Procedūra : 2009/2177(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0135/2010

Pateikti tekstai :

A7-0135/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 18/05/2010 - 8.9
CRE 18/05/2010 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0165

PRANEŠIMAS     
PDF 163kWORD 121k
3.5.2010
PE 439.404v02-00 A7-0135/2010

dėl deontologijos klausimų, susijusių su įmonių valdymu

(2009/2177(INI))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėjas: Klaus-Heiner Lehne

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
  Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl deontologijos klausimų, susijusių su įmonių valdymu

(2009/2177(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendaciją, kuria papildomos rekomendacijos 2004/913/EB ir 2005/162/EB dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo tvarkos(1),

 atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendaciją dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos(2),

 atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą, pridedamą prie dviejų minėtų rekomendacijų, kuris taip pat paskelbtas 2009 m. balandžio 30 d. (COM/2009/0211),

 atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas, susijusias su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (COM(2009) 0362),

 atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje(3),

 atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 84/253/EEB(4),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0135/2010),

A.  kadangi Europos Sąjungą ir pasaulį ištiko didžiausia krizė per pastaruosius 60 metų, kadangi realioji ekonomika patiria didžiausią nuosmukį per minėtą laikotarpį ir kadangi tikimasi, kad nepaisant sąlyginio ekonomikos atsigavimo užimtumo sąlygos blogės,

B.  kadangi, nepaisant įmonės rūšies ar sektoriaus, kuriame ji veikia, daugybė su įmonių valdymu susijusių klausimų, pavyzdžiui, pareiga rūpintis, skaidrumas, bendrovės socialinė atsakomybė, rizikos valdymas, finansinių sprendimų dėl investicijų ekonominis tvarumas, direktorių valdybos ar stebėtojų tarybos veikla arba naudojimasis akcininkų teisėmis, yra svarbūs atsižvelgiant į bendrąsias įmonių veiklos deontologijos aplinkybes; kadangi dabartinė finansų krizė parodė, kad minėti klausimai turi būti svarstomi atsižvelgiant į finansų stabilumo išsaugojimo aspektą ir nuolat nagrinėjami siekiant padėti surasti sprendimus, leidžiančius įmonėms spręsti dabartines problemas, ir padėti skatinti ekonomikos augimą bei didesnį užimtumą ES,

C. kadangi ši krizė taip pat parodė, kaip artimai yra susiję rizikos valdymas ir atlyginimų nustatymo politika bei atskleidė pastarosios svarbą tinkamam įmonių veikimo mechanizmams užtikrinti; dėl to, rengiant atlyginimų nustatymo politiką, būtina deramai atsižvelgti į rizikos valdymą, kad būtų galima įtraukti veiksmingas rizikos valdymo sistemas į platesnę, subalansuotą valdymo politiką ir užtikrinti, kad, jei nustatomos paskatų sistemos, pasirūpinama, kad kaip atsvaras būtų sukurtos atitinkamos rizikos valdymo sistemos,

D. kadangi visų sektorių įmonėms būdinga daugybė tų pačių rizikos klasių, nors kai kurios rizikos rūšys būdingos tik tam tikriems sektoriams (pavyzdžiui, rizika, su kuria susiduria finansų sektoriaus įmonės); kadangi nesugebėjimas veiksmingai suvaldyti rizikos, susijęs su tuo, kad buvo nepakankamai kontroliuojamas priežiūros taisyklių laikymasis, ir klaidinga linkme nukreiptos paskatos atlyginimų politikoje buvo svarbūs dabartinės finansų krizės veiksniai,

E.  kadangi rizikos valdymas turėtų būti suprantamas ir taikomas visos organizacijos lygmeniu, o ne pavieniuose veiklos padaliniuose, rizikos valdymas taip pat turėtų vykti atvirai bei skaidriai ir jį atliekant turėtų būti taikomas atskaitomybės reikalavimas,

F.  kadangi bet kokiu sprendimu derėtų užtikrinti, kad prisiimta rizika atitiktų ūkinės veiklos paskirtį ir įmonės strategiją deramai atsižvelgiant į veiksmingą rizikos valdymą; veiksmingas rizikos valdymas visose įmonėse turėtų būti laikomas vienu svarbiausių gero bendrovių valdymo elementų,

