PRANEŠIMAS dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (22.3.2010)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

14.4.2010 - (2009/2228(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Patrizia Toia

Procedūra : 2009/2228(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0120/2010

Pateikti tekstai :

A7-0120/2010

Debatai :

PV 05/05/2010 - 25
CRE 05/05/2010 - 25

Balsavimas :

PV 06/05/2010 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0153

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos

(2009/2228(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 12 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos (COM(209)0111), taip pat į vėlesnę 2009 m. spalio 9 d. rekomendaciją (C(2009)7604),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Investuokime šiandien į rytojaus Europą“ (COM(2009)0036),

– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, ypač į klimato kaitos ir energetikos srityje nustatytus tikslus,

– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos atkūrimo planą greitesniam grįžimui prie ekonomikos augimo (COM(2008)0800),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvesnis energijos vartojimas pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas“ (COM(2008)0241),

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos politinį susitarimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo pasiūlymo (nauja redakcija) (COM(2008)0780),

– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Pažangiųjų transporto sistemų diegimo Europoje veiksmų planas“ (COM(2008)0886),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ (COM(2006)0545),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0120/2010),

A. kadangi atliekant veiksmus, kuriais siekiama sumažinti klimato kaitos poveikį, reikia imtis specialių priemonių, kurios leistų sumažinti energijos suvartojimą ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ypač skatinant energijos suvartojimo efektyvumą bei energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą,

B. kadangi tik taikant įvairias energijos taupymo ir suvartojimo efektyvumo bei papildomas priemones bus įmanoma įgyvendinti Europos Sąjungos nustatytus plataus užmojo klimato kaitos ir energetikos 2020-ųjų tikslus, ypač mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei nuolat numatant ambicingus tikslus emisijos leidimų sistema nereglamentuojamose srityse bei gaminių energijos suvartojimo efektyvumo didinimo srityje,

C. kadangi pažanga energijos taupymo srityje nėra pakankamai greita, kad būtų pasiekti 2020 m. tikslai, o taikomos priemonės, susijusios su informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimu neatitinka masto užduočių, kurios keliamos norint pereiti prie tvarios, mažai anglies dioksidu aplinką teršiančios energetikos sistemos,

D. kadangi IRT sektoriuje suvartojama apie 8 proc. elektros energijos ir išmetama 2 proc. anglies dioksido Europoje (1,75 proc. sudaro IRT gaminių ir paslaugų vartojimas, o 0,25 proc. – jų gamyba), o šio sektoriaus išmetamas anglies dioksido kiekis vis didėja,

E. kadangi IRT sektoriuje dirba apie 7 proc. visos darbo jėgos ir jame sukuriama daugiau nei 6 proc. BVP, bei egzistuoja rimtas pavojus, kad ES praras savo kaip skaitmeninių technologijų lyderės vaidmenį, būtina nedelsiant paspartinti naujoves šiame sektoriuje siekiant didesnės klimato saugos ir daugiau naujų ekologiškų darbo vietų ateityje,

F. kadangi IRT sektorius turi milžiniško nepanaudoto energijos taupymo potencialo ir gali prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo įvairiomis priemonėmis; taip pat kadangi iki šiol tos priemonės nebuvo tinkamai naudojamos,

G. kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) gali žymiai prisidėti didinant ES ekonomikos energijos vartojimo efektyvumą, ypač pastatų ir transporto, taip pat visuomenės suvartojamos energijos efektyvumą, gerindamos energijos gamybą ir paskirstymą, norint iki 2020 m. 20 proc. sutaupyti energijos,

H. kadangi atsinaujinančios energijos šaltiniai gali būti veiksmingai panaudojami tenkinant IRT elektros energijos poreikius; kadangi IRT paremtos sistemos gali sumažinti pastatų energijos suvartojimą iki 17 proc., o transporto sektoriaus išmetamo anglies dioksido kiekį iki 27 proc.,

I. atsižvelgdamas į tai, kad profesinės ir verslo organizacijos, ypač transporto ir statybos sektoriaus, atlieka svarbiausią vaidmenį siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir taip pat turėtų skatinti naudoti informacines ir ryšių technologijas,

J. kadangi IRT yra technologija, kuri leistų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį elektros energijos paskirstymo tinklų (pažangiųjų tinklų), energiją taupančių pastatų, namų, pažangiųjų skaitiklių ir ekologiniu požiūriu veiksmingo transporto bei dematerializacijos, ekologiniu požiūriu veiksmingų pramoninių procesų bei organizacinio tvarumo dėka,

K. kadangi motorizuotos pramoninės sistemos sunaudoja 65 proc. visos pramonei reikalingos elektros energijos kiekio, o vis intensyviau naudojant modernius variklius, iki 2020 m. išmetamo anglies dioksido kiekis būtų sumažintas 0,97 Gt,

L. kadangi energijos vartojimo efektyvumui matuoti ir stebėti reikia turėti metodiką ir tinkamas priemones; kadangi pažangiųjų skaitiklių sklaida gali iki 10 proc. sumažinti energijos suvartojimą, skatinti intensyvesnį paskirstytos gamybos (mikrogeneracijos) naudojimą ir sumažinti praradimus nedidelių pajėgumų tinkluose, tuo pačiu skatinant energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių sklaidą,

M. kadangi šių technologijų naudojimas yra tiesiogiai susijęs su plačiajuosčio ryšio sklaida ir plėtra Europoje,

N. kadangi reikia kuo geriau integruoti iki šiol vykdytus veiksmus pasitelkiant Europos mokslinių tyrimų ir naujovių politiką ir keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi, ir kadangi norint sukurti sąveikas, būtina geriau koordinuoti ES mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą bei struktūrinius fondus, o taip pat valstybių narių veiksmus ir EIB finansavimo mechanizmus,

O. kadangi dalis atsakomybės ir galių teritorijų planavimo, energijos tiekimo, miestų plėtros ir eismo valdymo srityse yra nacionalinė, regioninė ir vietinė kompetencija,

