Procedūra : 2009/2157(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0060/2010

Pateikti tekstai :

A7-0060/2010

Debatai :

PV 19/04/2010 - 23
CRE 19/04/2010 - 23

Balsavimas :

PV 05/05/2010 - 13.41
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0131

PRANEŠIMAS     
PDF 200kWORD 171k
24.3.2010
PE 430.412v02-00 A7-0060/2010

dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos

(2009/2157(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Pranešėjas: Stéphane Le Foll

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos

(2009/2157(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Prisitaikymas prie klimato kaitos: Europos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms iškilęs uždavinys“(SEC(2009)0417),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų dokumentą „ Europos žemės ūkio vaidmuo mažinant klimato kaitą“"(SEC(2009)1093),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų: ES teisės aktų peržiūra(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 – ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“(3),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos, o ypač Pietų Europos, žemės ūkio paskirties žemės kokybės prastėjimo problemos: Sprendimas naudojant ES žemės ūkio politikos priemones(4),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (COP 15)(5),

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio mokslo ir technologijų vertinimo (IAASTD) ataskaitą, kuri buvo parengta remiant Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai bei Pasaulio bankui ir kurią pasirašė 58 šalys,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0060/2010),

A. kadangi klimato kaitą sąlygojo laipsniškas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimasis atmosferoje ir tai yra mokslinės išvados, kurios gali turėti rimtų pasekmių ekosistemoms,

B.  kadangi žemės ūkis yra tiesiogiai susijęs su šiuo reiškiniu, nes tai viena iš ekonominės veiklos sričių, kurioje valdomi gamtos ištekliai, iš kurių žmonija gyvena,

C. kadangi klimato kaita yra viena iš rimčiausių grėsmių aplinkai, taip pat socialinei ir ekonominei santvarkai, o atskirų kultūrų derlius kiekvienais metais būna skirtingas, nes augalams didelį poveikį daro labai nepastovios oro sąlygos, ir kadangi klimato kaita netiesiogiai daro poveikį visoms ūkio šakoms, iš kurių žemės ūkiui apsauga reikalinga labiausiai,

D. kadangi žemės ūkis yra dviejų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (diazoto monoksido ir metano), kurios išmetamos įvairių biologinių žemės ūkio gamybos procesų metu ir vienas iš šaltinių, kuris sukelia klimato kaitą, ir tuo pat metu kenčia nuo šalutinio klimato kaitos poveikio,

E.  kadangi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas žemės ūkio srityje (įskaitant gyvulininkystę) 1999–2007 m. 27 valstybių ES sumažėjo 20 proc. ir Sąjungoje pagaminamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis sumažėjo nuo 11 proc. (1990 m.) iki 9,3 proc. (2007 m.), inter alia, dėl padidėjusio ES žemės ūkio sektoriaus veiksmingumo, nuolatinio naujovių bei naujų technologijų taikymo ir veiksmingesnio trąšų naudojimo bei paskutinių BŽŪP reformų,

F.  kadangi žemės ūkis ir miškai yra pagrindiniai ekonomikos sektoriai, kuriuose dėl žmogaus veiklos susidarančios CO2 dujos gali būti surenkamos, saugomos, sandėliuojamos dirvožemyje kaip rezervuaruose ir kur gali būti užtikrinama, kad jas fotosintezės būdu sugers augalai; kadangi šie sektoriai gali žymiai prisidėti prie teigiamo poveikio mažinant klimato atšilimą,

G. kadangi klimato kaita jau padarė neigiamą poveikį ES žemės ūkiui (įskaitant sumažėjusius vandens išteklius, padidėjusį vandens sūrumą ir dažniau pasitaikančias sausras, dykumų susidarymą, didesnį kritulių kiekį žiemą ir Šiaurėje dažniau pasitaikančius potvynius bei audras, žemumoje esančioms pakrančių teritorijoms iškilusią grėsmę dėl kylančio jūros lygio ir įdruskėjimo, audras ir kitas ekstremalias oro sąlygas, dirvos eroziją ir nuošliaužas, vabzdžių kenkėjų, augalų ir gyvulių ligų padaugėjimą) ir kadangi laukiamas šių problemų sustiprėjimas galėtų turėti rimtų ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos pasekmių žemės ūkio, miškų ir turizmo sektoriams,

H.  kadangi žemės ūkio sektorius gali ir prisitaikyti, ir sumažinti klimato kaitos pasekmes, panaudodamas ūkininkų pažangiąsias žinias, stiprią BŽŪP ir mokslo bei naujovių vystymąsi, tačiau, kadangi susijusius gamtinius procesus sunku reguliuoti, būtina dėti dideles pastangas,

I.   kadangi Europos žemės ūkyje yra daug darbo vietų, kurias reikia saugoti ir plėtoti,

J.   kadangi žemės ūkis ir toliau lieka gyvybiškai svarbus siekiant išsaugoti žmonių veiklą Europos kaimo vietovėse dėl labai įvairių paslaugų, kurias žemdirbiai gali teikti likusiai visuomenės daliai,

K. kadangi ES tikslai atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vystymo srityje ypač svarbūs žemės ūkiui ir šis vystymas gali labai padėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą,

L.  kadangi vienas pagrindinių ES žemės ūkio uždavinių yra maitinti Europos Sąjungos gyventojus,

M. kadangi Sąjunga turi būti vadovaujanti kovoje su pasauliniu atšilimu,

ES žemės ūkio įnašas mažinant klimato atšilimą

1.  patvirtina, kad ES žemės ūkis ir miškininkystė gali prisidėti prie Sąjungos pastangų mažinti klimato kaitą, ieškant būdų kaip sumažinti ir apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinant anglies saugojimą dirvožemyje, vystant atsinaujinančios energijos šaltinius ir kaip galima labiau naudojantis fotosintezės funkcija; pabrėžia, kad šiuo tikslu yra būtina skatinti žemės ūkį gaminant apyvartines ir neapyvartines prekes, kurias gaminant kiekvienos ekologinės sistemos potencialas ir gamtiniai ištekliai būtų išnaudojami kaip galima veiksmingiau, o ekonominė, aplinkos apsaugos ir socialinė veikla bei reikalavimai gyvūnų gerbūviui yra suderinami, tuo pačiu stiprinant ekologinių sistemų pastovumą;

2.  mano, kad žemės ūkio subjektams labiau prisidedant prie visuotinio klimato kaitos mažinimo reikia pasirūpinti, kad nepablogėtų konkurencinė ES žemės ūkio ir maisto sektoriaus padėtis pasaulinėje rinkoje.

