PRANEŠIMAS dėl Europos investicijų banko 2008 m. metinės ataskaitos

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ (25.2.2010)

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (1.2.2010)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

25.3.2010 - (2009/2166(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Tamás Deutsch

Procedūra : 2009/2166(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0062/2010

Pateikti tekstai :

A7-0062/2010

Debatai :

PV 06/05/2010 - 3
CRE 06/05/2010 - 3

Balsavimas :

PV 06/05/2010 - 7.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0156

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ
REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl Europos investicijų banko 2008 m. metinės ataskaitos

(2009/2166(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2008 m. metinę ataskaitą,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 208–209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį dėl Audito Rūmų vaidmens,

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį[1],

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Pirmininko H.-G. Pötteringo ir Ph. Maystadto pasikeitimą laiškais Parlamentui priėmus 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją,

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų[2],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2006 m. metinės ataskaitos[3],

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2006/1016/EB, suteikiantį Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti[4],

– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl Sprendimo 2006/1016/EB teisinio pagrindo[5],

– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 28 d. patvirtintą EIB informacijos atskleidimo politiką[6],

– atsižvelgdamas į 2009–2011 m. EIB veiklos planą, kurį 2008 m. gruodžio 16 d. patvirtino EIB direktorių valdyba,

– atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įgaliojimų tirti EIB veiklą[7],

– atsižvelgdamas į 2007 m. liepos mėn. atnaujintą Audito Rūmų, EIB ir Komisijos trišalį susitarimą dėl Audito Rūmų vykdomos kontrolės, numatytos EB sutarties[8] 248 straipsnio 3 dalyje, būdų,

– atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 27 d. pasirašytą Europos Komisijos ir Europos investicijų banko susitarimo memorandumą, pagal kurį siekiama geriau koordinuoti Europos Sąjungos išorės skolinimo politiką,

– atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. pasirašytą Europos ombudsmeno ir Europos investicijų banko susitarimo memorandumą dėl informacijos apie banko politiką, standartus ir procedūras, taip pat apie skundų, įskaitant trečiųjų šalių piliečių ir ne Europos Sąjungoje gyvenančių asmenų skundus, nagrinėjimą,

– atsižvelgdamas į peržiūrėtą laikinąją EIB politiką finansų centrų, kuriuose taikomos mokesčių lengvatos, atžvilgiu,

– atsižvelgdamas į EIB skundų tarnybos 2008 m. metinę veiklos ataskaitą,

– atsižvelgdamas į paskutinę EIB ataskaitą Parlamentui dėl Parlamento rekomendacijų įgyvendinimo,

– atsižvelgdamas į EIB valdytojų tarybos audito komiteto 2008 m. metinę ataskaitą,

– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“ (COM(2008)0706),

– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM(2008)0800),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl „ES 2020“[9],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą, Regioninės plėtros komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A7–0062/2010),

A. kadangi pagrindinis pagal Romos sutartį įsteigto EIB tikslas – naudojantis kapitalo rinkomis ir savo ištekliais padėti kurti bendrą rinką ir mažinti įvairių regionų raidos skirtumus,

B. kadangi EIB, vykdydamas finansavimo veiklą Europos Sąjungoje, didžiausią dėmesį skiria šešiems politiniams prioritetams: ekonominės ir socialinės sanglaudos užtikrinimui; pasirengimui žinių ekonomikai; transeuropinių transporto ir prieigos tinklų kūrimui; paramai mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); aplinkos apsaugai ir jos gerinimui; tvarios, konkurencingos ir saugios energetikos užtikrinimui,

C. kadangi EIB veikla už Europos Sąjungos ribų visų pirma skirta Europos Sąjungos išorės politikai remti,

D. kadangi vadovaudamasis Lisabonos strategija EIB nusprendė padidinti savo pasirašytąjį kapitalą 67 mlrd. eurų (nuo 165 mlrd. eurų iki 232 mlrd. eurų), iš kurių valstybės narės apmokėjo 8,2 mlrd. eurų,

E. kadangi pagal statutą ratifikavus Lisabonos sutartį EIB leidžiama suteikti paskolų ir garantijų, kurių suma neviršytų 250 proc. ne tik pasirašytojo EIB kapitalo, bet ir atsargų, neatliktų atidėjinių ir pelno (nuostolio) sąskaitos perviršio,

F. kadangi dėl kreditų krizės, kurią lėmė ekonomikos ir finansų krizė, padidėjo finansavimo poreikiai,

G kadangi EIB ypač didelį dėmesį skyrė MVĮ, tvariai, konkurencingai ir saugiai energetikai, klimato kaitos padarinių švelninimui ir investicijoms į ES konvergencijos regionus, kuriuos ypač paveikė pastaruoju metu sulėtėjęs ekonomikos augimas,

H. kadangi strategijos „ES 2020“ tikslų negalima pasiekti be tinkamo finansavimo ir savo rezoliucijoje dėl „ES 2020“ Europos Parlamentas laikosi nuomonės, kad „reikėtų suteikti įtakingesnį vaidmenį Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) remiant investicijas į infrastruktūrą, ekologiškas technologijas, naujoves ir MVĮ“,

I. kadangi 2008 m. labai padidėjo EIB skolinimo mastas: paskolų, dėl kurių pasirašytos sutartys, suma sudarė 57,6 mlrd. eurų, o išmokėta suma – 48,6 mlrd. eurų, arba 10 mlrd. daugiau, nei planuota,

J. kadangi projektų, dėl kurių pasirašytos sutartys, vertė padidėjo 20,5 proc., palyginti su 2007 m., ir 25,9 proc., palyginti su 2006 m.; 2008 m. su projektais ES valstybėse narėse buvo susiję 89,34 proc. EIB veiklos, arba 2,7 proc. punkto daugiau, palyginti su 2007 m., ir 2,25 proc. punkto daugiau, palyginti su 2006 m.,

K. kadangi 2008 m., palyginti su 2007 m., pasirašytų sutarčių, susijusių su projektais Vidurio ir Rytų Europoje, vertė padidėjo 17 proc. – iki 6 905 mln. eurų, taigi, palyginti su 2004 m., vertė beveik padvigubėjo,