P. kadangi svarbu didinti vartotojų sąmoningumą naujų technologijų ir potencialios ekonominės ir energijos taupymo naudos klausimais bei suteikti vartotojams geresnes galimybes valdyti savo energijos suvartojimą,

Q. kadangi šiuo metu 15–20 proc. lėšų išleidžiamų duomenų centrų veiklai yra panaudojama aprūpinimui energija bei vėsinimui,

R. kadangi IRT sklaida įvairiose srityse teikiant paslaugas elektroninėje terpėje turėtų ekologinių padarinių,

S. atsižvelgiant į energijos suvartojimo efektyvumo didinimo vaidmenį, mažinant vis didėjantį susirūpinimą Europos Sąjungoje dėl energijos tiekimo saugumo,

1. palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą ir vėlesnę rekomendaciją ir pritaria svarbiausiems jos pasiūlymams;

2. ragina įdiegti priemones, kurios užtikrintų su pažangiaisiais skaitikliais susijusios asmeninės informacijos apsaugą;

3. todėl prašo Komisijos iki 2010 m. pabaigos pateikti rekomendacijų, skirtų užtikrinti, kad pažangieji skaitikliai būtų įdiegti laikantis trečiajame energijos rinkos teisės aktų pakete nustatyto tvarkaraščio ir kad būtų apibrėžtos pažangiųjų skaitiklių būtinosios eksploatacinės savybės, kad vartotojams būtų suteikta daugiau galimybių valdyti savo suvartojamą energiją ir sudaryti palankesnes sąlygas pradėti naudoti naujas energijos paslaugas ir sukurti naujovišką, suderintą ir sąveikų pažangiųjų elektros energijos tinklą, atsižvelgiant į visą pasiteisinusią kai kuriose valstybėse narėse pasitelktą gerąją patirtį, ypač kai tai susiję su valdymu realiuoju laiku, dviejų krypčių srautais ir informacijos srautais; apibrėžiant būtinąsias eksploatacinės savybes, reikia tinkamai atsižvelgti į Europos standartizavimo organizacijų, Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) nuveiktą darbą apibrėžiant „papildomas funkcijas“ pagal įgaliojimą Nr. 441 dėl pažangiųjų skaitiklių standartizavimo;

4. pabrėžia, kad norint artimiausiais dešimtmečiais pasiekti energijos taupymo, būtina pasiekti didelės technologinės pažangos ir organizacinių naujovių IRT srityje;

5. mano, kad IRT yra būtinos norint atsieti ekonomikos augimą nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, naudojant tris pagrindines strategijas, skirtas klimato kaitai švelninti: energijos suvartojimo mažinimą, energijos suvartojimo efektyvumo didinimą ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių integravimą;

6. pastebi, kad tik taikant bendrą energijos suvartojimo ir išmetamo anglies dioksido kiekio matavimo metodiką bei bendrą palyginamąją metodiką, skirtą apskaičiuoti išlaidų atžvilgiu optimaliausius minimalaus energetinio efektyvumo reikalavimus statybos sektoriuje, bus galima palyginti skirtingų valstybių narių duomenis ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą; be to, pažymi, kad reikia kuo greičiau imtis IRT standartizacijos, nes toks yra minimalus reikalavimas suderinamumui; be matavimo funkcijos, standartizacija turėtų nustatyti ir priėjimą prie sutarčių bei suvartojimo informacijos, galimybę susisiekti su operatorių centrinėmis sistemomis elektros tinklais bei nuotoliniu būdu valdomą prisijungimo ir atsijungimo įrenginį;

7. pabrėžia, kad IRT standartizavimas yra bendros standartizavimo veiklos dalis ir prisideda prie politikos tikslų, kuriais siekiama gerinti Europos pramonės konkurencingumą, kaip tai nurodyta Lisabonos strategijoje; remia 2009 m. IRT standartizacijos programos įgyvendinimą nustatytose prioritetinėse srityse: e.sveikatos, e.įtraukties, intelektinės transporto sistemos, IRT aplinkai, e.verslo, e.įgūdžių, e.mokymosi, asmens duomenų apsaugos, privatumo, tinklų ir informacijos saugumo srityse;

8. mano, kad IRT gali prisidėti prie energijos taupymo nuolatos stebint duomenis, siekiant optimizuoti viešąjį ir privatų energijos suvartojimą bei pagerinti energijos vartojimo efektyvumą daugelyje sektorių, o IRT sektorius – atsižvelgiant į jame suvartojamos energijos kiekio augimą – galėtų tapti pavyzdžiu įsipareigojant žymiai sumažinti jame suvartojamos energijos kiekį; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip IRT srityje taupiai naudojant išteklius būtų galima prisidėti prie efektyviai energiją naudojančios ekonomikos;

9. pabrėžia, kad Europa turėtų lyderiauti plėtojant mažai anglies išmetančias technologijas IRT srityje; mano, kad būtina skatinti mokslinių tyrimų IRT srityje pažangumą ir valstybines bei privačias investicijas į didelės rizikos bendrus mokslinius tyrimus bei inovacijas IRT srityje;

10. mano, kad IRT gali suvaidinti svarbų vaidmenį matuojant bei nustatant visuotinį klimato kaitos poveikį ir vertinant klimato apsaugos nuo kaitos priemones, tuo pačiu prisidedant prie klimato politikos suderinimo;

11. pabrėžia, kad IRT sektoriaus įsipareigojimai sumažinti energijos suvartojimą, visų pirma, turėtų būti taikomi duomenų centrams;

12. pabrėžia IRT sektoriuje suvartojamos nuosavos energijos svarbą ir ragina sektorių kaip galima greičiau įgyvendinti Komisijos rekomendacijos (COM(2009)7604) nuostatas, laikantis bent jau šioje rekomendacijoje nustatytų terminų;

13. mano, kad ateinančiais dešimtmečiais norint išnaudoti energijos taupymo potencialą, elektros paskirstymo tinklai turėtų tapti pažangiomis sistemomis su lanksčiais ir kontroliuojamais energijos srautais, kurių valdymas būtų paremtas pažangiomis informacinėmis technologijomis;