3.  mano, kad ekologinis ūkininkavimas, ganymas ir integruoti gamybos metodai yra viena iš ekologiškesnių žemės ūkio produktų gamybos alternatyvų; tačiau pabrėžia, kad dar reikia rasti sprendimus, kurie leistų tradiciniam ūkininkavimui, kuris vykdomas daugumoje Europos žemės ūkio paskirties žemės plotų, reikšmingai prisidėti prie tvaraus aplinkos valdymo;

4.  pripažįsta, kad naujovėms turi tekti pagrindinis vaidmuo mažinant žemės ūkio poveikį klimato kaitai ir švelninant jo poveikį aplinkai,

5.  ragina, kad ypač dėl BŽŪP ateities per informacijos sklaidą, mokymus ir skatinimą būtina remti žemės ūkio metodus, kurie padeda veiksmingiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų žemės ūkyje išmetimą ir anglies dioksido atskyrimą įskaitant:

- metodus, kai, atitinkamai pritaikius, supaprastintai įdirbant žemę išlaikoma dirvos augalinė danga (pavyzdžiui, ariant mažiau arba neariant, išlaikant derliaus likučius laukuose) ir skatinamas tarpinių kultūrų auginimas bei sėjomaina, padedant kiek įmanoma padidinti fotosintezės efektyvumą ir sudaryti palankias sąlygas praturtinti dirvožemį organinėmis medžiagomis, kaip tai įrodyta Europos Parlamento iniciatyva įgyvendinant projektą SoCo;

- plėtojant žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, agrarinę miškininkystę, gyvatvores, miškingas zonas žemės ūkio sklypuose, ganymo nuolatinėse arba laikinose ganyklose sistemas, miškų atsodinimą;

- įdiegiant tokius ūkininkavimo metodus, kurie leistų miškuose surinktą anglies dioksidą ten ilgiau išsaugoti;

- geriau valdant dirvožemį ir tvarkant naudingąsias iškasenas, saugoti anglies dioksido turtingas žemes (durpynus) ir drėgnas zonas (užuot jas sausinus, apsodinti tinkamais augalais, pvz. nendrėmis);

- modernizuojant ūkius (izoliuoti pastatus, naudoti energiją tausojančius įrenginius ir atsinaujinančiuosius energijos šaltinius) bei kurti veiksmingesnes gamybos grandines,

- moderniomis šėrimo, sandėliavimo, gyvulių laikymo ir mėšlo tvarkymo bei panaudojimo technologijomis, kurios leistų gerokai sumažinti išmetamo metano kiekį;

- maisto produktų gamybos metu atsirandančios biomasės energijos panaudojimu būtų galima ne tik sunaudoti šalutinius produktus ir atliekas, bet ir prisidėti prie išmetamo CO2 kiekio sumažinimo;

- medingų ir žolinių energetinių augalų (kultūrų) sodinimas šaltose, drėgnose ir smėlingose vietovėse bei žemės ūkio reikmėms mažiau tinkamuose plotuose, siekiant labiau sugerti CO2 ir padidinti anglies dioksido atskyrimą;

6.  pabrėžia, kad šie žemės ūkio metodai yra ne tik tausojantys aplinką, bet taip pat turi teigiamą poveikį pagerintai bioįvairovei ir dirvožemio kokybei, vandens sulaikymui ir kovai su erozija ir tarša, o žemės ūkio veiklos pasekmių klimato kaitai sumažinimas yra bendras interesas, prie kurio žemės ūkis prisideda;

7.  rekomenduoja sukurti tikrą Europos masto miškininkystės politiką, kurią vykdant būtų galima skatinti tvarų miškų valdymą ir miškininkystės pramonę bei geriau panaudoti miškų sektorių ir jo ekonominę plėtrą, kadangi jis labiausiai prisideda prie anglies dioksido surinkimo; mano, kad tai turi vykti kaip galima labiau atsižvelgiant į miškų ūkio sąlygas skirtinguose regionuose, nes galimybės ir pavojai miško buveinių tipams Pietų ir Šiaurės Europoje skiriasi;

8.  pabrėžia, kad miškai taip pat padeda vykdyti veiksmingą vandentvarką. Todėl valstybės narės turi skatinti vykdyti miškotvarką, kuri padėtų sumažinti vandens lygio svyravimus tarp sausros ir potvynio laikotarpių ir taip sušvelninti neigiamus sausros ir potvynio padarinius žemės ūkiui, energijos gamybai ir gyventojams;

9.  rekomenduoja stiprinti kalnų politiką, nes žemės ūkio ir ganyklų sektorius bei gyvulininkystė atlieka ypač svarbų vaidmenį mažinant klimato kaitą ir padedant prisitaikyti bei sumažinti žalą, ypač teisingai valdant ganyklas;

10. siūlo parengti neigiamų pasekmių Europos Sąjungos žemės ūkiui mažinimo strategiją, kurioje būtų numatyta:

- veiksmų planas labiausiai pažeidžiamoms vietovėms – tokių rūšių augalų sodinimas, kurie gali augti naujomis klimato sąlygomis, žemės ūkio laiko plano pritaikymas prie naujų bendrųjų sąlygų, miškų sodinimas, šiltnamių statymas, vandens išteklių valdymas žemės ūkio sektoriuje, užteršto dirvožemio sanavimas;

- klimato kaitos priežasčių šalinimo planas ateičiai, siekiant tokios pasaulinės ekonomikos, kurioje būtų išmetama mažai CO2, ir tuo pat metu stengiantis užtikrinti energijos tiekimo saugumą.

11. pabrėžia, kad diazoto monoksido kiekis gali būti sumažintas veiksmingiau panaudojant azoto trąšas (praktikuojant tikslųjį ūkininkavimą); taip pat pabrėžia, kad trąšos su biodujų gamybos likučiais – tai galimybė pasirinkti organinį tikslųjį tręšimą, o kartu sumažinti išmetamų teršalų kiekį;

12. ragina sustiprinti mokslinius tyrimus dėl gyvulių šėrimo ir auginamų gyvulių genų selekcijos, siekiant tai panaudoti metano kiekiui mažinti su sąlyga, kad šios padarinių švelninimo priemonės nebūtų priimtos, jei jos keltų pavojų gyvūnų sveikatai arba gerovei; ragina sukurti informavimo programą, kurioje, be kita ko, vartotojai būtų informuojami apie jų pirkimo ir mitybos įpročių poveikį klimatui;

13. ragina augalininkystės sektoriuje intensyvinti augalų rūšių ir jų gerinimo mokslinius tyrimus, kad augalai sugebėtų išgyventi naujomis klimatinėmis sąlygomis, o augalininkystės sektorius būtų pajėgus patenkinti atitinkamą žaliavų kiekio ir kokybės poreikį bei kartu užtikrinti saugų maisto produktų tiekimą; mano, kad tokie tyrimai turėtų susitekti ties tokių rūšių augalais, kurie gali ištverti vandens stygių ir labai aukštą temperatūrą, bei atitinkamomis sodinimo technologijomis, nes šios priemonės gali būti tinkama kai kuriose vietovėse naudojamų brangių ir neveiksmingų drėkinimo sistemų alternatyva, be to, jų pranašumas tas, kad vietos bendruomenės jas palankiau vertina;

