Pranešimas - A7-0100/2010Pranešimas
A7-0100/2010

PRANEŠIMAS dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. 2008 m. metinė ataskaita

26.3.2010 - (2009/2167(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Andrea Cozzolino


Procedūra : 2009/2167(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0100/2010

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. 2008 m. metinė ataskaita

(2009/2167(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

 atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 15 d. paskelbtą Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, pavadintą „Bendrijų finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu – 2008 m. metinė ataskaita“ (COM(2009)0372), ir jos priedus (SEC(2009)1002 ir SEC(2009)1003),

 atsižvelgdamas į OLAF 2008 m.[1] metinę veiklos ataskaitą ir į šios tarnybos 2008 m. birželio 19 d. antrąją ataskaitą, susijusią su 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų taikymu, taip pat į gaires, kuriomis pakeičiamas OLAF vadovas (angl. Vademecum),

 atsižvelgdamas į OLAF Priežiūros komiteto 2008 m. birželio mėn. – 2009 m. gegužės mėn. veiklos ataskaitą[2],

 atsižvelgdamas į OLAF Priežiūros komiteto 2007 m. birželio mėn. – 2008 m. gegužės mėn. veiklos ataskaitą[3],

 atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2008 finansinių metų biudžeto vykdymo metinę ataskaitą[4],

 atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa)[5], ypač į skyrių, kuriame nagrinėjami ekonominių nusikaltimų ir korupcijos klausimai,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnio 3 dalį ir 325 straipsnio 5 dalį,

 atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[6],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0100/2010),

Bendrosios pastabos: pažeidimų, apie kuriuos pranešta, mastas

1. pažymi, kad spėjamas pažeidimų finansinis poveikis sumažėjo nuo 1 024 mln. EUR 2007 m. iki 783,2 mln. EUR 2008 m. (jis sumažėjo visuose sektoriuose išskyrus tiesioginių išlaidų sektorių ir pasirengimo narystei fondus). Konkrečiai:

  

nuosavi ištekliai: 351 mln. EUR (12,5 proc. mažiau palyginus su 2007 m.),

  

žemės ūkio išlaidos: 102,3 mln. EUR (34 proc. mažiau palyginus su 2007 m.),

  

struktūriniai veiksmai: 585,2 mln. EUR (27 proc. mažiau palyginus su 2007 m.),

  

pasirengimo narystei lėšos: 61 mln. EUR (90,6 proc. daugiau palyginus su 2007 m.),

  

tiesioginės išlaidos: 34,7 mln. EUR (5,15 proc. daugiau palyginus su 2007 m.),

2. pabrėžia poreikį įtraukti su pažeidimais susijusius duomenis, nurodant klaidų ir sukčiavimų poveikį bendrai išteklių, sutelktų įvairiuose išlaidų sektoriuose ir įvairiose valstybėse narėse, sumai.

3. pabrėžia, kad kova su sukčiavimu ir korupcija yra svarbi pareiga Europos institucijų ir visų valstybių narių, kurios turi užtikrinti visus išteklius, reikalingus veiksmingai kovoti su šiomis ydomis, ir taip apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus ir jos mokesčių mokėtojus bei kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kurio vykdytojai, sprendžiant iš nacionalinių rodiklių, randa vis išradingesnių būdų daryti poveikį institucijų viduje, ypač naudodamiesi prieš Bendrijos biudžetą nukreiptomis sukčiavimo priemonėmis;

4. apgailestauja, kad didelė dalis ES paramos ir toliau išmokama neteisingai, ir ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant susigrąžinti šias lėšas;

Nuosavi ištekliai

5. palankiai vertina tai, kad nustatytų pažeidimų kiekis sumažėjo 12,5 proc. palyginus su 2007 m.; be to, pažymi, kad kaip ir praėjusiais metais didžiausias užregistruotų pažeidimų skaičius yra susijęs su televizoriais ir kompiuterių monitoriais ir dėl to Komisijos prašo ypatingai kontroliuoti šiuos sektorius ir imtis priemonių, kurios reikalingos siekiant susigrąžinti visus nuosavus išteklius arba palūkanas; be to, prašo Komisijos siekti sudaryti tinkamą pusiausvyrą tarp importo metu atliekamų fizinių patikrų ir po muitinio įforminimo atliekamų ūkinės veiklos vykdytojų audito; prašo valstybių narių pateikti susijusią išsamią statistinę informaciją;