14. pažymi, kad namų ūkiuose ir pastatų, transporto, logistikos ir pramonės sektoriuose IRT turi daug pritaikymo būdų, kurie galėtų pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir energijos valdymą; pažymi, kad tokie pritaikymo būdai, inter alia, turi poveikio elektros energijos paskirstymui, apšvietimui, šildymui, šaldymui, vėdinimui ir oro kondicionavimui bei galimybėms, kurias IRT suteikia matavimo, stebėjimo ir automatizacijos srityse; teigia, kad pažangūs skaitikliai, našus apšvietimas, nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos (angl. cloud computing) ir paskirstytoji programinė įranga gali pakeisti energijos šaltinių vartojimo įpročius;

15. pažymi, kad IRT gali suteikti galimybę valdyti miestų planavimą ir infrastruktūras remiantis naujoviškais išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo sprendimais;

16. laikosi nuomonės, kad IRT naudojimas gali vaidinti labai svarbų vaidmenį gerinant energijos vartojimo efektyvumą, ypač jo valdymą ir veiklą miesto aglomeracijose; mano, kad projektas „Smart Cities“ yra puikus pavyzdys, kaip IRT gali sumažinti energijos suvartojimą, ir skatina kitus miestus pagerinti savo rodiklius ir vadovautis pažangiąja patirtimi;

17. pabrėžia, kad, įvedant pažangiuosius skaitiklius ir glaudžiau bendradarbiaujant valstybės institucijoms bei viešųjų paslaugų teikėjams, būtų sumažintos išlaidos ir vartotojams teikiamos geresnės kokybės paslaugos;

18. pabrėžia, kad norint taikyti praktines priemones skirtas energijos suvartojimui mažinti ir suvartojimo efektyvumui didinti į sprendimų priėmimo procesą svarbu įtraukti komunalinių paslaugų tinklus, miestų savivaldybes bei savivaldybių institucijas; pabrėžia IRT svarbą šioje srityje;

19. pažymi, kad kiekvienas energijos suvartojimo sektorius turi kiek įmanoma prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo gerinimo; pažymi, kad pasaulinio tikslo pasiekimas Europos lygiu bus vertinamas pagal bendrą energijos sutaupymą kiekvienu lygmeniu;

20. pabrėžia, kad IRT sektoriuje būtina dėti pastangas skirtas energijos suvartojimo efektyvumo didinimui ir energijos, kurią gaminant neišskiriamas anglies dioksidas tiekimo skatinimui, kuriant atitinkamą įrangą, ryšių tinklus ir perdavimo sistemas. Tuo pat metu Komisija privalo veikti lanksčiai, derindama taisykles prie techninių šio sektoriaus tendencijų;

21. pabrėžia, kad pramonės sektoriuje norint realizuoti taupymo potencialą, būtina taikyti matavimo ir kontrolės technologijas, kartu su atitinkama programine įranga;

22. apgailestauja dėl lėtos pažangos išnaudojant visas energijos vartojimo efektyvumo galimybes ir mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina Komisiją įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, visiškai atsižvelgti į IRT suteikiamas energijos vartojimo efektyvumo galimybes[1];

23. pabrėžia, kad IRT poveikis energijos vartojimo efektyvumui labai svarbus, tai jau buvo pabrėžta šį klausimą svarstant 2007 m., Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje IRT teikiant išskirtinę pirmenybę[2];

24. laiko prioritetu gaivinti Europos ekonomiką investuojant į naujas technologijas, ypač į plačiajuosčio ryšio plėtrą įvairiose valstybėse narėse kaip ekonomikos augimo priemonę ir galimybę kuo daugiau Europos piliečių ir įmonių prieiti prie naujų sistemų ir priemonių bei pasiekti Europos Sąjungos 2020-ųjų tikslus energijos vartojimo efektyvumo srityje; be to, IRT plėtra, kuria būtų pereinama prie mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos, taip pat būtų mažinama priklausomybė nuo energijos teikimo, bei kovojama su didelėmis žaliavų kainomis;

25. ragina valstybes nares vystyti reikalingas infrastruktūras ir sudaryti visiems ES piliečiams galimybę prisijungti prie plačiajuosčio interneto siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie elektroninių paslaugų, dėl kurios gali sumažinti būtinybę keliauti;

26. ragina elektroninių paslaugų (e.bankininkystė, e.prekyba, e.valdžia, e.mokymasis, e.sveikata) ir nuotolinio darbo plėtrą ir sklaidą siekiant pagerinti paslaugų piliečiams kokybę ir tuo pat metu sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį; prašo valstybių narių plėtoti šias paslaugas, kad būtų ne tik taupomas žmonių laikas, bet ir mažinamas judėjimas;

27. pabrėžia logistikos svarbą racionalizuojant transportą ir mažinant išmetamą anglies dioksido kiekį; pripažįsta poreikį didinti viešąsias ir privačias investicijas į IRT priemones, kad būtų galima transporto srityje sukurti pažangią energetikos infrastruktūrą ir ypač kad būtų galima įdiegti e.krovinių ir pažangiąją transporto sistemas (PTS);

28. mano, kad pažangias transporto sistemas taikant kelių transportui ir kitoms transporto rūšims, būtų galima mažinti grūstis bei jų sukeliamą neigiamą poveikį aplinkai; mano, kad IRT technologijų taikymas keleivių pervežimui ir naujos technologijos bei minimali informacija keliuose ir sąveika su padangomis bei oro sąlygomis, kartu su transporto priemonėse įmontuotais informaciniais ekranais, įgalintų keliauti ir pervežti krovinius efektyviau, greičiau ir saugiau;

29. pabrėžia IRT svarbą planuojant naująją Europos transporto politiką; ragina Komisiją į visus šios srities pasiūlymus įtraukti IRT sprendimus, be kitų, eismo srautų valdymo srityje, padidinti transporto sektoriaus įvairiarūšiškumą ir optimizuoti įvairių transporto rūšių pusiausvyrą;

30. ragina Komisiją ir valstybes nares panaudoti visas priemones, reikalingas technologinės infrastruktūros plėtrai, kuri yra būtina norint sumažinti transportą keliuose ir skatinti tarpusavio modalumą;

