PRANEŠIMAS dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

PRIEDAS

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (25.3.2010)

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (23.2.2010)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

25.3.2010 - (2009/2225(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Pilar del Castillo Vera

Procedūra : 2009/2225(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0066/2010

Pateikti tekstai :

A7-0066/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/05/2010 - 13.43
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0133

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
PRIEDAS
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės. „2015.eu“

(2009/2225(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaita. Pagrindiniai i2010 strategijos pasiekimai 2005–2009 m.“ (COM(2009)0390),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557));

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti[1],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos dažnių spektro politikos[2],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Europos plačiajuosčio ryšio politikos kūrimo[3],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje[4],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7-0066/2010),

A. kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) prasiskverbia praktiškai į visas mūsų gyvenimo sritis ir yra neatsiejamos nuo mūsų noro turėti klestinčią ir konkurencingą ekonomiką, apsaugoti aplinką ir gyventi demokratiškesnėje, atviresnėje ir ne tokioje izoliuotoje visuomenėje,

B. kadangi Europa turėtų vaidinti vadovaujantį vaidmenį kuriant ir taikant informacines ir ryšių technologijas, užtikrinančias didesnę vertę piliečiams ir įmonėms; kadangi informacinės ir ryšių technologijos padeda įveikti dabartinius struktūrinius iššūkius, padėdamos pasiekti tvaraus ekonominio augimo,

C. kadangi pasinaudoti šios skaitmeninės revoliucijos nauda Europa galės tik tada, jeigu visi ES piliečiai bus aktyviai įtraukiami į naująją skaitmeninę visuomenę ir bus sudaromos visos galimybės dalyvauti šios visuomenės gyvenime, o imantis politinių veiksmų svarbiausia bus žmogus, kadangi ši skaitmeninė revoliucija daugiau negali būti laikoma pramoninės praeities kaita, o turėtų būti laikoma esminio virsmo procesu,

D. kadangi skaitmeninės visuomenės vystymasis turėtų didinti socialinę įtrauktį ir visiems ES gyventojams suteikti galimybių naudotis skaitmeninėmis technologijomis, taip pat šis vystymasis turėtų būti paremtas veiksminga politika, kuria siekiama mažinti skaitmeninę atskirtį visoje ES ir didesniam skaičiui gyventojų suteikti e. įgūdžių, kad gyventojai galėtų visapusiškai naudotis informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis,

E. kadangi, nors plačiajuostis ryšys prieinamas 90 proc. ES gyventojų, juo naudojasi tik 50 proc. namų ūkių,

F kadangi konkurencingos ryšių rinkos yra svarbios, užtikrinant, kad vartotojai gautų daugiausia naudos pasirinkimo, kokybės ir kainos priimtinumo požiūriu,

G. kadangi Europos potencialas yra neatskiriamai susijęs su gyventojų gebėjimais, darbo jėga ir organizacijomis; kadangi kai nesama gebėjimų, informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros ekonominė ir socialinė pridėtinė nauda nedidelė,

H. kadangi IRT gali būti labai galinga priemonė stiprinant pastangas siekti teigiamo ir tvaraus vystymosi visame pasaulyje ir kovoti su skurdu ir socialine bei ekonomine nelygybe,

I. kadangi piliečiai susilaikys nuo dalyvavimo, laisvo nuomonės reiškimo ir sandorių sudarymo, jeigu nepakankamai pasitikės naujosios skaitmeninės erdvės teisės aktais; kadangi pagrindinių teisių užtikrinimas ir taikymas šiomis sąlygomis yra pagrindinė piliečių pasitikėjimo sąlyga; kadangi intelektinės nuosavybės teisių (INT) ir kitų teisių apsaugos garantijos yra esminė verslo pasitikėjimo sąlyga,

J. kadangi nusikaltimų internete, pavyzdžiui, kurstymų vykdyti teroristinius išpuolius, nusikalstamus veiksmus neapykantos pagrindu ir vaikų pornografijos atvejų skaičius išaugo, ir tai asmenims, tarp jų ir vaikams, kelia pavojų,

K. kadangi Europos kultūros ir kūrybinė pramonė atlieka esminį vaidmenį ne tik skatinant kultūrų įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą ir dalyvaujamąją demokratiją Europoje, bet ir yra svarbus Europos Sąjungos tvaraus vystymosi bei ekonomikos atgaivinimo variklis; kadangi diskusijose apie kūrybinio turinio bendrosios rinkos sukūrimą reikia ypač didelį dėmesį skirti kultūrinėms ir kalbinėms ypatybėms,

L. kadangi Europos demokratinė visuomenė, piliečių dalyvavimas visuomenės diskusijose ir informacijos prieiga skaitmeninėje erdvėje labai priklauso nuo gyvybingo ir konkurencingo spaudos sektoriaus, kuris yra ketvirtasis demokratijos ramstis,

M. kadangi dėl nepakankamos informacijos bei komunikacijos technologijų kūrimo, platinimo ir panaudojimo pažangos augimas ir produktyvumas gerokai atsilieka, ir kadangi jaunos IRT naujoves diegiančios įmonės, turinčios stiprų augimo potencialą, sunkiai dirba siekdamos ilgesniam laikui įsitvirtinti rinkose,

N. kadangi privatus ir viešasis sektoriai turėtų investuoti į tokias naujas inovatyvias platformas, pavyzdžiui, kompiuterinių technologijų naudojimas internete (angl. cloud computing), e. sveikata, pažangieji skaitikliai, sumanus mobilumas, kt.; kadangi vieningos Europos rinkos stiprinimas leistų didinti susidomėjimą investicijomis į Europos ekonomiką ir rinkas ir pasitarnautų masto ekonomikai,

O. kadangi bendroji skaitmeninių internetinių ir ryšių paslaugų rinka Europoje dar veikia ne visai efektyviai; kadangi laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui ir tarpvalstybinei e. prekybai šiuo metu itin trukdo fragmentinės nacionalinio lygmens taisyklės; kadangi Europos įmonės ir viešosios paslaugos turėtų ekonominės ir socialinės naudos iš pažangių IRT paslaugų ir programų naudojimo,

P. kadangi, nors internetinė prekyba yra sparčiausiai auganti mažmeninės prekybos sritis, atotrūkis tarp vietos ir tarpvalstybinės e. prekybos įmonių ES didėja; kadangi Komisijos komunikate dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais ES (COM(2009)0557) nurodyta, kad tarpvalstybinė įmonių e. prekyba atveria dideles taupymo galimybes ES piliečiams,

1. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ryžtingos skaitmeninės strategijos ir veiksmų plano, pagal kurį Europa galėtų daryti pažangą siekdama atviros ir klestinčios skaitmeninės visuomenės, kurioje visiems piliečiams būtų siūlomos ekonominės, socialinės ir kultūrinės galimybės; siūlo pavadinti šią naują skaitmeninę darbotvarkę „Darbotvarkė 2015.eu“ ir vadovautis aukštyn kylančios spiralės „2015.eu“ modeliu;

2. pabrėžia, kad svarbu ir toliau siekti, kad visi piliečiai ir vartotojai turėtų visuotinę prieigą prie sparčiojo fiksuotojo ir mobilaus plačiajuosčio ryšio, kartu išsaugant konkurenciją, kuri būtų naudinga vartotojams; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia tikslinės politikos, pagal kurią būtų skatinama konkurencija ir veiksmingos investicijos ir inovacijos siekiant naujų ir geresnių prieigos infrastruktūrų ir vartotojų pasirinkimo prieigos teikimo srityje sąžiningomis sąlygomis ir konkurencinga kaina visiems gyventojams neatsižvelgiant į vietovę, ir taip būtų užtikrinama, kad nė vienas Europos pilietis nepatirtų atskirties;

3. mano, kad iki 2013 m. kiekvienas ES namų ūkis turėtų turėti prieigą prie plačiajuosčio interneto konkurencinga kaina; ragina Komisiją ir valstybes nares svisomis politikos priemonėmis užtikrinti plačiajuosčio ryšio galimybes visiems Europos piliečiams, naudojant Europos struktūrinius fondus, Europos ekonomikos atkūrimo planą ir papildomus skaitmeninius dažnius plečiant mobilaus plačiajuosčio ryšio aprėptį ir kokybę; be to, ragina valstybes nares suteikti naują postūmį Europos sparčiojo plačiajuosčio ryšio strategijai, visų pirma atnaujinant nacionalinius plačiajuosčio ir sparčiojo ryšio aprėpties tikslus;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalbos taisyklėse yra kai kurių neaiškumų, kurie gali daryti įtakos Bendrijos remiamoms plačiajuosčio ryšio paslaugoms, ypač valdžios institucijų gebėjimui konsoliduoti savo tinklo pajėgumo poreikį, kuris būtų naujų investicijų pagrindas; prašo Komisijos skubiai spręsti šias problemas;

5. primena, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti kaimo vietovėms, pramonės perkėlimo paveiktoms sritims, taip pat regionams, kurie nuolat kenčia nuo nepalankių gamtos ar demografinių sąlygų, ypač itin atokiems regionams; mano, kad tinkamas sprendimas siekiant užtikrinti veiksmingą plačiajuosčio interneto paslaugų teikimą ir prieigą prie šio interneto šių regionų gyventojams yra bevielio ryšio technologijos, kurios sudaro galimybę per priimtiną laiko tarpą ir pagrįsta kaina iškart prisijungti prie interneto tinklo kamieno;

6. primena, kad pagal su universaliosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus privaloma užtikrinti minimalų nustatytos kokybės paslaugų rinkinį, ir galutiniai naudotojai privalo turėti galimybę naudotis tomis paslaugomis už prieinamą kainą, neiškraipant konkurencijos ir nesudarant papildomos naštos vartotojams ir operatoriams; ragina Komisiją nedelsiant parengti ilgai lauktą universaliųjų paslaugų apžvalgą;