6. mano, kad yra būtina parengti efektyvią teisinę priemonę siekiant pagerinti administracinį bendradarbiavimą kovojant su žalinga mokesčių praktika ir užtikrinti gerą vidaus rinkos funkcionavimą; tokiu atveju teigiamai vertina Komisijos pristatytą pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (COM(2009)0029); pabrėžia poreikį veiksmingai kontroliuoti atvejus, kai valstybės narės atsisako suteikti konkrečią reikalaujamą informaciją ar atsisako atlikti administracinį tyrimą, Parlamentui periodiškai teikdamos išsamią ir skaidrią informaciją;

7. teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą atsisakyti Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (COM(2009)0427); šiuo klausimu pabrėžia, kad yra svarbu plėsti valstybių narių atsakomybę, pradedant nuo informacijos, įtrauktos į duomenų bankus, kokybės; prašo Komisijos apsvarstyti tokios informacijos patikimumą ir užtikrinti teisingą visos, iš PVM mokėtinos, sumos surinkimą;

8. taip pat prašo Komisijos pateikti išsamią informaciją, kuria remiantis galima išnagrinėti išlaidų, kurias surinkdamos nuosavus tradicinius išteklius patiria valstybės narės, ir neišmokėtos sumos, skirtos minėtoms išlaidoms kompensuoti, ryšį;

Žemės ūkio išlaidos

9. palankiai vertina tai, kad nustatytų pažeidimų kiekis yra 34 proc. mažesnis palyginus su 2007 m.; pažymi, kad šį palyginti nedidelį pažeidimų skaičių galima paaiškinti tuo, jog yra nustatyta aukštesnė pažeidimų, apie kuriuos pranešama, riba (10 000 eurų), numatyta 2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1848/2006 dėl su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu susijusių pažeidimų ir neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo bei šios srities informacinės sistemos organizavimo[7];

10. pabrėžia, kad yra svarbu vykdyti su pažeidimų pranešimu susijusius įsipareigojimus ir apgailestauja dėl Austrijoje, Švedijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje užregistruotų trūkumų;

11. prašo Komisijos imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir efektyviai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1975/2006[8], kuriuo, taikant išsamias visoms kaimo plėtros priemonėms taikomas kontrolės taisykles, siekiama užtikrinti, kad paramos gavėjai laikytųsi savo įsipareigojimų;

12. pritaria Europos Audito Rūmų metinės ataskaitos 5.20 punkte pateiktam teiginiui, kad integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) efektyviai veikia bei padeda mažinti su netinkamomis išlaidomis susijusią riziką tik tuo atveju, jei ji yra deramai taikoma ir jei į sistemą įvedami teisingi ir patikimi duomenys; apgailestauja dėl rimtų, Jungtinės Karalystės (Škotijos), Bulgarijos ir Rumunijos sistemose nustatytų, trūkumų; ragina Komisiją imtis ryžtingų priemonių, jei ir toliau tęsis tokios problemos;

Struktūriniai veiksmai

13. palankiai vertina tai, kad pažeidimų, kuriuos nustatė Komisija, finansinis poveikis sumažėjo 27 proc. palyginus su 2007 m; pažymi, kad, kalbant apie atliktų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, 2008 m. Audito Rūmų patikinimo pareiškime (DAS) nurodytų klaidų, susijusių su sanglaudos politikos sritimi, rodiklis tebėra didesnis kaip 5 proc.; yra susirūpinęs tuo, kad Italija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Ispanija pranešė apie didžiausią pažeidimų skaičių; tuo pat metu palankiai vertina kai kurių iš šių valstybių narių inicijuotą gerą bendradarbiavimą su Komisija siekiant išspręsti šias problemas ir tiki, kad kitos valstybės narės paseks jų pavyzdžiu; primena, kad, kaip pabrėžė Europos Audito Rūmai, struktūrinės priemonės priklauso išlaidų sričiai, kuriai taikomos griežčiausios taisyklės ir pačios sudėtingiausios Sąjungos biudžeto valdymo procedūros ir tai, kad, kaip pastebėjo Komisija, didelis finansinių pažeidimų vienoje valstybėje narėje skaičius nebūtinai reiškia, kad ir kitoje valstybėje narėje klaidų ir sukčiavimo atvejų yra daugiau, bet tai gali būti išsamesnio ir griežtesnio patikrinimo rezultatas; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų 2008 m. biudžeto vykdymo ataskaitoje neatsižvelgta į 2007–2013 m. programavimo laikotarpį, kuriam buvo nustatytos naujos išlaidų administravimo ir kontrolės sistemos; atkreipia dėmesį į dažnai pasitaikančias klaidas, susijusias su netinkamų finansuoti išlaidų atvejais ir viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimu, ir todėl mano, kad Komisija turėtų parengti valstybėms narėms ir vietos valdžios institucijoms prevencines gaires, kuriose būtų paaiškinta, kaip taikyti šias taisykles, ir išvengti atvejų, kai administruojanti institucija, Komisijai pripažinus išlaidas netinkamomis finansuoti, pakeičia jas naujomis, kurios taip pat yra netinkamos finansuoti;