31. pabrėžia, kad norint taupyti energiją transporto sektoriuje kelionių būtų galima vengti rengiant virtualius susitikimus, o pažangiomis transporto sistemomis būtų sukurtos ypač veiksmingos transporto sistemos;

32. ragina Komisiją padidinti savo pastangas naudoti IRT transporto srityje, ypač naudoti stebėsenos ir matavimo priemones; mano, jog labai svarbu, kad valdant eismą realiuoju laiku ir kuriant bei derinant miestų ir regioninius transporto tinklus būtų atsižvelgiama į matavimo rezultatus;

33. ragina Komisiją skatinti pažangiųjų variklių diegimą, kad būtų galima remti pagrindinius sektorius ir atitinkamas bendrų technologijų platformas;

34. pabrėžia, kad reikia sukurti bendrą elektra varomų automobilių kūrimo ir gamybos strategiją; be to, ragina Komisiją teikti pirmenybę pažangiųjų automobilių ir pažangiųjų kelių projektams, taip pat bandomuosius mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektams, susijusiems su transporto priemonių tarpusavio sąsajų (transporto priemonė – transporto priemonė) ir transporto priemonių ir infrastruktūros sąsajų (transporto priemonė – infrastruktūra) įrenginiais, kurie gali atverti naujų verslo galimybių Europos IRT įmonėms;

35. rekomenduoja, kad Europos inovacijos ir technologijos instituto veikloje pirmenybė būtų teikiama iniciatyvoms sukurti IRT tvariems pažangiems miestams, nes daugiau nei 80 proc. ES piliečių gyvena miestuose, kurie susiduria su didžiausiais dabar Europos bendruomenėms gresiančiais iššūkiais tvarios plėtros, judumo, ryšių, sveikatos, saugumo, gerovės ir kt. srityse;

36. pabrėžia, kad būsimu Komisijos pasiūlymu dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės apibrėžimo turėtų būti siekiama, kad IRT taptų ekonomikos, kai išmetama mažai anglies dioksido, dalimi; ragina siekti, kad naudojant IRT pagrindiniuose sektoriuose iki 2020 m. išmetamo CO₂ kiekis būtų sumažintas, kiek numatyta, ir skatinti atsakingai naudoti energiją, ypač įrengiant pažangius skaitiklius; taip pat pabrėžia, kad reikėtų nustatyti specialius tikslus iki 2015 m. IRT sektoriaus išmetamam anglies dioksido kiekiui sumažinti 50 proc.;

37. pažymi, kad svarbi plataus IRT naudojimo pramonėje ir viešųjų paslaugų srityje kliūtis yra nepakankamas reikiamų šios srities mokymų lygis;

38. rekomenduoja laikytis Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo nuostatos dėl peržiūros ir išplėsti jos apimtį siekiant į kitą peržiūrą įtraukti ir mažesnius pastatus; ragina valstybes nares įgyvendinti šią direktyvą; be to, rekomenduoja IRT įtraukti į energijos vartojimo efektyvumo veiksmus; ragina valstybes nares viešųjų pastatų sertifikatus padaryti prieinamus visuomenei ir lengvai palyginamus;

39. dar kartą pabrėžia, kad reikia nedelsiant pradėti diegti pažangius prietaisus komerciškai pritaikius bendrą technologijų iniciatyvą ARTEMIS;

40. mano, kad plačiau taikant IRT bus paskatintas Europos ekonomikos augimas, bus sukurta naujų kvalifikuotų darbo vietų ir naujų technologijų rinka bus pastūmėta energijos vartojimo efektyvumo link ir paskatinta kurti ekologiškas darbo vietas; mano, kad reikalingos didelės investicijos į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą ir į esamų technologijų pritaikymą; prašo valstybių narių skatinti ir viešąsias, ir privačias investicijas į energijos vartojimo efektyvumą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia valstybių narių ir Komisijos, kaip viešųjų pirkėjų, atsakomybę;

41. pažymi svarbų privačių investicijų vaidmenį siekiant reikiamo finansavimo lygio, todėl mano, kad ES turi užtikrinti palankią rinką ir reguliavimo sistemą, kuri verslo įmonėms suteiktų paskatų laikytis plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo strategijos; mano, kad šiomis sąlygomis rinkos pasieks joms nustatytų tikslų; todėl ragina Komisiją nustatyti konkrečius plataus užmojo tikslus, atsižvelgiant į skirtingų IRT potencialą, kaip nustatyta jos komunikate (COM(2009)0111);

42. ragina valstybes nares investuoti į lavinimą energijos vartojimo efektyvumo klausimais, kuris turėtų prasidėti mokykloje, ir ragina naudojantis IRT parengti novatorišką lavinimo energijos vartojimo efektyvumo klausimais kursą, kuris būtų dėstomas daugelyje pradinio ir vidurinio lavinimo mokyklų;

43. mano, kad pažangiųjų skaitiklių diegimo projektai ir IRT projektai apskritai turi būti lydimi plačių informacinių kampanijų, kad piliečiams būtų išaiškinta apie jų naudą; pabrėžia, kad labai svarbu informuoti visuomenę apie pažangiųjų skaitiklių poreikį ir naudą, kad piliečiai šio projekto nesuprastų neteisingai ir neatmestų; taigi mano, kad siekiant optimizuoti energijos gamybą, tiekimą ir elektros energijos perdavimo tinklus, svarbu kuo greičiau pradėti skatinti diegti pažangiuosius skaitiklius, kurie gali suteikti vartotojams galimybę kuo efektyviau valdyti savo vartojimą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad suvartoto energijos kiekio matavimas, priežiūra ir automatizavimas sudarys neatskiriamą dalį optimizuoto elektros tinklo struktūros, kurios tikslas turi būti, viena vertus, užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą ir, antra vertus, įtraukti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos kaupimo valdymą ir būsimų elektra varomų automobilių įkrovimą; vis dėlto pabrėžia, kad, nors pažangiojo matavimo sistemos žymi lemiamą proceso etapą, tai tik pirmasis žingsnis kuriant pažangiuosius tinklus;