14. pabrėžia, kad organinių trąšų sandėliavimo ir tvarkymo gerinimas bei jų perdirbimas anaerobiniuose bioreaktoriuose yra vienas svarbiausių metano mažinimo metodų (kartu sukuriantis atsinaujinančios energijos šaltinį), ypač pritaikomas tuose regionuose, kur tankiai paplitusi gyvulininkystė; mano, kad biodujos prisideda prie to, kad žemės ūkis pats gali apsirūpinti energija;

15. nurodo, kad būtina sudaryti galimybes naudoti digestatą iš trąšų autoklavų, skirtų biodujoms gaminti, kaip sintetinių trąšų pakaitalą, nepriskiriamą „gyvūninės kilmės trąšų“ kategorijai, taip ir toliau mažinant sintetinių trąšų naudojimą;

16. ragina supaprastinti administracines procedūras ir pagreitinti ūkių biomasės (žemės ūkio, miškininkystės atliekos) panaudojimo ir perdirbimo, biodujų ir kitų tausių agrodegalų mokslinius tyrimus, su sąlyga, kad dėl jų nenukentėtų aprūpinimo maistu saugumas;

17. pabrėžia, kad naudojant biomasę reikia vadovautis tausumo principu. Atitinkamai reikia skatinti ją naudoti kuo arčiau žemės ūkio žaliavų gamybos vietų, nes taip būtų sumažinamas ją transportuojant prarandamos energijos kiekis;

18. nurodo, kad naudojant biomasę šildymui galima labai sumažinti žalingą klimato kaitos poveikį, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kaimo plėtrai numatytas lėšas skirti kaimo vietovėse esančioms viešosioms įstaigoms, kurios pereina prie bionergija pagrįstų šildymo sistemų naudojimo;

19. atkreipia dėmesį į tai, kad intensyviau naudojant informacines ir ryšių technologijas (IRT) būtų galima pagerinti kelių gamybos etapų priežiūrą ir optimizuoti valdymą, siekiant padidinti gamybą naudojant tiek pat gamybos priemonių ir tuo pačiu metu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą bei energijos suvartojimą; taip pat pabrėžia, jog aktyvesnis IRT naudojimas, ūkininkų švietimo naujų technologijų klausimais politikos integravimas, parama naujovėms ir jaunų ūkininkų verslui visų pirma yra pagrindiniai uždaviniai siekiant, kad ūkininkavimas būtų ekologiškesnis, o šis sektorius labiau konkurencingas;

20. pabrėžia, kad ES yra didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja. Importuojant anglies dioksido išskiriama daugiau negu gaminant Europoje, nes aplinkosaugos kriterijai trečiosiose šalyse dažniausiai žemesni, o teršalai išmetami produktus pervežant dideliais atstumais ir naikinant miškus; mano, kad reikia pasitelkiant tikslingą komunikacijos strategiją būtina informuoti vartotojus, apie sveikos ir subalansuotos mitybos, sudarytos iš aukštos kokybės tvarios žemės ūkio gamybos regioninių ir sezoninių produktų, naudą, kuriuos gaminant išskiriamo CO2 kiekis galėtų būti atskirtas nuo gaminant importuojamus produktus išskiriamo CO2 kiekį. Mano, kad būtina tinkamai atlyginti Europos ūkininkams už pastangas mažinti dėl jų veiklos išmetamus teršalus ir skatinti įvairinti vietinę gamybą ūkiuose (inter alia, skatinant augalinių baltymų gamybą Europos Sąjungoje),

21. skatina savanorišką produktų ženklinimą etiketėmis, kuriose nurodyta kilmės šalis – ES valstybė narė, tuo atveju, jeigu produktai kilę tik iš Europos Sąjungos;

22. ragina imtis veiksmingų importo iš trečiųjų šalių kontrolės priemonių, ir palaiko visišką reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti Europos gamintojai, kovodami su klimato kaita, ir importo iš trečiųjų šalių reikalavimų abipusiškumą, siekiant neprarasti Bendrijos produkcijos konkurencingumo;

23. pabrėžia, kad Sąjunga privalo daugiau investuoti į žemės ir miškų ūkio vystymosi politiką, siekdama bendradarbiauti skleidžiant gerąją patirtį, ir skatinti kitų tausių žemės ūkio šakų plėtrą pasaulyje;

Priemonės, kurios padėtų ES žemės ūkiui prisitaikyti prie pasaulinio atšilimo

24. pabrėžia, kad ES žemės ūkis taikosi ir turi toliau taikytis prie vykstančios klimato kaitos poveikio ir pasiruošti jos neigiamam bendram poveikiui daugelyje ES regionų;

25. mano, kad šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga turės sukurti darnią strategiją, kuria žemės ūkis pritaikomas prie įvairaus pobūdžio dviejų krizių kilsiančių dėl:

– vidutinio klimato atšilimo;

– labai nepatvarių klimato sąlygų, dėl kurių padaugės kraštutinių atvejų;

26. mano, kad BŽŪP turi būti daugiausia dėmesio skiriama veiksmingesniems ir patvaresniems išteklių valdymo būdams ir kad vykdant būsimą BŽŪP reformą turi būti atsižvelgta į:

- optimalų vandens išteklių valdymą (veiksmingiausias drėkinimo sistemas, išvalyto vandens naudojimą, taupų vandens naudojimą apdirbant ariamąją žemę, talpyklas kalnuose ir t. t.) už ką būtų atsakingi vartotojai;

- rūšių, ypač atrinktų dėl jų atsparumo kraštutinėmis oro sąlygomis, parinkimą ir tinkamų kultūrų sėjomainą atsižvelgiant į sausrą, ligas ir t. t.;

- dirvožemio apsaugą (užtikrinant organinių medžiagų tiekimą) nuo vandens ir oro sukeliamos erozijos;

- alėjų, gyvatvorių arba miško užželdinimą žemės sklypų pakraščiuose, kad jie sulaikytų vandenį, sumažintų jo nutekėjimą, apsaugotų nuo vėjo ir taptų prieglobsčiu augalus apdulkinantiems vabzdžiams;

- ganyklų išlaikymą ir gyvulinių produktų gamybą ganyklose;

- ligų stebėjimo bei kontrolės priemones; šiuo atžvilgiu būtina sukurti nacionalines, o vėliau Europos lygmens ligų protrūkio ir pasikartojimų stebėsenos priemones;

