PRANEŠIMAS dėl universitetų ir įmonių dialogo. Naujoji Europos universitetų modernizavimo partnerystė

29.3.2010 - (2009/2099(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Pál Schmitt
Nuomonės referentė (*):
Teresa Riera Madurell, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl universitetų ir įmonių dialogo. Naujoji Europos universitetų modernizavimo partnerystė

(2009/2099(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Naujoji universitetų modernizavimo partnerystė. ES forumas „Universitetų ir įmonių dialogas““ (COM(2009)0158),

–    atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (COM(2006)0208),

–    atsižvelgdamas į po 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos susitikimo paskelbtas pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–    atsižvelgdamas į po 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo paskelbtas pirmininkavusios valstybės narės išvadas, ypač susijusias su investavimu į žmones ir darbo rinkų modernizavimu,

–    atsižvelgdamas į po 2009 m. kovo 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo paskelbtas pirmininkavusios valstybės narės išvadas, ypač susijusias su visapusišku pasinaudojimu atnaujinta Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija,

–    atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms[1],

–    atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)[2],

–    atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu“[3],

–    atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo[4],

–    atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 4d. Regionų komiteto nuomonę dėl universitetų ir įmonių dialogo [5] ir į 2009 m. gruodžio 17 d. Europos ekonominio ir socialinio komiteto nuomonę[6],

–    atsižvelgdamas į Europos Parlamento paskelbtą tyrimą „Tolesnis universitetų ir įmonių dialogo plėtojimas“,

–    atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7‑0108/2010),

A.  kadangi 2009 m. kovo 19–20 d. susirinkusi Europos Vadovų Taryba ragino valstybes nares skatinti partnerystes verslo, mokslinių tyrimų, švietimo ir mokymo srityse,

B.   kadangi 2009 m. balandžio 28-29 d. įvykusios Europos švietimo ministrų konferencijos komunikate raginama, kad viešojoje politikoje būtų „visiškai pripažįstama įvairių aukštojo mokslo uždavinių reikšmė – nuo mokymo ir mokslinių tyrimų iki paslaugų vietos bendruomenei bei įsipareigojimo skatinti socialinę sanglaudą ir kultūros vystymąsi“;

C.  kadangi universitetai, turint mintyje trejopą jų vaidmenį (švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės), atlieka svarbiausią vaidmenį kuriant Europos Sąjungos ateitį ir šviečiant jos piliečius ir kadangi aukštojo mokslo uždavinys – sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje būtų skatinamas savarankiškumas, kūrybiškumas ir tinkamas žinių panaudojimas,

D.  kadangi valstybės narės ir toliau išlieka atsakingos už švietimo politikos rengimą, taip pat už savo švietimo sistemos organizavimą, turinį ir reformas,

E.   kadangi įvairių Europos dalių gyventojų ekonominis ir visuomeninis lygis yra skirtingas, taigi reikia pasirūpinti, kad visi Europos Sąjungos piliečiai turėtų vienodas galimybes mokytis, ir paremti nepasiturinčius gabius jaunuolius,

F.   kadangi dėl ekonomikos krizės, kuriai tęsiantis prarandamos darbo vietos, ypač svarbu vykdyti veiksmingesnį mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą,

G.  kadangi būtina nedelsiant visose šalyse, kurios pasirašė Bolonijos procesą, įgyvendinti nuoseklų metodą, jį koordinuoti ir skatinti, ypač studentų judumo ir visapusiško diplomų pripažinimo srityse, ir kadangi tam reikalinga tinkamas šio proceso įvertinimas, kuris padėtų nustatyti sunkumus ir kliūtis,

H.  kadangi Europos Komisijai tenka svarbus vaidmuo siekiant palengvinti ES valstybių narių ir ES kaimyninių šalių informacijos ir geros praktikos mainus,

I.    kadangi dėl aukštojo mokslo institucijų, verslo bendruomenių ir bendradarbiavimo būdų įvairovės sudėtinga susitarti, koks turėtų būti idealaus bendradarbiavimo modelis, kuris atitiktų kiekvienos Europos institucijos profilį, prioritetus ir reikalavimus; kadangi bet kokiomis sąlygomis reikėtų išsaugoti universitetų autonomiją ir galimybes siekiant savo tikslų rinktis pačius tinkamiausius verslo partnerystės modelius,

J.    kadangi švietimas yra visos visuomenės užduotis ir todėl valstybė negali vengti savo finansinės atsakomybės,

K.  kadangi aukštasis mokslas išlieka viešoji atsakomybė ir todėl universitetams reikalingas valstybės finansavimas, kad būtų vienodai finansuojamos visos studijų kryptys, pvz., humanitariniai mokslai; kadangi svarbu finansiškai remti universitetus, pvz., vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, ir tuo pat metu užtikrinti jų autonomiją ir kokybę,

L.   kadangi švietimas ir mokymas, kurie turėtų padėti įgyti bendrosios ir pilietinės kultūros pagrindus, yra puikios priemonės padėti nepakankamai išsivysčiusiems regionams įveikti atsilikimą ir ypač reikšmingi ne tik darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo skatinimo, bet ir kultūrinio ir intelektualinio pliuralizmo bei pilietiškumo skatinimo srityse,

M.  kadangi universitetų ir įmonių bendradarbiavimas remiamas pagal daugelį ES programų, tačiau institucijos ne visada koordinuoja šiuos veiksmus tarpusavyje,

1.   pritaria minėtam Komisijos komunikatui „Naujoji universitetų modernizavimo partnerystė. ES forumas „Universitetų ir įmonių dialogas“, taip pat ateities bendradarbiavimo sritims, kurioms komunikate siūloma skirti daugiausia dėmesio;

2.   teigiamai vertina Komisijos komunikatą, kuriame įvertinami pirmieji treji ES forumo „Universitetų ir įmonių dialogas“ darbo metai ir nustatomi ateities uždaviniai, pvz., parama naujovėms, mokslinių tyrimų skatinimas, verslumo ugdymas, žinių perdavimo plėtojimas ir jaunų mokslo darbuotojų pritraukimas į Europos darbo rinką;

3.   pripažįsta, kad minėtame komunikate nustatyti uždaviniai nėra nauji ir kad iki šiol jie nebuvo sprendžiami sėkmingai; vis dėlto mano, kad nuolatinis dialogas ir bendradarbiavimas regionų, valstybių ir Europos lygmenimis, įskaitant keitimąsi pažangiąja programų ir priemonių įgyvendinimo patirtimi, yra itin svarbūs mezgant glaudesnius universitetų ir verslo bendruomenių ryšius ir partnerystes ir tokiu būdu pašalinant galimas jas skiriančias kultūrines, institucines ir veiklos kliūtis, taip pat padedant kurti žinių visuomenę, plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir užtikrinti geresnes darbo rinkos perspektyvas absolventams;