44. pabrėžia, kad, kadangi IRT daro didelę įtaką ES miestų ir regionų ekonominiam vystymuisi, labai svarbu konsultuotis su oficialiais vietos ir regionų bendruomenių atstovais, jei pagal ES programas teikiama parama šioms bendruomenėms svarbių prioritetinių veiksmų sričių nustatymui;

45. pabrėžia, kad valstybių narių ir Europos Sąjungos masto pažangieji tinklai reikalingi norint visapusiškai išnaudoti pažangiųjų skaitiklių teikiamą naudą; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti Europos masto investavimo programas; ragina valstybes nares propaguoti ir skatinti vartotojus pažangiuosius skaitiklius naudoti komercinėse ir gyvenamosiose patalpose; pabrėžia, kad pažangiųjų skaitiklių diegimas – tik vienas iš būtinų Europos pažangiųjų elektros energijos tinklo elementų; ragina valstybes nares ir Komisiją šiuo tikslu skatinti taikyti IRT sprendimus;

46. pabrėžia, kad reikia stebėti IRT vystymo poveikį tvaraus vystymo aspektams, ypač atkreipiant dėmesį į aplinkos ir socialinius klausimus, įskaitant grėsmes aplinkai ir sveikatai, susijusias su senos įrangos naudojimu, ir socialinę nelygybę, susijusią su skaitmenine atskirtimi;

47. sveikina valstybes nares, kurios jau pradėjo diegti pažangiuosius tinklus, ir ragina kitas valstybes nares taip pat kuo greičiau siekti pažangos šioje srityje; prašo Komisijos bendrai finansuoti kiek įmanoma daugiau didelio masto bandomųjų projektų pasinaudojant turimomis mokslinių tyrimų ir finansavimo priemonėmis;

48. ragina Komisiją ir valstybes nares viešųjų pirkimų sutarčių pagalba skatinti energiją efektyviai vartojančius IRT sprendimus, kurie gali būti pagerinti ir išplėtoti.

49. ragina Komisiją įdiegti interneto puslapį, kuriame būtų numatyta visa pažangioji IRT naudojimo patirtis gerinant energijos vartojimo efektyvumą ir kuriame būtų pateikiama vartotojams ir valstybės įstaigoms naudinga informacija; ragina parengti Europos masto žiniasklaidos kampaniją, kuria būtų siekiama išmokyti visuomenę energijos taupymo naudojant elektros prietaisus būdų;

50. ragina Komisiją planuojant diegti IRT atsižvelgti į mažiau išsivysčiusius Sąjungos regionus ir užtikrinti, kad būtų lėšų bendrai finansuoti pažangiųjų skaitiklių ir kitų IRT projektų diegimą šiuose regionuose siekiant užtikrinti, kad būtų dalyvaujama juos įgyvendinant ir kad būtų užkirstas kelias jų atskyrimui nuo Europai bendrų projektų;

51. palankiai vertina tai, kad Komisijoje sukurta darbo grupė, nagrinėsianti pažangiųjų tinklų problemas, ir jai rekomenduoja dirbant atsižvelgti į visų suinteresuotųjų šalių nuomones; prašo Komisijos reguliariai informuoti Parlamentą apie darbų eigą;

52. siūlo Komisijai į darbo grupės veiklą įtraukti ir komunikato dėl pažangiųjų tinklų parengimą, kuriame būtų:

a. nustatytos pažangiųjų tinklų naudojimo plačiu mastu kliūtys,

b. džiaugiamasi kartu su Regionų komitetu vietos ir regionų institucijoms parengtu praktiniu vadovu, kaip geriau išnaudoti IRT teikiamą energiją rengiant energijos vartojimo efektyvumo ir gamtosaugos planus, taip pat manoma, kad ši priemonė pagerins verslo galimybes vietos ir regioniniu lygmenimis;

c. pasiūlyta procedūra, kaip kuo greičiau sukurti pažangiųjų tinklų bendras minimalias funkcines specifikacijas,

d. nustatyti planai siekiant pagerinti pažangiųjų vartotojams skirtų elektros prietaisų plėtojimo specifikacijų ir standartų, suderintų su pažangiųjų skaitiklių sistema, rengimą,

e. nustatyti planai, kuriuose pateikiami pažangūs (konkretūs, išmatuojami, tinkami, realūs ir tikruoju laiku) tikslai ir siekiai, kaip tinklus geriau taikyti valstybėse narėse, ir

f. įgyvendinta sistema, kaip keistis šios srities gerąja patirtimi;

53. mano, kad valstybėms narėms būtina iki 2010 m. pabaigos susitarti dėl pažangiųjų tinklų bendrų minimalių funkcinių specifikacijų, pagal kurias būtų skatinama decentralizuota gamyba ir energijos vartojimo efektyvumas, kuriomis vartotojams siekiama suteikti išsamią ir tinkamą informaciją, siekiant sudaryti galimybes visą laiką stebėti, kiek suvartojama energijos ir prisitaikyti prie vartotojų poreikių padedant efektyviau ją valdyti;;

54. ragina Komisiją numatyti detalų veiksmų planą, kaip sumažinti energijos suvartojimą IRT naudojant ES institucijų pastatuose, siekiant parodyti pavyzdį valstybėms narėms ir Europos piliečiams;

55. ragina Komisiją iki 2010 m. pabaigos nustatyti ambicingą privalomą grafiką, kuriame būtų numatyti IRT paremti energijos taupymo tikslai ir kurio turės laikytis visi IRT sektoriai ir valstybės narės, norint pasiekti išmetamo CO₂ kiekio sumažinimo tikslus;

56. mano, kad pasirenkant teisines priemones ir priimant sprendimus dėl bendrų priemonių Europos lygiu, ypač reikia atkreipti dėmesį į papildomas sąnaudas, kurios dėl šių priemonių gali kilti Europos piliečiams, taip pat į papildomą gamybos ir administracijos sąnaudų naštą Europos pramonei;

57. ragina Komisiją parengti finansinę priemonę, kuri būtų ES finansuojama, siekiant MVĮ paskatinti plėtoti tvarias ir mažai anglies naudojančias energijos technologijas;