- vabzdžių priežiūros ir kontrolės priemonės; šiuo pagrindu turi būti vystoma plitimo galimybių stebėsena ir sveikatos sąlygų priemonės (sustiprinta kontrolė pasienyje ir ypatingų atsargumo priemonių reikalaujančiose vietose, pavyzdžiui, medelynuose ir oro uostuose, biologinio saugumo priemonės);

- užterštų plotų sanavimą;

- miškų, prisitaikančių prie klimato pokyčių, išlaikymą ir miškų valdymą siekiant sumažinti gaisrų pavojų;

27. pabrėžia, kad gali būti reikalinga augalininkystei mažiau tinkamose, buvusiose, vėliau nusausintose, salpose vėl įdiegti vandens valdymo sistemas ir iš naujo apsvarstyti upių tėkmės reguliavimo sistemas, atgaivinti tinkamas salpas ir jose atsodinti miškus;

Padariniai Europos žemės ūkio modeliui

28. pažymi, kad BŽŪP turės prisidėti prie tvaresnės žemės ūkio politikos, bet turint omenyje ir tai, kad dėl klimato atšilimo gali kilti pavojus gamybos pajėgumams ir pasaulio, įskaitant Europą, gyventojų aprūpinimui maistu,

29. taip pat mano, kad BŽŪP valstybių narių vietinėms valdžios įstaigoms turėtų teikti finansinę paskatą už priemones, kuriomis siekiama šių tikslų:

- gamybos pajėgumų ir natūralių ekosistemų, kultūrų ir kitų materialinių vertybių, kurios gali nukentėti nuo sausros, dykumėjimo arba potvynių, apsauga;

- vandens atsargų, žemės išteklių ir augalų naudojimo metodų gerinimas, ypač jei jie kada nors yra pasirodę nepakankami;

- augalų rūšių ir gyvūnų veislių ieškojimas, veisimas ir platinimas sausringose vietovėse arba vietovėse, kurios gali dykumėti;

- prevencinių priemonių gerinimas;

30. konstatuoja, kad klimato kaita žemės ūkiui daro tiesioginį ir labai didelį poveikį, ir kad todėl, planuojant kovos su klimato kaita priemones, žemės ūkio sektoriui turi būti teikiamas prioritetas;

31. mano, kad naujieji iššūkiai minimi BŽŪP vertinime, t.y. klimato kaita, vandens išteklių valdymas, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir biologinė įvairovė turėtų būti pakartoti, o dirvos kokybės bei jos funkcijų (anglies dvideginio sugavimas, savybė sulaikyti vandenį ir mineralus, turimos biologinės gyvybės formos ir t.t.) išsaugojimas ir didinimas taip pat turėtų priklausyti šiems iššūkiams, nes visi šie faktoriai yra pagrindinės problemos darančios poveikį būsimosioms kartoms ir į jas būtina atsižvelgti vykdant BŽŪP ateityje;

32. pastebi, kad dabartinė kompleksinio paramos susiejimo sistema, kuri buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio produktai atitiktų ypač aukštus gyvūnų gerbūvio, jų sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus, ūkininkams sukelia problemų ir dabartiniu pavidalu greičiausiai nėra pats geriausias būdas pasiekti norimų rezultatų; todėl, atsižvelgiant į būsimą BŽŪP reformą, ragina daugiau dėmesio skirti patvaresniems ir veiksmingesniems gamybos modeliams, nepamirštant, kad jie gali pareikalauti valstybinio finansavimo, siekiant ūkininkams kompensuoti papildomas išlaidas kylančias dėl viešųjų gėrybių tiekimo visuomenei (tai gali būti susiję su kaimo vietovių saugojimu, biologinės įvairovės saugojimu, anglies dioksido sugavimu bei maisto saugumo užtikrinimu);

33. pripažįsta, kad BŽŪP turi būti nustatyti pažangiausi pasaulyje aplinkosaugos standartai; pažymi, kad dėl to susidarys išlaidų, kurių iš rinkos susigrąžinti nepavyks, nors dalį jų ir galima būtų susieti viešųjų prekių tiekimu, ir kad Europos gamintojai turės būti saugomi nuo konkurentų iš trečiųjų šalių, kuriose nesilaikoma ES aplinkosaugos standartų,

34. mano, kad klimato kaita verčia vystyti Sąjungos žemės ūkio politikos modelį; todėl, ragina Komisiją savo būsimame pranešime dėl 2013 m. BŽŪP reformos skatinti patvaresnį ir veiksmingesnį žemės ūkio modelį, atitinkantį visus BŽŪP tikslus ir nukreiptą į pakankamą saugos maisto gamybą bei didesnę pagarbą aplinkos pusiausvyrai; toks modelis taip pat turėtų būti paremtas teisinga ir teisėta pagalbos ūkininkams sistema bei juo turėtų būti stiprinamas ūkininko profesijos vaidmuo;

35. mano, kad siekiant, jog Europos žemės ūkis ateityje prisidėtų prie aprūpinimo maistu saugumo ir klimato apsaugos, būtina išlaikyti stiprią BŽŪP, ypač tiesioginių išmokų, finansuojamų iš Bendrijos biudžeto, bei supaprastintų ir taikomų vienodai visiems išmokų sistemą visoje ES ;

36. todėl ragina Komisiją, reformuojant Bendrąją žemės ūkio politiką, atkreipti dėmesį į tai, kad pietinės ES valstybės narės labai kenčia ne tik nuo tiesioginių klimato kaitos pasekmių, bet ir dėl netiesioginio poveikio, ypač kalbant apie jų įvairinimo galimybes tokiu metu, kai ši įvairovė turi lemiamą reikšmę vystant sugebėjimą prisitaikyti, gerinant regionų ištvermingumą ir mažinant regionų skirtumus;

37. mano, kad labai svarbu sukurti tvarų pagrindą vystyti alternatyvioms ekonomikos formoms, dėl kurių vietos gyventojai taptų mažiau priklausomi nuo žemės ūkio gamybos sausros periodu ir nuo gamtos išteklių; taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungos fondų finansinė parama yra labai svarbi, kad būtų sąlygos alternatyvioms ekonomikos formoms vystyti;

38. mano, kad svarbu skatinti išsamaus, prie vietos poreikio pritaikyto kaimo vietovių plėtros planavimo metodus, įdiegiant optimalaus žemės naudojimo principą, kad pavyktų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų (ilgesnių sausros periodų, nuošliaužų, potvynių ir t. t.) ir prie rinkos, kurioje parduodami vietoje pagaminti produktai ir siūlomos vietoje teikiamos paslaugos;