G. kadangi vienas iš pirmųjų žingsnių, kurių po krizės ėmėsi Komisija, buvo susijęs su atlyginimų nustatymo politika, papildant Komisijos rekomendacijas 2004/913/EB ir 2005/162/EB, kuria buvo siekiama užtikrinti tinkamą atlyginimų nustatymo politikos įgyvendinimą nustatant geriausios patirties pavyzdžius, kartu pateikiant naują rekomendaciją dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo tvarkos, ir paskelbiant rekomendaciją dėl atlyginimų nustatymo tvarkos finansinių paslaugų sektoriuje,

H.  kadangi rekomendacijų apimtis skiriasi pagal bendrovės tipą, deramai atsižvelgiant į jos dydį, vidaus organizaciją ir veiklos sudėtingumą; kadangi tokie skirtumai galimi tarp finansinių bendrovių (kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus arba ne) ir nefinansinių bendrovių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus, taip pat tarp įvairių finansų verslo sektorių, pvz., bankininkystės, draudimo ir fondų valdymo,

I.   kadangi kalbant apie atlyginimų nustatymą reikia atsižvelgti į keletą dalykų, kaip antai: i) atlyginimo nustatymo sistemos, įskaitant jų struktūrą, skaidrumą bei darnumą ir atlyginimo bei paskatos ryšį, ii) atlyginimo sistemų nustatymo procesas, įskaitant subjektų, vaidmenų ir atsakomybės apibrėžimą, iii) atlyginimo nustatymo sistemų kontrolė, kurią vykdant ypatingas dėmesys skiriamas akcininkams, ir iv) visas atlyginimas, įskaitant algą ir pensijas,

J.   kadangi kai kurie svarbiausi rekomendacijų principų aspektai išlieka neaiškūs ir turi būti tinkamai įgyvendinti, pvz., veiklos rezultatų kriterijai, kurie turėtų padėti sukurti atlyginimo ir veiklos rezultatų sąryšį, sąvoka „nepakankami veiklos rezultatai“ mokėjimų nutraukimo atveju, mokėjimo nutraukimas ir kintamosios finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų sudedamosios dalys,

K.  kadangi vis kyla sunkumų nustatyti atlyginimo ir veiklos rezultatų sąryšį, dėmesys turėtų būti telkiamas į proceso, kuriuo nustatoma atlyginimo politika, veiksmingumą ir skaidrumą, kurie turėtų būti pagrįsti patikimu valdymu, apibrėžtu ir vertinamu atsižvelgiant į deramus terminus, susietus su vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu, siekiant išvengti pavojingos ir nestabilios trumpalaikės (arba itin trumpalaikės) rizikos valdymo politikos, apibrėžiant ir atskiriant dalyvaujančių subjektų vaidmenis ir atsakomybę,

L.   kadangi jokie rasti sprendimai neturėtų būti taikomi visoms bendrovėms ir bendrovėms turėtų būti palikta galimybė lanksčiai pritaikyti sistemas savo poreikiams,

M.  kadangi reikalingas veiklos rezultatų ir atlyginimų nustatymo politikos ex post vertinimas,

N.  kadangi skaidrumas pasirodė esąs svarbi gero valdymo sudedamoji dalis; kadangi jis neturėtų būti vien tik faktų atskleidimas, bet turėtų reikšti tai, kad bendrovės gali pagrįsti tam tikros atlyginimų nustatymo politikos pasirinkimą,

O.  kadangi aiškus ir lengvai suprantamas direktorių atlyginimų nustatymo politikos atskleidimas iš esmės turėtų būti naudingas sprendimų (visų pirma, akcininkų priimamų sprendimų) dėl atlyginimų nustatymo politikos priėmimo procesui; toks atskleidimas galėtų apimti išsamų paskelbimą metinėse finansinėse ataskaitose arba viso atlyginimo ir kitų atskiriems direktoriams išmokėtų išmokų paskelbimą atlyginimų ataskaitose,

