir veiksmų planus ir kad strateginis regioninis planavimas būtų vykdomas atsižvelgiant į visus su klimato kaita susijusius aspektus;

11. todėl pripažįsta, kad reikia užtikrinti, jog ši prisitaikymo strategija būtų įtraukta į Europos Sąjungos politikos sritis ypatingą dėmesį skiriant ES žemės ūkio, regionų ir aplinkosaugos politikos sričių veiksmų ir priemonių koordinavimui, taip pat reikia užtikrinti, kad šių sričių politika būtų suderinta su prisitaikymo strategija; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį; taip pat pabrėžia, kad būtina laikytis požiūrio „iš apačios į viršų“ atsižvelgiant į gamtinės aplinkos Europoje skirtumus, visiškai laikantis subsidiarumo principo; išreiškia įsitikinimą, kad vietos valdžios institucijos geriau pasirengusios priimti jų poreikius atitinkančius politinius sprendimus;

12. palankiai vertina Baltojoje knygoje išdėstytą pasiūlymą sukurti keitimosi informacija sistemą; tikisi, kad ši sistema pradės veikti 2011 m. ir kad iki to laiko bus parengti modeliai ir prognozavimo priemonės; ragina valstybes nares ir vietos bei regionines valdžios institucijas pasidalinti praktikos pavyzdžiais, susijusiais su visais prisitaikymo prie klimato kaitos politikos aspektais, ypač priemonėmis, susijusiomis su veiksmingu energijos panaudojimu, atliekų tvarkymu ir nedidelį teršalų kiekį išmetančio transporto infrastruktūros kūrimu;

13. ragina, kad būtų sukurta klimato kaitos stebėsenos platforma siekiant padėti regioninėms ir vietos institucijoms įgyti vietos patirties ir geros praktikos pavyzdžių klimato kaitos srityje ir jais keistis;

14. mano, kad Lisabonos sutarties 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai dėl savitų sąlygų ir geografinės padėties atogrąžose ypač pažeidžiami dėl klimato kaitos poveikio ir todėl Europos Komisija jiems turėtų skirti ypatingą dėmesį; taigi ragina Komisiją parengti atokiausių regionų poveikio vertinimą ir specialų veiksmų planą bei remti šių regionų vietos valdžios institucijų ir kaimyninių trečiųjų šalių regioninių valdžios institucijų keitimąsi informacija ir pažangiąja patirtimi;

15. mano, kad siekiant skatinti ES investicijas į aplinkos požiūriu vertingą infrastruktūrą itin svarbu vykdyti politiką, ypač regionų ir vietos lygmeniu, pagal kurią valstybės ir privačių investicijų projektai ir tam tikrų administracinių aktų nuostatos (kaip antai statybos leidimai ir vystymo planai) būtų vertinami klimato poveikio požiūriu; ragina dėti itin daug pastangų siekiant užtikrinti, kad tvirtinant pasiūlymus dėl Europos lėšomis finansuotinų projektų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu, atliekų tvarkymu ir infrastruktūros kūrimu, būtų taip pat vertinamas klimato kaitos poveikis;

16. pažymi, kad pakraščio regionai, ypač pakrančių regionai, gali turėti didelį kiekį atsinaujinančios energijos atsargų ir todėl lengviau prisitaikyti prie klimato kaitos;

17. laikosi nuomonės, kad, atsižvelgus į mikroklimatą, tankiai apgyvendintose vietovėse ir miestuose reikėtų vengti konstrukcijų, kurios neleidžia vandeniui nubėgti nuo žemės paviršiaus;

18. primygtinai ragina Komisiją taikyti sanglaudos politiką ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių vystymą, sudaryti sąlygas geresnei mokslinių tyrimų, vystymosi ir regioninio vystymosi politikos sąveikai ir pašalinti visas administracines kliūtis, kad būtų galima pradėti šiuos išteklius naudoti;

19. palankiai vertina Komisijos sprendimą įsteigti Klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos iniciatyvinę grupę (angl. Impact and Adaptation Steering Group, IASG) ir ragina, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos vadovaujantis subsidiarumo principu būtų visapusiškai ir aktyviai įtrauktos į šią grupę ir į jos darbą;