L. kadangi 2008 m. EIB skolinimo veikla už ES ribų pagal geografinius regionus pasiskirstė taip: Azija ir Lotynų Amerika – 469 mln. eurų; Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija – 170 mln. eurų; Viduržemio jūros regiono šalys – 1 290 mln. eurų; narystės siekiančios šalys – 3 453 mln. eurų; AKR šalys – 561 mln. eurų; Pietų Afrikos Respublika – 203 mln. eurų,

Pastabos dėl EIB 2008 m. metinės ataskaitos

1. džiaugiasi EIB 2008 m. metine ataskaita ir ragina EIB toliau skatinti Europos ekonomikos raidą ir augimą, užimtumą, taip pat regioninę ir socialinę sanglaudą;

2. su pasitenkinimu pažymi, kad EIB greitai ir nedelsdamas reagavo į pasaulio ekonomikos krizę pats finansavęs savo kapitalo padidinimą ir taip padidinęs skolinimo apimtis, siekdamas paremti Europos ekonomikos atkūrimo planą; taip pat ragina Banką toliau įgyvendinti savo finansų krizės valdymo programas, visų pirma skirtas nuo krizės labai nukentėjusioms valstybėms narėms, taip pat toliau didinti skolinimą šioms šalims; tikisi, kad dėl EIB finansavimo 2009 m., siekiančio 75 000 mln. eurų, bendra realiojo ekonomikos sektoriaus investicijų suma padidės iki maždaug 225 000 mln. eurų;

3. pažymi, kad naujos kredito linijos, per finansinius tarpininkus pasiekiančios MVĮ, 2008 m. padidėjo 42,4 proc. – iki 8,1 mlrd. eurų, iš kurių 4,7 mlrd. eurų pasiekė gavėjus paskutinįjį ketvirtį; 2008–2011 m. laikotarpiu Europoje numatyta skirti 30 mlrd. eurų pagal MVĮ skirtų paskolų iniciatyvą;

Lisabonos sutarties pasekmės

4. pritaria tam, kad audito komiteto narių skaičius padidintas nuo trijų iki šešių narių, komitetui pavesta tikrinti, ar Banko veikla atitinka pažangiausią bankų patirtį, taip pat atlikti sąskaitų auditą ir taip padidintas audito komiteto vaidmuo; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad audito komiteto nariai turėtų didelę patirtį bankų priežiūros srityje; vis dėlto pabrėžia, kad, be audito komiteto vaidmens padidinimo,, reikia imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad EIB greitai būtų pradėtos taikyti tikrosios bankų priežiūros nuostatos;

5. prašo EIB ir valstybių narių apsvarstyti galimybę Europos Sąjungai (pagal Lisabonos sutartį ji turi juridinio asmens statusą) tapti Banko akcininke, kaip ir valstybės narės, nes tai, Parlamento požiūriu, užtikrintų glaudesnį EIB ir Komisijos bendradarbiavimą;

Bankų priežiūra

6. pažymi, kad 2009 m. liepos mėn. EIB pradėjo kartu su Europos centriniu banku (ECB) dalyvauti euro sistemos pinigų politikos veikloje ir dėl šios priežasties reikia per Liuksemburgo centrinį banką (BCL) teikti ECB tam tikras ataskaitas, visų pirma ataskaitą apie EIB likvidumo rizikos valdymo sistemą;

7. vis dėlto yra įsitikinęs, kad būtina sukurti europinę riziką ribojančios priežiūros sistemą, pagal kurią EIB būtų taikomos tokios pačios riziką ribojančios taisyklės, kaip ir kredito įstaigoms, taip pat EIB būtų taikoma tikra riziką ribojanti kontrolė, o tai darant būtų stebima EIB finansinė padėtis ir užtikrinama, jog EIB rezultatai tiksliai apskaičiuojami ir laikomasi gero profesinio elgesio nuostatų;

8. dėl šios priežasties pritaria minčiai, kad Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas (CEBS) turėtų tapti daugiau įgaliojimų turinčia Europos bankininkystės institucija (EBI), kuri būtų Europos finansų priežiūros institucijų sistemos dalis; rekomenduoja EBI kompetencijai priskirti visas daugiau nei vienoje ES valstybėje narėje veikiančias finansų institucijas ir grupes, įskaitant EIB; prašo Komisijos ir valstybių narių visokeriopai stengtis, kad minėtoji nauja finansų priežiūros institucijų sistema kuo greičiau pradėtų veikti;

Biudžeto kontrolė ir valdymas

9. džiaugiasi tuo, kad, nepaisant rinkos nepastovumo ir neaiškumo, Bankui pavyko išlaikyti aukščiausią kredito reitingą; taip pat džiaugiasi tuo, kad Bankas padidino finansavimo ribą nuo 55 mlrd. eurų iki 60 mlrd. eurų ir sugebėjo pritraukti 59,5 mlrd. eurų – gerokai (8,8 proc.) daugiau nei 2007 m. (54,7 mlrd. eurų);

10. ragina EIB visokeriopai stengtis išlaikyti AAA reitingą, kuris būtinas siekiant užtikrinti, kad EIB paskolos būtų teikiamos geriausiomis sąlygomis;

Išorės įgaliojimai ir investicijų priemonė

11. laukia EIB laikotarpio vidurio peržiūros, kuri turi būti atlikta iki 2010 m. balandžio 30 d., ir Komisijos pasiūlymo dėl naujo sprendimo, kuris pakeistų Sprendimą Nr. 633/2009/EB; mano, kad ir laikotarpio vidurio peržiūroje, ir naujajame Komisijos pasiūlyme reikėtų atsižvelgti ne tik į valdymo komiteto, kuriam pirmininkauja Michelis Camdessus, rekomendacijas, bet ir į ankstesnes Parlamento rekomendacijas; ypač ragina užtikrinti didesnį EIB išorės įgaliojimų nuoseklumą, kalbant ir apie lėšų kiekį, kurio užtektų visam naujų įgaliojimų laikotarpiui, ir apie lėšų paskirstymą pagal geografinius regionus;

