Procedūra : 2009/2068(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0099/2010

Pateikti tekstai :

A7-0099/2010

Debatai :

PV 21/04/2010 - 3
CRE 21/04/2010 - 3

Balsavimas :

PV 05/05/2010 - 13.44
CRE 05/05/2010 - 13.44
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0134

PRANEŠIMAS     
PDF 508kWORD 776k
26.3.2010
PE 429.615v02-00 A7-0099/2010

dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Bogusław Liberadzki

ERRATA/ADDENDA
1.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

1.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, I tomas (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009)(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimais dėl 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2008 m. metinės ataskaitos pastabas“ (SEC(2010)0178 ir SEC (2010)0196)),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. gegužės 3 d. priimtą Žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“ (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl vieno bendro audito modelio (ir pasiūlymą dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

- atsižvelgdamas į Komisijos Veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009), Komisijos komunikatą dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaitos (COM(2008)0110) ir Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)0259),

- atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos poveikio ataskaitos (COM(2009)0043),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių suvestinių, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo(4),

- atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097) ir į tarpinę ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su šiuo veiksmų planu (SEC(2009)1463),

- atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Bulgarijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (COM (2009)0402) ir patvirtinamąjį dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1074),

- atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (COM(2009)0401) ir patvirtinamąjį dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1073),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(5) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(6),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5826/2010 – C7-0054/2010),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl ES veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(7), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0099/2010),

A. kadangi, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, Komisija, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą, vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir yra už jį atsakinga,

1.  suteikia patvirtinimą Komisijai, kad ji įvykdė Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą;

2.  pateikia savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(8),

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas. I tomas (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009)(9),

–   atsižvelgdamas į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(10)

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(11),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5828/2010 – C7-0055/2010),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl ES veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(12), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, kuriuo nustatomi vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatai(13), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(14), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 14 d. Komisijos sprendimą Nr. 2005/56/EB, kuriuo įsteigiama, remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003, vykdomoji įstaiga „Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga“, kuriai pavedama administruoti Bendrijos veiksmus švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros srityse(15),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0099/2010),

A. kadangi, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, Komisija, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą, vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir yra už jį atsakinga,

1.  suteikia Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui patvirtinimą, kad Įstaigos 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  pateikia savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su sprendimu dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija) ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(16),

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas. I tomas (SEC(2009)1089 – C7-0172/2009)(17),

–   atsižvelgdamas į Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimais dėl 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(18)

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(19),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5828/2010 – C7-0055/2010),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(20), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(21), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(22), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą Nr. 2004/20/EB, kuriuo įsteigiama vykdomoji įstaiga „Pažangios energetikos vykdomoji įstaiga“ Bendrijos veiksmams energetikos srityje administruoti taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003(23),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimą 2007/372/EB, iš dalies keičiantį 2003 m. gruodžio 23 d. Sprendimą 2004/20/EB, siekiant Pažangios energetikos vykdomąją įstaigą pakeisti Konkurencingumo ir inovacijų vykdomąja įstaiga(24),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0099/2010),

A. kadangi, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, Komisija, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą, vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir yra už jį atsakinga,

1.  suteikia Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos direktoriui patvirtinimą, kad Įstaigos 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  pateikia savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su sprendimu dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis. Komisija) ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

4.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Visuomenės sveikatos programos vykdomosios įstaigos 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(25),

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas. I tomas (SEC(2009)1089 – C7‑0172/2009)(26),

–   atsižvelgdamas į Visuomenės sveikatos programos vykdomosios įstaigos 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimais dėl 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Visuomenės sveikatos programos vykdomosios įstaigos 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(27)

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(28),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. vasario 16 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5828/2010 – C7-0055/2010),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(29), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(30), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(31), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimą Nr. 2004/858/EB, įsteigiantį, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, vykdomąją įstaigą „Visuomenės sveikatos programos vykdomoji įstaiga“, atsakingą už Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje valdymą(32),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimą 2008/544/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 2004/858/EB, siekiant Visuomenės sveikatos programos vykdomąją įstaigą pakeisti Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomąja agentūra(33),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0099/2010),

A. kadangi, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, Komisija, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą, vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir yra už jį atsakinga,

1.  suteikia Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros direktoriui patvirtinimą, kad Įstaigos 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  pateikia savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos bendrojo 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su sprendimu dėl Europos Sąjungos bendrojo 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija) ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

5.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(SEC(2009)1089 – C7‑0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(34),

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas – I tomas (SEC(2009)1089 – C7‑0172/2009)(35),

–   atsižvelgdamas į Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos 2008 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimais dėl 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos 2008 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(36)

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(37),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5828/2010 – C7-0055/2010),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(38), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(39), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(40), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 26 d. Komisijos sprendimą Nr. 2007/60/EB dėl Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos įsteigimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003(41),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7‑0099/2010),

A. kadangi, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, Komisija, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą, vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir yra už jį atsakinga,

1.  suteikia patvirtinimą Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2008 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su sprendimu dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija) ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

6.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl sąskaitų, susijusių su 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija

(SEC(2009)1089 – C7‑0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(42),

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas – I tomas (SEC(2009)1089 – C7‑0172/2009)(43),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimais dėl 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2008 m. metinės ataskaitos pastabas“ (SEC(2010)0178 ir SEC(2010)0196),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. gegužės 3 d. priimtą Žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“ (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl vieno bendro audito modelio (ir pasiūlymą dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(44),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

- atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009), Komisijos komunikatą dėl Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaitos (COM(2008)0110) ir Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)0259),

- atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos poveikio ataskaitos (COM(2009)0043),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių suvestinių, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo(45),

- atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097) ir į tarpinę ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su šiuo veiksmų planu (SEC(2009)1463),

- atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Bulgarijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (COM (2009)0402) ir patvirtinamąjį dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1074),

- atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (COM(2009)0401) ir patvirtinamąjį dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1073),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(46) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(47),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),

- atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5826/2010 – C7-0054/2010),

- atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5828/2010 – C7-0055/2010),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(48), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(49), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0099/2010),

A. kadangi, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnyje, Komisija atsakinga už sąskaitų parengimą,

1.  pritaria su 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymu susijusių sąskaitų uždarymui;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama dalis sprendimų dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

7.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą Europos Parlamento sprendimų dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos) dalį

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(50),

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas – I tomas (SEC(2009)1089 – C7‑0172/2009)(51),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su sprendimais dėl 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2009)0526) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1427),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2008 m. apibendrinimas“ (COM(2009)0256),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2008 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2009)0419) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1102),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2008 m. metinės ataskaitos pastabas“ (SEC(2010)0178 ir SEC(2010)0196),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. gegužės 3 d. priimtą Žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“ (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl vieno bendro audito modelio (ir pasiūlymą dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(52),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

- atsižvelgdamas į Komisijos Veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009), Komisijos komunikatą dėl Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaitos (COM(2008)0110) ir Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)0259),

- atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos poveikio ataskaitos (COM(2009)0043),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių suvestinių, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo(53),

- atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097) ir į tarpinę ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su šiuo veiksmų planu (SEC(2009)1463),

- atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Bulgarijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (COM (2009)0402) ir patvirtinamąjį dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1074),

- atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (COM(2009)0401) ir patvirtinamąjį dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2009)1073),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(54) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(55),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),

- atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5826/2010 – C7-0054/2010),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2008 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5828/2010 – C7-0055/2010),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(56), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(57), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7‑0099/2010),

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje numatyta, kad atsakomybė už Bendrijos biudžeto vykdymą tenka Komisijai kartu su valstybėmis narėmis, kurios turi bendradarbiauti su Komisija siekdamos užtikrinti, kad asignavimai naudojami vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais,

B.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą Audito Rūmai turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, kuris gali būti papildomas konkrečiais kiekvienos svarbios Europos Sąjungos veiklos srities įvertinimais,

C.  kadangi įgyvendinant pagrindinę ES politiką įprastas Komisijos ir valstybių narių vykdomas Bendrijos bendras biudžeto valdymas, kurį taikant 80 proc. Bendrijos išlaidų valdo valstybės narės,

D.  kadangi siekiant gerinti Europos Sąjungos finansų valdymą, būtina įdėmiai stebėti Komisijos ir valstybių narių daromą pažangą, o valstybės narės turėtų prisiimti atsakomybę už ES lėšų valdymą ir užtikrinti, siekdamos gauti teigiamą patikinimo pareiškimą, kad būtų baigta diegti integruota ES vidaus kontrolės sistema (angl. DAS),

E.  kadangi Parlamentas pastarosiose penkiose rezoliucijose dėl metinių biudžetų įvykdymo patvirtinimo atkreipė dėmesį į tai, kad atitinkamu politiniu lygmeniu būtina skubiai pradėti rengti nacionalines deklaracijas, kuriose būtų apimamos visos pasidalijamojo valdymo principu valdomas Bendrijos lėšos, siekiant, kad visos valstybės narės prisiimtų atsakomybę už gautų ES lėšų valdymą,

F.  kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS)(58) 44 punkto, taip pat Finansinio reglamento 53b straipsnio 3 dalies nuostatų, susijusių su atliktų auditų metiniais apibendrinimais ir turimomis deklaracijomis, įgyvendinimas turėtų gerokai padėti gerinant ES biudžeto valdymą,

G.  kadangi Audito Rūmai savo nuomonėje Nr. 6/2007 taip pat pabrėžia, kad nacionalinės deklaracijos gali būti laikomos nauju ES lėšų vidaus kontrolės elementu ir kad jos galėtų padėti geriau kontroliuoti pasidalijamojo valdymo principu valdomas ES lėšas,

H.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto darbas, ypač biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, sudaro dalį veiklos, kurią vykdant siekiama nustatyti visišką Komisijos ir pavienių Komisijos narių bei kitų susijusių subjektų, iš kurių svarbiausieji yra valstybės narės, atsakomybę už finansų valdymą ES, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, ir šitaip parengti tvirtesnį sprendimų priėmimo pagrindą,

I.  kadangi Biudžeto kontrolės komitetas, vykdydamas kitų metų biudžeto procedūrą, turėtų tinkamai atsižvelgti į 2008 m. finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezultatus ir rekomendacijas,

J.  kadangi, jei norima, kad Tarybos rekomendacijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo būtų konstruktyvios, jos turėtų būti skiriamos reformų pastangoms ir valstybių narių atsakomybei stiprinti siekiant pašalinti Audito Rūmų nurodytus trūkumus ir užtikrinti geresnį finansų valdymą Europos Sąjungoje,

K.  kadangi dabartiniai biudžeto įgyvendinimo patvirtinimo terminai pernelyg ilgi, turint mintyje tai, kad Europos Parlamento, kaip kontroliuojančios institucijos, prašymu reikia kuo skubiau imtis taisomųjų priemonių ir vykdyti reformas; kadangi metinės ataskaitos turi būti parengtos iki metų, kurie eina po ataskaitinių metų, pirmojo ketvirčio pabaigos tam, kad Audito Rūmai galėtų pateikti savo ataskaitą iki metų, kurie eina po ataskaitinių metų, antrojo ketvirčio pabaigos;

L.  kadangi Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, kuriuo nustatomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos(59), 83 straipsnyje nurodoma, kad pensijos mokamos iš biudžeto ir kad valstybės narės turi bendrai užtikrinti šias išmokas pagal nustatytą šių išlaidų finansavimo skalę; kadangi darbuotojai dalį savo algos, kaip įmoką į pensijų sistemą, grąžina į bendrą biudžetą;

M.  kadangi pagal Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 83 straipsnį numatoma bendra valstybių narių garantija, kuri taikoma tuo atveju, kai viena ar daugiau valstybių nevykdo įsipareigojimų, ir galima manyti, kad Sąjunga gali pateikti reikalavimą įsipareigojimo nepasirašiusioms valstybėms narėms,

HORIZONTALIEJI ASPEKTAI

Svarbiausi klausimai ir siektini tikslai

1. vis dar susirūpinęs dėl naujos Komisijos kadencijos pradžioje susikaupusių problemų, kilusių dėl ankstesnės Komisijos veiklos, ypač dėl:

– nuolat daromų daug klaidų atliekant mokėjimus,

– lėto neteisėtų išmokų susigrąžinimo ir

– neįprastai daug perkėlimų į kitus metus;

2. džiaugiasi pirmaisiais naujosios Komisijos kolegialaus požiūrio, kurį parodė Komisijos nariai László Andor, Johannes Hahn ir Algirdas Šemeta dalyvaudami diskusijose su Parlamento Biudžeto kontrolės komitetu, ženklais ir tikisi tvirto Komisijos narių Janusz Lewandowskio ir Algirdo Šemetos pareiškimo ir pažado imtis veiksmų šiose srityse: valstybių narių patikinimo pareiškimai, pasiūlymai dėl toleruotinos klaidų rizikos, supaprastinimo ir skaidrumo priemonės, taip pat patikos fondai, per kuriuos finansuojami išorės veiksmai; be to, mano, kad turėtų būti apimta tolesnė klaidų taisymo ir lėšų susigrąžinimo veikla ir vidaus kontrolės sistemos;

3. mano, kad klaidos panaudojant lėšas trukdo veiksmingai siekti ES politikos tikslų, ir pakartoja, kad politikos sritys, kuriose klaidų lygis mažesnis nei 2 proc., vis dar sudaro tik 47 proc. ES biudžeto, ir kad šis rodiklis 2005–2008 m. laikotarpiu padidėjo tik 9 proc.; mano, kad kasmetinio gerėjimo tendencija vis dar nepakankama, ir pabrėžia, kad nepaisant pagerėjimo tam tikrose srityse politikos sritys, kuriose klaidų lygis viršija 5 proc., vis dar sudaro 31 proc. ES biudžeto, o politikos sritys, kuriose klaidų lygis siekia nuo 2 proc. iki 5 proc. sudaro 22 proc. biudžeto;

4. ragina Komisiją parengti ir pateikti Parlamentui naują darbotvarkę laikotarpiu po 2010 m., pagal kurią būtų siekiama sparčiau mažinti klaidų skaičių siekiant užtikrinti, kad iki 2014 m. Audito Rūmai vadinamajai žaliajai kategorijai galėtų priskirti dar 20 proc. biudžeto, kartu su numatytais tarpiniais pokyčiais, kuriuos ragino atlikti Audito Rūmai siekiant parengti naują metodiką, kurią taikant būtų galima nustatyti tam tikrų klaidų lygį Sanglaudos biudžeto skyriuje ir klaidas atliekant įvairius mokėjimus pagal 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. laikotarpiais galiojusius teisės aktus; mano, kad šio tikslo įgyvendinimas labai svarbus siekiant ateityje kuo naudingiau panaudoti ES lėšas, taip pat siekiant teigiamo patikinimo pareiškimo;

5. ragina Komisijos pirmininką informuoti Parlamentą apie labiau koordinuotus būdus, kuriuos Komisija ketina taikyti savo veikloje siekdama pašalinti likusius finansų sistemų trūkumus ir ženkliai sumažinti minėtų klaidų kiekį;

Sąskaitų patikimumas ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumas

6. su džiaugsmu atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomonę, kad galutinės metinės ataskaitos patikimos, ir į jų pareiškimą, kad ataskaitose visais svarbiais aspektais teisingai pateikta Bendrijų finansinė būklė, taip pat jų iždo operacijų rezultatai ir pinigų srautai, apskaityti iki 2008 m. gruodžio 31 d.;

7. mano, jog neįprasta, kad metinėse finansinėse ataskaitose turėtų būti pateikiamas neigiamas turimas 51 400 000 000 EUR kapitalas, ir kelia klausimą, ar iš valstybių narių reikalautinos sumos neturi būti įtrauktos į aktyvus atsižvelgiant į tai, kad su jomis susijęs tam tikras pensijų išmokų darbuotojams įsipareigojimas, kurio suma 37 000 000 000 EUR; atkreipia dėmesį į Komisijos apskaitos pareigūno paaiškinimus apie tai, kad laikomasi viešajam sektoriui taikomų tarptautinių apskaitos standartų; siūlo apsvarstyti galimybę įsteigti Bendrijos pensijų fondą ir šiuos finansinius įsipareigojimus, susijusius su darbuotojais, perkelti išorės įstaigoms;

8. vis dėlto yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pateiktų pastabų dėl trūkumų, nustatytų tam tikrų Komisijos generalinių direktoratų tarnybų sąskaitų faktūrų arba išlaidų ataskaitų ir išankstinio finansavimo apskaitos sistemoje, kurie kelia pavojų finansinės informacijos kokybei;

9. palankiai vertina besąlygišką Audito Rūmų nuomonę, kad visų politikos sričių pajamos ir įsipareigojimai, taip pat politikos sričių „Švietimas ir pilietybė“ bei „Administracinės ir kitos išlaidos“ ataskaitose atspindimi mokėjimai visais svarbiais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;

10. prašo Audito Rūmų vykdant kitų metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateikti tokį atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, koks rengiamas dėl sąskaitų patikimumo, kaip reikalaujama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje;

11. džiaugiasi Komisijos pastangomis skatinti ir taikyti geresnes valdymo ir kontrolės procedūras, kurios padeda, palyginti su praėjusiais metais, sumažinti klaidų, kurias Audito Rūmai nustatė tam tikrų išlaidų srityse (žemės ūkio ir gamtinių išteklių, mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto ir švietimo ir pilietybės) atliktose operacijose, kiekį;

12. apgailestauja dėl to, kad itin svarbių 2008 finansinių metų biudžeto Bendrijos išlaidų sričių (kaimo plėtros, struktūrinių priemonių, mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, išorės veiksmus įgyvendinančių organizacijų lygmenyje ir plėtros), kuriose atliekant mokėjimus vis dar pasitaiko daug esminių klaidų, patikinimo pareiškimas yra vis dar su išlygomis (neigiamas);

13. pažymi, kad savo komunikate dėl dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano poveikio Komisija nurodo, kad jame išdėstyti veiksmai užbaigti; atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant pagal preliminarius rezultatus klaidų, susijusių su išlaidomis, lygis 2007–2013 m. laikotarpiu gali būti maždaug 5 proc.; vis dėlto tikisi didesnės naudos sanglaudos politikos srityje, kurioje vis dar yra daug problemų, nepaisant Komisijos padarytos pažangos siekiant veiksmingiau naudoti ES lėšas ir keisti bendrą kontrolės aplinką;

14. taip pat mano, kad Komisijos integruotos vidaus kontrolės sistemos veiksmų planas jau turėtų duoti naudos mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto ir išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros srityse, ir mano, kad Komisija galėtų pateikti keletą rodiklių ir deskriptorių, skirtų veiksmų plano poveikiui išmatuoti;

15. vis dėlto atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad dar negalima nustatyti, ar veiksmų planas turėjo išmatuojamą poveikį priežiūros ir kontrolės sistemoms ir apskritai operacijų tvarkingumui (2008 m. metinės ataskaitos 2.28 punktas), ir ragina Komisiją imtis atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad sprendžiant dėl 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo jau būtų numatyti rodikliai, skirti veiksmų plano poveikiui įvertinti;

16. ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima sutrumpinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo terminus siekiant, kad balsavimas plenarinio posėdžio metu vyktų metais, kurie eina po ataskaitinių metų;

Patikinimo pareiškimo struktūra ir jame pateikiama informacija

17. palankiai vertina Audito Rūmų veiklą siekiant, kad būtų aiškesnis patikinimo pareiškimų metodas, susijęs su veiksniais, padedančiais kasmet didinti kontrolės sistemų našumą ir veiksmingumą visuose sektoriuose ir Audito Rūmų ataskaitos specialių dalių, pvz., dalių, kuriose aptariamos struktūrinės priemonės, kokybė, ir ragina Audito Rūmus toliau nuolat informuoti Parlamentą;

18. mano, kad Audito Rūmų kasmet nuo Mastrichto sutarties priėmimo atliekamas vertinimas, kaip Komisija valdo ES lėšas, yra naudinga priemonė siekiant gerinti šių lėšų valdymą, ir pripažįsta, kad Komisija labai stengiasi pagerinti valdymą; vis dėlto ragina valstybes nares labiau įsipareigoti gerinti lėšų panaudojimą;

19. atkreipia dėmesį į pažangą, pasiektą nuo tada, kai įsigaliojo Nicos sutartis, kadangi Audito Rūmų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimas gali būti papildomas konkrečiais kiekvienos svarbios Sąjungos veiklos srities vertinimais (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalis);

20. vis dėlto mano, kad atliekant tik vieną bendrą ir metinį vertinimą neatspindima sudėtinga Europos Bendrijų finansų struktūra, ir taip pat mano, kad dėl nuolat penkiolika metų iš eilės gaunamo neigiamo metinio įvertinimo piliečiai, nesuprantantys, kodėl Audito Rūmai visada pateikia neigiamą nuomonę, gali susidaryti neigiamą įvaizdį;

Sutarčių patikslinimas. Patikinimo pareiškimo reforma

21. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties, iš dalies pakeistos Lisabonos sutartimi, 48 straipsnio 2 dalį Parlamentas atlieka didesnį vaidmenį Sutarčių persvarstymo procedūroje ir jam užtikrinta iniciatyvos teisė pateikti Tarybai pasiūlymus dėl Sutarčių, t. y. patikinimo pareiškimo, pakeitimo;

22. ragina ateityje apsvarstyti galimybę teikti atskirus patikinimo pareiškimus, kurie būtų rengiami ir pagal sektorius (politikos sritis), ir pagal daugiametę programą, siekiant, kad Audito Rūmų metodika labiau atitiktų Europos Bendrijų finansų daugiametį ir į sektorius orientuotą pobūdį;

23. atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija atkakliai tvirtino, kad dėl daugiamečio susijusių išlaidų pobūdžio didžioji dalis klaidų gali būti nustatyta ir pataisyta iki atitinkamų programų užbaigimo; be to, pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog šiuo metu neturima pakankamai informacijos, kuri patvirtintų tokį teiginį;

Biudžeto valdymas

24. yra susirūpinęs dėl to, kad neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai (nepanaudoti įsipareigojimai perkelti į kitus metus tam, kad galėtų būti panaudoti ateityje), ypač numatyti daugiametėms programoms finansuoti, 2008 m. padidėjo 16,4 mlrd. EUR (11,8 proc.) ir sudarė 155,0 mlrd. EUR (2008 m. metinės ataskaitos 3.9 punktas), nors pripažįsta, kad kai kuriais atvejais taip nutiko dėl vėlavimų pradiniame naujų programų etape, o kitais – dėl netinkamo biudžeto planavimo proceso; yra susirūpinęs dėl to, kad nepanaudotos lėšos kiekvienais metais reiškia prarastas ES politikos krypčių ir programų įgyvendinimo galimybes;

25. vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad net jei neįvykdyti diferencijuotų išlaidų biudžeto įsipareigojimai vis dar labai dideli ir viršija visų 2008 m. įsipareigojimų asignavimų iš biudžeto lygį, Audito Rūmai taip pat pažymi, kad vis dėlto didžiąją neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų dalį šiuo metu sudaro 2007 ir 2008 m. įsipareigojimai ir todėl jie susiję su dabartine finansine programa (2008 m. metinės ataskaitos 3.15 punktas);

26. palankiai vertina savaiminį įsipareigojimų panaikinimą, kuris padėtų išvengti problemų dabartiniu finansavimo laikotarpiu, tačiau ir toliau yra susirūpinęs dėl to, kad didžiausia dalis neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų („RAL“) yra susijusi su sanglaudos politikos sritimi, kurioje 2000–2006 m. laikotarpiu nebuvo taikoma jokia įsipareigojimų panaikinimo procedūra;

27. prašo valstybių narių kuo greičiau pateikti likusius kokybės valdymo ir kontrolės sistemų atitikties vertinimų dokumentus siekiant išvengti tolesnių vėlavimų, susijusių su tarpiniais mokėjimais, ir tolesnio neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų didėjimo;

28. ragina Komisiją pateikti Parlamentui biudžetinės paramos, skirtos, 2005–2009 m. laikotarpiu, apžvalgą, nurodant atskiras šalis ir joms skirtas sumas;

Susigrąžintos lėšos

29. atkreipia dėmesį į tai, kad susigrąžinta šiek tiek daugiau lėšų, vis dėlto yra susirūpinęs dėl problemų, kurios išlieka dėl neteisėtai išmokėtų Bendrijos lėšų ir pateikiamos nekokybiškos informacijos apie valstybių narių lygmeniu taikomas taisomąsias priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skubiai susigrąžinti visas (100 proc.) neteisėtai išmokėtas sumas;

30. palankiai vertina tai, kad Komisija pateikė informaciją pagal valstybes nares apie finansinių klaidų pataisymus, atliktus iki 2009 m. rugsėjo mėn., tačiau susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmų ataskaitos metinis pobūdis neatitinka Komisijos pateiktų suvestinių duomenų ir todėl negalima atlikti išsamaus vienų aptariamų metų (2008 m.) rezultatų vertinimo;

31. ragina Komisiją pagerinti daugiamečių susigrąžinimo sistemų efektyvumą ir veiksmingumą, taip pat ir valstybių narių lygmeniu, ir konsoliduoti su susigrąžinimu bei finansinių klaidų taisymu susijusius duomenis siekiant, kad jie būtų patikimi ir galėtų būti palyginami su duomenimis įvairiose politikos srityse ir taikomų lėšų valdymo būdų požiūriu; ragina Komisiją aiškinamuosiuose metinių ataskaitų raštuose informuoti apie tai Parlamentą, kad jis galėtų susidaryti bendrą vaizdą;

32. prašo Komisijos pateikti išsamius ir patikimus duomenis apie finansinių klaidų taisymą, ypač apie lėšų susigrąžinimą, nurodant susijusią valstybę narę, su konkrečiais lėšų susigrąžinimo atvejais susijusias konkrečias biudžeto eilutes ir atitinkamus metus (kaip jau nurodyta Pranešime dėl 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo), nes kitaip pateikiant duomenis neįmanoma vykdyti griežtą kontrolę;

33. primena savo prašymą, kad Komisija parengtų metinį valstybių narių suskirstymo pagal visų Europos fondų lėšų naudojimą sąrašą, nurodytų nustatytą klaidų procentą (tiek taikant korekcines priemones, tiek be jų) ir nuolat skaidriai ir lengvai prieinamu būdu pateiktų šia informaciją Parlamentui;

34. ragina, kad Audito Rūmai, atsižvelgdami į savo išvadas, pateiktų pastabų dėl minėtojo sąrašo;

Mokėjimų sustabdymas

35. pažymi galutinių sprendimų ir taisomųjų priemonių, kurių imtasi siekiant ES lėšomis nefinansuoti ES teisės aktų reikalavimų neatitinkančių išlaidų, svarbą ir dar kartą ragina tiksliai nurodyti biudžeto išlaidų kategoriją ir metus, su kuriais susiję konkretūs lėšų susigrąžinimo atvejai;

36. visiškai pritaria Komisijos nuostatai griežtai taikyti teisės aktų normas, susijusias su išmokų sustabdymu, ir džiaugiasi, kad jau taikomos lėšų nepervedimo priemonės, kai Komisija neturi absoliučių Bendrijos lėšas gaunančių valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų patikimumo garantijų;

37. atkreipia dėmesį į Graikijos pavyzdį, kai Komisijos sprendimu atlikus daugelio finansinių klaidų pataisymą buvo pasiektas geresni veiklos kai kuriose srityse rezultatai; skatina Komisiją nustatyti šias sritis ir primena, kad, kai kalbama apie integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (angl. IACS), nėra įrodymų, jog Graikijos valdžios institucijų parengtas ir įgyvendintas veiksmų planas buvo veiksmingas (2008 m. metinės ataskaitos 2.5 punktas);

38. mano, kad tuo atveju, kai pakartotinai esama išlygų dėl tam tikros valstybės narės išlaidų programų, išmokų sustabdymas, kaip spaudimo priemonė, padės didinti valstybių narių suinteresuotumą tinkamai naudoti gautas ES lėšas;

39. ragina Komisiją supaprastinti taisykles ir taikyti esamus teisės aktus, kuriais reglamentuojamas išmokų sustabdymas, kai to reikia, ir laiku informuoti Parlamentą, Tarybą ir Audito Rūmus apie tokį išmokų sustabdymą ir rezultatus;

Metinės suvestinės

40. mano, kad visų atliktų auditų ir turimų deklaracijų metinės suvestinės, kurias valstybės narės privalo pateikti pagal TIS ir Finansinio reglamento 53b straipsnio 3 dalį, turėtų būti pirmas žingsnis siekiant, kad visos valstybės narės teiktų nacionalines valdymo deklaracijas;

41. palankiai vertina 2010 m. sausio 28–29 d Hagoje vykusios tarpparlamentinės konferencijos dėl ES fondų atskaitomybės gerinimo valstybėse narėse pareiškimą, kuriame rekomenduojama, kad būtų įgyvendinamos arba stiprinamos nacionalinės politikos priemonės siekiant prisidėti prie ES išlaidų valstybėse narėse kontrolės ir valdymo gerinimo ir kad priemonės, taikomos ES lėšų valdymui ir atskaitomybei, pvz., metinės ataskaitos, apimtų bendros ES sistemos elementus siekiant, kad būtų galima palyginti ir nustatyti pažangiąją patirtį, taip pat pradėti rengti nacionalines valdymo deklaracijas;

42. pabrėžia, kad artėjant Finansinio reglamento persvarstymui, reikia daugiau dėmesio teikti metinių suvestinių vaidmeniui ir gerinti valstybių narių teikiamų duomenų kokybę, palyginamumą ir juos labiau suvienodinti siekiant užtikrinti, kad jie būtų naudingi ES lėšų kontrolės srityje;