7. pabrėžia, kad neįgaliesiems galutiniams vartotojams svarbu užtikrinti tokio lygio prieigą, kokią turi kiti galutiniai vartotojai, kaip ragino Europos Parlamentas peržiūrėdamas Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyvą; prašo Komisijos darbotvarkėje „2015.eu“ kaip įmanoma labiau atsižvelgti į neįgaliųjų vartotojų poreikius;

8. ragina Komisija atlikti poveikio vertinimą nustatant, kaip galima įgyvendinti numerio perkėlimą visoje ES;

9. toliau būtų mobilusis pasaulio žemynas, ir užtikrinti, kad 75 proc. mobiliųjų vartotojų 2015 m. naudotųsi mobiliuoju plačiajuosčiu ryšiu ir turėtų prieigą prie sparčiojo bevielio ryšio paslaugų;

10. primena, kad reikia sparčiau siekti darnaus nediskriminuojančio papildomų skaitmeninių dažnių spektro naudojimo ir drauge nepakenkti dabartinėms plačiajuosčio ryšio paslaugoms ir jas tobulinti;

11. ragina Komisiją, pasitelkus Radijo spektro komitetą, įvertinti praktinius ir techninius reikalavimus teikiant spektro dažnius ir užtikrinti pakankamą lankstumą, užtikrinant naųjų technologijų ir paslaugų, pavyzdžiui, mobiliojo plačiajuosčio ryšio, diegimą; ragina Komisiją informuoti apie konkurencinę padėtį ir įvykius spektro dažnių rinkoje;

12. pabrėžia tolesnio vertinimo ir mokslinių tyrimų poreikį vertinant esamų ir būsimų spektro vartotojų tarpusavio sąveikos galimybes, sušvelninant potencialias neigiamas pasekmes vartotojams;

13. kadangi prieigos prie interneto procentinė dalis didėja, valstybės narės turėtų stengtis pasiekti, kad iki 2015 m. 50 proc., o iki 2020 m. – 100 proc. ES namų ūkių būtų prisijungę prie sparčiojo ryšio tinklų, sudarant patikimos ir geresnės galutinio vartotojo patirties, kuri atitiktų vartotojų lūkesčius ir poreikius, galimybę; primena, kad siekiant šių tikslų būtina tinkama politikos priemonių sistema, sudaranti privačių investicijų galimybes, kartu išsaugant konkurenciją ir didinant vartotojų pasirinkimą;

14. ragina valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę naująją elektroninių ryšių reguliavimo sistemą prieš nustatytą terminą ir visiškai ją įgyvendinti bei suteikti nacionaliniams reguliuotojams atitinkamus įgaliojimus; pabrėžia, kad pagal naująją programą numatyta nuspėjama ir nuosekli reglamentuojamoji aplinka, kuri skatina investicijas į IRT tinklus, produktus ir paslaugas ir konkurencingą atitinkamą rinką, taip pat prisideda prie veiksmingesnės vieningos informacinės visuomenės paslaugų rinkos; primygtinai reikalauja, kad bet kokiomis gairėmis dėl telekomunikacijos teisės aktų paketo įgyvendinimo kuriant kitos kartos tinklus turėtų būti atsižvelgiama į sąvokas, naudojamas direktyvose, kuriomis puoselėjamas šių tinklų diegimas;

15. mano, kad būtina didinti reguliavimo koordinavimo veiksmingumą užtikrinant, kad kiek galima greičiau pradėtų veikti Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI);

16. ragina suinteresuotus dalyvius taikyti atvirus ryšių tinklo diegimo modelius, kurie leidžia labiau skatinti naujoves ir didinti paklausą;

17. primena, kad reguliavimas turi būti skaidrus ir prognozuojamas ir ragina Komisiją toliau integruoti geresnio reguliavimo principus į teisines ir neteisines iniciatyvas, ypač per tikslinius ir laiku atliekamus poveikio vertinimus;

18. primena, kad tarpusavio sąveikumas ir prieinamumas yra tarpusavyje susiję ir turi būti tas pagrindas, ant kurio būtų statoma efektyvi informacinė visuomenė, kad įvairių produktų, infrastruktūros objektų ir paslaugų tarpusavio sąveikumas leistų europiečiams naudotis paslaugomis ir duomenimis nepriklausomai nuo to, kokia programine įranga jie naudojasi;

19. pabrėžia, kad skaitmeniniai gebėjimai labai svarbūs atvirai skaitmeninei visuomenei ir kad ES piliečiams turėtų būti sudarytos sąlygos ir teikiamos lengvatos įgyti tinkamų skaitmeninių gebėjimų; abrėžia, kad skaitmeninė kompetencija turėtų padėti mažiau galimybių turintiems žmonėms (t. y. vyrenio amžiaus ir turintiems mažas pajamas žmonėms) įsitraukti į visuomenę; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti skaitmeninio raštingumo ir naudojimosi internetu skirtumų, vadinamosios antrosios skaitmeninės atskirties, tarp įvairių visuomenės grupių klausimą; atkreipia dėmesį į labai svarbų įsipareigojimą sumažinti skaitmeninio raštingumo ir kompetencijos spragas iki 2015 m. vidurio;

20. ragina paisyti skaidrumo, prieigos ir lygių galimybių principo taikant informacijos ir ryšio technologijų (IRT) sistemas, kad jos būtų patogesnės naudoti kuo didesniam skaičiui Europos vartotojų;

21. pabrėžia, kad visos pradinės ir pagrindinės mokyklos iki 2013 m. privalo būti prisijungusios prie patikimo ir kokybiško, o iki 2015 m. – prie sparčiojo interneto, kur galima, panaudojant regioninės ir sanglaudos politikos priemones; primena, kad IRT mokymas ir e. mokymas, sudarantys sąlygas naudotis geresnėmis ir prieinamesnėmis švietimo programomis, turėtų tapti sudėtine visą gyvenimą trunkančio mokymo veiklos dalimi;

22. pripažįsta e. mokymosi svarbą: šis švietimo metodas pritaikytas atsižvelgiant į IRT naujoves, kurios gali atitikti asmenų, negalinčių bet kada naudotis prieiga prie įprastų švietimo metodų, reikmes, tačiau pabrėžia, kad esminė prielaida yra būtinybė mokytojams, studentams ir kitoms suinteresuotosioms šalims keistis informacija; mano, kad taip pat būtina skatinti tarptautinius mainus, kad mokymo įstaigos susigrąžintų svarbų vaidmenį tautų savitarpio supratimo skatinimo srityje;

23. rekomenduoja į švietimo sistemą kartu su užsienio kalbomis įtraukti skaitmeninio išprusimo ugdymą ir pradėti jį jau pradinio lavinimo etapu, siekiant kuo anksčiau parengti įgudusius vartotojus;

24. pažymi, kad svarbu ES piliečiams suteikti skaitmeninių įgūdžių siekiant jiems padėti visapusiškai išnaudoti dalyvavismo skaitmeninės visuomenės gyvenime teikiamus privalumus; dar karta patvirtina, jog būtina užtikrinti, kad Europos darbuotojų žinios, įgūdžiai, kompetencija ir kūrybingumas atitiktų aukščiausius visuotinius standartus ir būtų nuolat atnaujinami; mano, kad skaitmeninis raštingumas ir kompetencija turėtų būti svarbiausias ES politikos priemonių aspektas, nes tai yra pagrindinis Europos inovacinę visuomenės stiprinimo veiksnys;

25. siūlo imti vykdyti skaitmeninio raštingumo ir įtraukties veiksmų planą ES ir valstybių narių lygmenimis, šis planas apimtų: specialias skaitmeninio raštingumo mokymo galimybes bedarbiams ir grupėms, kurioms gresia atskirtis; skatinamąsias priemones, skirtas privataus sektoriaus iniciatyvoms rengti visų darbuotojų skaitmeninių gebėjimų ugdymo kursus; Europos masto iniciatyvą „Naršyk protingai“ (angl. Be smart online!) siekiant, kad visi besimokantys, tarp jų ir tie, kurie dalyvauja visą gyvenimą trunkančiame mokyme ir profesiniame rengime išmoktų saugiai naudotis IRT ir internetinėmis paslaugomis; ir bendrą ES lygmens IRT sertifikavimo sistemą;

26. ragina valstybes nares imtis visų būtinų priemonių tam, kad paragintų jaunus darbuotojus pasirinkti, kaip tolimesnę savo karjerą, darbą IRT srityje; kol kas ragina valstybes nares savo nacionalinėse švietimo programose labiau pabrėžti tokių gamtos mokslų, kaip matematika ir fizika dėstymą pradinių klasių moksleiviams; laikosi nuomonės, kad, kadangi esama realaus ir skubaus poreikio imtis veiksmų patenkinant kvailifikuotų IRT darbuotojų paklausą Europoje net ir trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu, reikalingas geresnis pagrindas e. įgūdžių duomenų stebėjimui; ragina ES institucijas imtis tolesnių veiksmų sukurti tokią duomenų bazę;

27. pabrėžia, kad visi ES piliečiai turėtų būti susipažinę su savo pagrindinėmis skaitmeninėmis teisėmis ir įpareigojimais pagal Europos piliečių ir vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje chartiją; mano, kad šioje chartijoje turėtų būti įtvirtintas Bendrijos acquis, visų pirma įskaitant naudotojo teises, susijusias su privatumo apsauga, pažeidžiamais vartotojais ir skaitmeniniu turiniu, taip pat užtikrinant tinkamai veikiančią sąveiką; dar kartą patvirtina, kad skaitmeninių teisių apsauga turėtų būti užtikrinama bendrame visų kitų pagrindinių teisių kontekste;