4.   pripažįsta, jog Europos universitetai yra labai skirtingi turint mintyje jų dydį, išteklius, studijų metodus, organizaciją, nacionalinį savitumą ir pobūdį; vis dėlto mano, kad kiekvienas iš jų savaip galėtų gauti naudos iš nacionalinio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo su verslo bendruomene, jei aiškiai suvokiamos tikrosios aplinkybės, kuriomis yra plėtojami jų mokslinių tyrimų ir švietimo pajėgumai; laikosi nuomonės, kad ir regionų lygmeniu daug prisidedama siekiant universitetų ir verslo bendruomenės bendradarbiavimo;

5.   teigiamai vertina tai, kad 2009 m. balandžio 28-29 d. įvykusios Europos švietimo ministrų konferencijos komunikate pabrėžiamas jų įsipareigojimas „įgyvendinti Europos aukštojo mokslo erdvės – erdvės, kurioje valstybė prisiima atsakomybę už aukštąjį mokslą, o visos aukštojo mokslo įstaigos, atlikdamos įvairius uždavinius, atsižvelgia į visuomenės poreikius plačiąja prasme, –tikslus“;

6.   pritaria požiūriui, kad artimiausiu metu verslo ir aukštojo mokslo institucijų dialogas turėtų išlikti vienu iš prioritetų, kaip ir dialogas bei bendradarbiavimas su visais kitais visuomenės sektoriais, kad visi šie veikėjai galėtų naudotis kultūros, mokslo ir technikos žiniomis, sukuriamomis ir platinamomis aukštojo mokslo institucijų; pabrėžia, kad reikia išlaikyti intelektinę ir finansinę aukštųjų mokyklų nepriklausomybę nuo verslo ir neturi atsirasti aukštojo mokslo priklausomybės nuo verslo ryšių; pabrėžia, kad universitetai bet kokiomis sąlygomis turėtų savarankiškai spręsti dėl mokymo planų ir valdymo struktūrų;

7.   ragina valstybes nares būti sąmoningas ir imtis konkrečių veiksmų, kai dėl teisinės ir finansinės sistemos universitetų pastangos bendradarbiauti su verslo sektoriumi vis dar neatlyginamos ar netgi joms kliudoma;

8.   pabrėžia, kad universitetų ir įmonių dialogas neturėtų būti susijęs tik į matematika, gamtos mokslais ir technologijomis (MST), bet turėtų apimti visas studijų kryptis, pvz., humanitarinius mokslus;

9.   mano, kad būtina stiprinti ir tarpdisciplininius bei transdisciplininius švietimo ir mokslinių tyrimų programų ryšius, ir universitetų bendradarbiavimą, ir kad informacijos bei komunikacijos technologijos yra pagrindinė šios srities priemonė;

10. ragina gerinti Europos universitetų veiklos kokybę ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) pavyzdžiu įgyvendinti žinių trikampio (moksliniai tyrimai, švietimas, naujovės) principą atsižvelgiant į poreikį turėti glaudesnes verslo ir universitetų sąsajas ir kartu skatina universitetus vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų programą atsižvelgti į savo pagrindinės įtakos sferos socialinę ir ekonominę aplinką;

11. pabrėžia, kad užtikrinus glaudesnį universitetų ir įmonių dialogą bei bendradarbiavimą bus sudaryta daugiau galimybių gauti abipusės naudos, kai ne tik skatinamas ekonomikos augimas, bet ir gaunama nauda platesniu socialiniu požiūriu, nes prisidedama prie žinių visuomenės nuolatinio tobulinimo;

12. pabrėžia, kad šiuo požiūriu glaudesnio universitetų ir įmonių dialogo ir bendradarbiavimo nauda būtų taip pat reikšminga siekiant glaudesnio universitetų ir nacionalinių, Europos ir tarptautinių institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų dialogo ir bendradarbiavimo, taip pat apskritai siekiant geresnės universitetų ir visuomenės sąveikos;

13. ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas ir toliau kartu su privataus sektoriaus subjektais plėtoti ir finansuoti veiksmus, kuriuos vykdant stiprinama universitetų ir įmonių sąveika ir šalinamos jiems trukdančios administracinės kliūtys; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Struktūrinių fondų reglamentą sudaroma galimybė finansuoti MVĮ paramos priemones taikant vadinamąją žinių talonų sistemą, kuri šiuo metu naudojama keliose valstybėse narėse;

14. siūlo ypatingą dėmesį skirti MVĮ (mažųjų ir vidutinių įmonių) prieigai prie universitetinio mokslo ir mokslinių tyrimų užtikrinti tiek didinant valstybės finansavimą, tiek lengvinant biurokratinę naštą;

15. pabrėžia, jog reikia vertinti ir skatinti tyrinėjimą bei mokslinius tyrimus ne tik mokslo ir technologijų srityse, bet ir socialinėje bei žmogaus srityse, kur šiuolaikiniam verslui teikiamos vertingos žinios;

16. labiau remia mažų ir vidutinių mokslinių tyrimų projektų vaidmenį, nei kompetencijų tinklus, kurie grindžiami dideliais integruotais projektais;

17. ragina įmones ir universitetus veikti kartu, kad kai kuriuose universitetų skyriuose būtų subalansuotas nevienodas pasiskirstymas pagal lytį;

Mokymasis visą gyvenimą

18. primena apibrėžties „mokymasis visą gyvenimą“ svarbą ir tai, kad ji aprėpia daug sąvokų, pradedant visą gyvenimą trunkančiu bendruoju lavinimu ir baigiant savišvieta ir neformaliuoju švietimu, taip pat ekonominiu, socialiniu, kultūriniu, pilietiniu bei profesiniu švietimu ir mokymu;

19. pabrėžia, kad mokantis visą gyvenimą palaikomas nuolatinis ryšys ne tik su švietimu ir mokymu, bet ir su kultūra, todėl itin svarbu, kad ES ragintų, nacionalinės valstybės remtų, o viešieji universitetai rūpintųsi ir skatintų įtraukti humanitarinius mokslus į savo studijų programas;

20. primena, kad vienas iš pagrindinių raginimų yra didinti investicijas į Europos žmogiškuosius išteklius siekiant, kad ES teiktų pirmenybę svarbiausiam savo turtui - žmonėms, kurie galėtų prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos sąlygų;

21. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia kuo labiau pritaikyti mokymosi visą gyvenimą galimybes prie atskirų asmenų, pažeidžiamų socialinių grupių ir darbo rinkos poreikių, pabrėžia, jog šiems poreikiams nuolat kintant tęstinis švietimas tampa būtinybe, ir ypač atkreipia dėmesį į su tuo susijusius socialinius ir finansinius uždavinius; primena, kad nebeįmanoma dirbti toje pačioje vietoje visą gyvenimą, todėl būtina mokytis ir persikvalifikuoti; pakartoja, kad svarbu sukurti tinkamas sąlygas nuo vaikystės skatinti teigiamą požiūrį į mokymąsi;

22. pabrėžia, kad mokymasis, informuotumas ir lavinimasis visą gyvenimą yra ne tik labai svarbūs pranašumai darbo rinkoje, bet ir būtina individo intelektinio vystymosi bei asmenybės atsiskleidimo sąlyga;