39. taip pat ragina Komisiją pamąstyti apie naujas paramos sistemas, kurios skatintų anglies dioksido surinkimą ūkių dirvožemyje ir žemės ūkio biomasėje bei skatintų žemės ūkio reikmėms naudoti tokius plotus, kurie teigiamai prisidėtų prie kovos su klimato kaita;

40. pabrėžia, kad Komisija turi pateikti tikslias žemės ūkio prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidų sąmatas;

41. mano, kad būtina sustiprinti ir pritaikyti pavojų ir krizių valdymo priemones, siekiant sustabdyti rinkų nestabilumo augimą ir užkirsti kelią klimato pavojams,

42. pabrėžia, kad atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių mastą ir į būtinas žemės ūkio bei miškininkystės sektoriaus bendruomenės investicijas į tvarius gamybos būdus, būtina išlaikyti BŽŪP, po 2013 m. suteikiant būtiną finansavimą, numatant naujus papildomus finansavimo išteklius, paverčiamus iniciatyvomis skleisti technologijas ir modernias bei inovatyvias sistemas, kuriose pasiekiama konkrečių klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo įvairiuose žemės ūkio sektoriuose rezultatų;

43. pabrėžia, kad nors BŽŪP ir nėra Europos klimato politika, tačiau ji gali būti pagrindas diegiant veiksmingas kovos su klimato kaita priemones ir paskatas, o tai reikia atsiminti ir rengiant diskusijas dėl būsimo ES biudžeto,

44. mano, kad Europos Sąjunga ir toliau turi būti geru pavyzdžiu kovojant su klimato kaita ir dėl dabartinių ekonominių sunkumų klimato kaita negali būti laikoma antraeiliu dalyku;

45. pabrėžia, jog Europos Sąjungai reikalinga žemės ūkio plėtros ir finansavimo politika, kurią vykdant būtų užtikrinta maisto sauga ir aukšta kokybė;

46. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 282 E, 2008 11 6, p. 281.

(2)

OL C 66 E, 2009 3 20, p. 29.

(3)

OL C 67 E, 2010 3 18, p. 44.

(4)

Priimti tekstai, P6_TA(2009)0130.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2009)0089.


AIŠKINAMOJI DALIS

Klimato kaita yra nenuginčijama tikrovė. Per vieną šimtmetį planetos vidutinė temperatūra pakilo apie 0,8°C, ir dauguma mokslininkų mano, kad dėl laipsniško šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi atmosferoje iki XXI amžiaus pabaigos atšilimas turėtų dar labiau paspartėti. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija temperatūros kilimą įvertino intervalu nuo +1,1°C (geriausiu atveju) iki + 6,4°C ir nurodė visus jo sukeliamus neigiamus padarinius ekosistemoms. Šių padarinių mastą šiandien sunku įsivaizduoti.

Žemės ūkis yra tiesiogiai susijęs su šiuo reiškiniu, nes valdomi žemės ištekliai, iš kurių žmonija gyvena.

Žemės ūkis yra dalies išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, tačiau gali labai nukentėti nuo klimato sutrikimo pasekmių. ES dėl žemės ūkio veiklos susidaro apie 9 % šių išmetamųjų teršalų, o atšilimo padariniai jau akivaizdūs. Svarbiausi – sausringumo didėjimas Pietų šalyse ir vandens telkinių vandens lygio kilimas Šiaurėje.

Bet žemės ūkis gali ir padėti spręsti šias problemas. Šioje srityje daug galimybių aktyviai dalyvauti siekiant teigiamų pokyčių klimato šilimo mažinimo srityje, jeigu būtų įgyvendinama stipri bendra žemės ūkio politika, naudinga tvariam ir ekonominiu požiūriu gyvybingam vystymuisi. Be to, šis sektorius geba prisitaikyti prie vykstančių pokyčių padarinių, remiantis ūkininkų žiniomis, profesiniu pasirengimu, konsultacijomis ūkininkavimo klausimais ir mokslinių tyrimų bei naujovių diegimo plėtra.

Žemės ūkio atsakomybė už klimato kaitą

Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2007 m. žemės ūkis sudarė 9,3 proc. visų šiltnamio išmetamųjų efektą sukeliančių dujų 27 ES valstybėse narėse (5 proc. diazoto monoksido ir 4,3 proc. metano išmetamųjų teršalų; su žemės ūkio gamyba susijusių išmetamų CO2 dujų dalis labai nedidelė), o 1990 m. – 11 proc.

Diazoto monoksidas (N2O) išsiskiria iš organinės ir mineralinės kilmės azoto trąšų, o metano (CH4) daugiausia susidaro per pašaro virškinimo gyvulių organizme bei srutų sandėliavimo ir laistymo procesus.

Ūkininkaujant susidarančių išmetamųjų dujų mažėjimas, ES nustatomas nuo 1990 m., yra susijęs su gyvulių bandų sumažėjimu, tvaresniu trąšų naudojimu ir geresniu mėšlo tvarkymu.

Europos žemės ūkio indėlis į klimato kaitos mažinimo pastangas

- Vidaus matmuo

Europos žemės ūkyje galima padėti įgyvendinti ES nustatytus klimato kaitos mažinimo tikslus trimis būdais: siūlant sprendimus, kurie ribotų ir mažintų išmetamąsias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, skatinant dujas sandėliuoti žemėje ir vystant tvarios atsinaujinančios energijos gamybą. Tam reikia skatinti plėtoti kitokį žemės ūkį, kuriame ekonominiai, socialiniai ir aplinkos uždaviniai geriau derėtų su natūraliu kiekvienos ekosistemos potencialu.

· Dirvožemio konservavimas siekiant sumažinti išmetamus CO2 teršalus ir juos sandėliuoti

Žemės ūkis ir miškai yra pagrindiniai ekonomikos sektoriai, kuriuose dėl žmogaus veiklos susidarančios CO2 dujos gali būti surenkamos, saugomos, sandėliuojamos dirvožemyje kaip rezervuaruose ir kur gali būti užtikrinama, kad jas fotosintezės būdu sugers augalai.

Taigi BŽŪP būtina skatinti taikyti žemės ūkio metodus, padedančius mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir (arba) gerinti anglies pasisavinimą.

Turi būti plėtojamas ekologinis ūkininkavimas ir integruoti kovos su klimato kaita metodai – ekologiniu požiūriu veiksmingų sistemų dalis. Tačiau dar reikia rasti sprendimus, kurie padėtų pereiti prie tvaresnio ūkininkavimo kitose sistemose, užimančiose daugumą žemės ūkio paskirties žemės plotų.