28. yra tvirtai įsitikinęs, kad privatumo apsauga yra itin svarbi vertybė ir kad visi vartotojai turėtų galėti kontroliuoti savo asmeninius duomenis, įskaitant ir vadinamąją teisę būti pamirštam; ragina Komisiją atsižvelgti ne tik į pačius duomenų apsaugos ir privatumo klausimus, bet ir atkreipti ypatingą dėmesį į išskirtines su šiais klausimais susijusias mažamečių ir suaugusių jaunų žmonių reikmes; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą priimti duomenų apsaugos direktyvą, susijusią su dabartine skaitmenine aplinka;

29. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti skaitmeninį saugumą, kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir brukalais, didinti naudotojų pasitikėjimą ir apsaugoti Europos Sąjungos internetinę erdvę nuo visų rūšių nusikaltimų ir teisės pažeidimų; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai dalyvauti sustiprinto tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje veikloje; primena valstybėms narėms, kad beveik pusė iš jų dar nėra ratifikavę Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų, ir ragina visas valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti šią konvenciją;

30. Ragina valstybes nares imtis priemonių, kad visi Europos piliečiai turėtų saugią elektroninę identifikaciją;

31. ragina išsaugoti atvirą internetą, kai piliečiai turi prieigos teisę, o įmonių vartotojai turi teisę skleisti informaciją arba naudotis pasirinktomis programomis ir paslaugomis, kaip nustatyta naujojoje reguliavimo sistemoje; ragina Komisiją, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (EERRI) ir nacionalines reguliavimo institucijas (NRI) skatinti neutralumo nuostatas, atidžiai stebėti jų įgyvendinimą ir iki 2010 m. pabaigos teikti Europos Parlamentui ataskaitas; mano, kas ES teisės aktuose turi būti užtikrinama „paprasto perdavimo kanalo“ nuostata, pateikta aip Elektroninės komercijos direktyvoje (2000/31/EB), nes tai svarbus būdas, leidžiantis užtikrinti laisvą ir atvirą konkurenciją skaitmeninėje rinkoje;

32. pabrėžia, kad pliuralizmas, spaudos laisvė ir pagarba kultūros įvairovei yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės ir galutiniai jos tikslai; todėl ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad visos siūlomos ES politikos kryptys atitiktų šiuos tikslus ir vertybes;

33. teigiamai vertina greitą teisės aktų dėl tarptinklinio ryšio įgyvendinimą; pabrėžia poreikį nuolat stebėti ES judriojo tarptinklinio ryšio, taip pat ir duomenų tarptinklinio ryšio, kainas; ragina Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (EERRI) atlikti nepriklausomą kitų nei kainų reguliavimas metodų, kurie galėtų būti naudojami konkurencingai tarptinklinio ryšio visaus rinkai kurti, analizę; ragina Komisiją remiantis šia EERRI analize ir savo peržiūra iki 2013 m. pasiūlyti ilgalaikį tarptinklinio ryšio problemos sprendimą ,kad būtų užtikrinta gerai veikianti, į vartotojus orientuota ir konkurencinga tarptinklinio ryšio rinka ir tai būtų pasiekta mažų kainų;

34. pažymi, kad skaitmeninės paslaugos gali būti naudingos Europai siekiant visapusiškai pasinaudoti visomis vidaus rinka; ragina taikyti veiksmingą bendros skaitmeninės rinkos politiką, dėl kurios paslaugos internetu Europoje taptų konkurencingesnės, prieinamesnės, būtų teikiamos kuo daugiau valstybių ir skaidresnės, tuo pačiu metu užtikrinant kuo aukštesnį vartotojų apsaugos lygį ir nutraukiant teritorinę diskriminaciją; ragina ES institucijas iki 2013 m. pašalinti pagrindines tarpvalstybinių sandorių internetu reguliavimo ir administravimo kliūtis; ragina Komisiją ir toliau tęsti jos atliekamą su skaitmenine bendrąja rinka susijusio Bendrijos acquis vertinimą ir pasiūlyti su pagrindinėmis kliūtimis susijusius tikslingus teisinius veiksmus;

35. ragina išnagrinėti ES suderintas taisykles užtikrinant bendrąją rinką nuotolinių išteklių paslaugų ir e. komercijos srityje;

36. ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kurios toliau didintų įgaliojimų skaidrumą ir tarptautinės prekybos internetu vykdymo bei kompensavimo veiksmingumą; pabrėžia, kad sėkmingai e. prekybos plėtrai reikalingas veiksmingas prekių paskirstymas, taigi pažymi būtinybę skubiai įgyvendinti trečiąją Pašto paslaugų direktyvą (2008/06/EB);

37. mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, reikalingą skaitmeninę aplinką; ragina valstybes nares sukurti vieno langelio sistemą PVM mokėtojams siekiant palengvinti tarptautinę e. prekybą MVĮ ir verslininkams ir ragina Komisiją remti e. sąskaitų faktūrų naudojimą dideliu mastu;

38. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iki 2015 m. ne mažiau kaip 50 proc. visų viešųjų pirkimų būtų vykdoma elektroninėmis priemonėmis, kaip nustatyta veiksmų plane, dėl kurio susitarta surengta 2005 m. Mančesteryje vykusioje Ministrų konferencijoje dėl e. valdžios;

39. mano, kad praėjus beveik dešimtmečiui po priėmimo, informacinės visuomenės teisinį pagrindą sudarančios direktyvos, atrodo pasenusios dėl kompleksiškesnės elektroninės aplinkos, naujų technologijų atsiradimo ir fakto, kad ES piliečių duomenys vis dažniau tvarkomi už ES ribų; mano, kad teisinės problemos, kurių kyla dėl tam tikrų direktyvų, gali būti išspręstos šias direktyvas palaipsniui atnaujinant, o kitas direktyvas reikia atidžiau persvarstyti, ir kad reikalingas tarptautinės duomenų apsaugos sistemos sukūrimas;

40. pabrėžia galimą naudą piliečiams ir įmonėms, jeigu teikiant viešąsias paslaugas (e. valdžios paslaugas) būtų pereita prie skaitmeninių technologijų, siekiant sudaryti sąlygas veiksmingesnei ir labiau individualizuotai viešųjų paslaugų pasiūlai; ragina valstybes nares pasinaudoti IRT priemonėmis ir pagerinti vyriausybės veiksmų skaidrumą ir vyriausybės atskaitomumą, tai pat prisidėti prie didesnės dalyvaujamosios demokratijos, kad demokratijos procese dalyvautų visos socialinės ir ekonominės grupės, informuojami nauji vartotojai ir didinamas žinomumas ir pasitikėjimas; ragina valstybes nares parengti nacionalinius perėjimo prie skaitmeninių technologijų teikiant viešąsias paslaugas planus, kurie turėtų apimti tikslus ir priemones siekiant 2015 m. viešąsias paslaugas teikti internetu ir padaryti jas prieinamas neįgaliems asmenims;

41. pabrėžia plačiajuosčio ryšio reikšmę Europos piliečių sveikatai, įgalinant juos naudotis veiksmingomis sveikatos informavimo technologijomis, tobulinant slaugos kokybę, išplečiant geografinę sveikatos apsaugos aprėptį į izoliuotas kaimo, kalnų ir mažai apgyvendintų regionų vietoves, supaprastintant slaugą namuose ir sumažinant nebūtiną brangų gydymą ir brangiai kainuojantį pacientų perkėlimą; primena, kad plačiajuosčio ryšio pagalba taip pat galima apsaugoti Europos piliečius palengvinant ir plėtojant su visuomenės saugumu susijusios informacijos sklaidą, procedūras, reagavimą į stichines nelaimes ir atstatymą;

42. pabrėžia, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra ypač svarbios žmonėms su negalia, nes jų kasdieninei veiklai reikalinga intensyvesnė, nei kitiems, technologinė pagalba; mano, kad, esant tokioms pačioms sąlygoms, žmonės su negalia turi teisę dalyvauti sparčiai kuriant naujuosius skaitmeninių technologijų produktus ir paslaugas, kad galėtų geriau pasinaudoti vieningos ir atviros informacinės visuomenės pranašumais;

43. pabrėžia, kad reikia plėtoti „penktąją laisvę“, pagal kurią užtikrinamas laisvas turinio ir žinių judėjimas, ir iki 2015 m. parengti suvestinį, vartotojams tinkamą prieigos prie skaitmeninio turinio Europoje teisinę sistemą, dėl kurios padidėtų vartotojų teisinis tikrumas ir būtų pasiekta sąžininga pusiausvyra tarp teisių turėtojų, teisių ir plačiosios visuomenės prieigos prie turinio ir žinių; atsižvelgdamas į technologijų vystymosi greitį, ragina ES paspartinti diskusijas autorių teisių tema ir išnagrinėti poveikį, kurį gali sukelti pagal Sutarties dėl ES veikimo 118 straipsnį apibrėžta ES autorinių teisių sąvoka, siekiant nustatyti vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Europos Sąjungoje tiek internete, tiek už jo ribų;

44. pripažįsta, kad Europos kūrybos ir kultūros pramonė ne tik atlieka esminį vaidmenį skatindama kultūros įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą ir dalyvaujamąją demokratiją Europoje, bet ir yra svarbi tvaraus augimo Europoje skatinimo priemonė, todėl jos vaidmuo gaivinant ES ekonomiką yra lemiamas; pripažįsta būtinybę puoselėti aplinką, kurioje būtų toliau skatinama kūrybos pramonės raida; taigi ragina Komisiją imantis visų su skaitmeninine darbotvarke susijusių politikos iniciatyvų įgyvendinti UNESCO konvencijos dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo nuostatas;

