PRANEŠIMAS dėl sankcijų už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus

30.4.2010 - (2009/2154(INI))

Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėja: Hella Ranner

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl sankcijų už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus

(2009/2154(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą, kurioje nagrinėjamos valstybių narių teisės aktuose numatytos sankcijos už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus (COM(2009)0225),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7‑0130/2010),

A. kadangi Europos Sąjunga, siekdama didinti kelių eismo saugumą ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją, priėmusi Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85, Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 ir Direktyvą 2006/22/EB, pastaraisiais metais sukūrė socialinių taisyklių kelių transporte sistemą,

B.  kadangi sankcijų sistemos Europos Sąjungos valstybėse narėse išsivystė istoriškai ir todėl yra labai skirtingos, o baudos kraštutiniu atveju vienoje šalyje gali būti dešimt kartų didesnės nei kitoje,

C. kadangi ūkio subjektams ir ypač vairuotojams tarptautinių pervežimų srities teisinė padėtis tapo sunkiai suprantama, valstybės narės perkeldamos kaip reikalaujama teisės aktus susiduria su rimtomis problemomis, o dabartinė padėtis neatitinka vidaus rinkos principų,

D. kadangi informacija dėl skaitmeninių tachografų trūkumų, dėl kurių juos lengva suklastoti, kelia susirūpinimą,

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina Komisijos ataskaitą, kurioje nagrinėjamos valstybių narių teisės aktuose numatytos sankcijos už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus; tačiau apgailestauja, kad ataskaitoje dėl trūkstamų kai kurių valstybių narių duomenų nėra visapusiškai išnagrinėta dabartinė padėtis Europoje; taip pat ragina Komisiją iš valstybių narių išreikalauti trūkstamą informaciją;

2.  pažymi, kad Komisijos ataskaitoje remiamasi Direktyvos 2006/22/EB naujame III priede pateikta pažeidimų klasifikacija neatsižvelgiant į Komisijos direktyvos 2009/5/EB 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą direktyvos įgyvendinimo terminą;

3.  ragina Komisiją jau 2010 m. parengti atnaujintą ir visą padėtį atspindinčią ataskaitą dėl Direktyvos 2006/22/EB naujo III priedo įgyvendinimo;

4.  pažymi, kad praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais buvo labai vėluojama, pavyzdžiui, aktualioje 2009 m. rugpjūčio 3 d. ataskaitoje (24-oji Komisijos ataskaita apie su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinimą) buvo imti tik 2005 ir 2006 m. duomenys, todėl vargu ar galima daryti išvadas apie tikrąją su kelių transportu susijusių teisės aktų derinimo padėtį;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares padaryti kas įmanoma, kad būtų greičiau pasiekti Reglamento (EB) Nr. 561/2006 17 straipsnyje iškelti tikslai ir parengta aktuali statistinė informacija būsimoms suderinimo priemonėms;

6.  pabrėžia, kad ir Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede pateiktas sunkių pažeidimų pagal šį reglamentą sąrašas; taigi mano, kad ypač būtina parengti suderintą sunkių socialinių taisyklių pažeidimų klasifikaciją;

Dideli skirtumai tarp valstybių narių

7.  pažymi, kad valstybių narių teisės aktuose numatytos sankcijos už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus skiriasi ne tik piniginių baudų dydžiu, bet ir sankcijų pobūdžiu ir klasifikacija;

8.  pabrėžia, kad šiuos skirtumus galima paaiškinti skirtingomis ekonominėmis ir geografinėmis sąlygomis, taip pat skirtingomis valstybių narių teisės sistemų nuostatomis vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir skirtinga kelių eismo saugumo atžvilgiu vykdoma politika;

9.  pažymi, kad kelių eismo socialinės taisyklėse, visų pirma Reglamente (EEB) Nr. 3821/85, Reglamente (EB) Nr. 561/2006 ir Direktyvoje 2006/22/EB, valstybėms narėms palikta daug šių taisyklių aiškinimo galimybių; apgailestauja, kad daug netikslių Europos Sąjungos teisės aktų formuluočių lėmė, kad jog šie teisės aktai valstybėse narėse įgyvendinti nevienodai; mano, kad siekiant toliau suderinti teisės aktus pirmiausia reikia vienodo ir privalomo šių reglamentų ir šios direktyvos išaiškinimo;

10. apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės nenumato sankcijų diferencijavimo atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą; ragina valstybes nares priimti nacionalinius teisės aktus, turinčius efektyvų, proporcingą ir atgrasomąjį poveikį, kuriuose būtų atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą;

Tolesnis derinimas

11. pabrėžia, kad veiksminga, proporcinga ir atgrasomąjį poveikį turintį sankcijų sistema gali būti grindžiama tik aiškiomis, skaidriomis ir tarp valstybių narių suderintomis sankcijomis; ragina valstybes nares, siekiant sumažinti iš dalies labai didelius sankcijų pobūdžio ir dydžio skirtumus, rasti teisės aktuose įtvirtintus praktinius sprendimus;

12. ragina Europos Komisiją pasikonsultavus su kontrolės institucijomis ir transporto sektoriaus atstovais parengti vienodą ir privalomą šio reglamento dėl vairavimo ir poilsio valandų trukmės išaiškinimą. Kontrolės institucijos turėtų atsižvelgti į šį išaiškinimą.

13. mano, kad toliau vienodinant sankcijų pobūdį ir nustatant finansinių sankcijų dydį reikalingas piniginių baudų skirstymas į kategorijas, kuris būtų susietas su sankcijų skirstymu į kategorijas, taip pat reikėtų nustatyti mažiausius ir didžiausius už tam tikrus socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus skiriamos bausmės dydžius; pabrėžia, kad racionalizuojant sankcijas būtinybė skirtingose valstybėse narėse suderinti teisingas finansines sankcijas atsižvelgiant į objektyvius kriterijus (pvz., BNP ar geografinius veiksnius) turi būti suderinta su veiksmingomis atgrasymo nuo sunkių pažeidimų priemonėmis;

14. pabrėžia, kad Direktyvos 2006/22/EB naują III priedą, kuris buvo įtrauktas į Komisijos direktyvą 2009/5/EB, reikėtų vertinti kaip vienodos klasifikacijos pagrindą skirstant valstybių narių teisės aktuose numatytų socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus; primygtinai ragina valstybes nares priimti reikalingus teisės ir administracinius aktus, kad būtų sparčiai įgyvendinta Komisijos direktyva 2009/5/EB;

15. primena, kad Lisabonos sutartimi į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo įtraukta nauja 83 straipsnio 2 dalis dėl valstybių narių baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimo; prašo Komisiją ištirti šią naują teisėkūros priemonę teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje ir per dvylika mėnesių Tarybai ir Europos Parlamentui parengti ir pateikti ataskaitą apie galimas derinimo priemones; įtraukiant aspektus, susijusius su kelių eismo saugumu ir baudų skyrimu tarptautiniu lygiu, jeigu to dar nepadarė anksčiau;

16. palankiai vertina tai, kad Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 22 straipsnio 4 dalį, siekdama padėti valstybėms narėms aiškinti ir taikyti šį reglamentą, parengė gaires; tačiau pažymi, kad šios gairės nėra privalomos ir todėl tikslas – vienodas teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse – nepasiektas;

17. mano, kad siekiant sukurti vidaus transporto rinką ir padidinti vairuotojų bei transporto įmonių teisinį tikrumą turi būti suderinta, kaip turi būti aiškinami socialinės srities teisės aktai; atsižvelgdamas į tai ragina Europos Komisiją bendradarbiaujant su CORTE, TISPOL ir „Euro Contrôle Route“ pateikti pasiūlymų, kaip sustabdyti socialinės srities teisės aktų diskriminacinį taikymą kelių transporto srityje; atitinkamai nurodo, jog būtina bendrai, nuosekliai, pagal straipsnius išaiškinti, kaip turi būti taikomas Reglamentas Nr. 581/2006 ir Direktyva 3821/85/EB;

18. ragina valstybes nares atsižvelgti į šias gaires įgyvendinant socialines taisykles, kad būtų galima suderintai perkelti teisės aktus;

Kontrolė

19. pabrėžia, kad tik nuosekliai ir be diskriminacijos užtikrinant galiojančių teisės aktų laikymąsi galima užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai ir užtikrinti kelių eismo saugumą; pažymi, kad siekiant perkelti socialines kelių eismo taisykles būtina sukurti suderintą ir veiksmingą kontrolės koncepciją;

20. atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse narėse eismo padėtis, t. y. kelių infrastruktūra, eismo intensyvumas ir spūstys, labai skiriasi, ir todėl mano, kad šiais veiksniais, inter alia, neturi būti remiamasi nustatant kontrolės, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti socialinių taisyklių laikymąsi, dažnumą;

21. mano, kad Komisija turėtų parengti ir skatinti suderintus požiūrius į kontrolę ir imtis reguliavimo veiksmų siekiant pašalinti kliūtis Europos vidaus rinkai ir sustiprinti kelių eismo saugumą; ragina Komisiją siekiant šių tikslų parengti veiksmingą ir tinkamą Europos lygmens koordinavimo priemonę;

22. ragina Komisiją parengti rekomendacijas ir Europos Sąjungos kontrolės institucijų būtiniausius apmokymo ir jų bendradarbiavimo koordinavimo standartus; prašo Komisiją, kad ji, siekdama išsamiau išnagrinėti padėtį, pagerintų statistinių duomenų surinkimą ir skatintų valstybes nares derinti savo veiksmus atliekant kontrolę;

23. ragina valstybes nares savo kontroliuojančius darbuotojus nuolat mokyti, atsižvelgiant į naujausius pokyčius duomenų rinkimo srityje, ir įgyvendinant bendrus standartus glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija, kad būtų suderintos kontrolės koncepcijos ir užtikrintas teisinis tikrumas;

24. mano, kad keliuose ir ūkio subjektų teritorijose reikėtų atlikti dažnesnę ir nuodugnesnę kontrolę; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi pagal Direktyvos 2006/22/EB 2 straipsnio 3 dalį nustatyto vykdytinos kontrolės atlikimo skaičiaus; ragina Komisiją teikti Europos Parlamentui informaciją apie tolesnius veiksmus, kurių ji ketina imtis dėl šios kontrolės;

25. ragina Komisiją kuo skubiau pateikti skaitmeninių tachografų trūkumų kontrolės ir priemonių, taikomų siekiant išvengti jų pažeidžiamumo, ataskaitą;

26. pabrėžia, kad remiantis Reglamento (EB) Nr. 3821/85 nuostatomis turėtų būti patobulintas skaitmeninis tachografas kaip kontrolės priemonė: Komisija turėtų ištirti, kaip kontrolę vykdančios institucijos galėtų greičiau atsisiųsti duomenis iš skaitmeninio tachografo;

27. atkreipia dėmesį į informavimo apie neproporcingas sankcijas liniją, kurią įsteigė „Euro Contrôle Route“, ir ragina vairuotojus bei transporto įmones joje pranešti apie neproporcingą ir diskriminacinį socialinės srities teisės aktų taikymą kelių transporto srityje;

Kitos iniciatyvos

28. mano, kad ūkio subjektams ir sunkvežimių vairuotojams būtų naudinga aiški visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis išleista brošiūra; pabrėžia, kad tokioje brošiūroje būtų galima geriau informuoti susijusius vairuotojus ir ūkio subjektus apie galiojančias socialines taisykles ir su jų pažeidimais susijusias sankcijas valstybėse narėse; mano, kad tokią informaciją taip pat reikėtų suteikti trečiųjų šalių ūkio subjektams ir vairuotojams; pabrėžia, kad siekiant vairuotojams suteikti šią informaciją realiu laiku naudinga naudoti pažangiąsias transporto sistemas;

29. yra įsitikinęs, kad, naudojant modernias informavimo ir komunikacijos technologijas bei pažangiąsias transporto sistemas, įmonės ir vairuotojai turėtų turėti galimybę gauti informaciją apie galiojančius socialinius teisės aktus ir už jų nesilaikymą gresiančias sankcijas;

30. ragina visas valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą remiantis jau esamomis struktūromis, kaip antai „Euro Contrôle Route“, o kartu gerinti bendros kontrolės koordinavimą, keitimąsi geriausia patirtimi ir bendrą kontrolės institucijų mokymo organizavimą;

31. mano, kad turėtų būti naudojamasi visomis turimomis technologijų priemonėmis, pvz., GPS įtaisu arba kitomis prieinamomis priemonėmis, kad sunkvežimių vairuotojai, įskaitant ir atvykstančius iš kaimyninių šalių, būtų laiku informuojami apie aktualias socialines taisykles ir įvairiose valstybėse narėse už pažeidimus taikomas sankcijas;

32. ragina valstybes nares pasirūpinti atitinkama Europos kelių tinklo infrastruktūra, įskaitant saugias automobilių stovėjimo vietas ir pakankamą jų skaičių bei paslaugas, kad vairuotojai galėtų iš tikrųjų laikytis vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių teisės aktų reikalavimų ir kad būtų galima veiksmingai atlikti kontrolę; nurodo, kad šiuose infrastruktūros objektuose ypač svarbus yra saugumo aspektas; ragina Komisiją reguliariai tinkamiausiu formatu skelbti apie Europos kelių tinkle esamus minėtus objektus, ir viešuosius, ir privačius, informuojant apie profesionaliems vairuotojams teikiamas paslaugas;

33. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir finansuoti saugių automobilių stovėjimo aikštelių statybos programas, nes tokios aikštelės būtinos siekiant užtikrinti, kad vairuotojai laikytųsi Reglamento Nr. 561/2006 nuostatų;

34. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios aplinkybės

Pagal Direktyvos 2006/22/EB 10 straipsnį Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2009 m. gegužės 1 d. pateikia ataskaitą, kurioje nagrinėjamos valstybių narių teisės aktuose numatytos sankcijos už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus.

Pranešėja ragina Komisiją ateityje Parlamentui laiku suteikti išsamią informaciją. Komisijos ataskaita ne tik pateikta per vėlai, bet ir yra neišsami. Norint išsamiai išnagrinėti padėtį ypač svarbu, kad Komisija dar šiais metais Parlamentui ir Tarybai pateiktų patikslintą ataskaitą, kurioje išnagrinėtų Direktyvos 2006/22/EB naujo III priedo įgyvendinimą valstybėse narėse.

Komisijos ataskaita

Komisijos ataskaitoje apibendrinamos įvairios valstybėse narėse taikomų sankcijų rūšys:

· Finansinės sankcijos. Visos valstybės narės numato galimybę skirti finansines sankcijas, tačiau labai skiriasi šių finansinių sankcijų dydis. Už tą patį pažeidimą skiriama finansinė sankcija gali siekti 58,23 EUR (Malta) ar 5 000 EUR ir daugiau (Austrija, Kipras, Vokietija ir Airija). Priežastys, kodėl skirtumas toks didelis, gali būti socialiniai, ekonominiai arba geografiniai veiksniai, tačiau toks paaiškinimas tinka ne visų šalių atveju (Ispanija, Vengrija).

· Transporto priemonės sulaikymas. Kita sankcija yra transporto priemonės sulaikymas. Paskyrus šią sankciją užtikrinama, kad vairuotojas nebevairuos transporto priemonės pakankamai ilgą laiką. 15 valstybių pranešė Komisijai, kad transporto priemonės sulaikymas yra numatytas jų teisės aktuose (Bulgarija, Kipras, Čekija, Vokietija, Danija, Graikija, Airija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Rumunija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė).

· Draudimas vairuoti ir įkalinimas. Septyniose valstybėse narėse už sunkius pažeidimus numatytas įkalinimas. Tačiau kai kuriose valstybėse tokia sankcija skiriama tik tada, jei nesumokėta piniginė bauda arba jei asmuo nusižengia pakartotinai, jeigu dėl tokio nusižengimo jis jau buvo baustas (Austrija, Kipras, Danija, Prancūzija, Airija, Liuksemburgas ir Jungtinė Karalystė). Kai kuriose valstybėse narėse taip pat numatyta galimybė atimti vairuotojo pažymėjimą arba kortelę (Bulgarija, Danija, Graikija, Italija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė).

Ataskaitoje taip pat primenama apie ūkio subjektų atsakomybę visose valstybėse narėse pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006. Daugumos valstybių narių (Belgijos, Bulgarijos, Vokietijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Suomijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės) teisės aktuose numatytos skirtingos sankcijos vairuotojams ir ūkio subjektams – ūkio subjektams sankcijos yra griežtesnės, o baudos didesnės nei vairuotojams. Reglamento (EB) Nr. 561/2006 10 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad krovinių siuntėjai, ekspeditoriai, kelionių organizatoriai, pirminiai rangovai, subrangovai ir vairuotojų įdarbinimo agentūros privalo užtikrinti, kad sutartimi sulygtas važiavimo trukmės planas atitiktų nuostatų reikalavimus dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių. Ši prievolė aiškiai įvardijama tik Danijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos ir Švedijos teisės aktuose.

Reglamente (EB) Nr. 561/2006 taip pat nustatytas teritoriškumo principas: kai valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nustato pažeidimą, kuris buvo padarytas kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje, šios institucijos gali taikyti sankciją, jei už šį pažeidimą sankcija dar nebuvo taikyta. Sankcija turi būti tokia pat kaip ir tuo atveju, jei pažeidimas būtų padarytas jį nustačiusios valstybės narės teritorijoje. Taikant sankciją būtina laikytis nediskriminavimo principo. Tačiau šis principas gali turėti neigiamą poveikį sąžiningai konkurencijai tol, kol valstybės narės už tokius pat pažeidimus taikys labai skirtingas sankcijas: vežėjai, padarę pažeidimą, gali pageidauti sumokėti baudą už jį toje valstybėje narėje, kuri taiko labai nedideles baudas, užuot mokėję labai didelę baudą kitoje valstybėje narėje.

Kai kurios valstybės narės (Austrija, Čekija, Airija, Liuksemburgas ir Jungtinė Karalystė) yra nustačiusios nediferencijuotų sankcijų sistemas, todėl nagrinėjant sunkius pažeidimus kyla sunkumų, nes šios šalys nurodė tik mažiausias ir didžiausias sankcijas. Pavyzdžiui, Maltoje už pažeidimus taikoma fiksuoto dydžio bauda (58,23 EUR).

Kitose šalyse nustatytos diferencijuotų sankcijų sistemos:

· Kalbant apie Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6–8 straipsnių pažeidimus, nustatyti du ar daugiau to paties pažeidimo lygiai ir numatytos atskiros baudos už kiekvieno lygio pažeidimą (ataskaitos I priedo lentelė). Ataskaitoje taip pat nurodyti įvairūs baudų dydžio skirtumai: piniginė bauda už kasdienio vairavimo trukmės viršijimą daugiau kaip dviem valandomis Ispanijoje gali būti dešimt kartų didesnė (4 600 EUR) nei Graikijoje (400 EUR). Pažeidimo lygiai valstybėse narėse taip pat nustatomi labai skirtingai: ribos gali būti išreiškiamos minutėmis, valandomis arba procentais. Taikoma bauda gali būti padidinama linijiniu arba progresiniu būdu. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, nustatant baudą naudojami du kriterijai: kasdienio vairavimo trukmės ir nepertraukiamo vairavimo trukmės viršijimas.

· Komisija pastebi, kad kalbant apie Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatų pažeidimus, didelių skirtumų yra ne tik taikomų baudų dydžio, bet ir pažeidimų suskirstymo į kategorijas (II lentelė) atžvilgiu. Nors Direktyvos 2006/22/EB[1] naujame III priede kai kurie pažeidimai įvardijami kaip „labai sunkūs“ (pvz., jei vairuotojas turi kelias galiojančias vairuotojo korteles), kai kurios valstybės narės šiuos pažeidimus priskiria „smulkių pažeidimų“ kategorijai. Kita vertus, už šiuos smulkius pažeidimus kai kuriose valstybėse taikomos didžiausios sankcijos. Už Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatų pažeidimus valstybėse narėse taikomų baudų dydis taip pat labai nevienodas. Piniginių baudų dydis labai skiriasi: didžiausia Lietuvoje skiriama bauda gali siekti 586 EUR, o Prancūzijoje – 30 000 EUR (su papildoma įkalinimo galimybe).

Apibendrinant galima pasakyti, kad valstybėse narėse labai skiriasi ne tik sankcijos dydis, bet ir numatytų sankcijų rūšys ir tam tikrų socialinių taisyklių pažeidimų skirstymo į kategorijas sistemos. Europos Komisija mano, kad tokia padėtis vairuotojams ir transporto įmonėms yra nepalanki. Naujame Direktyvos 2006/22/EB (kuri buvo pakeista Direktyva 2009/5/EB) III priede nustatomas bendro supratimo, kokį pažeidimą reikėtų laikyti rimtu pažeidimu, o kokį – ne, pagrindas. Valstybės narės skatinamos imtis reikalingų veiksmų, kad būtų suvienodintas socialinių taisyklių kelių transporte taikymas.

Pranešėjos nuomonė

Nustatant socialines taisykles kelių transporte siekiama skirtingų tikslų. Užtikrinti kelių eismo saugumą, pagerinti darbo sąlygas ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją siekiama skirtingais, iš dalies senaisiais teisės aktais.

Komisijos ataskaita atskleidė, kad įgyvendinant vairavimo trukmę ir poilsio laikotarpius bei tachografų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus valstybėse narėse esama didelių skirtumų.

–         Galiojančių teisės aktų įgyvendinimas

Pranešėja mano, kad visiškai įgyvendinti socialines taisykles valstybėse narėse labai svarbu ne tik siekiant pagerinti Europos kelių eismo saugumą, bet ir siekiant įgyvendinti Europos vidaus rinkos principus.

–         Suvienodintas pažeidimų skirstymas į kategorijas

Palankiai vertintina Direktyvos 2006/22/EB naujame III priede pateikta pažeidimų klasifikacija. Dabar valstybės narės raginamos šią klasifikaciją įtraukti į nacionalinius teisės aktus.

–         Dažnesnė ir nuodugnesnė kontrolė ir glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas ją atliekant

Be to, taip pat ypač svarbu kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų. Būtina dažniau atlikti kontrolę ir ją koordinuoti tarpvalstybiniu lygmeniu. Privaloma gerinti valstybių narių bendradarbiavimą įgyvendinant šiuos teisės aktus.

Todėl pranešėja ragina įsteigti Europos kelių transporto agentūrą, kuri turėtų koordinuoti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir taip pagerintų kontrolės suvienodinimą ir padarytų ją nuodugnesnę.

–         Sankcijų suvienodinimas

Pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 19 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo nustatyti sankcijas už Reglamento (EB) Nr. 561/2006 ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 pažeidimus, kurios būtų veiksmingos, proporcingos, turėtų atgrasomąjį poveikį ir būtų pagrįstos nediskriminavimo principu. Tačiau valstybėse narėse taikomos sankcijos yra iš dalies arba labai skirtingos.

Pranešėja nori pažymėti, kad sankcijos skiriasi dėl daugelio veiksnių. Skirtumai aiškinami iš dalies skirtingomis geografinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis. Tačiau taip pat ir skirtingos valstybių narių teisės sistemų nuostatos vykdant baudžiamąjį persekiojimą lemia didelius sankcijų dydžio ar pobūdžio skirtumus. Pranešėja mano, kad už tuos pačius pažeidimus turi būti taikomos atitinkamos sankcijos. Vis dėlto reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad kai kurių skirtumų dėl skirtingų valstybėse narėse susidariusių sąlygų išvengti neįmanoma.

Komisija turėtų patikrinti naują teisėkūros priemonę, kuri Lisabonos sutartimi įtraukta į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo naujoje 83 straipsnio 2 dalyje: „Jei valstybių narių baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimas pasirodo būtinas užtikrinant Sąjungos politikos veiksmingą įgyvendinimą srityje, kurioje taikomos derinimo priemonės, direktyvose galima nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo atitinkamoje srityje. Šios direktyvos priimamos pagal tą pačią įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą, kaip ir patvirtinant atitinkamas derinimo priemones, nepažeidžiant 76 straipsnio.“

• [1]  Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Komisijos ataskaitoje remiamasi duomenimis, kurie buvo surinkti prieš įsigaliojant Direktyvos 2006/22/EB naujam III priedui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	28.4.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	36 5 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Alvarez, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Antonio Cancian, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Juozas Imbrasas, Ville Itälä, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Gesine Meissner, Hella Ranner, Vilja Savisaar, Olga Sehnalová, Debora Serracchiani, Brian Simpson, Dirk Sterckx, Silvia-Adriana Ţicău, Dominique Vlasto, Artur Zasada, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Philip Bradbourn, Michel Dantin, Derk Jan Eppink, Jelko Kacin, Dominique Riquet, Anna Rosbach, Sabine Wils, Corien Wortmann-Kool, Janusz Władysław Zemke