43. palankiai vertina Komisijos Parlamentui teikiamą informaciją apie 2009 m. gautas metines suvestines ir ragina Komisiją, siekiant didesnio skaidrumo ir atskaitingumo visuomenei, viešai skelbti visų valstybių narių metines suvestines; skatina Komisiją, remiantis gautomis metinėmis suvestinėmis, išanalizuoti kiekvienos valstybės narės nacionalinių ES lėšų administravimo ir kontrolės sistemų privalumus ir trūkumus;

44. mano, jog labai svarbu, kad Komisija, naudodama šią informaciją savo priežiūros funkcijai vykdyti, praneštų apie šių metinių suvestinių kokybę ir padidintų šios procedūros teikiamą naudą nustatant bendras problemas, galimus sprendimus arba geriausią patirtį;

45. mano, kad iki 2010 m. pabaigos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams turėtų būti pateikta lyginamoji analizė ir po to netrukus turėtų būti viešai paskelbta;

46. ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal bendrąsias metinių suvestinių gaires būtų reikalaujama, kad visos valstybės narės taikytų vienodą metodiką ir analizės objektą; atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą persvarstyti gaires taip, kad būtų paprastesni ataskaitų teikimo reikalavimai ir kad būtų pateikta daugiau nurodymų dėl pažangiosios patirties; reikalauja, kad Komisija pasinaudotų šia galimybe ir į gaires įtrauktų nacionalinių valdymo deklaracijų sistemą, skirtą toms valstybėms narėms, kurios nusprendžia jas teikti, ir parengtų paskatomis grindžiamą metodą;

Nacionalinės valdymo deklaracijos

47. palankiai vertina savanoriškas Danijos, Nyderlandų, Švedijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyvas rengti nacionalines valdymo deklaracijas; vis dėl to atkreipia dėmesį į didelius šių keturių nacionalinių iniciatyvų skirtumus; nuoširdžiai džiaugiasi Nyderlandų ir Švedijos vyriausybių laišku, kuriame Komisija raginama parengti gaires dėl pagrindinių nacionalinių deklaracijų aspektų nustatymo, kurios taip pat galėtų būti vertingas informacijos šaltinis kitoms valstybėms narėms; apgailestauja dėl to, kad nepaisant šių iniciatyvų dauguma kitų valstybių narių dar nerengia nacionalinių valdymo deklaracijų;

48. primena savo reikalavimą pradėti taikyti nacionalines valdymo deklaracijas (Parlamento 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijos(60), pridėtos prie 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, 32 dalis);

49. atkreipia dėmesį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio pirmą pastraipą (buvęs EB sutarties 274 straipsnis), kurioje dabar numatyta, kad „biudžetą vykdo Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis“, ir yra įsitikinęs, kad bus padaryta pažanga rengiant nacionalines valdymo deklaracijas, į kurias turi būti įtraukiamos visos pasidalijamojo valdymo principu valdomas ES lėšos, kaip reikalauja Parlamentas savo pastarosiose penkiose rezoliucijose dėl metinių biudžetų įvykdymo patvirtinimo;

50. atkreipia dėmesį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio antrą pastraipą, kurioje valstybėms narėms nustatomi tam tikri kontrolės ir audito įpareigojimai ir su tuo susijusi atsakomybė; ragina Komisiją pasinaudoti nauja 317 straipsnio formuluote ir kuo greičiau įvesti privalomas nacionalines valdymo deklaracijas; taip pat atkreipia dėmesį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį, kuriame Komisijai suteikiamos naujos priemonės tam, kad būtų tolygiai ir vienodai įgyvendinami teisiškai privalomi Sąjungos aktai;

51. ragina Komisiją, kai bus persvarstomas Finansinis reglamentas, siūlyti nustatyti valstybėms narėms įpareigojimą rengti nacionalines valdymo deklaracijas, kurios turėtų būti pasirašomos atitinkamu politiniu lygmeniu ir tvirtinamos šalies aukščiausiosios audito institucijos ir kurios būtų priemonė, padėsianti palengvinti administracinę naštą ir geriau administruoti pasidalijamojo valdymo principu valdomas ES lėšas;

52. remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 3 dalimi, ragina vykdant pasidalijamojo valdymo kontrolę pagerinti nacionalinių audito įstaigų ir Audito Rūmų bendradarbiavimą;

53. siūlo, kad nacionalinės audito institucijos, veikdamos kaip nepriklausomi išorės auditoriai ir tinkamai vadovaudamosi tarptautiniais audito standartais, išduotų ES lėšų valdymo nacionalinius audito sertifikatus, kurie sudarytų nacionalinių valdymo deklaracijų pagrindą; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pakeisti ir suderinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo tvarkaraštį siekiant, kad (nacionaliniai) išorės auditoriai turėtų galimybę laiku atlikti šių nacionalinių valdymo deklaracijų auditą;

54. yra labai susirūpinęs dėl įrodyto manipuliavimo finansų srities statistika ir vengimu mokėti mokesčius Graikijoje; nurodo bendrą viešojo sektoriaus korupciją visais valdymo lygmenimis, įskaitant viešuosius pirkimus, kaip pripažino Graikijos ministras pirmininkas; atkreipia dėmesį į didelę korupcijos įtaką Graikijos biudžeto išlaidoms; ragina Komisiją, kaip neatidėliotiną klausimą, ištirti aplinkybes, kuriomis Komisijai tokį ilgą laiką buvo teikiami neteisingi makroekonomikos duomenys;

Komisijos vidaus kontrolės sistema

Integruotos vidaus kontrolės sistemos veiksmų planas

55. išreiškia savo susirūpinimą pakartotina Audito Rūmų kritika dėl netinkamos kokybės kontrolės valstybėse narėse ir mano, kad tai, kad atskiros valstybės narės gali taikyti skirtingus kontrolės standartus, kenkia ES įvaizdžiui;

56. nepaisydamas to, kad patikinimo pareiškimas nuo 2003 m. nuolat gerėja (2008 m. Audito Rūmai pritarė 56 proc. išlaidų, palyginti su 2003 m. – 6 proc. išlaidų), vis dar susirūpinęs Audito Rūmų vertinimu, kad dar negalima nustatyti, ar Veiksmų planas turėjo išmatuojamą poveikį priežiūros ir kontrolės sistemoms, ir kad Komisija negali įrodyti, jog jos priežiūros ir kontrolės sistemų gerinimo veikla buvo veiksminga mažinant klaidų kai kuriose biudžeto srityse riziką (2008 m. metinės ataskaitos 2.28 ir 2.33 punktai);

57. ragina Komisiją toliau reguliariai teikti integruotos vidaus kontrolės sistemos vertinimo rezultatus ir ragina, kad metinės veiklos ataskaitos ir suvestinės ataskaitos dar geriau ir tiksliau analizuotų Komisijos ir valstybių narių tarnybų, valdomų pagal pasidalijamojo valdymo principą, sistemų veikimą, kaip jau daroma Komisijos Regioninės politikos GD metinėje veiklos ataskaitoje;

ES lėšų kontrolės sistemos veiklos išlaidų ir sąnaudų dabartinio santykio analizė

58. taigi atkreipia dėmesį į tai, kad svarbi minėtojo veiksmų plano 10 priemonė, kurią taikant siekiama atlikti „kontrolės išlaidų analizę“, kadangi būtina „pasiekti tinkamą kontrolės išlaidų ir naudos pusiausvyrą“;

59. ragina Komisiją 2010 m. atlikti išsamesnį ir visapusiškesnį mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, kaimo plėtros, išorės pagalbos ir administracinių išlaidų politikos sričių kontrolės sistemoms skirtų lėšų dydžio įvertinimą, kaip prašė Parlamentas savo ankstesnėse rezoliucijose, pridėtose prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimų;

60. mano, kad tai bus itin svarbi priemonė norint įvertinti, kokių patobulinimų galima padaryti ateityje ir kiek jie kainuotų, kaip rekomendavo Audito Rūmai savo 2008 m. metinėje ataskaitoje (2.35 punkto a dalis), ir svarbi priemonė siekiant pažangos toleruotinos klaidų rizikos klausimu;

Toleruotina klaidų rizika

61. atkreipia dėmesį į minėtą Komisijos 2008 m. gruodžio 16 d. komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo, kaip tvirto metodinio pagrindo priimtino rizikos lygio ekonominei analizei atlikti; primena savo abejones dėl valstybių narių pateiktų duomenų apie kontrolės išlaidas ir ragina Komisiją atnaujinti ir papildyti komunikate naudotus duomenis; prašo Komisijos atkreipti dėmesį į visas Audito Rūmų nustatytas silpnąsias vietas ir trūkumus ir pabrėžia, kad:

- galimos toleruotinos klaidų rizikos sąvokos apibrėžimas yra tik vienas iš kelių elementų, kurie turi būti ištirti siekiant pagerinti Europos Sąjungos finansų valdymą; kiti elementai yra: 1) geresnis esamų kontrolės sistemų naudojimas; 2) paprastai labai mažų kontrolės išlaidų padidinimas; 3)supaprastinimas ir 4) išteklių sutelkimas;

- šiuo metu iš valstybių narių gaunamos informacijos kokybė nepakankama norint nustatyti ir patvirtinti toleruotiną klaidų riziką;

- Tarybos nuomonė šiuo klausimu nežinoma;

62. prašo Komisijos pateikti išsamią Audito Rūmų(61) nustatytų silpnųjų vietų ir trūkumų, ypač susijusių su iš valstybių gaunamų duomenų kokybe, analizę;

63. primena minėtojo veiksmų plano 4 priemonę, pagal kurią, remiantis Parlamento rekomendacijomis, siūloma inicijuoti institucijų dialogą toleruotinos pagrindinių operacijų rizikos klausimu; tačiau pažymi, kad ši priemonė dar tik pradėta įgyvendinti;

64. atsižvelgdamas į tai, mano, kad Komisija, atsižvelgdama į kontrolės sistemų proporcingumo ir išlaidų efektyvumo principus, turėtų įvertinti sąsają tarp išteklių, kuriuos ji gali panaudoti tam tikroje konkrečioje politikos srityje, ir tos išteklių dalies, kuri paskirta atitinkamų išlaidų sričių kontrolės sistemoms finansuoti;

65. prašo Komisijos nustatyti itin svarbias politiniu aspektu sritis (sritis, kuriose gali nukentėti reputacija), kurioms reikėtų priimti kokybinį, o ne ekonominį klaidų lygio vertinimo metodą;

66. mano, kad nustatant toleruotiną klaidų lygį reikėtų taip pat atsižvelgti į Bendrijos lėšas, kurioms kyla rizika dėl klaidų;

67. be to, mano, kad kontrolės veiklai skirtų išteklių ir šios kontrolės rezultatų sąnaudų ir naudos santykis turėtų būti pagrindiniu elementu, į kurį Audito Rūmai atsižvelgtų rengdami patikinimo pareiškimus;

68. apgailestauja dėl to, kad Komisija deda daugiau pastangų siekdama įtikinti Parlamentą, kad būtina nustatyti toleruotiną rizikos lygį, negu siekdama įtikinti valstybes narės, kad būtinos privalomos nacionalinio valdymo deklaracijos;

Supaprastinimas

69. pabrėžia, kad kontrolės sistemos atspindi įvairiais lygmenimis nustatytų ir kartais pasikartojančių reglamentų ir taisyklių sudėtingumą; taigi ragina Komisiją paspartinti supaprastinimo procesą ir į jį visiškai įtraukti Parlamentą, taip pat ragina valstybes nares ir regionus šiuo atžvilgiu imtis atitinkamų priemonių;

Institucijų diskusijos dabartinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros sistemos klausimu

70. ragina Komisiją surengti institucijų diskusijas, kuriose pradiniu etapu dalyvautų aukščiausio lygio Tarybos, Komisijos, Audito Rūmų ir Parlamento atstovai, o antruoju etapu – valstybių narių, nacionalinių parlamentų ir aukščiausiųjų audito institucijų atstovai, siekiant pradėti išsamius debatus apie dabartinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros sistemą;

71. siūlo vykdant kitą biudžeto sudarymo procedūrą skirti Komisijai finansinių išteklių, reikalingų tokioms diskusijoms surengti;

Politinė ir administracinė Komisijos atsakomybė

Metinės veiklos ataskaitos

72. apgailestauja dėl to, kad 2008 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai vėl pabrėžia, kad kai kuriose metinės veiklos ataskaitose vis dar nėra pateikta pakankamai duomenų, kurių reikia jų rengiamam patikinimo pareiškimui; ragina Audito Rūmus į įvairius metinės ataskaitos skyrius įtraukti išsamią atitinkamų metinių veiklos ataskaitų analizę;

73. yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai vis dar nustato trūkumų, susijusių su priežiūros ir kontrolės sistemų veikimu bei Komisijos generalinių direktorių pareiškimuose pateiktomis atitinkamomis išlygomis dėl patikinimo, be kita ko, dėl jų poveikio patikinimui dėl atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo, taip pat primena valstybėms narėms ir Komisijai apie atitinkamą jų atsakomybę šioje srityje;

Skaidrumas ir etika

74. primygtinai ragina, kad būtų viešai prieinami duomenys apie visus su Komisija dirbančius ekspertų ir darbo grupių narius, taip pat būtų atskleisti visi ES lėšų gavėjai;

75. primygtinai reikalauja, kad Komisija būtų atsakinga užtikrinti informacijos, teikiamos apie ES lėšų gavėjus, įskaitant išsamią informaciją apie gavėjus ir jų projektus, išsamumą, palyginamumą ir jos paieškos galimybes;

76. palankiai vertina tai, kad informacija apie ES lėšų gavėjus bus skelbiama plačiau, taip pat ir lengvai prieinamoje ir skaitytojui suprantamoje interneto svetainėje, ir ragina suderinti nacionalinių, regioninių ir tarptautinių svetainių, kurios būtų prieinamos iš centrinio portalo, struktūrą ir informacijos pateikimą;

77. dar kartą pabrėžia, kad reikia persvarstyti dabartinį Europos Komisijos narių elgesio kodeksą siekiant pašalinti trūkumus, pvz.: a) nepateikiama sąvokos „interesų konfliktas“ apibrėžtis, b) nenurodoma, kaip reikia elgtis kilus interesų konfliktui, c) trūksta aiškumo kalbant apie dovanų priėmimą ir naudojimąsi vaišingumu ir d) nėra paskirtos institucijos, kuri nagrinėtų skundus ir atleistų Pirmininką nuo (galimos) pareigos atlikti savęs vertinimą;

78. tikisi, kad Komisija, vadovaudamasi 2010 m. sausio 27 d. pasiektu bendru José Manuelio Barroso ir Parlamento darbo grupės Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimo persvarstymo klausimais susitarimu, pradės konsultavimosi su Parlamentu dėl dabartinio Europos Komisijos narių elgesio kodekso procesą ir ne vėliau kaip iki 2010 m. rugpjūčio mėn. priims pakeistą Europos Komisijos narių elgesio kodeksą, kartu pažymi, kad šis persvarstymas turėtų būti atliktas prieš patvirtinant naująją Komisiją;

79. primena, kad svarbus visiškas informacijos apie Komisijos narių kabinetų darbuotojus, kurie įdarbinti ne pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, skaidrumas ir viešumas;

80. taip pat primena, kad į privalomą Komisijos narių elgesio kodeksą reikėtų įtraukti pamatines etikos normas ir pagrindinius principus, kurių Komisijos nariai turėtų laikytis eidami pareigas, visų pirma skirdami kolegas, ypač darbui savo kabinetuose;

Valdymas ir administravimo reforma

81. pažymi, kad nedaug sumažėjo (nuo 31,8 proc. 2007 m. iki 30,9 proc. 2009 m.) darbuotojų, vykdančių administracines ir koordinavimo funkcijas, kuriems tenka tik dalis bendrųjų administravimo išlaidų; primena savo ankstesnius prašymus imtis priemonių, kad šioje srityje būtų galima pasiekti 20 proc. dydį (minėtosios 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijos 217 punktas);

82. ragina Komisiją kartu su parengiamaisiais 2011 m. biudžeto dokumentais (anksčiau – darbo dokumentai, susiję su preliminaraus biudžeto projektu) pateikti personalo planą, kuriame, kaip pirmasis žingsnis siekiant išlaidų sumažinimo iki 20 proc. iki antrosios J. M. Barroso vadovaujamos Komisijos kadencijos pabaigos, šioje srityje būtų numatytas 3 proc. sumažinimas;

83. ragina Komisiją, prieš peržiūrint Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, parengti ir pateikti alternatyvius pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio koregavimo, remiantis išsamiu teisiniu ir aktuariniu pagrindu, metodus; mano, kad tai turėtų suteikti platesnį kasmetinio darbo užmokesčio koregavimo apskaičiavimo pagrindą ir paspartinti atlyginimų koregavimą, taigi būtų tinkamiau atsižvelgiama į bendrą ekonomikos raidą valstybėse narėse;

84. ragina Komisiją atlikti kandidatų skyrimo į pradinio atlyginimo kategoriją vertinimą ir teikti pasiūlymus dėl kvalifikuotų darbuotojų skyrimo į aukštesnę atlyginimo kategoriją atsižvelgiant į jų gebėjimą dirbti, tikisi, kad, kaip šio vertinimo dalis, bus parengta ataskaita apie konkretų kabinetų narių paskyrimą jiems pasitraukus iš tarnybos ir atsižvelgiant į pradines sąlygas, kurias jie turi atitikti;

85. ragina Komisiją pateikti savo nuomonę, kokių taupymo tikslų, numatytų vykdant 2004 m. nuostatų reformą, iš tiesų pasiekta, ypač susijusių su pareigūnų ir kitų tarnautojų įnašų į sveikatos apsaugos ir pensijų sistemas padidinimo;

86. siūlo Komisijai padalyti hierarchinę valdžią apskaitą vykdantiems darbuotojams ir darbuotojams, kurie, taikydami bendras iždo valdymo vidaus kontrolės saugumo taisykles, gali pervesti lėšas;

Agentūrų valdymas

87. primena savo prašymą (minėtosios 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijos 254 ir 255 punktai) gerinti ir taikyti bendrą reguliavimo agentūrų valdymo sistemą ir pradėti naudoti efektyvią ES agentūrų stebėsenos sistemą;

88. be to, pabrėžia, kad nepaisant kai kurių agentūrų nepriklausomo statuso už biudžeto įvykdymą atsakinga lieka Komisija (kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio 1 dalyje, Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54, 55 ir 185 straipsniuose ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 37 straipsnyje ir 41 straipsnio 2 dalyje);

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

89. yra susirūpinęs dėl to, kad per devynis mėnesius OLAF vykdė daug tyrimų, o nacionaliniuose teismuose toliau svarstomų OLAF tirtų bylų skaičius nedidelis, ir mano, kad reikia įvertinti OLAF personalo išteklius siekiant patikrinti, ar daugiau darbuotojų galėtų pagerinti padėtį šiose dvejose srityse;

90. palankiai vertina naujos Komisijos 2010 m. sausio 15 d. įsipareigojimą vėl atnaujinti diskusijas Taryboje OLAF reformos klausimais ir ne vėliau kaip iki 2010 m. liepos mėn. pateikti žadėtą ir gerokai pavėluotą svarstymų dokumentą, kaip derybų su Taryba pagrindą;

91. pakartoja, kad svarbu atsižvelgti į Parlamento 2008 m. lapkričio 20 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/99 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) (62) atliekamų tyrimų, ir nori dar kartą pabrėžti, kad, siekiant sustiprinti OLAF ateityje, tarnyba turėtų priklausyti Komisijai ir išlaikyti nepriklausomumą; primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje numatyta sustiprinti valstybių narių atsakomybę, taigi pritaria nuolatiniam Parlamento raginimui valstybėms narėms gerinti bendradarbiavimą su OLAF;

92. pageidauja iš anksto susipažinti su pasiūlymu dėl Europos prokuratūros, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsnyje, įsteigimo; pageidauja dalyvauti diskusijose dėl Europos prokuratūros įsteigimo;

93. reikalauja, kad Komisija skubiai pateiktų žadėtą ir ilgai lauktą svarstymų dokumentą ir pakartotinai pabrėžia anksčiau minėtos Parlamento 2008 m. lapkričio 20 d. pirmojo svarstymo pozicijos šia tema svarbą; nori dar kartą pabrėžti, kad, siekiant ateityje sustiprinti OLAF, tarnyba turėtų priklausyti Komisijai ir išlaikyti savo nepriklausomumą; atkreipia dėmesį į savo pasiūlymus dėl OLAF generalinio direktoriaus posto, pateiktus Parlamento pozicijoje, ir ragina, kad pasirinktas kandidatas būtų paskirtas į pareigas kuo greičiau; mano, kad atrankos procedūra turėtų būti vykdoma tarpinstituciniu lygmeniu visapusiškai gerbiant Parlamento prerogatyvas;

94. dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad procedūra dėl laikinojo OLAF generalinio direktoriaus skyrimo privalo atitikti mutatis mutandis taisykles, numatytas OLAF teisinį pagrindą apibrėžiančiame teisės akte, t. y. 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (63)12 straipsnyje; apgailestauja, kad Komisija bendrai taiko Pareigūnų tarnybos nuostatus ir yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos pozicija gali turėti įtakos OLAF veiklos efektyvumui;

SEKTORIŲ KLAUSIMAI

Pajamos

95. džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai mano, jog valstybių narių Komisijai pateiktos tradicinių nuosavų išteklių ataskaitos patikimos ir kad jose nebuvo esminių klaidų, ir kad valstybės narės PVM ir BNP grindžiamus nuosavus išteklius teisingai apskaičiavo, o Komisija juos teisingai surinko ir įrašė į Bendrijos sąskaitas;

96. su dideliu nerimu atkreipia dėmesį į Komisijos pranešimą dėl Graikijos valstybės sektoriaus deficito ir skolų statistikos (COM(2010)0001), kuriame keliamos rimtos abejonės dėl Graikijos valdžios institucijų pateiktų duomenų patikimumo; ragina Komisiją pačią atlikti tyrimą siekiant nustatyti 2008 m. pateiktų duomenų tikrumą ir patvirtinti turėtų nuosavų išteklių apskaičiavimo ir paskirstymo teisingumą ir teisėtumą;

97. prašo Komisiją pateikti bendradarbiavimo su Graikijos vyriausybe darbo tvarkos planus; pabrėžia, kad, siekiant išsaugoti valdymo struktūrų tęstinumą ir vientisumą, darbuotojams, susijusiems su Europos lėšų valdymu, neturėtų būti taikomos išlaidų mažinimo priemonės;

98. vis dėlto pažymi, kad kalbant apie PVM grindžiamus nuosavus išteklius vis dar galioja 1989 m. numatytos išlygos, ir ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis toliau stengtis užtikrinti, kad išlygos būtų panaikintos per pagrįstą laiką;

99. ragina Komisiją, sprendžiant BNP grindžiamų nuosavų išteklių klausimą, pasinaudoti Audito Rūmų 2008 m. metinės ataskaitos 4.36 punkte nurodyta rekomendacija ir pranešti Parlamentui išsamią informaciją apie pasiektą pažangą tiesiogiai tikrinant ir įvertinant valstybių narių nacionalinių statistikos įstaigų priežiūros ir kontrolės sistemas;

Bendroji žemės ūkio politika

100. džiaugiasi Audito Rūmų teigiamu įvertinimu, atliktu remiantis jų audito rezultatais, kad išskyrus kaimo plėtros sritį, 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimuose, susijusiuose su žemės ūkio ir gamtinių išteklių politikos sritimi, reikšmingų klaidų nebuvo; džiaugiasi galėdamas pažymėti, jog 27 ES valstybių narių klaidų rodiklis neviršija 2 proc. ribos, kurią toleruoja Audito Rūmai;

101. susirūpinęs pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse išmokų už plotą atveju labai įvairūs klaidų, nustatytų atliekant patikras vietoje, rodikliai (Prancūzijoje 0,20 proc., Jungtinė Karalystėje 0,24 proc., Vokietijoje 0,3 proc., Graikijoje 3,70 proc., Rumunijoje 12,57 proc., Bulgarijoje maždaug 6 proc.), ir primygtinai ragina nekelti grėsmės visos sistemos patikimumui; ragina skubiai imtis labai tikslingų priemonių, kurios būtų ir administracinė parama gerų rezultatų pasiekusioms valstybėms narėms, ir veiksmingas atsakas;

102. apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog su kaimo plėtra susijusių išlaidų srityje padaryta daug klaidų, nors ir aptiktų klaidų skaičius mažesnis nei praėjusiais metais;

103. džiaugiasi Komisijos atliktu žemės ūkio išlaidų ataskaitų ir metinių suvestinių, kurias pateikė valstybės narės, kokybės įvertinimu, kuriame daroma išvada, kad 2008 m. dauguma valstybių narių vykdė savo teisinius įsipareigojimus ir apskritai vadovavosi Komisijos gairėmis;

104. pakartoja, kad kaip praėjusiais metais integruota administravimo ir kontrolės sistema (angl. IACS) apskritai buvo veiksminga ribojant klaidų ar netvarkingų išlaidų riziką, tačiau apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė didelių trūkumų pasirinktų tikrinti mokėjimo agentūrų veikloje trijose valstybėse narėse: Bulgarijoje, Rumunijoje ir JK (Škotijoje) (2008 m. metinės ataskaitos 5.32 punktas); vis dėlto pripažįsta, kad imtasi reikiamų priemonių šiems trūkumams pašalinti;

105. ragina supaprastinti visų pirma Komisijos lygmeniu, o vėliau – šalių lygmeniu sudėtingas taisykles ir tiksliau apibrėžti tinkamumo finansuoti kriterijus, ypač agrarinės aplinkosaugos schemų sektoriuje kalbant apie kaimo plėtros planus, ir ragina visoms susijusioms šalims pateikti išsamesnius ir aiškesnius nurodymus ir gaires, taip pat rengti mokymus;

106. apgailestauja dėl to, kad žemės sklypų identifikavimo sistema, kuria naudojasi nacionalinės institucijos, nėra teisingai taikoma kai kuriose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje), kuriose Audito Rūmai aptiko esminių šios sistemos trūkumų; pažymi, kad nacionaliniu lygmeniu buvo imtasi įvairių priemonių trūkumams pašalinti;

107. yra susirūpinęs dėl klaidų, susijusių su išlaidomis, padarytų vykdant programą SAPARD Bulgarijoje ir Rumunijoje, dėl kurių Žemės ūkio generalinis direktoratas metinėje veiklos ataskaitoje numatė išlygų; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Komisijos rekomendacijas jau parengti veiksmų planai;

108. pabrėžia, kad svarbu skubiai atlikti nuodugnius ex post auditus siekiant nustatyti, kurios išlaidos nėra tinkamos finansuoti ir (arba) kurie patvirtinamieji dokumentai nėra tinkami, ir siekiant suteikti galimybę atlikti būtinus pataisymus;

109. yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog esama trūkumų valstybių narių geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės (GAAB) užtikrinimo reikalavimų apibrėžtyse, pvz., kai kuriems naudos gavėjams mokama parama pagal BIS arba pagal BIPS, nors jie atitinkamoje žemėje nieko nedaro (2008 m. metinės ataskaitos 5.49 punktas);

110. mano, kad Komisija turėtų pašalinti šį trūkumą ir išspręsti naudos gavėjų, kurie neatitinka ūkininko apibrėžties, klausimą, kaip nurodė Audito Rūmai 2008 m. metinėjė ataskaitoje, siekiant suteikti didesnį patikinimo lygį, kurį būtų galima užtikrinti naudojantis sertifikavimo įstaigų darbu;

111. atsižvelgdamas į Audito Rūmų pastabas, ragina Komisiją pagerinti patikras tose valstybėse narėse, kuriose nebuvo vadovaujamasi Bendrijos teisės aktais ir išmokos buvo skiriamos nesilaikant reglamentų nuostatų;

112. pažymi, kad Komisija ketvirtadalyje mokėjimo agentūrų nustatė su skolininkų sąskaitomis susijusių trūkumų ir pasiūlė maždaug 25,3 milijono eurų vertės finansinių pataisymų; be to, nurodo, kad šie pataisymai sudaro apie 1,95 proc. nuo 1 295 mln. eurų, kurie turi būti susigrąžinti iki 2008 finansinių metų pabaigos; pabrėžia, kad nors pataisymų yra šiek tiek mažiau nei nustatytas 2 proc. reikšmingumo lygis, jie rodo, kad tvarkant skolininkų sąskaitas esama bendros reikšmingų klaidų rizikos;

113. prašo Komisijos imtis išsamių tolesnių veiksmų ir užtikrinti, kad skolos būtų teisingai ir tinkamai priskirtos Bendrijos biudžetui;

Sanglauda

114. pažymi, kad 2008 m. atlikti tarpiniai 2007–2013 m. laikotarpio mokėjimai sudaro tik 32 proc. išlaidų ir kad Audito Rūmų pastabos visų pirma susijusios 2000–2006 m. programavimo laikotarpio išlaidomis, 2008 m. 68 proc. šių išlaidų sudarė sanglaudos mokėjimai; todėl pažymi, kad teisinės sistemos stiprinimo 2007–2013 m. laikotarpiu ir supaprastinimo priemonių, priimtų 2008 m. ir 2009 m., poveikio dar negalima pastebėti;

115. pabrėžia, kad visišką pirmenybę ir toliau reikia skirti bendrų klaidų rodikliams, kurie ir 2008 m. šioje išlaidų srityje buvo dideli, mažinti ir Komisijos priežiūros ir lėšų susigrąžinimo sistemai gerinti;

