Procedūra : 2009/0009(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0065/2010

Pateikti tekstai :

A7-0065/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/05/2010 - 13.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0092

PRANEŠIMAS     *
PDF 256kWORD 379k
25.3.2010
PE 430.975v02-00 A7-0065/2010

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių

(COM(2009)0021 – C6‑0078/2009 – 2009/0009(CNS))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: David Casa

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių

(COM(2009)0021 – C6‑0078/2009 – 2009/0009(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra. Konsultacija)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0021),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 93 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0078/2009),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 113 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7‑0065/2010),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl ES veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) Siekdamos padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms sudėtinga sumokėti PVM kompetentingai institucijai prieš gaunant mokėjimą iš jų prekes ar paslaugas įsigyjančių asmenų, valstybėms narėms reikia turėti galimybę leisti atlikti PVM apskaitą naudojantis grynųjų pinigų apskaitos sistema, pagal kurią prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gali sumokėti PVM kompetentingai institucijai gavęs mokestį už tiektas prekes ar teiktas paslaugas ir pagal kurią jam suteikiama teisė į apskaitą, kai jis sumoka už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas. Taip valstybės narės galės įdiegti neprivalomą grynųjų pinigų apskaitos sistemą, kuri neturėtų neigiamo poveikio grynųjų pinigų srautui, susijusiam su jų pajamomis iš PVM.

(4) Siekdamos padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms sudėtinga sumokėti PVM kompetentingai institucijai prieš gaunant mokėjimą iš prekes ar paslaugas įsigyjančių asmenų, valstybės narės turėtų leisti atlikti PVM apskaitą naudojantis grynųjų pinigų apskaitos sistema, pagal kurią prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gali sumokėti PVM kompetentingai institucijai gavęs mokestį už tiektas prekes ar teiktas paslaugas ir pagal kurią jam suteikiama teisė į atskaitą, kai jis sumoka už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas. Taip valstybės narės galės įdiegti neprivalomą grynųjų pinigų apskaitos sistemą, kuri neturėtų neigiamo poveikio grynųjų pinigų srautui, susijusiam su jų pajamomis iš PVM.

Pagrindimas

Mažoms ir vidutinėms įmonėms turėtų būti suteikta galimybė supaprastinti savo sąskaitų faktūrų išrašymo sistemas. Tai visapusiškai atitinka Smulkiojo verslo akto iniciatyvą.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 7 a punktas (naujas)

Direktyva 2006/112/EB

91 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a) 91 straipsnio 2 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

 

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės sutinka, kad būtų taikomas Europos centrinio banko valiutų keitimo kursas, paskelbtas prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimo dieną, arba, jeigu tą dieną valiutų kursas neskelbiamas valiutų keitimo kursas, paskelbtas dieną prieš atsirandant prievolei apskaičiuoti mokestį. Jeigu nė viena iš valiutų nėra euras, keitimo kursas apskaičiuojamas remiantis tų valiutų keitimo kursu euro atžvilgiu.“

Pagrindimas

Reikalavimas taikyti Europos centrinio banko nustatytą dienos valiutų keitimo kursą, jei sąskaita faktūra išrašoma ne valstybių narių, kuriose turi būti sumokėtas mokestis, valiuta, gali sudaryti didžiulę naštą įmonėms, nes jos bet kokiu būdu vykdydamos sandorius taiko komercinius valiutų keitimo kursus. Privalomai taikant Europos centrinio banko nustatytą dienos valiutų keitimo kursą gali tekti jų apskaitos sistemą pritaikyti dviem valiutoms.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 8 punktas

Direktyva 2006/112/EB

167 a straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės, taikydamos neprivalomąją sistemą, gali nustatyti, kad apmokestinamieji asmenys privalo pasinaudoti teise į atskaitą vėliau – tada, kai prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui sumokamas PVM, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

2. Valstybės narės, taikydamos neprivalomąją sistemą, nustato, kad apmokestinamieji asmenys privalo pasinaudoti teise į atskaitą vėliau – tada, kai prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui sumokamas PVM, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

Pagrindimas

Mažoms ir vidutinėms įmonėms turėtų būti suteikta galimybė supaprastinti savo sąskaitų faktūrų išrašymo sistemas. Tai visapusiškai atitinka Smulkiojo verslo akto iniciatyvą.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 9 punkto c papunktis

Direktyva 2006/112/EB

178 straipsnio f punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) f punktas pakeičiamas taip:

Išbraukta.

„f) kai apmokestinamasis asmuo turi mokėti PVM kaip paslaugas ar prekes įsigyjantis asmuo pagal 194–197 ar 199 straipsnius, jis privalo turėti pagal XI antraštinės dalies 3 skyriaus 3–6 skirsnius išrašytą sąskaitą faktūrą ir laikytis kiekvienos valstybės narės nustatytų formalumų.“

 

Pagrindimas

Kai norima pasinaudoti teise į atskaitą, reikalavimas turėti 27 valstybių narių formalumus atitinkančią sąskaitą faktūrą yra papildoma našta tiekėjams.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 14 punktas

Direktyva 2006/112/EB

219 a straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Išduodant sąskaitas faktūras taikomos taisyklės, nustatytos toje valstybėje narėje, kuri atitinkamam apmokestinamajam asmeniui išdavė PVM mokėtojo kodą, kurį naudodamas jis tiekė prekes ar teikė paslaugas.