P.  kadangi bendrovių tikslas turėtų būti konstruktyvus akcininkų ir darbuotojų dalyvavimas; kadangi tam reikia ištirti kitas priemones, kad akcininkai galėtų veiksmingai dalyvauti formuojant bendrovės atlyginimų nustatymo politiką (tokias, kaip Vokietijoje bendrovėms siūloma galimybė prašyti akcininkų pritarimo pakopinei atlyginimų nustatymo politikai formuoti organizuojant patariamojo pobūdžio balsavimą), pirmiausia dėl to, kad akcininkai ne visada nori ir ne visada yra pasirengę būti aktyvesni; kadangi tai taip pat turėtų reikšti, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad akcininkai rodytų daugiau iniciatyvos, o ne tik reaguotų į valdybos veiklą,

Q.  kadangi ypač bendrovių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus, veikloje nedalyvauja itin daug akcininkų, taigi akcininkų susirinkimuose turėtų būti skatinamas elektroninis balsavimas,

R.  kadangi esami teisės aktai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais įmonių valdymo klausimais turi būti tinkamai taikomi, kad vyktų tikras dialogas su įmonių vadovais ir būtų aiškiai nustatyti atlyginimų mokėjimo praktika bei apibrėžti įmonių tikslai,

S.  kadangi bendrovių valdybos yra teisiškai įgaliotos nustatyti vadovų atlyginimų kriterijus ir šių atlyginimų dydį,

T.  kadangi savanoriškos normos yra esminės siekiant pagerinti valdybų veiklos rezultatus ir kadangi gali reikėti persvarstyti galiojančią tvarką,

U.  kadangi tikslas turėtų būti sudaryti kompetentingas direktorių valdybas ir stebėtojų tarybas, kurios galėtų priimti objektyvius ir nepriklausomus sprendimus; kadangi valdybų darbo veiksmingumas ir našumas turėtų būti vertinamas,

V.  kadangi dėl pripažintų dabartinės bendrovių valdymo sistemos trūkumų dalis (pvz., trečdalis) direktorių (valdybos narių) turėtų būti specialistai, atlyginami tik akcininkų, jiems atsakingi ir pavaldūs; kadangi jų atsakomybė ir pavaldumas turėtų būti susieti su profesine patirtimi,

W. kadangi, nors šios srities teisės aktų leidimas gali būti sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis pasirinkimas negu rekomendacijų priėmimas, privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų šiuo atveju nepakanka,

X. kadangi Komisija planuoja po rekomendacijų toliau rengti teisėkūros pasiūlymus siekiant, kad atlyginimų nustatymo schemos būtų protingai prižiūrimos, ir pasiūlė itin atidžiai persvarstyti Kapitalo poreikių direktyvą; kadangi Komisija ketina išnagrinėti papildomas priemones, susijusias su ne bankininkystės finansinėmis paslaugomis,

Y.  kadangi Komisijos rekomendacijos dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus, nebūtinai yra tinkamos bendros geriausios patirties nustatymo gairės bendrovėms, kurių vertybiniai popieriai neįtraukti į biržos sąrašus,

Z.  kadangi esminis dalykas yra tai, kad bet kokia priimta šios srities priemonė visoje ES būtų įgyvendinama vienodai ir nuosekliai ir kad ją įgyvendintų visos tiesiogiai susijusios šalys,

1.  palankiai vertina veiksmus, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į deontologinius bendrovių valdymo klausimus, kurie, kaip parodė dabartinė finansų krizė, toli gražu nėra išspręsti; atsižvelgdamas į šias aplinkybes pritaria dviem Komisijos parengtoms rekomendacijoms;

2.  atkreipia dėmesį, kad privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų šiuo atveju nepakanka;

3.  todėl pritaria Komisijos pirmajam teisėkūros pasiūlymui, kuris ES teisės aktų leidėjui sudaro sąlygas tinkamai spręsti svarbius klausimus, t. y. atlikti Kapitalo poreikių direktyvos pakeitimus;