116. yra susirūpinęs dėl to, kad klaidos sanglaudos finansavimo srityje rodo, jog mažiausiai 11 proc. visos kompensuotos sumos neturėjo būti išmokėta, ir kad 2007 m. padėtis nepagerėjo; apgailestauja, kad finansinių klaidų taisymo ir lėšų susigrąžinimo priemonės veiksmingos tik iš dalies; pažymi, kad 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu atlikti šie finansinių klaidų taisymai: Ispanija 1 535,07 mln. eurų; Graikija 881,24 mln. eurų; Italija 693,90 mln. eurų; Prancūzija 248,48 mln. eurų; Jungtinė Karalystė 155,94 mln. eurų; Portugalija 128,24 mln. eurų; Lenkija 88,99 mln. eurų; Vengrija 40,62 mln. eurų; Slovakijos Respublika 39,16 mln. eurų; Airija 25,55 mln. eurų; Vokietija 19,33 mln. eurų; Švedija 11,30 mln. eurų;

117. susirūpinęs pažymi sunkumus, su kuriais susiduria valstybių narių valdžios institucijos tiek dėl teisės aktų reikalavimų 2007–2013 m. laikotarpiu įgyvendinimo (pvz., dėl jų nesuderinamumo ES ir nacionaliniu lygmenimis, vėlavimo įgyvendinti taisykles, neaiškių taisyklių), tiek ir dėl naujų valdymo ir kontrolės sistemų įdiegimo (užduočių paskirstymo naujoms institucijoms, t. y valdymo, sertifikavimo ir audito institucijoms);

118. apgailestauja, kad valstybė narė, daranti daugiausia klaidų ir gaunanti daugiausia struktūrinių fondų lėšų, 2000–2006 m. laikotarpiu gavo 59 mlrd. eurų, o turėjo grąžinti ES tik 1,5 mlrd. eurų; pažymi, kad tai nesiekia nei 3 proc. visos sumos; yra susirūpinęs dėl to, kad tinkamos kontrolės sistemos išlaikymo išlaidos akivaizdžiai viršija šią sumą ir kad tai yra neigiama paskata;

119. pakartotinai ragina dar labiau supaprastinti Komisijos siūlomas taisykles ir tuo pat metu pradėti taikyti veiksmingesnę kontrolę nacionaliniu ir ES lygmenimis siekiant užtikrinti veiksmingą struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšų naudojimą; mano, kad labai svarbu objektyviai įvertinti 2008–2009 m. pradėtų taikyti supaprastinimo priemonių poveikį, ir ragina Komisiją iki 2010 m. pabaigos atlikti įvertinimą;

120. pažymi, kad 2008 m. pateiktas Komisijos pasidalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planas 2008 m. nebuvo iki galo įgyvendintas ir nepadėjo išspręsti pagrindinės problemos, t. y. problemos, susijusios su pernelyg sudėtingomis taisyklėmis ir įgyvendinimo reikalavimais, kurie skiriasi atskirose valstybėse narėse ar kartais net regionuose; prašo Komisijos laiku pateikti valstybių narių valdžios institucijoms skirtų gairių vertimą; be to, pabrėžia, jog veiksmų plano poveikio dar negalima įvertinti, nes Komisijos kompensuojamoms išlaidoms tebeturi įtakos ankstesniais metais padarytos klaidos, kaip Audito Rūmai teisingai pastebėjo metinėje ataskaitoje (6.34 punktas);

121. mano, kad nepaisant nemažo valdymo ir kontrolės sistemų, kurios buvo įvestos pagal 2008 m. veiksmų planą, pagerinimo, kuris sustiprino Komisijos struktūrinių veiksmų priežiūros funkciją, kaip Komisija pastabėjo, rezultatai, kai tik 31 proc. sistemų dirba gerai ir daugiau negu 60 proc. sistemų reikia pagerinti, yra nepatenkinami; todėl ragina atsakingas valstybes nares, regionines valdžios institucijas ir valdymo institucijas glaudžiai bendradarbiauti su Komisija dedant pastangas pakeisti šią statistiką;

122. atkreipia dėmesį į audito, kurį atlikus preliminariai nustatyta 5 proc. klaidų, rezultatus, kurie atspindi teigiamą supaprastinimo, atlikto 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, poveikį;

123. pastebi, kad Komisijos veiksmų plane sudarytos sąlygos imtis veiksmų, susijusių su visomis Audito Rūmų pateiktomis rekomendacijomis; teigiamai vertina Komisijos veiksmus, kuriuos įgyvendinant programų institucijoms rengiami mokymai ir teikiamos gairės, siekiant gerinti pasidalijamojo valdymo sistemos, taikomos panaudojant sanglaudos politikai skirtas lėšas, veikimą; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų teikiant gaires valstybėms narėms ir skatinant jas gerinti susigrąžinimo procedūras ir ataskaitų teikimą.

124. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad reprezentatyvioje statistinėje imtyje projektai, kuriuose buvo klaidų, sudarė 43 proc. ir kad didelei jų daliai buvo skirtos pernelyg didelės kompensacijos; vis dėlto mano, kad šią pastabą būtina sušvelninti Komisijos patvirtinimu, jog ji žinojo apie trūkumus penkiose iš šešių atitinkamų programų ir ėmėsi taisomųjų veiksmų; atkreipia dėmesį į antrą Komisijos patvirtinimą, paremtą Audito Rūmų pastaba metinės ataskaitos 6.20 punkto pastaboje, kad 58 proc. klaidų sudaro atitikties klaidos ir kad jos neturėjo poveikio išlaidų kompensavimui;

125. pažymi, kad viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra viena iš dažniausių pažeidimų priežasčių; ragina Komisiją patikrinti, kaip atsiranda ši neatitiktis Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklėms; šiomis aplinkybėmis džiaugiasi Audito Rūmų išvadomis ir Komisijos iniciatyvomis siekiant supaprastinti struktūrinių fondų valdymą ir mano, kad šios iniciatyvos padės sumažinti klaidų;

126. ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2011 m. pateikti pasiūlymą dėl toleruotinos klaidų rizikos sanglaudos politikos srityje, kurioje daroma daugiausia klaidų;

127. ragina Komisiją skubos tvarka atlikti REGIO GD ir EMPL GD kontrolės veiklai skirtų išteklių ir jos rezultatų sąnaudų ir naudos santykio pradinę analizę;

128. pažymi, kad pirmasis teigiamas sustiprintos kontrolės ir teisinės sistemos, taip pat Komisijos veiksmų plano poveikis 2007–2013 m. programinio laikotarpio klaidų rodikliui turėtų būti matomas tik nuo 2010 m. pabaigos;

129. yra susirūpinęs dėl to, kad baigiantis 2000–2006 m. programiniam laikotarpiui nacionalinės institucijos, jusdamos spaudimą įsisavinti visas paskirtas lėšas, galėjo pateikti didesnį skaičių nenumatytų projektų; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ši padėtis nepasikartotų dabartiniu programiniu laikotarpiu, ir ragina Komisiją prireikus griežtai taikyti korekcines ir atgrasomąsias priemones (mokėjimų nutraukimas ir finansiniai pataisymai) valstybėms narėms;

130. atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad lėtai pradėtos su 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu susijusios programos, nes valstybės narės vėlavo pateikti atitikties vertinimo ataskaitas ir audito strategijas; pritaria Audito Rūmų nuomonei ir yra sunerimęs, kad dėl šio vėlavimo gali padidėti galimybė, jog pradiniame etape taikant kontrolės sistemas nepavyks užkirsti kelio klaidoms ir jų nustatyti; dar kartą ragina Komisiją kuo kruopščiau atlikti priežiūros funkciją;

131. ragina Komisiją kaupti ir skleisti valstybėms narėms pažangiąją patirtį siekiant padidinti lėšų įsisavinimą ir pagerinti gavėjams skirtus pinigų srautus, iš dalies keičiant ir supaprastinant struktūrinių fondų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu taisykles;

132. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu kontrolės nuostatos yra patobulintos ir atitinkami Komisijos ir valstybių narių įgaliojimai išaiškinti; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina audito institucijos, įsteigtos kiekvienai programai, naudą ir kartu su Komisija tikisi, kad audito institucijos teikiama metinė kontrolės ataskaita ir nuomonė turėtų sustiprinti nacionalinių kontrolės sistemų teikiamą patikinimo pareiškimą;

133. prašo Komisijos būsimoje suvestinėje ataskaitoje ir generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose pateikti aiškią informaciją ir nurodyti valstybes nares, kurių kontrolės sistemos mažiausiai veiksmingos, taip pat parengti metinę valstybių narių klasifikaciją pagal kiekvieną fondą; taip ragina Audito Rūmus remiantis savo auditais parengti tokį patį sąrašą;

134. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, panašią kaip ir 2007 m., kad metinėse veiklos ataskaitose pateiktų išlygų apimtis ir mastas nepakankamai atskleidžia netvarkingumo ir neveiksmingų kontrolės sistemų problemų opumą; mano, kad generalinių direktoratų požiūris turėtų būti apdairesnis ir išlygų apimtis atitinkamai turėtų būti didesnė;

135. atkreipia dėmesį į specialų sanglaudos politikai skirtų lėšų pobūdį, kurį lemia daugiametė valdymo sistema, ir pabrėžia, kad finansiniai pataisymai padaryti vėlesniais metais, taip pat programavimo laikotarpio pabaigoje, dėl to Komisija gali aptikti ir pataisyti daug trūkumų;

136. palankiai vertina Komisijos teikiamas ketvirtines finansinių pataisymų ataskaitas ir tai, kad Komisija 2008 m. ir 2009 m. aktyviau vykdo finansinius pataisymus; apgailestauja dėl to, kad finansinių pataisymų sistema valstybėms narėms daro menką atgrasomąjį poveikį, nes bet kokias Komisijos ar Audito Rūmų nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas valstybė narė gali pakeisti tinkamomis finansuoti išlaidomis; mano, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad ateityje tik pačių valstybių narių aptiktus trūkumus galima būtų pakeisti kitomis išlaidomis atitinkamai valstybei narei neprarandant nė kiek lėšų;

137. apgailestauja dėl prastos kai kurių valstybių narių Komisijai teikiamų grąžinamų sumų ir finansinių pataisymų ataskaitų kokybės, nes tai mažina Komisijos ketvirtinių ataskaitų, teikiamų Parlamentui, naudingumą ir išsamumą; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ir užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus, ir šiuo tikslu griežtai tikrinti ir vertinti pateikiamų duomenų patikimumą ir išsamumą, taip pat laukia naujų sertifikavimo įstaigoms skirtų gairių ir Komisijos rekomendacijų, kaip pagerinti pranešimų teikimo procedūras; ragina Komisiją būsimoje suvestinėje ataskaitoje nurodyti valstybes nares, kurios iki galo nesilaiko pranešimų teikimo reikalavimų;

138. pažymi, kad labai įvairus pažeidimų, apie kuriuos 2008 m. valstybės narės pranešė OLAF, skaičius: Italija – 802, Ispanija – 488, Jungtinė Karalystė – 483, Portugalija – 403, Vokietija – 372, Lenkija – 329, Nyderlandai – 262, Švedija – 146, Prancūzija – 98, Graikija – 96, Čekija – 80, Slovakija – 62, Vengrija – 39, Austrija – 37, Belgija – 35, Estija – 28, Suomija – 28, Lietuva – 26, Latvija – 22, Slovėnija – 13, Kipras – 4, Bulgarija – 4, Airija – 2, Malta – 1, Rumunija – 0; yra susirūpinęs dėl to, kad pranešimų teikimo sistema gali tapti mažiau nuoseklesnė;

139. pažymi, kad Komisijai nepranešta apie jokį sukčiavimo atvejį, susijusį su audituojamais projektais, ir pabrėžia, kad Audito Rūmų ataskaitoje nustatytas klaidų lygis nebūtinai yra nuoroda į sukčiavimą;

140. prašo Komisiją nuolat kontroliuoti duomenų patikimumą, be to, prašo, kad ji, remdamasi savo pačios atliktais tyrimais, patikrintų pranešimų teikimo sistemų veiksmingumą tais atvejais, kai pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius yra labai mažas;

141. ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų, kurias Graikijos valdžios institucijos gavo po niokojančių miškų gaisrų, panaudojimą ir apie mokėjimų paskirstymo schemas; ragina Komisiją pateikti informaciją apie ex-post vykdytą kontrolę ir jos rezultatus;

142. džiaugiasi Audito Rūmų sprendimu įtraukti į 2010 m. metinę darbo programą Europos socialinis fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) auditus turizmo, moterų profesinio mokymo ir visuomeninio geriamo vandens tiekimo srityse, kurios labai svarbios vietinių bendruomenių raidai;

143. ragina Audito Rūmus įvertinti, kaip valdymo institucijos atlieka struktūrinių ir sanglaudos fondų išorės vertinimus, ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad vertinimai, kai juos apmoka vertinimo gavėjas, būtų nepriklausomi;

144. ragina Audito Rūmus įvertinti žmogiškųjų išteklių požiūriu valstybių narių audito institucijų gebėjimą atlikti auditus ir jų nepriklausomumą vykdant kokybės valdymo sistemos atitikties vertinimą;

Užimtumas ir socialiniai reikalai

145. palankiai vertina tai, kad kalbant apie Europos socialiniam fondui (ESF) skirtas lėšas įsipareigojimų asignavimai buvo panaudoti 100 proc. (10,6 mlrd. eurų), o mokėjimų asignavimai 97,1 proc. (8,8 mlrd. eurų); pripažįsta Komisijos pastangas pagerinti valdymą;

146. turi duomenų, kad Europos socialiniame fonde nustatyta mažesnis klaidų rodiklis, negu nustatytas 11 proc. bendras struktūrinių fondų klaidų rodiklis; skatina Komisiją pačiai nustatyti ESF klaidų rodiklį ir patikrinti galimybę suteikti ESF daugiau savarankiškumo kitu finansiniu laikotarpiu;

147. primena, kad už lėšų valdymą atsakingas Užimtumo generalinis direktoratas turi imtis tinkamų priemonių tam, kad užkirstų kelią sukčiavimui ir korupcijai;   palankiai vertina glaudų bendradarbiavimą su Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF); reikalauja užtikrinti, kad sukčiavimo, susijusio su ESF, atvejais tyrimą atliktų ir sankcijas taikytų taip pat ir nacionalinės teisminės institucijos;

148. pabrėžia, jog klaidų skaičius nebūtinai reiškia, kad sukčiaujama, taigi ragina ateityje aiškiai skirti sukčiavimo ir klaidų atvejus;

149. teigiamai vertina Komisijos pastangas užtikrinti, kad visos valstybės narės išsamiai atsiskaitytų pateikdamos metines audito įstaigų kontrolės ataskaitas ir suvestines metines ataskaitas; ragina įvertinti ataskaitų teikimo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad tos pačios informacijos nebūtų reikalaujama du kartus; mano, kad atvejai, kai nacionalinės administravimo ir kontrolės įstaigos nepateikia ataskaitų arba pateikia neišsamias ataskaitas, taip pat kai nesilaikoma būtinųjų finansinio reglamento reikalavimų, nepriimtini ir turėtų būti taikomos sankcijos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant pagerinti ir išplėsti dabartinius ataskaitų teikimo reikalavimus numatant sankcijų sistemą;

150. atkreipia dėmesį į asmenų, valdančių lėšas, ir lėšų gavėjų interesų konfliktų lėšų skyrimo metu apimtį; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant įgyvendinti taisykles, kurias taikant būtų išvengta interesų konfliktų lėšų skyrimo proceso metu, ir šiam tikslui pasiekti skirti atitinkamų išteklių nacionalinės administracijos lygmeniu;

151. pabrėžia specialias ESF tikslinių grupių ir už projektus atsakingų asmenų reikmes; siūlo, kad prie bendro projektų finansavimo būtų taip pat prisidedama savanoriška nepelno organizacijų veikla ir įnašais natūra; prašo už projektus atsakingų asmenų pateikti aktualią ESF administravimo išlaidų, suskirstytų pagal valstybes nares ir projektus, apžvalgą;

152. primena naujausius pakeitimus, padarytus struktūrinių fondų reglamentams (Reglamentas (EB) Nr. 1341/2008(64), Reglamentas (EB) Nr. 284/2009(65), Reglamentas (EB) Nr. 396/2009(66), Reglamentas (EB) Nr. 397/2009(67) ir Reglamentas (EB) Nr. 846/2009(68)) siekiant supaprastinti administracines procedūras; prašo pateikti šių pakeitimų poveikio ataskaitą;

153. pažymi, kad tokios supaprastinimo procedūros labai svarbios siekiant mažinti administracinę naštą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog dėl šių procedūrų ateityje nebūtų daromo daugiau klaidų;

Vidaus politikos kryptys

Moksliniai tyrimai, energetika ir transportas

154. palankiai vertina tai, kad šiose politikos srityse šiek tiek sumažėjo klaidų, palyginti su praėjusiais metais, ir pagerėjo su vėluojančiais mokėjimais susijusi padėtis, nes Audito Rūmai nustatė, kad Komisija, laiku vykdydama mokėjimus paramos gavėjams, labai pagerino savo veiklą 2008 m.;

155. ragina Komisiją kiek įmanoma stengtis 2008 m. išlaikyti šią teigiamą tendenciją šioje srityje, kurioje ji vykdo tiesioginį finansų valdymą;

156. tačiau susirūpinęs pažymi, kad apskritai srityse, susijusiose su moksliniais tyrimais, energetika ir transportu, Audito Rūmai nustatė nemažą klaidų, padarytų vykdant mokėjimus paramos gavėjams ir taikant Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemas, kuriomis remiantis nepakankamai sumažinama pernelyg didelių išlaidų atlyginimui būdinga rizika;

157. yra itin susirūpinęs dėl keturių mokslinių tyrimų tarnybų vis dar paliktos išlygos dėl neišaiškintų klaidų, kurios turi įtakos rengiant šeštosios bendrosios programos (6BP) įgyvendinimo išlaidų deklaracijas, kiekio;

158. be to, pažymi, kad esama ES lėšų gavėjams taikomų sąlygų sisteminių skirtumų įvairiuose sektoriuose, įgyvendinant įvairias programas ir taikant įvairius valdymo modelius;

159. yra susirūpinęs dėl to, kad gali nukentėti ES viešasis įvaizdis, jei suinteresuotos šalys nuspręs, kad žemės ūkio srityje taikomos griežtesnės kontrolės sistemos nei mokslinių tyrimų taikymo srityje;

160. pažymi, kad teisinės nuostatos, susijusios su mokslinių tyrimų finansavimu (pvz., atitinkamos sankcijos), anksčiau nebuvo taikomos, ir ragina Komisiją ištaisyti šią padėtį ir užtikrinti visapusišką ir nuoseklų esamų teisinių nuostatų taikymą;

161. taip pat primena jau minėtoje 2009 m. lapkričio 23 d. rezoliucijoje (117 ir kiti punktai) išdėstytus prašymus, o visų pirma prašymą nedaryti atgaline data galiojančių pakeitimų ir atsižvelgti į paramos gavėjų teisėtus lūkesčius, taip pat paspartinti sertifikatų, susijusių su metodika, taikoma vidutinėms personalo išlaidoms apskaičiuoti, priėmimą, kai nepasiekta pastebimos pažangos; ragina Komisiją geros teisėkūros tikslu ateityje pateikti įgyvendinamų pasiūlymų dėl tikslų ir procedūrų;

162. taigi išreiškia didžiulį susirūpinimą, kad buvo patvirtintas tik vienas sertifikatas, susijęs su metodika, taikoma vidutinėms personalo išlaidoms apskaičiuoti;

163. apgailestauja dėl to, kad trūksta aiškios informacijos apie su sistema GALILEO susijusį turtą; prašo Komisijos gauti informaciją, reikalingą siekiant atlikti inventorizaciją, patikrinti pripažinimo kriterijus ir įvertinti Europos kosmoso agentūros turimo GALILEO turto vertę; prašo, kad Komisija perduotų Parlamentui šią informaciją iki 2010 m. pabaigos;

164. susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu galiojančios dabartinei bendrajai programai skirtos nuostatos neatitinka modernios mokslinių tyrimų aplinkos poreikių, ir mano, kad labai svarbu naujai bendrajai programai skirtas nuostatas modernizuoti ir paprastinti;

165. mano, kad padėčiai gerinti būtina supaprastinti deklaruotų išlaidų apskaičiavimo taisykles, ir ragina Komisiją toliau stengtis nustatyti lengviausiai programų lėšų gavėjams taikomas taisykles; prašo aiškiai apibrėžti būtinus kriterijus, skirtus įvertinti, ar naudos gavėjų išlaidų skaičiavimo metodikos atitinka teisės aktų reikalavimus;

166. pabrėžia, jog Komisija privalo užtikrinti griežtą kontrolės priemonių taikymą, visų pirma didindama audito sertifikatų patikimumą ir veiksmingai įgyvendindama savo ex post auditų strategiją, prireikus skirdama baudas ir laiku atlikdama susigrąžinimus arba pataisymus, kai nepagrįstai kompensuojamos deklaruotos išlaidos, kaip rekomendavo Audito Rūmai;

167. be to, prašo, kad Komisija apsvarstytų generalinių direktoratų veiklos padalijimą, dėl kurio dar ir todėl, kad nėra ir integruotos valdymo informacinės sistemos, Audito Rūmų nuomone, apsunkinamas koordinavimas, visų pirma prižiūrint su audito rezultatais susijusius tolesnius veiksmus;

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto sauga

168. mano, kad biudžetas, numatytas pagal aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos išlaidų kategorijas, panaudojamas gerai;

169. pabrėžia, kad bendras biudžeto vykdymo aplinkos srityje lygis yra 95,15 proc., įsipareigojimų asignavimų panaudojimo visuomenės sveikatos srityje lygis – 99,75 proc., o pagal maisto saugos ir gyvūnų sveikatos skyrių numatyto biudžeto panaudota 98 proc., ir tai geras rezultatas;

170. pažymi, kad panaudojant 2008 m. biudžetą įgyvendinti šeši bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai;

171. džiaugiasi, kad įgyvendinta 99,26 proc. programos LIFE+ veiklos biudžeto; pažymi, kad buvo atrinkti 196 projektai; pažymi, kad 52 proc. lėšų skirta gamtos ir biologinės įvairovės projektams finansuoti; vis dėlto mano, kad Komisijos valdymas gali būti dar geresnis siekiant užtikrinti bendrai finansuojamų projektų tvarumą;

172. todėl pažymi, kad valdymą būtų galima pagerinti užtikrinant, kad tada, kai skelbiami kvietimai teikti pasiūlymus, jau būtų numatytos paramos priemonės, taip pat toliau gerinant žinių, sukauptų vykdant programos LIFE projektus, sklaidą ir remiant nuolatinius tolesnius veiksmus projektams pasibaigus;

173. ragina Komisiją toliau plėtoti paramą paraiškų teikėjams ir rengti jiems skirtus mokymus bei gaires, kuriomis lengva vadovautis; pabrėžia, kad nedelsiant dėmesio reikia skirti toms programos dalims, kurių įgyvendinimo lygis tapo žemas, ir imtis atitinkamų priemonių;

174. pabrėžia, kad svarbu toliau teikti tikslingą pagalbą pareiškėjams, įgyvendinantiems projektus pagal visuomenės sveikatos programą, siekiant išvengti nepagrįstų prašymų atlyginti išlaidas ir neišsamių finansinių ataskaitų, dėl kurių ilgėja procedūros; be to, mano, kad kvietimai dalyvauti konkurse turi būti aiškūs ir lengvai suprantami siekiant išvengti, kad nebūtų teikiamos paraiškos dėl projektų, kurie akivaizdžiai neatitinka finansavimo kriterijų dėl jų dydžio ir susijusių išlaidų arba kurių prasta kokybė;

175. pažymi ir džiaugiasi, kad Bendrijos tabako fondo lėšos panaudotos sėkmingai, ir yra įsitikinęs šios priemonės svarba;

176. primena Komisijai jos atsakomybę Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomajai agentūrai (angl. EAHC); pažymi, kad Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra valdė 256 bendro finansavimo projektus, kuriems įgyvendinti iš Europos Sąjungos biudžeto skirta 119 mln. EUR, rengė ekspertų posėdžius ir informacijos sklaidos dienas; mano, kad Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros 2008 m. veikla buvo gera;

Vidaus rinka ir vartotojų apsauga

177. apgailestauja, kad su Komisijos generalinių direktoratų ir tarnybų metinėmis veiklos ataskaitomis internete galima susipažinti tik viena kalba; ragina Komisiją pagerinti padėtį, kai bus rengiamos ateinančių metų ataskaitos;

178. pažymi, kad daugeliu atvejų klaidos vykdant biudžetą daromos dėl pernelyg sudėtingų išlaidų tvarkymo taisyklių ir procedūrų; taigi ragina Komisiją toliau stengtis paprastinti teisinę sistemą, ypač siekiant išspręsti likusias kai kurių kontrolės sistemų problemas;

179. apgailestauja dėl to, kad valstybės narės vis dar atlieka nedaug fizinių importo patikrinimų, nepaisydamos dažnų Audito Rūmų rekomendacijų ir fakto, kad muito mokesčiai sudaro didelę dalį visų 2008 m. biudžeto pajamų; taigi ragina Komisiją paprašyti valstybių narių nustatyti tinkamą importo metu atliekamų fizinių patikrinimų ir po muitinio įforminimo atliekamų ūkinės veiklos vykdytojų auditų pusiausvyrą;

180. džiaugiasi, kad padaryta pažanga ir panaudota 92 proc. vidaus rinkos įgyvendinimui ir jos vystymui finansuoti skirtų mokėjimų asignavimų (biudžeto eilutė 12 02 01); pažymi, kad panaudota 48 proc. programai SOLVIT įgyvendinti skirtų lėšų (biudžeto eilutė 12 02 02) dėl to, kad mokėjimų asignavimai naudoti tik pirmaisiais šios biudžeto eilutės sukūrimo metais; todėl džiaugiasi dėl to, kad įsipareigojimų asignavimų įgyvendinimo lygis pasiekė 97 proc.;

181. pripažįsta, kad pagerinus skaičiavimų metodą mokėjimų asignavimų, skirtų muitų politikos sričiai (biudžeto eilutės 14 04 01 ir 14 04 02), panaudojimo rodiklis kur kas geresnis (97 proc.) negu praeitais metais, ir ragina Komisiją ir toliau taip daryti;

182. palankiai vertina pastangas panaudoti 97 proc. mokėjimų asignavimų, skirtų vartotojų apsaugos programai (biudžeto eilutės 17 02 01 ir 17 02 02).