1. Išduodant sąskaitas faktūras taikomos taisyklės, nustatytos toje valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM.

Jeigu toks kodas neišduotas, taikomos taisyklės, nustatytos valstybėje narėje, kurioje prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsteigęs savo įmonę arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio tiekia prekes ar teikia paslaugas, arba, jeigu nėra tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, valstybėje narėje, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena arba kurioje turi būti kitu būdu užsiregistravęs PVM tikslais.

Kai PVM turi būti sumokėtas ne Sąjungoje, taikomos taisyklės, nustatytos valstybėje narėje, kurioje prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsteigęs savo įmonę arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio tiekia prekes ar teikia paslaugas, arba, jeigu nėra tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, valstybėje narėje, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena.

 

Kai sąskaitą faktūrą, kuria įforminamos tiekiamos apmokestinamos prekės ar teikiamos apmokestinamos paslaugos, išrašo prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas, kuris nėra įsisteigęs toje valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM, o prievolė sumokėti PVM tenka prekių ar paslaugų gavėjui, išrašant sąskaitas faktūras taikomos taisyklės, nustatytos toje valstybėje narėje, kurioje prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsisteigęs arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio yra tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos.

 

Jeigu prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas neturi nuolatinio padalinio Sąjungoje, išrašant sąskaitas faktūras šios direktyvos nuostatos netaikomos.

2. Kai prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje nei ta, iš kurios buvo tiektos prekės ar teiktos paslaugos, ir prievolė mokėti PVM tenka prekes ar paslaugas įsigyjančiam asmeniui, išrašant sąskaitą faktūrą taikomos taisyklės, nustatytos valstybėje, kurioje išduotas PVM mokėtojo kodas, kurį naudodamas prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo gavo prekes ar paslaugas.

2. Kai prekių ar paslaugų gavėjas išrašo sąskaitą faktūrą (sąskaitos faktūros išrašymas sau) ir turi sumokėti PVM, išrašant sąskaitą faktūrą taikomos taisyklės, nustatytos valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM.

Pagrindimas

Pranešėjas siūlo supaprastinti šią nuostatą ir paaiškinti, kad kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas nėra įsisteigęs Sąjungoje, išrašant sąskaitą faktūrą netaikomos šioje direktyvoje nustatytos taisyklės.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 16 punktas

Direktyva 2006/112/EB

220 a straipsnio 1 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) kai tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė mažesnė negu 200 EUR;

a) kai tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė mažesnė negu 300 EUR;

Pagrindimas

Atsižvelgiant į Tarybos direktyvos tikslą sumažinti naštą, tenkančią verslui, taip pat į Komisijos plataus užmojo veiksmų programą, kurios tikslas – iki 2012 m. ES įmonių administracinę naštą sumažinti 25 proc., nurodytoji viršutinė riba, kai galima išrašyti supaprastintas sąskaitas faktūras, buvo pernelyg maža. Padidinus šią ribą iki 300 EUR supaprastintų sąskaitų faktūrų išrašymo atvejais, labiau sumažėtų administracinė našta, tenkanti įmonėms, o valstybių narių biudžetams vis dar nekiltų jokios grėsmės.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 17 punktas

Direktyva 2006/112/EB

221 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės gali apmokestinamiesiems asmenims nustatyti prievolę išrašyti supaprastintą sąskaitą faktūrą, skirtą patiektoms prekėms ar suteiktoms paslaugoms, išskyrus nurodytąsias 220 straipsnyje, kai šios prekės patiekiamos ar paslaugos suteikiamos jų teritorijoje.

1. Valstybės narės gali apmokestinamiesiems asmenims nustatyti prievolę remiantis 226 arba 226b straipsniu išrašyti sąskaitą faktūrą, skirtą patiektoms prekėms ar suteiktoms paslaugoms, išskyrus nurodytąsias 220 straipsnyje, kai šios prekės patiekiamos ar paslaugos suteikiamos jų teritorijoje.

 

2. Valstybės narės gali atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo 220 arba 220a straipsnyje nustatytos prievolės įforminti neapmokestinamą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jų teritorijoje sąskaita faktūra, suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM arba jos nesuteikiant, pagal 110 ir 111 straipsnius, 125 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalį, 132, 135, 136, 375, 376 ir 377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį, 379 straipsnio 2 dalį ir 380–390 straipsnius.

Pagrindimas

Pranešėjas siūlo, kad valstybės narės galėtų pasirinkti atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo prievolės įforminti neapmokestinamą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą sąskaita faktūra.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 17 punktas

Direktyva 2006/112/EB

222 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąskaita faktūra turi būti išrašyta ne vėliau kaip mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyksta apmokestinimo momentas, 15-ąją dieną.

Sąskaita faktūra turi būti išrašyta ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyksta apmokestinimo momentas, 15-ąją dieną.

