Procedūra : 2009/2213(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0111/2010

Pateikti tekstai :

A7-0111/2010

Debatai :

PV 20/04/2010 - 8
CRE 20/04/2010 - 8

Balsavimas :

PV 05/05/2010 - 13.51
CRE 05/05/2010 - 13.51
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0141

PRANEŠIMAS     
PDF 207kWORD 148k
29.3.2010
PE 430.963v04-00 A7-0111/2010

dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos

(2009/2213(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos

(2009/2213(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į penkių Europos Sąjungos valstybių bei Lotynų Amerikos ir Karibų jūros (LAKR) šalių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimų, vykusių Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28– 9 d.), Madride (2002 m. gegužės 17–18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28–29 d.) ir Limoje (2008 m. gegužės 16–17 d), metu priimtas deklaracijas,

–    atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 13–14 d. Prahoje vykusio keturioliktojo Rio de Žaneiro grupės ir ES valstybių ministrų susitikimo metu parengtą bendrą komunikatą,

–    atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 13–14 d. Prahoje vykusio Europos Sąjungos trejeto ir Centrinės Amerikos šalių ministrų konferencijos (San Chosė dialogas) metu parengtą bendrą komunikatą,

–    atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 1 d. Estorilyje (Portugalija) vykusio devynioliktojo Lotynų Amerikos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo metu parengtą deklaraciją (Lisabonos deklaracija),

–    atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“ (COM(2009) 0495),

–    atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Europos Sąjungos Vadovų Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykių,

–    atsižvelgdamas į Europos ir Lotynų Amerikos šalių Parlamentinės Asamblėjos (EuroLat) rezoliucijas, ypač į 2007 m. gruodžio 20 d. rezoliuciją dėl ES ir Lotynų Amerikos šalių santykių atsižvelgiant į 5-ąjį aukščiausiojo lygio susitikimą Limoje, ypatingą dėmesį atkreipiant į demokratišką valdymą, į 2009 m. balandžio 8 d. rezoliuciją dėl Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartijos ir į 2009 m. spalio 15 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystės, atsižvelgiant į 2010 m. gegužės mėnesį vyksiantį VI aukščiausiojo lygio susitikimą, projektą,

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliucijas dėl globalinės partnerystės ir dėl bendrosios Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos valstybių santykių strategijos(1), taip pat į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės(2), 2008 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 5-ojo Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje(3),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl moterų žudymo (isp. feminicidios) Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, ir į Europos Sąjungos vaidmenį kovoje su šiuo reiškiniu(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0111/2010),

A. kadangi ES ir Lotynų Amerikos dviejų regionų strateginė partnerystė labai svarbi, taip pat kadangi abiem regionams labai svarbu ir toliau plėtoti ir gerinti šią partnerystę,

B.  kadangi vienas iš Ispanijos pirmininkavimo ES ir būsimų Belgijos bei Vengrijos pirmininkavimo prioritetų yra ES ir Lotynų Amerikos santykių stiprinimas,

C. kadangi nuo pirmojo aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio 1999 m., ši dviejų regionų strateginė partnerystė toli pažengė, ypač aukščiausiojo lygio susitikimo Vienoje metu, kai buvo įsteigta EurLat Parlamentinė Asamblėja – dviejų regionų strateginės partnerystės parlamentinė šaka, tačiau yra daugiau sunkumų ir iššūkių, kuriuos reikia nugalėti;

D. kadangi vienas pagrindinių dviejų regionų strateginės partnerystės tikslų – regionų integracija ir regioninių bei dvišalių, taip pat strateginių partnerysčių asociacijos susitarimų sudarymas;

E.  kadangi Pietų Amerikos tautų sąjunga (UNASUR), – nors ir kitokio pobūdžio nei įvairūs kontinentinės integracijos procesai (CAN, MERCOSUR, SICA) organizacija, – gali paskatinti šiuos integracijos procesus,

F.  kadangi išlieka esamų ir būsimų konfliktų tarp Lotynų Amerikos šalių galimybė, palankiai vertintina tai, kad subsidiarumo principą taikydamos vyriausybės pasinaudoja visomis Lotynų Amerikos teisinių institucijų galimybėmis prieš kreipdamosi į kitas institucijas už žemyno ribų,

G. kadangi pastaraisiais metais Lotynų Amerikos karinės išlaidos labai išaugo,

H. kadangi ši dviejų regionų strateginė partnerystė jau sustiprino abiejų jos šalių tarpusavio koordinavimą tarptautiniuose forumuose ir institucijose, kadangi reikia siekti ne tik parengti bendrą darbotvarkę, bet ir toliau koordinuoti pozicijas pasaulinės svarbos klausimais ir atsižvelgti į abiejų šalių interesus ir rūpesčius;

I.   kadangi JAV išrinkta nauja valdžia, su kuria siejami dideli lūkesčiai,

J.   kadangi Lotynų Amerikos teritorijoje gyvena daugiau nei 600 milijonų asmenų, kurie sukuria apie 10 proc. pasaulio BVP, joje auga apie 40 proc. planetos augmenijos rūšių ir ji turi išskirtinius žmogiškuosius išteklius;

K. kadangi ES ir Lotynų Amerikos santykiai grindžiami bendromis vertybėmis, o pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra svarbiausias strateginės partnerystės aspektas,

L.  kadangi vystyti santykius su Lotynų Amerika naudinga abiem šalims ir gali būti pravartu visoms ES valstybėms narėms,

M. kadangi lyčių aspekto integravimas į visas politikos kryptis gali padėti visuomenei tapti teisingesnei ir demokratiškesnei, tokioje visuomenėje ir į moteris, ir į vyrus žiūrima kaip į lygius visais gyvenimo aspektais,