Transportas ir turizmas

183. pažymi, kad galutinai priimtame 2008 m. biudžete, kuris per minėtuosius metus buvo iš dalies keičiamas, politikai, įeinančiai į Transporto ir turizmo komiteto veiklos sritį, iš viso skirta 2 516 000 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 1 703 000 000 eurų mokėjimų asignavimų; taip pat pažymi, kad iš minėtųjų sumų:

–    Transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T) plėsti skirta 969 425 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 892 308 000 eurų mokėjimų asignavimų,

–    transporto saugumui skirta 13 600 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 10 000 000 eurų mokėjimų asignavimų,

–    Marco Polo programai vykdyti skirta 39 080 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 37 958 000 eurų mokėjimų asignavimų,

–    transporto agentūroms ir Galileo priežiūros tarnybai skirta 96 160 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 98 000 000 eurų mokėjimų asignavimų,

–    transportui, įskaitant prioritetinę tvaraus miestų judumo sritį, pagal Septintą bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą skirta 468 472 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 345 402 000 eurų mokėjimo asignavimų,

–    transporto saugai, įskaitant parengiamuosius veiksmus, kurių tikslas – sudaryti palankias sąlygas eismui per sieną Europos Sąjungos šiaurės rytuose esančiuose sienos perėjimo punktuose, skirta 5 350 000 eurų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų,

–    turizmui skirta 2 500 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 1 500 000 eurų mokėjimų asignavimų;

184. pažymi, kad analizuodami, kaip įvykdytas 2008 finansinių metų biudžetas, Audito Rūmai nusprendė dėmesį labiau sutelkti į mokslinių tyrimų ir energetikos politiką, o ne į transporto politiką;

185. džiaugiasi tuo, kad ir toliau labai gerai panaudojami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai (beveik 100 proc.), numatyti TEN–T projektams finansuoti, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad iš nacionalinių biudžetų būtų skiriamas reikiamas finansavimas, priderintas prie šio ES įsipareigojimo; primena, kad Parlamentas pritarė didesniam finansavimui iš Sąjungos biudžeto; pažymi, kad prioritetinių TEN–T projektų peržiūra 2010 m. bus puiki galimybė įvertinti, ar šios išlaidos buvo pakankamos ir veiksmingos;

186. yra susirūpinęs dėl to, kad jau antrus metus iš eilės panaudojama mažai transporto saugai (79 proc.) skirtų mokėjimo asignavimų; pažymi, kad itin mažai panaudota programai „Marco Polo II“ skirtų mokėjimo asignavimų (40 proc.) ir kad mokėjimų, skirtų optimizuoti transporto sistemas, panaudota tik 67 proc.; primena, kad visais atvejais sumą, kuri įtraukta į 2008 m. biudžetą, pasiūlė Komisija savo preliminariame biudžeto projekte (PBP);

187. apgailestauja dėl to, kad itin mažai panaudota (27 proc.) mokėjimo asignavimų, susijusių su keleivių teisėmis; pažymi, kad atlikti mokėjimai sudaro tik 55 proc. sumos, kurią Komisija pasiūlė savo PBP; pabrėžia, jog siekiant, kad taisyklės būtų taikomos veiksmingai, labai svarbu investuoti, be kita ko, į keleivių informavimą apie jų teises;

188. pabrėžia, kad, turint mintyje programos svarbą logistikos ir tausiojo transporto sektoriams, nepakankamai (50 proc.) panaudota mokėjimo asignavimų, skirtų programai GALILEO;

189. ragina Komisiją išsamiai paaiškinti, kodėl nepakankamai panaudota minėtųjų asignavimų, ir nurodyti, kokių priemonių ji imsis siekdama užtikrinti, kad tokia problema daugiau nekiltų;

190. atsižvelgia į tai, kad atliekant imtimi pagrįstą operacijų tikrinimą tikėtiniausias klaidų lygis yra 2–5 proc.; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad klaidų būtų mažiau nei 2 proc.;

191. su džiaugsmu pabrėžia, kad, Audito Rūmų nuomone, Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos metinės finansinės ataskaitos visais svarbiais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos; yra susirūpinęs dėl vėlavimo įdarbinimo srityje ir pritaria šios įstaigos tikslui užpildyti šiuo metu laisvus etatus;

192. apgailestauja dėl to, kad trūksta duomenų apie veiksmus turizmo srityje, ir džiaugiasi Lisabonos sutarties suteiktu nauju teisiniu ir ekonominiu pagrindu, kuris sudaro sąlygas Europos mastu plėtoti veiksmus šioje srityje (socialinis ir kultūrinis turizmas, patraukliausios turizmo vietovės ir t. t.), finansuojamus iš daugiamečių biudžeto programų lėšų;

193. pakartoja savo reikalavimą, kad Komisija kasmet pateiktų Parlamentui ir Tarybai išsamesnius, negu biudžeto eilutėms skiriami paaiškinimai / pastabos, kiekvienos biudžeto eilutės išlaidų aprašymus;

Kultūra ir švietimas

194. palankiai vertina Komisijos pastangas siekti didesnio skaidrumo ir daugiau dėmesio skirti vartotojams bei remia kitus veiksmus šioje srityje; ragina, kad atliekant daugiamečių programų laikotarpio vidurio vertinimus būtų nuodugniai įvertintas jų įgyvendinimas ir valdymo struktūra; rekomenduoja įtraukti elementus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kaip nacionalinės agentūros vykdo užsakovų reikalavimus; šiomis aplinkybėmis primena, kad beveik 70 proc. daugiamečių programų lėšų įgyvendinama per nacionalines agentūras;

195. pritaria Komisijos nacionalinėms agentūroms teikiamoms gairėms, susijusioms su nacionalinių agentūrų veiklos priežiūra siekiant dar labiau palengvinti valstybėse narėse vykdomų programų valdymą; ragina Komisiją ir toliau aktyviai stebėti, kaip nacionalinės agentūros valdo programas, siekiant išvengti daugiamečių programų atskirų dalių įgyvendinimo pertrūkių; pritaria griežtam Komisijos požiūriui į mokėjimų nacionalinėms agentūroms sustabdymą tais atvejais, kai nustatoma valdymo trūkumų; ragina visas susijusias šalis vengti neigiamų pasekmių naudos gavėjams, kurių gali atsirasti dėl minėtųjų trūkumų; siekiant užtikrinti skaidrumą ir išlaidų kontrolę, ragina Komisiją nacionalinių agentūrų organizacines ir personalo išlaidas atskirti nuo lėšų, skirtų stipendijoms mokėti;

196. atkreipia dėmesį į kontrolės priemonių, kurios neproporcingos administruojamam biudžetui, pavojų; mano, kad jokiomis aplinkybėmis atitinkami kontrolės reikalavimai neturi kelti spaudimo didinti mastą, nes tai padidintų minimalius reikalavimus dalyviams;

197. ragina Komisiją, atsižvelgiant į Finansinio reglamento persvarstymą, rengti naujas nuostatas, pagal kurias paramos gavėjams būtų leidžiama įsigyti daugiau turto nesibaiminant, kad dėl to bus sumažinta parama, skiriama pagal bendrą ES finansavimą;

198. ragina Komisiją kartu su nacionalinėmis agentūromis ieškoti tinkamo ir lankstaus problemų, susijusių su palūkanomis už neišleistas decentralizuotas biudžeto lėšas, už kurias išskaičiuojamasis mokestis mokamas valstybėse narėse, tačiau kurių visą sumą vėl turi sumokėti nacionalinės agentūros, sprendimo;

199. pažymi, kad labai sumažėjo su mokėjimais susijusių klaidų; vis dėlto mano, kad reikia dar gerinti tarpinius ir galutinius mokėjimus; ragina Komisiją atidžiau prižiūrėti su visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa susijusių metinių ex post pareiškimų procesą – vykdyti priežiūros vizitus ir tiesiogines patikras;

200. ragina Komisiją peržiūrėti biurokratines kliūtis, trukdančias įgyvendinti programą „Veiklus jaunimas“; ypač ragina, kad priemonėmis, numatytomis pagal programos 1.1 ir 1.3 punktus, būtų galima pasinaudoti kaip lengvai prieinamomis paslaugomis; pabrėžia, kad atrankos kriterijai turi būti skaidrūs ir suprantami paraiškų teikėjams; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti taikyti naują lėšų pagal programą „Veiklus jaunimas“ skyrimo būdą siekiant, kad lėšos galėtų būti panaudotos nedidelės apimties jaunimo projektams, kuriems dabartinėmis aplinkybėmis neįmanoma surinkti savo lėšų;

Piliečių laisvės, teisingumas ir vidaus reikalai

201. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m., palyginti su 2007 m., laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei numatyto biudžeto įsipareigojimų vykdymo lygis santykinai sumažėjo (87,51 proc. 2008 m., palyginti su 90,29 proc. 2007 m.); pažymi, kad 75 000 000 eurų perkelta į 2009 m., tačiau pastebi, kad, pagal Komisijos tarnybų pateiktą informaciją, ši suma įsipareigota iki 2009 m. kovo 31 d.; atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2007 m., padidėjo mokėjimų vykdymo lygis (80,8 proc. 2008 m., palyginti su 60,41 proc. 2007 m.); ragina Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą 2009 m. ir toliau siekti kuo didesnio įsipareigojimų ir mokėjimų įgyvendinimo lygio;

202. apgailestauja dėl to, kad panaudojant Išorės sienų fondą Komisija negalėjo išmokėti pirmųjų išankstinio finansavimo valstybėms narėms sumų iki paskutinių 2008 m. mėnesių, nes įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos tik 2008 m. kovo 5 d. ir kai kurios valstybės narės labai vėlavo pateikti pradinius valdymo ir kontrolės sistemų aprašymų bei programavimo dokumentų variantus arba šių dokumentų kokybė buvo nepakankama;

203. pažymi, kad per ateinančius kelerius metus agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų būti ir toliau grindžiamas atitinkamo komiteto atliktu agentūros metų darbo įvertinimu;

Antros kartos Šengeno informacinė sistema

204. yra labai susirūpinęs dėl delsimo kuriant antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą ir dėl šio delsimo pasekmių ES biudžetui ir valstybių narių biudžetams; pažymi, kad 2010 m. sausio mėn. pabaigoje atliktas vadinamasis 1-asis kertinis SIS II sistemos stabilumo, patikimumo ir efektyvumo bandymas buvo nesėkmingas;

205. primena Komisijos įsipareigojimą pagal 2008 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1104/2008 dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS 1+) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)(69) ir 2008 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimą 2008/839/TVR dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS +1) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)(70) Parlamentui ir Tarybai kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje, o pirmą kartą 2009 m. pirmojo šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje pateikti ataskaitą dėl pažangos, padarytos kuriant SIS II ir perėjimo iš SIS 1+ į SIS II srityje; pažymi, kad 2009 m. spalio 22 d. paskelbta pirmoji ataskaita dėl pažangos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. birželio mėn. (COM(2009)0555), jau paseno ir kad antrosios ataskaitos dėl pažangos dar nėra;

206. pakartoja Tarybos ir Parlamento prašymą Komisijai, kad ji užtikrintų visišką su antrosios kartos SIS sistemos diegimu susijusių finansinių aspektų skaidrumą, kurį Taryba pateikė savo 2009 m. birželio 4–5 d. išvadose dėl tolesnių SIS II įgyvendinimo gairių, o Parlamentas – savo 2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos ir Vizų informacinės sistemos diegimo būklės(71);

207. pabrėžia, kad Komisija turėtų laiku ir skaidriai vykdyti savo atskaitomybės įsipareigojimus;

208. ragina Audito Rūmus atlikti išsamų auditą ir pateikti specialų pranešimą, kuriame įvertintų Komisijos valdymą, susijusį su projekto SIS II įgyvendinimu, pradedant nuo pradinio kvietimo teikti paraiškas konkursui;

209. pasilieka teisę metiniame 2011 m. biudžete laikyti rezerve lėšas, skirtas SIS II projektui įgyvendinti, siekdamas užtikrinti visišką parlamentinę kontrolę ir proceso priežiūrą;

Moterų teisės ir lyčių lygybė

210. primena Komisijai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas, kurio turėtų būti laikomasi vykdant bet kokią Europos Sąjungos veiklą, ir todėl į jį taip pat turėtų būti atkreipiamas dėmesys tvirtinant Europos Sąjungos biudžeto įvykdymą;

211. apgailestauja, kad biudžete vis dar nenumatoma lėšų lyčių klausimams spręsti; taigi dar kartą prašo Komisijos imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimai būtų įtraukti planuojant biudžetą;

212.  džiaugiasi, kad atliktas lyčių klausimų sprendimo finansavimo iš biudžeto įgyvendinamumo tyrimas(72), kurį parengė Komisija, ir ragina visus partnerius, dalyvaujančius Europos Sąjungos biudžeto sudarymo procese, atsižvelgti į šio tyrimo rezultatus rengiant biudžetą, jį įgyvendinant ar atliekant jo auditą;

213. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų kaupiami duomenys, susiję su konkrečia lytimi, kuriuos būtų galima įtraukti į pranešimus apie biudžeto įvykdymą, kadangi pagal iki šiol turimus labai ribotus duomenis sunku tinkamai įvertinti padėtį;

214. ragina Audito Rūmus į savo pranešimus apie biudžeto įvykdymą įtraukti atskirą dalį, kurioje būtų nagrinėjami lyčių lygybės klausimai;

215. džiaugiasi tuo, kad supaprastinti 2007–2013 m. finansavimo mechanizmai, tačiau apgailestauja, kad nepaisant šio patobulinimo 2008 m. išmokant kompensacijas pagal Sanglaudos politikos projektus (su kuriais susijęs Europos socialinis fondas ir lyčių lygybės klausimai) vėl padaryta daug klaidų; taigi prašo Komisijos užtikrinti, kad finansavimo mechanizmai būtų veiksmingesni.

Išorės veiksmai

216. remdamasis 2007 m. ir 2008 m. patirtimi pažymi, jog itin svarbu užtikrinti, kad šioje politikos srityje toliau būtų gerinamas išlaidų, ypač susijusių su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) steigimu, skaidrumas;

217. ragina Komisiją iki 2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos pateikti konkrečius, išsamius ir visaapimančius EIVT personalo įdarbinimo, organizavimo ir kontrolės struktūros planus, kuriuose būtų aiškiai nurodytas planuojamas darbuotojų skaičiaus padidėjimas, jų paskirstymas, taip pat numatomas poveikis biudžetui ir Statuto bei finansinio reglamento pokyčiai, ir atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus nedelsiant pradėti derybas su biudžeto valdymo institucija; nepritaria deryboms, kuriose remiamasi neaiškiais pagrindų susitarimais;

218. yra tvirtai įsitikinęs, kad įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą, jokiu būdu neturėtų susilpnėti Parlamento, kaip biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijos, teisė vykdyti priežiūrą;   tikisi, kad Komisija, teikdama pasiūlymus dėl dabartinio Finansinio reglamento persvarstymo, į tai atsižvelgs(73); pabrėžia, kad pastarasis persvarstymas turėtų sudaryti dalį įprasto kas trejus metus atliekamo persvarstymo; atmeta Komisijos siūlymą taikyti pagreitintą procedūrą;

219. labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į bendrą Audito Rūmų vertinimą, kuriame teigiama, kad visų susijusių generalinių direktoratų (AIDCO, RELEX, ELARG ir ECHO) priežiūros ir kontrolės sistemos iki šiol tik iš dalies veiksmingos, taip pat į Audito Rūmų išvadą, kad šios politikos sričių grupės mokėjimuose aptikta esminių klaidų; pažymi, kad, kaip ir anksčiau, klaidų randama daugiausia delegacijų ir paramos gavėjų lygmeniu;

220. palankiai vertina AIDCO GD atliktus jo priežiūros ir kontrolės sistemų patobulinimus; tačiau ragina bendradarbiavimo biurą „EuropeAid“ atlikti būtinus jos ex-ante patikrinimų patobulinimus, kreiptis pagalbos į išorės auditorius ir ištaisyti savo metinio audito plano, CRIS audito modulio ir bendros audito rezultatų stebėsenos netikslumus ir trūkumus;

221. ragina RELEX GD stiprinti savo ex-post kontrolę ir ištaisyti Audito Rūmų aptiktus trūkumus, susijusius su jo finansų valdymu ir projektų priežiūra; teigiamai vertina tai, kad RELEX GD pripažįsta būtinybę skirti šiai problemai daugiau dėmesio;

222. atkreipia dėmesį į daug OLAF tiriamų galimų sukčiavimo atvejų (102 bylos), susijusių su šia politikos sričių grupe; jų skaičius yra antras pagal dydį po vidaus tyrimų skaičiaus; džiaugiasi tuo, kad OLAF, atlikdamas tiriamąjį ir prevencinį darbą bei vykdydamas intensyvesnę bendradarbiavimo veiklą, ypatingą dėmesį skiria išorės pagalbai;

223. apgailestauja dėl to, kad delsiama užtikrinti skaidrų ES lėšų, kurias administruoja tarptautinės organizacijos ir ypač JT (pagal jungtinio valdymo principą), panaudojimą; apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmams teko susidurti su sunkumais, kai reikėjo gauti iš JT audito ataskaitas ir patvirtinamuosius dokumentus, nors Komisija ne kartą ragino laikytis Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (angl. FAFA) nuostatų; pripažįsta pažangą ir džiaugiasi, ypač tuo, kad 2009 m. balandžio mėn. sudarytas susitarimas dėl misijų tikrinimo įgaliojimų ir pasirašytos bendros atskaitomybės gairės;

224. teigiamai vertina tai, kad JT organizacijos dažnai turi kitur ne taip lengvai randamos patirties ir žinių; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija iš anksto įtikinamai neparodo, ar pasirinkus JT organizaciją iš tiesų pasirenkamas veiksmingesnis ir efektyvesnis nei kiti pagalbos teikimo būdas(74); ragina Komisiją taikyti skaidresnę ir objektyvesnę pagalbos teikimo būdų atrankos tvarką;

225. atkreipia dėmesį į tendenciją didinti įnašus į daugiašalių pagalbos teikėjų, ypač į JT, fondus laikantis tinkamo donorų bendradarbiavimo principų; vis dėlto išreiškia nepasitenkinimą dėl to, kad Audito Rūmai nuolat susiduria su problemomis, kai nori gauti prieigą prie JT agentūrų finansinių dokumentų; pritaria veiksmams, kurių ėmėsi Komisija, siekdama palengvinti Audito Rūmų audito procedūras, ir ragina imtis tolesnių priemonių siekiant iki galo apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus ir didinti proceso skaidrumą, įskaitant, jeigu reikia, atlikti Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (FAPS) pakeitimus;

226. todėl pabrėžia, jog yra labai nusivylęs ir nepatenkintas dėl to, kad Komisija iki šiol nesiėmė veiksmų tam, kad būtų sukurtos patikimos Europos krizių valdymo įgyvendinimo priemonės, nors ji buvo raginama tai padaryti ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; dar kartą primygtinai ragina skubiai imtis šių veiksmų ir ragina naująją Komisiją artimiausiu metu persvarstant Finansinį reglamentą numatyti sau galimybę valdyti Donorų patikos fondo lėšas;

227. pritaria tam, kad sukūrus mechanizmą PEGASE(75), kuris grindžiamas LTM(76), tačiau taikomas plačiau aprėpiant ir LTM išlaidas, ir su ekonominės veiklos (biudžeto parama, infrastruktūros ir socialinių klausimų finansavimas) atkūrimu susijusias išlaidas pagal Palestinos reformų ir vystymosi planą, įvyko teigiamų pokyčių siekiant skaidrumo, tikslų ir tarptautinių donorų koordinavimo;

228. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės strateginio planavimo dokumentuose reikia nustatyti aiškius strateginius tikslus ir išmatuojamus veiklos rodiklius; mano, kad panašių veiksmų taip pat reikėtų imtis siekiant tobulinti kitas išorės priemones, kurių taikymo sritis vis dar labai bendro pobūdžio;

229. siūlo, kad Komisija atliktų tyrimą, kuriame būtų įvertintos biudžeto lankstumo galimybės užsienio reikalų politikos srityje; mano, kad, atsižvelgus į šiandien turimą biudžeto perteklių ir vis didėjančius poreikius šioje politikos srityje, reikėtų iš anksto numatyti daugiau lankstumo galimybių, kurias taikant neturėtų būti trukdoma tinkamai sudaryti biudžetą ir vykdyti biudžeto kontrolę;

Plėtra ir humanitarinė pagalba

230. apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų išvadoje pažymima, kad biudžetinės paramos įsipareigojimus neigiamai paveikė daugybė kiekybiškai neįvertinamų klaidų; primygtinai ragina Komisiją dar griežčiau vertinti šiuos mokėjimus; todėl su pasitenkinimu pažymi, kad 2009 m. vasario mėn. persvarstytos šio tipo mokėjimų finansinės procedūros;

231. su pasitenkinimu pažymi, kad aiškumo ir struktūros požiūriais pagerėjo Komisijos vertinimai, kuriuose nurodoma, kaip laikomasi pagal VBP susitarimą (vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės) nustatytų reikalavimų; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai aptiko nemažai atvejų, kai Komisija nepajėgė struktūriškai aiškiai ir formaliai parodyti, kad valstybės finansai valdomi pakankamai skaidriai, atskaitingai ir veiksmingai ar kad bent jau vykdoma patikima ir aktuali reformų programa;

232. pritaria Audito Rūmams, kad Komisija turėtų stengtis pagrįsti savo sprendimus dėl teisės į biudžeto paramą ir užtikrinti, kad į visus būsimus finansavimo susitarimus būtų įtrauktas išsamus ir aiškus pagrindas, kuriuo remiantis būtų vertinama, kaip laikomasi mokėjimo sąlygų;

233. ragina Komisiją biudžetinės paramos klausimu paremti priežiūros ir kontrolės sistemas, kurias naudojant užtikrinamas mokėjimų reguliarumas, atidžiau stebėti ES finansuojamus projektus įgyvendinančias organizacijas, atlikti veiksmingesnį auditą ir įgyvendinti griežtesnes tolesnes priemones, ir parengti labiau į rezultatus orientuotos biudžetinės paramos gaires;

234. ragina Komisiją teikti pagalbą toms šalims partnerėms, kurios gerina parlamentinės kontrolės ir audito pajėgumus, ypač tais atvejais, kai joms teikiama biudžetinė parama, ir ragina Komisiją reguliariai teikti pasiektos pažangos ataskaitas;

235. pažymi, kad biudžeto paramos srityje Parlamento užduotis – reikalauti, kad Komisija atsiskaitytų už lėšų panaudojimo rezultatus, taip pat pažymi, kad biudžeto parama – pagalbos priemonė, kurią taikant būtina keisti požiūrį į priežiūros pobūdį ir nuo skiriamų lėšų kontrolės pereiti prie rodikliais grindžiamų rezultatų tikrinimo;

236. pakartoja savo raginimą palaipsniui susieti vystymosi pagalbą apskritai ir biudžeto paramą konkrečiai su paramą gaunančios šalies vyriausybės išduotu ir finansų ministro pasirašytu šalies ex-ante atskleidimo pareiškimu dėl tam tikrų klausimų, darančių įtaką paramą gaunančios šalies valdymui ir jos atskaitomybės struktūrai;

237. ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir pateikti šį pasiūlymą kitiems tarptautiniams donorams, visų pirma Pasaulio bankui, kad susitarus su kitais donorais ši priemonė būtų parengta ir įgyvendinta; laukia, kol Komisija pateiks Parlamentui informaciją apie galimą šių derybų laiką;

238. ragina Komisiją apibrėžti strateginius tikslus ir atitinkamus veiklos rodiklius, kuriais remiantis būtų galima atlikti veiksmingą ES veiksmų poveikio vertinimą;

239. ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti besivystančių šalių moterų sveikatos apsaugai apskritai ir ypač motinų sveikatos apsaugai gerinti, nes šioje srityje padaryta mažiausia pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

240. teigiamai vertina pažangą, padarytą donorams skirstantis darbus ir įgyvendinant kitus pagalbos veiksmingumo principus; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų siekdama koordinuoti valstybių narių šios srities veiksmus;

241. pabrėžia būtinybę didinti pagalbos veiksmingumą ir mažinti pagalbos suskaidymą; mano, kad reikėtų sumažinti didžiulį skaičių Komisijos ir valstybių narių vadovaujamų projektų (maždaug 400 000), o prioritetą teikti veiksmingesnėms programoms ir geresniam savitarpio koordinavimui su ES donorais; tai turi būti daroma daugiausia dėmesio skiriant mažesniam skaičiui prioritetinių veiklos, vykdomos kiekvienoje paramą gaunančioje šalyje, sričių ir nepamirštant įtraukti mažų, tačiau veiksmingai konkrečioje srityje dirbančių NVO;

242. pažymi, kad 63 proc. iki šiol pagal maisto priemonę numatytų lėšų buvo skirstomos tarptautinių organizacijų, ir primena, jog Reglamente (EB) Nr. 1337/2008 (77) nustatyta, kad įgyvendinimo srityje Komisija įpareigota užtikrinti tinkamą pusiausvyrą(78) tarp tarptautinių organizacijų ir kitų finansavimo reikalavimus atitinkančių subjektų;

243. dar kartą ragina, kad rengiant ir persvarstant su vystomojo bendradarbiavimo priemone susijusių šalių strategijos dokumentus aktyviau dalyvautų šalių partnerių parlamentai ir būtų konsultuojamasi su šių šalių pilietine visuomene(79);

244. ragina Komisiją užtikrinti, kad apie ES finansuojamą veiklą užsienyje būtų plačiau žinoma;

Nevyriausybinės organizacijos (NVO)

245. atkreipia dėmesį į Komisijos narių M. Šefčovičiaus ir A. Šemetos 2010 m. kovo 8 d. raštu pateiktus komentarus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie nevyriausybinių organizacijų finansavimą, kurį skiria Komisija ir vykdomosios agentūros;

246. skatina Komisiją sudaryti viešą NVO tipo įstaigų, kurias finansuoja Komisijos tarnybos, registrą siekiant suderinti įvairias jų duomenų bazes, kuriose kaupiami duomenys apie paramos gavėjus, gaunančius lėšų iš ES biudžeto ar Europos plėtros fondo, siekiant savo sistemoje nurodyti paramos gavėjų nepelno organizacijos pobūdį ir siekiant surasti galimybę į interesų grupių atstovų registrą įtraukti informaciją apie jų gautas iš ES lėšas;

Rumunija ir Bulgarija

247. yra susirūpinęs dėl nacionalinių Bulgarijos ir Rumunijos institucijų vykdyto pasirengimo narystei lėšų tvarkymo trūkumų ir teigiamai vertina Komisijos įgyvendintas priemones, įskaitant mokėjimų nutraukimą, atidžią abiejų valstybių narių stebėseną ir glaudų bendradarbiavimą su šiomis dviem valstybėmis narėmis – visa tai padėjo labai pagerinti padėtį; tačiau yra vis dar susirūpinęs dėl esminių trūkumų, susijusių su galimais dviejų Bulgarijos įgyvendinimo agentūrų pažeidimais tvarkant PHARE fondo lėšas, nors ir buvo nutrauktas sutarčių dėl programos PHARE lėšų sudarymas; atkreipia dėmesį į kai kurių dabartinių valdžios institucijų įsipareigojimą ištirti pažeidimus ir reformuoti ES lėšų valdymą;

248. pažymi, kad Kozlodujaus branduolinės elektrinės uždarymo darbai turi būti baigti iki 2035 m. spalio 19 d.; atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų, gaunamų iš įvairių Komisijos generalinių direktoratų, šaltinis yra neskaidrus; prašo Audito Rūmų patikrinti tuo tikslu naudojamas lėšas;

249. apgailestauja dėl to, kad nepasiekta didelės pažangos stengiantis ištaisyti nustatytus trūkumus (ypač susijusius su Nacionaliniu kelių infrastruktūros fondu); taigi pritaria Komisijos apdairiam metodui ir jos įsipareigojimui atidžiai stebėti padėtį, gilintis į išvadas ir konsultuoti Bulgarijos valdžios institucijas bei teikti joms pagalbą siekiant, kad būtų ištaisyti nustatyti trūkumai; ragina Komisiją, kai tvirtinamos Bulgarijos valdžios institucijų siūlomų veiklos programų atitikties vertinimo ataskaitos ir prieš pradedant mokėti tarpinius 2007–2013 m. programavimo laikotarpio mokėjimus, taikyti ypatingo budrumo ir griežtumo kriterijus; atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių ėmėsi Bulgarija; džiaugiasi teigiamomis Komisijos atlikto visų veiksmų programų atitikties vertinimo išvadomis ir kartu pabrėžia, kad Komisija turėtų ir toliau taikyti veiksmingas kontrolės ir valdymo priemones;

250. atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. liepos mėn. Komisija, atsižvelgdama į savo tarnybų nustatytus trūkumus ir pažeidimus, sustabdė Rumunijoje pagal programą SAPARD numatytus mokėjimus, ir palankiai vertina Rumunijos pateiktą veiksmų planą, skirtą šiems trūkumams pašalinti, kurio dėka Komisija 2009 m. liepos mėn. atnaujino mokėjimus;

251. pritaria Komisijai, kuri, atsižvelgdama į savo tarnybų nustatytus trūkumus ir pažeidimus, susijusius su lėšų tvarkymu, ir siekdama apsaugoti ES finansinius interesus, 2008 m. Bulgarijoje sustabdė mokėjimus pagal tris pasirengimo narystei programas – PHARE / Pereinamojo laikotarpio priemonę, ISPA ir SAPARD; palankiai vertina teigiamą Bulgarijos reakciją į visas rekomendacijas, į kurią atsižvelgdama Komisija galėjo atnaujinti mokėjimus 2009 m.;

252. vis dėlto apgailestauja dėl trūkumų, ypač dėl nesugebėjimo atpažinti netinkamas paraiškas paramai gauti ir atitinkamai išspręsti su šiais trūkumais susijusio klausimo, ir ragina Bulgariją glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir atidžiai prižiūrint nepriklausomam auditoriui patvirtinti išsamų veiksmų planą;

253. pabrėžia, kad pagal šį veiksmų planą turi būti siekiama konkrečių, išmatuojamų, įgyvendinamų, aktualių ir laiko požiūriu suderintų tikslų, pvz., parengtos skaidrios viešųjų pirkimų taisyklės, kurios atitiktų tarptautinius standartus ir neribotų tarptautinių konkurso dalyvių konkurencijos dėl jiems užkrautos milžiniškos vidaus administracinės naštos; be to, mano, kad įgyvendinant šiuos tikslus daugiausia dėmesio reikėtų skirti tinkamai veikiančioms teisinėms ir administracinėms struktūroms sukurti ir išlaikyti;

254. palankiai vertina atnaujintą Komisijos informaciją dėl ES lėšų įgyvendinimo Bulgarijoje ir Rumunijoje padėties; vis dėlto pažymi, kad teikiamose pažangos ataskaitose nuolat esama neatitikimų ir pažeidimų; mano, kad jos pastangos siekiant įvertinti teismų ir administracinės sistemos pertvarkos pažangą sumenkėja dėl dabartinės pažangos ataskaitų parengimo kokybės; ragina Komisiją ir toliau atidžiai stebėti šių valstybių narių sistemas ir patvirtintų veiksmų planų įgyvendinimą, taip pat siūlo OLAF toliau teikti paramą šioms valstybėms narėms joms vykdant jų įsipareigojimus, susijusius su ES finansinių interesų apsauga;

255. reikalauja, kad ataskaitose būtų aiškiai nurodyta pažanga, padaryta pagrindinėse, t. y. kovos su sukčiavimu ir korupcija, srityse; primena savo reikalavimą įvesti vadinamąją šviesoforo (raudonos, geltonos ir žalios spalvų) sistemą, paremtą konkrečiais rodikliais (teisinių ir administracinių priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir korupcijai bei už juos nubausti, kiekybės ir kokybės rodikliais), taip pat reikalavimą pateikti aiškų šių šalių esamų sistemų raidos apibūdinimą; stebisi, kad rengiant ataskaitas ne visada buvo konsultuojamasi su tarnyba OLAF; ragina Komisiją įtraukti OLAF pastabas į ateityje rengiamas pažangos ataskaitas;