14. pabrėžia, kad išankstinėms išmokoms skirtų išlaidų klaidas ir su šiomis išmokomis susijusius galimus sukčiavimo atvejus nustatyti sunkiau dėl to, kad yra vėluojama patvirtinti valdymo kontrolės sistemas, skirtas 2007–2013 m. programoms; be to, mano, kad tai, kad buvo vėluojama išmokėti tarpinius mokėjimus, gali paspartinti išlaidas prieš baigiantis įsipareigojimų panaikinimo laikotarpiui; ragina Komisiją peržiūrėti įsipareigojimų panaikinimo taisykles siekiant užtikrinti geresnę išlaidų kokybę ir taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi kiekybinių tikslų;

15. džiaugiasi kai kurių valstybių narių padarytais patobulinimais derinant savo pranešimo apie pažeidimus sistemas ir plačiau naudojantis kovos su sukčiavimu informacijos sistema (angl. AFIS); ragina valstybes nares, kurios dar nėra įdiegusios elektroninių pranešimo sistemų, kuo greičiau tai padaryti atsižvelgiant į teigiamus rezultatus, kurių jos pasiekė duomenų kokybės ir pranešimo terminų laikymosi srityse;

16. prašo valstybes nares Komisijai pateikti išsamesnę ir patikimesnę informaciją dėl 2000–2006 m. laikotarpio finansinių koregavimų; taip pat prašo Komisijos būti nepalenkiamai reikalaujant išsamios informacijos iš valstybių narių, ir reikalaujant, kad pastarosios griežtai taikytų mechanizmus veiklos programoms ;

17. džiaugiasi drauge su Komisija, kad buvo pradėta speciali bendros struktūrinių fondų sukčiavimo prevencijos strategija, nustatyta bendradarbiaujant su OLAF, ir pabrėžia veiksmingesnio bendradarbiavimo su regioninės valdžios institucijomis ir kompetentingomis nacionalinėmis teismų institucijomis svarbą;

Pasirengimo narystei fondai

18. apgailestauja, kad nustatytų pažeidimų, apie kuriuos pranešė ES–10, skaičius išaugo 8 proc., ir kad 2 naujų ES valstybių narių pateiktas skaičius padidėjo 152 proc., tuo tarpu kai atgautų lėšų suma sumažėjo 15,6 proc. palyginti su 2007 m.; prašo, ypač Bulgariją ir Rumuniją, sustiprinti jų administracinius gebėjimus valdant Europos Sąjungos fondus, panaikinti fondų valdyme egzistuojančius ar potencialius interesų konfliktus, pagerinti viešųjų pirkimo procedūrų priežiūrą ir skaidrumą centriniu, regiono bei vietos lygmenimis, taip pat imtis reikiamų apsaugos, korekcinių ir (ar) disciplinos priemonių bei apie jas informuoti Komisiją; pripažįsta ir palaiko Bulgarijos ir Rumunijos veiksmus siekiant pagerinti bendro valdymo sistemą ir finansinės kontrolės standartus kaip rekomendavo Komisija;

19. prašo Komisijos imtis atitinkamų priemonių siekiant sumažinti riziką, susijusią su sparčiai kintančiomis Plėtros generalinio direktorato (DG ELARG) veiklos sąlygomis siekiant užtikrinti vidaus audito veiklos veiksmingą daugiametį planavimą; be to, prašo Komisijos nedelsiant taikyti konkrečią centralizuoto valdymo ex post kontrolės politiką, grindžiamą 2008 m. vykdant bandomuosius veiksmus įgyta patirtimi ir atsižvelgiant į ekonominės naudos įvertinimą;

20. pabrėžia, kad norint lengviau įvertinti su bendraisiais tikslais susijusius įgyvendintus projektus būtina konkrečiau apibrėžti strateginius pagal pasirengimo narystei priemonę skiriamos paramos tikslus kaip nurodyta Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl Turkijos pasirengimo narystei lėšų; mano, kad apie tikslus ir rezultatus turi būti skaidriai informuojama;

21. pabrėžia, kad Komisija turėtų tęsti iniciatyvas, skirtas geriau rengti ir įgyvendinti projektams; pabrėžia, kad būtina gerinti atsiskaitymo už projektų įgyvendinimą, už jų metu vykdytą veiklą ir rezultatus mechanizmą; mano, jog turėtų būti užtikrinta, kad baigiant kiekvieną projektą ir tinkamais intervalais po to būtų atsiskaitoma už projektų baigtį (rezultatus ir poveikį): taip būtų informuojama apie veiklos rezultatus, kuriais būtų galima remtis planuojant veiklą ateityje;