N. kadangi ES ir LAKR kartu apima daugiau nei milijardą gyventojų ir trečdalį visų Jungtinių Tautų valstybių narių;

O. kadangi ES teikia daugiausiai vystomosios pagalbos, yra pagrindinė investuotoja į Lotynų Ameriką, antra pagal svarbą prekybos partnerė (pirma MERCOSUR ir Čilėje) ir nuo dviejų regionų strateginės partnerystės sudarymo 1999 m. jau finansavo projektų ir programų už daugiau nei 3 000 milijonų eurų;

P.  kadangi 2010 m. pasaulis dar lėtai atsigauna nuo visuotinės recesijos ir nors Lotynų Amerikos šalys krizę atlaikė geriau nei kitos išsivysčiusios ekonomikos šalys ir 2010 m. jų ekonomika vidutiniškai augs beveik 3 proc., atsigavimas bus labai nevienodas, o augimas nepakankamas, siekiant aiškiai pagerinti socialines gyventojų sąlygas, kurie gauna daug prastesnę socialinę apsaugą negu Europos gyventojai;

Q. kadangi kai kuriose didelėse Lotynų Amerikos šalyse ir ES valstybėse narėse aukštas jaunimo nedarbo lygis,

R. kadangi, nepaisant didelės pažangos, regione matomi pavojingi vaikų ir motinų mirtingumo rodikliai,

S.  kadangi narkotikų gamyba ir prekyba išlieka labai rimta regiono problema; atsižvelgiant į tai, kad dėl kokos lapų auginimo Pietų Amerikoje iškilo ir išaugo politinė kultūrinė Jungtinių Tautų, kurios šią kultūrą draudžia, konvencijų ir rezoliucijų, ir oficialios kai kurių vyriausybių doktrinos, kaip antai Bolivijos, teigiančios, kad šis augalas priklauso vietinių kultūrai, kolizijos problema,

T.  atsižvelgiant į skurdą, nelygybę ir diskriminaciją, kurią patiria kai kurių daugelio Lotynų Amerikos šalių vietos bendruomenės,

U. kadangi reikia labai pagerinti svarbiausių sektorių, pavyzdžiui, energetikos, vandens, infrastruktūrų ir komunikacijų, veiklą ir pasiekti tokių rezultatų, kokių buvo pasiekta telekomunikacijų sektoriuje,

V. kadangi be atitinkamo infrastruktūrų vystymo bus sustabdyta Lotynų Amerikos regiono plėtra ir gebėjimas prisidėti prie integracijos procesų,

W. kadangi Lotynų Amerika labai susirūpinus dėl ES politikos imigracijos srityje ir kadangi reikia pasiekti susitarimą, kuriame būtų atsižvelgiama į visus teisėtus Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerių interesus, susijusius su šia jautria sritimi,

X. kadangi Europos investicijų bankas (EIB) Lotynų Amerikoje pradėjo veikti 1933 m. ir dabar (2007–2013 m) jis projektų finansavimui regione skyrė 2,8 milijardų eurų,

Y. kadangi paskutiniame Iberijos ir Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta, kad inovacijos ir žinios yra pagrindinės priemonės siekiant panaikinti skurdą, kovoti su alkiu ir siekti tvaraus vystymosi,

Z.  kadangi neseniai atliktame Iberijos ir Amerikos šalių švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ir Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonomikos komisijos (isp. CEPAL) tyrime teigiama, kad reikalingas 55 milijardų biudžetas siekiant per 10 metų, t. y. 2011–2021 m., įgyvendinti 2021 m. švietimo tikslus, skirtus pašalinti dabartinę didžiulę nelygybę ir neraštingumą, užtikrinti 15 milijonų 3–6 metų vaikų, neinančių į mokyklą, švietimą ir sukurti tvirtas ir veiksmingas profesinio mokymo sistemas, taip pat labai pagerinti jų galimybes stoti į universitetus,

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“, skirtą nustatyti, įvertinti ir pateikti veiklos pasiūlymus siekiant visavertės dviejų regionų strateginės partnerystės;

2. džiaugiasi pirmininkaujančios Ispanijos pastangomis, paskatinusiomis pasirašyti ES ir Centrinės Amerikos partnerystės sutartį ir daugiašalius prekybos susitarimus su Kolumbija ir Peru, taip pat tvirta valia bei noru atnaujinti ES ir MERCOSUR derybas;

3.  pakartoja, kad remia įvairius regioninės Lotynų Amerikos integracijos procesus, kuriais pagrįsta dviejų regionų strateginė partnerystė, ir tikisi, kad ši dviejų regionų strateginė partnerystė sudarys galimybes pagerinti pozicijų koordinavimą krizių ir pasaulinės svarbos klausimų atvejais, remiantis bendrais interesais, vertybėmis ir rūpesčiais;

4.  atsižvelgia į politinius pokyčius abiejuose regionuose ir teigia, kad reikia atidžiai stebėti įvykių raidą ir prireikus pakeisti Europos Sąjungos politiką Lotynų Amerikai ir pritaikyti ją prie naujų aplinkybių;

5.  pabrėžia, kad labai svarbūs tie principai ir vertybės, kuriais grindžiama dviejų regionų strateginė partnerystė, pavyzdžiui, pliuralistinės ir atstovaujamosios demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, žodžio laisvės, teisinės valstybės, teisės viršenybės, teisės į sąžiningą teismą, teisinio saugumo ir visų formų diktatūros ar autoritarizmo pasmerkimo;