23. pabrėžia, kad labai svarbu kurti ir remti modernius mokymosi visą gyvenimą internetu metodus, kad mokymas vyktų tiesiogiai ir užimtų mažiau įmonių darbuotojų laiko;

24. atsižvelgdamas į tai, kad demografinė padėtis Europoje keičiasi (visuomenę sudaro vis daugiau senesnio amžiaus žmonių), taip pat į darbo rinkos sąlygas, kurios kinta dėl ekonominės, socialinės ir darbo krizės, ragina universitetus numatyti platesnes galimybes mokyti ir, sprendžiant naujus uždavinius, moderninti mokymo programas, kad būtų pagerinti Europos darbo jėgos įgūdžiai;

25. taip pat atsižvelgdamas į tai, kad švietimas yra viena svarbiausių ir veiksmingiausių socialinės įtraukties ir kovos su skurdu bei nelygybe priemonių, ragina universitetus numatyti platesnes galimybes ir neįgaliems asmenims naudotis mokymo ir tarptautinių mainų programomis;

26. pabrėžia, kad svarbu perduoti suaugusiųjų įgytas žinias, įgūdžius ir patirtį ir jais keistis, tokiu būdu darbo rinkoje konsultuoti jaunesnes kartas, pvz., taikant kuravimo programas;

27. siūlo toliau naudotis naujais pedagoginiais metodais, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas eksperimentiniam mokymuisi, e. mokymuisi ir suderintoms mokymosi formoms;

28. pabrėžia, kad reikia sukurti, skatinti ir įtvirtinti stipresnę mokymosi kultūrą ir kad tęstinis mokymasis bei persikvalifikavimas įvairiais gyvenimo etapais yra ypač svarbus Europos konkurencingumui didinti ir jos augimui bei darbo vietų kūrimui skatinti;

29. pabrėžia, kad reikia užtikrinti daugiau galimybių skatinti nuolatinį prisitaikymą prie kintančios darbo rinkos – tai Europos Sąjungos prioritetinis klausimas, ypač šiuo recesijos laikotarpiu - skatinant mokymąsi visą gyvenimą, ypač rengiant nuotolinio mokymosi kursus, kurie būtų specialiai pritaikyti prie naujų technologijų, ir kursus, skirtus vyresniems kaip 45 metų amžiaus žmonėms, kurie yra labiau pažeidžiami ir kuriems kyla didesnis socialinės atskirties pavojus;

30. ragina įmones labiau skatinti savo darbuotojus mokytis, pvz., organizuojant tęstinius seminarus ir finansuojant magistrantūros ir doktorantūros studijas;

31. siūlo naują konsultacijų visą gyvenimą principą, kurį taikant universitetai, studentai ir įvairiausių ekonominių bei socialinių sluoksnių atstovai galėtų pasinaudoti informacija, surinkta toliau atidžiai stebint absolventų veiklą siekiant įvertinti socialinį ir ekonominį švietimo programų naudingumą;

32. primena būtinybę toliau siekti, kad virtualus mokymasis būtų patrauklesnis ir būtų sudarytos galimybės taip mokytis;

Judumas, partnerystės ir mokymo programos

33. pakartoja, kad judumas – Europos aukštojo mokslo srities, kurioje Europos universitetai kviečiami imtis novatoriškos, didelių pokyčių ir metodiškos mokymo programos reformos, kertinis akmuo; pabrėžia, kad siekiant iš naujo apibrėžti pagrindinius Bolonijos proceso tikslus po 2010 m. judumas turėtų būti politinis prioritetas;

34. pabrėžia, kad judumas keliaujant iš vienos šalies į kitą, taip pat judumas universitetuose ir verslo įmonėse yra pagrindinis glaudesnio dviejų pasaulių bendradarbiavimo veiksnys;

35. ragina Komisiją siūlyti teisės sistemą, pagal kurią būtų remiamas universitetų ir įmonių darbuotojų, taip pat studentų ir dėstytojų judumas ir jam būtų sukurtos palankesnės sąlygos, taip pat pabrėžti poreikį pripažinti ir patvirtinti šią mokymosi ir mokymo formą;

36. ragina ne tik plėsti ir plėtoti tokias individualias judumo programas, kaip „Erasmus programa jauniesiems verslininkams“ ir „Erasmus programa amato besimokantiems asmenims“, bet ir organizuoti podiplominių studijų aukštos kompetencijos magistro programas bendradarbiaujant su įvairiais universitetais ir aktyviai dalyvaujant verslo įmonėms, taip pat skiriant stipendijas studentams ir numatant paskatas mokslininkams; mano, kad įgyvendinant šias iniciatyvas galėtų būti prisidedama siekiant judumo, kalbų mokymosi ir daugiakultūrės bei verslumo patirties įgijimo tikslų;

37. pabrėžia, kad aukštojo mokslo institucijos turi teikti daugiau užklasinio kitų kalbų mokymosi galimybių, atsižvelgiant į tai, kad gebėjimas kalbėti užsienio kalbomis itin svarbus siekiant skatinti ir remti judumą bei studentų, mokslininkų, mokytojų ir įmonių darbuotojų mainus;

38. ragina universitetus tirti naujus viešųjų institucijų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo metodus, visų pirma pasitelkiant bendrus viešuosius ir privačiuosius naujovių fondus, kad būtų pagerintas judumas visose srityse;

39. pabrėžia, kad turėdami naujų technologijų srities įgūdžių, studentai įgyja svarbių pranašumų, suteikiančių jiems didesnes galimybes darbo rinkoje;

40. atsižvelgdamas į gerąją kitų šalių patirtį mokymo srityje siūlo, kad Europos Sąjungai nepriklausančios šalys būtų pakviestos dalyvauti ES forume siekiant dalytis patirtimi ir rūpesčiais bei diskutuoti apie juos, turint mintyje tai, kad tokios diskusijos turėtų būti grindžiamos apibrėžtais tikslais, terminologija ir sąvokomis, taip pat dėmesys turėtų būti sutelktas į konkrečias veiklos sritis;

41. pabrėžia būtinybę tinkamai parengti ir išmokyti mokytojus, atsakingus už verslumą skatinančių užsiėmimų vedimą; remia pasiūlymą įtraukti verslumo kultūros dalyką į mokymo programas, pradedant nuo pradinių mokyklų mokymo programų;

42. ragina verslo pasaulio atstovus aktyviai dalyvauti rengiant mokomąją medžiagą apie verslininkystės veikimo būdą, kuria būtų galima naudotis visais švietimo sistemos etapais, o dėl jos naudojimo švietimo įstaigos galėtų nuspręsti savarankiškai, ir reguliariai supažindinti su įsidarbinimo galimybėmis, kurias jie gali pasiūlyti studentams;

43. ragina verslo pasaulį prisidėti prie universitetų programų pritaikymo, kuriant ir finansuojant specialius kursus, kuriais būtų siekiama išsamiai supažindinti studentus su įmonių veiklos taisyklėmis;

44. ragina išnagrinėti ir skatinti galimybę įtraukti dėstytojus į įmonių, o verslininkus į universitetų veiklą;