Tiesioginės išlaidos

22. pažymi, kad vis daugiau pažeidimų ir sukčiavimo atvejų pasitaiko išorės pagalbos srityje;

23. ragina Komisiją atkreipti dėmesį į dvigubo projektų finansavimo problemą;

24. pabrėžia, kad per pastaruosius penkerius metus ES kasmet skirdavo daugiau kaip 1 mlrd. EUR Jungtinėms Tautoms; todėl pakartoja, kad būtina stiprinti OLAF tarptautinius įgaliojimus ir aprūpinti OLAF visomis teisinėmis priemonėmis, kurios reikalingos vykdyti šios tarnybos pareigai kontroliuoti šias vis didėjančias tiesiogines išlaidas; ragina Komisiją teikti Europos Parlamentui naujausias žinias šiuo klausimu;

Integruota vidaus kontrolės sistema

25. palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate siekiant bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM (2008)0866) pateiktas pagrindas diskusijoms šiuo klausimu, ir prašo Komisijos ir toliau teikti susijusią informaciją; laikosi nuomonės, kad kiekvienam sektoriui atsižvelgiant į atitinkamas jo ypatybes ir taisykles gali būti nustatyti skirtingi toleruotini klaidų lygiai; ragina Komisiją atsižvelgti į kitas priemones, kurių reikia imtis norint pagerinti Europos Sąjungos fondų valdymą (pvz., gerinant kontrolės sistemų veiksmingumą ir pritaikant jas išlaidų kokybei gerinti arba supaprastinant galiojančius teisės aktus);

26. mano, kad reikia, kad kiekvienos valstybės narės Komisijai pateikti metiniai apibendrinimai turėtų didesnį nei šiuo metu teisinį pagrindą (Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (finansinio reglamento) 53 b straipsnio 3 dalis); dėl to, atsižvelgiant į finansinio reglamento peržiūrą, prašo, kad šiuose apibendrinimuose būtų pateikta kiekvienoje valstybėje narėje atlikto audito veiklos išsami kokybinė analizė; taip pat mano, kad yra būtina, kad Komisija ir toliau skatintų su valstybėmis narėmis sudaryti struktūrinių fondų „pasitikėjimo sutartis“ ir tuo pat metu, gautų nacionalinių kontrolės sistemų papildomas garantijas, palaikant glaudesnį ryšį su nepriklausomomis aukščiausiomis audito institucijomis;

Didesnis skaidrumas ir kova su sukčiavimu, korupcija ir finansiniais nusikaltimais

27. pažymi, kad viešųjų pirkimų sektoriuje netinkamo valdymo, sukčiavimo ir korupcijos rizika yra viena didžiausių ir kad dėl tokios neteisėtos veiklos iškreipiama rinka, didėja vartotojų už prekes ir paslaugas mokama kaina ir mokesčiai, ir auga nepasitikėjimas Europos Sąjunga; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai persvarstyti esamas viešųjų pirkimų taisykles ir pateikti pasiūlymų, kaip jas pagerinti; taip pat pripažįsta, kad buvo padaryta pažanga siekiant didesnio ES finansinės paramos gavėjų skaidrumo ir ragina Komisiją sukurti sistemą, pagal kurią visi paramos gavėjai būtų paskelbti vienoje tinklavietėje, nepaisant to, kas administruoja lėšas, ir kurioje visos valstybės narės bent viena ES oficialia darbo kalba pateiktų aiškią informaciją, kurią galima palyginti; be to, prašo Komisijos įsikišti ir užtikrinti, kad visos valstybės narės pateiktų patikimą, vienarūšę informaciją apie ES finansinės paramos gavėjus, kurie turėtų būti įtraukti į išankstinio perspėjimo sistemą ir centrinę uždraustų subjektų duomenų bazę;

28. ragina Komisiją pradėti išankstines diskusijas ir konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę, dėl visų aspektų, susijusių su Europos generalinio prokuroro biuro, kuris kovotų su ES finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, įsteigimu, kaip nustatyta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsnį, ir greičiau patvirtinti visas priemones, kurios reikalingos šiam biurui įsteigti;

29. ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę suteikti Komisijai įgaliojimą derėtis ir kuo skubiau užbaigti derybas dėl kovos su sukčiavimu susitarimų su Andora, Monaku ir San Marinu ir derėtis dėl naujo, išsamesnio susitarimo su Šveicarija;