20. pakartoja, kad taikant klimato kaitos poveikį švelninančias priemones gali būti sudaryta galimybė sukurti tvaraus augimo modelį, kuris tuomet galėtų būti pritaikytas šalyse, esančiose už ES ribų, ir kad perėjimas prie anglies dioksido į aplinką neišskiriančių technologijų ekonomikos reikštų reikšmingą pažangą siekiant sukurti naujų darbo vietų;

21. ragina Komisiją užtikrinti, kad kitoje finansinėje perspektyvoje būtų skirta pakankamai lėšų veiksmingai prisitaikymo prie klimato kaitos politikai įgyvendinti visais valdymo lygmenimis; taip pat siūlo valstybėms narėms ir regionams atsižvelgti į galimybę pasinaudoti struktūrinių fondų mechanizmais tvariems ir ilgalaikiams projektams rengti; pabrėžia, kad ES solidarumo fondo lėšos skiriamos siekiant spręsti skubias problemas ir išreikšti ES solidarumą su nelaimės ištiktais regionais;

22. pabrėžia, kad klimato kaitos ir aplinkosaugos siekius reikėtų įtraukti į ES sanglaudos politikos konvergencijos ir augimo tikslus, tačiau nereikėtų keisti įprastinių struktūrinės politikos uždavinių.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/working/regions2020/pdf/regions2020_en.pdf, (2008 lapkričio mėn.).

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl Komisijos baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“
(2009/2152(INI))

Nuomonės referentas: Kriton Arsenis

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palankiai vertina tai, kad Baltojoje knygoje pabrėžiama būtinybė didinti visų ekosistemų atsparumą, kadangi tai pagrindinis būdas apsisaugoti nuo radikaliausio klimato kaitos poveikio;

2. pakartoja, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios yra žmogaus veiklos rezultatas, daro įvairiapusį poveikį sudėtingai jūros aplinkos dinamikai ir kad jūrų ekosistemos, kurias ir taip neigiamai veikia tarša, nepakankamai reglamentuojama ir neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, patiria dar ir aukštesnės temperatūros, kylančio jūros lygio, druskingumo ir rūgštingumo pokyčių, galimų vandenyno srovių judėjimo pokyčių bei gyvų vandens organizmų (žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kt.) geografinio pasiskirstymo bei jų paplitimo vandens storymėje pokyčius; be to primena, kad remiantis moksliniais modeliais numatomas tolesnis atmosferos temperatūros ir vidutinio jūros lygio kilimas, taip pat kad veiksmingiausias kovos su klimato kaita būdas – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas;

3. primena, kad per paskutinį šimtmetį atmosferos temperatūra pakilo 0,6° C, o vidutinis jūros lygis – 0,17 m, ir kad remiantis moksliniais modeliais, kurie naudojami tiriant šiuos klausimus, numatoma, kad šios vertės ir toliau didės per dabartinį šimtmetį;

4. primena, kad galimos klimato kaitos pasekmės gali turėti katastrofiškų padarinių kai kurioms labiausiai uždaroms Europos jūroms, tokioms kaip Baltijos jūra; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kai kuriuos mokslinius tyrimus numatoma, kad vandens druskingumas sumažės 8–50 proc., o vandens paviršiaus temperatūra pakils 2–4° C, ir, jei spėjimai pasitvirtins, dėl to gali būti sunaikinta didelė dalis jūrų gyvūnijos ir augmenijos;

5. pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos poveikio aplinkai sparčiai eikvojant kai kuriuos Europos žuvų rūšių išteklius ardomas ekologinis ir ekonominis žuvininkystės pagrindas, o jūrų ekosistemos jautriau reaguoja į klimato kaitą ir todėl joms sunkiau prie jos prisitaikyti[1]; bet to, pažymi, kad žvejybos sektorius turi būti pritaikytas prie klimato kaitos atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius tvaraus vystymosi aspektus;

6. pažymi, kad dėl klimato kaitos, t. y. dėl sparčiai mažėjančių koralų rifų ir nykstančių kalkingųjų gyvūnų, dėl pakitusio rūšių reprodukcinio ciklo, patinų ir patelių santykio ir dėl jį lemiančio vandenyno rūgštingumo, toliau bus keliama grėsmė žuvų ištekliams[2] ir mažės vandenyno sugebėjimas sugerti anglies dioksidą[3], savo ruožtu, padidės anglies dioksido koncentracija atmosferoje, o dėl to greičiau kis klimatas[4];

7. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jūros lygio kitimas padarys ypač daug žalos jūrų bei potvynių ir atoslūgių zonų ekosistemoms ir pakenks zonoms, kurios labai svarbios daugelio rūšių gyvūnų pradiniam formavimuisi, reprodukcijai, prieaugiui ir kurios suteikia prieglobstį, todėl pakenks ir žvejybai, vėžiagyvių ir moliuskų gaudymui ir akvakultūrai, taip pat jūrų bioįvairovei; be to, primena, kad šioms ekosistemoms taip pat kenkia vandens druskingumo ir jo temperatūros pokyčiai, šiuos reiškinius dar labiau pablogina klimato kaita;

8. dar kartą pabrėžia, kad dėl įvairių jūros organizmų (žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kt.) migracijos iš vieno biogeografinio regiono į kitą gali išnykti kai kurios vietinės rūšys ir į kitą konkretų regioną įsibrauti svetimos rūšys; pabrėžia, kad tokie pokyčiai gali turėti nemažos įtakos žvejybos pramonei, kuriai gali būti sunku prisitaikyti prie naujų biologinių ir ekonominių sąlygų;

9. pažymi, kad klimato kaita darys potencialiai neigiamą ekonominį poveikį Europos pramoninei ir smulkiajai žvejybai; taigi ragina apsvarstyti galimybes kurti alternatyvias žvejybos valdymo sistemas ir mažinti įvairių Europos žvejybos laivyno dalių pajėgumus, siekiant pereiti prie tausios žuvininkystės ir akvakultūros metodų, pritaikytų naujoms klimato sąlygoms;

10. pabrėžia, kad žvejybos uostams ir akvakultūros įrenginiams ypač kenkia jūros lygio kilimas, kadangi šios infrastruktūros įrengtos prie pat kranto linijos; taip pat pabrėžia jų ekonominę ir socialinę vertę; todėl ragina Komisiją tam skirti ypatingą dėmesį rengiant prisitaikymo priemones ir atliekant rizikos analizę ir dėmesingai apsvarstyti, kokios bus ekonominės sąnaudos, jei šios infrastruktūros nebus pritaikytos prie klimato kaitos;

11. pažymi, kad tuo atveju, jeigu būtų taikomi tvarios žvejybos metodai, smulkūs pakrančių laivynai, ypač priekrantės žvejybą vykdantys laivai, labai prisidėtų užtikrinant pakrančių bendruomenių atsparumą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir apsirūpinimą maistu; nurodo, kad reikia skatinti investicijas į aplinkai mažiau žalos darančią įrangą visų tipų laivynuose; taip pat pakartoja, kad žvejyba svarbi pakrančių bendruomenių socialinei ir kultūrinei darnai;

12. apgailestauja, kad ir toliau retai taikoma brandaus ir patikimai veikiančio integruoto pakrančių zonų valdymo, aprėpiančio visus susijusius valdymo lygmenis, sistema[5]; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad atsižvelgiant į platesnį integruotos jūrų politikos kontekstą būtų atnaujintos, sustiprintos ir įgyvendintos integruoto pakrančių zonų valdymo rekomendacijos[6] susiejant visas jūros ir vandenynų sektorių politikos sritis; be to pabrėžia, kad šiame procese turi aktyviai dalyvauti žvejybos, vėžiagyvių gaudymo ir akvakultūros sektoriai, atsižvelgiant į tai, kokia svarbi ši veikla pakrančių zonoms;

13. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų parengtos ir įgyvendintos jūrų strategijos, kuriomis vadovaujantis būtų numatyta valdyti žmogaus veiklą pagal ekosistemų funkcionavimu grindžiamą principą, ir užtikrinti gerą jūros aplinkos būklę, kaip numatyta remiantis Direktyvos 2008/56/EB nuostatomis;

14. atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atlikti tyrimus, skirtus žaliųjų dumblių reiškiniui ir žvejybos sektoriui daromam jo poveikiui įvertinti; be to, ragina ištirti, kokį poveikį vandenyno srovių judėjimo pasikeitimas, kuris vyksta dėl klimato atšilimo, daro tam tikrų jūros organizmų rūšių judėjimui;

15. ragina Komisiją atlikti šiaurės jūrų žuvų išteklių mokslinius tyrimus ir skatinti tvarų šios zonos žuvininkystės valdymą remiantis atsargumo principu, taip pat siūlo laikinai uždrausti naudoti naujas žvejybos vietas šiaurės regione, kol regioninės žvejybos organizacijos (RŽO) nepatvirtins tinkamo reglamentavimo;