45. pabrėžia, kad remiantis Europos skaitmenine darbotvarke ES turi būti siekiama gaminti ir platinti aukštos kokybės ir kultūros požiūriu įvairų turinį, kad visi ES piliečiai būtų paskatinti įvaldyti skaitmenines technologijas, pvz., internetą, ir kad ES piliečiams būtų užtikrinti maksimalūs šių technologijų kultūriniai ir socialiniai privalumai; .rekomenduoja ES lygmeniu inicijuoti kampaniją siekiant išsamiau apie tai informuoti, ypač vystant ir skleidžiant skaitmeninio kultūros paveldo turinį; ragina Europos Komisiją vykdant teisėkūros darbą ištirti galimybę valstybėms narėms leisti kultūrinių išteklių platinimui internetu taikyti mažesnę PVM normą;

46. pabrėžia, kad internetas, kurio dėka užtikrinama daug naujų galimybių kūrybiniam turiniui cirkuliuoti ir jam pasiekti, kartu pateikia ir naujų iššūkių, susijusių su Europos Sąjungos internetinės erdvės apsaugos nuo visų rūšių nusikaltimų ir teisės pažeidimų užtikrinimu; pažymi, kad autorių teisių srities sankcijos, kaip vienas iš galimų būdų, turėtų iš esmės būti taikomos prekybininkams, o ne atskiriems piliečiams;

47. mano, kad ES turi skatinti pasiūlos politikos kryptis ir apsvarstyti tolesnę autorių teisių licencijavimo ir suteikimo taisyklių plėtrą, atsižvelgiant į naujausias technologijas, naujas skaitmeninio platinimo priemones ir kintantį vartotojų elgesį; ragina sukurti geresnę, veiksmingesnę ir labiau suderintą skaidrią teisių valdymo ir suteikimo sistemą muzikiniams ir garso ir vaizdo kūriniams, taip pat siekti didesnio kolektyvinių teisių administravimo subjektų skaidrumo ir tarpusavio konkurencijos;

48. pabrėžia, kad naujojoje skaitmeninėje darbotvarkėje daugiau dėmesio turėtų būti skirta unikalaus Europos kultūros paveldo skaitmeninimo ir geresnės piliečių prieigos prie šio paveldo klausimams; ragina valstybes nares skirti adekvačią finansinę paramą ES skaitmeninimo politikai vykdyti, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares rasti tinkamus sprendimus esamoms teisinėms kliūtims pašalinti;

49. išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl Europos skaitmeninės bibliotekos projekto ateities, nebent įvyktų esminiai pokyčiai bibliotekos skaitmeninio formato ir projekto valdymo, veiksmingumo, praktiškumo, naudingumo ir plataus masto tarpininkavimo srityse;

50. mano, kad nuosekliai diegiant IRT drauge labai svarbu skatinti IRT tyrimų kompetenciją ir skatinti viešąsiais bei privačias investicijas į didelės rizikos, IRT tyrimus, kurie atliekami bendradarbiaujant, ir naujoves; pabrėžia, kad Europa turėtų rodyti pavyzdį kuriant internetines technologijas, nuotolinių išteklių paslaugas, prisitaikančias terpes ir superkompiuterius, ir IRT programas, kurias naudojant būtų išmetama mažai anglies dioksido; siūlo padvigubinti ES informacijos ir ryšių technologijų tyrimams skiriamą biudžetą, o IRT diegimui skiriamą biudžetą rengiant kitą finansinę programą padidinti keturis kartus;

51. apgailestauja dėl fakto, kad patrauklumo požiūriu ugdant ir išsaugant talentus IRT, Europa atsilieka nuo kitų pirmaujančių rinkų ir patiria didelį smegenų nutekėjimą dėl geresnių akademinių ir kitų mokslinių tyrimų darbo sąlygų JAV; pažymi, kad norint išspręsti šią problemą Europa turi dirbti kartu su mokslininkais ir pramone siekdama vystyti aiškią profesinės integracijos programą, kuri remtų mokslinių tyrimų bendruomenės atliekamą svarbų vaidmenį plačioje pasaulinės klasės IRT inovacijų strategijoje;

52. mano, kad iki 2015 m. visus Europos mokslo tyrimų institutus ir infrastruktūrą turėtų sujungti itin spartūs (GB/s) perdavimo tinklai, sukuriant Europos mokslo tyrimų bendruomenės vidaus tinklą;

53. ragina skirti didesnes investicijas į atvirųjų programų naudojimą ES;

54. ragina numatyti naujas investicijas moksliniams tyrimams siekiant geriau įgyvendinti esamas skaitmenines priemones ir užtikrinti visiems piliečiams prieigą prie kultūros produktų;

55. reiškia susirūpinimą, kad ES pagrindų programoje numatyta daug biurokratijos; ragina Komisiją pašalinti biurokratizmą, t. y., nepažeidžiant šios programos, iš naujo nustatyti pagrindų programos procedūras ir sudaryti vartotojų tarybą;

56. ragina Komisiją drauge su valstybėmis narėmis įvertinti, kaip direktyvomis 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl viešųjų pirkimų ir jų perkėlimu palaikomi moksliniai tyrimai ir naujovės, ir, jei reikia, išryškinti gerąją patirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti rodiklius, susijusius su naujovėmis vykdant viešuosius pirkimus.

57. primena, kad ateityje Europos konkurencingumas ir gebėjimas atsigauti po esamos ekonominės krizės, labiausiai priklausys nuo jos gebėjimo visapusiškai ir veiksmingai diegti įmonėse IRT; vis dėlto primena, kad MVĮ dar labai atsilieka nuo didžiųjų įmonių, ir atkreipia ypatingą dėmesį į garantijas, kurias būtina užtikrinti labai mažoms ir mažosioms įmonėms, kad šios neliktų IRT vystymo užribyje; ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti paramos MVĮ priemones, susijusias su IRT naudojimu, siekiant padidinti jų produktyvumą;

58. ragina Komisiją parengti skaitmeninį planą skatinant interneto verslo galimybes, kuriuo pirmiausia būtų siekiama pasiūlyti alternatyvas tiems žmonėms, kurie pastaruoju metu dėl finansų krizės tapo bedarbiais; mano, kad šis planas turėtų apimti prieinamos programinės ir kompiuterinės įrangos pasiūlą kartu su laisva interneto prieiga ir nemokamu konsultavimu;

59. mano, kad pagal „Darbotvarkę 2015.eu“ turėtų būti siekiama, kad IRT taptų ekonomikos, kai išmetama mažai anglies dioksido, dalimi; ragina siekiant klimato kaitos strategijos „20-20-20“ tikslų naudotis IRT technologijomis; mano, kad tokių priemonių kaip pažangios energetikos sistemos, pažangūs skaitikliai, pažangus automobiliai, pažangi vandentvarka ir e. sveikata įgyvendinimas turėtų būti pagrindinėmis „2015.eu“ iniciatyvomis; taip pat pabrėžia, IRT sektoriaus išmetamas anglies dioksido kiekis iki 2015 m. turėtų būti sumažintas 50 proc.;

60. mano, kad tarptautinės prekybos varomoji jėga turėtų būti sąžiningos prekybos principas, kurio tikslas – pasiekti balansą tarp rinkų atvėrimo ir teisėtos įvairių ekonomikos sektorių apsaugos, ypač atkreipiant dėmesį į darbo ir socialines sąlygas;

61. mano, kad visų politinių lygmenų, bendradarbiaujančių daugiapakopio valdymo dvasia, (ES, nacionalinio ir regioninio) atsakomybės už „Darbotvarkę 2015.eu“ perėmimas ir politinis bei geografinis darbotvarkės matomumas yra būtinos išankstinės sąlygos norint, kad ji būtų veiksmingai įgyvendinama; šiuo tikslu siūlo periodiškai organizuoti aukščiausiojo lygio susitikimus skaitmeninės darbotvarkės klausimais siekiant apžvelgti pažangą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis ir suteikti naują politinį postūmį;

62. atkreipia Komisijos dėmesį visų pirma į būtinybę nustatyti konkrečius, pamatuojamus, tinkamus, realistiškus ir terminuotus tikslus (angl. smart objectives) ir užduotis ir priimti veiksmų planą, pagal kurį būtų sutelkiamos visos tinkamos ES priemonės: finansavimas, privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai, prireikus tiksliniai teisės aktai visose susijusiose politikos srityse (t. y. elektroniniai ryšiai, švietimas, moksliniai tyrimai, sanglaudos politika); ragina Komisiją reguliariai persvarstyti „2015.eu“ strategijos pasiekimus remiantis platesniu rodiklių rinkiniu, leidžiančiu atlikti socialinio ir ekonominio poveikio kiekybinę ir kokybinę analizę; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą ES ir nacionalinių bei regioninių programų šioje srityje koordinavimą;

63. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

[1] OL C 291 E, 2006 11 30, p. 133.
[2] OL C 287 E, 2007 11 29, p. 364.
[3] OL C 146 E, 2008 6 12, p. 87.
[4] OL C 146 E, 2008 6 12, p. 370.

Šiuo metu informacinės ir ryšių technologijos (IRT) prasiskverbia praktiškai į visas mūsų gyvenimo sritis. IRT neatsiejamos nuo mūsų noro turėti klestinčią ir konkurencingą ekonomiką, apsaugoti aplinką ir gyventi demokratiškesnėje, atviresnėje ir ne tokioje izoliuotoje visuomenėje. Kadangi vykstantys pokyčiai daugiau negali būti laikomi pramoninės praeities kaita; atsižvelgiant į šiuos pokyčius turi vykti esminė transformacija. Įprastinis scenarijus nėra tinkamas pasirinkimas. Pasinaudoti šios skaitmeninės revoliucijos nauda Europa galės tik tada, jeigu visi ES piliečiai bus aktyviai įtraukiami į naująją skaitmeninę visuomenę ir bus sudaromos visos galimybės dalyvauti šios visuomenės gyvenime.