4.  pritaria principams, kuriuos Komisija pateikė savo 2009 m. balandžio 30 d. rekomendacijose, pirma, dėl atlyginimų struktūros ir valdymo tvarkos, susijusios su bendrovių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus, direktorių ir vadybininkų atlyginimais, ir, antra, dėl finansinio sektoriaus atlyginimų struktūros, atlyginimų nustatymo (valdymo) politikos parengimo ir įgyvendinimo proceso, atlyginimų politikos skaidrumo bei rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros (stebėsenos), tačiau pabrėžia, kad valstybės narės šias rekomendacijas nepakankamai įgyvendina praktikoje;

5.  nurodo, kad ES reikia naujo pramoninio, socialinio ir ekologinio modelio, kuris būtų orientuotas į ilgalaikį laikotarpį ir kuris būtų suderinamas su bendraisiais (bendrovių, akcininkų ir samdomų darbuotojų) interesais ir su nauja finansine struktūra, paremta rizikos ribojimu pagrįstų ir deontologijos taisyklių sistema, taip pat nacionalinėmis ir ES priežiūros institucijomis, kurioms būtų suteiktos privalomojo sprendimo galios; taip pat mano, kad finansinis sektorius turėtų tenkinti realiosios ekonomikos poreikius, padėti skatinti tvarų augimą ir pademonstruoti didžiausią įmanomą socialinę atsakomybę;

6.  primena, kad ekonomikos restruktūrizavimo proceso metu be paramos realiajam ekonomikos sektoriui priemonių labai svarbios yra užimtumo, mokymų ir darbo sąlygų apsaugos priemonės ir į jas turi atsižvelgti visi suinteresuotieji subjektai;

7.  mano, kad patikimą ir stabilų valdymą užtikrinanti atlyginimų politika būtina ne tik dėl deontologinių, bet ir dėl akivaizdžių ekonominių sumetimų, kadangi tokia politika turi tiesioginį poveikį pačių bendrovių turtui ir raidos perspektyvoms, taip pat visai ekonomikai bei užimtumo išsaugojimui ir didinimui;

8.  mano, kad nuostatos dėl bankų ir kredito įstaigų administratorių atlyginimų politikos negali likti paprastomis rekomendacijomis, bet kartu su priežiūros sistema turi tapti privalomomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad kintamoji atlyginimo dalis (premijos, akcijų opcionai, paskatinimai) neskatintų bendrovių taikyti per daug rizikingą investavimo ir valdymo politiką, kurią vykdant neatsižvelgiama į poveikį realiajai ekonomikai;

9. pabrėžia, kad bendrovių valdymo ir atlyginimų politika turi atitikti Sutartyse ir ES direktyvose nustatytus moterų ir vyrų vienodo atlyginimo ir lygaus vertinimo principus, taip pat juos paremti;

10. mano, kad reikia imtis papildomų ES teisinių veiksmų siekiant išspręsti bendrovėms taikomų skirtingų nacionalinių atlyginimų nustatymo taisyklių problemą, kai vadovai persikelia iš vienoje valstybėje narėje esančios (kontroliuojančiosios) bendrovės į kitoje valstybėje narėje esančią tą pačią bendrovę, arba pereina iš vienos bendrovės į kitoje valstybėje narėje esančią bendrovę, arba kai bendrovės naudojasi vidaus rinkos judėjimo laisve, pavyzdžiui, įvykus tarpvalstybiniam įmonių susijungimui;

11. mano, kad svarbu pabrėžti bendrą socialinę bendrovių valdybų atsakomybę už tvarią ilgalaikę ES valstybėse narėse įsteigtų įmonių raidą ir laikyti, kad šių valdybų pareiga – nustatyti bendrovių direktorių atlyginimą tokiu būdu, kuris atitiktų šį tikslą ir būtų skaidrus Europos visuomenei;

12. ragina Komisiją pasiūlyti atitinkamam sektoriui pritaikytus finansinių paslaugų teisėkūros pakeitimus siekiant užtikrinti bankininkystės veikla užsiimančių ir ja neužsiimančių institucijų atlyginimų politikos suderinamumą; be to, ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymus įmonių teisės srityje, kad būtų lengviau spręsti bendrovių valdymo klausimus ir užtikrinti visų tipų bendrovių atlyginimų politikos nuoseklumą;