Pagrindimas

Daugumai sektorių sąskaitų faktūrų išrašymo, kai tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, laikotarpis, kurį nustatė Komisija, pernelyg trumpas, ir būtų pagrįsta pratęsti sąskaitų faktūrų išrašymo po to, kai įvyksta apmokestinimo momentas, laikotarpį.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 19 punkto a papunktis

Direktyva 2006/112/EB

226 straipsnio 4 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4) prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodas, kaip nurodyta 214 straipsnyje;

4) prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens 214 straipsnyje nurodytas PVM mokėtojo kodas, kurį naudodamas prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo gavo tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, už kurias jam tenka prievolė sumokėti PVM, arba gavo tiekiamas prekes kaip nurodyta 138 straipsnyje;

Pagrindimas

Pranešėjas siūlo išlaikyti pirminį PVM direktyvos tekstą, nes reikalavimas naudoti PVM mokėtojo kodą tiekiant prekes ar teikiant paslaugas toje pačioje valstybėje taip pat būtų papildoma našta verslui.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 20 punktas

Direktyva 2006/112/EB

226 b straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Remiantis 220a ir 221 straipsniais išrašytoje supaprastintoje sąskaitoje faktūroje nurodomi tik šie duomenys:

1. Remiantis 220a ir 221 straipsniais išrašytoje supaprastintoje sąskaitoje faktūroje nurodomi tik šie duomenys:

a) išrašymo data;

a) išrašymo data;

b) prekes tiekiančio ar paslaugas teikiančio apmokestinamojo asmens identifikavimo duomenys;

b) prekes tiekiančio ar paslaugas teikiančio apmokestinamojo asmens identifikavimo duomenys, nurodant asmens PVM mokėtojo kodą;

c) tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų identifikavimo duomenys;

c) tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų identifikavimo duomenys;

d) mokėtina PVM suma arba jai apskaičiuoti reikalinga informacija.

d) PVM tarifas ir mokėtina PVM suma arba jai apskaičiuoti reikalinga informacija;

 

da) kai išrašyta sąskaita faktūra yra dokumentas ar pranešimas, kuris iš dalies pakeičia pirminę sąskaitą faktūrą, kaip nurodyta 219 straipsnyje - konkreti ir vienareikšmiška nuoroda į pirminę sąskaitą faktūrą.

 

2. Valstybės narės gali reikalauti, kad remiantis 220a ir 221 straipsniais išrašytose supaprastintose sąskaitose faktūrose būtų nurodomi šie su konkrečiais sandoriais ar apmokestinamųjų asmenų kategorijomis susiję duomenys:

 

a) prekes tiekiančio ar paslaugas teikiančio apmokestinamojo asmens tapatybės duomenys, nurodant to asmens vardą, pavardę ir adresą;

 

b) unikalus sąskaitos faktūros vienos ar kelių serijų eilės numeris;

 

 

c) prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens tapatybės duomenys, nurodant to asmens PVM mokėtojo kodą, vardą, pavardę ir adresą;

 

d) kai taikoma PVM lengvata ar kai prekes arba paslaugas įsigyjančiam asmeniui tenka prievolė sumokėti PVM - duomenys, kuriuos būtina pateikti pagal 226 ir 226a straipsnius.

Pagrindimas

Kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp supaprastinimo procedūrų ir veiksmingos kontrolės, valstybės narės turi sugebėti taikyti griežtas sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles ir tokiu būdu užtikrinti, jog nebus neigiamo poveikio biudžeto pajamoms.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 22 punktas

Direktyva 2006/112/EB

230 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos gali būti išreikštos bet kuria valiuta, jei mokėtina ar kredituotina PVM suma yra išreikšta nacionaline valstybės narės, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, valiuta pagal Europos centrinio banko valiutų kursą, paskelbtą prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimo dieną, arba, jeigu tą dieną valiutų kursas neskelbiamas, pagal ankstesnę dieną paskelbtą valiutų kursą.

Sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos gali būti išreikštos bet kuria valiuta, jei mokėtina ar kredituotina PVM suma yra išreikšta nacionaline valstybės narės, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, valiuta pagal vieną iš keitimo kursų, kaip nurodyta 91 straipsnyje.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama tolesnio suderinimo su 91 straipsnyje nustatyta valiutos keitimo kurso taisykle (plg. pakeitimas 1).

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 25 punktas

Direktyva 2006/112/EB

223, 234, 235 ir 237 straipsniai

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25) 233, 234, 235 ir 237 straipsniai išbraukiami.

(25) 233, 234 ir 235 straipsniai išbraukiami.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 25 a punktas (naujas)

Direktyva 2006/112/EB

237 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

25a) 237 straipsnis pakeičiamas taip:

 

„237 straipsnis

 

Kiekviena valstybė narė iki 2013 m. gruodžio 31 d. pateikia Komisijai elektroninių sąskaitų faktūrų sistemos įgyvendinimo vertinimo ataskaitą. Šiose ataskaitose visų pirma atkreipiamas dėmesys į techninius sunkumus ar trūkumus, su kuriais susidūrė apmokestinamieji asmenys ir mokesčių administratorius, taip pat pateikiamas su elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymu susijusios nesąžiningos veiklos po to, kai buvo panaikintas reikalavimas į elektronines sąskaitas įtraukti keitimąsi elektroniniais duomenimis (EDI) arba elektroninį parašą poveikio vertinimas. Iki 2014 m. liepos 1 d. Komisija, remdamasi iš valstybių narių gautomis vertinimo ataskaitomis, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais.