12. pabrėžia, kad EIB išorės veiksmai turėtų būti suderinami su ES politikos tikslais, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo; laikosi nuomonės, kad EIB, kaip ES politikos siekiais besivadovaujantis bankas, turėtų užtikrinti proporcingą paskolų išdavimą skirtingiems ES kaimynystės regionams; mano, kad regionuose, kur EIB veikla galėtų sutapti su kitų regioninių ar tarptautinių valstybės finansuojamų finansinių institucijų veikla, gali prireikti aiškiai nustatyti, kaip bus pasidalytos funkcijos; šiuo atžvilgiu pritaria Vakarų Balkanų investicijų sistemai; tačiau dar kartą pakartoja, kad dabartinis Komisijos, EIB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bendradarbiavimo susitarimas dėl finansinių operacijų Rytų kaimyninėse šalyse, Rusijoje ir Centrinėje Azijoje turi būti persvarstytas; todėl džiaugiasi tuo, kad kompetentingų asmenų iniciatyvinis komitetas pritaria Europos Parlamento 2009 m. kovo mėn. priimtoms rekomendacijoms dėl geresnio tarpusavio supratimo tarp EIB ir ERPB;

13. primena, kad savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliucijos[10] dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų (EPF) 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 24 dalyje Parlamentas siūlo, kad vykstant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai EIB savo metinę ataskaitą tiesiogiai pateiktų ir apie investicijų priemonės įgyvendinimą išaiškintų Biudžeto kontrolės komitetui; be to, primena, kad EPF ištekliai – viešosios lėšos, gaunamos iš Europos mokesčių mokėtojų, o ne iš finansų rinkų;

14. dar kartą apgailestauja, kad metinėje EIB investicijų priemonės ataskaitoje iš esmės pateikiama finansinė informacija, o informacijos apie įvairių finansuotų programų rezultatus pateikiama labai nedaug, jei apie tai iš viso informuojama;

15. pažymi, kad būsima 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[11] dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento peržiūra suteikia galimybę įtraukti projektus ir investicijų priemonės naudojimo rezultatus į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; ragina Komisiją teikiant pasiūlymą pasiūlyti galimą minėtosios problemos sprendimą;

Skaidrumas ir kova su sukčiavimu

16. su pasitenkinimu pažymi, kad pastaraisiais metais EIB, imdamasis tolesnių priemonių, sistemingai atsižvelgdavo į Parlamento rekomendacijas;

17. primena, kad EIB įsipareigojo kas trejus metus oficialiai peržiūrėti savo informacijos atskleidimo politiką (IAP); pritaria tam, kad 2009 m. gegužės mėn. EIB pradėjo viešas konsultacijas skundų nagrinėjimo politikos, IAP ir skaidrumo politikos klausimais; apgailestauja dėl to, kad 2009 m. neperžiūrėta IAP, nors planuota tai padaryti, ir tikisi, jog EIB kuo greičiau peržiūrės minėtuosius tris politikos aspektus;

18. prašo EIB pagal būsimąją naują IAP tiksliai nurodyti informacijos neatskleidimo sąlygas, siekiant nustatyti griežtus skaidrumo standartus;

19. su pasitenkinimu pažymi, kad pastaraisiais metais viešos konsultacijos tapo neatskiriama EIB skaidrumo politikos dalimi; tačiau ragina EIB skirti daugiau dėmesio pastangoms įtraukti suinteresuotąsias šalis, t. y. pateikti joms aiškių dokumentų, kuriuose būtų paaiškintas galimas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas konsultacijose ar vertinime;

20. pritaria tam, kad EIB, visų pirma generalinis inspektorius, daugiau dėmesio skyrė pastangoms parengti naujas 2009 m. balandžio mėn. paskelbtas informatorių apsaugos taisykles, pagal kurias užtikrinama visiška visų EIB darbuotojų ar kitų Bankui padedančių asmenų apsauga; vis dėlto atkreipia Banko dėmesį į tai, kad EIB nesuteikia skundus teikiantiems tretiesiems asmenims jokios apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų, ir prašo EIB apsvarstyti galimybes panaikinti šią spragą;

21. pritaria EIB vykdomai visiško sukčiavimo ir korupcijos netoleravimo politikai ir prašo Banką bendradarbiaujant su Komisija sparčiau sudaryti juodąjį sukčių sąrašą, taip pat sukurti ir įdiegti draudimo sistemą, kuri būtų taikoma įmonėms, EIB ir kitų daugiašalių vystymosi bankų pripažintoms kaltomis dėl korupcijos;

22. džiaugiasi tuo, kad IAP dokumentas išverstas į visas ES kalbas, ir taip pat ragina EIB visomis ES kalbomis pateikti galimybės susipažinti su informacija apie aplinką, EIB skundų nagrinėjimo politikos ir EIB skaidrumo politikos dokumentus;

Politika finansų centrų, kuriuose taikomos mokesčių lengvatos, atžvilgiu

23. džiaugiasi tuo, kad EIB ėmėsi tolesnių veiksmų peržiūrėdamas Banko politiką finansų centrų, kuriuose taikomos mokesčių lengvatos (angl. Offshore Financial Centres, OFC), atžvilgiu taip, jog peržiūrėta politika apimtų ne tik galiojantį draudimą finansuoti vadinamojo mokesčių rojaus šalyse įsikūrusius projekto iniciatorius; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į atnaujintą banko politiką finansų centrų, kuriuose taikomos mokesčių lengvatos (angl. OFC), atžvilgiu, kuri dabar neapsiriboja vien galiojančio draudimo finansuoti projektų iniciatorius, įsikūrusius į juodąjį sąrašą įtrauktuose OFC, išlaikymu, ir ypač džiaugiasi nauja EIB visoms atitinkamoms institucijoms, įsikūrusioms į juodąjį sąrašą neįtrauktuose, bet silpnai reguliuojamuose OFC, nustatyta prievole prieš pasirašant atitinkamas sutartis persikelti į šalį, kuri nėra OFC, taip banko skolinimo ateityje, po 2010 m. kovo 31 d., požiūriu užtikrinant, kad nė vienas iš EIB skolininkų nebūtų įsikūręs silpnai reguliuojamame OFC;