16. pabrėžia, kad norint spręsti dabar stebimos didelės klimato kaitos problemas būtina mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apsaugoti gamtos ekosistemas, kurios yra pagrindiniai Žemės anglies sorbentai, bei skatinti jų didėjimą, taip pat pabrėžia, kad, kad jūrų ir sausumos ekosistemų atsparumas priklauso ne tik nuo to, ar bus siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, bet ir nuo to, ar pavyks išsaugoti adekvataus dydžio populiacijas ir jų buveines;

17. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų skirtas adekvatus finansavimas ekosistemų apsaugai ir kompensuoti pajamoms, kurių žvejai neteko dėl klimato kaitos;

18. mano, kad būtina užtikrinti deramą mokslinių tyrimų, teikiantiems informacijos politinių sprendimų priėmimui klimato kaitos ir žuvininkystės bei akvakultūros srityse, finansavimą; mano, kad moksliniai tyrimai ir tolesnės priemonės turi būti tarpdisciplininio pobūdžio ir skirti spręsti visų rūšių poveikį žuvininkystei ir akvakultūrai, įskaitant pakrančių ir atviros jūros taršą, pramonės ir žemės ūkio nuotekas, upių tėkmės pokyčius, jūrų dugno gilinimą, uostų veiklą, jūrų transportą ir turizmą, vadovaujantis integruota ir į ekosistemas sutelkta strategija;

19. ragina Komisiją užtikrinti, kad į Bendrijos poziciją tarptautinėse derybose žvejybos ir jūros aplinkos klausimais, ypač derintis dėl žuvininkystės partnerystės susitarimų ir su RŽO, būtų įtraukti prisitaikymo skatinant ekosistemų atsparumą aspektai;

20. ragina Komisiją aktyviai dalyvauti steigiant „mėlynosios anglies fondą“ pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją; pabrėžia, kad vykdant šio fondo veiklą turi būti apsvarstytos galimybės nustatyti finansines ir koordinavimo priemones pakrančių ir jūrų ekosistemų ir vandenynų angles dioksido valdymui ir apsaugai, o tai būtų pasaulinės jūrų planavimo strategijos dalis;

21. pabrėžia, kad žuvininkystės sektoriaus galimybės prisitaikyti prie produktyvumo ir žuvų prieaugio žūklavietėse pokyčių priklauso nuo šių veiksnių:

– žvejybos pajėgumų pritaikymo prie išteklių produktyvumo mažiausio jų produktyvumo laikotarpiu,

– alternatyvių žuvininkystės išteklių buvimo,

– investicijų į lanksčias technologijas, pavyzdžiui, į universaliuosius laivus ar lankstaus pobūdžio perdirbimo grandines,

– alternatyvių pragyvenimo šaltinių mažo produktyvumo laikotarpiais buvimo[7];

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] Žalioji knyga „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2009)0163).
[2] Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) techninis dokumentas 530(2009) „Klimato kaitos poveikis žuvininkystei ir akvakultūrai“.
[3] 2000–2007 m. anglies sugėrimo jūroje rodiklis sumažėjo 10 proc.
[4] „Mėlynoji anglis. Sveiko vandenyno vaidmuo ribojant anglies kiekį“. Jungtinių Tautų aplinkos programa (angl. UNEP), FAO ir Tarpvyriausybinė okeanografijos komisija (angl. IOC).
[5] Komisijos komunikatas „Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai: integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) Europoje įvertinimas“ (COM(2007)0308).
[6] 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl integruoto pakrančių zonų valdymo įgyvendinimo Europoje, OL L 148, 2002 6 6, p. 24.
[7] FAO (2007). Prisitaikymas prie klimato kaitos žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje: perspektyvos, planai ir prioritetai.