Plėtra

256. atkreipia dėmesį į Komisijos priemones, kurių ji, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis, ėmėsi siekdama gerinti bendrą pasirengimo narystei pagalbos teikimo veiklą Kroatijoje ir atidžiai stebėti sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti visišką IPA fondų decentralizaciją; pabrėžia, kad patirtis, įgyta sprendžiant pasirengimo narystei lėšų įgyvendinimo problemas Bulgarijoje ir Rumunijoje, ir Komisijos pagalba turėtų padėti Kroatijos valdžios institucijoms išvengti panašių sunkumų įgyvendinant pasirengimo narystei lėšas savo šalyje; apgailestauja dėl to, kad Komisija nesiėmė veiksmų po to, kai gavo Parlamento prašymą pradėti naudoti pažangos ataskaitose vadinamąją šviesoforo (žalios, geltonos ir raudonos spalvų) sistemą, kurią taikant būtų galima parodyti pokyčius labai svarbiose kovos su sukčiavimu srityse, kaip antai stabilių ir veiksmingų teisinių ir administracinių sistemų sukūrimas ir priežiūra;

257. yra nusivylęs dėl to, kad išlieka pagrindiniai trūkumai (pasirengimo sudaryti programas stoka ir netolygi sektorių veikla), dėl kurių pasirengimo narystei pagalbos teikimo Turkijoje bendra veikla vertinama kaip vidutiniškai nepatenkinama;

258. atkreipia dėmesį į kovos su korupcija veiksmus, kurių Komisija ėmėsi šalyse kandidatėse ir kitose Vakarų Balkanų šalyse, ir ragina įgyvendinti nepriklausomų teismų stiprinimo, profesionalios teisėsaugos vystymo ir kovos su korupcija rėmimo projektus teikiant regioninę ir nacionalinę pagalbą; primena, kad pagal Vakarų Balkanams skirtą Salonikų darbotvarkę ES įsipareigojo artimai bendradarbiauti su Vakarų Balkanų šalimis ir toliau stiprinti taiką, taip pat skatinti stabilumą, demokratiją, teisėtumą ir pagarbą žmogaus teisėms bei mažumų teisėms; pabrėžia, kad šie įsipareigojimai taip pat apima kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, taip pat siekį stiprinti regioninį bendradarbiavimą;

259. primena, kad Audito Rūmai nenustatė aiškios Komisijos metodikos, pagal kurią Komisija vertina pažangą šiose srityse; visų pirma prašo Komisijos generalinio sekretoriato pateikti Parlamentui Salonikų darbotvarkės įgyvendinimo ataskaitą, kuri galėtų būti išorinio pažangos įvertinimo pagrindas; ragina Komisiją aiškiai susieti pasirengimo narystei lėšų mokėjimą su patvirtintais ir matomais pasiekimais įgyvendinant Salonikų darbotvarkėje numatytus tikslus;

260. primena, kad 2009 m. Kroatijos pažangos ataskaitoje nurodyti teisminės sistemos skaidrumo ir vienodų, objektyvių teisėjų ir prokurorų atrankos kriterijų taikymo trūkumai; todėl abejoja, ar pagal 23 skyrių numatytos lėšos buvo panaudotas efektyviai ir veiksmingai;

261. pažymi, kad Regioninio bendradarbiavimo taryba (RBT) dirba jau daugiau kaip metus; prašo Komisijos teikti informaciją siekiant stiprinti regioninį bendradarbiavimą pagal decentralizuotą įgyvendinimo sistemą ir pateikti biudžeto valdymo institucijai savo pastabas dėl strateginių šios srities aspektų;

262. primena, kad šalys kandidatės turi užtikrinti, kad naudojantis ambicinga, skaidria, atskaitinga, veiksminga ir efektyvia valstybės tarnyba būtų veiksmingai įgyvendintos naujos ir reformuotos teisinės nuostatos; susirūpinęs pažymi, kad ir Kroatijoje, ir Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (BJRM), nepaisant įvairių pokyčių abiejose šalyse, korupcija vis dar plačiai paplitusi ir kelia labai rimtų problemų; apgailestauja dėl to, kad aukštų pareigūnų korupcijos atvejais buvo atliktas tik ribotas tyrimas ir kad apskritai tik nedaugelio tyrimų atveju buvo pateikti kaltinimai; pabrėžia, jog tai rodo rimtus teismų sistemos trūkumus;

263. ragina Komisiją nuolatos stebėti ir pranešti biudžeto valdymo institucijai, kiek iš viso yra susikaupusių neišspręstų ir naujų teismo bylų ir kiek paskelbta teismo sprendimų, taip pat kiek yra susikaupusių neišspręstų ir naujų teismo bylų dėl viešųjų pirkimų teisės aktų nuostatų pažeidimų Kroatijoje ir BJRM;

264. daro išvadą, kad ir toliau reikia nuolatinių, objektyvių ir skaidrių pažangos stebėsenos priemonių; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją, pradėjus stojimo procedūrą, nustatyti atskaitos tašką pagrindinėse su stojimu susijusiose srityse ir naudoti šį atskaitos tašką kaip nuorodą ir gairę viso stojimo proceso metu; mano, kad pasirengimo narystei proceso pažangos tvarumas ir šio proceso metu pasiekti tikslai itin svarbūs siekiant sėkmingos Europos Sąjungos plėtros; todėl prašo reguliariai po įstojimo vykdyti tolesnius vertinimus;

Administravimo išlaidos

265. su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmų atlikto audito metu nenustatyta jokių esminių klaidų, susijusių su administracinių išlaidų teisėtumu ir tvarkingumu.

IŠVADOS DĖL SPECIALIŲJŲ AUDITO RŪMŲ ATASKAITŲ

I dalis

Specialioji ataskaita Nr. 10/2008 dėl EB vystymosi pagalbos į Pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių sveikatos paslaugų sektoriui

266. ragina Komisiją, siekiant pagrįsti savo įsipareigojimą siekti TVT sveikatos apsaugos srityje, per 10-ąjį tarpinį EPF persvarstymą apsvarstyti galimybę numatyti daugiau pagalbos sveikatos apsaugos sektoriui ir užtikrinti, kad Komisijos pagalba šiam sektoriui būtų teikiama atsižvelgiant į jos politikos prioritetą remti sveikatos apsaugos sistemas;

267. primena Komisijai pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę prisiimtą įsipareigojimą iki 2009 m. skirti 20 proc. visų Europos vystymosi politikos išlaidų sveikatos apsaugai ir pagrindiniam švietimui ir ragina ją nuolat informuoti Parlamentą, kokia procentinė dalis visos į Pietus nuo Sacharos esančioms Afrikos šalims teikiamos vystymosi pagalbos skiriama kiekvienos šalies pagrindinio ir vidurinio švietimo bei svarbiausių sveikatos apsaugos paslaugų sektoriams;

268. ragina Komisiją užtikrinti pakankamą skaičių sveikatos apsaugos ekspertų, kurie veiksmingai dalyvautų sveikatos apsaugos sektoriaus dialoge, t. y. pasirūpinti, kad į visų delegacijų, kurių pagrindiniai uždaviniai siejami su sveikatos apsaugos sektoriumi, sudėtį įeitų sveikatos apsaugos specialistų, glaudžiau bendradarbiauti su Europos Bendrijų humanitarinės pagalbos tarnybos (angl. ECHO) konsultantais sveikatos apsaugos klausimais šalyse, kuriose yra pasibaigę konfliktai, kurti glaudesnę partnerystę su PSO biurais atitinkamose šalyse siekiant pasinaudoti jų profesine kompetencija ir sudaryti oficialius susitarimus su ES valstybėmis narėmis dėl naudojimosi jų ekspertų žiniomis; reikalauja, kad Komisija praneštų Parlamentui, kiek sveikatos apsaugos ir švietimo specialistų yra atitinkamame regione, delegacijų lygmeniu ir jų būstinėse, ir pateikti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, ar Komisijai pavyko padidinti jų skaičių;

269. ragina Komisiją ir toliau stengtis daugiau naudoti sveikatos apsaugos sektoriaus biudžeto paramą, teikti bendrąją biudžeto paramą visų pirma sveikatos apsaugos paslaugoms gerinti, taip pat toliau naudotis projektais, skirtais remti politikos vystymą ir gebėjimų stiprinimą;

270. ragina Komisiją parengti mechanizmus ir stebėsenos priemones, skirtus užtikrinti, kad atitinkama dalis bendrosios biudžeto paramos būtų skirta svarbiausioms reikmėms, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje, finansuoti, ragina nustatyti tikslus, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai apskaičiuoti politikos rezultatus, teikti gebėjimams ugdyti reikalingą paramą ir informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių imtasi siekiant šių tikslų;

271. ragina Komisiją nustatyti aiškesnes kiekvienos priemonės ir jų derinio taikymo gaires, taip pat artimiau ir veiksmingiau bendradarbiauti su Pasauliniu fondu paramą gaunančiose šalyse;

272. ragina Komisiją bendradarbiaujant su Audito Rūmais nustatyti, kaip būtų galima pašalinti Audito Rūmų ataskaitoje nurodytus trūkumus, ir informuoti Parlamentą apie šių diskusijų rezultatus;

II dalis

Specialioji ataskaita Nr. 12/2008 dėl 2000–2006 m. struktūrinės pasirengimo narystei politikos priemonės (ISPA)

273. ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami buvę ISPA projektai, įvertinti, kaip ateityje taikant panašias priemones (pvz., IPA) būtų galima išvengti vėlavimo įgyvendinant projektus ar mažiau vėluoti juos įgyvendinant, ir imtis visų būtinų veiksmų siekiant išvengti, kad ateityje nebūtų vėluojama parengti orientacinius dokumentus;

274. ragina projektų paraiškų teikėjus ateityje įgyvendinant panašias priemones griežčiau ir pagrįsčiau planuoti veiklą ir rasti būdų, kaip pagreitinti procedūras – tiek Komisijos lygmeniu, tiek paramą gaunančių šalių nacionalinių administravimo institucijų lygmeniu;

275. ragina Komisiją toliau vykdyti savo sistemų auditą siekiant užtikrinti, kad būtų sukurtos patikimos struktūrinių ir Sanglaudos fondų valdymo sistemos ir kad ateityje būtų išvengta galimų itin didelės rizikos situacijų;

III dalis

Specialioji ataskaita Nr. 1/2009 dėl bankininkystės priemonių Viduržemio jūros regione pagal MEDA programą ir ankstesnius protokolus

276. atkreipia Komisijos dėmesį į būtinybę gerinti veiksmingą Bendrijos, Europos investicijų banko (EIB) ir kitų tarptautinių bei vietos partnerių teikiamos techninės paramos koordinavimą, taip pat nenutrūkstamus informacijos mainus, ypač vietos lygmeniu, siekiant užtikrinti daugiau nuoseklumo ir veiksmų išbaigtumą;

277. pažymi, kad nors vėliau pagerėjo vykdomos stebėsenos kokybė, pirmaisiais programos MEDA metais ji buvo nepakankama, ypač tais atvejais, kai Komisija visiškai pasikliovė iki 2005 m. EIB vykdyta stebėsena;

278. pabrėžia valdymo susitarimo dėl minėtųjų bankininkystės priemonių, kurios Komisijos vardu patikėtos EIB, svarbą siekiant užtikrinti tinkamą stebėseną, įtraukti aplinkos apsaugos aspektus, apsaugoti Bendrijos finansinius interesus ir užtikrinti, kad tarpininkai ir rėmėjai vykdytų savo finansinius ir atskaitomybės įsipareigojimus;

279. pabrėžia, kad svarbu vykdyti specialiai parengtą bankininkystės priemonių vertinimo ir stebėsenos programą remiantis Europos kaimynystės ir partnerystės priemone;

IV dalis

Specialioji ataskaita Nr. 2/2009 dėl Europos Sąjungos 2003–2007 m. visuomenės sveikatos programos: ar ši programa veiksminga priemonė sveikatai gerinti?

280. mano, kad 2003–2007 m. laikotarpiu įgyvendinama visuomenės sveikatos programa buvo siekiama ambicingų, tačiau nepakankamai aiškių ir nesuderintų su ribotomis biudžeto galimybėmis tikslų; pažymi, kad dėl šios priežasties į programą įtraukta pernelyg daug veiklos sričių, kurios kai kuriais atvejais netgi buvo nesusijusios su projektais; pažymi, kad dėl šio nekonkretumo, taip pat dėl to, kad buvo rengiama tiek daug projektų, kad Komisija net nežinojo apie visus vykdomus projektus, nukentėjo programos kokybė; todėl ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie tai, kaip planuojama įgyvendinti dabartinę visuomenės sveikatos programą, ir pabrėžia, kad atliekant programos tarpinį ir ex-post vertinimus reikėtų išspręsti programos nekonkretumo klausimą;

281. pažymi, kad Audito Rūmai suabejojo kai kurių visuomenės sveikatos programos dalių naudingumu, ir apgailestauja, kad tam tikrais atvejais pagal programą ketinama finansuoti projektus (ypač susijusius su sveikatos veiksniais), kurių nauda Europos mastu nedidelė;

282. todėl mano, kad rengiant bet kokią naują visuomenės sveikatos programą daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tinklams ir pažangiosios patirties mainams ir kad siekiant skatinti pažangiosios patirties mainus reikėtų plačiau taikyti atviro koordinavimo metodą;

283. ragina Komisiją suformuluoti aiškią bet kokios numanomos programos, kuria bus pakeista dabartinė visuomenės sveikatos programa, intervencijos logiką; pabrėžia, kad tai turėtų būti padaryta atliekant programos ex-ante poveikio vertinimą, kuris turi būti pateikiamas kartu su Komisijos pasiūlymu dėl šios programos;

284. ragina Audito Rūmus pateikti oficialią nuomonę apie Komisijos ex-ante poveikio vertinimą laiku, kad Parlamentas ir Taryba galėtų į jį atsižvelgti svarstydami Komisijos pasiūlymą dėl programos sprendimo; mano, kad Audito Rūmai, rengdami nuomonę, turėtų atsižvelgti į pirmiau išdėstytus Parlamento svarstymus;

V dalis

Specialioji ataskaita Nr. 3/2009 dėl 1994–1999 m. ir 2000–2006 m. programavimo laikotarpiais pagal struktūrines priemones numatytų išlaidų, skirtų nuotekoms valyti, veiksmingumo

285. atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie nuotekų valymo įrenginiai naudojami nepakankamai, ir ragina ES finansuojamus valymo įrenginių įmones išlaikyti ekonomiškai veiksmingą funkcionavimo sistemą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares rasti būdų užtikrinti, kad ES finansuojami valymo įrenginiai būtų tinkamai sujungti su kanalizacijos sistemomis; pabrėžia, kad valstybės narės atsakingos už valymo įrenginių veiklą, ir ragina valstybes nares dėti pastangas siekiant užtikrinti atitinkamą nuotekų valymo kokybę ir visiškai panaudoti pajėgumus;

286. pripažįsta, kad Komisija įdėjo pastangų, kad būtų pradėtas susijusios direktyvos (Tarybos direktyva 86/278/EB(80) – Nuotekų dumblo direktyva) persvarstymas, ragina pagreitinti persvarstymo procedūrą siekiant į ją įtraukti naujausius pokyčius ir suderinti skirtingą valstybių narių šios srities praktiką, taip pat ragina valstybes nares užtikrinti ES reikalavimus atitinkančią nuotekų dumblo kokybę;

287. pabrėžia būtinybę griežčiau tikrinti projektus paraiškų teikimo etapu siekiant išvengti galimų laukiamų rezultatų neatitikimų; todėl ragina Komisiją toliau rengti vidaus gaires ir kontrolinius sąrašus, skirtus naudoti vertinimo proceso metu siekiant užtikrinti nuoseklesnę paraiškų subsidijoms gauti pateikimo procedūrą ir tinkamai reaguoti tais atvejais, kai negaunama būtinos informacijos arba nesiimama reikiamų veiksmų;

VI dalis

Specialioji ataskaita Nr. 4/2009 dėl to, kaip Komisija administruoja nevalstybinius subjektus, dalyvaujančius EB vystomojo bendradarbiavimo procese

288. apgailestauja dėl ES politikos įsipareigojimų, susijusių su nevalstybinių subjektų dalyvavimu vystomojo bendradarbiavimo procese, ir faktinės įgyvendinimo veiklos neatitikimo, kuris yra nepriimtinas, ir todėl tikisi, kad kompetentingas Komisijos narys pateiks įrodymų, kad Komisijos ir jos delegacijų būstinės teikia visapusišką politinę paramą nevalstybiniams subjektams ir vykdo vadovaujamąją veiklą siekiant veiksmingai įgyvendinti politikos įsipareigojimus jų atžvilgiu; taip pat apgailestauja dėl to, kad sėkmingo vystymosi kriterijus apsiriboja tik ekonominiu vystymusi, nes vadovaujantis šiuo požiūriu ignoruojama tai, kad labai padidėjo atotrūkis tarp turtingesniųjų ir skurstančiųjų; ragina Komisiją užtikrinti, kad iki 2010 m. pabaigos kiekvienoje delegacijoje dirbtų bent vienas etatinis ekspertas, kuris spręstų nevalstybinių subjektų politikos, ryšių ir sutarčių klausimus;

289. pažymi, kad toms besivystančioms šalims, kurios pačios ėmėsi rūpintis savo vystymosi procesu, pavyko gerokai sumažinti skurdą; pabrėžia, kad vystymosi proceso metu pagrindinį vaidmenį atlieka valstybė, ir ragina Komisiją bei jos delegacijas toliau gerinti santykius su šalių partnerių vyriausybėmis siekiant, kad nevalstybiniai subjektai veiksmingiau dalyvautų ir kad su jais būtų konsultuojamasi;

290. labai apgailestauja dėl to, kad trūksta išsamių ir patikimų duomenų, ir tikisi, kad Komisija nedelsdama imsis taisomųjų veiksmų, kadangi patikimi duomenys būtini norint pradėti vertinti rezultatus; todėl ragina Komisiją prieš 2001 m. biudžeto procedūros pradžią Parlamentui pateikti pagal skirtingas biudžeto eilutes atitinkamoms šalims per nevalstybinius subjektus perduodamų ES lėšų pilną finansinę apžvalgą;

291. mano, kad pagalbos kokybė svarbesnė už jos kiekį, ir ragina Komisiją atlikti svarbų vaidmenį skatinant stiprų ir veiksmingą donorų koordinavimą, gerinant dabartinę pagalbos teikimo sistemą ir taip spręsti klausimą dėl akivaizdžiai chaotiško vystymosi pagalbos skirstymo; ragina Komisiją svarstyti, galbūt tinkamas metas persvarstyti visą nevalstybinių subjektų (bendro) finansavimo sistemą atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabas ir užtikrinti, kad nevalstybiniai subjektai galėtų pasikliauti skaidriomis ir veiksmingomis dalyvavimo programose ir projektuose taisyklėmis;

292. ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į tai, kad donorai yra politiniai subjektai ir kad tam tikrais atvejais gali kilti donorų ir paramą gaunančių valstybių interesų konfliktų; pabrėžia, kad stiprios demokratiškos nacionalinės institucijos ir tinkamai nustatyta gerovės paskirstymo politika yra prielaida tvarumui užtikrinti; mano, kad siekiant įgyvendinti nuoseklesnę programavimo, tolesnių programų ir projektų bei atitinkamo vertinimo politiką reikėtų pereiti nuo bendrai finansuojamų nevalstybiniams subjektams skirtų projektų prie 100 proc. ES finansuojamų projektų;

293. mano, kad iš dalies sutampa Komisijos atliktas ES pagalbos, kuri teikiama padedant pilietinės visuomenės organizacijoms(81), vertinimas ir Audito Rūmų specialioji ataskaita, ir ragina Audito Rūmus bei Komisijos vertinimo skyrius keistis informacija apie planuojamą veiklą ir informuoti Parlamentą apie šio bendradarbiavimo rezultatus;

294. ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl Finansinio reglamento pakeitimų, kuriuos atlikus ES galėtų veikti kaip svarbi veikėja tarp kitų tarptautinių donorų;

VII dalis

Specialioji ataskaita Nr. 5/2009 dėl Komisijos iždo valdymo

295. mano, kad Komisija turėtų gerinti savo atliekamą skirtingos iždo valdymo veiklos priežiūrą ir, kaip rekomenduoja Audito Rūmai, turėtų būti reguliariau rengiami abiejų susijusių GD (Biudžeto GD ir Ekonomikos ir finansų GD) posėdžiai siekiant visos Komisijos lygmeniu dalytis informacija apie riziką ir keistis patirtimi ir geriausia praktika, susijusia su iždo ir turto valdymo veikla Bendrijos lygmeniu;

296. mano, kad Komisija ir toliau turėtų imtis visų būtinų veiksmų ir užtikrinti, kad ištisus metus būtų veiksmingai ir atidžiai stebima galima finansinė rizika; palankiai vertina tai, kad Komisija, norėdama toliau gerinti padėtį, jau pasiūlė Audito Rūmams ir susitarė su jais nuo 2008 m. pabaigos siųsti susijusioms finansinėms organizacijoms oficialų bendrą laišką, siekdama iš jų gauti tikslios, išsamios ir standartizuotos informacijos apie patikos sąskaitas;

297. ragina Komisijos Biudžeto GD, atsižvelgiant į rizikos analizę, parengti kontrolinį kiekvieno 12 mėnesių laikotarpio planą ir ištisus metus, taip pat jiems pasibaigus atlikti patikras, o pasibaigus atitinkamiems metams ne vėliau kaip per tris mėnesius pranešti Parlamentui apie iškilusias problemas;

298. ragina Komisiją parengti rizikos veiksnių, susijusių su jos atliekamomis iždo operacijomis (Biudžeto GD), apžvalgą, kuri sudaro jos metinių ataskaitų dalį ir kurioje pateikiama aiški ir išsami jai kylančios rizikos, šios rizikos valdymo būdų ir taikomų rizikos kontrolės, mažinimo arba šalinimo priemonių santrauka;

299. mano, kad siekdama skaidrumo Komisija turėtų aiškiau dokumentuoti savo procedūras, susijusias su lėšų pervedimu iš vienos valstybių narių nuosavų išteklių sąskaitos į kitą, taip pat turėtų išsamiau dokumentuoti kiekvienu atveju vykdomą specialiąją atrankos procedūrą;

300. ragina Komisiją gerinti savo duomenų bazių įrašų saugojimo tvarką, optimizuoti kryžminius patikrinimus ir atsižvelgti į Audito Rūmų pastabą dėl geresnio koordinavimo, kuris būtinas norint atsižvelgti į bendrą riziką, su kuria Komisija gali susidurti kiekvieno komercinio banko atveju, kai susiję generaliniai direktoratai nustato komercinių bankų kontroliuojančiųjų fondų sąskaitų limitus;

301. palankiai vertina ir remia Komisijos pastangas pasiūlyti dabartinę laikinai sumokėtų baudų tvarkymo sistemą, kuri buvo persvarstyta 2008 m., ir tikisi, kad pasiūlyme dėl Komisijos sprendimo šiuo klausimu, kurį Biudžeto GD pateikė 2009 m. pradžioje, bus užtikrintas didesnis jos saugumas;

VIII dalis

Specialioji ataskaita Nr. 6/2009 dėl Europos Sąjungos pagalbos maistu nepasiturintiems asmenims: tikslų, taikomų priemonių ir metodų įvertinimas

302. palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai atliko šios programos auditą, ir tai, kad Komisija parengė pasiūlymą dėl reformos (COM(2008)0563); nurodo, kad Parlamentas 2009 m. kovo 26 d. priėmė teisėkūros rezoliuciją, kurioje pritaria pasiūlymui dėl reformos(82); pabrėžia, kad ES pagalbos maistu veiksmai papildo jau esamus valstybių narių veiksmus;

303. primena, kad valstybių narių valdžios institucijoms teikiant socialinę pagalbą retai skiriamas dėmesys maisto prieinamumui ir kad dažniausiai socialiai atskirtoms ir ribinėms gyventojų grupėms skirtas iniciatyvas dėl maisto valdo labdaros organizacijos ir vykdo jas pasitelkdamos savanorius;

304. mano, kad reikia nustatyti geresnius kriterijus siekiant, kad pagalba būtų skiriama toms šalims ir gavėjams, kuriems jos labiausiai reikia;

305. mano, kad programoje dalyvaujančios valstybės narės turėtų parengti efektyvias kovos su maisto švaistymu priemones;

306. primena Komisijai, kad subsidiarumo principas jokiu būdu nesumažina Komisijos įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį, pagal kurį Komisija vykdo biudžetą, yra už jį atsakinga ir vadovaujasi patikimo finansų valdymo principais;

307. tikisi, jog Komisija, siekdama, kad biudžeto valdymo institucijos turėtų išsamią ir objektyvią informaciją apie programos rezultatus, įgyvendins Audito Rūmų rekomendacijas;

IX dalis

Specialioji ataskaita Nr. 7/2009 dėl programos „Galileo“ kūrimo ir patvirtinimo etapo valdymo

308. apgailestauja dėl to, kad, anot Audito Rūmų išvadų, programos „Galileo“ rengimo ir patvirtinimo etapu buvo netinkamai administruojama; pažymi, kad technologijų kūrimas vėluoja penkerius metus, palyginti su pradiniu planu, ir kad numatytas rengimo ir patvirtinimo etapų biudžetas beveik padvigubėjo nuo 1 100 000 000 iki 2 100 000 000 eurų;

309. prašo Komisijos laikytis Audito Rūmų rekomendacijų rengiant komunikatą dėl programos „Galileo“ ateities – numatyti aiškesnius programos „Galileo“ politinius tikslus ir pagal juos numatyti strateginius ir veiklos uždavinius, kad būtų sudarytas pagrįstas „Galileo“ veiksmų iki visiško parengimo naudoti planas;

310. yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog bendrai įmonei „Galileo“ nepavyko pasiekti daugumos savo tikslų ir kad jos veikla labai ribojama dėl administravimo problemų; prašo Komisijos pagal Audito Rūmų rekomendaciją užtikrinti, kad steigiamų naujų bendrų įmonių administracinė struktūra nekliudytų bendros įmonės veiklai;

311. mano, kad Europos mokesčių mokėtojai turėtų būti informuoti apie trečiųjų šalių dalyvavimą programose „Galileo“ ir EGNOS; todėl prašo, kad Komisija pateiktų Parlamentui išsamesnę informaciją apie bet kokį su programomis „Galileo“ ir EGNOS susijusį ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą;

312. ragina Komisiją ir Europos GNSS priežiūros instituciją savo finansinėse ataskaitose, taip pat Audito Rūmus savo ataskaitose biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti aiškią ir išsamią informaciją apie programų „Galileo“ ir EGNOS vykdymo metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso Europos Sąjungai;

313. ragina Komisiją parengti atnaujintus projekto „Galileo“ biudžeto skaičiavimus, ekonominės naudos analizę ir atitinkamai informuoti Parlamentą;

X dalis

Specialioji ataskaita Nr. 8/2009 dėl kompetencijos tinklų ir integruotų projektų Bendrijos mokslinių tyrimų politikoje: ar juos įgyvendinus pasiekti numatyti tikslai?