25. prašo EIB patikrinti, ar ši atnaujinta politika finansų centrų, kuriuose taikomos mokesčių lengvatos, atžvilgiu taikoma lėšoms, kurias EIB naudoja, teikdamas projektams skirtas paskolas; be to, mano, kad EIB turėtų užtikrinti, jog, įgyvendinus projektus, pajamos iš minėtųjų lėšų negalėtų būtų perkeliamos į vadinamojo mokesčių rojaus šalis;

26. reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo skaidrumo skirstant visuotines paskolas ir jas stebint mokesčių valdymo požiūriu; primena, jog EIB turėtų užtikrinti, kad jo išduodamų paskolų gavėjai nesipelnytų iš vadinamųjų mokesčių rojų ar nesinaudotų kitokiais būdais, pvz., žalinga sandorių kainodara, dėl kurios gali būti vengiama mokesčių ar jie galėtų būti mažinami; todėl ragina EIB kreiptis į finansinius tarpininkus su prašymu paskelbti informaciją apie bet kokias jų gaunamas visuotines ir bendrąsias paskolas, įskaitant bet kurioje atskiroje šalyje, kurioje jie dirba, vykdomos veiklos ataskaitą;

27. palankiai vertina EIB grupės veiklos ir kolektyvinės atsakomybės ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti Banko strateginius tikslus, kuriais papildomi ir įtvirtinami ES politikos tikslai;

Strategija ir tikslai

28. pritaria 2009–2011 m. EIB veiklos planui (VP), pagal kurį Bankas gerokai padidino veiklos tikslus, palyginti su 2008–2010 m. VP pateiktomis gairėmis;

29. pabrėžia, kad EIB turėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant „ES 2020“ tikslų; taigi prašo Banko užtikrinti, kad jo teikiamos paskolos prisidės prie pastangų pasiekti šios strategijos tikslus;

30. atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominė ir socialinė sanglauda ir konvergencija, o ypač ES sanglaudos politikos dalis, susijusi su konvergencija, yra svarbiausia EIB užduotis;

31. vertina įnašą, kuriuo EIB prisidėjo prie konvergencijos tikslo siekimo paskolindamas konvergencijos projektams vykdyti 21 mlrd. eurų, t. y. 41 proc. visų Europos Sąjungoje EIB suteiktų paskolų;

32. pabrėžia veiksmų, kurių EIB ėmėsi bendradarbiaudamas su Europos Komisija, ir Banko sprendimo suteikti papildomų lėšų struktūrinių fondų intervencijoms paremti ir padidinti jų poveikio galimybes, papildomą vertę;

33. ragina gerinti mišrų ES dotacijų ir EIB finansinių priemonių naudojimą, ypač sanglaudos regionuose, kuriuose itin sunku rasti savų lėšų, siekiant remti sanglaudą ir neleisti dar labiau pablogėti padėčiai šalyse, kurios dėl krizės nukentėjo labiausiai;

34. reikalauja, kad ateityje EIB ataskaitose būtų pateikiama išsami informacija apie pagrindines paskolas, kuriomis papildomos Europos regioninės plėtros fondo dotacijos regionams, įgyvendinantiems pažangių technologijų programas arba programas, susijusias su atsinaujinančios arba švarios energijos tiekimu;

35. pabrėžia svarbų EIB vaidmenį, susijusį su parama mažoms ir vidutinėms įmonėms per finansų krizę, turint mintyje tai, kad MVĮ sudaro 99 proc. ES įmonių ir įdarbina daugiau kaip 100 mln. žmonių, taigi yra varomoji Europos ekonomikos jėga;

36. pripažįsta tvarkos, pagal kurią numatomas finansinis svertas ir finansų tarpininkai turi perskolinti MVĮ bent du kartus didesnę sumą nei EIB paskola, poveikį, taip pat tai, kad pagal naująją MVĮ skirtų paskolų iniciatyvą padedama gerinti MVĮ finansines sąlygas; be to, prašo EIB būsimoje veiklos ataskaitoje pateikti informacijos apie veiksmingą šių paskolų naudojimą siekiant užtikrinti, kad dalis naudos, kurią bankai gauna iš EIB finansavimo, tinkamai atitektų MVĮ, taip pat būtų įpareigojami pateikti informaciją apie lėšų šaltinį;

37. taigi atkreipia dėmesį į tai, kad EIB akcininkų reikalavimu 30 milijardų eurų buvo paskirta paskoloms MVĮ 2008–2011 m. teikti ir kad pusę šios sumos buvo galima naudoti 2008‑2009 m.; pabrėžia atidžios priežiūros svarbą siekiant užtikrinti, kad finansiniai partneriai nekauptų EIB kreditų savo balansų stabilizavimui;

38. atsižvelgdamas į tai, kad ekonomikos krizė dar nesibaigė ir nedarbo lygis vis dar kyla, ragina EIB prisiimti didesnę riziką laikantis skolinimo MVĮ politikos, tačiau nerizikuoti jam suteiktu AAA reitingu; siūlo EIB pritaikyti 2006 m. įgaliojimą dėl rizikos kapitalo Europos investicijų fondui siekiant, kad būtų geriau atsižvelgta į dabartinę ekonominę krizę ir į būtinybę gerinti MVĮ prieigą prie kapitalo, reikalingo rizikingesniems projektams vykdyti; ragina bent padvigubinti EIB dalyvavimo programoje JASMINE sąnaudas, kurios šiuo metu sudaro 20 mln. EUR;

39. primena 2009 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų[12] pateiktas 8 dalies, kurioje Parlamentas ragino EIB „geriau stebėti savo suteikiamų pasaulinių paskolų MVĮ remti pobūdį ir paskirtį bei užtikrinti, kad jų suteikimo procesas būtų skaidrus“, rekomendacijas; ragina EIB toliau didinti skolinimo per finansinius tarpininkus skaidrumą ir nustatyti aiškias finansines sąlygas finansiniams tarpininkams ir skolinimo veiksmingumo kriterijus;

40. ragina EIB suderinti jo skolinimą MVĮ su iš struktūrinių fondų skiriamomis lėšomis konvergencijos tikslui priskiriamuose regionuose ir užtikrinti lygiavertę paramą įvairiems MVĮ tipams.