Šiame pranešime nurodytos politikos sritys ir skatinamieji veiksniai sudarbo ateinančių penkerių metų bendrosios ES IRT politikos pagrindą ir pranešėja siūlo ją pavadinti „Darbotvarkė 2015.eu“. Ši atnaujinta darbotvarkė grafiškai galėtų būti pavaizduota kaip aukštyn kylanti spiralė „2015.eu“ (žr. priedą). Šios spiralės centras – žmogus (ir kaip pilietis, ir kaip vartotojas). Kiekvienam asmeniui turėtų būti sudarytos sąlygos įgyti tinkamų gebėjimų ir turėti visuotinę sparčiąją prieigą prie interneto. Piliečiams taip pat reikia aiškios teisinės sistemos, pagal kurią būtų saugomos jų teisės ir kuri suteiktų jiems reikalingo pasitikėjimo ir tikrumo. Tai būtina norint, kad piliečiai galėtų netrukdomi naudotis skaitmeninėmis paslaugomis ir turiniu visoje bendrojoje rinkoje (vadinamoji penktoji laisvė). Galiausiai, žinios ir technologijos būtinos norint skatinti mūsų ekonomikos konkurencingumą ir siekti, kad visuomenė klestėtų.

Teikiant šį pranešimą siekiama pateikti gaires ir paskatinti Komisiją pateikti išsamią 2015 m. strategiją ir veiksmų planą, pagal kuriuos būtų sutelkiamos viso tinkamos ES priemonės: finansavimas, privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai, prireikus tiksliniai teisės aktai.

I. Suteikti galimybes piliečiams ir vartotojams

Pasinaudoti šios skaitmeninės revoliucijos nauda Europa galės tik tada, jeigu visi ES piliečiai bus aktyviai įtraukiami į naująją skaitmeninę visuomenę ir bus sudaromos visos galimybės dalyvauti šios visuomenės gyvenime. Siekiant šių tikslų reikia, kad investuotojai pasitikėtų ir prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus, kad vyriausybės būtų įsitikinę, jog jos turi aktyviau siekti, kad taptų e.vyriausybėmis, ir piliečių pasitikėjimo tam, kad jie naudotųsi skaitmeninėmis paslaugomis.

1. Užtikrinti visuotinę sparčiąją prieigą

Norint sukurti Europos žinių visuomenę būtina išankstinė sąlyga yra visų vartotojų galimybė turėti prieigą prie stabilių ir patikimų vielinio ir bevielio plačiajuosčio ryšio tinklų. Vielinės ir bevielės technologijos turėtų būti plačiai prieinamos ir sąveikios, kad būtų imanoma didelio masto nepertraukiama prieiga prie interneto.

1.1. Link visuomenės, gebančios naudotis internetu

Pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia politikos, pagal kurią būtų skatinama prieiga sąžiningomis sąlygomis ir konkurencinga kaina visoms bendruomenėms neatsižvelgiant į vietovę ir taip būtų užtikrinama, kad nė vienas Europos pilietis nepatirtų atskirties; Visuomenė, gebanti naudotis internetu, šiais laikais yra mobili visuomenė. Mobiliųjų telefonų sektorius labai priklauso nuo dažnių spektro kainų ir prieigos prie jo, taigi svarbu, kad būtų kuo greičiau galima naudotis papildomų dažnių spektru ir nebūtų pakenkta dabartinėms transliavimo arba kitoms paslaugoms.

Politikos tikslai:

· Kiekvienas ES namų ūkis iki 2013 m. turėtų turėti prieigą prie plačiajuosčio interneto konkurencinga kaina iki 2013 m.;

· Siekti, kad Europa išliktų mobiliuoju pasaulio žemynu, t.y. kad 75 proc. mobiliųjų vartotojų 2015 m. naudotųsi trečiosios (angl. 3G) arba tolesnių kartų technologijomis.

Politiniai veiksmai:

· Komisija iki 2010 m. turėtų persvarstyti su universaliosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus.

· Parengti sparčiojo plačiajuosčio ryšio strategiją, įskaitant valstybių narių tikslų atnaujinimą (2010–2015).

· Siekti, kad būtų greičiau pradėti darniai naudoti papildomi skaitmeniniai dažniai (2010–2015) ir didinti plačiajuosčio ryšio aprėptį bei gerinti jo kokybę paskirstant šiuos dažnius.

1.2. Diegti tolesnės kartos infrastruktūrą

Kapitalo, kurio reikėtų siekiant įdiegti sparčiuosius tinklus ES, sąnaudos yra didelės. Pagal naująsias nuostatas dėl naujos kartos tinklų (angl. NGA) ir spektro sukuriama stabili reglamentuojamoji aplinka siekiant skatinti investicijas ir išsaugoti konkurenciją bei atlyginti už pasiryžimą rizikuoti.

Politikos tikslai:

· Iki 2015 m. 50 proc. ES namų ūkių turėtų būti prisijungę prie sparčiojo ryšio tinklų.

Politiniai veiksmai:

· Spartus telekomunikacijų teisės aktų paketo perkėlimas į nacionalinę teisę (iki 2011 m. vidurio).

2. Skaitmeniniai atviros skaitmeninės visuomenės gebėjimai

Europos potencialas – tai jos gyventojų gebėjimai, darbo jėga ir organizacijos. Kai nesama visuotinės infrastruktūros, IRT galima naudotis tik ribotai, o kai nesama gebėjimų, naudojimosi šiomis technologijomis ekonominiai ir socialiniai privalumai nedideli. Jeigu nebus kreipiamas dėmesys į gebėjimų, susijusių su IRT, trūkumą, jis gali tapti kliūtimi, kuri trukdys tam, kad ES būtų konkurencinga globalioje ekonomikoje. Skirtingoms amžiaus grupėms reikalingi gebėjimai ir priemonės skirtingos, tačiau visoms grupėms labai reikalingi.

Politikos tikslai:

· Iki 2015 m. sumažinti skaitmeninio raštingumo ir kompetencijos spragas per pusę.

· Visos pradinės ir vidurinės mokyklos iki 2015 m. privalo būti prisijungusios prie sparčiojo interneto.

· Visi pradinių ir vidurinių mokyklų mokiniai iki 2012 m. turėtų būti išklausę pamokų kursą apie su internetu susijusią riziką ir atsakingą naudojimąsi internetu.

· Visiems darbingo amžiaus suaugusiesiems turėtų būti sudarytos galimybės lankyti IRT kursus (2010–2015).

Politiniai veiksmai:

· Skaitmeninio raštingumo veiksmų planas (2010–2015), kuris apimtų:

- specialias skaitmeninio raštingumo mokymo galimybes (pvz., talonus) grupėms, kurioms gresia atskirtis.

- Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė ir skatinamosios priemonės, skirtos privataus sektoriaus iniciatyvoms rengti visų kursus.

- Iniciatyva „Naršyk protingai“ siekiant, kad visi besimokantys galėtų išmokti saugiai naudotis IRT.

- ES lygmens IRT diplomai kaip standartinio švietimo ir ES skaitmeninių gebėjimų, įgytų nesinaudojant formaliuoju švietimu, sertifikavimo sistema.

3. Skaitmeninės teisės

Piliečiai susilaiko nuo dalyvavimo, laisvo nuomonės reiškimo ir sandorių sudarymo, jeigu nepakankamai pasitiki naujosios skaitmeninės erdvės teisės aktais. Tik tuo atveju, jeigu piliečiams bus sudaromos tinkamos galimybės ir jie bus atitinkamai informuojami, Europa galės atskleisti visą socialinį ir ekonominį naujosios internetinės aplinkos potencialą.

Reikėtų atkreipti piliečių dėmesį į tai, kokių padarinių privatumui turi jų elgesys internetinėje terpėje, ir jiems turėtų būti suteikiama teisė reikalauti, kad jų duomenys būtų pašalinti net tuo atveju, jeigu jie iš pradžių buvo kaupiami su duomenų subjekto sutikimu. Kova su elektroniniais nusikaltimais yra kitas svarbus uždavinys. Veiksmingai taikyti šios srities ES teisės aktus dažnai trukdo tarpvalstybinės teisinės problemos, pvz., kompetentinga jurisdikcija arba taikytina teisė.

Politikos tikslai:

· Visi ES piliečiai turėtų būti susipažinę su savo pagrindinėmis skaitmeninėmis teisėmis.

· Visi vartotojai turėtų galėti kontroliuoti savo duomenis (vadinamoji teisė būti pamirštam).

Politiniai veiksmai:

· Iki 2012 m. parengti Europos piliečių ir vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje chartiją.

· Visų valstybių narių Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų ratifikavimas (2010–2015).

II. Atvira ir konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka

Gerai veikianti skaitmeninė ekonomika būtina, jei norima, kad gerai veiktų visos ES ekonomika. Vis dėlto laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui šiuo metu itin trukdo fragmentinės nacionalinio lygmens taisyklės, Įmonės susiduria su pardavimo kitose valstybės kliūtimis, ypač dėl valstybių narių lygmeniu tam tikrose srityse, pvz., vartotojų apsaugos, PVM, elektros ir elektroninės įrangos perdirbimo, specialių produktų reglamentavimo, mokėjimų operacijų, taikomų skirtingų reglamentuojamųjų aktų. Jeigu šios problemos nebus išspręstos, įmonės ir vartotojai niekada nepasinaudos visu skaitmeninės ekonomikos potencialu.