13. kviečia Komisiją skatinti ir remti veiksmingą ES lygmeniu priimtų priemonių įgyvendinimą, daugiausiai dėmesio skiriant tarpvalstybinėms bendrovėms, ir įvykdyti savo įsipareigojimą pateikti vertinimo ataskaitą dėl abiejų rekomendacijų taikymo valstybėse narėse; atsižvelgdamas į šias aplinkybes ragina Komisiją vertinimo ataskaitos išvadose pateikti tinkamos teisėkūros ir neteisėkūros veiklos, kurios vėliau gali prireikti, planą;

14. ragina veiksmingai įgyvendinti konsultacijų su darbuotojais ir jų dalyvavimo taisykles, pasirinktas pagal Direktyvą 2001/86/EB(5), papildančią Europos bendrovės įstatus;

15. mano, kad Europos bendrovė yra tinkamas geriausios patirties pagrindas, siekiant įdiegti etikos principus į tarpvalstybinių bendrovių valdymą ir šiuos principus įgyvendinant praktikoje;

16. ragina valstybes nares veiksmingai įgyvendinti priemones, tokias, kaip ES Akcininkų teisių direktyva, siekiant pašalinti kliūtis akcininkų dalyvavimui balsavime ir siekiant padidinti jų dalyvavimą balsavime (visų pirma tarptautiniame balsavime);

17. ragina visus suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti analizuojant verslo veiklą ir verslo kultūros pokyčius;

18. ragina skatinti skirti daugiau moterų į vadovaujančias pareigas, remiantis Komisijos rekomendacija dėl sistemos sukūrimo pareigybėms bendrovių valdymo organuose, pareigybėms kitose įstaigose ir pareigybėms apskritai užimti ;

19. siūlo, kad nacionalinės priežiūros institucijos, griežčiau apibrėždamos įmonės valdymo organų narių nepriklausomumą, sukurtų veiksmingesnes kovos su korupcija priemones, kurios padėtų ne tik pagerinti etišką įmonių valdymą, bet ir padidins jų veiklos ekonominę sėkmę;

20. remia vienodo ir išsamaus vadovavimo rizikos valdymui, kuris šiuo metu fragmentiškai atliekamas valstybėse narėse taikant įvairius kodus ir normas, įdiegimą;

21. pabrėžia, kad ekonominių nusikaltimų atvejais turėtų būti galimybė iškelti baudžiamąją bylą pavieniams bendrovės direktorių valdybos nariams, atsakingiems už šiuos nusikaltimus;

22. ragina Komisiją skatinti bendrovėse, kurių vertybiniai popieriai neįtraukti į biržos sąrašus, naudoti geriausios patirties gaires, sukurtas siekiant atsižvelgti į šių bendrovių ypatumus ir skirtumus;

23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 120, 2009 5 15, p. 28.

(2)

OL L 120, 2009 5 15, p. 22.

(3)

OL L 184, 2007 7 14, p. 17.

(4)

OL L 157, 2006 6 9, p. 87.

(5)

OL L 294, 2001 11 10, p. 22.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (19.3.2010)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl deontologijos klausimų, susijusių su įmonių valdymu

(2009/2177(INI))

Nuomonės referentas: Patrick Le Hyaric

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Europos Sąjungą ir pasaulį ištiko didžiausia krizė per pastaruosius 60 metų, kadangi realusis ekonomikos sektorius patiria didžiausią nuosmukį per minėtą laikotarpį ir kadangi tikimasi, kad nepaisant sąlyginio ekonomikos atsigavimo užimtumo sąlygos blogės,

B.   kadangi finansiniame sektoriuje sukurtas pelnas buvo atsietas nuo realios ekonomikos, o atlyginimai buvo neproporcingai dideli ir pagrįsti trumpalaikio pelno gavimu ir akcijų vertės augimu ir taip buvo kuriami vis rizikingesni verslo modeliai darbininkų, darbuotojų, indėlininkų ir investuotojų sąskaita, nutolę nuo ilgalaikių investicijų paskirties,