58. ragina Komisiją pakoreguoti ES biudžetą siekiant greičiau vystyti ekonomiškai veiksmingas ir mažai anglies naudojančias technologijas, ypač tas, kuriomis naudojantis siekiama patenkinti finansinius Europos strateginio energetikos technologijų plano įgyvendinimo poreikius;

59. džiaugiasi iniciatyva „Convenant of Mayors“, kuri buvo įsteigta kaip pažangiosios patirties ir naujovių mainų forumas, kuriame miestai sau kelia ambicingus tikslus ir siekia pagerinti energijos vartojimo efektyvumą; šiuo požiūriu džiaugiasi tais miestais ir asociacijomis, kurie plėtoja pažangiąją IRT naudojimo patirtį ir gerina miestų energijos vartojimo efektyvumą, taip pat ragina šią praktiką skleisti;

60. ragina valstybes nares ir Komisiją remti vartotojų švietimą ir informuotumo didinimą, siekiant visiškai realizuoti IRT energijos taupymo potencialą;

61. ragina Komisiją bendradarbiauti su atitinkamais tarptautiniais partneriais ir parengti bendrus tarptautinius įmonių pranešimų apie išmetamo anglies dioksido kiekius standartus, siekiant sudaryti galimybę įmonėms pačioms palyginamai ir veiksmingai matuoti savo išmetamų dujų kiekius;

62. ragina Komisiją ir valstybes nares remti išorinį perdirbimą, atsižvelgiant į milžinišką šios technologijos potencialą prisidėti prie energijos suvartojimo efektyvumo ir sumažinti atliekų kiekį, nes pastarosios dažnai yra susijusios su nuolatiniu IRT atnaujinimu;

63. tikisi, kad bus imtasi priemonių siekiant išnaudoti IRT potencialą sumažinti logistikos grandinės nuostolius maisto gamybos srityje, ypač koordinuojant veiksmus pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir septintąją bendrąją programą;

64. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

[1] OL L 285, 2009 10 31, p. 10.
[2] OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

2008 m. gruodžio mėn. Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą iki 2020 m. įgyvendinti svarbius energijos taupymo ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo uždavinius. Šiems tikslams pasiekti 2009 m. kovo 12 d. Komisijos komunikate nurodomas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius kaip būdas pagerinti pavienių valstybių narių energijos vartojimo efektyvumą.

IRT vaidmuo

IRT gali padėti:

stebėti ir valdyti energijos suvartojimą įvairiuose sektoriuose, ypač pastatų ir transporto;

pasiūlyti naujų priemonių ir naujų technologijų, skirtų pagerinti natūraliųjų išteklių vartojimą ir perėjimą prie švaresnės gamybos ir pramonės procesų.

Daugiau naudojamos IRT gali padėti pagerinti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumą ir padidinti Europos pramonės konkurencingumą. Daugybė pritaikymo būdų, kurie iki šiol nėra pakankamai išnaudojami, turi didelį energijos taupymo potencialą daugelyje ekonomikos sričių; ypač turint omenyje viešųjų ir privačių erdvių apšvietimą, šildymo reguliavimą ir pastatų oro kondicionavimą, eismo valdymą, transporto logistiką, elektronines paslaugas.

Europos Komisija apskaičiavo, kad IRT pagrįstos sistemos pastatų energijos suvartojimą, kuris sudaro apie 40 proc. viso energijos suvartojimo Europoje, gali sumažinti iki 17 proc., o išmetamo anglies dioksido kiekį – iki 27 proc.

Racionalizuojant energijos vartojimą ypač tampa svarbus skaitiklių informacijos perdavimas, leidžiantis vartotojams tikruoju laiku gauti visą informaciją apie suvartojamą energiją ir jos kainą.

Matuojant energijos vartojimą pažangiaisiais matavimo prietaisais, informacija apie suvartojimą gaunama ir teikiama abipusiai tinklo operatorių, energijos tiekėjų ir vartotojų. Kai kurių tyrimų duomenimis, įdiegus pažangiuosius skaitiklius energijos sąnaudos gali sumažėti 10 proc.

Komisijos pozicija

Paskelbus 2009 m. kovo 12 d. komunikatą, pagal šį pranešimą savo iniciatyva Europos Komisija pradėjo plataus masto viešąsias konsultacijas, kurios, su svarbiu ekspertų ir sektoriaus tyrimų indėliu, leido nustatyti, kokiu būdu IRT gali padėti efektyviai vartoti energiją.

Be to, Europos lygiu buvo išskirti kai kurie ekonomikos sektoriai, kuriuose naudojimasis IRT leistų pasiekti užsibrėžtus tikslus sumažinti energijos sąnaudas, taip pat apibrėžtas Komisijos vaidmuo skatinant naujųjų technologijų taikymą.

Viena iš pagrindinių kliūčių plačiai naudoti IRT yra tiesiogiai susijusi su bendros metodikos ir metrologijos, matavimo ir matavimo pažangiaisiais skaitikliais valdymo priemonių nebuvimu, o tai būtina, kad būtų galima matuoti energijos vartojimą ir išmetamo anglies dioksido kiekį.

2009 m. spalio 9 d. Komisijos rekomendacijoje IRT sektorius raginamas iki 2010 m. pabaigos nustatyti bendrą metodiką pažangių matavimo sistemų bendroms specifikacijoms apibrėžti. Be to, siūlomas veiksmų planas pažangiesiems skaitikliams įdiegti Europos gyventojų namuose ir nagrinėjami reguliavimo būdai, kurie galėtų padėti greičiau pasiekti 2020-ųjų tikslus.