6.  ragina visus dviejų regionų strateginės partnerystės subjektus vykdyti savo gero valdymo ir socialinio teisingumo įsipareigojimus;

EP strateginė Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos dviejų regionų strateginės partnerystės vizija

7.  patvirtina, kad pagrindinis Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos dviejų regionų strateginės partnerystės tikslas – iki 2015 m. sukurti Pasaulinę tarpregioninę Europos ir Lotynų Amerikos partnerystę politikos, ekonomikos, prekybos, socialinėje ir kultūros srityse, kuri užtikrintų tvarų abiejų regionų vystymąsi;

Priemonės, kuriomis siekiama pasaulinės tarpregioninės Europos ir Lotynų Amerikos partnerystės tikslų

(a) Politinėje dviejų regionų strateginės partnerystės srityje

8.  ragina pasinaudoti naujomis, įsigaliojus Lisabonos Sutarčiai atsiradusiomis, galimybėmis siekiant dviejų regionų strateginės partnerystės;

9.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų, kuriuos rems Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Lotynų Amerikos atžvilgiu vienybę, darną ir efektyvumą, taip pat ragina aktyviai dalyvauti būsimame Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių aukščiausiojo lygio susitikime, vyksiančiame 2010 m. gegužės mėnesį Madride;

10. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Tarybą nustatyti aiškias gaires, siekiant kuo geriau bendradarbiauti ir kartu skatinti veiksmingą daugiašališkumą, užtikrinti aplinkos ir gamtinių išteklių apsaugą, kovoti su klimato kaita, gerinti Jungtinių Tautų turimus gebėjimus palaikyti ir konsoliduoti taiką, užtikrinti, jog bus siekiama Tūkstantmečio Tikslų, taip pat vadovaujantis tarptautine teise kovoti su bendra grėsme, kylančia taikai ir saugumui, įskaitant prekybą narkotikais ir ginklais, organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą, kaip buvo nuspręsta Limoje;

11. taip pat ragina nustatyti tinkamus EuroLat Asamblėjos ir įvairių ES organų institucinio bendradarbiavimo mechanizmus, kaip buvo nuspręsta aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje išvadose;

12. dar kartą pakartoja, kad EIVT turi ateityje užtikrinti, kad į EP nuomonę būtų atsižvelgiama ES delegacijose, ypač esančiose labai svarbiuose regionuose, pavyzdžiui Lotynų Amerikoje, ir būtų sukurtas veiksmingas dialogas, užtikrinantis visavertį bendradarbiavimą su Parlamentu;

13. rekomenduoja patvirtinti Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartiją, kuri pagal susijusius Jungtinių Tautų ir tarptautinės teisės aktus apimtų bendros politinės veiklos ir saugumo strategijas ir kryptis siekiant užkirsti kelią bendroms grėsmėms, su kuriomis susiduria dviejų regionų strateginės partnerystės nariai;

14. palankiai vertina UNASUR atliktą darbą ir diplomatinius laimėjimus Pietų Amerikoje;

15. pabrėžia savo įsitikinimą, kad daugelio Lotynų Amerikos partnerių vidaus stabilumas vis dar priklauso nuo valstybės reformos, kurią vykdant ir priimant sprendimus reikia įtraukti visas vietos tautas ir kitas mažumas, taip siekiant išvengti bet kokios diskriminacijos ir paremti jų kultūros bei tradicijų išsaugojimą, nes tai dar labiau praturtintų visuomenę ir sustiprintų demokratinį valdymą;

16. perspėja, kad veiksmingas ir nepriklausomas teismų administravimas ir atsakingos, atskaitingos ir skaidrios valdančiosios institucijos veiksminga, žmogaus teises užtikrinanti politika suteikia piliečiams saugumo jausmą, padeda sustiprinti jų pasitikėjimą atstovaujančiąja parlamentine sistema ir užkerta kelią abejingumui;

17. ragina su paskirties ir kilmės bei tranzito šalimis tęsti ir plėtoti konstruktyvų dialogą migracijos Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos regionuose klausimais; šiuo požiūriu pritaria oficialiam visapusiškam dviejų regionų dialogui dėl migracijos tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių, kuris pradėtas 2009 m. birželio 30 d., taip skatinant Limos aukščiausiojo lygio susitikimo įsipareigojimų vykdymą; taip pat džiaugiasi dėl parlamentinėje EuroLat asamblėjoje įsteigtos migracijos darbo grupės, kuri siekia sukurti dialogo ir pasiūlymų šioje srityje forumą, siekdama atsižvelgti į abiems partnerėms opius klausimus šioje srityje;

18. atkreipiant dėmesį į šiuo metu vykdomus projektus Peru, Kolumbijoje ir Bolivijoje, rekomenduoja padidinti lėšas, skirtas narkotinių kultūrų išnaikinimui, vykdant alternatyvaus vystymosi finansavimo programas;

19. apgailestauja, kad kai kurios šalys, nepaisydamos didžiulių poreikių, kylančių dėl nepakankamo išsivystymo, skurdo, pandemijų, prastos mitybos, nusikalstamumo ir stichinių nelaimių, pirmiausia ypatingai didelį finansavimą skiria karinėms išlaidoms;