4. Veiksmingas naujosios reglamentavimo sistemos taikymas

Ekspertų paskaičiavimais, fragmentinės telekomunikacijų reglamentavimo nuostatos Europos įmonėms kasmet kainuoja 20 mlrd. eurų. Tai išlaidų veiksnys, kuris turėtų būti kuo greičiau pašalintas vykdant reformas ir veiksmingai taikant naujas taisykles.

Politikos tikslai:

· Sukurti visiškai konkurencingą elektroninių komunikacijų rinką.

· Išsaugoti atvirą internetą, kai piliečiai turi prieigos teisę ir teisę skleisti informaciją arba naudotis pasirinktomis programomis ir paslaugomis.

Politiniai veiksmai:

· Kuo greičiau perkelti ir įgyvendinti persvarstytus reglamentuojamuosius aktus (iki 2011 m. vidurio).

· Pasirūpinti, kad EERRI imtų veikti kuo greičiau.

· Darniai taikyti tinklo neutralumo nuostatas valstybėse narėse.

· Iki 2013 m. išspręsti tarptinklinio ryšio problemą ir išvengti būtinybės nuolat reguliuoti mažmenines kainas.

5. Didinti skaitmeninių paslaugų rinką

Bendroji internetinių paslaugų rinka Europoje dar veikia ne visai efektyviai. Apie esamą padėtį galima spręsti iš šių skaičių: tik 7 proc. visų Europos vartotojų sudarytų sandorių internetu yra tarpvalstybiniai; tik 35 proc. bendro ES gyventojų skaičiaus naudojosi sudėtingesnėmis internetinėmis paslaugomis per pastariuosius 3 mėnesius.

5.1. Skaitmeninių paslaugų rinkos kliūčių šalinimas

500 mln. vartotojų Europos rinkos susiskaidymas užkerta kelią masto ekonomijai, o dėl to kenčia įmonės ir vartotojai. ES informacinės visuomenės reglamentavimo sistema buvo kuriama dalimis kelerius metus (daugiausia 2000–2005 m.), rezultatas – ES direktyvų, iš kurių kiekviena apima vieną arba kelias informacinės visuomenės sritis (pvz., 1995 m. Duomenų apsaugos direktyva, 1999 m. Elektroninių parašų direktyva, 2000 m. Elektroninės komercijos direktyva), rinkinys. Praėjus beveik dešimtmečiui po priėmimo, šios direktyvos atrodo pasenusios dėl kompleksiškesnės elektroninės aplinkos. Teisinės problemos, kurių kyla dėl tam tikrų direktyvų, gali būti išspręstos šias direktyvas palaipsniui atnaujinant, o kitas direktyvas reikia atidžiau persvarstyti.

Politikos tikslai:

· Iki 2015 m. pašalinti pagrindines tarpvalstybinių sandorių internetu reguliavimo kliūtis.

· 2015 m. kiekvienas mobilaus telefono naudotojas turėtų turėti galimybę naudotis savo prietaisu mokėjimo operacijoms atlikti.

Politiniai veiksmai:

· Persvarstyti su bendrąja rinka susijusį Bendrijos acquis: nurodyti kliūtis ir tikslinius pagrindinių kliūčių šalinimo veiksmus.

· Nustatyti bendrus ES masto mobiliųjų mokėjimų (angl. m-cash) standartus ir taisykles.

5.2. Perėjimas prie skaitmeninių technologijų teikiant viešąsias paslaugas

Naudojant IRT priemones aktyviau dalyvaujama viešąjame gyvenime, lengviau gaunama viešoji informacija ir didėja skaidrumas. Sklandžiai teikiant e. vyriausybės paslaugas, susijusias su įmonių įsteigimu ir veiklos vykdymu, studijomis, darbu, gyvenimu ir išėjimu į pensiją bet kurioje ES vietoje, turėtų būti sustiprintas judumas bendrojoje rinkoje.

Politikos tikslai:

· 2015 m. visos viešosios paslaugos turėtų būti teikiamos internetu ir prieinamos neįgaliems asmenims.

· Teikiant viešąsias paslaugas 2015 m. turėtų būti išmetama 50 proc. mažiau anglies dioksido.

Politiniai veiksmai:

· Parengti nacionalinius viešųjų paslaugų teikimo naudojant skaitmenines technologijas planus, kurie apimtų:

- tikslus ir priemones, kurias taikant vyriausybių, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugos 2015 m. būtų teikiamos internetu, o piliečiai ir įmonės būtų skatinami jomis naudotis.

6. Plėtoti penktąją laisvę: laisvas turinio ir žinių judėjimas

Europa negali pasigirti, kad yra didžiausia pasaulio apsirūpinimo skaitmeniniu turiniu rinka, ji – tai 27 atskiros rinkos. Turinio tiekėjai susiduria su labai sudėtingomis ir nacionalinėmis nuostatomis grindžiamomis licencijavimo sistemomis, todėl su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms įmonėms dar sunkiau pateikti įdomių teisėto turinio pasiūlymų. Dėl to ne tik ribojama galimybė pasinaudoti teisėtu turiniu internetu, bet ir trukdoma plėtoti naujosios žiniasklaidos paslaugas. Šios problemos yra sunkių diskusijų, kurias reikėtų pradėti nedelsiant, dalis, tačiau jos bet kuriuo atveju rodo, kad reikia iš esmės apsvarstyti dabartinę autorių teisių internete padėtį. Reikia paspartinti šias diskusijas ir užtikrinti, kad būtų priimti solidūs sprendimai, kurie būtų proporcingi ir patrauklūs ir naudotojams, ir teisių turėtojams.

Politikos tikslai:

· Iki 2015 m. parengti paprastą, vartotojams tinkamą prieigos prie skaitmeninio turinio Europoje teisinę sistemą.

Politiniai veiksmai:

· Iki 2013 m. pagal Sutarties dėl ES veikimo 118 straipsnį apibrėžti ES autorinių teisių sąvoką.

· Iki 2012 m. nustatyti bendrus ES masto mokėjimų internetu (pvz., m-cash) standartus ir taisykles.

III. Klestinti ekonomika ir visuomenė

Plačiai pripažinta, kad investicijos į IRT ir ekonomikos našumas glaudžiai susiję, nes didėja visų pramonės sektorių galimybės diegti naujoves horizontaliuoju lygmeniu, didėja našumas ir racionaliau naudojami gamtos ištekliai. Gebėjimai atlikti tyrimus ir diegti naujoves būtini norint kurti, valdyti ir pritaikyti IRT ir naudotis jomis siekiant ekonominės, socialinės ir kultūrinės naudos.

7. Skatinti pasaulinio lygio tyrimus ir naujoves

Siekiant vadinamųjų atvirų naujovių reikia veikti pasaulio mastu naudojantis tyrimų vertės grandine ir glaudžiau bendradarbiaujant su tyrimų institucijomis už Europos ribų. Taigi vykdant IRT tyrimų ir naujovių diegimo politiką turėtų būti skatinama kaupti viešąsias ir privačias lėšas ir sutelkti dėmesį į sritis, kuriose Europa pirmauja arba galėtų pirmauti pasaulio mastu. Su tyrimais susijusioms pastangoms neturėtų būti kenkiama dėl viešojo finansavimo programose numatytos per daug didelės biurokratijos.

Politikos tikslai:

· Europa – internetinių technologijų kūrimo lyderė.

· Technologinis pirmavimas kuriant IRT programas, kurias naudojant išmetama mažai anglies dioksido.

· Esminis ES pagrindų programoje numatytos biurokratijos sumažinimas.

Politiniai veiksmai:

· Padvigubinti ES informacijos ir komunikacijos technologijų tyrimams skiriamą biudžetą rengiant kitą finansinę programą, o IRT diegimui skiriamą biudžetą padidinti keturis kartus.

· Plėtoti iešojo ir privataus sektorių partnerystę siekiant sukurti ateities internetą.

· Iš naujo nustatyti pagrindų programos procedūras ir sudaryti vartotojų tarybą.

8. Remti ES ekonomikos konkurencingumą

Būsimasis Europos konkurencingumas ir jos gebėjimas atsigauti po dabartinės ekonomikos krizės labai priklauso nuo to, ar ji sugebės plačiai ir efektyviai diegti įmonėse informacijos ir ryšių technologijas. VMĮ gali būti Europos ekonomikos atsigavimo pagrindinė varomoji jėga. Vis dėlto IRT priemonių, kurias taikant didėja našumas, klausimu VMĮ labai atsilieka nuo didžiųjų įmonių.

Politikos tikslai:

· 2015 m. IRT prekių ir paslaugų prekybos ES balansas turėtų būti teigiamas.

· 2015 m. 80 proc. VMĮ turėtų naudotis pažangiomis verslo priemonėmis.

Politiniai veiksmai:

· Skatinti, kad rastųsi internetinės paslaugos, pvz., nuotolinių išteklių paslaugos (angl. cloud computing), paslaugų modelių programos, ir kad jomis naudotųsi VMĮ.

9. IRT – ekonomikos, kai išmetama mažai anglies dioksido, dalis

IRT gali ir turi atlikti svarbesnį vaidmenį skatinant atsakingai naudoti energiją namų ūkiuose, transporto, energijos gamybos ir gamybos sektoriuose. Pažangūs skaitikliai, našus apšvietimas, nuotolinių išteklių paslauga (angl. cloud computing) ir paskirstytoji programinė įranga iš esmės gali pakeisti energijos šaltinių naudojimo įpročius.

Politikos tikslai:

· Iki 2020 m. naudojant IRT sumažinti pagrindiniuose sektoriuose išmetamo CO2 kiekį 15 proc.

· Iki 2015 m. sumažinti IRT sektoriaus išmetamą anglies dioksido kiekį 50 proc.

· Vartotojų elgesys, susijęs su veiksmingesniu energijos naudojimu: Iki 2015 m. 50 proc. namų ūkių įrengti pažangius skaitiklius.