Pranešėjos pozicija

Pranešėja iš esmės pritaria Komisijos komunikato ir rekomendacijos gairėms. Be to, ji mano, kad platesnis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) taikymas paskatins Europos pramonę ir naujų technologijų rinką. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pranešėja laikosi nuomonės, kad reikėtų labiau pabrėžti kai kurias prioritetinėmis laikomas priemones siekiant įgyvendinti Europos uždavinius. Ypač šios priemonės susijusios su:

· matavimo priemonių standartizacija: daugelį kliūčių greitai IRT priemonių ir naujovių sklaidai galima pašalinti įdiegus bendrus matavimo metodus ir priemones; pranešėja laikosi nuomonės, kad šioje srityje reikia kuo greičiau imtis įpareigojančių priemonių ir nustatyti tikslų grafiką, kurio turės laikytis visos sektoriaus įmonės. Be to, Komisijai reikėtų apsvarstyti kai kur Europoje jau įdiegtus matavimo kriterijus, kurie iki šiol įrodė konkrečiai padedantys sumažinti energijos vartojimą ir kartu padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir turintys reikšmingą ekonominę naudą galutiniams vartotojams. Todėl tokia patirtis turi būti geriausios praktikos pavyzdys, nuo kurio reikėtų pradėti nustatant mažiausią bendrą Europos technologinį vardiklį. Be matavimo funkcijų, standartizacija taip pat turėtų nustatyti priėjimą prie sutarčių informacijos ir informacijos apie vartojimą, galimybę susisiekti su operatorių centrinėmis sistemomis elektros tinklu bei nuotoliniu būdu valdomą prisijungimo ir atsijungimo įrenginį. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad daugelio prekybos sandorių ir pagrindinės skaitiklių veiklos nuotolinis valdymas, leidžiantis išvengti veiksmų vietoje, taip pat yra teigiamas dalykas mažinant išmetamo CO₂ kiekį. Tokio paties požiūrio reikės laikytis ir matuojant dujų suvartojimą, pažangiųjų skaitiklių pranašumus perkeliant ir į gamtinių dujų paskirstymo tinklą. Galiausiai, pažangiųjų skaitiklių įdiegimas Europos lygmeniu bus esminis mažiems automobiliams, kurie ateityje taps judumo pagrindu. Pasirenkant teisines priemonės reikės pirmenybę teikti toms priemonėms, kurios leistų greičiau atlikti standartizavimą. Neatmestina ir rekomendacijos galimybė, jeigu teisės aktų pobūdžio pasirinkimas taptų per didele finansine ir administracine našta;

· bandomųjų projektų pradžia: pranešėja mano, kad plačiai IRT sklaidai būtina skatinti sektorių partnerystę ir kelti miestų bendruomenių bei vietos ir regioninių organizacijų sąmoningumą dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo pasitelkiant IRT. Dėl to reikės, kad Komisija ir valstybės narės dėtų daugiau pastangų pradėti bandomuosius projektus, pasinaudodamos jau esamomis priemonėmis, mokslinių tyrimų programomis ar pasitelkdamos naujus konkrečius projektus;

· įvairios IRT priemonės: siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą būtina imtis įvairių sąnaudų mažinimo priemonių ir geriau valdyti gamybą bei paslaugų pasiūlą. Pranešėja pabrėžia svarbų IRT vaidmenį įgyvendinant bendrus energetikos uždavinius ir mano, kad iki šiol nepakankamai išnaudotos priemonės ateityje turės būti plačiau naudojamos įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Be to, greita IRT pagrįstų sprendimų sklaida reikalauja didelio masto plačiajuosčio ryšio sklaidos;

· dalijimasis gerąja patirtimi: vis daugiau Europos Sąjungos piliečių keliasi gyventi į miestus; todėl svarbu sėkmingai organizuoti vidutinių ir didelių miestų veiklą siekiant plataus užmojo tikslų – mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Pranešėja pabrėžia, kad dėl informacinių ir ryšių technologijų, naudojamų valdant ir organizuojant miesto aglomeracijų veiklą, energijos vartojimo efektyvumas labai padidėtų. Įgyvendinant projektą „Smart Cities“ ir iniciatyvą „Convenant of Mayors“ paaiškėjo sėkmingai miesto veiklai reikalingi kriterijai. Sėkmingai organizuojant miesto veiklą, kai naudojamos informacinės ir ryšių technologijos, miestuose galima labai sumažinti energijos suvartojimą. Reikėtų skatinti dalytis gerąja patirtimi ir raginti sprendimus priimančius vietos valdžios atstovus geriau suvokti informacinių ir ryšių technologijų galimybes, kurios turi būti išnaudojamos.

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos
(2009/2228(INI))

Nuomonės referentė: Daciana Octavia Sârbu

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) gali žymiai prisidėti gerinant ES ekonominį efektyvumą, ypač pastatų ir transporto, taip pat visuomenės sunaudojamos energijos efektyvumą, gerindamos energijos gamybą ir paskirstymą, norint iki 2020 m. 20 proc. sutaupyti energijos,

B. kadangi tokių technologijų pagalba sutaupytos energijos kiekį galima būtų padidinti jei vartotojai aktyviau dalyvautų bei pačiame informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje didinant energijos suvartojimo efektyvumą,

C. kadangi IRT sektorius būtinas siekiant tvarios ekonomikos, kuri būtų paremta atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba,

D. kadangi IRT gali būti taikomas siekiant tikruoju laiku informuoti vartotojus apie elektros sąnaudas, taigi sudaryti galimybes efektyviai vartoti energiją,

1. pritaria Komisijos pastangoms skatinti naudoti šiuolaikiškus skaitiklius ir pažangiuosius energijos tinklus energiją gaminant, paskirstant ir vartojant; pabrėžia, kad tai turėtų sudaryti galimybę abipusiai teikti tinklo operatorių, energijos tiekėjų ir vartotojų informaciją, taigi sudaryti galimybę tinkamai naudoti šiuolaikiškus skaitiklius; ragina įdiegti priemones, kurios užtikrintų su šiuolaikiniais skaitikliais susijusios asmeninės informacijos apsaugą;

2. pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumas – būdas sumažinti energijos sąnaudas didinant energijos saugumą ir padedant sumažinti žalą aplinkai, ypač išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

3. pabrėžia IRT vaidmenį mažinant kelionių poreikį, pavyzdžiui, naudojant konferencinį ryšį, ir dėl e.paslaugų, pavyzdžiui, e.valdžios ir e.sveikatos, o taip pat pateikiant sumanius, aplinkai nekenkiančius transporto sprendimus, kuriais būtų sumažintas išskiriamo anglies dioksido kiekis, sukeliama mažiau triukšmo bei mažiau teršiama, o kelionės laikas sutrumpėtų; tačiau pabrėžia, kad vien IRT neužtenka siekiant pakankamai sumažinti transporto išmetamų dujų kiekį;