30. pabrėžia, kad norint veiksmingai apsaugoti ES finansinius interesus, būtina stiprinti kovą su finansiniu ir ekonominiu nusikalstamumu; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti susijusias Europos Sąjungos priemones, įskaitant 2000 m. Abišalės teisinės pagalbos konvenciją ir jos protokolą dėl banko operacijų, pagrindų susitarimą dėl konfiskavimo orderių (2006/783/JHA)[9] ir pagrindų susitarimą dėl finansinių bausmių (2005/214/JHA)[10];

31. ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl abišalio kvalifikacijos, ypač kai ji susijusi su finansų srities profesijomis, panaikinimo pripažinimo, pvz., kad nesąžiningi pažeidėjai negalėtų dirbti aukšto rango vadovais;

32. ragina Komisiją parengti poveikio vertinimą ir pasiūlymą dėl ES teisyno papildymo į jį įtraukiant bendrąsias finansinių ir ekonominių nusikaltimų pažeidimų apibrėžtis;

33. mano, kad siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus būtina stabdyti mokesčių vengimą ir neteisėtą užjūrio mokesčių rojuose vykdomą veiklą; ragina Komisiją svarstyti galimybę uždrausti bendroves, kurios veikdamos su užjūrio mokesčių rojų pagalba siekia sudaryti verslo susitarimus su Europos Sąjungoje įsisteigusiomis bendrovėmis, jeigu jų užjūrio būstinės vienašališkai vėluos sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su Europos Sąjunga;

34. ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti skirti išteklių, reikalingų užtikrinti, kad ES parama būtų apsaugota nuo korupcijos, paspartinti sukčiaujant, vengiant mokesčių, plaunant pinigus ir panašiais nusikalstamais būdais įgyto turto konfiskavimą, taip pat taikyti aiškias ir skaidrias taisykles vieša politine veikla užsiimantiems asmenims remiantis Trečiąja pinigų plovimo prevencijos direktyva (Direktyva 2005/60/EC)[11]; ragina Komisiją Stokholmo programos taisyklių pagrindu kuo skubiau parengti rodiklius, kuriais remiantis būtų kiekybiškai įvertintos kovos su korupcija, ypač viešųjų pirkimų srityje, pastangos; ragina turto susigrąžinimo tarnybas labiau bendradarbiauti, kad turto konfiskavimo procedūros būtų atliekamos veiksmingiau; ragina Komisiją nedelsiant imtis priemonių skatinti geresnį valdymą mokesčių srityje atsižvelgiant į 2010 m. vasario 10 d. Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu[12], ypač sprendžiant mokesčių rojaus problemą;

OLAF veikla

35.  pripažįsta ir palaiko OLAF veiklą ir būtinybę užtikrinti, kad šis biuras vykdydamas savo veiklą būtų visiškai nepriklausomas, bei mano, kad ji yra būtina užtikrinti Europos Sąjungos finansinių interesų bei piliečių apsaugą, taip pat veikla svarbi norint išsaugoti Europos institucijų reputaciją; taigi mano, kad yra reikėtų parengti žmogiškųjų išteklių strategiją, kurią įgyvendinant būtų išlaikyti aukšti darbuotojų kokybės standartai;

36.  mano, kad OLAF, pradėdama savo tyrimus, turėtų dažniau naudotis Komisijos vidaus audito tarnybų atliktu darbu, o nesinaudotų tik pareigūnų ar valstybių narių pateikta informacija; mano, kad taip pat būtina stebėti, ar Komisijos vidaus audito tarnybos atsižvelgia į OLAF rekomendacijas, ir kaip jos tai daro; todėl prašo OLAF savo būsimose metinėse ataskaitose pateikti susijusius statistinius duomenis;

37.  mano, kad OLAF veikla gali būti dar veiksmingesnė, jei bus užtikrinamas kruopštus ir išsamus tyrimų planavimas, patvirtintas įpareigojantis vadovas – ad hoc procedūrinis reglamentas, skatinama vykdant pačius tyrimus vadovautis SMART tikslais ir RACER rodikliais, jau nuo tyrimų proceso pradžios gerinamas OLAF ir nacionalinių teismų institucijų bendradarbiavimas ir duomenų perdavimas, skubiai pradėta taikyti OLAF de minimis politika bei tolesnės procedūros pradinių OLAF tyrimų etapu, leidžiant, kad mažo masto sukčiavimais rūpintųsi kitos tarnybos, o OLAF tyrėjai galėtų domėtis pasikartojančiais smulkaus sukčiavimo atvejais, kai dėl trūkumų, kuriuos lemia struktūrinės problemos, susidaro stambios sumos; be to, prašo OLAF savo būsimoje ataskaitoje pristatyti atitinkamą pažangą ir nurodyti, kaip į šią pažangą bus atsižvelgta būsimame, greitu laiku pasirodysiančiame, OLAF veiklos vadove;