45. pabrėžia naujų technologijų, skatinančių judumą ir įmonių, studentų, dėstytojų bei mokslininkų bendradarbiavimą, svarbą;

46. primena, kad įvairių formų prekybos verslas turi būti laikomas viena iš galimybių įsidarbinti jauniems absolventams, ir kad aukštojo mokslo institucijos privalo suteikti savo studentams gilių žinių apie visas verslo formas, įskaitant socialinę ir solidariąją ekonomiką, bei išsamiai supažindintų su atsakingo ir etiško valdymo sąvokomis;

47. pabrėžia, kad universitetų ir įmonių dialogas ir bendradarbiavimas turėtų būti grindžiami tarpusavio sąveika, pasitikėjimu, abipuse pagarba ir skaidrumu skatinant universitetus būti labiau verslius, o įmones labiau remtis žiniomis; pakartoja, kad šį tikslą galima pasiekti, pavyzdžiui, pradėjus taikyti vadinamąją žinių talonų sistemą, kuri šiuo metu taikoma keliose valstybėse narėse ir kuri suteikia galimybių būtent MVĮ didinti savo mokslinių tyrimų pajėgumus, nepakenkiant universitetų nepriklausomumui, autonomiškumui ir visuomeniškumui;

48. pripažįsta, kad teikiant švietimą ir atliekant mokslinius tyrimus reikia stiprinti daugiadisciplininį požiūrį į žinias, ir todėl mano, kad ir universitetams, ir įmonėms galėtų būti naudingas daugiadisciplininių ir tarpdisciplininių bei verslumo įgūdžių plėtojimas bendromis jėgomis, taip pat lankstumas siekiant pritaikyti mokslo, specialybės ir specializacijos sritis ekonomikos, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, poreikiams; atkreipia dėmesį į sėkmingas iniciatyvas, pvz., studentų ir darbuotojų stažuotes, verslininkų kaip kviestinių dėstytojų veiklą, studijas, kai derinamas praktinis darbas įmonėje ir teorinis mokymasis universitete, ir bendro personalo panaudojimą;

49. pabrėžia, kad siekiant puoselėti studentų verslumo dvasią visi dalyviai (mokslo darbuotojai, studentai ir verslo atstovai) turėtų būti tinkamai informuojami apie priemones ir mechanizmus, kuriais jie gali pasinaudoti siekiant produktyvesnio, veiksmingesnio ir abipusiai naudingesnio bendradarbiavimo; mano, kad būtina, viena vertus, intensyvinti šio sektoriaus universitetų mokslo darbuotojų mokymus vykdant tokias iniciatyvas, kaip mokymasis visą gyvenimą, kita vertus, universitetams atverti savo duris verslo įmonėms ir darbdaviams, kad jie galėtų patarti mokymo ir ugdymo turinio, žinių bei įgūdžių, kuriuos studentai turėtų įgyti, klausimais;

50. rekomenduoja instituciniu lygmeniu apsaugoti universitetinius karjeros konsultacijų centrus, tęsti jų plėtrą ir glaudžiau susieti juos su darbo rinka;

51. pabrėžia, kad svarbu į mokymo programas plačiai įtraukti darbinę, ypač aukštojo mokslo studentų, praktiką įmonėse, už kurią būtų atlyginama finansiškai arba skiriami kreditai pagal Europos kreditų perkėlimo sistemą;

52. ragina Komisiją pradėti Europoje esamoms pramonės doktorato programoms prilygstančią Europos pramonės doktorato programą, kuri būtų Marie Curie veiklos bendrojoje programoje dalis, siekiant skatinti Europos bendrovėms įperkamus tikslinius mokslinius tyrimus, taip pat verslo sektoriaus indėlį į Europos universitetus;

53. siūlo verslo asociacijoms bendradarbiauti su universitetais siekiant sukurti veiksmingas studijų programas, kurios padėtų studentams greitai prisitaikyti verslo pasaulyje;

54. pabrėžia, jog svarbu, kad verslo pasaulis remtų universitetus, ir ragina įmones teikti stipendijas sudarant studentams galimybes įgyti žinių ir įgūdžių, kurie yra itin vertingi darbo rinkoje;

55. pabrėžia, kaip svarbu žinias bei aukštojo mokslo ir verslo pasaulių bendradarbiavimo rezultatus perduoti visuomenei;

56. ragina įmones daugiau remti jaunus talentingus žmones suteikiant jiems stipendijų;

Research

57. pabrėžia būtinybę įmonėms didinti savo įsisavinimo pajėgumus, kad jos galėtų naudoti ir transformuoti universitetų kuriamas žinias, plėtotų vidinius tyrimus, mokymąsi visą gyvenimą ir tęstinį švietimą ir įsitrauktų į aktyvią akademinės bendruomenės informavimo apie savo poreikius ir daktaro ir podaktarines studijas baigusių asmenų ir mokslininkų įdarbinimo politiką;

58. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų įstaigose reikia darbuotojų specialistų, kurie galėtų nustatyti ir valdyti žinių išteklius bei verslo potencialą;

59. mano, jog itin svarbu perdavinėti žinias atviroje aplinkoje; pripažįsta, kad šiam tikslui siekti esama įvairių priemonių, pvz., leidinių ir seminarų, technologijų perdavimo biurų, regioninio bendradarbiavimo, paramos pradedančioms verslą įmonėms ir mokslo įstaigų įsteigtoms įmonėms (angl. start-ups ir spin-offs), bendrai atliekamų mokslinių tyrimų ir mokslo darbuotojų judumo; vis dėlto mano, kad itin svarbūs yra socialinis ir žmogiškasis sąveikos aspektai; taigi labai pritaria iniciatyvoms stiprinti tiesioginę universitetų ir įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių sąveiką;

60. teigiamai vertina tai, kad sukurtas bendras Europos verslo ir naujovių centrų tinklas, į kurio veiklą įeina paslaugos, kurias šiuo metu teikia Europos informacijos centrai ir naujovių perdavimo centrai;

61. mano, kad plėtojant žinių perdavimą būtina ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu didinti mokslo darbuotojų judumą tarp valstybių ir tarp universitetų ir įmonių tinkamai užtikrinant nediskriminavimo principą; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares ir Komisiją nuodugniai peržiūrėti esamą teisinę ir finansinę sistemą ir pašalinti bereikalingas judumo kliūtis ypatingą dėmesį skiriant akademinės kvalifikacijos pripažinimui ir biurokratijos mažinimui; ragina universitetus užtikrinti darbuotojams lankstesnes dviejų krypčių karjeros galimybes;

62. ragina Komisiją skatinti konkurencingos ES intelektinės nuosavybės rinkos plėtojimą, tokiu būdu universitetams, viešosioms mokslinių tyrimų organizacijoms ir MVĮ atsirastų galimybės rasti partnerių ir investuotojų į savo intelektinės nuosavybės teises, gebėjimus ir žinias; pažymi, kad intelektinės nuosavybės teisių valdymas galėtų būti profesionalesnis daugelyje universitetų;