4. Tačiau pažymi, kad visuomenėse, kuriose labai naudojamos IRT, taip pat aukštas mobilumo lygis ir sumažinus kelionių poreikį tam tikrai veiklai ne būtinai sumažės bendras kelionių skaičius; mano, kad reikia ne tik IRT sprendimų, bet ir sąmoningumo, švietimo ir politikos krypčių, kuriose būtų siekiama sumažinti kelionių skaičių; taip pat mano, kad šiuo aspektu įmonėms ir organizacijoms reikėtų nustatyti tikslus;

5. apgailestauja dėl lėtos pažangos išnaudojant visas energijos vartojimo efektyvumo galimybes ir mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina Komisiją įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, visiškai atsižvelgti į IRT suteikiamas energijos vartojimo efektyvumo galimybes[1];

6. pabrėžia, kad IRT poveikis energijos vartojimo efektyvumui labai svarbus, tai jau buvo pabrėžta šį klausimą svarstant 2007 m. ir Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje ir IRT teikiant išskirtinę pirmenybę[2];

7. pabrėžia IRT įnašą efektyviam pastatų energijos vartojimui, kurį jos padarė pasiūlydamos įvairius sprendimus, pavyzdžiui, energijos valdymo sistemas, kietakūnį apšvietimą ir pažangiąsias apšvietimo sistemas;

8. ragina valstybes nares įgyvendinti pažangiųjų tinklų technologijas, ypač atsižvelgiant į siekį kuo greičiau ir kuo labiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius elektros tinkluose;

9. pripažįsta, kad IRT turi dideles galimybes pagerinti daug anglies suvartojančių gamybos procesų, pavyzdžiui, statybos medžiagų gamybos ir kitų gamybos procesų, energijos vartojimo efektyvumą;

10. pritaria, kad būtina patvirtinti IRT sektoriaus energijos suvartojimo ir išskiriamo anglies dioksido kiekio efektyvumo matavimo metodikos standartus siekiant sudaryti galimybę patikrinamai sumažinti viso IRT įrangos ir komponentų gyvavimo ciklo energijos suvartojimą ir išskiriamo anglies dioksido kiekį, tai padėtų analizuoti energijos taupymą bei paskatintu konkurenciją bei inovacijas iš tiesų aplinkai nekenkiančių IRT sprendimų tarpe;

11. pabrėžia, kad reikia stebėti IRT vystymo poveikį tvaraus vystymo aspektams, ypač atkreipiant dėmesį į aplinkos ir socialinius klausimus, įskaitant grėsmes aplinkai ir sveikatai, susijusias su senos įrangos naudojimu, ir socialinę nelygybę, susijusią su skaitmenine atskirtimi;

12. ragina Komisija ir privatų sektorių užtikrinti mokslinių tyrimų ir plėtros investicijas į IRT sektorių, ir siekiant pagerinti pačių IRT energijos vartojimo efektyvumą, išplėtoti jų vaidmenį ateities elektros infrastruktūrose siekiant sudaryti galimybę įdiegti dviejų krypčių elektros srovę ir suderinti elektros gamybą ir vartojimą, siekiant sukurti taip pat sukurti mažai anglies dioksido išskiriančius IRT produktus ir paslaugas, taigi užtikrinti, kad ES valstybės kurtų ekologiškas darbo vietas;

13. ragina Komisiją bendradarbiauti su Regionų komitetu ir valstybėmis narėmis ir siekti įsteigti interneto tinklą, skirtą regionų ir vietos valdžios institucijoms keistis pažangiąja patirtimi, kaip naudojantis IRT galima padidinti energijos vartojimo efektyvumą;

14. ragina valstybes nares ir Komisiją remti vartotojų švietimą ir informuotumo didinimą, siekiant visiškai realizuoti IRT energijos taupymo potencialą;

15. ragina Komisiją skatinti naudotis nauja socialine žiniasklaida ir sudaryti galimybę sąveikiai keistis informacija, palengvinti galimybę gauti informaciją apie galimas energijos taupymo priemones ir skatinti piliečius elgtis ekologiškai;

16. ragina valstybes nares vystyti reikalingas infrastruktūras ir sudaryti visiems ES piliečiams galimybę prisijungti prie plačiajuosčio interneto siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie elektroninių paslaugų, dėl kurios gali sumažėti būtinybė keliauti;

17. ragina valstybes nares toliau įgyvendinti IRT sprendimus, mažinti transporto spūstis ir su jomis susijusį neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, pavyzdžiui, taršą ir triukšmą;

18. ragina Komisiją ir valstybes nares remti išorinį perdirbimą, atsižvelgiant į milžinišką šios technologijos potencialą prisidėti prie energijos suvartojimo efektyvumo ir sumažinti atliekų kiekį, nes pastarosios dažnai yra susijusios su nuolatiniu IRT atnaujinimu;

19. ragina valstybes nares propaguoti ir skatinti vartotojus šiuolaikiškus skaitiklius naudoti komercinėse ir gyvenamosiose patalpose;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares viešųjų pirkimų sutarčių pagalba skatinti energiją efektyviai vartojančius IRT sprendimus, kurie gali būti pagerinti ir išplėtoti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] OL L 285, 2009 10 31, p. 10.
[2] OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Elena Oana Antonescu, Kriton Arsenis, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sergio Berlato, Milan Cabrnoch, Martin Callanan, Nessa Childers, Chris Davies, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Jill Evans, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Julie Girling, Nick Griffin, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Jo Leinen, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Antonyia Parvanova, Andres Perello Rodriguez, Pavel Poc, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Anna Rosbach, Daciana Octavia Sârbu, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Christofer Fjellner, Matthias Groote, Judith A. Merkies, Michail Tremopoulos, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Dieter-Lebrecht Koch, Markus Pieper

Teisinė informacija - Privatumo politika