Pradinis proceso etapas

314. pažymi, kad yra nemažai nepatenkintų lūkesčių – mažiau nei 55 proc. ex post vertintų projektų liko pradinis puikus įvertinimas; prašo Komisijos persvarstyti savo vertinimo procedūras;

315. primena, kad puikų įvertinimą gauna tik mažuma paraiškų (15–20 proc.), o paraiškos pateikimo išlaidas (kurios kai kada siekia 300 000 eurų) padengia paraiškų teikėjai; turėdamas tai mintyje, primygtinai ragina Komisiją nuosekliai, veiksmingai ir apgalvotai naudotis veiksmų laisve (pvz., taikant kelių etapų procedūras) siekiant, kad kuo veiksmingiau būtų naudojamos moksliniams tyrimams skiriamos lėšos, t. y. moksliniams tyrimams vykdyti, o ne jiems administruoti;

316. apgailestauja dėl to, kad, atsižvelgiant į paraiškų nagrinėjimo proceso baigtį, tik 53–86 proc. visų suinteresuotųjų šalių visiškai suprato Šeštojoje bendrojoje programoje taikytų priemonių pobūdį; apgailestauja dėl to, kad tam tikrais atvejais priemonės pasirinkimą aiškiai lėmė mokesčių, o ne esminiai sumetimai; pažymi, kad kompetencijos tinklų partnerių gausa, taip pat išskirtinis Komisijos dėmesys teisinei integracijai kelia nelengvą uždavinį, ir pažymi, kad ekspertų grupė kompetencijos tinklų ateities klausimais rekomendavo, kad didesnės partnerystės organizacijos turėtų būti sudaromos tik išimtiniais atvejais, kai tai tinkamai pagrįsta(83);

Kompetencijos tinklų kūrimas

317. apgailestauja, kad, nepaisant Parlamento reikalavimų įgyvendinti labiau į paslaugas ir vartotojus orientuotas mokslinių tyrimų programas, pasiekta labai nedidelė pažanga įgyvendinant vadinamąjį vieno langelio principą visuose su moksliniais tyrimais susijusiuose generaliniuose direktoratuose ir standartizuojant paraiškų teikimo procedūras, būtinus dokumentus ir nuolatinius ryšius; pabrėžia, kad visuomenė laiko Komisiją vienu subjektu;

318. taigi reikalauja, kad Komisija pagaliau imtųsi tinkamų veiksmų siekdama užtikrinti iniciatyvų požiūrį į pagalbą vartotojams ir įgyvendinti vidaus kokybės kontrolę, įskaitant antrojo lygmens standartizaciją ir nuoseklų valdymą; ragina Komisiją internete skelbti visus teisės aktus, kuriais grindžiamos sutartys dėl dotacijų, taip pat, prireikus, nuorodas į Belgijos teisę;

319. primena nuolatinius Parlamento raginimus mažinti administracinę naštą, ypač vykdant dotacijų procedūras(84); apgailestaudamas pažymi, kad sutarties sudarymas trunka vidutiniškai 13 mėn., t. y. 4 mėn. ilgiau, palyginti su Penktąja bendrąja programa; atsižvelgdamas į Septintąją bendrąją programą reikalauja, kad Komisija naudotų esamas administracines priemones (pvz., asmens tapatybės kodai (angl. Personal Identification Codes, PIC) ir juridinio asmens įgaliotus atstovus (angl. Legal Entity Appointed Representatives, LEARs);

320. yra nepatenkintas dėl to, kad įgyvendinant Šeštąją bendrąją programą nepasiektas tikslas įtraukti daugiau privačiojo sektoriaus dalyvių, ypač MVĮ; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad kai kurios nuostatos buvo nepalankios jiems dalyvauti; apskritai laikosi nuomonės, kad teisės nuostatos ir taisyklės (taip pat ir pavyzdinės sutartys bei rekomendacijos) yra pernelyg sudėtingos ir trukdo veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti mokslinių tyrimų politiką;

321. pažymi, kad vertinant dėmesys sutelkiamas į sąnaudų tikrinimą, o ne į rezultato vertinimą; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad siekiant užtikrinti projekto pažangą ir sėkmę būtina jo rengimo pradžioje tinkamai apibrėžti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, svarbius ir savalaikius (angl. SMART) tikslus; pabrėžia, kad ataskaitų teikimo reikalavimai turi būti nustatomi kaip tikslinga integracijos pažangos ir esminės pažangos stebėjimo ir vertinimo priemonė(85) ir neturi būti naudojama skiriant nuobaudas ar kišantis į kitą savarankišką vadybinę koordinatoriaus veiklą, jei ji neprieštarauja teisės nuostatoms;

Tvarumas ir būsimoji plėtra

322. apgailestauja dėl to, kad dažniausiai nepavykdavo pasiekti tvarios integracijos pasibaigus pradinio finansavimo laikotarpiui ir kad, Audito Rūmų vertinimu, penkerių metų pradinio finansavimo laikotarpis buvo nepagrįstas laikotarpis; pritaria pasiūlymui taikyti itin konkurencingus atrankos kriterijus, skiriant ilgalaikį finansavimą kompetencijos tinklams, kurie pretenduoja į savaiminį tvarumą (GA, p. 28);

323. susidomėjęs atkreipia dėmesį ekspertų grupės pasiūlymą išnagrinėti galimybę skelbti suderintus ERA-NET ir Septintosios bendrosios programos kvietimus teikti paraiškas dėl nacionalinių ir Bendrijos lėšų gavimo(86), taip pat visas priemones, kuriomis siekiama didinti CORDIS duomenų bazės skaidrumą ir prieinamumą siekiant užtikrinti keitimąsi mokslinių tyrimų rezultatais Europos mokslinių tyrimų erdvėje (keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais);

324. yra labai susirūpinęs dėl to, kad pritaikius Komisijos audito strategiją vertinant Šeštąją bendrąją programą jau iškeltos dvi bylos buvusiems dalyviams; pabrėžia, kad patikimumas yra bet kokio ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindas, ir dar kartą ragina Komisiją, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, iš naujo neperskaičiuoti (atsižvelgiant į naują Šeštosios bendrosios programos pavyzdinės sutarties specifikacijose (II priedas) numatytų išlaidų kompensavimo kriterijų aiškinimą)(87) pagal Šeštąją bendrąją programą vykdomų projektų finansinių ataskaitų, kuriose nurodytas lėšas Komisija jau patvirtino ir apmokėjo; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant surasti sprendimą, ypač pritaikius vienodas procedūras ir atsižvelgus į gavėjų sąžiningus ir teisėtus lūkesčius supaprastinti susigrąžinimo procedūras, ir norėtų, kad vyktų dialogas, kuriame būtų ieškoma sprendimo;

325. ragina Komisiją surasti sprendimus, kuriais būtų užtikrinamas bendrųjų programų įgyvendinimo ir planavimo patikimumas ir laikotarpio vidurio tęstinumas, ypač Aštuntosios bendrosios programos atveju, ir, svarbiausia, nuosekliai taikyti nustatytus terminus ir griežtas darbo tvarkos taisykles;

XI dalis

Specialioji ataskaita Nr. 9/2009 dėl Europos personalo atrankos tarnybos vykdomos personalo atrankos veiklos efektyvumo ir veiksmingumo

326. skatina Europos personalo atrankos tarnybą (EPSO) vykdant savo vystymo programą atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas;

327. mano, kad EPSO ir visos ES institucijos turėtų geriau informuoti piliečius apie nešališkos Europos tarnautojų sistemos koncepciją ir gerinti ES, kaip darbdavio, įvaizdį;

328. atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad EPSO taip pat turėtų siekti geriau bendrauti su valstybių narių valdžios institucijomis, kad galėtų keistis geriausios praktikos pavyzdžiais visuomenės informavimo ir viešos reklamos srityje, taip pat tikslingo įsidarbinimo galimybių skatinimo, siekiant į jas atkreipti profesionalių darbuotojų dėmesį, srityje; mano, kad reikėtų panašiai bendrauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis;

329. yra įsitikinęs, kad ilgainiui galėtų būti naudinga glaudžiau bendradarbiauti su universitetais, nes, viena, ES institucijos apsirūpintų reikiamais darbuotojais ir, antra, suteiktų absolventams daugiau karjeros galimybių;

330. ragina tarnybą EPSO toliau stengtis nustatyti nevienodą kandidatų, o vėliau – konkurso laimėtojų geografinį pasiskirstymą ir jo išvengti;

331. apgailestauja dėl to, kad nei Audito Rūmų ataskaitoje, nei EPSO dokumentuose tinkamai neanalizuojamas vidutinės ir aukštesniosios grandies vadovaujančio personalo įdarbinimo procesas, ir ypač šioje srityje pastebimas nevienodas geografinis pasiskirstymas; siūlo, kad kitoje specialioje ataskaitoje (arba tolesnėje ataskaitoje) Audito Rūmai analizuotų šį klausimą;

332. mano, kad tarnyba EPSO turėtų geriau administruoti konkurso laimėtojų rezervo sąrašus ir teikti konkurso laimėtojams informaciją apie laisvas darbo vietas siekdama jiems padėti ilgainiui įsidarbinti; taip pat mano, kad reikia stengtis sutrumpinti konkursą laimėjusių kandidatų laukimo, kol jie bus įdarbinti, laiką;

333. nėra įsitikinęs, kad praktiška ir rentabilu komandiruoti ES institucijų pareigūnus visą darbo dieną dirbti EPSO atrankos komisijų nariais;

334. ragina EPSO vengti bet kokių neaiškumų pranešimuose apie konkursus ir skatina peržiūrėti atitikties tinkamumo reikalavimams patikros procedūras;

335. be to, ragina EPSO tobulinti savo apeliacijos procedūras, pvz., skirti skirtingas komisijas pirmuoju ir antruoju etapais;

336. pažymi, kad Tarnautojų teisme EPSO iškeltos ir dar neišspręstos kelios bylos, susijusios su atrankos procedūros trūkumais, ypač susijusiais su kalbomis; mano, kad, kai tik bus išspręstos minėtosios bylos, reikėtų padaryti išvadas ir EPSO turėtų į jas integruoti į vystymo programą;

XII dalis

Specialioji ataskaita Nr. 10/2009 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių

337. apgailestauja dėl to, kad taikoma sistema nesudaro sąlygų išmatuoti priemonės veiksmingumo ir kad, net jeigu politikos poveikis teigiamas, labai sunku atlikti vertinimą, kadangi nėra konkrečių tikslų, aiškios strategijos ir atitinkamų rodiklių;

338. ragina Komisiją nustatyti politikos tikslus, turint mintyje tai, kad deklaruojamas užmojis turi atitikti numatytą biudžetą, ir šiuos tikslus išdėstyti taikant SMART metodą, taip pat apibrėžti ir stebėti tinkamus veiklos rodiklius;

339. ragina Komisiją toliau gerinti atrankos procedūrą, ypač išlaikant reikalavimą į pasiūlymus įtraukti informaciją apie tikėtiną susijusių priemonių poveikį ir apie tai, kaip tas poveikis bus vertinamas;

340. ragina valstybes nares padėti gerinti atrankos procedūrą tikrinant pasiūlymų tinkamumą bei griežtinant atranką; be to, ragina valstybes nares teikti Komisijai informaciją apie savo nacionalinę skatinimo pagalbą ir priemones;

341. ragina valstybes nares tobulinti savo viešojo pirkimo procedūras, taikomas atrenkant įgyvendinančias institucijas, ir ypač vengti labai trumpų terminų, sistemingai taikyti oficialias procedūras ir užtikrinti, kad pasiūlymus teikiančios organizacijos atitiktų atrankos kriterijus;

XIII dalis

Specialioji ataskaita Nr. 11/2009 dėl Komisijos vykdyto „LIFE gamta“ projektų valdymo ir jų tvarumo

342. pažymi, kad priemonės „LIFE gamta“ priežiūra ir valdymas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja įvairios valstybių narių suinteresuotosios šalys. vis dėlto pažymi, jog numatant finansinių išteklių sumą būtina užtikrinti, kad būtų investuojama rentabiliai ir tvariai;

343. ragina Komisiją peržiūrėti savo atrankos modelį siekiant pirmenybę teikti tiems „LIFE gamta“ projektų pasiūlymams, kuriuos taikant būtų užtikrinamas rezultatų tęstinumas; taip pat siūlo Komisijai svarstyti klausimą, ar reikėtų atskirti su gamta ir su aplinka susijusių politikos krypčių valdymą;

344. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Europos aplinkos agentūra ir Europos biologinės įvairovės teminiu centru nustatant tinkamus tvarumo požiūriu pasiūlymų atrankos kriterijus ir rodiklius, taip pat imtis reikiamų iniciatyvų siekiant tobulinti projektų stebėseną pasiektų rezultatų požiūriu ir parengti tinkamus projektų rezultatų stebėjimo rodiklius bei kriterijus;

345. ragina Komisiją peržiūrėti savo ryšių strategiją, daugiausia dėmesio skiriant svarbios informacijos ir padarytų išvadų sklaidai, ir užtikrinti, kad iš paramos gavėjų būtų reikalaujama pateikti daugiau techninių duomenų apie taikytus metodus, padarytas išvadas ir įgytą geriausią patirtį;

346. ragina valstybes nares, kurios pačios atsakingos už tvarią gamtos apsaugą, glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis ir keistis „LIFE gamta“ projektų valdymo geriausia praktika;

347. ragina Komisiją įdiegti tolesnės priežiūros (finansavimo baigus įgyvendinti programą LIFE) sistemą, kad būtų galima vertinti finansuojamų projektų veiksmingumą ir užtikrinti ES finansavimo poveikio tvarumą užbaigus projektus;

348. ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių, kurios padėtų išspręsti su ilgalaike projektų priežiūra susijusias teisines problemas ir panaikinti jos įgyvendinimo kliūtis;

XIV dalis

Specialioji ataskaita Nr. 12/2009 dėl Vakarų Balkanams skirtų Komisijos projektų teisingumo ir vidaus reikalų srityje veiksmingumo

349. su džiaugsmu pažymi, kad Komisija, kitaip negu vykdydama ankstesnes pasirengimo narystei programas, stengėsi spręsti svarbių struktūrinių teisingumo ir vidaus reikalų reformų klausimą ankstesniu plėtros etapu, ir labai teigiamai vertina šį prioritetų nustatymą; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją ir toliau skirti pagrindinį dėmesį pagalbai, teikiamai Vakarų Balkanų šalių teisingumo ir vidaus reikalų sektoriui, siekiant tęsti pradėtą darbą;

350. primena, kad aplinka, kurioje Komisija užtikrina teisingumo ir vidaus reikalų projektų valdymą politiniu ir instituciniu požiūriais, sudėtinga; atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitos išvadas, kuriose pabrėžiama, kad investicijų projektų rezultatai geresni, negu institucinės plėtros projektų, tikisi, kad Komisija kiek galėdama stiprins projektų, kuriuos vykdant siekiama didinti institucinius pajėgumus, ir atitinkamame regione įgyvendinamų investicijų projektų ryšį;

351. pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad pasirinkti įgyvendinti vietos veiksmai ir projektai laikomi lemiamu veiksniu norint sėkmingai skatinti teisinės valstybės principą, taip pat mano, kad nepakankamas įsipareigojimas ir savarankiškumas vietos lygmeniu silpnina projektų tvarumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad teikiama pagalba būtų sužadintų didžiulį paramos gavėjų ryžtą aktyviai skatinti institucijų reformas ir labiau įtraukti paramos gavėjus į projektų įgyvendinimą;

352. mano, taip pat kaip ir Audito Rūmai, kad Vakarų Balkanų šalims teikiama ES pagalba apskritai veiksminga, tačiau esama realios rizikos, susijusios su projektų tvarumu; su džiaugsmu pažymi, kad, vykdant pasirengimo narystei pagalbos priemonės programą, dėl numatytų projektų sąlygų ir bendro finansavimo kartu su paramos gavėjais turėtų būti labiau skatinamas projektų tvarumas ir savarankiškumas; mano, kad priežiūros planai padėtų užtikrinti dar didesnį projektų ilgalaikiškumą, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę jų reikalauti kaip išankstinės sąlygos ES finansinei paramai gauti;

353. tikisi, kad Komisija sieks skrupulingai užtikrinti, kad su integruotos sienų kontrolės infrastruktūra susijusios intervencijos priemonės jau dabar būtų rengiamos ir įgyvendinamos tokiu būdu, kad būtų skatinamas regionų bendradarbiavimas;

354. ragina Komisiją dėti visas įmanomas pastangas siekiant, kad būtų užtikrintas geresnis įvairių paramos teikėjų bendradarbiavimas vietoje ir kad būtų veiksmingiau derinami jų veiksmai;

355. mano, kad regione turi būti kur kas labiau skatinamas ES – didžiausios donorės – matomumas siekiant, kad jis atitiktų jos indėlį; laukia Komisijos pasiūlymo šiuo klausimu;

XV dalis

Specialioji ataskaita Nr. 13/2009 dėl įgyvendinimo užduočių delegavimo vykdomosioms įstaigoms: ar šis pasirinkimas sėkmingas?

356. pabrėžia, kad atsižvelgiant į delegavimo principus Komisija ir toliau atsako už politiką ir veiklos priežiūrą;

357. vis dėlto apgailestauja dėl to, kad, atsižvelgiant į audito duomenis, Komisija nepakankamai veiksmingai kontroliuoja įstaigų veiklą, ir pabrėžia, kad reikia parengti naujus rodiklius, pagal kuriuos atsakingi generaliniai direktoratai galėtų geriau tikrinti įstaigų veiklos rezultatus;

358. mano, kad vykdomųjų įstaigų steigimas turėtų būti motyvuojamas ne tik atsižvelgiant į darbuotojų įdarbinimo apribojimus, bet ir į siekį gerinti paslaugas, teikiamas pagal programas, kai aiškiai atskyrus politiką nuo įgyvendinimo funkcijų Komisija galėtų sutelkti pastangas strateginiams klausimams spręsti;

359. pritaria Komisijos ketinimui nesteigti papildomų vykdomųjų įstaigų, jeigu iki 2013 m. nebus nustatyta naujų Komisijos kompetencijos sričių, ir geriau pasinaudoti galimybe išplėsti esamų įstaigų įgaliojimus;

360. pažymi, jog Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad vykdomosiose įstaigose vyrauja tokia įdarbinimo praktika, kai eiti laikinas pareigas samdomi žemesnio rango darbuotojai, o iš sutartininkų reikalaujama turėti daugiau darbo patirties, negu to reikalaujama iš panašias pareigas atliekančių sutartininkų Komisijoje; mano, kad dėl šios priežasties galėtų sumažėti darbo vietų patrauklumas, nors ir, palyginti su Komisijos sutartininkams taikomu ilgiausiu trejų metų sutarties terminu, siūlomos pratęsiamos sutartys, ir pažymi, kad dėl to galėtų nukentėti atitinkamų vykdomųjų įstaigų veiklos kokybė;

361. prašo Komisijos pateikti informaciją apie skirtingom sutartinėms užduotims įvykdyti numatytus skirtingus sutarčių laikotarpius, taip pat apie skirtingą vykdomųjų įstaigų darbo sutarčių trukmę;

362. mano, kad vienas iš pagrindinių galimų vykdomosios įstaigos pranašumų yra specializuotų darbuotojų įdarbinimas, todėl prašo Komisiją imtis priemonių, siekiant pagerinti ir supaprastinti vykdomųjų įstaigų darbuotojų įdarbinimą; be to, prašo Komisijos atsižvelgti į konkrečius su įdarbinimu susijusius vykdomųjų įstaigų poreikius;

363. prašo Komisijos pateikti išsamius duomenis apie pagal sutartis vykdomosiose įstaigose dirbančių darbuotojų skaičių, jiems paskirtas užduotis ir jų darbo užmokesčio dydį, taip pat apibūdinti, kokios patirties reikia skirtingoms pareigoms užimti; be to, prašo Komisijos pateikti informacijos apie įvairius atvejus, kai nebuvo įmanoma greitai rasti tinkamų darbuotojų, taip pat pranešti, kiek laiko užsitęsė personalo įdarbinimas ir pateikti vėlavimo priežasčių analizę;

364. ragina Komisiją vadovautis Audito Rūmų rekomendacijomis ir:

a)   rinkti ir naudoti patikimus su pavestomis užduotimis susijusio darbo krūvio ir našumo duomenis tiek prieš pavedant veiklą išorės subjektams, tiek po to, kad būtų galima atlikti poveikio vertinimą;

b)   nustatyti sėkmės veiksnius ir išvadas, dėl kurių vykdomosios įstaigos pasiekė geresnių rezultatų, ir taikyti įgytą patirtį visoms programoms, kurias ir toliau valdo Komisijos tarnybos;

c)   geriau prižiūrėti įstaigas nustatant į rezultatus orientuotus specialiuosius tikslus, naudojant nedidelį skaičių atitinkamų veiklos rodiklių, kurie galėtų būti pagrindu numatant kitų metų tikslus;

XVI dalis

Specialioji ataskaita Nr. 14/2009 „Ar pieno ir pieno produktų valdymo priemonės padėjo pasiekti pagrindinius tikslus?“

365. tikisi, kad Komisija, atsižvelgdama į didelius svyravimus ir skirtumus pasaulinėje rinkoje, imsis veiksmingų prevencinių ir kompensacinių priemonių, skirtų mažoms ir vidutinėms įmonėms stiprinti ir maisto tiekimo saugumui didinti, skatindama Europos Sąjungoje įmonių įvairovę;

366. pažymi, kad Audito Rūmai ypač susirūpinę dėl padarinių kalnų vietovėse ir mažiau palankiose vietovėse; pabrėžia, kad Europos Parlamentas taip pat susirūpinęs šiuo klausimu, nes stiprūs ūkiai yra neatsiejama daugelio kaimo regionų plėtros dalis. mano, kad daugelyje valstybių narių ūkiai turi didelės įtakos kaimo vietovių plėtrai, stabilumui ir kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimui;

367. nepritaria tam, kad ES pieno rinka visų pirma turėtų skirti dėmesį vidaus rinkos uždaviniams spręsti; vis dėlto pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad sprendžiant pasaulinio masto eksporto klausimą Europos pieno sektorių reikėtų orientuoti į didelę pridėtinę vertę turinčių pieno produktų gamybą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turėtų teikti didelį prioritetą sąžiningai konkurencijai pasaulinėje rinkoje be dempingo siekiant, kad dėl staigių pasaulinės prekybos svyravimų nesusidarytų nepalankios sąlygos ir nežlugtų įmonės; ragina finansuoti tinkamas rinkodaros priemones ir mokslinius rinkos tyrimus ne Europos Sąjungos šalyse ir pabrėžia, kad dėl žemės ūkio produktų eksporto ir papildančių rinkos priemonių neturi būti griaunamos žemės ūkio struktūros ar stabdoma jų plėtra besivystančiose šalyse;

368. pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad reikia tęsti pieno rinkos vystymo priežiūrą, ir ragina laikytis Audito Rūmų rekomendacijų siekiant, kad būtų galima atpažinti klaidingas tendencijas ir tinkamomis priemonėmis užkirsti joms kelią pradiniu etapu;

369. be to, primena, kad būtina rengti visapusiškas ir išsamias diskusijas dėl BŽŪP tikslų.

XVII dalis

Audito Rūmų Specialioji ataskaita Nr. 16/2009 „Europos Komisijos vykdomas pasirengimo narystei pagalbos Turkijai valdymas“

370. pritaria Audito Rūmų atliktam nuodugniam Europos Komisijos vykdomo pasirengimo narystei pagalbos Turkijai administravimo vertinimui;

371. yra sukrėstas Audito Rūmų Specialiosios ataskaitos išvadų, kuriose Audito Rūmai kritikuoja tai, kad Komisija 2002–2008 m. laikotarpiu neužtikrino veiksmingos individualių projektų vertinimo sistemos ir kad todėl sunku įvertinti, kaip buvo valdomos lėšos, taip pat nustatyti, ar už išleistus pinigus gauta naudos;

372. yra susirūpinęs dėl to, kad 2002–2004 m. strateginiame planavimo dokumente ir 2006 m. Stojimo partnerystės programoje išvardyti 236 „prioritetai“ visiškai nesuklasifikuoti pagal svarbą ir nesvarstomos pažangos siekiant narystės lygis ar priemonės; kritikuoja tai, kad akivaizdžiai neefektingai naudojama Europos finansinė pagalba; yra nusivylęs tuo, kad 2006–2008 m. laikotarpiu įgyvendinant prioritetus, priskiriamus trumpalaikiams prioritetams, nepadaryta jokios pastebimos pažangos;

373. pabrėžia Audito Rūmų raginimą parengti veiksmingą metodiką, kuri padėtų nustatyti strateginius tikslus, kurių įgyvendinimui labiausiai reikalinga ES finansinė parama; mano, kad priemonės, skirtos kiekvienam strateginiam tikslui pasiekti, turi būti aiškiai apibrėžtos; prašo Komisiją užtikrinti, jog į įvairių projektų pasiūlymus būtų įtraukti konkretūs, kiekybiškai įvertinami ir svarbūs tikslai, kad būtų aiškus jų indėlis siekiant strateginių tikslų;

374. kritiškai vertina tai, jog pasirengimo narystei pagalbos lėšos Turkijai buvo skiriamos nepaisant to, kad nebuvo parengti rodikliai ir kad negalėjo būti įvertinta pažanga įgyvendinant stojimo kriterijus; taigi ragina visų pirma lėšas skirti finansuoti projektams, kurie susiję su stojimu, iš tiesų gali būti įvertinti ir įgyvendinti;

375. pažymi, kad nors Komisija pradėjo taikyti priemones, kuriomis siekiama pašalinti daug decentralizuoto įgyvendinimo sistemos trūkumų, ypač po naujosios Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP 2007–2013 m.) įvedimo, Komisija vis dar turi spręsti likusius bendro planavimo ir veiklos valdymo trūkumus, kaip rekomenduoja Audito Rūmai; taip pat tikisi, jog Komisija, siekdama, kad pagal rengiamus projektų pasiūlymus būtų sudaroma galimybę per pagrįstą laiko tarpą pasiekti strateginius tikslus, susijusius su Europos Sąjungos finansavimu, apie šį faktą informuos Turkijos valdžios institucijas; mano, kad Komisija turėtų imtis naujų iniciatyvų siekdama pagerinti decentralizuotos įgyvendinimo sistemos institucijų ruošiamų projektų rengimą ir įgyvendinimą (pvz., priemonės dėl privalomų poreikių vertinimų ir geresnio sutarčių sudarymo planavimo);

376. atsižvelgdamas į tai, jog nesugebama įvertinti pažangos siekiant narystės ES tikslų, mano, kad netinkama didinti finansavimą Turkijai 2007–2013 m. laikotarpiu, ir mano, kad iki to laiko, kol bus vienareikšmiškai apibrėžti ir į atitinkamas taisykles įtraukti išmatuojami prioritetai, tinkama toliau teikti kasmetinę 2006 m. pagalbos narystei lygio finansinę paramą;

377. primena, jog svarbu, kad Komisija atliktų visos pasirengimo narystei pagalbos Turkijai programos įvertinimą;

378.  ragina Komisiją pakeisti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) tikslus, kad ja būtų galima naudotis ne tik siekiant ES narystės, bet ir siekiant stiprinti santykius su ES, pvz., taikant specialias kaimynystės priemones arba specialias narystės formas tuo atveju, kai tokių veiksmų reikia imtis dėl šalies kandidatės netinkamų politinių reformų ir Pasirengimo narystei priemonės įgyvendinimo trūkumų.

23.2.2010

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Nuomonės referentas: Michael Gahler

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria tam, kad sukūrus PEGASE mechanizmą(88), kuris grindžiamas LTM(89), tačiau taikomas plačiau aprėpiant ir LTM išlaidas, ir su ekonominės veiklos (biudžeto parama, infrastruktūros ir socialinių klausimų finansavimas) atkūrimu susijusias išlaidas pagal Palestinos reformų ir vystymosi planą, įvyko teigiamų pokyčių siekiant skaidrumo, tikslų ir tarptautinių donorų koordinavimo;

2.  atkreipia dėmesį į esamą tendenciją didinti įnašus į daugiašalių pagalbos teikėjų, ypač į JT, fondus laikantis tinkamo donorų bendradarbiavimo principų; tačiau išreiškia nepasitenkinimą dėl to, kad Audito Rūmai nuolat susiduria su problemomis norėdami gauti prieigą prie JT agentūrų finansinių dokumentų; išreiškia pritarimą veiksmams, kurių ėmėsi Komisija siekdama palengvinti Audito Rūmų audito procedūras, ir ragina imtis tolesnių priemonių siekiant iki galo apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus ir didinti proceso skaidrumą, taip pat, jeigu reikia, teikti Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (FAPS) pakeitimus;

3.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės strateginio planavimo dokumentuose reikia nustatyti aiškius strateginius tikslus ir išmatuojamus veiklos rodiklius; mano, kad panašių veiksmų taip pat reikėtų imtis siekiant tobulinti kitas išorės priemones, kurių taikymo sritis vis dar labai bendro pobūdžio;

4.   siūlo, kad Komisija atliktų tyrimą, kuriame būtų įvertintos biudžeto lankstumo galimybės užsienio reikalų politikos srityje; mano, kad, atsižvelgus į šiandien turimą biudžeto perteklių ir vis didėjančius poreikius šioje politikos srityje, reikėtų iš anksto numatyti daugiau lankstumo galimybių, kurias taikant neturėtų būti kenkiama tinkamai atliekamam biudžeto sudarymui ir biudžeto kontrolei;

5.  atkreipia dėmesį į 2010 m. sausio 13 d. paskelbtą Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2009, kurioje nurodoma daug Turkijos pasirengimo narystei paramos valdymo trūkumų; pažymi, kad ataskaita apima laikotarpį iki Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) įgyvendinimo, ir pripažįsta, jog pradėjus taikyti šią priemonę Komisija geriau vykdo ES pagalbos programavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos veiklą šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse; vis dėlto pabrėžia, kad svarbu, jog vykdant reformų procesą susijusiose šalyse PNPP būtų valdoma veiksmingai ir reikiamu metu, ir ragina Komisiją, teikiant pagalbą pagal šią priemonę, tinkamai atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas;

6.  atsižvelgia į tai, kad Komisija naudoja biudžetinės paramos mokėjimus, ir tai visiškai atitinka strategiją, pagal kurią šalys paramos gavėjos prisiima atsakomybę (angl. „assumption of ownership“) už suteiktas lėšas; tačiau pabrėžia, kad siekiant sėkmės tokia pagalba turėtų būti teikiama kartu nurodant aiškias įgyvendinimo strategijas ir užtikrinant tinkamus kontrolės mechanizmus, t. y. įvykdant mokėjimo sąlygas ir siekiant Sąjungos strateginių tikslų, susijusių su paramos gavėjais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.2.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Bastiaan Belder, Frieda Brepoels, Arnaud Danjean, Mário David, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Andrzej Grzyb, Heidi Hautala, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Anneli Jäätteenmäki, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Tunne Kelam, Maria Eleni Koppa, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Krzysztof Lisek, Sabine Lösing, Mario Mauro, Kyriakos Mavronikolas, Willy Meyer, Francisco José Millán Mon, Alexander Mirsky, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Kristiina Ojuland, Ria Oomen-Ruijten, Ioan Mircea Paşcu, Cristian Dan Preda, Libor Rouček, Jacek Saryusz-Wolski, Werner Schulz, Adrian Severin, Marek Siwiec, Ernst Strasser, Charles Tannock, Zoran Thaler, Inese Vaidere, Johannes Cornelis van Baalen, Graham Watson

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Elena Băsescu, Malika Benarab-Attou, Carlo Casini, Marije Cornelissen, Andrew Duff, Lorenzo Fontana, Roberto Gualtieri, Georgios Koumoutsakos, Luis Yáñez-Barnuevo García

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Bas Eickhout

5.3.2010

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(SEC(2009)1089­‑ C7-0172/2009 - 2009/2068(DEC))

Nuomonės referentas: Gay Mitchell

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina pažangą donorams skirstantis darbus ir įgyvendinant kitus pagalbos veiksmingumo principus; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų koordinuojant valstybių narių veiksmus šiuo klausimu;