Politiniai veiksmai bus nustatyti specialiame INI pranešime.

IV. Skatinamieji veiksniai

Siekiant, kad Skaitmeninė darbotvarkė 2015.eu taptų strateginiu pagrindu ir duotų rezultatų, kurių tikimasi, reikia, kad būtų prisiimama didelė politinė atsakomybė ir taikomos veiksmingos įgyvendinimo priemonės.

10. Politinis vadovavimas

Valdymas ir atsakomybės prisiėmimas įvairiais lygmenimis

Darbotvarkė „2015.eu“ bus veiksminga tik tuo atveju, jeigu bus prisiimama atsakomybė visais politiniais lygmenimis ir jeigu už darbotvarkės vykdymą bus bendrai atsakoma ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

Politinis matomumas

Aukščiausiojo lygio susitikimų skaitmeninės darbotvarkės klausimais organizavimas turėtų padėti apžvelgti padarytą pažangą, sustiprinti susijusių subjektų įsipareigojimus, atkreipti dėmesį į IRT svarbą ir suteikti naują politinį postūmį.

11. Veiksmingas įgyvendinimas

SMART tikslai ir uždaviniai

Nenustačius konkrečių, pamatuojamų, tinkamų, realistiškų ir terminuotų (angl. SMART) tikslų, ši strategija bus tik ketinimų deklaracija. Valstybės narės turėtų nustatyti šiuos tikslus atsižvelgdamos į skirtingą savo padėtį.

ES veiksmų ir teisėkūros programa

Tikslai, kurių turėtų būti siekiama ES lygmeniu, turėtų būti nustatyti veiksmų plane ir, jei reikia, tiksliniuose teisės aktuose. Turėtų būti pasitelktos tinkamos įgyvendinimo ir visos ES turimos priemonės.

Stebėsena ir lyginamasis vertinimas

Komisija ir valstybės narės turėtų kasmet nuosekliai lyginti, vertinti ir stebėti pažangą skelbdamos suvestinę „2015.eu“.

Aukštyn kylanti spiralė „2015.eu“

(ir skatinamieji veiksniai)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės. „2015.eu“
(2009-/2225(INI))

Pranešėja: Róża Thun Und Hohenstein

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

- atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje[1],

1. pažymi, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) turėtų būti prieinamos visose mūsų visuomenės gyvenimo srityse kartu pripažįstant, kad ateityje IRT bus pagrindinis našumo ir ekonomikos konkurencingumo variklis ir svarbus veiksnys toliau kuriant bendrąją interneto rinką; mano, kad siekiant užtikrinti šios rinkos kūrimo sėkmę vartotojams ir piliečiams turi būti skiriamas didžiausias dėmesys įgyvendinant skaitmeninę darbotvarkę, kuria vadovaujantis Europa turėtų tapti pasaulinio masto lydere IRT srityje;

2. pabrėžia kūrybinio turinio pramonės sektorių, kurie greitai auga, yra dinamiški ir prisideda prie ekonomikos augimo ir užimtumo, svarbą informacinei visuomenei;

3. ragina Komisiją paskelbti metinę apžvalgą, kurioje būtų supažindinama su pažanga, pasiekta atskirose valstybėse narėse diegiant konkrečias politikos priemones, pvz., plačiajuostį internetą, e. įtrauktį, e. sveikatą, e. mokymąsi ir e. verslą, ir parodyta, kaip šios priemonės buvo novatoriškai modifikuotos siekiant teikti vartotojams dabartinę IRT sektoriaus būklę atitinkančias paslaugas, ir stengtis, kad kuo daugiau valdžios paslaugų vartotojams būtų teikiama internetu, bet ir pripažinti poreikį visoje ES mokyti piliečius, kad būtų visapusiškai naudojamasi IRT teikiamais privalumais;

4. palankiai vertina poziciją, kurią išdėstė Komisijos narė N. Kroes, kad skaitmeninė darbotvarkė pasiteisins tik tada, jei privatiems asmenims ir mažoms įmonėms bus užtikrinta visapusiška prieiga, ir ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų siekiant kovoti su skaitmenine atskirtimi;

5. ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis plėsti savo skaitmeninio raštingumo skatinimo politiką, kad visi piliečiai savo kasdieniame gyvenime galėtų naudotis interneto technologijomis siekiant sukurti naujų socialinių, ekonominių ir verslumo galimybių;

6. teigiamai vertina greitą teisės aktų dėl tarptinklinio ryšio įgyvendinimą; taip pat pabrėžia poreikį nuolat stebėti ES judriojo tarptinklinio ryšio, taip pat ir duomenų tarptinklinio ryšio, kainas, kad būtų užtikrinta gerai veikianti, į vartotojus orientuota ir konkurencinga vidaus rinka;

7. pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų tęsti veiksmus, skirtus skaitmeniniam saugumui padidinti, siekiant teikti piliečiams informaciją apie būdus išvengti skaitmeninio pavojaus ir padidinti jų pasitikėjimą naujais technologiniais ištekliais;

8. pabrėžia, jog reikia įveikti tarpvalstybinės e. prekybos kliūtis ir skatinti vartotojų pasitikėjimą plėtojant veiksmingą bendros Europos skaitmeninės rinkos politiką ir užtikrinant, kad paslaugos internetu (pvz., be kitų internetinių paslaugų, knygų, garso ir vaizdo ir muzikinių įrašų turinio teikimo paslaugos) Europoje būtų konkurencingesnės, prieinamesnės, skaidresnės ir būtų teikiamos kuo daugiau valstybių laikantis nuostatų dėl autorių teisių, ir tuo pačiu metu garantuoti kuo aukštesnį vartotojų apsaugos lygį ir nutraukti geografinę diskriminaciją (pvz., grindžiamą vartotojo gyvenamąja šalimi arba šalimi, kurioje išduota kredito kortelė);

9. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų imtis iniciatyvų, skirtų visuomenės e. įgūdžiams gerinti; pažymi, kad svarbu ES piliečiams suteikti skaitmeninių įgūdžių siekiant jiems padėti visapusiškai išnaudoti interneto teikiamus privalumus ir dalyvauti skaitmeninės visuomenės gyvenime; šiuo požiūriu pabrėžia galimybes, kurios atsiveria perkant užsienyje ir naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis;

10. pripažįsta Europos vartotojų teisių chartijos, kurioje būtų išaiškintos informacinės visuomenės vartotojų teisės ir pareigos, svarbą; mano, kad į ją ypač reikėtų įtraukti nuostatas dėl vartotojų teisių, susijusių su skaitmeniniu turiniu, ir joje turėtų būti užtikrintos pagrindinės sąveikumo (ypač viešojo administravimo institucijų) savybės ir standartai, ypač susiję su privatumo apsauga ir pažeidžiamų vartotojų teisėmis (pvz., neįgalių asmenų prieigos prie interneto tinklapių gerinimas); pabrėžia, kad Europos vartotojų teisių chartija taip pat turėtų apimti intelektinę autorių, leidėjų ir turinio teikėjų nuosavybę; pabrėžia, kad į Europos vartotojų teisių chartiją taip pat reikėtų įtraukti galiojančią autorių teisių nuostatų sistemą ir pasiekti priimtiną teisių turėtojų teisių ir visuomenės prieigos prie turinio (ypač kūrybinio turinio) ir žinių pusiausvyrą; pažymi, kad autorių teisių srities sankcijos, kaip vienas iš galimų būdų, turėtų iš esmės būti taikomos prekybininkams, o ne atskiriems piliečiams;

11. pabrėžia, kad sprendžiant tokius uždavinius, kaip duomenų apsauga ir piratavimas, svarbu taikyti visuotinį požiūrį; taigi ragina vykdyti glaudų ES ir Interneto valdymo forumo bendradarbiavimą;

12. pabrėžia plačios skaitmeninės darbotvarkės svarbą kuriant vidaus rinką, t. y. ir pašalinant tarpvalstybinės prekybos administracines bei reguliavimo kliūtis, taip pat didinant pasitikėjimą interneto paslaugomis; atkreipia dėmesį į tai, kad bendroji skaitmeninių paslaugų ir produktų rinka yra labai suskaidyta; taigi ragina Komisiją spręsti šį skaitmeninio atotrūkio klausimą, taip pat didinti tarpvalstybinės nuostatų įgyvendinimo ir žalos atlyginimo sistemos veiksmingumą;

13. pažymi, kad teisinė sistema, pagal kurią valstybės narės galėtų subsidijuoti universaliąsias paslaugas, šiuo metu yra visiškai pasenusi; ragina Komisiją nedelsiant parengti ilgai lauktą universaliųjų paslaugų apžvalgą, kad nebūtų delsiama vykdyti naujų iniciatyvų, skirtų didelės duomenų perdavimo spartos plačiajuosčiam ir judriajam ryšiui skatinti;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalbos taisyklėse yra kai kurių neaiškumų, kurie gali daryti įtakos Bendrijos remiamoms plačiajuosčio ryšio paslaugoms, ypač valdžios institucijų gebėjimui konsoliduoti savo tinklo pajėgumo poreikį, kuris būtų naujų investicijų pagrindas; prašo Komisijos skubiai spręsti šias problemas;

15. pabrėžia, kad neįgaliesiems galutiniams vartotojams svarbu užtikrinti tokio lygio prieigą, kokią turi kiti galutiniai vartotojai, kaip ragino Europos Parlamentas peržiūrėdamas Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyvą; prašo Komisijos 2015. eu darbotvarkėje kaip įmanoma labiau atsižvelgti į neįgaliųjų vartotojų poreikius;

16. pabrėžia, kad reikia visiškai įgyvendinti su naujais elektroniniais ryšiais susijusias teisines nuostatas siekiant sukurti konkurencingas elektroninių ryšių tinklų, produktų ir paslaugų rinkas, kurios būtų patikima aplinka investicijoms į naujas technologijas ir į informacinei visuomenei skirtą tobulesnę bendrąją rinką; pažymi, kad konkurencijai skatinti skirtą ūkio reguliavimą galima panaikinti tik tada, kai bus sukurtos visapusiškai konkurencingos rinkos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0287.