Pagrindimas

Pirminiame Direktyvos straipsnyje teigiama, kad turėtų būti tikrinamas elektroniniu būdu nusiųstų arba pateiktų sąskaitų turinio vientisumas ir kilmės autentiškumas. Saugus elektroninis parašas ir (arba) saugus apsikeitimas elektroniniais duomenimis (angl. EDI) – tai pagrindinės priemonės, kuriomis galima atlikti minėtąjį patikrinimą ir tokiu būdu sumažinti galimybių piktnaudžiauti elektroninėmis sąskaitomis.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 29 punktas

Direktyva 2006/112/EB

244 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąskaitos faktūros saugomos laikantis taisyklių, nustatytų valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo įmonę arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio tiekia prekes ar teikia paslaugas, arba, jeigu nėra tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, valstybėje narėje, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąja vietą ar paprastai gyvena arba kurioje turi būti kitu būdu užsiregistravęs PVM tikslais.

Sąskaitos faktūros gali būti saugomos tokia pačia forma, kokia jos buvo gautos, nesvarbu, ar popierine, ar elektronine. Kai reikia, popierinė sąskaita faktūra gali būti perkelta į elektroninę laikmeną. Kitais požiūriais sąskaitos faktūros saugomos laikantis taisyklių, nustatytų valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo įmonę arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio tiekia prekes ar teikia paslaugas, arba, jeigu nėra tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, valstybėje narėje, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąja vietą ar paprastai gyvena arba kurioje turi būti kitu būdu užsiregistravęs PVM tikslais.

Pagrindimas

Svarbu aiškiai ir tiksliai nustatyti, kad popierinės ir elektroninės sąskaitos vienodai galioja. Popierinėms sąskaitoms saugoti reikia vietos, o tam išleidžiami pinigai. Dėl to, kad leidžiama saugoti sąskaitas elektronine forma, Europos įmonės gali tapti veiksmingesnės ir sumažinti savo administracines išlaidas.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 32 punktas

Direktyva 2006/112/EB

247 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Apmokestinamasis asmuo užtikrina, kad sąskaitos faktūros būtų saugomos šešerius metus.

Apmokestinamasis asmuo užtikrina, kad sąskaitos faktūros būtų saugomos penkerius metus. Šis straipsnis nepažeidžia nacionalinių nuostatų, nesusijusių su PVM, kuriomis nustatomi skirtingi privalomi patvirtinančiųjų dokumentų, įskaitant sąskaitas faktūras, saugojimo laikotarpiai.

Pagrindimas

Svarbu aiškiai ir tiksliai nustatyti, kad popierinės ir elektroninės sąskaitos vienodai galioja. Popierinėms sąskaitoms saugoti reikia vietos, o tam išleidžiami pinigai. Dėl to, kad leidžiama saugoti sąskaitas elektronine forma, Europos įmonės gali tapti veiksmingesnės ir sumažinti savo administracines išlaidas. Sutrumpinus sąskaitų originalų saugojimo bylose laikotarpį taip pat sumažėja saugojimo vietos poreikis.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 34 punktas

Direktyva 2006/112/EB

248 a straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34) Į XI antraštinės dalies 3 skyriaus 4 skirsnį įterpiamas 248a straipsnis:

Išbraukta.

„248a straipsnis

 

Kontrolės tikslais valstybės narės, kuriose reikia sumokėti mokestį, gali pareikalauti, kad tam tikros sąskaitos faktūros būtų išverstos į jų oficialiąsias kalbas.“

 

Pagrindimas

Reikalavimas, kad valstybės narės išverstų tam tikras sąskaitas faktūras į savo oficialiąsias kalbas, gali tapti didele našta, ypač mažoms įmonėms.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 36 a punktas (naujas)

Direktyva 2006/112/EB

XIV antraštinės dalies 4 a skyrius (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36a) Po 401 straipsnio įterpiamas šis skyrius:

 

„4a skyrius

 

E. administravimas

 

401a straipsnis

 

Siekdama aktyviai plėtoti veiksmingą ir patikimą e. administravimą PVM srityje, Komisija įvertina esamas e. administravimo priemones valstybėse narėse ir skatina valstybių narių keitimąsi pažangiąja patirtimi šioje srityje. Be to, Komisija naudoja Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje pagerinti (Fiscalis 2013), nustatytą 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1482/2007EB1, kartu su kitais esamais Sąjungos fondais, pvz., struktūriniais fondais, siekiant teikti techninę pagalbą toms valstybėms narėms, kurioms labiausiai reikia patobulinti turimą e. administravimą prisijungus prie didžiausių visos Sąjungos informacinių technologijų sistemų ir naudojantis šiomis sistemomis.“

 

1 OL L 330, 2007 12 15, p. 1.

Pagrindimas

Veiksmingas ir patikimas e. administravimas turi būti pagrįstas valstybių narių pažangiąja patirtimi ir remiamas „Fiscalis“ programos ir esamų ES fondų lėšomis.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Sąskaitų faktūrų išrašymo direktyva, kuri šiuo metu yra įtraukta į PVM direktyvą, ne iki galo įgyvendino tikslą supaprastinti, atnaujinti ir suderinti PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles. Kadangi valstybės narės turėjo galimybę nustatyti skirtingas sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles, šios taisyklės nėra visiškai suderintos. Tai akivaizdžiai matyti iš to, kad taikomos skirtingos e. sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės.