63. pabrėžia, kad reikia nedelsiant dėti pastangų ir skatinti, kad būtų taikomas bendras Europos patentas, kuris ypač MVĮ užtikrintų nebrangią, našią, veiksmingą ir aukštos kokybės naujoviškų produktų ir paslaugų apsaugą bei suderintą Europos patento ginčų nagrinėjimo sistemą;

64. atkreipia dėmesį į tai, kad bendras universitetų ir įmonių dalyvavimas įgyvendinant valstybės ir privataus sektorių partnerystės programas, pvz., Europos technologijų platformų, bendrų technologijų iniciatyvų ir žinių ir naujovių bendrijų, galėtų prisidėti didinant žinių panaudojimą ir padėti ES spręsti svarbiausius jai tenkančius uždavinius; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į atsakingos partnerystės gaires;

65. pripažindamas, kad kiekvienas bendradarbiavimas vyksta jam taikant konkretų požiūrį ir kad esama skirtingo pobūdžio bendradarbiavimo priemonių, mano, jog daug ko pasimokyti galima iš sėkmingų organizacijų, pavyzdžių ir vaidmenų modelių ir kad reikėtų užtikrinti platesnį pažangiosios patirties pavyzdžių skleidimą ir didesnes galimybes su jais susipažinti; ypač pabrėžia tai, kad reikia atsižvelgti į geros praktikos, kuri taikoma naujoviškose įmonėse, pavyzdžius, taip pat į įgyvendinant šeštąją bendrąją mokslinių tyrimų programą sukauptas žinias, susijusias su bendradarbiavimu doktorantūros studijų srityje;

66. mano, kad siekiant glaudesnių verslo ir mokslinių tyrimų bendruomenių bei universitetų ryšių valstybės narės ir Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas fondams, ligoninėms, valstybiniams ir privatiems universitetams bendrai dalyvauti švietimo ir mokslinių tyrimų skatinimo procese;

Gera praktika

67. atkreipia dėmesį į geros praktikos pavyzdžius Europos Sąjungoje ir už jos ribų ir juos teigiamai vertina, nes tai parodo tokio bendradarbiavimo vertę visoms susijusioms šalims, taip pat atsižvelgia į tai, kad tokių pavyzdžių reikia siekiant sudaryti tinkamas sąlygas dialogui ir didinti sėkmės galimybes;

68. pritaria Komisijos iniciatyvai sudaryti geriausios praktikos pavyzdžių aprašą ir ragina, kad juo galėtų pasinaudoti visos suinteresuotosios šalys, veiksmingai skleidžiant visus originalius praktikos pavyzdžius;

69. ragina Europos Komisiją skatinti naujų formų strateginę įmonių, universitetų ir kitų švietimo ir mokymo lygmenų partnerystę, visų pirma vidurinių mokyklų ar profesinio ugdymo agentūrų, taip pat siekiant atnaujinti dėstytojų pasirengimą; tokia partnerystė gali numatyti ir sektoriaus organizacijų dalyvavimą;

70. siūlo sukurti tinklalapį, kuriame būtų galima dalytis patirtimi ir ją skleisti, visų pirma skelbti geros praktikos pavyzdžius ir įkvėpti lankytojus bei suteikti jiems reikiamas priemones ir mechanizmus, kurie padėtų kurti ir įgyvendinti bendradarbiavimo projektus, ir atkreipia dėmesį į naujų technologijų panaudojimo svarbą siekiant puoselėti glaudesnį universitetų ir verslo bendruomenių bendradarbiavimą;

71. tikisi, remiantis kai kurių valstybių narių gerąja patirtimi, paskatinti Europos dieną, skirtą jauniesiems išradėjams arba naujovėms, išradimams ar jaunų europiečių sukurtiems patentams;

72. ragina Komisiją ir toliau skatinti dialogą nacionaliniu, vietos ir regioniniu lygiu sutelkiant dėmesį ties geriausia praktika, ir užtikrinti, kad dialoge dalyvautų visos suinteresuotos šalys (pvz., socialiniai partneriai), visų formų įmonės (mažosios ir vidutinės, socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės ir pan.) bei trečiųjų šalių (nevyriausybinių organizacijų ir pan.) atstovai, siekiant pabrėžti papildomą ekonominę ir socialinę tokio universitetų ir verslo įmonių bendradarbiavimo naudą;

73. siekiant užtikrinti ES veiksmų nuoseklumą ir vengti dvigubos veiklos ragina Komisiją sudaryti generalinių direktoratų lygmens darbo grupę, kuri vertintų ir vystytų šio dialogo ir kitų iniciatyvų sąveiką, atsižvelgdama į tai, kad diskusijose turėtų būti aptariami politikos prioritetai ir finansavimo galimybės;

74. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  OL C 290, 2007 12 4, p. 1.
• [2]  OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
• [3]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0013.
• [4]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0423.
• [5]  CdR 157/2009 fin.
• [6]  SOC/347.

AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios aplinkybės

2000 m. kovo mėn. Lisabonoje ir 2002 m. kovo mėn. Barselonoje įvykusiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose buvo nuspręsta nustatyti kelis strateginius tikslus: siekti, kad ES iki 2010 m. taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, kad ES švietimo ir mokymo sistemos iki 2010 m. taptų pasauliniu kokybės standartu, ir sukurti Europos mokslinių tyrimų bei naujovių erdvę.

2005 m. spalio mėn. Hampton Court (Jungtinė Karalystė) įvykusiame neoficialiame Europos aukščiausio lygio susitikime ir 2007 m. kovo mėn. įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Europos valstybių ir vyriausybių vadovai pabrėžė žinių trikampio (švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių) svarbą ES konkurencingumui.

Universitetų ir verslo įmonių ryšių svarba Europoje aiškiai pabrėžiama Komisijos komunikate „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“[1]. Komunikate atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europoje siekiant sėkmingai pereiti prie žinių ekonomikos ir žinių visuomenės universitetai atlieka pagrindinį vaidmenį. Be to, komunikate pabrėžiama, kad, jei Europa nenori pralaimėti pasaulinės konkurencinės kovos švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, būtina iš esmės pertvarkyti ir modernizuoti šį sektorių.

Siekiant šio tikslo komunikate siūloma devyniose srityse imtis šių pokyčių:

§ pašalinti Europos universitetų aplinkoje esančias kliūtis;

§ užtikrinti tikrą universitetų autonomiją ir atskaitomybę;

§ siūlyti struktūrinės partnerystės su verslo bendruomene paskatų;

§ siūlyti darbo rinkai tinkamą įgūdžių ir kompetencijų derinį;

§ mažinti finansavimo spragą ir užtikrinti didesnį švietimo bei mokslinių tyrimų srities finansavimo veiksmingumą;

§ stiprinti interdiscipliniškumą ir transdiscipliniškumą;

§ aktyvinti žinias sąveikaujant su visuomene;

§ įvertinti kompetenciją aukščiausiu lygiu;

§ siekti, kad Europos aukštojo mokslo erdvė ir Europos mokslinių tyrimų erdvė būtų labiau pastebimos ir patrauklesnės pasauliui.