41. ragina EIB geriau stebėti savo suteikiamų visuotinių paskolų, skirtų remti MVĮ, pobūdį ir galutinę paskirtį bei užtikrinti, kad šių paskolų pobūdis ir galutinė paskirtis būtų skaidresni; siūlo parengti multiplikatoriaus poveikio, kurį užtikrina EIB skolinimo operacijos, suvestinę;

42. ragina EIB savo metinėse ataskaitose pateikti išsamesnę ir metodiškai darnesnę finansinių priemonių, papildančių struktūrinių fondų operacijas, įgyvendinimo analizę; atsižvelgdamas į tai, Bankas galėtų paaiškinti Parlamentui, kaip veikia rizikos pasidalijimo finansinė priemonė, kuri buvo parengta kartu su Komisija; mano, kad ypatingai aktualus šios priemonės, finansavimo pagal 7-ąją mokslinių tyrimų bendrąją programą ir struktūrinių fondų sąveikos klausimas;

43. pažymi, kad, remiantis EIB metine ataskaita, 2008 m. baigtas bendrų Europos išteklių, skirtų labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, iniciatyvos (JEREMIE) vertinimo etapas; apgailestauja, kad ataskaitoje nepateikiama šio vertinimo rezultatų;

44. prašo EIB būsimojoje metinėje ataskaitoje pateikti informacijos apie dviejų politikos krypčių, t. y. bendro veiksmų plano mikrofinansų institucijoms Europoje remti (JASMINE) iniciatyvos ir tarpinės ekonomikos augimo skatinimo priemonės, įgyvendinimo pirmuosius rezultatus nuo 2009 m.;

45. prašo EIB visokeriopai stengtis supaprastinti sudėtingas biurokratines taisykles (nustatyta, kad problemų kyla tam tikrų projektų atveju ir jos turėtų būti šalinamos vos tik su jomis susidūrus), siekiant, kad projektai būtų finansuojami greičiau ir veiksmingiau, ypač atsižvelgiant į visuotinę krizę;

46. pabrėžia, kad naujų Europos makroregionams skirtų programų sėkmė priklauso nuo to, ar visa teritorinį poveikį turinčios politikos srityse vykdoma veikla bus koordinuojama, ir nuo to, ar bus rastas ilgalaikis makroregionų finansavimo sprendimas; todėl ragina Banką apsvarstyti galimybę, kad 2014 m. prasidėsiančiu kitu finansinio programavimo laikotarpiu, be ES lėšų, šiuo tikslu būtų naudojamos EIB ir EIF lėšos;

47. ragina EIB visokeriopai stengtis nedubliuoti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) veiklos už ES ribų; pakartoja minėtosios savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliucijos 28 dalyje pateikiamas rekomendacijas dėl dalykiškesnio EIB ir ERPB bendradarbiavimo šalyse, kuriose abi institucijos vykdo veiklą;

o o

48. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

[1] OL L 255, 2009 9 26, p. 98.
[2] Priimti tekstai, P6_TA(2009)0185.
[3] OL C 259 E, 2009 10 29, p. 14.
[4] OL L 414, 2006 12 30, p. 95.
[5] Byla C-155/07, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą, dar nepaskelbta Rink.
[6] OL C 332, 2006 12 30, p. 45.
[7] Byla C-15/00, Europos Bendrijų Komisija prieš Europos investicijų banką, 2003 m. Rink., p. I-7281.
[8] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 3 dalis.
[9] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0053.
[10] OL L 88, 2009 3 31, p. 253.
[11] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
[12] Priimti tekstai, P6_TA(2009)0185.

1958 m. pagal Romos sutartį įsteigtas Europos investicijų bankas 2008 m. šventė savo penkiasdešimties metų sukaktį. Naudodamasis finansų rinkomis ir savo ištekliais EIB, kuris yra ilgalaikes paskolas teikiantis Europos Sąjungos bankas, (skolinimosi sąnaudoms artima kaina) skolina lėšas viešam ir privačiam sektoriams tuo atveju, kai įgyvendinami europinės svarbos projektai. Pagrindinis banko tikslas – padėti užtikrinti integraciją, darnų ir tvarų vystymąsi, taip pat ekonominę ir socialinę ES valstybių narių sanglaudą.

Siekdamas Bendrijos tikslų EIB palaiko glaudžius darbinius ryšius su kitomis ES institucijomis. Visų pirma bankas nuolat bendradarbiauja su Europos Parlamento komitetais ir Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN). Nuo 1999 m. Europos Parlamentas kasmet teikia specializuotą nuomonę dėl banko veiklos ataskaitos. Vienas iš CONT ir ECON komitetų įgaliojimų – kontroliuoti finansinę EIB veiklą. Taigi šiuo klausimu minėtieji komitetai teikia ataskaitas nuo 2006 m. Kalbant apie EP ir EIB ryšius, pranešėjas norėtų pabrėžti visokeriopą EIB bendradarbiavimą atliekant su šiuo pranešimu susijusį darbą.

2008 m. bankui kilo didesnių iššūkių nei ankstesniais metais, kadangi pasaulio ekonomikos krizė pasiekė ir Europos Sąjungos šalis. 2008 ir 2009 m. ekonomikos krizė – didžiausias ekonomikos nuosmukis nuo Didžiosios depresijos laikų. Prielaidas šiai krizei sudarė antrarūšių būsto paskolų krizė Jungtinėse Amerikos Valstijose, 2006 m. pabaigoje prasidėjusi nekilnojamojo turto ir bankų sektoriuose ir sukėlusi didelių finansinių problemų visų šalių – nuo Europos iki Azijos – ekonomikai ir finansų rinkoms. Su dideliais sunkumais susidūrė ir visos Europos Sąjungos valstybės narės, taigi jos ir pati ES imasi ryžtingų priemonių, siekdamos užtikrinti finansinį stabilumą. Daugelio valstybių nacionalinės vyriausybės ir centriniai bankai įgyvendino panašias finansų krizės valdymo programas (skatinamosios fiskalinės priemonės, mokesčių mažinimas, didesnės valstybės išlaidos, ekspansyvi pinigų politika ir finansų institucijų gelbėjimas). Be nacionalinių ekonomikos skatinimo priemonių, taip pat ir ES priėmė sprendimą dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano. Pagal šį planą EIB tenka svarbus vaidmuo, ypač kalbant apie didesnį finansavimą, skiriamą MVĮ, energijai iš atsinaujinančių šaltinių ir ekologiškam transportui.