Komisijos pasiūlymas

Komisija siekia:

•       supaprastinti teisės aktus ir administracines procedūras ES ir nacionalinėms valdžios institucijoms bei privatiems subjektams;

•       pašalinti vidaus rinkoje esančias teisines kliūtis, susijusias su PVM sąskaitomis faktūromis;

•       supaprastinti įmonių įsipareigojimus teikti informaciją, taip sumažinant administracinę naštą;

•       paskatinti įmones taikyti taupų ir veiksmingą e. sąskaitų faktūrų išrašymą.

Tam, kad įgyvendintų minėtus tikslus, Komisija siekia sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, nustatyti suderintas sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles sumažinant šių taisyklių įvairovę valstybėse narėse ir užtikrinti, kad mokesčių institucijos e. sąskaitas faktūras pripažintų tokiomis pačiomis sąlygomis, pagal kurias jos pripažįsta ir popierines sąskaitas faktūras.

Pasiūlymas taip pat bus naudingas MVĮ, nes jis sudarys sąlygas naudoti supaprastintas sąskaitas faktūras, įskaitant mažų sumų sąskaitas faktūras, kurios MVĮ yra itin svarbios, ir taip pat suteiks visoms valstybėms narėms galimybę leisti MVĮ tvarkyti PVM apskaitą remiantis grynųjų pinigų principu pagal grynųjų pinigų apskaitos sistemą.

Šiuo pasiūlymu Komisija tikisi išplėsti e. sąskaitų faktūrų naudojimą panaikinant teisines kliūtis perduoti ir saugoti e. sąskaitas faktūras.

Be to, pasiūlymu siekiama kovoti su sukčiavimu nustatant griežtesnes taisykles, reglamentuojančias sąskaitos faktūros svarbą atskaitant PVM, ir sudarant sąlygas sparčiau keistis informacija apie prekių tiekimą ar paslaugų teikimą Bendrijos viduje.

Konkretūs pasiūlymo aspektai

Prievolė apskaičiuoti mokestį už Bendrijos viduje tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas

Komisija siūlo supaprastinti taisykles, reglamentuojančias prievolę apskaičiuoti mokestį už Bendrijos viduje tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas. Taip siekiama nustatyti bendrą datą, kurią atsiranda prievolė apskaičiuoti mokestį. Tai bus ta apmokestinamojo įvykio data, kuri nustatoma pagal prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laiką. Reikalaujant išrašyti sąskaitą faktūrą iki 15 mėnesio dienos nuo apmokestinamojo įvykio, sąskaita faktūra išliks svarbiausiu dokumentu, patvirtinančiu prekių tiekimą ar paslaugų teikimą Bendrijos viduje. Be to, prievolės apskaičiuoti mokestį už Bendrijos viduje įsigyjamas prekes ar paslaugas data pakeičiama taip, kad atitiktų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo Bendrijos viduje datą.

Teisė į atskaitą

Pasiūlymu teisė į atskaitą susiejama su reikalavimu išsaugoti sąskaitą faktūrą atskaitymo tikslais. Tai siūlydama Komisija nori užtikrinti, kad būtų vienodai traktuojami prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui nustatyti reikalavimai išrašyti sąskaitą faktūrą ir prekes ar paslaugas įsigyjančiam asmeniui nustatyti reikalavimai išsaugoti sąskaitą faktūrą, kad pasinaudotų teise į atskaitą.

Sąskaitų faktūrų išrašymas

Šiuo metu iki galo neaišku, kurioje valstybėje narėje taikomos sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės. Dėl to įmonėms kyla tam tikrų sunkumų. Apmokestinamasis asmuo, tiekiantis prekes ar teikiantis paslaugas, už kurias mokestį reikia mokėti kitoje valstybėje narėje, turėtų laikytis kitos valstybės narės sąskaitų faktūrų išrašymo reikalavimų, kurie gali skirtis nuo taisyklių toje valstybėje narėje, kurioje jis įsisteigęs. Pasiūlymu siekiama išspręsti problemą parengiant sąskaitų faktūrų už įmonių tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas kitoms įmonėms išrašymo suderintas taisykles, dėl to apmokestinamasis asmuo, išrašantis sąskaitą faktūrą toje šalyje, kurioje jis įregistruotas PVM mokėtoju, jausis teisiškai užtikrintas, kad sąskaita faktūra galios visoje ES.

Sąskaitų faktūrų turinys

Pasiūlymu siekiama sukurti dviejų pakopų sąskaitų faktūrų išrašymo sistemą. Pirma, įtvirtinama nuostata, kad išsami PVM sąskaita faktūra – tai privaloma sąskaita faktūra, kurioje pateikiama išsami informacija apie įmonių tiektas prekes ar teiktas paslaugas kitoms įmonėms, kai tikėtina, kad prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo pasinaudos teise į atskaitą. Antra, numatyta galimybė, o tam tikrais atvejais ir reikalavimas išrašyti supaprastintas sąskaitas faktūras.