20. teigia, kad klimato kaita ir pasaulinis atšilimas turėtų ir toliau būti vienu politinės ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių darbotvarkės prioritetų; pabrėžia, kad būtina laikytis bendrų pozicijų įvairiuose, ypač JT organizuojamuose, forumuose, skirtuose dialogui aplinkos ir klimato kaitos klausimams, taip pat remti 2010 m. pabaigoje Meksikoje organizuojamą aukščiausiojo lygio susitikimą; taip pat po pirmojo abiejų regionų aplinkos apsaugos ministrų susitikimo 2008 m. kovo mėn. Briuselyje, prašo šių susitikimų tęstinumo; be to pabrėžia, kad neturtingiausieji, ir ypač vietos gyventojų bendruomenės, yra pirmosios klimato kaitos ir visuotinio atšilimo neigiamo poveikio aukos;

(b) Ekonominėje ir prekybos dviejų regionų strateginės partnerystės srityje

21. pakartoja savo pasiūlymą sukurti Europos ir Lotynų Amerikos visuotinės tarpregioninės partnerystės zoną, suderintą su modeliu „PPO ir regionai“, ir įgyvendinti šį procesą dviem etapais;

22. siekiant pabaigti pirmąjį etapą primygtinai skatina vėl tęsti Europos Sąjungos ir MERCOSUR partnerystės derybas, kadangi sėkmingai pasirašytas šio tipo partnerystės susitarimas būtų ypač svarbus ir paveiktų 700 milijonų asmenų, taip pat būtų daugiausiai siekiantis dviejų regionų susitarimas pasaulyje, taip pat iki aukščiausiojo lygio susitikimo Madride pabaigti Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo derybas, peržiūrėti 2003 m. ES ir Andų bendrijos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą ir išplėtoti galiojančius asociacijos susitarimus Meksika ir Čile; pabrėžia, kad derybos dėl ES ir Andų bendrijos šalių daugiašalio prekybos susitarimo buvo sėkmingai baigtos; stengsis deramai kruopščiai vykdyti šių susitarimų ratifikavimo Parlamente procedūrą, siekdamas užtikrinti, kad susitarimai turėtų teigiamą poveikį visiems abipusiai svarbiems aspektams;

23. primena, kad ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo derybos pradėtos remiantis regioniniu požiūriu ir pabrėžia, kad jas reikėtų baigti tuo pačiu būdu, užtikrinant, kad nė viena šalis neliktų nuošalyje;

24. siekiant pabaigti antrąjį etapą ir sudaryti pasaulinės tarpregioninės partnerystės susitarimą iki 2015 m., ragina teisiškai ir instituciškai visame geografiniame regione remti visas dviejų regionų strateginės partnerystės dalyves, taip pat numatyti bendras nuostatas ir taisykles, kurių laikantis būtų siekiama įgyvendinti įvairias laisves, siekiant sukurti kuo platesnę partnerystę, vieną vertus, detalizuojant Lotynų Amerikos vidaus integracijos susitarimus, kitą vertus, skatinant ES ir įvairių šalių bei regionų grupių asociacijos procesą;

(c) Socialinėje dviejų regionų strateginės partnerystės srityje

25. rekomenduoja Jungtinių Tautų aukšto lygio susitikime, vyksiančiame 2010 m., veikti suderintai ir koordinuoti abiejų regionų pozicijas siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ypač susijusių su kova su skurdu, stabilių ir kokybiškų darbo vietų kūrimu ir atskirtų grupių, ypač vietos gyventojų, vaikų, moterų ir neįgaliųjų socialine įtrauktimi;

26. mano, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – vieni iš svarbiausių tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2015 m. nukreipiant investicijas į skurdžiausias šalis ir skiriant jas labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, ir ragina abu regionus pasiekti bendrą sutarimą iki 2010 m. rugsėjo mėn. vyksiančio TVT aukšto lygio susitikimo;

27. tikisi, kad prasidėjęs rimtas ir išsamus dialogas mokslo, technologijos ir inovacijų klausimais gali duoti postūmį kuriant Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos inovacijos ir žinių erdvę, sekant inovacijų susitarimo su Čile pavyzdžiu;

28. pakartoja, kad švietimas ir investicijos į žmogiškuosius išteklius yra socialinės sanglaudos ir socialinio bei ekonominio vystymosi pagrindas ir reikalauja ryžtingų pastangų bei tinkamo finansavimo kovai su neraštingumu, kurio lygis vis dar išlieka aukštas kai kuriose regiono šalyse, ypač tarp mergaičių ir moterų, ir teisės į valstybinį nemokamą pradinį bei vidurinį išsilavinimą, kuris šiuo metu dėl lėšų stokos kai kurių valstybių biudžetuose ribotas; taigi, remia Lotynų Amerikos šalių švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (OEI) parengtą projektą „2021 m. švietimo tikslai – švietimas, kurio linkime tūkstantmečio kartai“;

29. pažymi, kad be svarbiausių socialinės ir ekonominės aplinkos pokyčių Lotynų Amerika negalės sukurti žinių visuomenės – svarbiausio strateginio vystymosi veiksnio;

30. džiaugiasi švietimo ir keitimosi žiniomis bei pažangiosios patirties teisės srityje iniciatyvomis, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos teisinių tyrimų, plėtros ir inovacijų centro įsteigimu, džiaugiasi 100 grupės sukūrimu ir tikisi, kad minėtosios iniciatyvos gali būti ypatingai naudingos priemonės siekiant remti Komisijos pastangas kurti dviejų regionų strateginę partnerystę;

31. pataria toms Lotynų Amerikos šalims, kurios turi ginčų su kaimyninėmis pasienio ar kitomis šalimis arba gali jų turėti (dėl valstybės sienų ar dėl kitų klausimų), dėti visas pastangas ir kreiptis į įvairių integracijos procesų ar bendro pobūdžio žemyno teismus, ir vengti perkėlimo į teismus kitame pusrutulyje;