C.  kadangi piliečiai, visiškai nebūdami atsakingi už šią riziką, už ją moka dvigubai – prarasdami darbo vietas ir valstybėms gelbėjant finansų institucijas, kurios labai pasipelnė iš atlyginimams skirtos valstybės pajamų dalies perskirstymo – ši dalis 1972–2009 m. laikotarpiu sumažėjo nuo 68 proc. iki 58 proc.,

D.  kadangi premijų sistema, kuri taip pat padarė poveikį dabartinei krizei, išliko nepakitusi,

E.   kadangi esami teisės aktai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais įmonių valdymo klausimais turi būti tinkamai taikomi, kad vyktų tikras dialogas su įmonių vadovais ir būtų aiškiai nustatyti atlyginimų mokėjimo praktika bei apibrėžti įmonių tikslai,

1.   pabrėžia, kad Europos Sąjungai ir pasauliui reikia naujo socialinio ir ekologinio gamybos modelio, kuris būtų orientuotas į ateitį ir kurį taikant būtų atsižvelgiama į visuotinius ir samdomų darbuotojų interesus, ir naujos, riziką ribojančių taisyklių ir etikos taisyklių sistema paremtos finansinės sistemos, kurią prižiūrėtų nacionalinės ir Europos priežiūros institucijos, kurioms būtų suteiktos privalomojo sprendimo galios; mano, kad finansinis sektorius turėtų tenkinti realios ekonomikos poreikius, prisidėti prie tvaraus augimo ir prisiimti didesnę socialinę atsakomybę, ypač naudodamas užimtumą ir kvalifikacijos kėlimą skatinančius išteklius;

2.   pritaria principams, kuriuos Komisija nustatė savo 2009 m. balandžio 30 d. rekomendacijose, visų pirmą dėl kotiruojamų įmonių administratorių ir vadovų atlyginimų struktūros ir valdymo ir, antra, dėl finansinio sektoriaus atlyginimų struktūros, atlyginimų mokėjimo politikos formavimo ir taikymo proceso (valdymas), atlyginimų politikos skaidrumo ir rizikos ribojimo kontrolės (priežiūra), tačiau pabrėžia, kad valstybės narės šias rekomendacijas į nacionalinę teisę perkėlė nepatenkinamai ir ragina, kad jos būtų tinkamai įtrauktos į Direktyvos 2006/49/EB persvarstymo procesą;

3.   pabrėžia atlyginimų proporcingumo įmonėse būtinybę, susiejant vadovų visų atlyginimų ir pensijų kitimą su darbuotojų atlyginimais ir pensijomis, ir raginant nesiimti per didelės rizikos; mano, kad, siekiant socialinio teisingumo ir ekonomikos tvarumo, turi būti nustatyta kotiruojamų įmonių, kurių akcininkės yra valstybės ir (arba) kurios gauna valstybių narių arba Europos Sąjungos finansinę pagalbą, vadovų atlyginimų, premijų, išeitinių kompensacijų, akcijų opcionų ir pensijų sudėties, struktūros ir atlyginimo dydžio riba ir, atsižvelgiant į skirtingą padėtį valstybėse narėse atlyginimų srityje, jiems turi būti taikomi mokesčiai laikantis valstybėse narėse galiojančių mokesčių įstatymų, norint prisidėti prie socialinės apsaugos ir viešųjų paslaugų finansavimo; todėl ragina, kad būtų sukurtas kovos su mokesčių rojaus šalimis Europos planas siekiant įgyvendinti Didžiojo dvidešimtuko (G20) Londono ir Pitsburgo aukščiausiojo lygio susitikimų metu paskelbtus pareiškimus;

4.   yra įsitikinęs, kad, kuriant administratorių atlyginimų nustatymo politiką ir vėliau ją vertinant įmonės valdymo ir vystymosi požiūriu, taip pat būtina atsižvelgti ir į nefinansinius kriterijus, kaip antai socialinės ir aplinkos apsaugos atsakomybės tikslų laikymasis; siūlo, kad tam, kad vertinimo rezultatai būtų reikšmingi, jis turėtų būti atliekamas ne mažiau negu trejus metus; primygtinai primena, kad įmonės valdymas ir atlyginimų nustatymo politika turėtų gerbti it skatinti socialinės lygybės ir vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principus, nustatytus Europos sutartimis ir direktyvomis;