Padaryti trys akivaizdūs galiojančių PVM direktyvos 226 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl išsamios PVM sąskaitos faktūros pakeitimai:

–       reikalavimas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui sąskaitoje faktūroje nurodyti prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodą;

–       antras pakeitimas – prekių tiekimo ar paslaugų teikimo data pakeičiama prievolės apskaičiuoti mokestį data. Taip prekių ar paslaugų gavėjas žino, kokiu laikotarpiu gali pasinaudoti teise į atskaitą;

–       trečias pakeitimas susijęs su atvirkštiniu tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinimu: prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas išsamioje sąskaitoje faktūroje galės nenurodyti PVM tarifo ir mokėtinos PVM sumos, jeigu prekės tiekiamos arba paslaugos teikiamos kitoje valstybėje narėje.

Dar vienas pakeitimas, kurį verta paminėti, yra susijęs su valiutų kursu, naudojamu išreikšti mokėtiną ar kredituotiną PVM sumą nacionaline valstybės narės, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, valiuta. Komisija siūlo naudoti Europos centrinio banko skelbiamą valiutų kursą.

Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, e. sąskaitų faktūrų atžvilgiu Komisija siūlo vienodai traktuoti tiek popierines, tiek elektronines sąskaitas faktūras.

Galiausiai pasiūlymu nustatomas visai ES bendras 6 metų laikotarpis, kurį turi būti saugomos sąskaitos faktūros. Taip suteikiama galimybė vienodomis sąlygomis keistis sąskaitomis faktūromis iš skirtingų valstybių narių.

Keletas svarstytinų klausimų

Apskritai pranešėjas pasiūlymą vertina palankiai. Vis dėlto jis norėtų atkreipti Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narių dėmesį į tam tikrus klausimus.

Nagrinėdamas pradinį Komisijos pasiūlymą, pranešėjas pastebėjo, kad dėl kai kurių iš pasiūlytų priemonių mokesčių administratoriams gali kilti problemų, nes jos gali neigiamai paveikti tam tikros kontrolės atlikimo būdus, ypač mažose valstybėse narėse. Tai gali neigiamai paveikti įplaukas. Pranešėjo manymu, svarbu nustatyti supaprastinimo procedūrų ir veiksmingos mokesčių administratorių atliekamos kontrolės pusiausvyrą, taip pat atsižvelgiant į masto ekonomijos klausimą. Todėl pranešėjas siūlo nedrausti valstybėms narėms nustatyti griežtų sąskaitoms faktūroms taikomų taisyklių, pavyzdžiui, įsiregistravusiems mažmeniniams platintojams taikomas reikalavimas išduoti mokesčių institucijų patvirtinto fiskalinio kasos aparato kvitą. Panašiai pranešėjas taip pat siūlo, kad mokesčių institucijoms būtų suteikta galimybė nustatyti papildomus oficialius reikalavimus (pvz., eilės numeriai), taikomus supaprastintoms sąskaitoms faktūroms.

Kalbant apie reikalavimą išsaugoti galiojančią sąskaitą faktūrą, kad būtų galima pasinaudoti teise į atskaitą, buvo išreikštas susirūpinimas, ar tokia taisyklė nesukels sunkumų sąžiningoms įmonėms, gaunančioms prekes arba paslaugas ne iš ES, nes ne ES prekių tiekėjai arba paslaugų teikėjai nebūtinai žino PVM sąskaitų faktūrų išrašymo reikalavimus ES. Panašūs klausimai kyla dėl reikalavimo visais atvejais išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už neapmokestinamas prekes, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės, kuriuose šiuo metu netaikomas reikalavimas išrašyti sąskaitas faktūras už neapmokestinamas prekes, turėtų atlikti brangiai kainuojančius sistemų pakeitimus, kad galėtų pateikti sąskaitas faktūras.

Taip pat kyla klausimas, ar taikant reikalavimą naudoti ECB dienos kursą tais atvejais, kai sąskaita faktūra išrašoma kita valiuta, nei tos valstybės narės, kurioje mokėtinas mokestis, įmonėms nebūtų užkraunama didelė našta.

Kaip naujas sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles pranešėjas siūlo kiek įmanoma labiau sumažinti prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams tenkančią administracinę naštą, aiškiai nurodant, kad tam tikrais atvejais sąskaita faktūra turėtų būti išrašoma pagal prekių tiekėjo ir paslaugų teikėjo valstybėje narėje taikomas taisykles. Taip pat būtų tikslinga paaiškinti, kad tuo atveju, kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas neturi padalinio Bendrijos teritorijoje, iš kurio tiekia prekes arba teikia paslaugas, išrašant sąskaitas faktūras neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje nustatytos taisyklės. Toks paaiškinimas padės tinkamai įgyvendinti taisykles, reglamentuojančias pirkimo PVM atskaitą.

Reikalavimas naudoti prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodą toje pačioje valstybėje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms taip pat reikštų papildomą naštą. Šiuo metu daugelyje valstybių narių nereikalaujama prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodo, kai prekės tiekiamos arba paslaugos teikiamos toje pačioje valstybėje.