2.  susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė mokėjimo sąlygų biudžetinės paramos atveju įvykdymo patvirtinimo proceso trūkumų;

3.  ragina Komisiją biudžetinės paramos klausimu remti priežiūros ir kontrolės sistemas, kurias naudojant užtikrinamas mokėjimų reguliarumas, atidžiau stebėti ES finansuojamus projektus įgyvendinančias organizacijas, atlikti veiksmingesnį auditą, kurį lydėtų griežtesni veiksmai, ir parengti labiau į rezultatus orientuotas biudžetinės paramos gaires;

4.  ragina Komisiją pagelbėti šalims partnerėms plėtoti parlamentinės kontrolės ir audito pajėgumus, ypač tais atvejais, kai joms teikiama biudžetinė parama, ir ragina Komisiją reguliariai teikti pasiektos pažangos ataskaitas;

5.  dar kartą ragina Komisiją mažiausiai 20 proc. pagalbos vystymuisi lėšų išleisti pagrindiniam ir viduriniam ugdymui ir pagrindinėms sveikatos priežiūros paslaugoms užtikrinti;

6.  ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti besivystančių šalių moterų sveikatos apsaugai apskritai ir ypač motinų sveikatos apsaugai gerinti, nes šioje srityje padaryta mažiausia pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

7.  teigiamai vertina tai, kad JT organizacijos turi specialios patirties ir žinių, kurių ne visur galima lengvai rasti; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija iš anksto įtikinamai neparodo, ar pasirinkus JT organizaciją iš tikrųjų pasirinktas veiksmingesnis ir efektyvesnis už kitus pagalbos teikimo būdas(90); ragina Komisiją taikyti skaidresnę ir objektyvesnę pagalbos panaudojimo būdų atrankos tvarką;

8.  pažymi, kad 63 proc. iki šiol pagal maisto priemonę numatytų lėšų paskirstomos per tarptautines organizacijas, ir primena, kad Reglamente(91) nustatyta, jog įgyvendinant paramą Komisijos pareiga užtikrinti tinkamą pusiausvyrą(92) tarp tarptautinių organizacijų ir kitų reikalavimus atitinkančių subjektų;

9.  dar kartą ragina, kad rengiant ir persvarstant su vystomojo bendradarbiavimo priemone susijusių šalių strategijos dokumentus aktyviau dalyvautų šalių partnerių parlamentai ir būtų konsultuojamasi su šių šalių pilietine visuomene(93);

10. ragina Komisiją užtikrinti, kad užsienyje būtų plačiau žinoma apie ES finansuojamą veiklą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.3.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Michael Cashman, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Catherine Greze, Enrique Guerrero Salom, Eva Joly, Franziska Keller, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Maurice Ponga, Birgit Schnieber-Jastram, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Miguel Angel Martínez Martínez, Cristian Dan Preda, Judith Sargentini

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Rosario Crocetta, Róża, Gräfin von Thun Und Hohenstein

24.2.2010

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(SEC(2009)1089 - C7-0172/2009 - 2009/2068(DEC))

Nuomonės referentė: Ingeborg Gräßle

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad kalbant apie Europos socialiniam fondui (ESF) skirtas lėšas įsipareigojimų asignavimai buvo panaudoti 100 proc. (10,6 mlrd. eurų), o mokėjimų asignavimai - 97, 1 proc. (8,8 mlrd. eurų); teigiamai vertina Komisijos pastangas pagerinti finansų valdymą;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad kalbant apie struktūrinius fondus bendras procentinis klaidų dydis siekia ne mažiau kaip 11 proc.; turi duomenų, kad ESF procentinis klaidų dydis mažesnis; skatina Komisiją pateikti informaciją apie savo procentinį klaidų dydį ir patikrinti galimybę suteikti ESF daugiau savarankiškumo kitu finansiniu laikotarpiu;

3.  apgailestauja dėl to, kad dar negalima atlikti Komisijos veiksmų plano, pagal kurį siekiama pagerinti struktūrinių fondų valdymą(94), vertinimo; pabrėžia, kad 2000-2006 m. laikotarpiu 82 proc. ESF finansinių klaidų taisymo atvejų buvo susiję su Italija ir Ispanija; mano, kad kalbant apie minėtąsias valstybes nares būtina imtis tikslingų veiksmų ir taikyti pakopinę informavimo ir sankcijų sistemą siekiant greičiau pašalinti klaidas ir, pateikus geriausios ir blogiausios praktikos pavyzdžių, skatinti tinkamai naudoti lėšas;

4.  primena, kad už lėšų valdymą atsakingas Užimtumo generalinis direktoratas turi imtis tinkamų priemonių, siekdamas užkirsti kelią sukčiavimui ir korupcijai; palankiai vertina glaudų bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF); reikalauja užtikrinti, kad sukčiavimo atvejais, susijusiais su ESF, tyrimą atliktų ir sankcijas taikytų taip pat ir nacionalinės teisminės institucijos;

5.  pabrėžia, jog klaidų skaičius nebūtinai reiškia, kad sukčiaujama, taigi ragina ateityje aiškiai skirti sukčiavimą nuo klaidų;

6.  teigiamai vertina Komisijos pastangas užtikrinti, kad visos valstybės narės išsamiai atsiskaitytų pateikdamos metines audito įstaigų kontrolės ataskaitas ir suvestines metines ataskaitas; prašo iš naujo apsvarstyti nuostatas dėl įpareigojimo atsiskaityti, kad nebūtų pakartotinai reikalaujama tos pačios informacijos; mano, kad atvejai, kai nacionalinės administravimo ir kontrolės įstaigos nepateikia ataskaitų arba pateikia neišsamias ataskaitas, taip pat kai nesilaikoma būtinųjų finansinio reglamento reikalavimų, nepriimtini ir kad šiais atvejais turėtų būti numatyta taikyti sankcijas; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos pateikti pasiūlymų siekiant patobulinti ir išplėsti dabartinį įpareigojimą atsiskaityti numatant sankcijų sistemą;

7.  konstatuoja, kad lėšų skyrimo proceso metu galimi asmenų, susijusių su lėšų valdymu, ir lėšų gavėjų interesų konfliktai; prašo Komisijos įgyvendinti taisykles, pagal kurias būtų siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams lėšų skyrimo proceso metu, ir šiam tikslui pasiekti skirti atitinkamų išteklių nacionalinės administracijos lygmeniu;

8.  pabrėžia specialias ESF tikslinių grupių ir už projektus atsakingų asmenų reikmes; ragina užtikrinti, kad pelno nesiekiančiose organizacijose būtų skatinama savanoriška veikla ir kad prie bendro projektų finansavimo būtų prisidedama indėliais natūra; prašo už projektus atsakingų asmenų pateikti aktualią ESF administravimo išlaidų, suskirstytų pagal valstybes nares ir projektus, apžvalgą;

9.  primena naujausius struktūrinių fondų reglamentų (Reglamento (EB) Nr. 1341/2008, Reglamento (EB) Nr. 284/2009, Reglamento (EB) Nr. 396/2009, Reglamento (EB) Nr. 397/2009, Reglamento (EB) Nr. 846/2009) pakeitimus siekiant supaprastinti valdymą; prašo pateikti šių pakeitimų poveikio ataskaitą;

10.  pabrėžia, kad šios supaprastinamo procedūros labai svarbios siekiant sumažinti administracinę naštą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad dėl šių procedūrų ateityje nebūtų daroma daugiau klaidų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.2.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Milan Cabrnoch, David Casa, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Sergio Gaetano Cofferati, Marije Cornelissen, Tadeusz Cymański, Frédéric Daerden, Karima Delli, Proinsias De Rossa, Frank Engel, Sari Essayah, Richard Falbr, Marian Harkin, Roger Helmer, Nadja Hirsch, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Ádám Kósa, Jean Lambert, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Vilija Blinkevičiūtė, Marielle Gallo, Joe Higgins, Ria Oomen-Ruijten, Evelyn Regner, Birgit Sippel

23.2.2010

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Nuomonės referentė: Jutta Haug

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad biudžetas, numatytas pagal aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos išlaidų kategorijas, panaudojamas gerai;

2.  pabrėžia, kad bendras biudžeto vykdymo aplinkos srityje lygis yra 95,15 proc., įsipareigojimų asignavimų panaudojimo visuomenės sveikatos srityje lygis – 99,75 proc., o pagal maisto saugos ir gyvūnų sveikatos skyrių numatyto biudžeto panaudota 98 proc., ir tai geras rezultatas;

3.  pažymi, kad panaudojant 2008 m. biudžetą įgyvendinti šeši bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai;

4.  džiaugiasi, kad įgyvendinta 99,26 proc. programos LIFE+ veiklos biudžeto; pažymi, kad atrinkti 196 projektai; pažymi, kad 52 proc. lėšų skirta gamtos ir biologinės įvairovės projektams finansuoti; tačiau mano, kad Komisijos valdymas gali būti dar geresnis siekiant užtikrinti bendrai finansuojamų projektų tvarumą;

5.  todėl mano, kad valdymą būtų galima pagerinti užtikrinant, kad tada, kai skelbiami kvietimai teikti pasiūlymus, jau būtų numatytos paramos priemonės, taip pat toliau gerinant žinių, sukauptų vykdant programos LIFE projektus, sklaidą ir remiant nuolatinius tolesnius veiksmus projektams pasibaigus;

6.  ragina Komisiją toliau gerinti paramą paraiškų teikėjams ir rengti jiems skirtus mokymus bei gaires, kuriomis lengva vadovautis; pabrėžia, kad nedelsiant dėmesio reikia skirti toms programos dalims, kurių įgyvendinimo lygis tapo žemas, ir imtis atitinkamų priemonių;

7.  pabrėžia, kad svarbu toliau teikti tikslingą pagalbą pareiškėjams, įgyvendinantiems projektus pagal visuomenės sveikatos programą, siekiant išvengti nepagrįstų prašymų atlyginti išlaidas ir neišsamių finansinių ataskaitų, dėl kurių ilgėja procedūros; be to, mano, kad kvietimai dalyvauti konkurse turi būti aiškūs ir lengvai suprantami siekiant išvengti, kad nebūtų teikiamos paraiškos dėl projektų, kurie akivaizdžiai neatitinka finansavimo kriterijų dėl jų dydžio ir susijusių išlaidų arba kurių prasta kokybė;

8.  pažymi ir džiaugiasi, kad Bendrijos tabako fondo lėšos panaudotos sėkmingai, ir yra įsitikinęs šios priemonės svarba;

9.  primena Komisijai jos atsakomybę Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomajai įstaigai (angl. EAHC); pažymi, kad EAHC valdė 256 bendro finansavimo projektus, kuriems įgyvendinti iš Europos Sąjungos biudžeto skirta 119 mln. EUR, rengė ekspertų posėdžius ir informacijos sklaidos dienas; mano, kad EAHC 2008 m. veikla buvo gera;

10. remdamasis turimais duomenimis mano, kad Komisijai gali būti suteiktas 2008 m. biudžeto, susijusio su išlaidomis aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse, įvykdymo patvirtinimas.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Šioje nuomonėje nagrinėjamas 2008 finansinių metų biudžeto aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos srityje vykdymas.

Aplinka

Aplinka sudaro dalį žemės ūkio ir gamtinių išteklių politikos sričių grupės, dėl kurios Audito Rūmai pirmą kartą pateikė besąlygišką patikinimo pareiškimą. Vis dėlto išlaidos aplinkai sudaro tik nedidelę dalį šiai politikos sričių grupei, kuri apima AGRI, MARE ir SANCO generalinius direktoratus, numatyto biudžeto.

LIFE +

Galima teigti, kad labai gerai įgyvendinti pagal programą LIFE+ numatyti asignavimų įsipareigojimai. Komisija panaudojo 99,26 proc. programos LIFE+ veiklos biudžeto (07 03 07 biudžeto eilutė):

– 207 500 000 EUR panaudojo finansuoti kvietimui teikti pasiūlymus dėl projektų, kurie turi būti remiami dotacijomis veiklai, paskelbtam 2009 m. liepos mėn. ir finansuojamam pagal bendrą įsipareigojimą, prisiimtą atsižvelgiant į Finansinio reglamento 76 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 92 straipsnį atitinkamai sumai, suteikiant galimybę atrankos ir sutarčių sudarymo procedūrą vykdyti 2008–2009 m., o susitarimus dėl dotacijų su jų gavėjais pasirašyti 2009 m. pabaigoje. Maždaug iš 700 paraiškų atrinktos 196 paraiškos: 80 iš gamtos ir biologinės įvairovės srities, 100 iš valdymo srities ir 16 iš informacijos ir ryšių srities.

– 8 495 809 EUR panaudojo remti NVO, kurios visų pirma veikia aplinkos apsaugos ir jos gerinimo Europos lygmeniu srityje ir dalyvauja rengiant ir įgyvendinant Bendrijos politiką ir teisės aktus (kvietimas teikti pasiūlymus paskelbtas 2007 m. spalio mėn., susitarimai dėl dotacijų pasirašyti 2008 m. pirmąjį pusmetį).

– 30 261 232 EUR panaudojo priemonėms, skirtoms Komisijos vaidmeniui iniciuojant ir prižiūrint politikos ir teisės aktų raidą, taip pat ryšių ir informuotumo didinimo srityje, remti.

Administracinės paramos išlaidoms numatytų lėšų panaudota 74,6 proc. Šį palyginti gana menką panaudojimą galima paaiškinti šiais veiksniais:

– prašymas skirti asignavimų pagal šią 2008 m. preliminaraus biudžeto projekto eilutę buvo baigtas ruošti tuo pačiu metu, kada buvo patvirtinta programa LIFE+ (2007 m. gegužės mėn.). Kadangi galutiniame reglamento tekste padaryta esminių pakeitimų (netiesioginis centralizuotas valdymas pakeistas tiesioginiu centralizuotu Komisijos vykdomu valdymu), Komisija kiek galėdama tiksliau apskaičiavo techninės pagalbos išlaidas, kurių galėtų prireikti valdymui, stebėsenai, vertinimui ir rezultatų, gautų įgyvendinant programą, sklaidai.

Civilinės saugos finansinė priemonė

Naujas civilinės saugos teisinis pagrindas, priimtas 2007 m. kovo 5 d., išplėtė šios priemonės taikymo sritį ir dabar ji apima apsaugą, visų pirma žmonių, tačiau taip pat aplinkos ir nuosavybės, įskaitant kultūros paveldą, ištikus stichinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, teroro aktams ir technologinėms, radiologinėms ar ekologinėms avarijoms.

Civilinės saugos finansinė priemonė apima:

· reagavimo į nelaimes veiksmus, įskaitant pagalbos transportą Europos Sąjungoje vykdant reagavimo veiksmus, kuriems taikomas Civilinės saugos mechanizmas (kai reaguojama į valstybėse narėse ar programoje dalyvaujančiose šalyse įvykusią nelaimę, veiksmai finansuojami pagal 07 04 01 biudžeto eilutę, o kai reaguojama į trečiosiose šalyse įvykusią nelaimę – pagal 19 06 05 biudžeto eilutę);

· pasirengimo veiksmus (aptikimas, mokymai, tinklų kūrimas, pratybos, ekspertų mainai, informacinių ir ryšių technologijų sistemos ir priemonės), kurie visi finansuojami pagal 07 04 01 biudžeto eilutę;

· nelaimės padarinių prevencijos ar mažinimo priemones (nelaimių priežasčių tyrimai, prognozės ir visuomenės informavimas), kurios finansuojamos pagal 07 04 01 biudžeto eilutę.

Reagavimas į nelaimes

Šioje srityje pagal naują teisinį pagrindą numatomi nauji veiksmai, visų pirma susiję su parama, skirta užtikrinti civilinės saugos pagalbos transportą šaliai, kurioje susidarė ekstremali padėtis, arba su bendru finansavimu, kuriam keliamos tam tikros sąlygos. 2007 m. rugpjūčio 8 d. Komisija priėmė šių naujų veiksmų įgyvendinimo taisykles(95).

Sprendime dėl šių naujų veiksmų finansavimo iš pradžių numatyta 10 096 400 EUR suma (6 143 400 EUR pagal 19 06 05 biudžeto eilutę, susijusią su pagalba trečiosiose šalyse, ir 3 953 000 EUR pagal 07 04 01 biudžeto eilutę, susijusią su pagalba Europos Sąjungoje).

Faktinis lėšų panaudojimas tiesiogiai susijęs su nelaimių ir valstybių narių prašymų suteikti papildomas transporto paslaugas dažnumu, todėl lėšas sunku numatyti. Asignavimus galima patikslinti metų eigoje. 2008 m., atlikus asignavimų perkėlimą (DEC 34/2008), panaudota 2 866 920 EUR suma paramai Gruzijos Respublikai teikti.

Iš viso reagavimo veiksmams finansuoti panaudota 1 488 420 EUR, t. y. 15 proc. asignavimų. 2008 m. Bendrija, pasitelkusi Civilinės saugos mechanizmą, teikė pagalbą civilinės saugos srityje valstybėse narėse (Rumunijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje) ir trečiosiose šalyse (Kirgizijoje, Bolivijoje, Ekvadore, Mianmare, Kinijoje, Filipinuose, Moldovoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Haityje ir Indijoje). Naujomis su transportu susijusiomis nuostatomis naudotasi du kartus – 2008 m. rugpjūčio mėn. suteikta parama gaisro gesinimo įrangai į Gruziją pristatyti ir 2008 m. gruodžio mėn. ES piliečių, kuriems reikalinga medicininė pagalba, evakuacijai po teroristinių atakų Mumbajuje vykdyti. Manoma, kad su parengtimi ir prevencija susijusiems tikslams įgyvendinti numatytų lėšų panaudojimo lygis patenkinamas – 2008 m. pirmąjį pusmetį išlaidoms, susijusioms su paskelbtais kvietimais teikti pasiūlymus ir kvietimais dalyvauti konkurse, padengti panaudota 87,8 proc. 16 525 000 EUR sumos.

Dalyvavimas tarptautinėje aplinkos apsaugos veikloje

Šis asignavimas skirtas privalomiems ir savanoriškiems įnašams į keletą tarptautinių konvencijų, protokolų ir susitarimų, kurių viena iš šalių yra Bendrija, ir būsimų tarptautinių susitarimų, kuriuose dalyvauja Bendrija, parengiamojo darbo išlaidoms padengti. Dauguma įnašų mokami JAV doleriais. Kadangi 2008 m. euro ir JAV dolerio keitimo kursas pakito euro naudai, faktinės įnašų sumos buvo mažesnės, negu iš pradžių planuota, taigi panaudota 80,1 proc. asignavimams numatytų lėšų.

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

Naudojant 2008 m. biudžeto lėšas įgyvendinti 6 bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai, susiję su aplinkos apsauga.

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

Asignavimai įsipareigojimams

Įvykdymas,

%

07 02 03

Bandomasis projektas. Juodosios jūros baseino aplinkos stebėsena ir bendroji Europos pagrindų programa, skirta Juodosios jūros regiono vystymuisi (pirmieji metai)

 

1 000 000

 

100 %

07 03 10

Natura 2000 parengiamieji veiksmai (tretieji metai)

1 000 000

96,07 %

07 03 13

Parengiamieji veiksmai. Integruota pakrantės ryšių ir rizikos valdymo sistema (pirmieji metai)

1 000 000

99,51 %

17 03 13 *

Bandomasis projektas. Prekyba sieros dioksido išmetalų Baltijos jūroje leidimais (pirmieji metai)

1 000 000

99,99 %

07 04 04

Bandomasis projektas, skirtas paskatinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių kovojant su gaisrais miškuose (pirmieji metai)

3 500 000

100 %

07 04 05

Parengiamieji veiksmai, susiję su ES greito reagavimo pajėgumais (pirmieji metai)

4 000 000

76,91 %

Mokėjimų asignavimai

Bendras mokėjimų panaudojimo lygis yra 79,71 proc., t. y. panašus į 2007 m. buvusį lygį. Vertinant atsietų asignavimų (t. y. pagal visas biudžeto eilutes, išskyrus techninės pagalbos eilutes) mokėjimų panaudojimą, jis siekia 85,14 proc.

Visuomenės sveikata

Įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis labai geras – 99,5 proc.

Mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis 2008 m. buvo 89 proc., liko nepanaudota maždaug 6 000 000 EUR, o metų pabaigoje parengus taisomąjį biudžetą valstybėms narėms grąžinta 14 000 000 EUR.

Šis nepakankamas asignavimų panaudojimas iš dalies susijęs su Vidurio ir Rytų Europos šalių asignavimais(96), kurie sudaro 7 000 000 EUR. 2007 m. pradžioje rengiant 2008 m. biudžetą buvo neaišku, ar reikės mokėjimų asignavimų, atitinkančių Vidurio ir Rytų Europos šalių asignavimus. Todėl 2008 m. preliminaraus biudžeto projekte prašant mokėjimų asignavimų į šiuos mokėjimų asignavimus buvo neatsižvelgta.

Likusi nepanaudota 13 000 000 EUR suma visų pirma susijusi su neužbaigtų senų bylų valdymo problemomis:

– paramos gavėjai dažnai prašo pratęsti susitarimų terminus ir šie prašymai dažniausiai patenkinami, jei tik paramos gavėjai deramai pagrindžia delsimą;

– Komisijai pateiktuose prašymuose atlyginti išlaidas dažnai nurodomos mažesnės sumos, negu pasirašius viešųjų pirkimų sutartis įrašytos į biudžetą sumos.

– be to, finansinės ataskaitos dažnai būna neišsamios, todėl procedūros užsitęsia, nes tenka reikalauti trūkstamų būtinų dokumentų ir juos gauti. Dėl visų šių priežasčių mokėjimų asignavimų panaudojama mažiau, negu numatyta.

Tabako fondas

Tabako fondui numatytų įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis labai geras (100 proc.). Kalbant apie mokėjimų asignavimus reikia pažymėti, kad šie asignavimai nėra atsieti, todėl mokėjimai gali būti atlikti iki gruodžio 31 d. tais metais, kuriais prisiimami įsipareigojimai. Šiuo atveju sutartis pasirašyta tik 2008 m. gruodžio mėn. ir baigia galioti 2009 m., todėl normalu, kad atitinkami mokėjimai atlikti 2009 m. Taigi logiška, kad 2008 m. pabaigoje panaudota maždaug 50 proc. mokėjimų asignavimų.

Maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerovė ir augalų sveikata

Bendras 2008 m. šiai sričiai skirtų lėšų panaudojimo lygis (98 proc.) gana aukštas, ir tai visų pirma susiję su dideliu neatidėliotinos pagalbos fondo lėšų panaudojimo lygiu, ypač skiepijant nuo mėlynojo liežuvio ligos.

Vienintelė sritis, kurioje biudžeto panaudojimo lygis mažesnis, yra augalų sveikatos sritis (17 04 04 01 biudžeto eilutė), nes Portugalija kovai su pušiniu stiebiniu nematodu paprašė 1 000 000 EUR mažiau, negu tikėtasi.

Lyginant su 2007 m., kai mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 76 proc., padėtis pagerėjo ir panaudota 88 proc. asignavimų.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad turima didelės asignavimų sumos, liko nepanaudota nemažai lėšų, ypač skirtų ligų likvidavimo priemonėms ir neatidėliotinos pagalbos fondui. Tai paaiškinama tuo, kad valstybių narių pateikiamuose prašymuose atlyginti išlaidas nurodomos sumos dažnai būna mažesnės už sumas, nurodytas pradiniuose prašymuose, kuriais remiantis nustatomos įsipareigotinos sumos. Kadangi 2008 m. yra antrieji metai, kuriais naudojami atsieti asignavimai, iki šiol įgyta patirtis bus naudojama siekiant tiksliau nustatyti mokėjimų pagal visas biudžeto eilutes sumoms.

Parengiamieji veiksmai

2008 m. nepanaudota 4 000 000 EUR suma, kurios Europos Parlamentas paprašė išlaidoms, susijusioms su kontrolės postais vežant gyvūnus, padengti, nes tai buvo pirmieji šių parengiamųjų veiksmų metai, o pirmaisiais metais paprastai pradedamas vykdyti projektas, skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse, surandamas rangovas ir įsipareigojami asignavimai. Paprastai pirmaisiais metais dar per anksti atlikti mokėjimus. Šie nepanaudoti mokėjimų asignavimai turi įtakos bendram 2008 m. mokėjimų panaudojimo lygiui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.2.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

János Áder, Elena Oana Antonescu, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Sergio Berlato, Milan Cabrnoch, Nessa Childers, Esther de Lange, Bas Eickhout, Edite Estrela, Elisabetta Gardini, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Vladko Todorov Panayotov, Gilles Pargneaux, Antonyia Parvanova, Sirpa Pietikäinen, Mario Pirillo, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Oreste Rossi, Daciana Octavia Sârbu, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Catherine Soullie, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jutta Haug, Anna Záborská

29.1.2010

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Nuomonės referentas: Wim van de Camp

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  apgailestauja, kad su Komisijos generalinių direktoratų ir tarnybų metinėmis veiklos ataskaitomis internete galima susipažinti tik viena kalba; ragina Komisiją pagerinti padėtį, kai bus rengiamos ateinančių metų ataskaitos;

2.  nurodo, kad daugeliu atvejų klaidos vykdant biudžetą daromos dėl pernelyg sudėtingų išlaidų tvarkymo taisyklių ir procedūrų; taigi ragina Komisiją toliau stengtis supaprastinti teisinį pagrindą ir ypač siekti išspręsti likusias kai kurių kontrolės sistemų problemas;

3.  apgailestauja dėl to, kad valstybės narės vis dar atlieka nedaug fizinių importo patikrinimų, nepaisydamos dažnų Europos Audito Rūmų rekomendacijų ir fakto, kad muito mokesčiai sudaro didelę dalį visų 2008 m. biudžeto pajamų; taigi ragina Komisiją paprašyti valstybių narių rasti tinkamą importo metu atliekamų fizinių patikrinimų ir po muitinio įforminimo atliekamų ūkinės veiklos vykdytojų auditų pusiausvyrą;

4.   džiaugiasi, kad padaryta pažanga ir panaudota 92 proc. vidaus rinkos įgyvendinimui ir vystymui skirtų mokėjimų asignavimų (biudžeto eilutė 12 02 01); pažymi, kad panaudota 48 proc. programai SOLVIT įgyvendinti skirtų lėšų (biudžeto eilutė 12 02 02) dėl to, kad mokėjimų asignavimai naudoti tik per pirmuosius šios biudžeto eilutės sukūrimo metus; todėl palankiai vertina tai, kad įsipareigojimų asignavimų įgyvendinimo lygis pasiekė 97 proc.;

5.   pripažįsta, kad pagerinus skaičiavimų metodą mokėjimų asignavimų, skirtų muitų politikos sričiai (biudžeto eilutės 14 04 01 ir 14 04 02), panaudojimo rodiklis kur kas geresnis (97 proc.) negu praeitais metais, ir ragina Komisiją ir toliau taip daryti;

6.   palankiai vertina pastangas panaudoti 97 proc. mokėjimų asignavimų, skirtų vartotojų apsaugos programai (biudžeto eilutės 17 02 01 ir 17 02 02).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.1.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Cristian Silviu Buşoi, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Iliana Ivanova, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Alan Kelly, Kurt Lechner, Hans-Peter Mayer, Mitro Repo, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Catherine Stihler, Kyriacos Triantaphyllides, Bernadette Vergnaud

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Damien Abad, Cornelis de Jong, Frank Engel, Liem Hoang Ngoc, Jacek Olgierd Kurski, Antonyia Parvanova, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Marc Tarabella, Rafał Trzaskowski, Wim van de Camp

23.2.2010

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Nuomonės referentė: Inés Ayala Sender

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad galutinai priimtame 2008 m. biudžete, kuris per minėtuosius metus buvo iš dalies keičiamas, politikai, įeinančiai į Transporto ir turizmo komiteto veiklos sritį, iš viso skirta 2 516 000 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 1 703 000 000 eurų mokėjimų asignavimų; taip pat pažymi, kad iš minėtųjų sumų:

–   Transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T) plėsti skirta 969 425 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 892 308 000 eurų mokėjimų asignavimų,

–   transporto saugai skirta 13 600 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 10 000 000 eurų mokėjimų asignavimų,

–   programai „Marco Polo“ vykdyti skirta 39 080 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 37 958 000 eurų mokėjimų asignavimų,

–   transporto agentūroms ir GALILEO priežiūros institucijai skirta 96 160 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 98 000 000 eurų mokėjimų asignavimų,

–   transportui, įskaitant prioritetinę tvaraus miestų judumo sritį, pagal Septintą bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą skirta 468 472 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 345 402 000 eurų mokėjimo asignavimų,

–   transporto saugumui, įskaitant prioritetinius veiksmus, kurių tikslas – gerinti tarpvalstybinį eismą prie ES šiaurės rytų išorės sienos kirtimo punktų, skirta 5 350 000 eurų įsipareigojimų asignavimų,

–   turizmui skirta 2 500 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 1 500 000 eurų mokėjimų asignavimų;

2.  pažymi, kad analizuodami, kaip įvykdytas 2008 finansinių metų biudžetas, Audito Rūmai nusprendė dėmesį labiau sutelkti į mokslinių tyrimų ir energetikos politiką, o ne į transporto politiką;

3.  džiaugiasi, kad ir toliau labai gerai panaudojami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai (beveik 100 proc.), numatyti TEN–T projektams finansuoti, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad iš nacionalinių biudžetų būtų skiriamas reikiamas finansavimas, kuris atitiktų minėtąjį ES įsipareigojimą; primena, kad Parlamentas pritarė, kad būtų skiriamas didesnis ES finansavimas; pažymi, kad 2010 m. prioritetinių TEN–T projektų peržiūra bus puiki galimybė įvertinti, ar šių lėšų buvo pakankamai ir ar jos panaudotos veiksmingai;