32. džiaugiasi, kad siekiama lyčių lygybės; rekomenduoja vystyti ES ir Lotynų Amerikos bendradarbiavimo priemones, kuriomis skatinama stiprinti teisinę moterų padėtį, vienodas mokymosi ir darbo galimybes ir žmogaus bei socialines teises;

33. ragina, kad vykdant strateginę partnerystę, susijusios institucijos atitinkamais finansiniais ir techniniais ištekliais remtų politikos kryptis smurto prieš moteris prevencijos ir jų apsaugos nuo smurto srityje;

34. palankiai vertina Amerikos žmogaus teisių teismo neseniai priimtą sprendimą Campo Algodonero moterų nužudymo byloje Meksikoje, kuris sukuria precedentą visam regionui; ragina Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių vyriausybes ateityje savo veikloje vadovautis šiuo teismo sprendimu ir užtikrinti, kad kartu su griežtu smurto prieš moteris pasmerkimu būtų numatyta tinkamai finansuojama apsauga, prevencija ir atkuriamojo teisingumo programos; be to, ragina prisiimti tvirtą įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties apskritai ir atitinkamai investuoti į reprodukcinės sveikatos užtikrinimą, taip pat į programas, skirtas lyčių lygybei, švietimui lyčių klausimais ir galimybei taikyti šeimos planavimo būdus skatinti, kaip numatyta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programoje(1994 m.);

35. džiaugiasi paskutinių metų Europos Komisijos, Visos Amerikos plėtros banko (IDB), Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonomikos komisijos (isp. CEPAL), Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko pastangomis socialinės sanglaudos srityje ir rekomenduoja atnaujinti ir sustiprinti programas EuroSociAL, URB-AL ir EUrocLIMA;

36. pakartoja, kad svarbu dalintis patirtimi bendrų interesų, pavyzdžiui socialinės sanglaudos, srityje, siekiant kovoti su skurdu ir sumažinti nelygybę; palaiko šiuo požiūriu ES ir Lotynų Amerikos šalių forumą ministrų lygmeniu dėl socialinės sanglaudos, kuris vyko Limoje 2010 m. vasario 8 – 10 d. ir kuris buvo skirtas „Skatinti padorų darbą jaunimui: kaip skatinti socialinę sanglaudą“, ir palankiai vertina Bahía deklaraciją, priimtą IV tarptautiniame EUROsociAL tinklų susitikime, vykusiame 2009 m. birželio 25 d.

37. palankiai vertina ES ir LAK ministrų bei aukštų socialinės apsaugos pareigūnų susitikimą, vyksiantį 2010 m. gegužės 13 ir 14 d. Alcalá de Henares (prie Madrido), dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir palaiko Lotynų Amerikos socialinės apsaugos organizacijos (isp. OISS) darbą, skatinantį ekonominę ir socialinę gerovę koordinuojant ir keičiantis tarpusavio patirtimi socialinės apsaugos srityje;

38. pažymi, kad regioninė integracija, kurios siekia daugelis Lotynų Amerikos vyriausybių ir kurią skatina ES, turėtų pagerinti infrastruktūrą, regioninę prekybą ir pagilinti kiekvienos šalies žinias apie kitų šalių pagrindinius politinius, socialinius ir ekonominius veiksnius;

39. kartoja, kad konkrečių ir praktinių veiksmų strategija siekiant integracijos (kelių, naftotiekio ir dujotiekio, tarpregioninės prekybos plėtra ir kt.) ir įvairių subjektų, vykdančių veiklą savo regione, reklama, palengvintų integracinį postūmį ir sustiprintų bendruomenės jausmą regione;

40. pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią šio regiono augimo sąstingiui ir išvengti tvarios plėtros blokavimo, reikia suderinti strategiją energetikos, vandens ir ryšių sektoriuose;

41. rekomenduoja Lotynų Amerikos vyriausybėms, ir prašo visos įmanomos Europos Sąjungos paramos sprendžiant šį uždavinį, pripažįstant sunkią socialinę padėtį ir turint neblogas ekonomines perspektyvas, imtis ryžtingos ir nuoseklios politikos, pavyzdžiui, investicijų į viešuosius darbus, vidaus rinkos stiprinimą, mažų ir vidutinių įmonių apsaugą, kredito išplėtimą, investicijų stiprinimą sveikatos ir švietimo srityje, didžiausią dėmesį skiriant jaunimo nedarbui ir užimtumo diskriminacijai dėl lyties;

42. šiuo požiūriu primena, kad nors ir gali būti sunku gauti pakankamą finansavimą minėtiesiems tikslams, būtina sukurti sąžiningą, teisingą ir šiuolaikišką mokesčių sistemą, pagal kurią būtų galima kovoti su mokesčių nemokėjimu ir peržiūrėti per dideles karines išlaidas;

43. ragina ES ir Lotynų Amerikos šalis, kuriose yra vietos gyventojų bendruomenės, skatinti artimesnį bendradarbiavimą ir įgyvendinti veiksmingus planus, skirtus kovai su badu, nepakankamu išsivystymu, neraštingumu ir lėtinėmis ligomis;

44. mano, kad ES ir LAKR partnerystės socialinės sanglaudos tikslą bus galima įgyvendinti tik tada, jei partnerystė skatins aukšto lygio išsivystymą ir sąžiningą įplaukų ir turto paskirstymą, ir kad šiam tikslui pasiekti reikia imtis konkrečių priemonių skurdui naikinti vadovaujantis Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir stiprinti LAKR šalių teisinę sistemą;