38.  ragina Komisiją veiksmingai įtraukti OLAF į derybas dėl visų bendradarbiavimo susitarimų, kurie susiję su kova su sukčiavimu ir informacijos mokesčių srityje mainais;

OLAF santykiai su Europolu ir Eurojustu

39. su džiaugsmu pažymi, kad OLAF ir Eurojustas susitarė dėl konkrečių būdų, kuriais būtų siekiama toliau stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą kovojant su finansiniu sukčiavimu;

40. palankiai vertina OLAF ir Europolo bendradarbiavimą; suvokia, kad suderinus Europolo analitinės veiklos galimybes su OLAF darbo patirtimi galima veiksmingai teikti paslaugas valstybėms ir išvengti dubliavimosi; prašo OLAF busimoje metinėje ataskaitoje pristatyti, kokią praktinę naudą davė 2010 m. sausio 1 d. Europolo statuto pasikeitimas;

OLAF bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis

41.  apgailestauja, kad 2009 m. metinės ataskaitos 1 priede (SEC (2009)1002), susijusiame su EB sutarties 280 straipsniu, kurį taiko valstybės narės, matomi akivaizdūs trūkumai, susiję ir su tuo, kaip valstybės narės atsako į Komisijos klausimyne pateiktus klausimus, ir su tuo, kaip Komisija pateikia klausimus, į kuriuos atsakant nereikia pateikti vieno reikšmingo atsakymo, ar kurių atsakymo valstybė narė gali lengvai išvengti; be to, prašo Komisijos nuspręsti, ar reikia pakeisti šį klausimyną bendradarbiaujant su valstybių narių valdžios institucijomis tam, kad veiklos vykdymas būtų efektyvus ir veiksmingas;

42.  ragina OLAF į savo būsimą ataskaitą įtraukti išsamią kiekvienos valstybės narės įgyvendintų kovos su sukčiavimu, taip pat netinkamo ES lėšų panaudojimo atvejų prevencijos ir jų nustatymo, įskaitant su korupcija susijusius pažeidimus, strategijų ir priemonių analizę; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žemės ūkio ir struktūrinių fondų lėšų panaudojimui; mano, kad ataskaitoje, kurioje pateikiami visų 27 valstybių duomenys, turėtų būti išanalizuoti nacionalinių teismų ir tyrimą atliekančių institucijų veiklos principai ir atliktų patikrinimų kokybė bei skaičius, taip pat statistika ir priežastys, dėl kurių nacionalinės valdžios institucijos tam tikrais atvejais neatsižvelgė į OLAF ataskaitas; be to, mano, kad į ataskaitą turėtų būti įtrauktos sukauptos žinios, kurios leistų geriau apibrėžti OLAF strategiją ir prioritetus, taikytinus specialiųjų tyrimų metu, pradėti specialias iniciatyvas ir gerinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis bei didinti OLAF ir vietos priežiūros institucijų veiksmingumą;

43.  pažymi tai, kad pagal ES teisės aktus valstybės narės turi pranešti apie visus pažeidimus ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tada, kai baigiasi metų ketvirtis, per kurį dėl pažeidimo buvo vykdomas administracinis ar ikiteisminis tyrimas ir (arba) buvo gauta naujos informacijos apie jau žinomą pažeidimą; todėl ragina valstybes nares dėti visas pastangas, įskaitant nacionalinių administracinių procedūrų modernizavimą, kad būtų sumažintas laikotarpis nuo pažeidimo nustatymo iki momento, kai apie jį yra pranešama;

44.  ragina Komisiją iš naujo pradėti direktyvos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos pagal baudžiamosios teisės nuostatas (2001/0115(COD)), kurią nuo 2002 m. blokuoja Taryba, ir reglamento dėl abišalės administracinės pagalbos siekiant apsaugoti Bendrijų finansinius interesus (2004/0172 (COD)), kurį nuo 2005 m. blokuoja Taryba, tvirtinimo procedūrą;

oo   o

45. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF Priežiūros komitetui ir OLAF.

  • [1]  http://ec.europa.eu/anti_fraud/reports/olaf/2008/EN.pdf
  • [2]  http://ec.europa.eu/anti_fraud/reports/sup_comm/2008-2009/Activity-report_en.pdf
  • [3]  OL C 295, 2008 11 18, p. 1.
  • [4]  OL C 269, 2009 11 10, p. 1.
  • [5]  Priimti tekstai. P7_TA(2009)0090.
  • [6]  OL L 390, 2006 12 30, p. 1.
  • [7]  OL L 355, 2006 12 15, p. 56.
  • [8]  2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1975/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL L 368, 2006 12 23, p. 74).
  • [9]  OL L 328, 2006 11 24., p. 59.
  • [10]  OL L 76, 2005 3 22., p. 16.
  • [11]  OL L 309, 2005 11 25., p. 15.
  • [12]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0020.

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (27.1.2010)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos. Kova su sukčiavimu. 2008 m. metinė ataskaita
(2009/2167(INI))

Nuomonės referentė: Erminia Mazzoni

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimų, apie kuriuos pranešė Komisija, susijusių su struktūriniais fondais, 2008 m. padaugėjo 6,7 proc., palyginti su 2007 m., ir tai didžiausias procentais išreikštas padidėjimas, palyginti su ankstesniais metais, susijęs su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir Europos socialiniu fondu (ESF); vis dėlto su džiaugsmu pažymi, kad pažeidimų finansinis poveikis sumažėjo 27 proc.;

2.  mano, kad bendras pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičiaus padidėjimas rodo padidėjusias valstybių narių pastangas pagerinti savo kontrolės sistemas, taip pat tiki, kad naujosios taisyklės, nustatytos pagal struktūrinių fondų reglamentus 2007‑2013 m. laikotarpiui, padės sumažinti pažeidimų lygį ateinančiais metais; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos Regioninės politikos ir Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generaliniams direktoratams atlikus 545 vykdomų programų valdymo ir kontrolės sistemų veikimo veiksmingumo vertinimą buvo padaryta išvada, kad 2008 m. tik 31 proc. šių sistemų veikė gerai ir kad reikia didelių valstybių narių pastangų siekiant pagerinti jų valdymo ir kontrolės sistemų veikimą; taigi ragina, kad atitinkamos audito institucijos ir kitos kontrolės įstaigos stiprintų kontrolę, siekdamos užtikrinti didesnį Europos fondų lėšų naudojimo skaidrumą ir kuo labiau sumažinti jų netinkamą naudojimą; tai pat atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, siekdama užtikrinti, kad būtų tinkamai palyginti duomenys apie pažeidimus pavienėse valstybėse narėse, pabrėžė, kad didelis sumų, kurios gautos padarant pažeidimą ir apie kurias buvo pranešta, skaičius nebūtinai reiškia, kad vienose šalyse buvo daugiau sukčiavimo atvejų ir pažeidimų nei kitose. „To priežastis gali būti daugiau atliktų patikrinimų“[1];

3.  atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų 2008 m. biudžeto įgyvendinimo ataskaitą ir apgailestauja, kad Audito Rūmai skyriuje dėl sanglaudos politikos pabrėžė, jog buvo nustatytas 11 proc. klaidų lygis; pabrėžia, kad Audito Rūmų nustatyti pažeidimai kai kuriais atvejais galėjo baigtis sukčiavimu, ir atitinkamai laikosi nuomonės, kad reikėtų imtis ryžtingų veiksmų, kad šis klaidų lygis būtų sumažintas; vis dėlto turi mintyje tai, kad Europos Audito Rūmų 2008 m. biudžeto įgyvendinimo ataskaitoje nenagrinėjamas 2007‑2013 m. laikotarpis, kai buvo patobulintos kontrolės sistemos;

4. pripažįsta, kad kilo didelių sunkumų panaudojant struktūrinių fondų lėšas, ypač naujosiose valstybėse narėse, kurios turi laikytis griežtų ir dažnai sudėtingų reikalavimų, norėdamos panaudoti joms skirtas lėšas; taigi džiaugiasi šių valstybių narių įdėtomis pastangomis pagerinti savo įgyvendinimo pajėgumus ir kviečia jas paspartinti šį darbą, kad galėtų parodyti apčiuopiamus rezultatus per priimtiną laiką;

5. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Europos Audito Rūmų 2008 m. biudžeto įgyvendinimo ataskaita didžiausia apskaičiuoto klaidų lygio dalis susijusi su tinkamumo finansuoti klaidomis; pabrėžia, kad siekdama sumažinti tam tikrų klaidų, susijusių su tinkamumo finansuoti klausimais ir viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimais, riziką, Komisija ne tik turėtų atlikti labiau specializuotą šių sričių auditą, bet ir parengti valstybėms narėms ir jų regioninėms ir vietos valdžios institucijoms skirtas prevencines gaires, kaip teisingai taikyti šias taisykles;

6. primygtinai reikalauja, kad Komisija apribotų praktiką, į kurią atkreipė dėmesį Audito Rūmai, kai valstybės narės neatlikusios veiksmingo ex-ante patikrinimo pakeičia Komisijos atmestas netinkamas išlaidas naujomis išlaidomis, kurios taip pat netinkamos;

7. apgailestauja, kad beveik 18 proc. atvejų vis dar pranešama apie ilgesnius kaip dveji metai vėlavimus; pabrėžia, kad svarbu sutrumpinti laikotarpį nuo pažeidimo aptikimo iki pranešimo apie jį, kad Komisija galėtų teisingai ir laiku išanalizuoti kintančias tendencijas ir modelius, susijusius su pažeidimais ir sukčiavimu;

8. pritaria 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatui „Siekiant bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo“ (COM(2008)0866) ir pritaria nuomonei, kad kiekvienam sektoriui, tinkamai atsižvelgiant į jo atitinkamas ypatybes ir taisykles, reikėtų nustatyti atskirą toleruotiną klaidų rizikos lygį; pritaria 5 proc. toleruotinam rizikos lygiui struktūriniams fondams ir siekdamas nesumažinti novatoriškų projektų galimybių rekomenduoja leisti jiems nustatyti aukštesnį toleruotiną lygį, nes juos įgyvendinant dėl jų eksperimentinio pobūdžio kyla didesnė klaidų rizika;

9. džiaugiasi kai kurių valstybių narių padarytais patobulinimais derinant savo pranešimo apie pažeidimus sistemas ir plačiau naudojantis kovos su sukčiavimu informacijos sistema (angl. AFIS); ragina valstybes nares, kurios dar nėra įdiegusios elektroninių pranešimo sistemų, kuo greičiau tai padaryti atsižvelgiant į teigiamus rezultatus, kurių jos pasiekė duomenų kokybės ir pranešimo terminų laikymosi srityse;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares elgtis visapusiškai atsakingai ir labiau stengtis išvengti pažeidimų, administracinių klaidų ir trūkumų, taip pat prašo aiškiau apibrėžti, kas yra pažeidimas, klaida ir sukčiavimas; ragina valstybes nares paspartinti teisminės valdžios reformą ir kovą su sukčiavimu bei ragina Komisiją imtis taisomųjų priemonių tuomet, kai aptinkama nukrypimų nuo taisyklių, ir užtikrinti, kad dėl šio proceso neatsirastų naujų klaidų;

11. kritiškai vertina tai, kad ankstesniuoju etapu nebuvo įvardytas mažas itin suinteresuotų valstybių narių skaičius ir kad joms nebuvo skirta griežtesnė bausmė; mano, kad valstybių narių, į kurias buvo atkreiptas dėmesys keletą kartų, atveju Komisija, Audito Rūmai, OLAF ir Parlamentas turi nedelsiant parengti kiekvienai šaliai skirtą specialią tikrinimo ir kontrolės sistemą;

12. ragina Komisiją ir Audito Rūmus atidžiau kontroliuoti, kaip vykdomi nacionaliniai įsipareigojimai viešai skelbti apie ES struktūrinių fondų paramą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją intensyviau tikrinti, ar parama teikiama teisėtai pagal struktūrinių fondų reglamentus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.1.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Jean-Paul Besset, Victor Boştinaru, Sophie Briard Auconie, Zuzana Brzobohatá, John Bufton, Alain Cadec, Salvatore Caronna, Ricardo Cortés Lastra, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Elie Hoarau, Seán Kelly, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Ramona Nicole Mănescu, Riikka Manner, Iosif Matula, Miroslav Mikolášik, Franz Obermayr, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Nuno Teixeira, Michael Theurer, Viktor Uspaskich, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Vasilica Viorica Dăncilă, Karima Delli, Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Veronica Lope Fontagné, Elisabeth Schroedter, Richard Seeber, Patrice Tirolien, Sabine Verheyen, Iuliu Winkler

  • [1]  SEC(2009) 1003, p. 87.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.3.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Jean-Pierre Audy, Inés Ayala Sender, Andrea Češková, Andrea Cozzolino, Ryszard Czarnecki, Luigi de Magistris, Tamás Deutsch, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Martin Häusling, Ville Itälä, Cătălin Sorin Ivan, Elisabeth Köstinger, Bogusław Liberadzki, Monica Luisa Macovei, Christel Schaldemose, Bart Staes, Georgios Stavrakakis, Søren Bo Søndergaard

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Monika Hohlmeier, Marian-Jean Marinescu, Véronique Mathieu, Olle Schmidt, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Petru Constantin Luhan, Iosif Matula

 39.