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės. „2015.eu“
(2009/2225(INI))

Pranešėja: Cătălin Sorin Ivan

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. atkreipia dėmesį į nuosekliai pasiektus strategijos „i2010“ laimėjimus, tačiau kuriant kitą strategiją, kurią įgyvendinant ketinama skatinti visų ES piliečių ekonomines, socialines ir kultūrines galimybes, ragina kelti ambicingesnius tikslus ir nustatyti labiau į piliečius orientuotus prioritetus;

2. ragina Komisiją parengti išsamią skaitmeninės darbotvarkės apibrėžtį ir tada aptarti ją su Parlamentu ir Taryba, kad ES institucijos bendrai suvoktų pagrindinius tikslus ir uždavinius;

3. pabrėžia, kad pliuralizmas, spaudos laisvė ir pagarba kultūros įvairovei yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės ir galutiniai jos tikslai; todėl ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad visos siūlomos ES politikos kryptys atitiktų šiuos tikslus ir vertybes;

4. pripažįsta, kad Europos kūrybos ir kultūros pramonė ne tik atlieka esminį vaidmenį skatindama kultūros įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą ir dalyvaujamąją demokratiją Europoje, bet ir yra svarbi tvaraus augimo Europoje skatinimo priemonė, todėl jos vaidmuo gaivinant ES ekonomiką yra lemiamas; pripažįsta būtinybę puoselėti aplinką, kurioje būtų toliau skatinama kūrybos pramonės raida;

5. todėl pripažįsta, kad būtina nedelsiant aiškiai apibrėžti skaitmeninę darbotvarkę, kadangi tai svarbus Europos kultūros matmens ir turinio aspektas; taigi ragina Komisiją imantis visų su skaitmeninine darbotvarke susijusių politikos iniciatyvų įgyvendinti UNESCO konvencijos dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo nuostatas;

6. pabrėžia, kad remiantis Europos skaitmenine darbotvarke ES turi būti siekiama gaminti ir platinti aukštos kokybės ir kultūros požiūriu įvairų turinį, kad visi ES piliečiai būtų paskatinti įvaldyti skaitmenines technologijas, pvz., internetą, ir kad ES piliečiams būtų užtikrinti maksimalūs šių technologijų kultūriniai ir socialiniai privalumai;

7. pabrėžia, kad skaitmeninis dividendas yra ne tik ekonominei, bet ir socialinei bei kultūrinei plėtrai naudingas spektro šaltinis; ragina Komisiją pripažinti, kad svarbu užtikrinti galimybę vystyti itin populiarias veikiančias platformas, pvz., skaitmeninę antžeminę televiziją, ir skatinti kitų naujų technologijų vystymą;

8. ragina ES lygmeniu vadovautis visapusišku ir integruotu požiūriu, pagal kurį būtų ne tik skatinamos investicijos į naujus tinklus ir platformas, bet ir skiriama dėmesio atvirumo, visuotinės prieigos ir prieinamumo garantijų, ryšio prietaisų ir infrastruktūros saugumui, ir pagal kurį būtų vykdoma tinkama žiniasklaidos priemonių naudojimo įgūdžių lavinimo politika, įskaitant informavimo apie naujas technologijas skatinimą;

9. pažymi, kad pagal ES skaitmeninę darbotvarkę numatytas visapusiškas, dalyvavimu ir įtrauktimi grindžiamas, principas labai priklauso nuo to, ar užtikrinama nediskriminuojamo pobūdžio prieiga prie visiems piliečiams skirtų paslaugų, ir nuo veiksmingos šių paslaugų sąveikos;

10. pabrėžia duomenų apsaugos svarbą skaitmeniniame pasaulyje ir ragina Komisiją atsižvelgti ne tik į pačius duomenų apsaugos ir privatumo klausimus, bet ir atkreipti ypatingą dėmesį į išskirtines su šiais klausimais susijusias mažamečių ir suaugusių jaunų žmonių reikmes;

11. pabrėžia, kad siekiant gerinti skaitmeninį konkurencingumą būtina skirti daugiau dėmesio būtinybei panaikinti regioninius prieigos prie informacijos technologijų ir plačiajuosčio interneto veiklos skirtumus;

12. pabrėžia, kad naujojoje skaitmeninėje darbotvarkėje daugiau dėmesio turėtų būti skirta unikalaus Europos kultūros paveldo skaitmeninimo ir geresnės piliečių prieigos prie šio paveldo klausimams;

13. ragina numatyti naujas investicijas moksliniams tyrimams siekiant geriau įgyvendinti esamas skaitmenines priemones ir užtikrinti visiems piliečiams prieigą prie kultūros produktų;

14. rekomenduoja inicijuoti ES lygmens informavimo kampaniją, t. y. kurti ir platinti skaitmeninį kultūros turinį, siekiant išsamiau informuoti apie minėtuosius klausimus;

15. ragina valstybes nares skirti adekvačią finansinę paramą ES skaitmeninimo politikai vykdyti, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares rasti tinkamus sprendimus esamoms teisinėms kliūtims pašalinti;

16. pabrėžia, kad „Europeana“ yra ta priemonė, kuria naudodamiesi Europos piliečiai gali pasiekti informaciją apie Europos kultūros paveldą ir gilinti žinias šioje srityje;

17. ypač ragina Komisiją skaitmeninės darbotvarkės pagrindu sukurti šiuolaikinę autoriaus teisių sistemą, pagal kurią būtų tinkamai atsižvelgta į žiniasklaidos priemonių skaitmeninimą ir jų konvergenciją, taip pat skatinti interneto vystymą, kadangi jo dėka užtikrinama daug naujų galimybių kūrybiniam turiniui cirkuliuoti ir jam pasiekti, nors neišvengiama ir grėsmės, pvz., su autoriaus teisėmis saugomu turiniu susijusio piratavimo; pritaria tam, kad būtų taikomos veiksmingesnės kovos su interneto piratavimu ir autoriaus teisių apsaugos priemonės;

18. pabrėžia, kad Europoje būtina vadovautis nuosekliu požiūriu į autoriaus teises, t. y. suteikti piliečiams prieigą prie internetu skelbiamo kūrybinio turinio atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti tinkamą autorių, muzikantų ir kitų menininkų teisės gauti atlyginimą už jų atliktą darbą apsaugą;

19. ragina paisyti skaidrumo, prieigos ir lygių galimybių principo taikant informacijos ir ryšio technologijų (IRT) sistemas, kad jos būtų patogesnės naudoti kuo didesniam skaičiui Europos vartotojų;

20. pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti vadinamojo skaitmeninio išprusimo politiką ir priemones bei mažinti socialinės integracijos ir asmeninės raidos kliūtis, kai jos susijusios si mokymusi visą gyvenimą;

21. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti socialiai pažeidžiamoms (bedarbių, menkai išsilavinusių ir vyresnio amžiaus asmenų) grupėms prieigą prie skaitmeninių technologijų ir IRT naujovių, kadangi tai socialinės įtraukties ir kovos su skurdu bei didėjančia nelygybe priemonės; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares toliau įgyvendinti specialias (pvz., e. įtraukties ir pagalbinių technologijų) programas, skirtas pagerinti šių grupių prieigai prie minėtųjų priemonių;

22. rekomenduoja reguliariai rengti IRT mokymų sesijas darbo vietoje siekiant ugdyti darbuotojų skaitmeninius įgūdžius ir taip gerinti jų produktyvumą, taip pat užtikrinti, kad iš darbo rinkos nebūtų pašalintas nė vienas IRT įgūdžių neturintis ar menkus IRT įgūdžius turintis asmuo;

24. pabrėžia, kad svarbu mokyti vartotojus naudotis internetu prieinamais ištekliais; todėl dar kartą primena, kad tėvai ir pedagogai turi padėti vaikams išmokti saugiai naudotis internetu;

25. pabrėžia, kad svarbu mokyti moksleivius naudotis interneto ištekliais;

26. pripažįsta e. mokymosi svarbą: šis švietimo metodas pritaikytas atsižvelgiant į IRT naujoves, kurios gali atitikti asmenų, negalinčių bet kada naudotis prieiga prie įprastų švietimo metodų, reikmes, tačiau pabrėžia, kad esminė prielaida yra būtinybė mokytojams, studentams ir kitoms suinteresuotosioms šalims keistis informacija; taip pat būtina skatinti tarptautinius mainus, kad mokymo įstaigos susigrąžintų svarbų vaidmenį tautų savitarpio supratimo skatinimo srityje;

27. ragina Komisiją savo būsimosiose daugiametėse jaunimo programose atsižvelgti į tai, kad visi jauni žmonės visais lavinimosi etapais, ypač pradinėje mokykloje, turėtų susipažinti su pažangiausiomis IRT.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Cristian Silviu Buşoi, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Malcolm Harbour, Iliana Ivanova, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Alan Kelly, Eija-Riitta Korhola, Edvard Kožušník, Kurt Lechner, Tiziano Motti, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Matteo Salvini, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Laurence J.A.J. Stassen, Catherine Stihler, Kyriacos Triantaphyllides, Róża, Gräfin von Thun Und Hohenstein, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Cornelis De Jong, Frank Engel, Anna Hedh, Morten Løkkegaard, Antonyia Parvanova, Konstantinos Poupakis, Oreste Rossi, Kerstin Westphal

Teisinė informacija - Privatumo politika