5.   atsižvelgdamas į tokius atvejus, kaip įmonės „Dell Ireland“ atvejis, prašo Europos Audito Rūmų įvertinti, kaip naudojama Europos Sąjungos parama, koks jos poveikis įmonių strategijai ir koks jos socialinis poveikis; ragina atliekant šį vertinimą atsižvelgti į darbo vietų kūrimą, darbuotojų mokymą ir darbo sąlygų gerinimą;

6.   pritaria Komisijos pasiūlymui iš dalies keisti Direktyvą 2006/49/EB(1) dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo siekiant, kad pirmiau išdėstyti principai taptų privalomi bankams ir investicinėms įmonėms, jiems pradėjus taikyti rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą ir užtikrinant, kad visa kintamų atlyginimų suma neapribotų įmonių kapitalo didinimo galimybių; pabrėžia, kad visam finansų sektoriui, įskaitant draudimo įmones ir alternatyvaus investavimo fondus (pavyzdžiui, rizikos draudimo fondai ir privataus kapitalo fondai), turėtų būti taikomos griežtesnės ES taisyklės;

7.   dar kartą patvirtina, kad būtina bausti už visų rūšių diskriminaciją įmonėse, visų pirma nustatant atlyginimų politiką, vystantis karjerai ir vadovų priėmimo į darbą proceso metu;

8.   ragina naujoms nacionalinėms priežiūros institucijoms suteikti privalomas galias siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi patikimo finansinio valdymo principų;

9.   primena, kad ekonomikos restruktūrizavimo proceso metu be paramos realiajam ekonomikos sektoriui priemonių labai svarbios yra užimtumo, mokymų ir darbo sąlygų apsaugos priemonės ir į jas turi atsižvelgti visos suinteresuotos šalys;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti, jog dėl šiame sektoriuje taikomų finansinių paskatų ir atlyginimų struktūros reguliavimo nebūtų pažeista profsąjungų teisė vykdyti kolektyvines derybas;

11. ragina užtikrinti visišką įmonių vadovų atlyginimų politikos skaidrumą, laikantis nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų. Primena, kad darbuotojai ir jų profsąjungos turi teisę į informaciją ir konsultacijas pasitelkiant darbo tarybas ir įmonių grupių darbo tarybas;

12. ragina veiksmingai įgyvendinti konsultacijų su darbuotojais ir jų dalyvavimo taisykles, pasirinktas pagal Direktyvą 2001/86/EB(2), papildančią Europos bendrovės įstatus;

13. siūlo, kad nacionalinės priežiūros institucijos griežčiau apibrėždamos įmonės valdymo organų narių nepriklausomumą sukurtų veiksmingesnes kovos su korupcija priemones, kurių įgyvendinimas padėtų ne tik pagerinti etišką įmonių valdymą, bet ir jų ekonominės veiklos rezultatus;

14. pagal 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendaciją pritaria tam, kad būtų nustatyta įmonės vadovų išeitinių išmokų viršutinė riba ar netgi uždraudžiama jiems mokėti išeitinę išmoką, jei sutartis nutraukiama dėl netinkamų įmonės veiklos rezultatų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.3.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

4

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Pervenche Berès, Milan Cabrnoch, David Casa, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Sergio Gaetano Cofferati, Marije Cornelissen, Karima Delli, Proinsias De Rossa, Frank Engel, Sari Essayah, Ilda Figueiredo, Pascale Gruny, Thomas Händel, Marian Harkin, Roger Helmer, Nadja Hirsch, Stephen Hughes, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Patrick Le Hyaric, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Rovana Plumb, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jürgen Creutzmann, Julie Girling, Dieter-Lebrecht Koch, Evelyn Regner, Csaba Sógor, Emilie Turunen

(1)

OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

(2)

OL L 294, 2001 11 10, p. 22.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.4.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Daniel Hannan, Klaus-Heiner Lehne, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Kay Swinburne, Alexandra Thein, Diana Wallis, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Piotr Borys, Sergio Gaetano Cofferati, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, József Szájer

Teisinė informacija - Privatumo politika