Galiausiai tam, kad sistema veiktų gerai, labai svarbu, kad valstybėms narėms, kuriose dar ne iki galo įdiegtos naujos mokesčių srities informacinės technologijos, būtų teikiama reikiama parama arba pasitelkiant FISCALIS programą, arba pasinaudojant kitomis finansavimo galimybėmis.

Išvada

Pranešėjas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą kaip teigiamą priemonę, kuria suteikiama aiškumo ir teisinio tikrumo apmokestinamiems asmenims ir institucijoms, kartu numatant papildomas kovos su sukčiavimu PVM srityje priemones.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ  (9.3.2010)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių

(COM(2009)0021 – C7‑0078/2009 – 2009/0009(CNS))

Nuomonės referentė: Alexandra Thein

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendrosios aplinkybės

Direktyvoje dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos skirta sąlyginai mažai dėmesio sąskaitų faktūrų išrašymo nuostatoms, keistinoms Komisijos pasiūlymu. Sąskaitos faktūros yra pagrindinis pridėtinės vertės mokesčio sistemos elementas, nes jos, kaip esminis sumokėtų mokesčių įrodymas išskaičiuojant PVM, atlieka svarbų vaidmenį ūkinėje veikloje.

Tačiau pagal galiojančias sąskaitų faktūrų išrašymo nuostatas atsiranda nereikalingos administracinės naštos, be to, patirtis rodo, kad šios nuostatos dažniausiai nepateisino lūkesčių. Daugybė ūkio subjektų skundų paskatino Komisiją peržiūrėti sąskaitų faktūrų išrašymo nuostatas. Viena vertus numatyta supaprastinti nuostatas ir iš dalies jas suderinti siekiant palengvinti įmonėms tarpvalstybinę ūkinę veiklą. Be to, siūloma atsižvelgti ir į technologijų pažangą ir panaikinti skirtumą tarp elektroniniu būdu atsiųstų sąskaitų faktūrų ir popierinių sąskaitų faktūrų. Sąskaita faktūra, kaip pagrindinis sumokėtų mokesčių įrodymas, yra svarbi ir mokesčių institucijoms. Todėl Komisijos pasiūlyme šiuo klausimu numatytos supaprastintos kovos su sukčiavimu PVM srityje priemonės.

Nuomonės referentės pozicija

Nuomonės referentė pritaria Komisijos pasiūlymo rengimo motyvams ir tikslams. Nereikalinga administracinė našta įmonėms brangiai kainuoja ir varžo ekonomikos augimą bei inovacijų plėtrą. Siūlomomis priemonėmis bus palengvinta MVĮ ūkinė veikla.

Ypač pritariama ketinimui panaikinti reikalavimą elektroninėje sąskaitoje faktūroje naudoti pažangųjį elektroninį parašą arba siųsti ją naudojantis keitimosi elektroniniais duomenimis sistema. Jei ateityje elektroninės ir popierinės sąskaitos faktūros bus traktuojamos vienodai, įmonės pradės dažniau išrašyti sąskaitas faktūras elektroniniu būdu ir joms atsiras didelės galimybės sumažinti išlaidas. Nuomonės referentė nemano, kad tik elektroninis parašas ar keitimosi elektroniniais duomenimis sistema pakankamai užtikrina apsaugą nuo sukčiavimo mokesčių srityje. Pirma, sąskaita faktūra nėra vienintelis dokumentas, kuriuo įrodoma, kad paslauga iš tikrųjų buvo sutekta. Antra, daugelis įmonių jau įdiegė į savo veiklos procesą apsaugos priemones, kurios užtikrina saugų duomenų perdavimą elektroniniu būdu. Trečia, sukčiavimo nepavyks išvengti net ir taikant dabar galiojančius didelius reikalavimus. Ir ketvirta, ar įmonė tinkamai moka mokesčius pavyks nustatyti tik atlikus įmonės auditą.

Kritiškai vertinama tai, jog Komisija, paskelbusi apie tai, kad bus sutaupyta 18 milijardų eurų, iš anksto neatliko išsamaus poveikio įvertinimo, kuriame būtų nurodyta, kokiu pagrindu apskaičiuojama sutaupytų lėšų suma. Nuomonės referentės nuomone, tokiu būdu Komisija prieštarauja savo pačios nustatytoms 2009 m. sausio mėn. poveikio vertinimo atlikimo gairėms.

Nuomonės referentė ir toliau mano, kad siūloma nauja 249 straipsnio formuluotė nepriimtina. Pagal dabartinę straipsnio formuluotę elektroninę prieigą prie apmokestinamojo asmens duomenų saugojimo įrenginių turi tik institucijos tos valstybės narės, kurioje įsisteigęs apmokestinamasis asmuo. Tai galioja ir tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo savo mokesčių duomenis saugo kitoje valstybėje narėje negu toje valstybėje narėje, kurioje jis yra įsisteigęs. Išimties atvejais, kai apmokestinamasis asmuo privalo sumokėti mokesčius kitoje valstybėje narėje negu toje, kurioje jis yra įsisteigęs, atitinkama valstybė narė, norėdama patikrinti įtartinus atvejus, turi taikyti savitarpio pagalbos procedūrą. Taip ir turėtų likti.