45. pabrėžia, kad LAKR šalims labai svarbus apsirūpinimo maistu saugumas ir pakankami maisto atsargų laikymo pajėgumai, siekiant ateityje išspręsti maisto tiekimo problemas;

46. ragina ES įpareigoti tarptautines bendroves, įsisteigusias ES, LAKR šalyse taikyti tarptautiniuose susitarimuose, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos tinkamo darbo skatinimo darbotvarkėje, nustatytus ekologinius ir socialinius standartus, kaip minimalius standartus, ir jų neapeiti;

Mechanizmai siekiant Strateginės partnerystės tikslų

(a) Instituciniai mechanizmai

47. rekomenduoja ir toliau du kartus per metus rengti aukščiausiojo lygio susitikimus, tačiau pabrėžia, kad santykiai su Lotynų Amerika turėtų neapsiriboti du kartus per metus rengiamais susitikimais, šis santykis turėtų būti stiprinamas turint ilgalaikę viziją;

48. siūlo pradėti politinį dviejų regionų dialogą, kuriame būtų nagrinėjami nauji trišaliai aspektai, susiję su ES, LAKR ir Azijai, ES, LAKR ir Afrikai ir ES, LAKR ir JAV bendromis temomis ir interesais, siekiant sukurti Europos ir Atlanto vandenyno erdve, kurioje būtų integruotos Jungtinės Valstijos, Lotynų Amerika ir Europos Sąjunga;

49.  pakartoja savo pasiūlymą įsteigti Europos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono fondą, kurio pagrindiniai tikslai būtų padėti rengtis aukščiausiojo lygio susitikimams, stebėti šių susitikimų metų nagrinėtų politinių veiksmų sprendimus ir kryptis, būti diskusijų forumu ir koordinavimo centru tarp aukščiausiojo lygio susitikimų, vienyti politinius ir ekonominius veikėjus, institucijas, akademikus ir pilietinę visuomenę, kurie siekia sustiprinti Europos ir Lotynų Amerikos santykius, įskaitant EuroLat Parlamentinę Asamblėją;

50. siūlo šio fondo organizacinę struktūrą parengti tomis pačiomis sąlygomis kaip parengta Annos Lindh fondo struktūra, su prezidentu, patarėjų taryba teikiančia rekomendacijas dėl strateginių fondo krypčių valdytojų tarybai, direktoriui ir savo nacionaliniams tinklams, taip nukreipiant rekomendacijas visais lygmenimis;

51. pabrėžia, kad minėtojo fondo biudžetas turėtų būti nedidelis, tačiau pakankamas jo veiklai vykdyti, jis būtų finansuojamas iš ES ir Lotynų Amerikos šalių, dalyvaujančių šiame fonde, lėšų, ES biudžeto ir fondo savo paties lėšų, gautų iš savo veiklos arba lėšų, kurias skirtų rėmėjai, susiję su Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos erdve;

52. siūlo su minėtojo fondo priežiūra ir jam koordinuojant įsteigti migracijos stebėjimo centrą Europos ir Lotynų Amerikos erdvėje, kuris būtų atsakingas už nuolatinį ir detalų visų klausimų, susijusių su migracijos srautais šioje erdvėje, stebėjimą; įsteigti dviejų regionų konfliktų prevencijos centrą, kuris iš anksto numatytų galimų smurtinių ir ginkluotų konfliktų priežastis ir geriausiais būdais siektų užkirsti jiems kelią ir neleisti įsiliepsnoti; taip pat įsteigti dviejų regionų gaivalinių nelaimių prevencijos centrą, ypač po baisios nelaimės Haityje, įvykusios 2010 m. sausio 12 d. dėl stipraus žemės drebėjimo, ir Čilėje 2010 m. vasario 27 d. įvykusių žemės drebėjimo ir cunamio, centro tikslas būtų rengti bendras strategijas ir sukurti bendrą nelaimių pranešimo sistemą, siekiant sumažinti abipusį pažeidžiamumą, kylantį dėl gaivalinių nelaimių, vykstančių dėl klimato kaitos ar technologijų;

53. pabrėžia, kad reikia sudaryti subregioninius asociacijos susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, ir apgailestauja, kad kol kas kai kurie iš šių susitarimų yra dėl įvairių priežasčių užstrigę; tačiau perspėja, kad atsiradus nesprendžiamiems klausimams reikėtų ieškoti alternatyvių sprendimų, nepamirštant bendros strateginės vizijos ir siekiant neizoliuoti tų šalių, kurios siekia plėtoti savo politinius ir prekybos santykius su ES;

54. dar kartą pakartoja, kad ES remia regioninės integracijos procesus ir blokų derybų metodą, kurį ES taiko sudarydama asociacijos susitarimus, pvz., su Centrine Amerika; vis dėlto pripažįsta, kad šalys, norinčios pagerinti savo santykius su ES, neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje nei dėl regioninės integracijos proceso vidaus problemų, kaip pvz., Andų bendrija, nei dėl bloką sudarančių šalių nepriklausomų sprendimų, nors galbūt jie teisėti;

(b) Finansavimo mechanizmai

55. remia Komisijos pasiūlytos Lotynų Amerikos investicinės priemonės (LAIP), kuri būtų aiškiai apčiuopiamas Sąjungos įsipareigojimas konsoliduoti regionų integraciją ir Lotynų Amerikos vidaus integraciją, steigimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrijos biudžete 2013 m. skirta 100 milijonų eurų suma, kuri neapima valstybių narių papildomų indėlių ir subsidijų;