EIB turėjo sparčiai reaguoti į visuotinę krizę, kadangi labai trūko likvidumo, taip pat susidurta su sunkumais gaunant paskolas (tiek viešame, tiek privačiame sektoriuose, o tai sukelia itin didelių problemų, susijusių su MVĮ finansavimu), kapitalo apribojimais ir mažesniu pasitikėjimu finansų rinkose.

Svarbiausias EIB vaidmuo valdant krizę – pinigų kiekio didinimas ekonomikoje labai palankiomis sąlygomis. Reaguodamas į krizę EIB gerokai padidino veiklos tikslus, palyginti su 2008–2010 m. veiklos plane pateiktomis gairėmis. Visų pirma, palyginti su 2007 m. prieš krizę pasiektu lygiu, tikslas, susijęs su bendra paskolų, dėl kurių pasirašytos sutartys, suma padidintas apytikriai 39 proc. (18,6 mlrd. eurų) 2009 m., 42 proc. (19,9 mlrd. eurų) 2010 m., ir 34 proc. (16,4 mlrd. eurų) 2011 m. Siekdamas padėti įmonėms ir paskatinti ekonomikos atsigavimą, paskutinįjį 2008 m. ketvirtį EIB labai padidino skolinimo mastą: bendra paskolų, dėl kurių pasirašytos sutartys, suma sudarė 57 mlrd. eurų, arba 21 proc. daugiau nei 2007 m., išmokėta 10 mlrd. eurų daugiau nei planuota, o MVĮ skirtos paskolos, palyginti su 2007 m., padidėjo 42 proc. Be to, bankas sukūrė naujų rizikos pasidalijimo finansinių priemonių, patobulino rizikos pasidalijimo tvarką, supaprastino skolinimo procedūras ir paspartino projektų įgyvendinimą labiausiai nuo krizės nukentėjusiose valstybėse narėse ir sektoriuose.

Šį pajėgumą sparčiai reaguoti į krizę padėjo užtikrinti banko akcininkų sprendimas paankstinti 2010 m. numatytą kapitalo didinimą: vadovaujantis Lisabonos strategija EIB kapitalas padidintas 67 mlrd. eurų – iki 232 mlrd. eurų.

Pranešėjo nuomone, labai svarbu ne tik atlikti 2008 m. EIB veiklos analizę, bet ir išsamiau aptarti įvairius su EIB ateitimi susijusius pokyčius. Be abejo, vienas iš šių pokyčių – Lisabonos sutarties įsigaliojimas, dėl kurio banke bus tam tikrų institucinių pasikeitimų. Pranešėjas pabrėžė banke vystančius teigiamus su auditu susijusius pokyčius, tačiau akcentavo būtinybę rasti ilgalaikį sprendimą tinkamos Europos bankų priežiūros sistemos klausimu.

Dar viena su naująja Lisabonos sutartimi susijusi naujovė – galimas EIB ir Europos Sąjungos santykių pasikeitimas. Šiuo atžvilgiu pranešėjas siekė pateikti tam tikrų ryžtingų pasiūlymų, be kita ko, pasiūlė galimybę Europos Sąjungai tapti EIB akcininke.

Kalbant apie bankų priežiūrą, vis dar neveikia europinė riziką ribojančios priežiūros sistema, pagal kurią būtų numatytos aiškios ir bendros riziką ribojančios priežiūros taisyklės, taikomos ir EIB veiklai. Taigi pranešėjas pabrėžė, kad svarbu įsteigti daug įgaliojimų turinčią Europos bankininkystės instituciją (EBI), kuri būtų Europos finansų priežiūros institucijų sistemos dalis, ir pridūrė, jog minėtosios institucijos kompetencijai turėtų būti priskirtas EIB ir kitos daugiau nei vienoje ES šalyje veikiančios finansų institucijos. Pranešime pabrėžiama, kad ieškoti tinkamo sprendimo turi ir Europos Komisija.

Skaidrumas ir kovos su sukčiavimu politika itin svarbūs Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui, kuris paragino pranešėją šių metų pranešime pateikti išsamių pastabų šiais klausimais. Galima tvirtai teigti, kad iki šiol EIB akivaizdžiai stengėsi atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas šia tema.

EIB bankininkystės veikla ir veiksmai rodo dideles pastangas prioritetiniais klausimais (pvz., visiško sukčiavimo netoleravimo politika, informatorių apsaugos politika ar viešosios konsultacijos). Vis dėlto pranešėjas norėjo atkreipti dėmesį į tam tikras sritis (pvz., informacijos atskleidimo politika), kuriose reikėtų atlikti peržiūrą ir didinti skaidrumą bei galimybę susipažinti su informacija. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas skleisti visą viešą informaciją apie banko veiklą, rekomenduojama didinti svarbiausių EIB politikos dokumentų, priemonių ir taisyklių prieinamumą visomis ES kalbomis.

Kalbant apie tinkamą ir veiksmingą mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą, kuriam Biudžeto kontrolės komiteto nariai teikia didelę svarbą, taip pat labai svarbi politika finansų centrų, kuriuose taikomos mokesčių lengvatos, atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas įtraukė pasiūlymų neleisti perkelti lėšų į mokesčių rojaus šalis ir taip užtikrinti rezultatyvumą ir efektyvumą minėtojoje srityje.

Pagaliau, analizuodamas strategines EIB programas ir tikslus, pranešėjas pabrėžė, kad, kaip jau minėta, EIB tenka svarbus vaidmuo finansuojant MVĮ, atsinaujinančius energijos šaltinius ir tvarius sprendimus transporto sektoriuje. Finansų krizės metu ypatinga svarba teikiama įmonėms, tvariai ir saugiai energetikai ir klimato kaitos poveikio mažinimui, pvz., investicijoms į ES regionų konvergenciją. Atsižvelgiant į tai, per kitus dvejus metus skolinimas (per finansų tarpininkus) mažoms ir vidutinėms įmonėms kasmet padidės dar 2,5 mlrd. eurų, skolinimas energetikos sektoriui ir kovos su klimato kaita srityje – 6 mlrd. eurų, o skolinimas konvergencijos srityje – 2,5 mlrd. eurų. Pranešėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. MVĮ skirtų paskolų vertė jau padidėjo 42 proc. – iki 8,1 mlrd. eurų, o, EIB akcininkų prašymu, MVĮ skirtoms paskoloms 2008–2011 m. laikotarpiu numatyta 30 mlrd. eurų. Pranešime pabrėžiamas teigiamas šių priemonių poveikis, tačiau tuo pat metu raginama supaprastinti sudėtingas biurokratines procedūras, taip pat prašoma imtis nuodugnių ir išsamių tolesnių veiksmų, susijusių su realiu MVĮ skirtos paramos programų poveikiu.

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos investicijų banko (EIB) 2008 m. metinės ataskaitos
(2009/2166(INI))

Pranešėjas: Enikő Győri

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

kadangi tarpininkams išduotos visuotinės paskolos sudaro iki 23 proc. EIB išduodamų paskolų,

1. pripažįsta, kad EIB grupė greitai ir nedelsdama reagavo į ekonomikos krizę pati finansavusi savo kapitalo padidinimą ir taip padidinusi skolinimo apimtis, siekdama paremti Europos ekonomikos atkūrimo planą; pabrėžia, kad 2008 m. pabaigoje atliktais veiksmais realiajam ekonomikos sektoriui suteikta papildoma finansinė parama, lygi 15 000 mln. eurų per metus 2009 ir 2010 m.; tikisi, kad dėl EIB finansavimo 2009 m., siekiančio 75 000 mln. eurų, bendra realiojo ekonomikos sektoriaus investicijų suma padidės iki maždaug 225 000 mln. eurų;

2. pritaria tam, kad atsižvelgiant į krizę būtų pakeisti EIB prioritetai, ypač būtų skiriama daugiau dėmesio skolinimui mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); atsižvelgdamas į tai, kad ekonomikos krizė dar nesibaigė ir nedarbo lygis vis dar kyla, ragina EIB prisiimti didesnę riziką laikantis skolinimo MVĮ politikos, tačiau nerizikuoti jam suteiktu AAA reitingu; siūlo EIB pritaikyti 2006 m. įgaliojimą dėl rizikos kapitalo Europos investicijų fondui siekiant, kad būtų geriau atsižvelgta į dabartinę ekonominę krizę ir į būtinybę gerinti MVĮ prieigą prie kapitalo, reikalingo rizikingesniems projektams vykdyti; ragina bent padvigubinti EIB dalyvavimo programoje „Jasmine“ sąnaudas, kurios šiuo metu sudaro 20 mln. EUR;

3. palankiai vertina EIB pastangas, susijusias su jo vykdoma socialine ir aplinkos apsaugos politika; tačiau pabrėžia, kad vis dar būtina tobulinti EIB skolinimo visiems projektams veiklos stebėsenos mechanizmus, ypač kai jie susiję su ES aplinkos apsaugos ir socialiniais standartais; todėl ragina EIB kurti įpareigojančią ir veiksmingą saugiklių politiką ir užtikrinti, kad svarbiausias jo prioritetas būtų aukšti socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai;

4. kai tai susiję su aplinkos apsaugos ir socialiniais standartais, reiškia susirūpinimą dėl to, kad EIB Operacijų vertinimo skyrius atlieka tik kai kurių projektų ex-post vertinimus ir kad EIB perduoda visapusišką atsakomybę už aplinkos apsaugos ir socialinių standartų laikymąsi šio banko finansavimą gaunančių projektų rėmėjams;

5. atkreipia dėmesį į atnaujintą bankų, kurie veikia kaip EIB paskolų MVĮ tarpininkai, sąrašą; pritaria tam, kad tie bankai būtų pagal sutartis įpareigojami teikti MVĮ paskolas, bent du kartus didesnes nei EIB paskola bankams, siekiant užtikrinti, kad dalis naudos, kurią bankai gauna iš EIB finansavimo, tinkamai atitektų MVĮ, taip pat būtų įpareigojami pateikti informaciją apie lėšų šaltinį; mano, kad dabartinėse sutartyse numatyta 20 bazinių punktų perskolinimo norma yra gana žema ir turėtų būti padidinta; tikisi, kad EIB įvertins, kaip veiksmingai šie bankai perduoda EIB paskolas MVĮ ir kaip būtų galima pagerinti stebėseną;

6. reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo skaidrumo skirstant visuotines paskolas ir jas stebint mokesčių valdymo požiūriu; primena, jog EIB turėtų užtikrinti, kad jo išduodamų paskolų gavėjai nesipelnytų iš vadinamųjų mokesčių rojų ar nesinaudotų kitokiais būdais, pvz., žalinga sandorių kainodara, dėl kurios gali būti vengiama mokesčių ar jie galėtų būti mažinami; todėl ragina EIB kreiptis į finansinius tarpininkus su prašymu paskelbti informaciją apie bet kokias jų gaunamas visuotines ir bendrąsias paskolas, įskaitant bet kurioje atskiroje šalyje, kurioje jie dirba, vykdomos veiklos ataskaitą;

7. ragina EIB geriau stebėti savo suteikiamų visuotinių paskolų, skirtų remti MVĮ, pobūdį ir galutinę paskirtį bei užtikrinti, kad šių paskolų pobūdis ir galutinė paskirtis būtų skaidresni; apskritai ragina EIB kasmet atsiskaityti apie MVĮ suteikiamas paskolas, įskaitant galimybės gauti MVĮ skiriamą jo finansavimą ir šio finansavimo veiksmingumo vertinimą;

8. siūlo parengti multiplikatoriaus poveikio, kurį užtikrina EIB skolinimo operacijos, suvestinę;