4.  susirūpinęs dėl to, kad jau antrus metus iš eilės panaudota mažai transporto saugai (79 proc.) skirtų mokėjimų asignavimų; pažymi, kad ypač mažai panaudota programai „Marco Polo II“ skirtų mokėjimų asignavimų (40 proc.) ir kad mokėjimų, skirtų transporto sistemoms optimizuoti, panaudota tik 67 proc.; primena, kad visais atvejais sumą, kuri įtraukta į 2008 m. biudžetą, pasiūlė Komisija savo preliminariame biudžeto projekte (PBP);

5.  apgailestauja, kad ypač mažai (27 proc.) panaudota mokėjimų asignavimų, skirtų keleivių teisėms; atsižvelgia į tai, kad atlikti mokėjimai sudaro tik 55 proc. sumos, kurią Komisija pasiūlė savo PBP; pabrėžia, kad investavimas į, be kita ko, keleivių informavimą apie jų teises yra labai svarbus siekiant, kad taisyklės būtų taikomos veiksmingai;

6.  pabrėžia, kad nepakankamai (50 proc.) panaudota mokėjimo asignavimų, skirtų programai GALILEO finansuoti, nes ši programa itin svarbi tvarios logistikos ir transporto sektoriams;

7.  ragina Komisiją išsamiai paaiškinti, kodėl nepakankamai panaudota minėtųjų asignavimų, ir nurodyti, kokias priemones ji numatys siekdama užtikrinti, kad ateityje būtų išvengta tokios problemos;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant imtimi pagrįstą operacijų tikrinimą nustatyta klaidų tikimybė 2–5 proc.; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad klaidų būtų mažiau nei 2 proc.;

9.  su malonumu pabrėžia, kad, Audito Rūmų nuomone, Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos metinės finansinės ataskaitos visais svarbiais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos; nerimauja dėl vėlavimo įdarbinimo klausimu ir remia šios įstaigos tikslą užpildyti šiuo metu laisvus etatus;

10. apgailestauja dėl to, kad trūksta duomenų apie veiksmus turizmo srityje, ir džiaugiasi Lisabonos sutartyje numatytu nauju teisiniu ir ekonominiu pagrindu, kuris padeda sudaryti sąlygas Europos mastu plėtoti veiksmus šioje srityje (socialinis ir kultūrinis turizmas, patraukliausios turizmo vietovės ir t. t.), finansuojamus iš daugiamečių biudžeto programų;

11. dar kartą prašo Komisijos kasmet Parlamentui ir Tarybai pateikti išsamesnius kiekvienos biudžeto eilutės išlaidų aprašymus, palyginti su tai eilutei skirtais paaiškinimais (pastabomis);

12. siūlo Parlamentui, turint mintyje tas sritis, už kurias atsakingas Transporto ir turizmo komitetas, patvirtinti, kad Komisija įvykdė 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.2.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdalena Alvarez, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Antonio Cancian, Michael Cramer, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Ville Itälä, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Vilja Savisaar, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Dirk Sterckx, Silvia-Adriana Ţicău, Giommaria Uggias, Peter van Dalen, Dominique Vlasto, Artur Zasada

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Paul Besset, Philip Bradbourn, Tanja Fajon, Michael Gahler, Anne E. Jensen, Petra Kammerevert, Dominique Riquet, Janusz Władysław Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Charalampos Angourakis

18.3.2010

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Nuomonės referentas: Jan Olbrycht

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pažymi, kad 2008 m. atlikti tarpiniai mokėjimai už 2007–2013 m. sudaro tik 32 proc. išlaidų ir kad Audito Rūmų pastabos visų pirma susijusios su išlaidomis per 2000–2006 m. programavimo laikotarpį, 2008 m. 68 proc. šių išlaidų sudarė sanglaudos mokėjimai; todėl pažymi, kad teisinės sistemos stiprinimo poveikis 2007–2013 m. laikotarpiu ir supaprastinimo priemonės, priimtos 2008 m. ir 2009 m., dar negali būti matomos;

2.   teigiamai vertina Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams „Komisijos pasidalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano poveikis“ (COM(2010)0052); komunikate parodomas didelis finansinių klaidų taisymų, taikytų 2008 m. ir 2009 m., padidėjimas, ir pirmojo audito, kurį atliko Komisija 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgyvendintų projektų imties atžvilgiu, rezultatai; su pasitenkinimu pažymi audito rezultatus, kurie rodo preliminarų 5 proc. klaidų lygį, o tai atspindi teigiamus 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įvesto supaprastinimo rezultatus;

3.   pažymi Audito Rūmų pastebėjimą, kad reprezentatyvioje statistinėje imtyje projektai, kurie buvo paveikti klaidų, sudarė 43 proc. ir kad didelei jų daliai buvo skirtos per didelės kompensacijos; vis dėlto mano, kad šį pastebėjimą turi sušvelninti Komisijos patvirtinimas, jog ji žinojo apie trūkumų penkiose iš šešių atitinkamose programose egzistavimą ir ėmėsi taisomųjų veiksmų; atkreipia dėmesį į antrą Komisijos paaiškinimą, kuris paremtas Audito Rūmų metinės ataskaitos 6.20 punkto pastaboje, kad 58 proc. klaidų sudaro atitikties klaidos ir jos neturėjo poveikio išlaidų kompensavimui;

4.   pažymi, kad viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra viena iš dažniausių pažeidimų priežasčių; ragina Komisiją patikrinti šio neatitikimo Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklėms kilmę; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina Audito Rūmų išvadas ir iniciatyvas, kurių ėmėsi Komisija siekdama supaprastinti struktūrinių fondų valdymą, ir mano, kad šios iniciatyvos bus svarbus indėlis į klaidų pasitaikymo mažinimą;

5.   atkreipia dėmesį į specialų sanglaudos politikai skirtų lėšų pobūdį, kurį lemia daugiametė valdymo sistema ir pabrėžia, kad finansiniai pataisymai padaryti vėlesniais metais, taip pat programavimo laikotarpio pabaigoje, dėl to Komisija gali aptikti ir pataisyti daug trūkumų;

6.   teigiamai vertina pastebimai didesnį įgyvendintų finansinių pataisymų ir oficialių pradėtų vykdyti mokėjimų sustabdymų skaičių; ragina, kad valstybėms narėms, kurios savo išteklius reguliariai valdo atsižvelgdamos į taisykles dėl supaprastintų kontrolės ir pranešimų teikimo procedūrų, būtų atlyginta; vis dėlto išreiškia kritiką dėl nepakankamos paramos gavėjų dokumentacijos ir ragina valstybes nares skelbti išsamesnę informaciją;

7.   pažymi, kad Komisijai nebuvo pranešta apie jokį sukčiavimo atvejį, susijusį su audituojamais projektais, ir pabrėžia, kad Audito Rūmų ataskaitoje nustatytas klaidų lygis nebūtinai yra nuoroda į sukčiavimą;

8.   pažymi Audito Rūmų pastabą, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui kontrolės nuostatos yra labiau patobulintos, o atitinkami Komisijos ir valstybių narių įgaliojimai – geriau išaiškinti; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina audito institucijos, įsteigtos kiekvienai programai, naudą, ir kartu su Komisija tikisi, kad audito institucijos teikiama metinė kontrolės ataskaita ir nuomonė turėtų sustiprinti nacionalinių kontrolės sistemų teikiamą patikinimo pareiškimą;

9.   mano, kad nepaisant nemažo valdymo ir kontrolės sistemų, kurios buvo įvestos pagal 2008 m. veiksmų planą, pagerinimo, kuris sustiprino Komisijos struktūrinių veiksmų priežiūros funkciją, Komisijos pastaba, kad tik 31 proc. sistemų dirba gerai ir kad daugiau negu 60 proc. reikalingas pagerinimas, yra nepatenkinama; todėl ragina atsakingas valstybes nares, regionines valdžios institucijas ir valdymo institucijas glaudžiai bendradarbiauti su Komisija dedant pastangas pakeisti šią statistiką;

10. pastebi, kad dėl Komisijos veiksmų plano buvo sudarytos sąlygos imtis veiksmų, susijusių su visomis Audito Rūmų pateiktomis rekomendacijomis; teigiamai vertina Komisijos veiksmus, kuriuos vykdant programų institucijoms rengiami mokymai ir teikiamos gairės, siekiant gerinti pasidalijamojo valdymo sistemos, taikomos panaudojant sanglaudos politikai skirtas lėšas, veikimą; ragina Komisiją toliau didinti pastangas teikiant gaires valstybėms narėms ir skatinant jas gerinti susigrąžinimo procedūras ir ataskaitų teikimą;

11. teigiamai vertina Audito Rūmų sprendimą į 2010 m. metinę veiklos programą įtraukti Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo auditą turizmo, moterų profesinio mokymo ir geriamojo vandens viešo tiekimo srityse, kurios ypač svarbios vietos bendruomenių vystymuisi;

12. ragina Audito Rūmus įvertinti, kaip valdymo institucijos atlieka struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo išorinį vertinimą ir ypač didelį dėmesį skirti vertinimo nepriklausomumui, kai vertinimą apmoka vertinamasis;

13. ragina Audito Rūmus žmogiškųjų išteklių požiūriu įvertinti valstybių narių audito institucijų gebėjimus vykdyti auditą ir jų savarankiškumą atliekant valdymo kontrolės sistemos atitikties vertinimą;

14. mano, kad kelia nerimą tai, jog strateginio pasirengimo narystei pagalbos Turkijai 2002–2006 m. planavimo metu, taip pat Pasirengimo narystei pagalbos priemonėje (PNPP 2007–2013 m.) nebuvo numatyti strateginiai ir išmatuojami tikslai; todėl ragina lėšas sutelkti išmatuojamų projektų, kurie svarbūs narystei, finansavimui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.3.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Sophie Auconie, Catherine Bearder, Victor Boştinaru, Philip Bradbourn, Zuzana Brzobohatá, John Bufton, Alain Cadec, Salvatore Caronna, Ricardo Cortés Lastra, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Danuta Maria Hübner, Ian Hudghton, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Ramona Nicole Mănescu, Riikka Manner, Iosif Matula, Franz Obermayr, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Monika Smolková, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Michael Theurer, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Karima Delli, Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Maurice Ponga, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, László Surján, Sabine Verheyen, Iuliu Winkler

23.2.2010

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Nuomonės referentė: Helga Trüpel

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   palankiai vertina Komisijos pastangas didinti skaidrumą ir daugiau dėmesio skirti vartotojams bei remia kitus veiksmus šioje srityje; reikalauja, kad per būsimus daugiamečių programų laikotarpio vidurio vertinimus būtų išsamiai įvertintas programų įgyvendinimas ir valdymo struktūra; rekomenduoja įtraukti elementus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kaip nacionalinės agentūros vykdo užsakovų reikalavimus; šiuo požiūriu primena, kad beveik 70 proc. daugiamečių programų lėšų įgyvendinama per nacionalines agentūras;

2.   pritaria Komisijos nacionalinėms agentūroms teikiamoms gairėms, susijusioms su nacionalinių agentūrų veiklos priežiūra siekiant dar labiau palengvinti valstybėse narėse vykdomų programų valdymą; ragina Komisiją ir toliau aktyviai stebėti, kaip nacionalinės agentūros vykdo programų valdymą, siekiant išvengti daugiamečių programų atskirų dalių įgyvendinimo trukdymų; pritaria griežtam Komisijos požiūriui į mokėjimų nacionalinėms agentūroms sustabdymą tais atvejais, kai nustatomi valdymo trūkumai; ragina visas susijusias šalis vengti neigiamų pasekmių naudos gavėjams, kurių gali atsirasti dėl minėtųjų trūkumų; siekiant užtikrinti skaidrumą ir išlaidų kontrolę, ragina Komisiją nacionalinių agentūrų organizacines ir personalo išlaidas atskirti nuo lėšų, skirtų stipendijoms mokėti;

3.   atkreipia dėmesį į kontrolės priemonių, kurios neproporcingos administruojamam biudžetui, pavojų; mano, kad jokiomis aplinkybėmis atitinkami kontrolės reikalavimai neturi kelti spaudimo didinti mastą, nes tai padidintų minimalius reikalavimus dalyviams;

4.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į Finansinio reglamento persvarstymą, rengti naujas nuostatas, pagal kurias paramos gavėjams būtų leidžiama įsigyti daugiau turto nesibaiminant, kad dėl to bus sumažinta parama, skiriama taikant bendrą finansavimą kartu su ES;

5.   ragina Komisiją kartu su nacionalinėmis agentūromis ieškoti tinkamo ir lankstaus sprendimo, susijusio su palūkanomis už neišleistas decentralizuotas biudžeto lėšas, už kurias išskaičiuojamasis mokestis mokamas valstybėse narėse, tačiau kurių visą sumą vėl turi sumokėti nacionalinės agentūros;

6.   pažymi, kad labai sumažėjo su mokėjimais susijusių klaidų; tačiau mano, kad reikia dar gerinti tarpinius ir galutinius mokėjimus; ragina Komisiją, vykdyti priežiūros vizitus ir tiesiogines patikras, atidžiau prižiūrėti su visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa susijusių metinių ex post pareiškimų procesą;

7.   ragina dar kartą pakoreguoti studentų judumo programoms skiriamas lėšas; pabrėžia, kad padidinus finansinę pagalbą (užuot tik didinus stipendijų skaičių), padaugėtų programų dalyvių, ypač iš tų valstybių narių, kurios gali suteikti tik labai nedidelę nacionalinę paramą studentų judumui stipendijų forma; rekomenduoja šiuos pokyčius įgyvendinti vėliausiai vykdant neseniai paskelbtą iniciatyvą „Judus jaunimas“;

8.   ragina Komisiją peržiūrėti biurokratines kliūtis, kurios trukdo įgyvenditi programą „Veiklus jaunimas“; ypač ragina siekti, kad priemonėmis, numatytomis pagal programos 1.1 ir 1.3 punktus, būtų galima naudotis kaip lengvai prieinamomis paslaugomis; pabrėžia, kad atrankos kriterijai turi būti skaidrūs ir suprantami paraiškų teikėjams; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti taikyti naują lėšų pagal programą „Veiklus jaunimas“ skyrimo būdą siekiant, kad lėšos galėtų būti panaudotos nedidelės apimties jaunimo projektams, kuriems dabartinėmis sąlygomis neįmanoma surinkti savo lėšų;

9.   prašo, kad Komisijos ir valstybių narių valdymo partnerystėse valstybių narių informavimo apie Europą srityje būtų atsižvelgiama į bendrai Tarpinstitucinės informacinės grupės nustatytus informavimo prioritetus ir aiškiai pabrėžiamas pilietinės visuomenės vaidmuo; rekomenduoja administracinį bendradarbiavimą papildyti nuolatiniu bendravimu politiniu lygmeniu;

10. prašo prieš atnaujinant informavimo valdymo partnerystes nuodugniai įvertinti jų veiksmingumą informuojant apie Europą ir jų finansavimo tvarką, taip pat ragina valstybes nares skirti papildomų lėšų bendriems veiksmams.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.2.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Badia i Cutchet, Malika Benarab-Attou, Piotr Borys, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Mary Honeyball, Cătălin Sorin Ivan, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Marek Henryk Migalski, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Pál Schmitt, Marco Scurria, Timo Soini, Emil Stoyanov, Hannu Takkula, László Tőkés, Helga Trüpel, Gianni Vattimo, Sabine Verheyen, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ivo Belet, Nessa Childers, Nadja Hirsch, Seán Kelly, Iosif Matula, Catherine Soullie, Rui Tavares

13.1.2010

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Nuomonės referentas: Juan Fernando López Aguilar

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m., palyginti su 2007 m., laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei numatyto biudžeto įsipareigojimų vykdymo lygis santykinai žemesnis (87,51 proc. 2008 m., palyginti su 90,29 proc. 2007 m.); pažymi, kad 75 000 000 eurų perkelta į 2009 m., tačiau pastebi, kad pagal Komisijos tarnybų pateiktą informaciją ši suma paskirta iki 2009 m. kovo 31 d.; atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2007 m., išaugo mokėjimų vykdymo lygis (80,88 proc. 2008 m., palyginti su 60,41 proc. 2007 m.); ragina Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą 2009 m. ir toliau siekti kiek galima geriau įgyvendinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus;

2.   apgailestauja dėl to, kad panaudojant Išorės sienų fondo lėšas Komisija negalėjo išmokėti pirmųjų išankstinio finansavimo valstybėms narėms sumų iki paskutinių 2008 m. mėnesių, nes įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos tik 2008 m. kovo 5 d. ir kai kurios valstybės narės itin vėlavo pateikti pradinius valdymo ir kontrolės sistemų aprašymų bei programavimo dokumentų variantus arba šių dokumentų kokybė buvo nepakankama;

3.   pažymi, kad per ateinančius kelerius metus agentūrų biudžeto įvykdymo patvirtinimas ir toliau turėtų būti grindžiamas atitinkamo komiteto atliktu agentūros metų darbo įvertinimu.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.1.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Sonia Alfano, Roberta Angelilli, Vilija Blinkevičiūtė, Emine Bozkurt, Simon Busuttil, Carlos Coelho, Rosario Crocetta, Tanja Fajon, Hélène Flautre, Kinga Göncz, Sylvie Guillaume, Ágnes Hankiss, Jeanine Hennis-Plasschaert, Salvatore Iacolino, Timothy Kirkhope, Baroness Sarah Ludford, Monica Luisa Macovei, Claude Moraes, Carmen Romero López, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Renate Sommer, Rui Tavares, Wim van de Camp, Renate Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexander Alvaro, Anna Maria Corazza Bildt, Ioan Enciu, Nadja Hirsch, Monika Hohlmeier, Stanimir Ilchev, Iliana Malinova Iotova, Petru Constantin Luhan, Mariya Nedelcheva, Raül Romeva i Rueda, Cecilia Wikström

28.1.2010

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(SEC(2009)1089 – C7-0172/2009 – 2009/2068(DEC))

Nuomonės referentė: Edit Bauer

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

-     atsižvelgdamas į lyčių lygybės aspekto įtraukimo į ES biudžeto sudarymo procesą įgyvendinamumo ir galimybių vertinimo tyrimą(97),

A.  kadangi vis dar esama vyrų ir moterų nelygybės, būtina numatyti konkrečias biudžeto eilutes, susijusias su vyrų ir moterų nelygybės klausimu, siekiant panaikinti nepateisinamą abiejų lyčių galimybių nelygybę,

B.   kadangi sudarius galimybę aiškiai atskirti išlaidas, susijusias su lyčių klausimais, būtų galima labiau skatinti vyrų ir moterų lygybę,

1.   primena Komisijai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas, kurio turėtų būti laikomasi bet kurioje Europos Sąjungos veikloje, ir todėl jam taip pat turėtų būti skiriamas dėmesys tvirtinant Europos Sąjungos biudžeto įvykdymą;

2.   apgailestauja, kad biudžete vis dar nenumatoma lėšų lyčių klausimams spręsti; taigi dar kartą prašo Komisijos imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimai būtų įtraukti planuojant biudžetą;

3.   džiaugiasi, kad atliktas lyčių klausimų sprendimo finansavimo iš biudžeto tyrimas, kurį parengė Komisija, ir ragina visus partnerius, dalyvaujančius Europos Sąjungos biudžeto sudarymo procese, atsižvelgti į šio tyrimo rezultatus rengiant biudžetą, jį įgyvendinant ar atliekant jo auditą;

4.   ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų kaupiami duomenys, susiję su konkrečia lytimi, kuriuos būtų galima įtraukti į pranešimus apie biudžeto įvykdymą, kadangi pagal iki šiol turimus labai ribotus duomenis sunku tinkamai įvertinti padėtį;

5.   ragina Audito Rūmus atskirą pranešimų apie biudžeto įvykdymą dalį paskirti lyčių lygybės klausimams;

6.   džiaugiasi tuo, kad supaprastinti 2007–2013 m. finansavimo mechanizmai, tačiau apgailestauja, kad nepaisant šio patobulinimo 2008 m. išmokant kompensacijas pagal Sanglaudos politikos projektus (su kuriais susijęs Europos socialinis fondas ir lyčių lygybės klausimai) vėl padaryta daug klaidų; taigi prašo Komisijos užtikrinti, kad finansavimo mechanizmai būtų veiksmingesni.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.1.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Emine Bozkurt, Marije Cornelissen, Tadeusz Cymański, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Iratxe García Pérez, Zita Gurmai, Jolanta Emilia Hibner, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Astrid Lulling, Barbara Matera, Siiri Oviir, Raül Romeva i Rueda, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Marc Tarabella, Britta Thomsen, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Izaskun Bilbao Barandica, Nicole Kiil-Nielsen, Christa Klaß, Katarína Neveďalová, Chrysoula Paliadeli, Antigoni Papadopoulou

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.3.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Andrea Češková, Jorgo Chatzimarkakis, Andrea Cozzolino, Ryszard Czarnecki, Luigi de Magistris, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Martin Häusling, Ville Itälä, Cătălin Sorin Ivan, Iliana Ivanova, Elisabeth Köstinger, Bogusław Liberadzki, Monica Luisa Macovei, Christel Schaldemose, Theodoros Skylakakis, Bart Staes, Georgios Stavrakakis, Søren Bo Søndergaard

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Christofer Fjellner, Monika Hohlmeier, Marian-Jean Marinescu, Véronique Mathieu, Markus Pieper, Derek Vaughan

(1)

OL L 71, 2008 3 14.

(2)

OL C 273, 2009 11 13, p. 1.

(3)

OL C 107, 2004 4 30, p. 1.

(4)

OL C 216, 2007 9 14, p. 3.

(5)

OL C 269, 2009 11 10, p. 1.

(6)

OL C 273, 2009 11 13, p. 122.

(7)

OL L 248,2002 9 16, p. 1.

(8)

OL L 71, 2008 3 14.

(9)

OL C 273, 2009 11 13, p. 1.

(10)

OL C 304, 2009 12 15, p. 65.

(11)

OL C 273, 2009 11 13, p. 122.

(12)

OL L 248,2002 9 16, p. 1.

(13)

OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(14)

OL L 297, 2004 9 22, p. 6.

(15)

OL L 24, 2005 1 27, p. 35.

(16)

OL L 71, 2008 3 14.

(17)

OL C 273, 2009 11 13, p. 1.

(18)

OL C 304, 2009 12 15, p. 77.

(19)

OL C 273, 2009 11 13, p. 122.

(20)

OL L 248,2002 9 16, p. 1.

(21)

OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(22)

OL L 297, 2004 9 22, p. 6.

(23)

OL L 5, 2004 1 9, p. 85.

(24)

OL L 140, 2007 6 1, p. 52.

(25)

OL L 71, 2008 3 14.

(26)

OL C 273, 2009 11 13, p. 1.

(27)

OL C 304, 2009 12 15, p. 83.

(28)

OL C 273, 2009 11 13, p. 122.

(29)

OL L 248,2002 9 16, p. 1.

(30)

OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(31)

OL L 297, 2004 9 22, p. 6.

(32)

OL L 369, 2004 12 16, p. 73.

(33)

OL L 173, 2008 7 3, p 27.

(34)

OL L 71, 2008 3 14.

(35)

OL C 273, 2009 11 13, p. 1.

(36)

OL C 304, 2009 12 15, p. 71.

(37)

OL C 273, 2009 11 13, p. 122.

(38)

OL L 248,2002 9 16, p. 1.

(39)

OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(40)

OL L 297, 2004 9 22, p. 6.

(41)

OL L 32, 2007 2 6, p. 88.

(42)

OL L 71, 2008 3 14.

(43)

OL C 273, 2009 11 13, p. 1.

(44)

OL C 107, 2004 4 30, p. 1.

(45)

OL C 216, 2007 9 14, p. 3.

(46)

OL C 269, 2009 11 10, p. 1.

(47)

OL C 273, 2009 11 13, p. 122.

(48)

OL L 248,2002 9 16, p. 1.

(49)

OL L 11, 12003 1 16, p. 1.

(50)

OL L 71, 2008 3 14.

(51)

OL C 273, 2009 11 13, p. 1.

(52)

OL C 107, 2004 4 30, p. 1.

(53)

OL C 216, 2007 9 14, p. 3.

(54)

OL C 269, 2009 11 10, p. 1.

(55)

OL C 273, 2009 11 13, p. 122.

(56)

OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(57)

OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(58)

OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(59)

OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(60)

OL L 255, 2009 9 26, p. 36.

(61)

http://eca.europa.eu/portal/pls/portal/docs/1/2410290.PDF.

(62)

OL C 16 E, 2010 1 22, p. 201.

(63)

OL L 135, 1999 5 31, p. 1.

(64)

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1341/2008, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, nuostatos, susijusios su projektais, iš kurių gaunamos pajamos (OL L 348, 2008 12 24, p. 12).

(65)

2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 284/2009, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, tam tikras nuostatas dėl finansų valdymo (OL L 94, 2009 4 8, p. 10).

(66)

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, į jį įtraukiant naujus iš ESF tinkamų finansuoti išlaidų tipus (OL L 126, 2009 5 21, p. 1).

(67)

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 397/2009, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas, susijusias su investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą būstuose tinkamumu finansuoti (OL L 126, 2009 5 21, p. 3).

(68)

2009 m. rugsėjo 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 846/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1828/2006, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo įgyvendinimo taisykles (OL L 250, 2009 9 23, p. 1).

(69)

OL L 299, 2008 11 8, p. 1.

(70)

OL L 299, 2008 11 8, p. 43.

(71)

Priimti tekstai, P6_TA(2009)0055.

(72)

Lyčių lygybės aspekto įtraukimo į ES biudžeto sudarymo procesą įgyvendinamumo ir galimybių vertinimo tyrimas (Europos Komisijos Biudžeto GD individuali sutartis ABAC 132007, sudaryta pagal pagrindų sutartį BUDG 06/PO/01/Lot 002/ABAC-101922, galutinė ataskaita, 2008 m. gegužės mėn., A).

(73)

ˇr. Europos Parlamento 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl institucinių Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo aspektų (Priimti tekstai, P7_TA(2009)0057).

(74)

ˇr. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 15/2009 „Jungtinių Tautų organizacijų teikiama ES pagalba: sprendimų priėmimas ir priežiūra“

(75)

Palestinos ir Europos socialinės ir ekonominės pagalbos valdymo mechanizmas.

(76)

Laikinas tarptautinis mechanizmas.

(77)

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1337/2008, sukuriantis priemonę, skirtą greitai reaguoti į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse (OL L 354, 2008 12 31, p. 62).

(78)

Iš 837 mln. EUR 530 mln. EUR susiję su bendrais valdymo projektais, vykdytais kartu su tarptautinėmis organizacijomis.

(79)

Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2009 dėl Komisijos atliekamo nevalstybinių subjektų dalyvavimo EB vystomajame bendradarbiavime valdymo. Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 19 straipsnio 8 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija pradiniu programų rengimo proceso etapu konsultuotųsi su pilietinės visuomenės atstovais.

(80)

1986 m. bir˛elio 12 d. Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą (OL L 191, 1986 7 15, p. 23).

(81)

http://ec.europa.eu/europeaid/how/evaluation/evaluation_reports/2008/1259_docs_en.htm

(82)

Priimti tekstai, P6_TA(2009)0188.

(83)

Ekspertų grupės galutinė ataskaita dėl kompetencijos tinklų ateities (2008 m. rugsėjo mėn., „GA“), p. 21.

(84)

SEC(2006)0866 – C6-0231/2006 – 2006/0900(CNS)

(85)

GA, p. 26.

(86)

GA, p. 27.

(87)

Europos Parlamento 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos) (OL L 255, 2009 9 26, p. 36).

(88)

Palestinos ir Europos socialinės ir ekonominės pagalbos valdymo mechanizmas.

(89)

Laikinas tarptautinis mechanizmas.

(90)

Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2009 „Jungtinių Tautų organizacijų teikiama ES pagalba: sprendimų priėmimas ir priežiūra“

(91)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1337/2008, sukuriantis priemonę, skirtą greitai reaguoti į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse (OL L 354, 2008 12 31, p. 62).

(92)

530 milijonų EUR iš 837 milijonų EUR buvo susiję su bendrais valdymo projektais, vykdytais kartu su tarptautinėmis organizacijomis.

(93)

Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2009 dėl Komisijos atliekamo nevalstybinių subjektų dalyvavimo EB vystomajame bendradarbiavime valdymo. Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 19 straipsnio 8 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija „ankstyvuoju programų rengimo proceso etapu“ konsultuotųsi su pilietinės visuomenės atstovais.

(94)

2008 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatas „Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planas“ (COM(2008)0097).

(95)

     2007 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos sprendimas, nustatantis Tarybos sprendimo 2007/162/EB, Euratomas, nustatančio civilinės saugos finansinę priemonę, su transportu susijusių nuostatų įgyvendinimo taisykles (OL L 241, 2007 9 14, p. 17).

(96)

Vidurio ir Rytų Europos šalių asignavimai – iš Vidurio ir Rytų Europos šalių gauti asignavimai, skirti jų dalyvavimui Komisijos programose finansuoti.

(97)

Europos Komisijos Biudžeto GD individuali sutartis ABAC 132007, sudaryta pagal pagrindų sutartį BUDG 06/PO/01/Lot 002/ABAC-101922, galutinė ataskaita, 2008 m. gegužės mėn., A.

Teisinė informacija - Privatumo politika