Tačiau pagal Komisijos pasiūlymą ateityje elektroninė prieiga prie duomenų būtų įmanoma ir minėtaisiais išimties atvejais. Tokiu atveju, pavyzdžiui, Vokietijos mokesčių institucijos turėtų elektroninę prieigą prie įmonės, kurios būstinė yra Belgijoje, duomenų, jei ši įmonė turėtų mokėti mokesčius Vokietijoje. Tokiu atveju pirmą kartą būtų sudaryta galimybė vienai valstybei narei elektroniniu būdu susipažinti su įmonės, kurios būstinė yra kitoje valstybėje narėje, mokamais mokesčiais. Sunku įsivaizduoti, kaip elektroniniu būdu būtų galima susipažinti su konkrečiais duomenimis ir kartu nematyti kitų su mokesčių mokėjimu nesusijusių duomenų.

Nors nuomonės referentė ir pripažįsta, kad yra būtina veiksmingai kovoti su sukčiavimu, tačiau tai nepateisina tokių plačių tarptautinių įgaliojimų, apribojančių įmonių ekonominę laisvę. Reikia rasti tinkamą pusiausvyrą siekiant suderinti kovą su sukčiavimu ir duomenų apsaugą. Komisija nepagrindė, kodėl reikia suteikti tokių plačių prieigos įgaliojimų.

PAKEITIMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 8 punktas

Direktyva Nr. 2006/112/EB

167 a straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės, taikydamos neprivalomąją sistemą, gali nustatyti, kad apmokestinamieji asmenys privalo pasinaudoti teise į atskaitą vėliau – tada, kai prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui sumokamas PVM, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

2. Valstybės narės, taikydamos neprivalomąją sistemą, nustato, kad apmokestinamieji asmenys privalo pasinaudoti teise į atskaitą vėliau – tada, kai prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui sumokamas PVM, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

Pagrindimas

Pajamomis ir mokėjimais grindžiama apskaitos sistema, tapusi privaloma MVĮ, bus veiksminga ekonominė priemonė, skatinanti šias įmones vykdyti sandorius, o tai yra itin pateisinama dabartinės krizės metu. Ši priemonė taip pat bus labiau suderinama su Smulkiojo verslo akto tikslu.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 29 punktas

Direktyva 2006/112/EB

244 straipsnio trečia pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąskaitos faktūros saugomos laikantis taisyklių, nustatytų valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo įmonę arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio tiekia prekes ar teikia paslaugas, arba, jeigu nėra tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, valstybėje narėje, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąja vietą ar paprastai gyvena arba kurioje turi būti kitu būdu užsiregistravęs PVM tikslais.

Sąskaitų faktūrų saugojimo atžvilgiu taikomi teisės aktai, priimti valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo įmonę arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio tiekia prekes ar teikia paslaugas, arba, jeigu nėra tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, taikomi teisės aktai, priimti valstybėje narėje, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąja vietą ar paprastai gyvena arba kurioje turi būti kitu būdu užsiregistravęs PVM tikslais.

Pagrindimas

Siekiama patikslinti, kadangi „sąskaitos faktūros saugomos“ gali reikšti ne tik pasirinktą būdą ir pagrindą, bet ir saugojimo laikotarpį.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 32 punktas

Direktyva 2006/112/EB

247 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Apmokestinamasis asmuo užtikrina, kad sąskaitos faktūros būtų saugomos šešerius metus.

Apmokestinamasis asmuo užtikrina, kad sąskaitos faktūros būtų saugomos mažiausiai šešerius metus.

Pagrindimas

Šis straipsnis turi būti interpretuojamas remiantis 244 straipsnio trečiąja pastraipa: šešeri metai yra visuotinai taikomas minimalus laikotarpis, o kiekvienai valstybei narei leidžiama nustatyti ilgesnius laikotarpius remiantis savo praktika (pvz., Rumunijoje pagalbos statyboms laikotarpis yra 20 metų, todėl saugojimo laikotarpis gali būti ne mažesnis kaip 20 metų).

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės

Nuorodos

COM(2009)0021 – C6-0078/2009 – 2009/0009(CNS)

Atsakingas komitetas

ECON

Nuomonę pateikė

      Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

19.10.2009

 

 

 

Nuomonės referentas

      Paskyrimo data

Alexandra Thein

2.9.2009

 

 

Svarstymas komitete

3.12.2009

28.1.2010

 

 

Priėmimo data

8.3.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Marielle Gallo, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Alexandra Thein, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Sergio Gaetano Cofferati, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Toine Manders, József Szájer


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės

Nuorodos

COM(2009)0021 – C6-0078/2009 – 2009/0009(CNS)

Konsultacijos su EP data

27.2.2009

Atsakingas komitetas

      Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

19.10.2009

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

      Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

19.10.2009

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

David Casa

21.7.2009

 

 

Svarstymas komitete

2.12.2009

21.1.2010

22.2.2010

 

Priėmimo data

17.3.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Pascal Canfin, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Markus Ferber, Elisa Ferreira, Vicky Ford, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Sylvie Goulard, Enikő Győri, Othmar Karas, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Ivari Padar, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Peter Skinner, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

David Casa, Sari Essayah, Robert Goebbels, Syed Kamall, Philippe Lamberts, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Catherine Stihler, Zoran Thaler

 

 

Teisinė informacija - Privatumo politika