9. ragina gerinti mišrų ES dotacijų ir EIB finansinių priemonių naudojimą, ypač sanglaudos regionuose, kuriuose itin sunku rasti savų lėšų, siekiant remti sanglaudą ir neleisti dar labiau pablogėti padėčiai šalyse, kurios dėl krizės nukentėjo labiausiai;

10. pabrėžia, kad EIB išorės veiksmai turėtų būti suderinami su ES politikos tikslais, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo; laikosi nuomonės, kad EIB, kaip ES politikos siekiais besivadovaujantis bankas, turėtų užtikrinti proporcingą paskolų išdavimą skirtingiems ES kaimynystės regionams; mano, kad regionuose, kur EIB veikla galėtų sutapti su kitų regioninių ar tarptautinių valstybės finansuojamų finansinių institucijų veikla, gali prireikti aiškiai nustatyti, kaip bus pasidalytos funkcijos; šiuo atžvilgiu pritaria Vakarų Balkanų investicijų sistemai; tačiau dar kartą pakartoja, kad dabartinis Komisijos, EIB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bendradarbiavimo susitarimas dėl finansinių operacijų Rytų kaimyninėse šalyse, Rusijoje ir Centrinėje Azijoje turi būti persvarstytas; todėl džiaugiasi tuo, kad kompetentingų asmenų iniciatyvinis komitetas pritaria Europos Parlamento 2009 m. kovo mėn. priimtoms rekomendacijoms dėl geresnio tarpusavio supratimo tarp EIB ir ERPB.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos investicijų banko (EIB) 2008 m. metinės ataskaitos
(2009/2166(INI))

Pranešėja: Constanze Angela Krehl

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. susidomėjęs palankiai vertina 2008 m. metinę ataskaitą, visų pirma EIB grupės veiklos ir kolektyvinės atsakomybės ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti banko strateginius tikslus, kuriais papildomi ir įtvirtinami ES politikos tikslai;

2. teigiamai vertina aukštą EIB kapitalo pakankamumo koeficientą ir premijų skyrimo tvarką; mano, kad atsižvelgiant į naujausias krizes bankų sektoriuje apskritai EIB galėtų būti šio sektoriaus valdymo modelis;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominė ir socialinė sanglauda ir konvergencija, o ypač ES sanglaudos politikos dalis, susijusi su konvergencija, yra svarbiausia EIB užduotis;

4. vertina įnašą, kuriuo EIB prisidėjo prie konvergencijos tikslo siekimo paskolindamas konvergencijos projektams vykdyti 21 mlrd. eurų, t. y. 41 proc. visų Europos Sąjungoje EIB suteiktų paskolų;

5. pabrėžia veiksmų, kurių EIB ėmėsi bendradarbiaudamas su Europos Komisija, ir banko sprendimo suteikti papildomų lėšų struktūrinių fondų intervencijoms paremti ir padidinti jų poveikio galimybes, papildomą vertę;

6. ragina EIB savo metinėse ataskaitose pateikti išsamesnę ir metodiškai darnesnę finansinių priemonių, papildančių struktūrinių fondų operacijas, įgyvendinimo analizę; atsižvelgdamas į tai, bankas galėtų paaiškinti Parlamentui, kaip veikia rizikos pasidalijimo finansinė priemonė, kuri buvo parengta kartu su Komisija; ypatingai aktualus šios priemonės, finansavimo pagal 7-ąją mokslinių tyrimų bendrąją programą ir struktūrinių fondų sąveikos klausimas;

7. reikalauja, kad ateityje EIB ataskaitose būtų pateikiama išsami informacija apie pagrindines paskolas, kuriomis papildomos Europos regioninės plėtros fondo dotacijos regionams, įgyvendinantiems pažangių technologijų programas arba programas, susijusias su atsinaujinančios arba švarios energijos tiekimu;

8. pripažįsta, kad EIB atlieka svarbų vaidmenį remdamas MVĮ finansinės krizės metu; taigi atkreipia dėmesį į tai, kad EIB akcininkų reikalavimu 30 milijardų eurų buvo paskirta paskoloms MVĮ 2008–2011 m. teikti ir kad pusę šios sumos buvo galima naudoti 2008–2009 m.; pripažįsta neatsiejamą sverto efektą, pagal kurį finansinis partneris, kuriam EIB suteikia paskolą, privalo įrodyti, kad už kiekvieną EIB jam paskolintą eurą jis suteikia dviejų eurų kreditą mažoms ir vidutinėms įmonėms; vis dėlto pabrėžia atidžios priežiūros svarbą siekiant užtikrinti, kad finansiniai partneriai nekauptų EIB kreditų savo balansų stabilizavimui;

9. primena 2009 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų[1] pateiktas 8 dalies, kurioje Parlamentas ragino EIB „geriau stebėti savo suteikiamų pasaulinių paskolų MVĮ remti pobūdį ir paskirtį bei užtikrinti, kad jų suteikimo procesas būtų skaidrus“, rekomendacijas; ragina EIB toliau didinti skolinimo per finansinius tarpininkus skaidrumą ir nustatyti aiškias finansines sąlygas finansiniams tarpininkams ir skolinimo veiksmingumo kriterijus; be to, ragina EIB kasmet pateikti paskolų teikimo MVĮ ataskaitą, įskaitant jo prieinamumo ir veiksmingumo vertinimą;

10. ragina EIB suderinti jo skolinimą MVĮ su iš struktūrinių fondų skiriamomis lėšomis konvergencijos tikslui priskiriamuose regionuose ir užtikrinti lygiavertę paramą įvairiems MVĮ tipams.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] Priimti tekstai, P6_TA(2009)0185.

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Rachida Dati, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Elisa Ferreira, Vicky Ford, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Enikő Győri, Liem Hoang Ngoc, Othmar Karas, Jürgen Klute, Werner Langen, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Arlene McCarthy, Sławomir Witold Nitras, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Peter Skinner, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Thijs Berman, Sophie Briard Auconie, David Casa, Ashley Fox, Sophia in ‘t Veld, Philippe Lamberts, Gay Mitchell, Werner Schulz

Teisinė informacija - Privatumo politika