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl Komisijos Baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“
(2009/2152(INI))

Nuomonės referentė: Eva Lichtenberger

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi prisitaikymas prie klimato kaitos galėtų turėti įtakos visoms ES politikos sritims ir todėl reikia turėti patikimų duomenų apie būtinų pakeitimų taikymo sritį ir mastą,

B. kadangi esami Europos teisės aktai, tiesiogiai susiję su aplinkos apsaugos klausimais, turėtų būti nuoseklus pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima didinti ES gebėjimą susidoroti su klimato kaitos poveikiu,

C. kadangi Europos lygmeniu vykdant veiksmus turėtų būti nustatyti aukščiausi aplinkos apsaugos (įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos) standartai ir šie veiksmai turi atitikti minėtuosius standartus trumpos ir ilgos trukmės laikotarpiu,

D. kadangi Europos Sąjunga, atsižvelgdama į visuotinį klimato kaitos pobūdį ir į jos socialinius ir ekonominius padarinius, turėtų įsipareigoti remti pažeidžiamiausias ir mažiausiai išsivysčiusias šalis,

E. kadangi nustatant kito laikotarpio įsipareigojimus turi būti atsižvelgta į ligšiolinius kai kurių valstybių narių pasiekimus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį,

1. pabrėžia, kad būtini lengvai prieinami, suprantami ir patikimi duomenys apie klimato kaitą, jos poveikį ir galimas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones; pritaria Komisijos pasiūlymui palengvinti keitimąsi informacija ir tyrimų rezultatais naudojantis atitinkamomis informacinių technologijų priemonėmis ir duomenų baze;

2. pabrėžia, kad esamas aplinkos apsaugos acquis (pvz., Paukščių direktyva[1], Buveinių direktyva[2], Vandens pagrindų direktyva[3] ir Potvynių direktyva[4]) turi būti visapusiškai ir nuosekliai įgyvendintas visoje ES; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą skubiai parengti gaires, kad taikant šį acquis būtų atsižvelgta į prisitaikymo prie klimato kaitos reikmes; ragina Komisiją visapusiškai naudotis naujomis teisėmis, kurios jai suteiktos pagal Lisabonos sutarties 260 straipsnį, ir atlikti jai priskirtą sutarčių sergėtojos vaidmenį;

3. mano, kad visos valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turėtų būti kartu atsakingi už aplinkai nekenksmingas investicijas; ragina Komisiją svarstyti galimybę pateikti tinkamų pasiūlymų dėl to, kad į prisitaikymo prie klimato kaitos aspektą būtų atsižvelgta Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje[5] ir Strateginio aplinkos vertinimo direktyvoje[6]; siūlo užtikrinti, kad klimato kontrolė kuo greičiau taptų ES finansuojamų infrastruktūros projektų dalimi;

4. atsižvelgdamas į sąlyginę Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimu nesėkmę mano, jog būtina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad atsižvelgiant į besivystančių šalių prisitaikymo prie klimato kaitos reikmes joms būtų teikiama reikiama parama, kuri būtų didesnė už oficialiąją vystymosi pagalbą (OVP) ir 0,7 proc. tikslą;

5. atsižvelgdamas į solidarumo principą pabrėžia, kad pajamos, gaunamos aukcionuose, kurie rengiami pagal Europos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą (ES ILPS), taip pat oro ir jūrų transportui skirtuose aukcionuose, turėtų būti skiriamos siekiant padėti valstybėms narėms prisitaikyti prie klimato kaitos;

6. laikosi nuomonės, kad dabartinės Septintosios pagrindų programos, taip pat būsimųjų mokslinių tiriamųjų programų prioritetas turėtų būti moksliniai tyrimai ir technologijų vystymo finansavimas valstybėse, kurios patiria didelių prisitaikymo prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo išlaidų;

7. pabrėžia, kad būtina užtikrinti reikiamą apsaugą skurdesnėms bendruomenėms arba visuomenės grupėms, susiduriančioms su didelėmis prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos išlaidomis;

8. pabrėžia, kad investavimas į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką, taip pat energetinio efektyvumo ir ekologinės gamybos skatinimas negali sukelti pavienių valstybių narių vystymosi skirtumų didėjimo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979 4 25, p. 1).
[2] Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
[3] Direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
[4] Direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL L 288, 2007 11 6, p. 27).
[5] Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, 1985 7 5, p. 40) su pakeitimais, padarytais direktyvomis 97/11/EB ir 2003/35/EB.
[6] Direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Ioan Enciu, Norbert Glante, Fiona Hall, Romana Jordan Cizelj, Arturs Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Niki Tzavela, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

António Fernando Correia De Campos, Ilda Figueiredo, Yannick Jadot, Oriol Junqueras Vies, Ivailo Kalfin, Bernd Lange, Werner Langen, Alajos Mészáros, Tiziano Motti, Vladko Todorov Panayotov, Silvia-Adriana Ţicău, Hermann Winkler

Teisinė informacija - Privatumo politika