Universitetai raginami veikti išvien su žemesnės pakopos formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigomis bei verslo įmonėmis, nes tai „padės universitetams viešinti įvairią savo veiklą ir įtikinti visuomenę, vyriausybes ir privatųjį sektorių, kad verta į jas investuoti“. Komunikate taip pat siūloma, kad įmonės[2] padėtų universitetams pertvarkyti mokymo planus, valdymo struktūras ir prisidėtų finansiškai.

Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo[3] nurodoma, kad, siekdami pažangios partnerystės ir ieškodami naujų bendradarbiavimo būdų, universitetai ir įmonės turėtų plėtoti dialogą ir abipusius mainus.

Norėdama pradėti universitetų ir įmonių dialogą Komisija 2008 m. vasario mėn. surengė pirmąjį forumą, 2009 m. vasario mėn. įvyko antrasis forumas, taip pat tuo laikotarpiu surengti keli teminiai seminarai[4]. Forumo „Universitetų ir įmonių dialogas“ dalyviai dažnai atkreipdavo dėmesį į dabartinį ekonomikos nuosmukį ir teigdavo, kad tokiomis sąlygomis labai svarbu imtis plėtoti geresnius įmonių ir universitetų ryšius, nes tai – vadinamojo Europos žinių trikampio (moksliniai tyrimai, švietimas, naujovės) stiprinimo priemonė.

Komunikatas

2009 m. balandžio 2 d. Komisija paskelbė komunikatą „Naujoji universitetų modernizavimo partnerystė. ES forumas „Universitetų ir įmonių dialogas““[5]. Forumas suburia aukštojo mokslo įstaigas, įmones, verslo asociacijas ir valdžios institucijas siekiant keistis geriausia praktika ir aptarti bendras problemas.

Komunikate:

§ aptariama pirmaisiais forumo veiklos metais sukaupta patirtis ir kita svarbi Europos lygmens veikla, universitetų ir įmonių bendradarbiavimo iššūkiai ir kliūtys, spręstinos problemos, geroji patirtis ir metodai, kuriais būtų galima pasinaudoti. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente[6] šis aspektas aptariamas plačiau;

§ pateikiama tolesnės forumo veiklos pasiūlymų;

§ nustatomi konkretūs tolesni universitetų ir įmonių bendradarbiavimo stiprinimo veiksmai.

Komisija siūlo tęsti dialogą vykdant forumo veiklą ir organizuojant plenarinius posėdžius, teminius seminarus, sukuriant tinklalapį ir užtikrinant aktyvesnį atitinkamų atstovų, taip pat regioninių valdžios institucijų ir ES nepriklausančių veikėjų dalyvavimą.

Pranešėjo pareiškimas

Pranešėjas pritaria priimtam Komisijos požiūriui ir remia forumo darbą. Valstybės narės atsakingos už švietimo ir mokymo politiką, o ES turi remti nacionalinių sistemų tobulinimą, suteikdama papildomų ES lygmens priemonių, skatindama abipusį mokymąsi ir sudarydama geresnes sąlygas keistis informacija ir gera praktika. Pranešėjas mano, kad forumas galėtų būti traktuojamas kaip papildoma priemonė siekiant, kad minėtieji mainai iš tikrųjų vyktų.

Dėl greitai besikeičiančios darbo aplinkos, žinių ekonomikos ir vis greitėjančio technologijų plėtros tempo Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijoms kyla vis naujų problemų, tačiau taip pat atsiranda naujų galimybių, kurias reikėtų veiksmingai išnaudoti. Atsižvelgiant į tai, itin svarbu siekti kokybiškų aukštojo mokslo įstaigų ir verslo įmonių partnerysčių.

Tikima, kad švietimo ir verslo įstaigų bendradarbiavimas vietos, regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis būtų veiksminga priemonė siekiant panaikinti švietimo įstaigų specialistų tiekimo ir darbo rinkos specialistų paklausos dėsningumų skirtumus. 2009 m. gegužės 12 d. valstybių narių vyriausybių vadovų tarybos išvadose akcentuojama, „kad švietimo ir mokymo institucijų bei darbdavių partnerystėms tenka ypatingas vaidmuo didinant besimokančiųjų galimybes įsidarbinti, jų verslumo potencialą ir gilinant jų žinias apie darbo pasaulį“.

Pranešėjas mano, kad aukštojo mokslo institucijų indėlis į žinių visuomenę yra būtinas, tačiau vien jo neužtenka; prisidėti turi ir kitos suinteresuotosios šalys (įmonės, valdžios institucijos), kartu jie turėtų sukurti bendrą aplinką, kurioje galima būtų vadovautis atitinkama sistema ir (arba) modeliu arba juos būtų galima pritaikyti atskirais atvejais.

Pranešėjas svarstymui pateikia šiuos klausimus:

§ siekiant sėkmingo universiteto ir įmonių dialogo reikia dėti daug pastangų ir tvirtai įsipareigoti, taip pat stiprinti universiteto ir verslo įmonių ryšius – šiuo tikslu reikėtų užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą vietos, regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

§ kas dar turėtų dalyvauti šiame dialoge? T. y., ar tai turėtų būti dvišalė ar trišalė partnerystė (universitetai, verslo įmonės, vyriausybės);

§ reikia geros praktikos Europos Sąjungoje ir už jos ribų pavyzdžių siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas dialogui ir padidinti sėkmės galimybes;

§ ateityje reikia numatyti konkretų modelį ir(arba) strategiją, pagal kurią būtų vedamas universitetų ir įmonių dialogas, taip pat turi būti nuolat ieškoma naujų būdų tobulėti ir siekiama prisitaikyti prie naujų poreikių;

§ ką tik aukštąsias mokyklas pabaigę absolventai turėtų geresnių karjeros galimybių ir galbūt net siektų sukurti savo įmones, jeigu profesinio mokymo ir aukštųjų mokyklų programose būtų numatytas įsidarbinimas MVĮ ir studentams būtų sudaromos galimybės gauti patirties;

§ kursų turinys turėtų būti atnaujinamas ir reformuojami mokymo planai siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius (siekiant spręsti įsidarbinimo klausimą ir skatinant verslumą);

§ Aukštojo išsilavinimo įstaigų personalas turėtų būti įvairesnis (akademikų ir verslo pasaulio atstovų mišinys) ir šios įstaigos savo personalui bei studentams turėtų suteikti įgūdžių, kurių reikia sudėtingame šių dienų pasaulyje, tačiau mokymo kokybė, kuri yra lemiamas studento sėkmės veiksnys, neturi nukentėti;

§ reikia skatinti verslumą, tačiau pastebima, kad modernus verslininkas veikia labai sudėtingame pasaulyje, kuriame susiduria su naujomis problemomis ir iššūkiais. Visų pirma, jis susiduria su skirtingomis kultūromis globalizuotame pasaulyje, kuriame iš tikrųjų veikia tarptautiniai tinklai ir kuriame nemokant kalbų neišvengiama kliūčių. Turint tai mintyje, reikia primygtinai raginti įgyti įvairių su kalbomis susijusių įgūdžių, nes jie piliečiams užtikrintų visapusišką ekonominę, socialinę ir kultūrinę naudą.