56. džiaugiasi, kad 2009 m. lapkritį buvo pasirašytas Europos investicijų banko (EIB) ir Visos Amerikos plėtros banko supratimo memorandumas ir remia EIB pastangas finansuoti projektus Lotynų Amerikoje, tačiau taip pat pastebi, kad tam, jog EIB įgyvendintų savo tikslus, jam reikia daugiau ES bei jos valstybių narių lėšų ir indėlių;

57. sutinka, kad įvairios ES finansinės priemonės labai svarbios, tačiau pabrėžia, jog būtina pakeisti požiūrį iš vien tiktai vystomojo bendradarbiavimo Lotynų Amerikoje, siekiant, kad Vystomojo bendradarbiavimo priemonės lėšos tektų labiau neturtingoms šalims ir pažeidžiamoms grupėms, ir sukurti naujas bendradarbiavimo formas su Lotynų Amerikos sparčiai augančios ekonomikos šalimis ir šiek tiek didesnes nei vidutines pajamas gaunančiomis šalimis naudojant bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonę (ICI+);

58. pabrėžia, kad svarbu ir pageidautina siekti darnos įvairių Lotynų Amerikos finansinių sistemų reguliavimo ir priežiūros srityse, siekiant nutiesti tiltus ir kiek įmanoma jas susieti su Europos sistema, kuri pateikė konkrečių rezultatų plėtojant pažangius tarptautinių institucijų kontrolės modelius;

*

* *

59. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Europos Komisijai, taip pat Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Lotynų Amerikos parlamentui, Centrinės Amerikos parlamentui, Andų parlamentui ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos (MERCOSUR) parlamentui.

(1)

OL C 140 E, 2002 3 16, p. 569.

(2)

OL C 296 E, 2006 12 6, p. 123.

(3)

OL C 259 E, 2008 10 29, p. 64.

(4)

OL C 227E, 2008 9 4, p. 140


Vystymosi komiteto NUOMONĖ  (17.3.2010)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos

(2009/2213(INI))

Nuomonės referentė: Catherine Grèze

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   ragina Europos Sąjungą ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono (LAKR) šalis stiprinti partnerystės ir bendradarbiavimo priemones daugiau dėmesio skiriant politinių, aplinkos apsaugos ir socialinių žmogaus teisių, įskaitant senųjų vietinių gyventojų mažumų kultūrines teises, apsaugai; ragina, kad būtų stiprinamas dialogas tarptautinių finansų institucijų reformų klausimu siekiant užtikrinti, kad būtų teisingiau atstovaujamos joms priklausančios šalys; mano, kad šios priemonės – tai svarbi išankstinė sąlyga siekiant įveikti ekonomikos ir finansų krizę ir sušvelninti jos padarinius;

2.   rekomenduoja laikytis strateginio požiūrio, pagrįsto sparčiai besivystančios ekonomikos šalių institucijų gebėjimų stiprinimu, ir sutelkti dėmesį į socialinės poliarizacijos stabdymą didinant savarankiškumo gebėjimus ir vykdant patikimą regionų plėtrą;

3.   mano, kad ES ir LAKR partnerystės socialinės sanglaudos tikslą bus galima įgyvendinti tik tada, jei partnerystė skatins didelio lygio išsivystymą ir sąžiningą įplaukų ir turto skirstymą, ir kad šiam tikslui pasiekti reikia imtis konkrečių priemonių skurdui naikinti vadovaujantis Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir stiprinti LAKR šalių teisinę sistemą;

4.   ragina Europos Sąjungą ir LAKR šalis stiprinti partnerystę siekiant, kad jos galėtų spręsti ekologines problemas, ir ragina ES remti projektų, kaip antai „Iniciatyva Yasuni ITT“, rengimą tik tuo atveju, jei jie nepažeidžia vietos gyventojų teisių;

5.   ragina nutraukti didelio masto kasybos veiklą, kuri neatitinka Pasaulio banko “Gavybos sektoriaus apžvalgos“ rekomendacijų, ir didelių užtvankų projektus, kurie neatitinka Pasaulio užtvankų komisijos rekomendacijų;

6.   ragina, kad kovai su klimato kaita, nuo kurios labiausiai kenčia vargingi pasaulio gyventojai, ES ir LAKR strategijoje būtų teikiama pirmenybė; siūlo parengti esmines priemones, paremtas siekiu išsaugoti miškus ir gamtinius išteklius ir vystyti tvarų žemės ūkį, ir taikyti žemės ūkio ir miškininkystės priemones bei natūralų miško įveisimą siekiant kuo labiau sušvelninti klimato kaitą ir didinti atsparumą jai;

7.   ragina Europos Sąjungą ir LAKR šalis siekti parengti bendrą derybų poziciją klimato kaitos klausimais, kurie vėliau bus aptariami Meksikos aukščiausiojo lygio susitikime, ir išlikti budriomis bei atviromis Pasaulio tautų aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais, vyksiančiame Kočabamboje 2010 m. balandžio mėn., priimtiems pasiūlymams;

8.   pabrėžia, kad LARK šalims labai svarbu užtikrinti apsirūpinimą maistu ir pakankamus maisto atsargų laikymo pajėgumus siekiant spręsti maisto tiekimo problemas ateityje;

9.   pabrėžia, kad būtina teikti pirmenybę trumpų judėjimo (keleivių, prekių, energijos) maršrutų kūrimui ir plėtrai, kuriais įgyvendinant Lotynų Amerikos investicinę priemonę (LAIP) prisidedama prie energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir tarpusavio sujungiamumo vystymo; pabrėžia, kad LAIP reikėtų neįtraukti į vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonės programą, bet reikėtų paskirti jai naują biudžeto eilutę;