Tokių sprendimų yra. Konkrečiai įgyvendinant BŽŪP reikia atsižvelgti į eksperimentus, rodančius, kad metodai (pvz., tausojamasis ūkininkavimas), kai supaprastintai įdirbant žemę išlaikoma dirvos augalinė danga (ariant mažiau arba neariant, išlaikant derliaus likučius laukuose) ir skatinamas tarpinių kultūrų auginimas bei sėjomaina, padeda kiek įmanoma padidinti fotosintezės efektyvumą ir sudaryti palankias sąlygas praturtinti dirvožemį organinėmis medžiagomis. Tai įrodyta Europos Parlamento iniciatyva įgyvendinant projektą SoCo. Tokie metodai naudingi ir ekonominiu požiūriu, nes padeda mažinti energijos ir kitas sąnaudas.

Reikėtų skatinti diegti tokius papildomus sprendimus:

- plėtoti žemės ūkį ir miškininkystę, gyvatvores, miškingas zonas žemės sklypuose, ganymo nuolatinėse arba laikinose ganyklose sistemas, miškų atsodinimą; plėsti nuolatines ganyklas ir žole apželdintus plotus;

- saugoti anglies dioksido turtingas žemes, pvz., durpynus (uždrausti juos įdirbti), ir drėgnas zonas (užuot jas sausinus, apsodinti tinkamais augalais, pvz., nendrėmis);

- modernizuoti ūkius (izoliuoti pastatus, naudoti energiją tausojančius įrenginius ir atsinaujinančiuosius energijos šaltinius).

Būsimojoje BŽŪP turėtų būti skatinamas šių metodų vystymas vykdant informavimo ir profesinio rengimo veiksmus, taikant skatinamąsias priemones ir investuojant į mokslinius tyrimus; juolab kad jie padeda ir kovoti su dirvožemio alinimu, vandens šaltinių nykimu, tarša, ir išsaugoti biologinę įvairovę.

Be to, laikas sukurti tikrą miškininkystės politiką, kurią vykdant būtų galima skatinti tvarų miškų valdymą ir miškininkystės pramonę bei geriau panaudoti miškų sektorių, kadangi jis labiausiai prisideda prie anglies dioksido surinkimo.

· Išmetamo metano ir diazoto monoksido kiekio mažinimas

Labiausiai galima sumažinti ūkininkaujant susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių diazoto monoksido dujų išmetimą. Tai įmanoma mažiau, bet efektyviau tręšiant azoto trąšomis (praktikuojant tikslųjį ūkininkavimą), naudojant iš atliekų gaminamas organines trąšas (vietinę biomasę iš tarpinių kultūrų ir kitų organinių atliekų), plėtojant tarpines kultūras, pvz., pašarinius ankštinius, ir ieškant naujų rūšių, kurios galėtų sugerti daug išmetamųjų anglies dioksido ir azoto teršalų.

Metano išmetimą galima sumažinti tobulinant:

- gyvulininkystės metodus (keičiant žolėdžių šėrimo tvarką, būtent praturtinant pašarą lipidais, atliekant genų selekciją ir pan.). Tam reikia stiprinti mokslinius tyrimus ir sukurti maisto programą, kuri, be kita ko, padėtų sumažinti ES priklausomybę nuo augalinių baltymų importo;

- gyvulių išmatų tvarkymą (gerinant sandėliavimo ir augalų tręšimo sistemas bei perdirbimą biodujų gamyklose – vieną svarbiausių išmetamųjų teršalų mažinimo ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vystymo metodų, pritaikomų tuose regionuose, kur tankiai paplitusi gyvulininkystė).

· Atsinaujinantieji energijos šaltiniai

ES tikslai atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vystymo srityje ypač svarbūs žemės ūkiui.

Reikia didinti mokslinių tyrimų ir vystymosi pastangas siekiant eksploatuoti ir geriausiai panaudoti biomasę, gaunamą ir iš žemės ūkio, miškininkystės atliekų bei gyvulininkystės ūkių nuotekų, ir iš žemės ūkio produkcijos gaminamų tausių degalų, su sąlyga, kad dėl tokios gamybos nenukentėtų aprūpinimo maistu saugumas.

- Tarptautinė veikla

ES yra didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja. Importuojant anglies dioksido išskiriama daugiau negu gaminant Europoje, nes aplinkosaugos kriterijai trečiosiose šalyse dažniausiai žemesni, o teršalai išmetami produktus pervežant dideliais atstumais. Reikia specialiose etiketėse informuoti vartotojus apie anglies dioksido kiekį, susidarantį gaminant tam tikrą produktą, tinkamai atlyginti Europos ūkininkams už pastangas mažinti dėl jų veiklos išmetamus teršalus ir skatinti įvairinti vietinę gamybą (būtent augalinių baltymų gamybą ES).

ES privalo daugiau investuoti į žemės ūkio vystymosi politiką, siekdama bendradarbiauti skleidžiant gerąją patirtį, ir skatinti kitų tausių žemės ūkio šakų plėtrą pasaulyje, kad būtų užtikrintas aprūpinimo maistu saugumas. Be to, ji turi moralinę pareigą kovoti su klimato kaita visuose regionuose, kurie gali nukentėti (nuo jos sukeliamų sausrų, vandens telkinių vandens lygio kilimo ir kitų ekstremalių klimato reiškinių).

Priemonės, kurios padėtų žemės ūkiui prisitaikyti prie klimato atšilimo

Žemės ūkio srityje reikės ne tik stengtis sumažinti klimato atšilimą, bet ir prisitaikyti prie vykstančių jo pokyčių.

Ekspertai sutaria, kad, išskyrus tam tikrą Europos šiaurėje gaminamą produkciją, klimato pokyčiai darys neigiamą poveikį visos Europos žemės ūkiui, ypač pietų ir pietryčių regionuose.

Įgyvendinant BŽŪP būtina remti pagrindines agronomijos prisitaikomąsias priemones, t. y.:

· optimalų vandens išteklių valdymą (veiksmingiausias drėkinimo sistemas, talpyklas kalnuose ir t. t.);

· rūšių parinkimą ir tinkamų kultūrų sėjomainą atsižvelgiant į sausrą, ligas ir t. t.;

· dirvožemio apsaugą (užtikrinant organinių medžiagų tiekimą) nuo vandens ir oro sukeliamos erozijos;

· gyvatvorių arba miško užželdinimą žemės sklypų pakraščiuose, kad jie sulaikytų vandenį, sumažintų jo nutekėjimą, apsaugotų nuo vėjo ir taptų prieglobsčiu augalus apdulkinantiems vabzdžiams;

· vabzdžių ir ligų stebėjimo bei kontrolės priemones;

· miškų valdymą siekiant sumažinti gaisrų pavojų.

Padariniai Europos žemės ūkio modeliui

BŽŪP turės būti pritaikyta atsižvelgiant į didėjantį viešosios nuomonės palankumą tvaresnei žemės ūkio politikai, bet turint omenyje ir tai, kad dėl klimato atšilimo gali kilti pavojus gamybos pajėgumams ir pasaulio, įskaitant Europą, gyventojų aprūpinimui maistu.

Kaip teigia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, iki 2050 m., norint pamaitinti 9 mlrd. gyventojų, maisto produktų gamyba pasaulyje turės išaugti 70 proc. BŽŪP, kaip ir kitose pasaulio žemės ūkio sistemose, reikės numatyti gaminti daugiau, labiau atsižvelgiant į natūralią pusiausvyrą.

Kol kas plėtojant šią politiką aplinkos klausimai darniai nesprendžiami, nėra bendro požiūrio į juos. Vertinant bendros žemės ūkio politikos būklę, nepakankamai įsisąmoninti „naujieji iššūkiai“, t. y. klimato kaita, vandens valdymas, atsinaujinantieji energijos šaltiniai ir biologinė įvairovė. Šiuos uždavinius reikia spręsti naudojant visas BŽŪP priemones, o ne vien antrojo ramsčio subsidijas.

Be to, esama kompleksinio paramos susiejimo sistema, labiau grindžiama privalomomis priemonėmis, o ne rezultatais, ūkininkams labai sudėtinga ir nepadeda įveikti aplinkos problemų. Reikia pradėti kitus veiksmus, grindžiamus perorientavimu į tausius gamybos modelius, o tam turi būti skiriama kompensuojamoji pagalba, kuri padengtų su šiais tikslais susijusias papildomas išlaidas (vietinės ekologinio sertifikavimo sutartys), ir atlyginama už paslaugas, teikiamas siekiant „visuomenės gerovės“ (kaimo teritorijų tvarkymo, biologinės įvairovės išsaugojimo, anglies dioksido surinkimo, maisto saugos ir kt.).

Klimato atšilimas verčia mus iš naujo kurti vystymosi modelį. Kad BŽŪP būtų teisėtai pagrįsta viešąja nuomone ir vėl suteiktų prasmę ūkininko amatui, ji turi tapti žemės ūkio, maisto ir aplinkos politika, turi būti sukurtos tinkamesnės ir tausesnės paramos gamybai sistemos, o jas reikia papildyti reguliavimo priemonėmis, persvarstytomis siekiant sustabdyti rinkų nestabilumo augimą ir užkirsti kelią sveikatai kylantiems pavojams.

Galiausiai atsižvelgiant į klimato kaitos problemos ir reikalingų investicijų į tausesnius gamybos metodus mastą, po 2013 m. turės būti atliekami atitinkami moksliniai tyrimai, o būsimosios BŽŪP biudžetui skiriama pakankamai lėšų.


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (24.2.2010)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos

(2009/2157(INI))

Nuomonės referentas: Francisco Sosa Wagner

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.   kadangi žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose esama daug su taršos mažinimu susijusių galimybių ir, dedant pastangas sušvelninti klimato kaitos ir visuotinio atšilimo padarinius, jie gali suteikti paskatų;

1.   pabrėžia, kad žemės ūkio sektorius – tai našus sektorius, kurį veikia klimato kaitos padariniai ir su ja susiję sunkumai, tačiau, kita vertus, jis tiesiogiai susijęs su klimato kaitos švelninimo tikslais, kadangi jis padėtų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išsaugoti vandens išteklius ir užtikrinti tinkamą jų valdymą arba skatinti gamybą ir decentralizuoti tvarius atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

2.   nurodo, kad nors žemės ūkio sektorius prisidėjo mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įtraukti šį sektorių į kovą su klimato kaita reikia jį įtraukiant į platesnę trejopą – maisto produktų, ūkininkavimo ir energetikos sistemą; pabrėžia, jog įtraukiant žemės ūkio sektorių pirmiausia reikia geriau išnaudoti biomasę pasinaudojant pertekline žemės ūkio produkcija arba remiant tvaraus biokuro gamybą ir tuo tarpu gaminant aukštos kokybės produktus bei užtikrinant aukšto lygio maisto saugą, o vartotojus skatinant rinktis mitybos modelį, kuris labiau padės užtikrinti tvarų aplinkos valdymą;

3.   ragina Komisiją daugiau lėšų skirti tyrimams ir taikomajai veiklai ir bendradarbiauti su visais susijusiais dalyviais, ypač pilietine visuotine ir ūkininkais, siekiant su aplinka ir klimatu susijusio pagerėjimo šiose prioritetinėse srityse:

a)   tvarių biodujų ir biokuro, gaminamų iš šalutinių produktų ir žemės ūkio bei miškininkystės atliekų, gamyba ir naudojimas atsižvelgiant į biokuro gamybos neigiamą poveikį aplinkai (netiesioginis dirvos naudojimo paskirties pakeitimas, mažesnė bioįvairovė ir t. t.) ir aprūpinimui maistu, taip pat atsižvelgiant į Europos strateginiame energetikos technologijų plane pateikiamas gaires,

b)   mėšlo ir trąšų gamyba ir naudojimas, pirmenybę teikiant organinių ir natūralių trąšų ir mėšlo gamybai, mažinant naudojamų iš angliavandenilių pagamintų trąšų kiekį,

c)   visų rūšių žemės ūkio atliekų perdirbimas ir naudojimas;

d)   iš gyvulininkystės produkcijos atsirandančio metano mažinimas,

e)   iš mėšlo ir nuotekų atsirandančio N2O kontrolė,

4.   mano, kad nors žemės ūkis yra daugelio su aplinka ir klimato kaita susijusių problemų priežastis, jis taip pat yra ir svarbi priemonė joms išspręsti. Dėl šios priežasties, persvarstant bendrąją žemės ūkio politiką, didesnį dėmesį nei anksčiau reikia skirti ekologinėms perspektyvoms ir ES pastangoms kovoti su klimato kaita;

5.   pabrėžia, jog Europos Sąjungai reikalinga žemės ūkio plėtros ir finansavimo politika, kurią vykdant būtų užtikrinta maisto sauga ir aukšta kokybė;

6.   ragina, kad vykdant būsimą bendrąją žemės ūkio politiką būtų reikalaujama taikyti metodus, kuriais naudojantis būtų mažinamas dėl gyvulininkystės produkcijos atsirandančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiekis, taip pat keisti pašarus, mėšlo ir nuotekų tvarkymą;

7.   pabrėžia, jog būtina parengti ūkininkų, susiduriančių su ekstremalių reiškinių sukelta padėtimi, apsaugos sistemas, ir skatina rengti ir vykdyti projektus, pvz., tvarių drėkinimo sistemų, kurie padėtų kovoti su klimato kaita;

8.   pabrėžia, kad jei turės būti pradėti taikyti ekologiškesni gamybos būdai, po 2013 m. pasibaigus daugiametės finansinės programos laikotarpiui reikės padidinti su kova prieš klimato kaitą susijusių mokslinių tyrimų žemės ūkio srityje finansavimą;

9.   ragina žemės ūkio sektorių dėti dideles pastangas siekiant padidinti decentralizuotą atsinaujinančios energijos gamybą bei pagerinti energijos naudojimo efektyvumą ūkiuose modernizuojant ir vykdant racionalų energetinį planavimą, taip pat naudojant ir taikant išbandytus ir patikrintus įrenginius ir metodus, kuriems būdingas energetinis veiksmingumas;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad intensyviau naudojant informacines ir ryšių technologijas (IRT) būtų galima pagerinti kelių gamybos etapų priežiūrą ir optimizuoti valdymą, siekiant padidinti gamybą naudojant tiek pat gamybos priemonių ir tuo pačiu metu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą bei energijos suvartojimą; taip pat pabrėžia, jog aktyvesnis IRT naudojimas, ūkininkų švietimo naujų technologijų klausimais politikos integravimas, parama naujovėms ir jaunų ūkininkų verslui visų pirma yra pagrindiniai uždaviniai siekiant, kad ūkininkavimas būtų ekologiškesnis, o šis sektorius labiau konkurencingas;

11. pabrėžia, jog dedant pastangas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį žemės ūkio sektoriuje, dėmesį taip pat reikia skirti išlakoms, kurių priežastis yra:

– tiesioginis ir netiesioginis žemės naudojimo paskirties pokyčio poveikis,

– žemės ūkio maisto produktų pramonės žaliavų, ypač naudojamų tuomet, kai su jais susiję tarpiniai ir galutiniai produktai transportuojami ilgais atstumais, gamyba; todėl mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama sistemoms, kurias taikant užtikrinami trumpi atstumai tarp gamybos, perdirbimo ir vartojimo;

12. nurodo, kad klimato kaitos poveikis nėra vienodas visuose ES regionuose, todėl svarbu didesnį dėmesį skirti tiems regionams, kurie patiria didžiausius jos padarinius; nurodo, kad didėjanti temperatūra ir su ja susijusios sausros ir didžiuliai miškų gaisrai kels didelį pavojų, kad Pietų Europos šalyse pradės formuotis dykumos ir tai turės visokeriopų padarinių ūkių gyvybingumui, bus apleidžiamos ūkininkavimo vietovės, mažės biologinė įvairovė ir bus eikvojami gamtos ištekliai; todėl prašo, kad Bendrijai imantis bet kokių veiksmų finansuoti žemės ūkio sektoriaus prisitaikymą atsižvelgiant į naujas klimato kaitos sukeltas problemas turėtų būti atsižvelgiama į šį regioninį aspektą, kad klimato kaita netaptų dar vienu ekonominius ir ekologinius skirtumus ES regionuose didinančiu veiksniu;

13. nurodo, kad energijai skirtos biomasės gamybos didinimas gali prisidėti prie maisto prekių kainų svyravimo. Siekiant sumažinti ūkininkų patiriamą su pajamomis susijusią riziką reikėtų pagrįstai atskirti maisto produktų gamybą ir biomasės gamybą;

14. pabrėžia, jog reikia pagerinti prisitaikymo prie visuotinio atšilimo žemės ūkio sektoriuje priemones atsižvelgiant į dirvožemio apsaugą ir vandentvarką;

15. pabrėžia, kad naudojant biomasę reikia vadovautis tausumo principu. Atitinkamai reikia skatinti ją naudoti kuo arčiau žemės ūkio žaliavų gamybos vietų. Taip būtų mažinamas transportuojant prarandamos energijos kiekis;

16. nurodo, kad naudojant biomasę šildymui galima labai sumažinti žalingą klimato kaitos poveikį, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kaimo plėtrai numatytas lėšas skirti kaimo vietovėse esančioms viešosioms įstaigoms, kurios pereina prie bionergija pagrįstų šildymo sistemų naudojimo;

17. mano, jog svarbu, kad ūkininkai plačiau naudotųsi informacinėmis ir ryšių technologijomis, kad būtų galima sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį. Informacinių ir ryšių priemonių naudojimas turi būti skatinamas, inter alia, žemės įdirbimo, augalų apsaugos, meteorologijos ir teisės aktų vykdymo stebėsenos srityse;

18.  pabrėžia, kad vykdant kovos su klimato kaita politiką miškams tenka vis reikšmingesnis vaidmuo ir jie labai svarbūs tokiose srityse, kaip anglies dvideginio surinkimas ir apsauga nuo erozijos. Dėl šios priežasties vykdant bendrąją žemės ūkio politiką reikia užtikrinti, kad daugiau lėšų būtų skiriama miškų želdinimui ir apsaugai. Be to, miškų valdymas turėtų būti integruotas į kovos su klimato kaita sistemą, kuri bus taikoma baigus galioti Kioto protokolui;

19. pabrėžia, kad miškai taip pat padeda vykdyti veiksmingą vandentvarką. Todėl valstybės narės turi skatinti vykdyti miškotvarką, kuri padėtų sumažinti vandens lygio svyravimus tarp sausros ir potvynio laikotarpių ir taip sušvelninti neigiamus sausros ir potvynių padarinius žemės ūkiui, energijos gamybai ir gyventojams.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.2.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

1

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Lena Ek, Ioan Enciu, Norbert Glante, Fiona Hall, Romana Jordan Cizelj, Arturs Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Niki Tzavela, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

António Fernando Correia De Campos, Ilda Figueiredo, Yannick Jadot, Oriol Junqueras Vies, Ivailo Kalfin, Silvana Koch-Mehrin, Bernd Lange, Alajos Mészáros, Tiziano Motti, Vladko Todorov Panayotov, Silvia-Adriana Ţicău, Hermann Winkler


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.3.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

4

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Richard Ashworth, José Bové, Luis Manuel Capoulas Santos, Vasilica Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Hynek Fajmon, Lorenzo Fontana, Iratxe García Pérez, Béla Glattfelder, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Giovanni La Via, Stéphane Le Foll, George Lyon, Gabriel Mato Adrover, Mairead McGuinness, Krisztina Morvai, James Nicholson, Rareş-Lucian Niculescu, Wojciech Michał Olejniczak, Georgios Papastamkos, Marit Paulsen, Britta Reimers, Ulrike Rodust, Giancarlo Scottà, Czesław Adam Siekierski, Alyn Smith, Csaba Sándor Tabajdi, Marc Tarabella, Janusz Wojciechowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Luís Paulo Alves, Spyros Danellis, Esther de Lange, Lena Ek, Véronique Mathieu, Maria do Céu Patrão Neves

Teisinė informacija - Privatumo politika