Universitetų ir įmonių santykiai yra sudėtingi ir priklauso nuo daugybės veiksnių, pvz., universitetų finansavimo būdų, šalies verslo aplinkos ir mokymo planų (pradedant pradinio ugdymo mokymo planais).

• [1]  COM (2006)0208.
• [2]  Terminas „įmonės“ vartojamas plačia prasme siekiant nurodyti subjektą, kuris užsiima ekonomine veikla nepaisant jo teisinio pobūdžio.
• [3]  Priimti tekstai, 2008 9 23, P6_TA(2008)0423.
• [4]  Tęstinis švietimas ir mokymasis visą gyvenimą (Briuselis, 2008 m. birželio 30 d.); Mokymo planai ir verslumas (Tenerifė, 2008 m. spalio 30-31 d.); Žinių perdavimas (Briuselis, 2008 m. lapkričio 7 d.).
• [5]  COM(2009)0158.
• [6]  SEC(2009)0425.

NUOMONĖ Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (25.2.2010)

pateiktas Kultūros ir švietimo komitetui

dėl universitetų ir įmonių dialogo. Naujoji Europos universitetų modernizavimo partnerystė

(2009/2099(INI))

Nuomonės referentė: Teresa Riera Madurell

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   teigiamai vertina Komisijos komunikatą, kuriame įvertinami pirmieji treji ES forumo „Universitetų ir įmonių dialogas“ darbo metai ir nustatomi ateities uždaviniai, pvz., parama naujovėms, mokslinių tyrimų skatinimas, verslumo ugdymas, žinių perdavimo plėtojimas ir jaunų mokslo darbuotojų pritraukimas į Europos darbo rinką;

2.   pripažįsta, kad minėtame komunikate nustatyti uždaviniai nėra nauji ir kad iki šiol jie nebuvo sprendžiami sėkmingai; vis dėlto mano, kad nuolatinis dialogas ir bendradarbiavimas regionų, valstybių ir Europos lygmenimis, įskaitant keitimąsi pažangiąja programų ir priemonių įgyvendinimo patirtimi, yra itin svarbūs mezgant glaudesnius universitetų ir verslo bendruomenių ryšius ir partnerystes ir tokiu būdu pašalinant galimas jas skiriančias kultūrines, institucines ir veiklos kliūtis, taip pat padedant kurti žinių visuomenę, plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir užtikrinti geresnes darbo rinkos perspektyvas absolventams;

3.   pripažįsta, jog Europos universitetai yra labai skirtingi turint mintyje jų dydį, išteklius, studijų metodus, organizaciją, nacionalinį savitumą ir pobūdį; vis dėlto mano, kad kiekvienas iš jų savaip galėtų gauti naudos iš nacionalinio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo su verslo bendruomene, jei aiškiai suvokiamos tikrosios aplinkybės, kuriomis yra plėtojami jų mokslinių tyrimų ir švietimo pajėgumai; laikosi nuomonės, kad ir regionų lygmeniu daug prisidedama siekiant universitetų ir verslo bendruomenės bendradarbiavimo;

4.   pabrėžia būtinybę įmonėms didinti savo įsisavinimo pajėgumus, kad jos galėtų naudoti ir transformuoti universitetų kuriamas žinias, plėtotų vidinius tyrimus, mokymąsi visą gyvenimą ir tęstinį švietimą ir įsitrauktų į aktyvią akademinės bendruomenės informavimo apie savo poreikius ir daktaro ir podaktarines studijas baigusių asmenų ir mokslininkų įdarbinimo politiką;

5.   pabrėžia, kad pastebima vis daugiau absolventų ir darbo rinkoje ieškomų darbuotojų kvalifikacijos skirtumų, ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikes prognozes dėl darbo rinkoje reikalaujamų įgūdžių siekiant, kad švietimo sistemos programos būtų suderintos su ekonomikos tendencijomis;

6.   pabrėžia, kad mokslinių tyrimų įstaigose reikia darbuotojų specialistų, kurie galėtų nustatyti ir valdyti žinių išteklius bei verslo potencialą;

7.   ragina ne tik plėsti ir plėtoti tokias individualias judumo programas, kaip „Erasmus programa jauniesiems verslininkams“ ir „Erasmus programa amato besimokantiems asmenims“, bet ir organizuoti podiplominių studijų aukštos kompetencijos magistro programas bendradarbiaujant su įvairiais universitetais ir aktyviai dalyvaujant verslo įmonėms, taip pat skiriant stipendijas studentams ir numatant paskatas mokslininkams; mano, kad įgyvendinant šias iniciatyvas galėtų būti prisidedama siekiant judumo, kalbų mokymosi ir daugiakultūrės bei verslumo patirties įgijimo tikslų;

8.   pabrėžia, kad universitetų ir įmonių dialogas ir bendradarbiavimas turėtų būti grindžiami tarpusavio sąveika, pasitikėjimu, abipuse pagarba ir skaidrumu skatinant universitetus būti labiau verslius, o įmones labiau remtis žiniomis; pakartoja, kad šį tikslą galima pasiekti, pavyzdžiui, pradėjus taikyti vadinamąją žinių talonų sistemą, kuri šiuo metu taikoma keliose valstybėse narėse ir kuri suteikia galimybių būtent MVĮ didinti savo mokslinių tyrimų pajėgumus, nepakenkiant universitetų nepriklausomumui, autonomiškumui ir visuomeniškumui;

9.   pabrėžia, kad siekiant puoselėti studentų verslumo dvasią visi dalyviai (mokslo darbuotojai, studentai ir verslo atstovai) turėtų būti tinkamai informuojami apie priemones ir mechanizmus, kuriais jie gali pasinaudoti siekiant produktyvesnio, veiksmingesnio ir abipusiai naudingesnio bendradarbiavimo; mano, kad būtina, viena vertus, intensyvinti šio sektoriaus universitetų mokslo darbuotojų mokymus vykdant tokias iniciatyvas, kaip mokymasis visą gyvenimą, kita vertus, universitetams atverti savo duris verslo įmonėms ir darbdaviams, kad jie galėtų patarti mokymo ir ugdymo turinio, žinių bei įgūdžių, kuriuos studentai turėtų įgyti, klausimais;

10. pabrėžia, kad reikia užtikrinti daugiau galimybių skatinti nuolatinį prisitaikymą prie kintančios darbo rinkos – tai Europos Sąjungos prioritetinis klausimas, ypač šiuo recesijos laikotarpiu - skatinant mokymąsi visą gyvenimą, ypač rengiant nuotolinio mokymosi kursus, kurie būtų specialiai pritaikyti prie naujų technologijų, ir kursus, skirtus vyresniems kaip 45 metų amžiaus žmonėms, kurie yra labiau pažeidžiami ir kuriems kyla didesnis socialinės atskirties pavojus;