10. dar kartą pakartoja, kad ES remia regioninės integracijos procesus ir blokų derybų metodą, kurį ES taiko sudarydama asociacijos susitarimus, pvz., su Centrine Amerika; vis dėlto pripažįsta, kad šalys, norinčios pagerinti savo santykius su ES, neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje nei dėl regioninės integracijos proceso vidaus problemų, kaip pvz., Andų bendrija, nei dėl bloką sudarančių šalių nepriklausomų sprendimų, nors galbūt jie teisėti;

11. ragina ES įpareigoti tarptautines bendroves, įsisteigusias ES, taikyti LAKR šalyse tarptautiniuose susitarimuose, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos tinkamo darbo skatinimo darbotvarkėje, nustatytus ekologinius ir socialinius standartus, kaip minimalius standartus, ir jų neapeiti;

12. mano, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai – vieni iš svarbiausių tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2015 m. nukreipiant investicijas į skurdžiausias šalis ir skiriant jas labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, ir ragina abu regionus pasiekti bendrą sutarimą iki 2010 m. rugsėjo mėn. vyksiančio TVT aukšto lygio susitikimo;

13. ragina valstybes glaudžiau bendradarbiauti ir siekti daugiau skaidrumo mokesčių srityje įdiegiant automatizuoto keitimosi duomenimis ir ataskaitų pagal šalis sistemą;

14. ragina visas susijusias šalis pasirašyti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, visų pirma konvenciją Nr. 169 dėl vietos gyventojų teisių, šių gyventojų teisės į kolektyvinę nuosavybę pripažinimo ir bendrų kovos su moterų ir vietos gyventojų diskriminacija programų rengimo(1);

15. ragina suteikti teisinę garantiją dėl viešųjų paslaugų, visų pirma galimybės visiems naudotis vandeniu, turėti nemokamą prieigą prie švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugų ir kuo platesnės galimybės gauti mikrokreditą, išsaugojimo.

16. ragina, kad naudojant išsamų mechanizmą, bendrai parengtą susijusių šalių, į visą kovos su skurdu ir klimato kaitos klausimams skirtų programų rengimo ir priežiūros procesą būtų visiškai įtraukti ir jame dalyvautų suinteresuoti žmonės;

17. palankiai vertina, kaip precedentą visame regione, Amerikos žmogaus teisių teismo neseniai priimtą sprendimą Campo Algodonero moterų nužudymo Meksikoje byloje; ragina Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių vyriausybes ateityje savo veikloje vadovautis šiuo teismo sprendimu ir užtikrinti, kad kartu su griežtu smurto prieš moteris pasmerkimu būtų numatyta tinkamai finansuojama apsauga, prevencija ir atkuriamojo teisingumo programos; be to, ragina prisiimti tvirtą įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties apskritai ir atitinkamai investuoti į reprodukcinės sveikatos užtikrinimą, taip pat į programas, skirtas lyčių lygybei, švietimui lyčių klausimais ir galimybei taikyti šeimos planavimo būdus skatinti, kaip numatyta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programoje(1994 m.).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.3.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

0

12

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Michael Cashman, Corina Creţu, Véronique De Keyser, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Catherine Greze, Eva Joly, Filip Kaczmarek, Franziska Keller, Gay Mitchell, Bill Newton Dunn, Maurice Ponga, David-Maria Sassoli, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Alf Svensson, Eleni Theocharous, Ivo Vajgl, Iva Zanicchi, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Proinsias De Rossa, Santiago Fisas Ayxela, Krzysztof Lisek, Miguel Angel Martínez Martínez, Cristian Dan Preda

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jens Geier

(1)

Vietinių gyventojų atlyginimai yra 17 proc. mažesni negu iš kitur atsikėlusių gyventi žmonių atlyginimai, kaip teigiama naujausiame Amerikos plėtros banko tyrime „Naujas amžius, seni skirtumai. Atlyginimo skirtumai dėl lyties ir etninės priklausomybės Lotynų Amerikoje“, Visos Amerikos plėtros banko (IDB) darbo dokumentas Nr.109, 2009 m.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.3.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

54

1

9

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Pino Arlacchi, Bastiaan Belder, Elmar Brok, Michael Gahler, Andrzej Grzyb, Takis Hadjigeorgiou, Heidi Hautala, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Ioannis Kasoulides, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Maria Eleni Koppa, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Krzysztof Lisek, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Mario Mauro, Kyriakos Mavronikolas, Willy Meyer, Francisco José Millán Mon, Alexander Mirsky, María Muñiz De Urquiza, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Kristiina Ojuland, Ria Oomen-Ruijten, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Mirosław Piotrowski, Hans-Gert Pöttering, Cristian Dan Preda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Nikolaos Salavrakos, Jacek Saryusz-Wolski, Werner Schulz, Adrian Severin, Marek Siwiec, Charles Tannock, Zoran Thaler, Inese Vaidere, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden, Kristian Vigenin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Charalampos Angourakis, Elena Băsescu, Georgios Koumoutsakos, Barbara Lochbihler, Emilio Menéndez del Valle, Doris Pack, Vittorio Prodi, Jacek Protasiewicz, Konrad Szymański, Indrek Tarand, Alejo Vidal-Quadras, Renate Weber, Janusz Władysław Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Monica Luisa Macovei

Teisinė informacija - Privatumo politika