11. mano, jog itin svarbu perdavinėti žinias atviroje aplinkoje; pripažįsta, kad šiam tikslui siekti esama įvairių priemonių, pvz., leidinių ir seminarų, technologijų perdavimo biurų, regioninio bendradarbiavimo, paramos pradedančioms verslą įmonėms ir mokslo įstaigų įsteigtoms įmonėms (angl. start-ups ir spin-offs), bendrai atliekamų mokslinių tyrimų ir mokslo darbuotojų judumo; vis dėlto mano, kad itin svarbūs yra socialinis ir žmogiškasis sąveikos aspektai; taigi labai pritaria iniciatyvoms stiprinti tiesioginę universitetų ir įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių sąveiką;

12. pabrėžia, kad užtikrinus glaudesnį universitetų ir įmonių dialogą bei bendradarbiavimą bus sudaryta daugiau galimybių gauti abipusės naudos, kai ne tik skatinamas ekonomikos augimas, bet ir gaunama nauda platesniu socialiniu požiūriu, nes prisidedama prie žinių visuomenės nuolatinio tobulinimo;

13. pritaria Komisijos pasirengimui sukurti tinklalapį, kuriame būtų dalijamasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir jie būtų platinami, ir atkreipia dėmesį į naujų technologijų panaudojimo svarbą siekiant puoselėti glaudesnį universitetų ir verslo bendruomenių bendradarbiavimą;

14. teigiamai vertina tai, kad sukurtas bendras Europos verslo ir naujovių centrų tinklas, į kurio veiklą įeina paslaugos, kurias šiuo metu teikia Europos informacijos centrai ir naujovių perdavimo centrai;

15. mano, kad plėtojant žinių perdavimą būtina ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu didinti mokslo darbuotojų judumą tarp valstybių ir tarp universitetų ir įmonių tinkamai užtikrinant nediskriminavimo principą; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares ir Komisiją nuodugniai peržiūrėti esamą teisinę ir finansinę sistemą ir pašalinti bereikalingas judumo kliūtis ypatingą dėmesį skiriant akademinės kvalifikacijos pripažinimui ir biurokratijos mažinimui; ragina universitetus užtikrinti darbuotojams lankstesnes dviejų krypčių karjeros galimybes;

16. pabrėžia, kad šiuo požiūriu glaudesnio universitetų ir įmonių dialogo ir bendradarbiavimo nauda būtų taip pat reikšminga siekiant glaudesnio universitetų ir nacionalinių, Europos ir tarptautinių institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų dialogo ir bendradarbiavimo, taip pat apskritai siekiant geresnės universitetų ir visuomenės sąveikos;

17. ragina Komisiją skatinti konkurencingos ES intelektinės nuosavybės rinkos plėtojimą, tokiu būdu universitetams, viešosioms mokslinių tyrimų organizacijoms ir MVĮ atsirastų galimybės rasti partnerių ir investuotojų į savo intelektinės nuosavybės teises, gebėjimus ir žinias; pažymi, kad intelektinės nuosavybės teisių valdymas galėtų būti profesionalesnis daugelyje universitetų;

18. pabrėžia, kad reikia nedelsiant dėti pastangų ir skatinti, kad būtų taikomas bendras Europos patentas, kuris ypač MVĮ užtikrintų nebrangią, našią, veiksmingą ir aukštos kokybės naujoviškų produktų ir paslaugų apsaugą bei suderintą Europos patento ginčų nagrinėjimo sistemą;

19. pripažįsta, kad teikiant švietimą ir atliekant mokslinius tyrimus reikia stiprinti daugiadisciplininį požiūrį į žinias, ir todėl mano, kad ir universitetams, ir įmonėms galėtų būti naudingas daugiadalykinių ir tarpdalykinių bei verslumo įgūdžių plėtojimas bendromis jėgomis, taip pat lankstumas siekiant pritaikyti mokslo, specialybės ir specializacijos sritis ekonomikos, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, poreikiams; atkreipia dėmesį į sėkmingas iniciatyvas, pvz., studentų ir darbuotojų stažuotes, verslininkų kaip kviestinių dėstytojų veiklą, studijas, kai derinamas praktinis darbas įmonėje ir teorinis mokymasis universitete, ir bendro personalo panaudojimą;

20. atkreipia dėmesį į tai, kad bendras universitetų ir įmonių dalyvavimas įgyvendinant valstybės ir privataus sektorių partnerystės programas, pvz., Europos technologijų platformų, bendrų technologijų iniciatyvų ir žinių ir naujovių bendrijų, galėtų prisidėti didinant žinių panaudojimą ir padėti ES spręsti svarbiausius jai tenkančius uždavinius; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į atsakingos partnerystės gaires;

21. ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas ir toliau kartu su privataus sektoriaus subjektais plėtoti ir finansuoti veiksmus, kuriuos vykdant stiprinama universitetų ir įmonių sąveika ir šalinamos jiems trukdančios administracinės kliūtys; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Struktūrinių fondų reglamentą sudaroma galimybė finansuoti MVĮ paramos priemones taikant vadinamąją žinių talonų sistemą, kuri šiuo metu naudojama keliose valstybėse narėse;

22. pripažindamas, kad kiekvienas bendradarbiavimas vyksta jam taikant konkretų požiūrį ir kad esama skirtingo pobūdžio bendradarbiavimo priemonių, mano, jog daug ko pasimokyti galima iš sėkmingų organizacijų, pavyzdžių ir vaidmenų modelių ir kad reikėtų užtikrinti platesnį pažangiosios patirties pavyzdžių skleidimą ir didesnes galimybes su jais susipažinti; ypač pabrėžia tai, kad reikia atsižvelgti į geros praktikos, kuri taikoma naujoviškose įmonėse, pavyzdžius, taip pat į įgyvendinant šeštąją bendrąją mokslinių tyrimų programą sukauptas žinias, susijusias su bendradarbiavimu doktorantūros studijų srityje;

23. mano, kad siekiant glaudesnių verslo ir mokslinių tyrimų bendruomenių bei universitetų ryšių valstybės narės ir Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas fondams, ligoninėms, valstybiniams ir privatiems universitetams bendrai dalyvauti švietimo ir mokslinių tyrimų skatinimo procese.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.2.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Lena Ek, Ioan Enciu, Norbert Glante, Fiona Hall, Edit Herczog, Romana Jordan Cizelj, Arturs Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Niki Tzavela, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	António Fernando Correia De Campos, Ilda Figueiredo, Yannick Jadot, Oriol Junqueras Vies, Ivailo Kalfin, Silvana Koch-Mehrin, Bernd Lange, Alajos Mészáros, Tiziano Motti, Vladko Todorov Panayotov, Silvia-Adriana Ţicău, Hermann Winkler

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.3.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Badia i Cutchet, Malika Benarab-Attou, Lothar Bisky, Piotr Borys, Santiago Fisas Ayxela, Mary Honeyball, Cătălin Sorin Ivan, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Marek Henryk Migalski, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Pál Schmitt, Marco Scurria, Timo Soini, Emil Stoyanov, Hannu Takkula, László Tőkés, Marie-Christine Vergiat, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Ivo Belet, Luigi Berlinguer, Nadja Hirsch, Oriol Junqueras Vies, Iosif Matula, Georgios Papanikolaou, Mitro Repo, Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein