PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius (nauja redakcija)

4.5.2010 - (COM(2009)0126 – C7‑0044/2009 – 2009/0054(COD)) - ***I

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėja: Barbara Weiler
(Nauja redakcija. Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnis)
Nuomonės referentas (*):
Raffaele Baldassarre, Teisės reikalų komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

Procedūra : 2009/0054(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0136/2010

Pateikti tekstai :

A7-0136/2010

Debatai :

PV 19/10/2010 - 15
CRE 19/10/2010 - 15

Balsavimas :

PV 20/10/2010 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0374

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
AIŠKINAMOJI DALIS
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius (nauja redakcija)

(COM(2009)0126 – C7‑0044/2009 – 2009/0054(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0126),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0044/2009),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 114 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo[1],

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto ... laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalį pateiktą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7‑0136/2010),

A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1. patvirtina šiame dokumentą pateiktą poziciją, atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas ir su toliau pateikiamais pakeitimais;

2. ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamojis dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) Vienas iš prioritetinių veiksmų, numatytų „Europos ekonomikos atkūrimo plane“ – administracinės naštos mažinimas ir verslininkystės skatinimas, inter alia, užtikrinant, kad valstybės institucijos per vieną mėnesį atsiskaitytų už prekes ir paslaugas tiekėjams, taip pat MVĮ, nes taip būtų galima sumažinti likvidumo problemų.	(7) Vienas iš prioritetinių veiksmų, numatytų „Europos ekonomikos atkūrimo plane“ – administracinės naštos mažinimas ir verslininkystės skatinimas, inter alia, užtikrinant, kad iš esmės už prekes ir paslaugas tiekėjams, taip pat MVĮ, būtų atsiskaitoma per vieną mėnesį, nes taip būtų galima sumažinti likvidumo problemų.
Pagrindimas
Valstybės ir privačios perkančiosios organizacijos iš esmės turėtų būti įpareigotos atsiskaityti per 30 dienų, tačiau turėtų išlikti galimybė taikyti išimtis, kaip numatyta direktyvoje. Pavyzdžiui, statybos srityje paslaugos ir atitinkami atsiskaitomieji dokumentai gali būti tokie sudėtingi, kad juos patikrinti gali trukti ilgiau nei per nurodytą terminą. Kaip kompensacinė priemonė čia tiktų nuostata dėl dalinių įmokų.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) Pavėluotas mokėjimas – sutarties pažeidimas, kuris daugumoje valstybių narių skolininkams yra finansiškai patrauklus dėl mažų arba iš viso netaikomų palūkanų normų ir (arba) lėtos žalos atlyginimo procedūros. Norint iš pagrindų pakeisti šią tendenciją ir užtikrinti, kad pavėluoto mokėjimo pasekmės neskatintų pavėluotų mokėjimų, būtina imtis ryžtingų priemonių, įskaitant tokias kaip, pvz., nustatyti, kad teisės taikyti delspinigius atsisakymas yra nesąžininga sutartinė sąlyga ir nustatyti kreditorių patirtų išlaidų kompensavimą.	(12) Pavėluotas mokėjimas – sutarties pažeidimas, kuris daugumoje valstybių narių skolininkams yra finansiškai patrauklus dėl mažų arba iš viso netaikomų palūkanų normų ir (arba) lėtos žalos atlyginimo procedūros. Norint iš pagrindų pakeisti šią tendenciją ir užtikrinti, kad pavėluoto mokėjimo pasekmės neskatintų pavėluotų mokėjimų, būtina imtis ryžtingų priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti neatidėliotinus atsiskaitymus. Šios priemonės turėtų apimti kreditorių patirtų išlaidų kompensavimo nustatymą ir jose turi būti numatytos nuostatos, pagal kurias teisės reikalauti palūkanų ir teisės gauti išieškojimo išlaidų kompensavimą nenumatymas būtų laikomas nesąžininga sutartine sąlyga ir nesąžininga komercinė praktika. Specialus dėmesys turėtų būti skirtas MVĮ. Taigi labai svarbu nesiūlyti priemonių, sukuriančių biurokratines kliūtis ir popierizmą.
Pagrindimas
Būtina aiškiai paaiškinti ūkinės veiklos vykdytojams, kad nenumatymas teisės į išieškojimo išlaidų kompensavimą, t. y. teisės, kurią siekiama sustiprinti minėtuoju pasiūlymu, yra nesąžininga sąlyga, kuria negalima remtis prieš kreditorius ir kuri gali būti pagrindas reikalauti atlyginti kompensuoti nuostolius.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12a) Atitinkamai, turėtų būti nustatoma bendra taisyklė, kad mokėjimo pagal įmonių komercinius sandorius laikotarpis turi neviršyti 60 dienų. Vis dėlto dėl tam tikrų priežasčių bendrovėms gali reikėti ilgesnių mokėjimo laikotarpių, pvz., kai pardavimai vyksta tik tam tikru metų laikotarpiu, o pirkimai turi vykti ištisus metus. Taigi turėtų būti ir toliau įmanoma sutarčių šalims konkrečiai susitarti dėl mokėjimo periodų, ilgesnių nei 60 dienų, bet tik tuo atveju, jei šis termino pratęsimas nesukelia nepagrįstos žalos vienai iš sutarties šalių.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamojis dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) Siekiant Bendrijos teisės nuoseklumo, šioje direktyvoje turėtų būti vartojama 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl darbų pirkimo sutarčių, viešųjų prekių pirkimo sutarčių ir viešųjų paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų koordinavimo apibrėžta „perkančiosios organizacijos“ sąvoka.	(13) Siekiant Bendrijos teisės nuoseklumo, šioje direktyvoje turėtų būti vartojama 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl darbų pirkimo sutarčių, viešųjų prekių pirkimo sutarčių ir viešųjų paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų koordinavimo ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo¹ apibrėžta „perkančiosios organizacijos“ sąvoka. Tačiau sąvoka „valstybės institucija“ neturėtų apimti valstybės įmonių, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/17/EB.
	_____ ¹ OL L 134, .2004 4 30, p. 1.
Pagrindimas
Jei ši sąvoka apimtų valstybės įmones, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/17/EB, atitinkamame sektoriuje būtų iškreipiama rinka. Šis pakeitimas susijęs su 2 straipsnio 2 dalies pakeitimu.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) Norint užtikrinti, kad pavėluoto mokėjimo pasekmės neskatintų vėluoti mokėti, būtina, kad kreditoriams būtų tinkamai kompensuojamos išieškojimo išlaidos. Į išieškojimo išlaidas taip pat turėtų būti įtraukta dėl pavėluoto mokėjimo patirtų administracinių išlaidų ir vidaus sąnaudų kompensacija ir tokiems atvejams šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta galimybė išmokėti nustatyto dydžio mažiausią sumą, kuri gali būti išmokama kartu su delspinigiais už pavėluotą mokėjimą. Turėtų būti apsvarstytas išieškojimo išlaidų kompensavimas nepažeidžiant nacionalinių nuostatų, pagal kurias nacionalinis teisėjas gali priteisti atlyginti kreditoriui papildomą žalą, susijusią su skolininko pavėluotu mokėjimu.	(15) Norint užtikrinti, kad pavėluoto mokėjimo pasekmės neskatintų vėluoti mokėti, būtina, kad kreditoriams būtų tinkamai kompensuojamos išieškojimo išlaidos. Į išieškojimo išlaidas taip pat turėtų būti įtraukta dėl pavėluoto mokėjimo patirtų administracinių išlaidų ir vidaus sąnaudų kompensacija ir tokiems atvejams šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta galimybė išmokėti nustatyto dydžio sumą, kuri gali būti išmokama kartu su delspinigiais už pavėluotą mokėjimą. Turėtų būti apsvarstytas išieškojimo išlaidų kompensavimas nepažeidžiant nacionalinių nuostatų, pagal kurias nacionalinis teisėjas gali priteisti atlyginti kreditoriui papildomą žalą, susijusią su skolininko pavėluotu mokėjimu.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 a konstatuojamojis dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15a) Be teisės į nustatytą sumą už išieškojimo išlaidas, kreditorius turėtų turėti teisę į kitų, dėl skolininko pavėluoto mokėjimo patirtų išieškojimo išlaidų kompensaciją; į šias išlaidas turėtų būti įskaičiuojamos ypač išlaidos, kurias kreditorius patyrė samdydamas advokatą arba skolų išieškojimo įmonę. Taip pat kreditorius turėtų turėti teisę į išlaidų, kurias jis patyrė dėl sąskaitos likučio perviršiaus panaudojimo, kompensaciją.
Pagrindimas
Reikalingas paaiškinimas, kokios kreditoriaus išlaidos priskirtinos prie kitų, dėl skolininko pavėluoto mokėjimo patirtų išieškojimo išlaidų. Jų sąrašas nėra baigtinis.
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad valstybės institucijos dažnai reikalauja, jog mokėjimo pagal komercinius sandorius laikotarpis būtų kur kas ilgesnis nei 30 dienų. Todėl reikėtų nustatyti, kad valstybės institucijų sudarytose pirkimo sutartyse paprastai būtų nurodomas ne ilgesnis kaip 30 dienų mokėjimo laikotarpis.	Išbraukta.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) Ypač sunkiai pateisinamas pavėluotas mokėjimas tais atvejais, kai skolininkas yra mokus. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad valstybės institucijos dažnai apmoka sąskaitas faktūras seniai pasibaigus taikytinam mokėjimo terminui. Valstybės institucijų finansiniai suvaržymai paprastai kur kas lengvesni, nes dažniausiai jų pajamų srautai saugesni, geriau prognozuojami ir tolydesni nei privačių įmonių. Tačiau jos mažiau nei privačios įmonės priklauso nuo stabilių komercinių ryšių su kitais subjektais, būtinų nustatytiems tikslams pasiekti. Todėl valstybės institucijos gali būti mažiau suinteresuotos mokėti laiku. Be to, daugelis valstybės institucijų gali gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis nei privačios įmonės. Todėl valstybės institucijoms vėluojant mokėti privačios įmonės ne tik patiria nepagrįstų išlaidų, bet apskritai neužtikrinama veiksminga veikla. Todėl tikslinga nustatyti atitinkamai didesnę atgrasomąją kompensaciją už pavėluotus valstybės institucijų mokėjimus.	(17) Ypač sunkiai pateisinamas pavėluotas mokėjimas tais atvejais, kai skolininkas yra mokus. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad valstybės institucijos dažnai apmoka sąskaitas faktūras seniai pasibaigus taikytinam mokėjimo terminui. Valstybės institucijų finansiniai suvaržymai paprastai kur kas lengvesni, nes dažniausiai jų pajamų srautai saugesni, geriau prognozuojami ir tolydesni nei privačių įmonių. Tačiau jos mažiau nei privačios įmonės priklauso nuo stabilių komercinių ryšių su kitais subjektais, būtinų nustatytiems tikslams pasiekti. Todėl valstybės institucijos gali būti mažiau suinteresuotos mokėti laiku. Be to, daugelis valstybės institucijų gali gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis nei privačios įmonės. Todėl valstybės institucijoms vėluojant mokėti privačios įmonės ne tik patiria nepagrįstų išlaidų, bet apskritai neužtikrinama veiksminga veikla. Šis neigiamas pavėluoto valstybių institucijų mokėjimo poveikis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų svarbą visai Europos Sąjungos ekonomikai. Todėl tikslinga nustatyti konkrečias taisykles, reglamentuojančias įmonių ir valstybės institucijų komercinius sandorius, visų pirma apibrėžiant tai, kad valstybės institucijų sudarytose pirkimo sutartyse paprastai būtų nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų mokėjimo laikotarpis.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17a) Finansavimo ir komercinių ryšių požiūriu Europos Sąjungos institucijos palyginamos su valstybių narių valstybės institucijomis. Ilgiausi mokėjimo terminai, nustatyti valstybės institucijoms pagal šią direktyvą, atitinkamai taikomi ir Europos Sąjungos institucijoms.
Pagrindimas
Šis pakeitimas susijęs su 2 straipsnio 2 dalimi. Pranešėja mano, kad ši direktyva turėtų būti taikoma ir Europos Sąjungos institucijoms.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 b konstatuojamojis dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17b) Ypač didelį nerimą dėl pavėluotų mokėjimų kelia daugelio valstybių narių sveikatos priežiūros įstaigų padėtis. Tačiau reikia pažymėti, kad sveikatos priežiūros sektoriaus sunkumų negalima šalinti palaipsniui, nes sunkią sveikatos priežiūros įstaigų padėtį lemia joms tekusi skola iš praeities. Todėl sveikatos priežiūros įstaigoms turi būti suteikta galimybė vykdyti savo įsipareigojimus lankstesniu būdu. Tad valstybės narės turi dėti visas pastangas, kad mokėjimai sveikatos priežiūros sektoriuje būtų vykdomi pagal sutartyse nustatytus mokėjimo terminus.
Pagrindimas
Daugelio valstybių narių sveikatos priežiūros sektorius patiria sunkumų dėl mokėjimų įvykdymo laiku. Šiuos sunkumus daugeliu atvejų lemia „praeities klaidos" ir struktūriniai dalykai. Valstybės narės turi stengtis, kad taisyklės, parengtos pagal šią Direktyvą, būtų taikomos ir sveikatos priežiūros sektoriaus mokėjimams, tačiau sveikatos priežiūros sektorius turi tapti lankstesnis mokėjimų vykdymo atžvilgiu.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) Šia direktyva turėtų būti uždrausta piktnaudžiauti sutarties laisve kreditoriaus nenaudai. Kai susitarimas iš esmės skirtas tam, kad būtų padidintas skolininko likvidumas kreditoriaus sąskaita, pavyzdžiui, nuostatomis, pagal kurias kreditorius negali reikalauti delspinigių už pavėluotą mokėjimą arba kuriomis nustatytos kur kas mažesnės palūkanų normos, nei šioje direktyvoje nurodytos teisės aktuose numatytos palūkanos arba kai pagrindinis rangovas savo tiekėjams bei subrangovams nustato mokėjimo terminus, nepagrįstus sau nusistatytų terminų atžvilgiu, tokie terminai laikomi piktnaudžiavimo faktoriais. Šia direktyva neturėtų būti daroma įtaka nacionalinėms nuostatoms, susijusioms su sutarčių sudarymo būdais ar reglamentuojančioms sutartyje numatytų terminų, kurie yra neteisingi skolininko atžvilgiu, teisėtumui.	(18) Šia direktyva turėtų būti uždrausta piktnaudžiauti sutarties laisve kreditoriaus nenaudai. Kai sutarties sąlyga arba praktika iš esmės skirta tam, kad būtų padidintas skolininko likvidumas kreditoriaus sąskaita, pavyzdžiui, nuostatomis, pagal kurias kreditorius negali reikalauti delspinigių už pavėluotą mokėjimą arba kuriomis nustatytos kur kas mažesnės palūkanų normos, nei šioje direktyvoje nurodytos teisės aktuose numatytos palūkanos arba kai pagrindinis rangovas savo tiekėjams bei subrangovams nustato mokėjimo terminus, nepagrįstus sau nusistatytų terminų atžvilgiu, tokie terminai laikomi piktnaudžiavimo faktoriais. Pagal Bendros principų sistemos projektą bet kokia sutarties sąlyga arba praktika, kuri pernelyg nukrypsta nuo sąžiningos komercinės praktikos, kai pažeidžiamas sąžiningumo ir sąžiningo elgesio principas, turėtų būti laikoma nesąžininga. Šia direktyva neturėtų būti daroma įtaka nacionalinėms nuostatoms, susijusioms su sutarčių sudarymo būdais ar reglamentuojančioms sutartyje numatytų terminų, kurie yra nesąžiningi skolininko atžvilgiu, teisėtumui.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
.	(18a) Labiau stengiantis užkirsti kelią piktnaudžiavimui sutarties laisve kreditorių nenaudai, valstybės narės ir oficialiai pripažintos atstovaujančios institucijos, arba tos, kurios turi teisėtų interesų, turėtų su Komisijos pagalba parengti ir išplatinti gero elgesio kodeksus, taip pat konfliktų sprendimo priemonių taikymo priemones, remiantis savanorišku tarpininkavimu ir arbitražu, su tinkamai veikiančiais skundų pateikimo mechanizmais, patvirtintais nacionaliniu ar Europos Sąjungos mastu, ir kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą, šioje direktyvoje numatytų teisių, įgyvendinimą;
Pagrindimas
Atrodo tikslinga į minėtus kodeksus įtraukti veiksmingas priemones, skirtas pateikti skundus prieš savo narius, pažeidžiančius sutartis. Tačiau jų veiksmingumas ribotas dėl to paties savanoriško pobūdžio ir dėl priverstinių priemonių trūkumo, siekiant užtikrinti tinkamą jų partnerių elgesį (išskyrus išsiuntimo deklaraciją), todėl būtinas kuo aktyvesnis atstovaujančių organizacijų dalyvavimas ir tarpininkavimo bei arbitražo skatinimas, siekiant kuo greičiau surasti nebrangias išeitis.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18b) Šioje direktyvoje nustatomi konkretūs galimo sutarties terminų nesąžiningumo vertinimo kriterijai atsižvelgiant į konkrečias įmonių tarpusavio arba įmonių ir valstybės institucijų komercinių sandorių ypatybes, kurios labai skiriasi nuo sandorių, sudaromų su vartotojais, ypatybių.
Pagrindimas
Šiame pakeitime išaiškinami konkretūs galimo sutarties terminų nesąžiningumo vertinimo kriterijai, nustatyti pagal šią direktyvą ir išplėtosi atsižvelgiant į konkrečias įmonių tarpusavio arba įmonių ir valstybės institucijų komercinių sandorių ypatybes, kurios labai skiriasi nuo sandorių, sudaromų su vartotojais, ypatybių.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(20a) Siekdamos palengvinti atitiktį šios direktyvos nuostatoms, valstybės narės turėtų skatinti kreiptis į tarpininką arba naudotis kitomis alternatyviomis ginčų sprendimo priemonėmis.
Pagrindimas
Pranešėja norėtų, kad būtų skatinama naudotis tarpininkų paslaugomis ir kitomis alternatyviomis ginčų sprendimo priemonėmis.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) Būtina užtikrinti, kad su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose susijusių neginčijamų reikalavimų išieškojimo procedūra būtų baigta per trumpą laiką.	(22) Būtina užtikrinti, kad su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose susijusių neginčijamų reikalavimų išieškojimo procedūra būtų baigta per trumpą laiką ir numatyta galimybė pateikti tokius reikalavimus įmonėms ir valstybės institucijoms vykdant visuotinai prieinamą internetinę procedūrą, kuria vienodomis sąlygomis galėtų naudotis visi Sąjungoje įsisteigę kreditoriai ir kurią būtų galima atlikti pasinaudojant Europos e. teisingumo portalu iš karto, kai tik juo bus galima naudotis.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(22a) Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punktą valstybės narės turėtų savo ir Sąjungos interesų labui parengti lenteles, kurios iliustruotų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 2 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) valstybės institucija – perkančioji organizacija, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/18/EB;	(2) valstybės institucija – perkančioji organizacija, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalyje ir Direktyvos 2004/17/EB 2 straipsnio 1 dalies a punkte, nepriklausomai nuo sutarties objekto ar vertės, taip pat bet kuri Europos Sąjungos institucija, organas, įstaiga ir agentūra;
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 4 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) pavėluotas mokėjimas – 3 straipsnio 2 dalyje ar 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų mokėjimo terminų nesilaikymas,	(4) pavėluotas mokėjimas – sutartyje nustatyto mokėjimo termino arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte ar 5 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų mokėjimo terminų nesilaikymas;
Pagrindimas
Tai labai svarbu, nes reikia leisti, kad sutartyje numatytas mokėjimo laikotarpis galėtų būti trumpesnis, nei nustatyta 3 straipsnio 2 dalyje ar 5 straipsnio 2 dalyje, ir tuomet jos nevykdymas turėtų apimti skolininko pavėluotą mokėjimą.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 5 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) delspinigiai už pavėluotą mokėjimą – teisės aktuose numatytos palūkanos arba palūkanos, nustatytos įmonėms susitarus;	(5) delspinigiai už pavėluotą mokėjimą – teisės aktuose numatytos palūkanos arba palūkanos, nustatytos įmonėms susitarus, kurių dydis negali būti mažesnis, nei teisės aktuose nustatytos palūkanos;
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 6 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. teisės aktuose numatytos palūkanos – delspinigiai, skaičiuojami pagal paprastųjų palūkanų normą, sudarytą iš orientacinės palūkanų normos ir ne mažiau kaip septynių procentinių punktų;	6. teisės aktuose numatytos palūkanos – delspinigiai, skaičiuojami pagal paprastųjų palūkanų normą, sudarytą iš orientacinės palūkanų normos ir ne mažiau kaip devynių procentinių punktų;
Pagrindimas
Vienodesnės taisykles, taikomos visiems sektoriams ir numatančios už pavėluotus mokėjimus šiek tiek didesnę privalomą palūkanų normą, o ne nustatyto dydžio kompensaciją, užtikrintų, kad su visais skolininkais būtų elgiamasi teisingai ir jiems būtų taikomos proporcingos atgrasančios sankcijos. Šis pakeitimas bus galimas, jei bus išbraukta Komisijos pasiūlymo 5 straipsnio 5 dalis.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 9 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9a) patikrinama sąskaita faktūra – aiški, išsami galutinė sąskaita faktūra, kurioje pozicijos nurodytos eilės tvarka ir vartojamos tokios pačios sąvokos kaip sutartyje. Prie jos pridedami reikalingi kiekio apskaičiavimo dokumentai, brėžiniai ir kiti įrodomieji dokumentai, kad būtų matyti paslaugų pobūdis ir apimtis;
Pagrindimas
Kad sąskaitoje faktūroje nurodytas mokėjimo terminas apskritai galiotų ir kad sąskaitą būtų privalu apmokėti, ji turi atitikti patikrinamumo reikalavimą, tai yra, be kita ko, turi būti tinkamai nurodytos apskaičiuotinų sumų pozicijos, atitinkamai priskirtos sumokėtų sumų pozicijos, pridėti atitinkami įrodomieji dokumentai. Kad sąskaita faktūra būtų išsami ir tinkamai išrašyta, jos turinyje turi atsispindėti sutartiniai sutarties šalių įsipareigojimai.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio antraštė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Delspinigiai už pavėluotą mokėjimą	Įmonių sandoriai
Pagrindimas
Aiškumo sumetimais straipsnio antraštėje reikėtų nurodyti, kad 3 straipsnio nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai vėluojama mokėti tarp įmonių.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) jei sutartyje mokėjimo diena ar terminas yra nenustatyti, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini automatiškai, per bet kurį iš toliau nurodytų terminų :	b) jei sutartyje mokėjimo diena ar terminas yra nenustatyti, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini automatiškai, per bet kurį iš toliau nurodytų terminų :
i) per 30 dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti;	i) per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą ar tinkamu laiku gavus kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti;
ii) jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau nei prekes ar paslaugas, per 30 dienų po prekių ar paslaugų gavimo;	ii) jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau nei prekes ar paslaugas, per 30 kalendorinių dienų po prekių ar paslaugų gavimo;
iii) jei priėmimo ar patikrinimo procedūra, taikoma nustatant prekių ar paslaugų atitiktį sutarčiai, yra numatyta įstatymu ar sutartyje ir jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau arba prekių ar paslaugų priėmimo arba tikrinimo dieną, per 30 dienų po tos dienos.	iii) jei priėmimo ar patikrinimo procedūra, taikoma nustatant prekių ar paslaugų atitiktį sutarčiai, yra numatyta įstatymu ar sutartyje ir jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau arba prekių ar paslaugų priėmimo arba tikrinimo dieną, per 30 kalendorinių dienų po šios dienos;
	ba) sąskaitos faktūros gavimo diena nėra skolininko ir kreditoriaus sutartinio susitarimo objektas.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 a ir 2 b dalys (naujos)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta priėmimo ar patikrinimo procedūra netruktų ilgiau kaip 30 dienų.
	2b. Valstybės narės užtikrina, kad sutartyse nustatytas mokėjimo laikotarpis nebūtų ilgesnis nei 60 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai skolininkas ir kreditorius susitaria dėl konkretaus mokėjimo laikotarpio ir tai nesukelia nepagrįsto žalos vienai iš sutarties šalių.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju, kai delspinigiai už pavėluotą mokėjimą, mokėti pagal 3 straipsnio nuostatas ir jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, kreditorius turi teisę gauti iš skolininko bet kurią iš toliau nurodytų sumų:	1. Valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju, kai delspinigiai už pavėluotą mokėjimą, mokėti pagal 3 straipsnio nuostatas, kreditorius turi teisę gauti iš skolininko automatiškai, tai yra kiekvienam atskiram kreditoriui neteikiant prašymo imtis veiksmų, bent jau mažiausią nustatytą 40 EUR sumą.
Pagrindimas
Pasiūlymo dėl direktyvos 6 straipsnyje „sąlyga, pagal kurią negalima nustatyti delspinigių už pavėluotą mokėjimą, visada laikoma labai neteisinga“. Konkretus nurodymas sutartyje, kitoks nei 3 straipsnyje pasiūlytas elementas, pakenktų kreditoriaus apsaugos sutarties garantijoms. Svarbu užtikrinti automatišką proceso veiksmingumą, kad būtų išvengta galimų atsakomųjų priemonių iš užsakovo pusės. Išieškojimo išlaidų kompensavimo mokėtinų sumų lentelė laikytina nurodanti minimalias vertes.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) jei skola 1 000 EUR arba didesnė – 70 EUR;	Išbraukta.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) jei skola 10 000 EUR arba didesnė – 1 % nuo sumos, už kurią mokėtini delspinigiai už pavėluotą mokėjimą.	Išbraukta.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) jei skola 10 000 EUR arba didesnė – 1 % nuo sumos, už kurią mokėtini delspinigiai už pavėluotą mokėjimą.	Išbraukta.
Pagrindimas
Nefiksuotas 1 proc. kompensavimo tarifas, taikomas kai skola didesnė nei 10 000 EUR ar daugiau, gali būti susijęs su ženkliomis ir neproporcingomis išlaidomis didesnės vertės sandorių atvejais ir gali neatitikti faktinių išlaidų. Pranešėja mano, kad todėl turėtų būti nustatyta išieškojimo išlaidų kompensavimo sumos viršutinė riba.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės užtikrina, kad esant daugiau to paties skolininko skolų, išlaidas, susijusias su skolų išieškojimu pagal 1 dalį, mokėtų nuo skolų sumos, o ne už atskiras skolas.
Pagrindimas
Nebūtų teisinga, taip pat neatitiktų praktikos padengti tiems patiems tiekėjams ir klientams išlaidas, susijusias su atskirų skolų išieškojimu, tačiau reikėtų apmokėti išlaidas pagal 1 pastraipą, atitinkančias bendrą visų paskaičiuotų skolų už delsimą mokėti sumą. Tai ypač aktualu medicinos srityje, kur ligoninės negali sumokėti vienam skirtingų vaistų tiekėjui už atskirus pristatymus dėl medicinos draudimo vėluojančių mokėjimų.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jei dėl mokėjimo termino praleidimo yra kaltas skolininkas, be 1 dalyje nurodytų sumų kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko pagrįstos kompensacijos už visas likusias išieškojimo išlaidas, susijusias su jo pavėluotu mokėjimu.	3. Išskyrus tuos atvejus, kai dėl mokėjimo termino praleidimo skolininkas atleidžiamas nuo atsakomybės, be 1 dalyje nurodytų sumų kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko pagrįstos kompensacijos už visas likusias išieškojimo išlaidas, susijusias su jo pavėluotu mokėjimu. Į likusias išlaidas įskaičiuojamos visų pirma išlaidos, kurias kreditorius patyrė dėl pavėluoto mokėjimo samdydamas advokatą arba skolų išieškojimo įmonę arba dėl sąskaitos likučio perviršio panaudojimo.
Pagrindimas
Reikia paaiškinti, kokios išlaidų pozicijos priskirtinos prie likusių, dėl skolininko pavėluoto mokėjimo patirtų išlaidų.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio antraštė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas

Valstybės institucijų mokėjimas	Įmonių ir valstybės institucijų sandoriai
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad vykdant komercinius sandorius, pagal kuriuos už atlygį valstybės institucijoms perduodamos prekės ar teikiamos paslaugos, kreditorius turėtų teisę, nereikalaujant priminimo, gauti delspinigius už pavėluotą mokėjimą, atitinkančius teisės aktuose numatytas palūkanas, jei įvykdomi šie reikalavimai:	1. Valstybės narės užtikrina, kad vykdant komercinius sandorius, pagal kuriuos už atlygį valstybės institucijoms perduodamos prekės ar teikiamos paslaugos arba kurie skirti valdžios institucijų tikslams pasiekti, kreditorius turėtų teisę, nereikalaujant priminimo, gauti delspinigius už pavėluotą mokėjimą, atitinkančius teisės aktuose numatytas palūkanas, jei įvykdomi šie reikalavimai:
Pagrindimas
Šis pakeitimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalį. Daugelis paslaugų, kurias perka valstybės institucijos, teikiamos ne pačioms valdžios institucijoms, bet trečiosioms šalims, susijusioms su įvairiomis socialinėmis grupėmis, kurių vardu valdžios institucijos sudaro sutartis dėl prekių ar paslaugų teikimo. Tokių prekių ar paslaugų užsakymas, siekiant patenkinti tam tikros grupės poreikius, sudaro dalį viešosios valdžios institucijos veiklos tikslų, net jeigu šios institucijos ir nėra galutinis prekių ar paslaugų gavėjas.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) jei sutartyje mokėjimo diena ar terminas yra nenustatyti, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini automatiškai per bet kurį iš šių laikotarpių:	b) jei sutartyje mokėjimo diena ar terminas yra nenustatyti, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini automatiškai vėliausiai baigiantis vienam iš šių laikotarpių:
i) per 30 dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti;	i) per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna patikrinamą sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti;
ii) jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau nei prekes ar paslaugas, per 30 dienų po prekių ar paslaugų gavimo;	ii) jei skolininkas patikrinamą sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau nei prekes ar paslaugas, per 30 kalendorinių dienų po prekių ar paslaugų gavimo;
iii) jei priėmimo ar patikrinimo procedūra, taikoma nustatant prekių ar paslaugų atitiktį sutarčiai, yra numatyta įstatymu ar sutartyje ir jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau arba prekių ar paslaugų priėmimo arba tikrinimo dieną, per 30 dienų po šios dienos.	iii) jei priėmimo ar patikrinimo procedūra, taikoma nustatant prekių ar paslaugų atitiktį sutarčiai, yra numatyta įstatymu ar sutartyje ir jei skolininkas patikrinamą sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau arba prekių ar paslaugų priėmimo arba tikrinimo dieną, per 30 kalendorinių dienų po šios dienos.
	(iiia) jei sąskaitos faktūros ar kito lygiaverčio reikalavimo apmokėti gavimo diena yra nenustatyta, per 30 dienų po prekių ar paslaugų gavimo.
	(ba) sąskaitos faktūros gavimo diena nėra skolininko ir kreditoriaus sutartinių sąlygų objektas.
Pagrindimas
Sąskaitos faktūros patikrinamumas yra būtina sąlyga, kad ją būtų privalu apmokėti. Kad sąskaitą faktūrą būtų privalu apmokėti, ji turi atitikti patikrinamumo reikalavimą, kad būtų galima patikrinti, ar ji išsami, tinkamai išrašyta ir galutinė. Galutinės sąskaitos faktūros, neatitinkančios šių kriterijų, iš esmės apmokėti neprivalu.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. 5 straipsnio 2 dalies b punkto i, ii ir iii papunkčiuose nurodytais atvejais valstybinėms sveikatos įstaigoms ir valstybinėms medicininėms socialinėms įstaigoms taikomi 60 dienų mokėjimo laikotarpiai.
Pagrindimas
Les établissements publics de santé ainsi que les établissements médico-sociaux publics (ex. foyers pour handicapés) doivent bénéficier d’un délai de paiement de 60 jours en raison de la spécificité de leur mode de financement au niveau national (remboursement via le système de sécurité sociale). Il ne s’agit pas d’exclure ces établissements du champ de la Directive, ni de créer une dérogation pour une catégorie de payeurs par principe, mais bien de prendre en compte la spécificité de leur système de financement qui ne leur permet pas, indépendamment de leur volonté, de respecter le délai de paiement de 30 jours.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta priėmimo ar patikrinimo procedūra netruktų ilgiau kaip 30 dienų, nebent konkurso dokumentuose ir sutartyje būtų nurodyta kitaip ir tinkamai pagrįsta.	3. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta priėmimo ar patikrinimo procedūra netruktų ilgiau kaip 30 dienų nuo prekių ar paslaugų gavimo dienos.
Pagrindimas
Nuo nuostatos dėl patikrinimo procedūrai skirto 30 dienų laikotarpio leidžianti nukrypti nuostata sudaro galimybę įvairioms interpretacijoms, todėl ji turėtų būti išbraukta. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dažnai „viešiesiems pirkėjams“ ir privatiems teikėjams nėra sudarytos vienodos sąlygos, ji palieka galimybę valdžios institucijoms įvesti skirtingus patikrinimo procedūros laikotarpus. Be to, siūlomu pakeitimu nustatoma pradinė data 30 dienų laikotarpiui skaičiuoti (nuo prekių ar paslaugų gavimo dienos).
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybės narės užtikrina, kad sutartyse nustatytas mokėjimo laikotarpis nebūtų ilgesnis nei nurodyta 2 dalies b punkte, išskyrus tuos atvejus, jei skolininkas ir kreditorius susitaria dėl konkretaus mokėjimo laikotarpio ir jį tinkamai pagrindžia konkrečiomis aplinkybėmis, kaip antai objektyviu poreikiu atidėti mokėjimą ilgesniam laikotarpiui.	Valstybės narės užtikrina, kad sutartyse nustatytas mokėjimo laikotarpis nebūtų ilgesnis nei nurodyta 2 dalies b punkte, išskyrus tuos atvejus, jei skolininkas ir kreditorius susitaria dėl konkretaus mokėjimo laikotarpio ir jį objektyviai pagrindžia konkrečiomis sutarties ypatybėmis ar pobūdžiu, tačiau bet kokiu atveju jis neturėtų būti ilgesnis nei 60 dienų.
Pagrindimas
Ir įmonėms, ir valstybės institucijoms nesilaikyti trisdešimties dienų laikotarpio gali būti leidžiama tik išimtinėmis aplinkybėmis, kurios turi būti deramai pagrįstos. Svarbu nustatyti maksimalų laikotarpį, kad leidimas nukrypti būtų ribojamas ir kad būtų išvengta piktnaudžiavimo.
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju, kai delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini, kreditorius turėtų teisę į nustatyto dydžio kompensaciją, sudarančią 5 % mokėtinos sumos. Šia kompensacija papildomi delspinigiai už pavėluotą mokėjimą.	Išbraukta.
Pagrindimas
Nustatyti kreditoriui mokėtiną baudą nėra normalu, nes jos gavėjai yra nukentėję asmenys, o ne valdžios institucija. Tinkamiausia būtų kompensuoti kreditoriui delspinigiais už pavėluotus mokėjimus.
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio pavadinimas ir 1 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Labai neteisingos sutartinės sąlygos	Nesąžiningos sutartinės sąlygos ir praktika
1. Valstybės narės numato, kad sutarties sąlyga susijusi su mokėjimo diena, delspinigių už pavėluotą mokėjimą palūkanų norma ar išieškojimo išlaidomis yra nevykdytina arba iš jos kyla reikalavimas kompensuoti nuostolius, jei ji yra labai neteisinga kreditoriaus atžvilgiu. Nustatant, ar sąlyga yra labai neteisinga kreditoriaus atžvilgiu, atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes, taip pat gerąją komercinę praktiką ir produkto arba paslaugos pobūdį. Be to, atsižvelgiama į tai, ar skolininkas turi objektyvią priežastį nukrypti nuo teisės aktuose numatytų palūkanų ar 3 straipsnio 2 dalies b punkto, 4 straipsnio 1 dalies ar 5 straipsnio 2 dalies b punkto.	1. Valstybės narės numato, kad sutarties sąlyga arba praktika, susijusi su mokėjimo diena arba laikotarpiu, delspinigių už pavėluotą mokėjimą palūkanų norma ar išieškojimo išlaidų kompensacija yra nevykdytina ir iš jos kyla reikalavimas kompensuoti nuostolius, jei ji yra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu.
	Nustatant, ar sąlyga arba praktika yra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes:
	a) ar labai nenukrypstama nuo gerosios komercinės praktikos nesilaikant sąžiningumo principo ir sąžiningos elgsenos principo;
	b) į produkto arba paslaugos pobūdį; ir
	c) į tai, ar skolininkas turi objektyvią priežastį nukrypti nuo teisės aktuose numatytų palūkanų ar 3 straipsnio 2 dalies b punkto, 4 straipsnio 1 dalies ar 5 straipsnio 2 dalies b punkto.
	(Žodis „labai [neteisinga]“ išbraukiamas, o žodis „praktika“ įrašomas visame tekste. (Žodžio „term“ pakeitimas tekstui lietuvių kalba įtakos neturi.) Patvirtinus šį pakeitimą, atitinkamus pakeitimus reikės padaryti visame tekste.)
Pagrindimas
Susitarta, kad termino „sąlyga“ vertimas į ispanų kalbą yra „cláusula“, į italų – „clausola“, o į prancūzų – „clause“. Šie terminai nuosekliai vartojami, pavyzdžiui, 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvoje 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais.
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa (tampa nauja dalimi)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Taikant pirmąją pastraipą, sąlyga, pagal kurią negalima nustatyti delspinigių už pavėluotą mokėjimą, visada laikomas labai neteisinga.	1a. Taikant 1 dalį, sąlyga ar praktika, pagal kurią negalima nustatyti delspinigių už pavėluotą mokėjimą arba kompensuojamų išieškojimo išlaidų ar abiejų dalykų, visada laikoma nesąžininga.
Pagrindimas
Būtina aiškiai paaiškinti ūkinės veiklos vykdytojams, kad nenumatymas teisės į išieškojimo išlaidų kompensavimą, t. y. teisės, kurią siekiama sustiprinti minėtuoju pasiūlymu, yra nesąžininga sąlyga, kuria negalima remtis prieš kreditorius ir kuri gali būti pagrindas reikalauti atlyginti kompensuoti nuostolius.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. 2 dalyje minimose priemonėse numatomos nuostatos, pagal kurias atstovaujamosios organizacijos gali pagal nacionalinę teisę kreiptis į teismą ar kompetentingą administracinę instituciją dėl to, kad sąlygos yra labai neteisingos , kad jie galėtų taikyti tinkamas ir veiksmingas priemones, kurios neleistų toliau taikyti tokių sąlygų.	3. 2 dalyje minimose priemonėse numatomos nuostatos, pagal kurias organizacijos, oficialiai pripažintos atstovaujančiomis įmonėms arba turinčios jose teisėtų interesų, gali pagal nacionalinę teisę kreiptis į teismą ar kompetentingą administracinę instituciją dėl to, kad sąlygos ar komercinė praktika, įskaitant individualių sutarčių atvejus, yra nesąžiningos, kad jie galėtų taikyti tinkamas ir veiksmingas priemones, kurios neleistų taikyti tokių sąlygų.
Pagrindimas
Šio pakeitimo, kuris grindžiamas Direktyvoje 2000/35 pateikiama formuluote, tikslas – pateikti aiškesnę organizacijų sąvoką. Tačiau priešingai nei numatyta Direktyvoje 200/35, šiuo pakeitimu siekiama sudaryti galimybę ne tik organizacijoms, kurios atstovauja mažosioms ir vidutinėms įmonėms, bet ir kitoms, pvz., kokio nors pramonės sektoriaus organizacijoms.
Be to, pakeitime numatoma, kad atstovaujančiosioms organizacijoms negali būti užkertamas kelias imtis veiksmų pagal nacionalinę teisę vien dėl to, kad tariamai nesąžiningos sąlygos numatytos individualioje sutartyje, o ne standartinėse sąlygose.
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio pavadinimas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Skaidrumas	Skaidrumas ir informuotumo didinimas
Pagrindimas
Šis pakeitimas susijęs su 7 straipsnio pakeitimais.
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina visišką šia direktyva grindžiamų teisių ir prievolių skaidrumą, visų pirma skelbdamos taikytinas teisės aktuose numatytas palūkanų normas.	Valstybės narės užtikrina visišką šia direktyva grindžiamų teisių ir prievolių skaidrumą, visų pirma skelbdamos taikytinas teisės aktuose numatytas palūkanų normas ir valstybės institucijų atliekamų mokėjimų tvarką, kaip konkrečią galimos tiekėjų grandinės garantiją.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Komisija savo oficialiuosiuose leidiniuose ir interneto tinklalapiuose turi skelbti informaciją apie tai, kokio dydžio yra delspinigiai, mokėtini pavėluotų komercinių mokėjimų atveju, nustatyti visų valstybių narių įstatymuose.
Pagrindimas
Tai užtikrins didesnį skaidrumą ir prieinamumą teismams ir kreditoriams nustatant delspinigius, numatytus atskirų valstybių narių įstatymuose, o tai turi ypatingą reikšmę pirmiausia tarpvalstybiniams sandoriams.
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1b. Valstybės narės, kai tinkama, naudojasi profesionaliais leidiniais, reklamos kampanijomis ir kitomis funkcinėmis priemonėmis, siekdamos didinti informuotumą apie pavėluoto mokėjimo atvejais įmonių taikomas atgrasomąsias priemones.
Pagrindimas
Iš praktinių pavyzdžių, kuriuos Komisija pateikė savo poveikio vertinime, matyti, kad įmonės kartais nežino apie pavėluoto mokėjimo atvejais taikomas atgrasomąsias priemones. Pranešėja mano, kad direktyvos įgyvendinimas turėtų vykti kartu su informuotumo didinimu siekiant informuoti įmones, ypač MVĮ, apie jų teises.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 c ir 1 d dalys (naujos)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1c. Valstybės narės gali skatinti parengti punktualaus mokėjimo kodeksus, pagal kuriuos būtų nustatyti aiškiai apibrėžti mokėjimo terminai ir tinkama tvarka, pagal kurią būtų sprendžiami ginčytinų mokėjimų klausimai, arba bet kokias kitas iniciatyvas, kurios padėtų spręsti labai svarbią pavėluotų mokėjimų problemą ir prisidėtų prie punktualaus mokėjimo kultūros, o tai atitiktų šios direktyvos tikslus.
	1d. Valstybės narės imasi veiksmų, siekdamos užtikrinti greitai atsiskaitančių subjektų sąrašo skelbimą ir paskatinti pažangiosios patirties sklaidą.
Pagrindimas
Savo darbo dokumente pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad kovoti su pavėluotais mokėjimais galima tik taikant daug viena kitą papildančių priemonių. Tarp šių priemonių turėtų būti pareigingai mokančių mokėtojų sąrašų naudojimas ir pažangiosios patirties skleidimas siekiant skatinti punktualų mokėjimą, įskaitant tokias priemones kaip punktualaus mokėjimo kodeksai.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	7a straipsnis
	Mokėjimo grafikai
	Šioje direktyvoje nepažeidžiamos šalių galimybės susitarti, atsižvelgiant į galiojančių nacionalinių teisės aktų nuostatas, dėl mokėjimų grafikų, pagal kuriuos numatomos sumos, kurias reikia mokėti mokant dalimis per tam tikrą laikotarpį. Tais atvejais, kai nustatyta įmoka nesumokama sutartą dieną, palūkanos, kompensacija ir kitos baudos, numatytos pagal šią direktyvą, skaičiuojamos tik nuo laiku nesumokėtų sumų.
Pagrindimas
Pakopinių mokėjimų susitarimai gali prisidėti siekiant užtikrinti įmonių, ypač MVĮ, likvidumą. Atsižvelgdama į tai pranešėja mano, kad reikėtų išaiškinti: 1) tai, kad komercinio sandorio šalys ir toliau gali visiškai laisvai, atsižvelgdamos į galiojančių nacionalinių teisės aktų taikymą, sudaryti šios rūšies susitarimus; 2) jei pavėluojama sumokėti vieną įmoką, palūkanos, kompensacija ir kitos baudos turėtų būti skaičiuojamos tik nuo laiku nesumokėtų sumų.
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1–2 dalys
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomai nuo skolos dydžio teisė į nuosavybę gali būti realizuota per 90 kalendorinių dienų nuo kreditoriaus ieškinio ar pareiškimo pateikimo teismui ar kitai kompetentingai institucijai tais atvejais, kai skola ar procedūros aspektai yra neginčytini.	1. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomai nuo skolos dydžio teisė į nuosavybę taikant paspartiną procedūrą gali būti realizuota per 90 kalendorinių dienų nuo kreditoriaus ieškinio ar pareiškimo pateikimo teismui ar kitai kompetentingai institucijai tais atvejais, kai skola ar procedūros aspektai yra neginčytini. Šią pareigą vykdo valstybės narės, laikydamosi savo atitinkamų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų. Šiuo atžvilgiu kreditoriams suteikiama galimybė pasinaudoti visuotinai prieinama internetine procedūra.
2. Nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais visiems Bendrijoje įsisteigusiems kreditoriams taikomos vienodos sąlygos.	2. Nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais visiems ir naudojantis 1 dalyje minėta internetine procedūra Sąjungoje įsisteigusiems kreditoriams taikomos vienodos sąlygos.

[1] OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadinės pastabos

Pranešėja mano, kad Komisijos pasiūlymas labai prisidedam prie pavėluotų mokėjimų problemos sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimą, ypač atsižvelgiant į mažų ir vidutinių įmonių padėtį.

Pranešėja pritaria pagrindiniams Komisijos pasiūlymo elementams, tačiau kartu siūlo esminių pakeitimų, konkrečiai susijusių su sankcijomis, valstybės institucijos apibrėžimu ir suderintais valstybės institucijos mokėjimo laikotarpiais.

Kadangi pavėluoti mokėjimai yra reiškinys, turintis daug tarpusavyje susijusių priežasčių, su juo galima kovoti tik taikant daugybę viena kitą papildančių priemonių. Taigi pranešėja mano, kad grynai teisinė strategija, kuria siekiama patobulinti pavėluotų mokėjimų atveju taikomas atgrasymo priemones, yra būtina, tačiau nepakankama. Komisijos griežtą strategiją, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas griežtoms sankcijoms ir atgrasymui, būtina išplėsti ir įtraukti negriežtas priemones, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kad būtų teikiamos teigiamos paskatos kovoti su pavėluotais mokėjimais. Be to, kartu su šios direktyvos įgyvendinimu būtina skatinti praktines priemones, pvz., elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą.

Pranešėja pabrėžia, kad tik dėl bendro Pavėluotų mokėjimų direktyvos ir kitų priemonių poveikio galima pagaliau sukurti naują verslo kultūrą, kuri būtų palankesnė laiku atliekamiems mokėjimams ir kurioje pavėluoti mokėjimai laikomi nepriimtinu piktnaudžiavimu kliento padėtimi ir sutarties pažeidimu, bet ne įprasta praktika.

Pranešėja pabrėžia, kad nors ši direktyva ir neišspręs visų finansų krizės problemų, ji bus svarbi priemonė sprndžiant esamas ir būsimas problemas.

Išsamiau, pagrindiniai pranešėjos pozicijos dėl Komisijos pasiūlymo elementai yra šie:

Išieškojimo išlaidų kompensavimas

Pranešėja mano, kad nefiksuotas 1 proc. kompensavimo tarifas, taikomas kai skola didesnė nei 10 000 EUR ar daugiau, gali būti susijęs su ženkliomis ir neproporcingomis išlaidomis didesnės vertės sandorių atvejais ir gali neatitikti faktinių išlaidų. Taigi reikėtų fiksuotos išieškojimo išlaidų kompensavimo viršutinės ribos, lygios 100 EUR.

Pakopinių mokėjimų susitarimai

Pranešėja mano, kad valstybės narės turi turėti galimybę ir toliau sudaryti mokėjimų susitarimus, pagal kuriuos būtų galima mokėtinas sumas sumokėti dalimis per nustatytą laikotarpį. Šios avansinės įmokos įprastos daugelyje valstybių narių, įskaitant Vokietiją ir Italiją, ypač kai tai susiję su didelės apimties darbų ir (arba) paslaugų teikimu, o būtent statybų projektais. Iš tiesų statybų sektoriuje gana įprasta nustatyti, kad mokėjimas bus vykdomas dalimis atsižvelgiant į atitinkamų sutartinių įsipareigojimų dalies atlikimą.

Pranešėja pabrėžia, kad pakopinių mokėjimų susitarimai gali prisidėti siekiant užtikrinti įmonių, ypač MVĮ, likvidumą. Dėl to pranešėja mano, kad būtų tinkama išaiškinti, kad komercinio sandorio šalys lieka visiškai laisvos susitarti, atsižvelgdamos į galiojančių atitinkamas nacionalinės teisės aktų nuostatas, dėl šios rūšies mokėjimų tvarkos, tačiau, jei pavėluojama sumokėti vieną įmoką, palūkanos, kompensacija ir kitos baudos turėtų būti skaičiuojamos tik nuo laiku nesumokėtų sumų.

Suderinti valstybės institucijų mokėjimo terminai

Pranešėja mano, kad nukrypimas nuo 30 dienų mokėjimo termino turi likti išimtimi. Nors būtinas tam tikras lankstumas, leidimas nukrypti nuo šios nuostatos iš tikrųjų turėtų būti naudojamas tik ypatingomis sąlygomis. Paskutinis 5 straipsnio 4 dalies sakinys (tinkamai pagrindžia konkrečiomis aplinkybėmis, kaip antai objektyviu poreikiu atidėti mokėjimą ilgesniam laikotarpiui) šiek tiek dviprasmiškas ir atsiranda neaiškumas, ypač dėl šio straipsnio taikymo pakopinių mokėjimų atvejais.

Pranešėja siūlo tiksliau suformuluoti nuostatas dėl galimybės nukrypti nuo 30 dienų reikalavimo, kuri leistų būtiną lankstumą, kad galima būtų atsižvelgti į pagrįstus atvejus, kai reikia ilgesnio mokėjimo termino. Pranešėja toliau pritaria tam, kad būtų nustatytas maksimalus 60 dienų trukmės mokėjimo terminas.

Vienodos sankcijos įmonėms ir valstybės institucijoms

Pranešėja pritaria labiau suderinto elgesio su įmonėmis ir valstybės institucijomis strategijai. Nors pranešėja pritaria tam, kad būtų skirtingai elgiamasi su įmonėmis ir valstybės institucijomis mokėjimo terminų požiūriu, ji mano, kad įmonėms ir valstybės institucijoms turėtų būti taikomos vienodos sankcijų taisyklės.

Be to, pranešėja mano, kad 5 proc. nuo mokėtinos sumos, skaičiuojami nuo datos, kai palūkanos tampa mokėtinos, nėra proporcinga sankcija. Be to, taip nebūtų sudaroma paskatų grąžinti nesumokėtą sumą anksčiau, kai jau pavėluota sumokėti laiku. Skolininkas mokėtų tą pačią sumą (5 proc. nuo mokėtinos sumos) nepaisant to, ar mokėjimas atliktas praėjus vienai dienai, ar vieneriems metams nuo datos, kai palūkanos tampa mokėtinos.

Pranešėja siūlo palaipsnę ir progresinę sistemą, pagal kurią skolininkas mokėtų 2 proc. palūkanas nuo datos, kai palūkanos tampa mokėtinos, ir 4 proc. palūkanas nuo 45-os dienos nuo datos, kai palūkanos tampa mokėtinos, ir palūkanos išaugtų iki 5 proc. praėjus 60 dienų nuo datos, kai palūkanos tampa mokėtinos. Pranešėja taip pat siūlo, kad bauda niekada nebūtų didesnė kaip 50 000 EUR.

Valstybės institucijoms taikomų nuostatų taikymas ir komunalinių paslaugų įmonių sudarytiems sandoriams (Direktyva 2004/17/AB)

Pranešėja pritaria tam, kad pasiūlyme numatytą valstybės institucijos taikomos nuostatos būtų taikomos ir sandoriams, kuriuos sudarė komunalinių paslaugų įmonės, kaip apibrėžiama Direktyvoje 2004/17/EB. Ji mano, kad komunalinių paslaugų įmonės, kurioms suteiktos specialios arba išskirtinės teisės, kaip ir valstybės institucijos gali pasikliauti pastoviomis (ar bent jau nuspėjamomis) pajamomis. Taigi, su komunalinių paslaugų įmonėmis turėtų būti elgiamasi taip pat kaip su valstybės institucijomis.

Teigiamos paskatos ir papildomos priemonės

Pranešėja siūlo pakeitimus, kuriais siekiama išplėsti Komisijos požiūrį ir sutelkti didžiausią dėmesį ne į grynai teisinę strategiją, o į paskatomis pagrįstą strategiją. Visų pirma ji nori paskatinti valstybes nares naudoti punktualaus mokėjimo kodeksus, pareigingų mokėtojų sąrašų sudarymo ir kitas panašias priemones, kurios padėtų spręsti labai svarbią pavėluotų mokėjimų problemą ir prisidėtų prie punktualaus mokėjimo kultūros, o tai atitiktų šios direktyvos tikslus. Antra, ji siūlo, kad valstybės narės naudotųsi profesionaliais leidiniais, reklamos kampanijomis ir kitomis funkcinėmis priemonėmis, siekdamos didinti informuotumą apie pavėluoto mokėjimo atvejais įmonių taikomas atgrasomąsias priemones. Be to, pranešėja norėtų, kad būtų skatinama naudotis tarpininkų paslaugomis ir kitomis alternatyviomis ginčų sprendimo priemonėmis.

Teisės reikalų komiteto nuomonės projektas

Pranešėja atsižvelgia į Teisės reikalų komiteto nuomonės referento pakeitimą, kuriuo siūloma įtraukti terminus, susijusius su mokėjimo laikotarpiais, į 6 straipsnio taikymo sritį, o tai yra JURI komiteto kompetencija pagal Vidaus rinkos ir vartotojų komiteto (IMCO) ir Teisės reikalų komiteto (JURI) susitarimą. Pranešėja pritaria šiam pakeitimui.

PRIEDAS: TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Bus paskelbtas atskirai.

PRIEDAS: TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖS DARBO GRUPĖS NUOMONĖ

2009 m. gegužės 7 d., Briuselis

NUOMONĖ

PATEIKTA EUROPOS PARLAMENTUI

TARYBAI

KOMISIJAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius

2009 m. balandžio 8 d. COM(2009)0126 – 2009/0054(COD)

Atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo, ypač į jo 9 dalį, konsultacinė darbo grupė, kurią sudaro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, 2009 m. balandžio 22 d. susirinko į posėdį, kuriame, be kitų klausimų, buvo svarstytas minėtasis Komisijos pateiktas pasiūlymas.

Šiame posėdyje[1] svarstydama pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama nauja redakcija išdėstyti 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nustatė, kad pasiūlyme dėl išdėstymo nauja redakcija kaip esminiai pakeitimai pilka spalva turėjo būti pažymėtos šios teksto dalys:

– 15 konstatuojamojoje dalyje: netaikoma variantui lietuvių kalba;

– 9 straipsnio 1 dalyje žodis „paprastai“ (išbrauktas dvigubu brūkšniu

pažymint pritaikytą tekstą);

– 9 straipsnyje Direktyvos 2000/35/EB 5 straipsnio 4 dalies formuluotė, kuri

visa buvo išbraukta dvigubu brūkšniu pažymint pritaikytą tekstą.

Apsvarsčiusi šį pasiūlymą konsultacinė grupė bendru sutarimu nusprendė, kad be pasiūlyme arba šioje nuomonėje nurodytų pakeitimų, pasiūlyme kitų esminių pakeitimų nėra. Konsultacinė darbo grupė taip pat nustatė, kad, kalbant apie nepakeistų ankstesniojo teisės akto nuostatų ir minėtųjų esminių pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamą tekstą nekeičiant jo esmės.

C. PENNERA J.-C. PIRIS C.-F. DURAND

Juriskonsultas Juriskonsultas Generalinis direktorius

[1] Konsultacinė darbo grupė turėjo pasiūlymo variantus anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, tačiau dirbo naudodamasi dokumentu anglų kalba – svarstomo pasiūlymo teksto originalo kalba.

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (25.3.2010)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius (nauja redakcija)
(COM(2009)0126 – C7‑0044/2009 – 2009/0054(COD))

Nuomonės referentas: Raffaele Baldassarre

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendrosios aplinkybės

Naujas Komisijos pasiūlymas, išdėstytas nauja redakcija, ir poveikio vertinimas[1] paskelbti 2009 m. balandžio 8 d. Parlamentas šį pasiūlymą oficialiai gavo 2009 m. rugsėjo 14 d., ir jis šiuo metu svarstomas taikant įprastą teisėkūros procedūrą.

Remiantis Komisijos atliktu poveikio vertinimu, kai kurių valstybių narių valdžios institucijos rodo ypač blogą pavyzdį mokėjimo klausimu[2]. Valstybių narių viešieji pirkimai 2006 m. sudarė šiek tiek daugiau nei 1 943 milijardus eurų[3], taigi Komisija siūlo sustabdyti šią tendenciją darant esminį skirtumą tarp įmonių skolininkių, prieš kurias direktyvoje siūlomos galimos priemonės, ir valstybės institucijų skolininkių, prieš kurias taikomos griežtesnės ir automatiškos priemonės, kuriomis įmonės kreditorės gali pasikliauti.

Pagal Teisės reikalų ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetų susitarimą tik Teisės reikalų komitetas bus atsakingas už pasiūlymo 6, 8 ir 9 straipsnius ir 4, 12, 18, 19, 20 ir 22 konstatuojamąsias dalis remiantis Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsniu.

Pranešėjas iš esmės pritaria šiam pasiūlymui ir tikisi, kad Teisės reikalų komiteto nuomonė konstruktyviai papildys atsakingo komiteto darbą. Pranešėjo nuomone, minėtasis pasiūlymas, suderinus kai kuriuos aspektus ir pradėjus taikyti naujoves, kaip siūloma šiame nuomonės projekte, yra būtinas, kad vidaus rinka veiktų veiksmingai, ir gali gerokai prisidėti imantis ryžtingų priemonių, kurios yra būtinos siekiant paskatinti neatidėliotinus atsiskaitymus, kurie, kaip to nori ir pranešėjas, turėtų vykti valstybėse narėse.

Pranešėjo pozicija dėl 6, 8 ir 9 straipsnių

3 ir 10 pakeitimai apima keletą aspektų, kurie paaiškinami paeiliui. Visų pirma šiuo pakeitimu siekiama aiškiau nurodyti, kad tam tikra komercinė praktika, kuri yra susijusi su sutartimi, bet nėra iš esmės sutarties dalis, turėtų taip pat būti nevykdytina ir būti pagrindas reikalauti atlyginti nuostolius. Antra, direktyvoje dėl pavėluotų mokėjimų vartojamas terminas „susitarimai“, o pasiūlyme – „sutartinės sąlygos“, tačiau šiuo atveju tiksliaugiausia būtų vartoti terminą „sąlygos“, kuris labiau derėtų su visame likusiame teisyne ir Bendros principų sistemos projekte (toliau – BPSP, II. -9:401-410) vartojamais terminais. Trečia, šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad persvarstyta direktyva dėl pavėluotų mokėjimų atitiktų BPSP, kuriuo irgi siekiama nuoseklumo turint mintyje sąvoką „nesąžiningas“, kai kalbama apie nesąžiningas sąlygas, susijusias pavėluotais mokėjimais (III. -3:711), ir kai kalbama apskritai apie įmonių sutarčių nesąžiningas sąlygas (II. -9:405). Ketvirta, šiame pakeitime nurodoma, kad ši nuostata taip pat taikoma ir sąlygoms, susijusioms su mokėjimo laikotarpiais. Galiausiai, šiuo pakeitimu siekiama aiškiau ir sistemingiau pateikti įvairius kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti valstybių narių teisėjai, spręsdami, ar sąlyga ir komercinė praktika yra nesąžiningos.

Pranešėjas teigiamai vertina pasiūlymą, kurio 6 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje numatomas vadinamasis juodasis sutartinių sąlygų sąrašas. Tačiau, pranešėjo manymu, į šį sąrašą svarbu įtraukti sąlygą, pagal kurią nenustatomas joks išieškojimo išlaidų kompensavimas, kadangi taip būtų aiškiai paaiškinta ūkinės veiklos vykdytojams, kad nenustatymas teisės į išieškojimo išlaidų kompensavimą, t. y. teisės, kurią minėtuoju pasiūlymu siekiama sustiprinti, yra nesąžininga sąlyga, kuria negalima remtis prieš kreditorius ir kuri gali būti pagrindas reikalauti atlyginti nuostolius (žr. 1 ir 11 pakeitimus).

Pranešėjas mano, kad Komisijos siūlomai svarbiai nuostatai, kuria reglamentuojamas atstovaujančiųjų organizacijų žalos atlyginimas, trūksta aiškumo ir teisinio tikrumo. Pranešėjas siūlo iš dalies perimti direktyvoje dėl pavėluotų mokėjimų numatytą formuluotę ir skatina išplėsti ją, t. y. taikyti ne tik organizacijoms, kurios atstovauja mažosioms ir vidutinėms įmonėms, bet ir, pvz., kokio nors pramonės sektoriaus organizacijoms. Jis taip pat siūlo aiškiau nurodyti, kad tokių atstovaujančiųjų organizacijų veiksmai nepriklauso nuo standartinių sąlygų egzistavimo, bet gali taip pat apimti, pvz., galimą direktyvos nuostatų pažeidimą numatant sąlygą individualioje sutartyje (žr. 12 pakeitimą).

Kadangi šis pasiūlymas yra nauja redakcija, jo 8 straipsnis („Teisės į nuosavybę išlaikymas“), kurį Komisija paliko nepakeitusi, yra taip pat nekeičiamas, nesvarbu, kad šis klausimas yra svarbus Parlamentui derantis dėl pavėluotų mokėjimų direktyvos priėmimo.

Pranešėjo nuomone, keičiant direktyvą dėl pavėluotų mokėjimų neturėtų būti keičiamos taisyklės, kuriomis reguliuojamos priverstinio vykdymo procedūros; jos turėtų ir toliau būti reglamentuojamos pagal valstybių narių teisę. Šis principas jau aiškiai įtvirtintas direktyvoje dėl pavėluotų mokėjimų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje[4]. Tuo pačiu metu pranešėjas mano, kad reikia dėti pastangas siekiant sutrumpinti laikotarpį, per kurį teisė į nuosavybę gali būti realizuota, ir supaprastinti priemones, kurios padėtų to pasiekti (žr. 5 ir 13 pakeitimus). Pranešėjas apsvarstė galimą tarpusavio direktyvos dėl pavėluotų mokėjimų ir Europos mokėjimo įsakymo procedūros[5] ryšį ir yra visiškai pasirengęs diskutuoti šiuo klausimu su kolegomis komitete. Tačiau šiuo etapu, jo nuomone, sunku pasiekti tokį tarpusavio ryšį dėl antrosios priemonės siauros materialinės ir geografinės taikymo srities (žr. visiškai techninio pobūdžio 14 pakeitimą). Pranešėjas mano, kad svarbu bet kokią pažangą, pasiektą peržiūrint direktyvą dėl pavėluotų mokėjimų, susieti su Europos e. teisingumo portale vykstančiu darbu siekiant užtikrinti, kad būtų kuo plačiau skleidžiama ir naudojama ši priemonė (žr. 5 pakeitimą).

Pranešėjas pripažįsta, jog nepakanka vien tik konfrontacinio požiūrio į pavėluotus mokėjimus, kad pasikeistų mokėjimo įpročiai taip, kaip pageidaujama, jeigu kreditoriai, bijodami sugadinti stabilius prekybinius santykius, dažnai patys nenori pasinaudoti direktyvoje dėl pavėluotų mokėjimų numatytomis teisėmis, pvz., teise reikalauti palūkanų. Taigi siūloma papildomoji prevencinė strategija, pagal kurią skatinama rengti ir skleisti gero elgesio kodeksus (žr. 4 ir 15 pakeitimus).

Pranešėjo pozicija dėl 5 straipsnio

9 pakeitime siekiama 5 straipsnį įvertinti iš teisinės perspektyvos. 5 straipsnio 5 dalis išbraukiama, kadangi joje numatyta neproporcinga baudžiamoji priemonė, neatitinkanti Europos Sąjungos teisės. Be to, pakeitime pabrėžiamas principas, kad laikotarpiai, per kuriuos įmonės atlieka mokėjimus įmonėms, neturėtų būti derinami, nes tai prieštarautų proporcingumo, subsidiarumo ir šalių autonomiškumo principams, o MVĮ galimybės gauti prekybos kreditą labai sumažėtų.

PAKEITIMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą be balsavimo priimti pakeitimus, kurie priklauso išimtinei susijusio komiteto kompetencijai, remiantis darbo su susijusiais komitetais procedūra (50 straipsnis):

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) Pavėluotas mokėjimas – sutarties pažeidimas, kuris daugumoje valstybių narių skolininkams yra finansiškai patrauklus dėl mažų arba iš viso netaikomų palūkanų normų ir (arba) lėtos žalos atlyginimo procedūros. Norint iš pagrindų pakeisti šią tendenciją ir užtikrinti, kad pavėluoto mokėjimo pasekmės neskatintų pavėluotų mokėjimų, būtina imtis ryžtingų priemonių, įskaitant tokias kaip, pvz., nustatyti, kad teisės taikyti delspinigius atsisakymas yra nesąžininga sutartinė sąlyga ir nustatyti kreditorių patirtų išlaidų kompensavimą.	(12) Pavėluotas mokėjimas – sutarties pažeidimas, kuris daugumoje valstybių narių skolininkams yra finansiškai patrauklus dėl mažų arba iš viso netaikomų palūkanų normų ir (arba) lėtos žalos atlyginimo procedūros. Norint iš pagrindų pakeisti šią tendenciją ir užtikrinti, kad pavėluoto mokėjimo pasekmės neskatintų pavėluotų mokėjimų, būtina imtis ryžtingų priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti neatidėliotinus atsiskaitymus. Šios priemonės turėtų apimti kreditorių patirtų išlaidų kompensavimo nustatymą ir jose turi būti numatytos nuostatos, pagal kurias teisės reikalauti palūkanų ir teisės gauti išieškojimo išlaidų kompensavimą nenumatymas būtų laikomas nesąžininga sutartine sąlyga ir nesąžininga komercinė praktika.
Pagrindimas
Būtina aiškiai paaiškinti ūkinės veiklos vykdytojams, kad nenumatymas teisės į išieškojimo išlaidų kompensavimą, t. y. teisės, kurią siekiama sustiprinti minėtuoju pasiūlymu, yra nesąžininga sąlyga, kuria negalima remtis prieš kreditorius ir kuri gali būti pagrindas reikalauti atlyginti kompensuoti nuostolius.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) Ypač sunkiai pateisinamas pavėluotas mokėjimas tais atvejais, kai skolininkas yra mokus. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad valstybės institucijos dažnai apmoka sąskaitas faktūras seniai pasibaigus taikytinam mokėjimo terminui. Valstybės institucijų finansiniai suvaržymai paprastai kur kas lengvesni, nes dažniausiai jų pajamų srautai saugesni, geriau prognozuojami ir tolydesni nei privačių įmonių. Tačiau jos mažiau nei privačios įmonės priklauso nuo stabilių komercinių ryšių su kitais subjektais, būtinų nustatytiems tikslams pasiekti. Todėl valstybės institucijos gali būti mažiau suinteresuotos mokėti laiku. Be to, daugelis valstybės institucijų gali gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis nei privačios įmonės. Todėl valstybės institucijoms vėluojant mokėti privačios įmonės ne tik patiria nepagrįstų išlaidų, bet apskritai neužtikrinama veiksminga veikla. Todėl tikslinga nustatyti atitinkamai didesnę atgrasomąją kompensaciją už pavėluotus valstybės institucijų mokėjimus.	(17) Ypač sunkiai pateisinamas pavėluotas mokėjimas tais atvejais, kai skolininkas yra mokus. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad valstybės institucijos dažnai apmoka sąskaitas faktūras seniai pasibaigus taikytinam mokėjimo terminui. Valstybės institucijų finansiniai suvaržymai paprastai kur kas lengvesni, nes dažniausiai jų pajamų srautai saugesni, geriau prognozuojami ir tolydesni nei privačių įmonių. Tačiau jos mažiau nei privačios įmonės priklauso nuo stabilių komercinių ryšių su kitais subjektais, būtinų nustatytiems tikslams pasiekti. Todėl valstybės institucijos gali būti mažiau suinteresuotos mokėti laiku. Be to, daugelis valstybės institucijų gali gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis nei privačios įmonės. Todėl valstybės institucijoms vėluojant mokėti privačios įmonės ne tik patiria nepagrįstų išlaidų, bet apskritai neužtikrinama veiksminga veikla.
Pagrindimas
Valstybės institucijoms taikomos sankcijos yra neproporcingos ir diskriminuojančios. Dėl to pagal taisykles sudaromos puikios sąlygos galimam piktnaudžiavimui ir korupcijai. Valstybės institucijos bandys apsisaugoti nuo papildomų išlaidų, kurių rasis dėl minėtųjų sankcijų, steigdamos išorės subjektus, kurie bus laikomi viešosiomis įmonėmis ir per kuriuos jos pirks prekes ir paslaugas. Reikėtų kurti kurti papildomą administracinę struktūrą, kuri ekonominio veiksmingumo požiūriu tikriausiai būtų nepateisinama.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) Šia direktyva turėtų būti uždrausta piktnaudžiauti sutarties laisve kreditoriaus nenaudai. Kai susitarimas iš esmės skirtas tam, kad būtų padidintas skolininko likvidumas kreditoriaus sąskaita, pavyzdžiui, nuostatomis, pagal kurias kreditorius negali reikalauti delspinigių už pavėluotą mokėjimą arba kuriomis nustatytos kur kas mažesnės palūkanų normos, nei šioje direktyvoje nurodytos teisės aktuose numatytos palūkanos arba kai pagrindinis rangovas savo tiekėjams bei subrangovams nustato mokėjimo terminus, nepagrįstus sau nusistatytų terminų atžvilgiu, tokie terminai laikomi piktnaudžiavimo faktoriais. Šia direktyva neturėtų būti daroma įtaka nacionalinėms nuostatoms, susijusioms su sutarčių sudarymo būdais ar reglamentuojančioms sutartyje numatytų terminų, kurie yra neteisingi skolininko atžvilgiu, teisėtumui.	(18) Šia direktyva turėtų būti uždrausta piktnaudžiauti sutarties laisve kreditoriaus nenaudai. Kai sutarties sąlyga arba praktika iš esmės skirta tam, kad būtų padidintas skolininko likvidumas kreditoriaus sąskaita, pavyzdžiui, nuostatomis, pagal kurias kreditorius negali reikalauti delspinigių už pavėluotą mokėjimą arba kuriomis nustatytos kur kas mažesnės palūkanų normos, nei šioje direktyvoje nurodytos teisės aktuose numatytos palūkanos arba kai pagrindinis rangovas savo tiekėjams bei subrangovams nustato mokėjimo terminus, nepagrįstus sau nusistatytų terminų atžvilgiu, tokie terminai laikomi piktnaudžiavimo faktoriais. Pagal Bendros principų sistemos projektą bet kokia sutarties sąlyga arba praktika, kuri pernelyg nukrypsta nuo sąžiningos komercinės praktikos, kai pažeidžiamas sąžiningumo ir sąžiningo elgesio principas, turėtų būti laikoma nesąžininga. Šia direktyva neturėtų būti daroma įtaka nacionalinėms nuostatoms, susijusioms su sutarčių sudarymo būdais ar reglamentuojančioms sutartyje numatytų terminų, kurie yra nesąžiningi skolininko atžvilgiu, teisėtumui.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(21a) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų¹ jau nustatytas taikinamojo tarpininkavimo ES lygmeniu pagrindas.
	__________________ ¹ OL L 136, 2008 5 24, p. 3.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) Būtina užtikrinti, kad su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose susijusių neginčijamų reikalavimų išieškojimo procedūra būtų baigta per trumpą laiką.	(22) Būtina užtikrinti, kad su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose susijusių neginčijamų reikalavimų išieškojimo procedūra būtų baigta per trumpą laiką ir numatyta galimybė pateikti tokius reikalavimus įmonėms ir valstybės institucijoms vykdant visuotinai prieinamą internetinę procedūrą, kuria vienodomis sąlygomis galėtų naudotis visi Sąjungoje įsisteigę kreditoriai ir kurią būtų galima atlikti pasinaudojant Europos e. teisingumo portalu iš karto, kai tik juo bus galima naudotis.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 8 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) nuosavybės teisės išlaikymas – tai sutartinis susitarimas, pagal kurį pardavėjas, kol nesumokėta visa kaina, išlaiko nuosavybės teisę į prekes;	(8) nuosavybės teisės išlaikymas – tai sutarties sąlyga, pagal kurią, kol nesumokėta visa kaina, pardavėjas išlaiko nuosavybės teisę į prekes ir šioji teisė nepereina pirkėjui;
Pagrindimas
Patikslinama sąvoka „nuosavybės teisės išlaikymas“.
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonėms tarpusavyje sudarant komercinius sandorius kreditorius turi teisę į delspinigius nereikalaujant priminimo jei įvykdomi šie reikalavimai:	1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonėms tarpusavyje sudarant komercinius sandorius kreditorius turi teisę į delspinigius, kuri įgyjama pirmąją dieną po mokėjimo termino, nereikalaujant priminimo jei įvykdomi šie reikalavimai:
Pagrindimas
Siekiama geriau paaiškinti, kada galima reikalauti delspinigių.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jei dėl mokėjimo termino praleidimo yra kaltas skolininkas, be 1 dalyje nurodytų sumų kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko pagrįstos kompensacijos už visas likusias išieškojimo išlaidas, susijusias su jo pavėluotu mokėjimu.	3. Išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už mokėjimo termino praleidimą, be 1 dalyje nurodytų sumų kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko pagrįstos kompensacijos už visas likusias išieškojimo išlaidas, susijusias su jo pavėluotu mokėjimu.
Pagrindimas
Patikslinama.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės institucijų mokėjimas	Valstybės institucijų mokėjimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad vykdant komercinius sandorius, pagal kuriuos už atlygį valstybės institucijoms perduodamos prekės ar teikiamos paslaugos, kreditorius turėtų teisę, nereikalaujant priminimo, gauti delspinigius už pavėluotą mokėjimą, atitinkančius teisės aktuose numatytas palūkanas, jei įvykdomi šie reikalavimai:	1. Valstybės narės užtikrina, kad vykdant komercinius sandorius, pagal kuriuos už atlygį valstybės institucijoms perduodamos prekės ar teikiamos paslaugos, kreditorius turėtų teisę, nereikalaujant priminimo, gauti delspinigius už pavėluotą mokėjimą, atitinkančius teisės aktuose numatytas palūkanas, jei įvykdomi šie reikalavimai:
a) kreditorius įvykdė savo sutartines ir teisines prievoles;	a) kreditorius įvykdė savo sutartines ir teisines prievoles;
b) kreditorius laiku negavo jam priklausančios sumos, jei pavėluota dėl skolininko kaltės.	b) kreditorius laiku negavo jam priklausančios sumos, jei pavėluota dėl skolininko kaltės.
2. Jei įvykdomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai, valstybės narės užtikrina, kad:	2. Jei įvykdomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai, valstybės narės užtikrina, kad:
a) delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini nuo dienos, einančios po mokėjimo dienos arba mokėjimo termino pabaigos, nustatytų sutartyje;	a) delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini nuo dienos, einančios po mokėjimo dienos arba mokėjimo termino pabaigos, nustatytų sutartyje;
b) jei sutartyje mokėjimo diena ar terminas yra nenustatyti, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini automatiškai, per bet kurį iš toliau nurodytų terminų:	b) jei sutartyje mokėjimo diena ar terminas yra nenustatyti, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini automatiškai vėliausiai pasibaigus bet kuriam iš šių laikotarpių:
i) per 30 dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti;	i) per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti;
ii) jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau nei prekes ar paslaugas, per 30 dienų po prekių ar paslaugų gavimo;	ii) jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau nei prekes ar paslaugas, per 30 kalendorinių dienų po prekių ar paslaugų gavimo;
iii) jei priėmimo ar patikrinimo procedūra, taikoma nustatant prekių ar paslaugų atitiktį sutarčiai, yra numatyta įstatymu ar sutartyje ir jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau arba prekių ar paslaugų priėmimo arba tikrinimo dieną, per 30 dienų po tos dienos.	iii) jei priėmimo ar patikrinimo procedūra, taikoma nustatant prekių ar paslaugų atitiktį sutarčiai, yra numatyta įstatymu ar sutartyje ir jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau arba prekių ar paslaugų priėmimo arba tikrinimo dieną, per 30 kalendorinių dienų po tos dienos.
3. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta priėmimo ar patikrinimo procedūra netruktų ilgiau kaip 30 dienų, nebent konkurso dokumentuose ir sutartyje būtų nurodyta kitaip ir tinkamai pagrįsta.	3. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta priėmimo ar patikrinimo procedūra būtų atliekama nedelsiant ir netruktų ilgiau kaip 30 dienų.
4. Valstybės narės užtikrina, kad sutartyse nustatytas mokėjimo laikotarpis nebūtų ilgesnis nei nurodyta 2 dalies b punkte, išskyrus tuos atvejus, jei skolininkas ir kreditorius susitaria dėl konkretaus mokėjimo laikotarpio ir jį tinkamai pagrindžia konkrečiomis aplinkybėmis, kaip antai objektyviu poreikiu atidėti mokėjimą ilgesniam laikotarpiui.	4. Valstybės narės užtikrina, kad:
	a) sutartyse nustatytas mokėjimo laikotarpis nebūtų ilgesnis nei nurodyta 2 dalies b punkte, išskyrus tuos atvejus, jei jis tinkamai pagrįstas vadovaujantis būtinumo principu ir jei skolininkas ir kreditorius susitaria dėl konkretaus mokėjimo. Bet kokiu atveju šis laikotarpis neturi būti ilgesnis negu 60 dienų;
	b) 2 dalies b punkte nurodytos sąskaitos faktūros gavimo diena nebūtų skolininko ir kreditoriaus sutartinių sąlygų objektas.
5. Valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju, kai delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini, kreditorius turėtų teisę į nustatyto dydžio kompensaciją, sudarančią 5 % mokėtinos sumos. Šia kompensacija papildomi delspinigiai už pavėluotą mokėjimą.
6. Valstybės narės užtikrina, kad komerciniams sandoriams, pagal kuriuos valstybės institucijoms už atlygį perduodamos prekės ar teikiamos paslaugos, būtų taikomos šios orientacinės palūkanų normos:	6. Valstybės narės užtikrina, kad komerciniams sandoriams, pagal kuriuos valstybės institucijoms už atlygį perduodamos prekės ar teikiamos paslaugos, būtų taikomos šios orientacinės palūkanų normos:
a) už pirmąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų sausio 1 d. galiojanti palūkanų norma;	a) už pirmąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų sausio 1 d. galiojanti palūkanų norma;
b) už antrąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų liepos 1 d. galiojanti palūkanų norma.	b) už antrąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų liepos 1 d. galiojanti palūkanų norma.
Pagrindimas
Kompromisis pakeitimas, kuriame taisomi 5 straipsnio teisiniai aspektai. 5 dalis išbraukiama, kadangi joje numatyta neproporcinga baudžiamoji priemonė, neatitinkanti Europos Sąjungos teisės. Be to, laikotarpiai, per kuriuos įmonės atlieka mokėjimus įmonėms, neturėtų būti derinami, nes tai prieštarautų proporcingumo, subsidiarumo ir šalių autonomiškumo principams, o MVĮ galimybės gauti prekybos kreditą labai sumažėtų. Naudojimasis galimybe, kai teikėjas klientui atideda mokėjimo terminą, lavai svarbi MVĮ konkurencijos priemonė.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio pavadinimas ir 1 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Labai neteisingos sutartinės sąlygos	Nesąžiningos sutartinės sąlygos ir praktika
1. Valstybės narės numato, kad sutarties sąlyga susijusi su mokėjimo diena, delspinigių už pavėluotą mokėjimą palūkanų norma ar išieškojimo išlaidomis yra nevykdytina arba iš jos kyla reikalavimas kompensuoti nuostolius, jei ji yra labai neteisinga kreditoriaus atžvilgiu. Nustatant, ar sąlyga yra labai neteisinga kreditoriaus atžvilgiu, atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes, taip pat gerąją komercinę praktiką ir produkto arba paslaugos pobūdį. Be to, atsižvelgiama į tai, ar skolininkas turi objektyvią priežastį nukrypti nuo teisės aktuose numatytų palūkanų ar 3 straipsnio 2 dalies b punkto, 4 straipsnio 1 dalies ar 5 straipsnio 2 dalies b punkto.	1. Valstybės narės numato, kad sutarties sąlyga arba praktika, susijusi su mokėjimo diena arba laikotarpiu, delspinigių už pavėluotą mokėjimą palūkanų norma ar išieškojimo išlaidų kompensacija yra nevykdytina ir iš jos kyla reikalavimas kompensuoti nuostolius, jei ji yra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu.
	Nustatant, ar sąlyga arba praktika yra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes:
	a) ar labai nenukrypstama nuo gerosios komercinės praktikos nesilaikant sąžiningumo principo ir sąžiningos elgsenos principo;
	b) į produkto arba paslaugos pobūdį; ir
	c) į tai, ar skolininkas turi objektyvią priežastį nukrypti nuo teisės aktuose numatytų palūkanų ar 3 straipsnio 2 dalies b punkto, 4 straipsnio 1 dalies ar 5 straipsnio 2 dalies b punkto.
	(Žodis „labai [neteisinga]“ išbraukiamas, o žodis „praktika“ įrašomas visame tekste. (Žodžio „term“ pakeitimas tekstui lietuvių kalba įtakos neturi.) Patvirtinus šį pakeitimą, atitinkamus pakeitimus reikės padaryti visame tekste.)
Pagrindimas
Susitarta, kad termino „sąlyga“ vertimas į ispanų kalbą yra „cláusula“, į italų – „clausola“, o į prancūzų – „clause“. Šie terminai nuosekliai vartojami, pavyzdžiui, 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvoje 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa (tampa nauja dalimi)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Taikant pirmąją pastraipą, sąlyga, pagal kurią negalima nustatyti delspinigių už pavėluotą mokėjimą, visada laikomas labai neteisinga.	1a. Taikant 1 dalį, sąlyga ar komercinė praktika, pagal kurią negalima nustatyti delspinigių už pavėluotą mokėjimą arba kompensuojamų išieškojimo išlaidų ar abiejų dalykų, visada laikoma nesąžininga.
Pagrindimas
Būtina aiškiai paaiškinti ūkinės veiklos vykdytojams, kad nenumatymas teisės į išieškojimo išlaidų kompensavimą, t. y. teisės, kurią siekiama sustiprinti minėtuoju pasiūlymu, yra nesąžininga sąlyga, kuria negalima remtis prieš kreditorius ir kuri gali būti pagrindas reikalauti atlyginti kompensuoti nuostolius.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. 2 dalyje minimose priemonėse numatomos nuostatos, pagal kurias atstovaujamosios organizacijos gali pagal nacionalinę teisę kreiptis į teismą ar kompetentingą administracinę instituciją dėl to, kad sąlygos yra labai neteisingos , kad jie galėtų taikyti tinkamas ir veiksmingas priemones, kurios neleistų toliau taikyti tokių sąlygų.	3. 2 dalyje minimose priemonėse numatomos nuostatos, pagal kurias organizacijos, oficialiai pripažintos atstovaujančiomis įmonėms arba turinčios jose teisėtų interesų, gali pagal nacionalinę teisę kreiptis į teismą ar kompetentingą administracinę instituciją dėl to, kad sąlygos ar komercinė praktika, įskaitant individualių sutarčių atvejus, yra nesąžiningos, kad jie galėtų taikyti tinkamas ir veiksmingas priemones, kurios neleistų taikyti tokių sąlygų.
Pagrindimas
Šio pakeitimo, kuris grindžiamas Direktyvoje 2000/35 pateikiama formuluote, tikslas – pateikti aiškesnę organizacijų sąvoką. Tačiau priešingai nei numatyta Direktyvoje 200/35, šiuo pakeitimu siekiama sudaryti galimybę ne tik organizacijoms, kurios atstovauja mažosioms ir vidutinėms įmonėms, bet ir kitoms, pvz., kokio nors pramonės sektoriaus organizacijoms.
Be to, pakeitime numatoma, kad atstovaujančiosioms organizacijoms negali būti užkertamas kelias imtis veiksmų pagal nacionalinę teisę vien dėl to, kad tariamai nesąžiningos sąlygos numatytos individualioje sutartyje, o ne standartinėse sąlygose.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1–2 dalys
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomai nuo skolos dydžio teisė į nuosavybę gali būti realizuota per 90 kalendorinių dienų nuo kreditoriaus ieškinio ar pareiškimo pateikimo teismui ar kitai kompetentingai institucijai tais atvejais, kai skola ar procedūros aspektai yra neginčytini.	1. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomai nuo skolos dydžio teisė į nuosavybę taikant paspartiną procedūrą gali būti realizuota per 90 kalendorinių dienų nuo kreditoriaus ieškinio ar pareiškimo pateikimo teismui ar kitai kompetentingai institucijai tais atvejais, kai skola ar procedūros aspektai yra neginčytini. Šią pareigą vykdo valstybės narės, laikydamosi savo atitinkamų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų. Šiuo atžvilgiu kreditoriams suteikiama galimybė pasinaudoti visuotinai prieinama internetine procedūra.
2. Nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais visiems Bendrijoje įsisteigusiems kreditoriams taikomos vienodos sąlygos.	2. Nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais visiems ir naudojantis 1 dalyje minėta internetine procedūra Sąjungoje įsisteigusiems kreditoriams taikomos vienodos sąlygos.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis nepažeidžiamas Reglamentas (EB) 1986/2006.	4. 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis nepažeidžiamas 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą¹.
	__________________ ¹ OL L 399, 2006 12 30, p. 1.
Pagrindimas
Ištaisoma Komisijos pasiūlyme įsivėlusi korektūros klaida.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9a straipsnis Taikinamasis tarpininkavimas ir gero elgesio kodeksai
	1. Valstybės narės skatina kurti konfliktų sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu sistemas, įtraukiant, inter alia, 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas organizacijas.
	2. Valstybės narės ir 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos organizacijos, remiamos Komisijos, sudaro ir išplatina gero elgesio kodeksus (juose numatomos tinkamos skundų pateikimo priemonės), dėl kurių susitariama nacionaliniu arba ES lygmeniu ir kurie padeda tinkamai įgyvendinti šią direktyvą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Kova su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius (nauja redakcija)
Nuorodos	COM(2009)0126 – C7-0044/2009 – 2009/0054(COD)
Atsakingas komitetas	IMCO
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 14.9.2009
Susijęs (-ę) komitetas (-ai) - paskelbimo plenariniame posėdyje data	17.12.2009
Nuomonės referentas Paskyrimo data	Raffaele Baldassarre 2.9.2009
Svarstymas komitete	3.9.2009		6.10.2009	9.11.2009	28.1.2010
Priėmimo data	23.3.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Daniel Hannan, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Dimitar Stoyanov, Alexandra Thein, Diana Wallis, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Zbigniew Ziobro, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Piotr Borys, Sergio Gaetano Cofferati, Sajjad Karim, Vytautas Landsbergis, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, József Szájer

[1] COM(2009) 0126, SEC(2009) 315, SEC(2009) 316. Poveikio vertinimo komiteto pastabos pateikiamos šioje interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/governance/impact/ia_carried_out/cia_2009_en.htm#entr.
[2] Aiškinamasis memorandumo p. 4 ir pasiūlymo 17 konstatuojamoji dalis. Kai kurie statistiniai valstybių narių duomenys pateikiami poveikio vertinime, 60–61 psl. ir 68–71 psl.
[3] Poveikio vertinimas, 68 p.
[4] Žr., pvz., sprendimą byloje C‑265/07 Caffaro.Rink.. [2008] I-45, 2008 m. rugsėjo 11 d.
[5] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (OL L 399, 2006 12 30, p. 1).

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (19.3.2010)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

Nuomonės referentas: Francesco De Angelis

TRUMPAS PAGRINDIMAS

2000 m. gegužės mėn. priimta ir 2002 m. rugpjūčio 8 d. įsigaliojusi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose neturėjo didelio poveikio. Valstybių narių nuostatų dėl mokėjimų terminų skirtumai šiuo metu itin dideli, o vėlavimas atlikti mokėjimus kelia grėsmę įmonių, ypač mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), ateičiai, ypatingai vykstant tokiai ekonomikos ir finansų krizei, kurią šiuo metu patiria Europa ir visas pasaulis.

Ieškiniai dėl vėlavimo atlikti mokėjimą, kurie pateikiami privertus aplinkybėms arba, dažniau, iš anksto apgalvotai, pažeidžia vidaus rinkos stabilumą ir sukelia daug žalos tarpvalstybinei prekybai. Be to, valstybėse narėse, kuriose ši problema labiausiai paplitusi, įmonėms kyla didesnė grėsmė palaipsniui netekti įplaukų arba net bankrutuoti. Problema labiausiai paplitusi sandoriuose tarp valstybės institucijų ir įmonių, tačiau dar turėtų būti aptarta galimybė taikyti skirtingą požiūrį į sandorius tarp privačių įmonių. Privačioms įmonėms, dažniausiai MVĮ, gali būti taikomos nepalankios sutarties sąlygos, kurioms pritariama bijant pabloginti santykius su svarbiu privačiu klientu.

Nuomonės referentas nuomonės projekte Komisijos pasiūlymą vertina teigiamai. Vis dėlto jis mano privaląs pasiūlyti keletą formos ir turinio pakeitimų, kurie, pritariant Komisijos pasiūlymo esmei, skirti padidinti direktyvos nuostatų perkėlimo ir aiškinimo aiškumą ir tikrumą.

Be kita ko, nuomonės referentas mano, kad nuostatos dėl valstybės institucijų turėtų būti taikomos ir viešųjų paslaugų įmonėms. Be to, jis siūlo pakeitimus, susijusius su terminų nustatymu, skolininkui taikomais atgrasančio pobūdžio papildomais mokesčiais, direktyvoje numatytų sutartinių išimčių skaičiaus mažinimu ir su įmonių pasyviu (aktyviu) informavimu apie jų naująsias teises.

Nuomonės projektas suderinamas su atsakingo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešėjos Barbaros Weiler parengtu darbo dokumentu. Tačiau Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas mano, kad derėtų numatyti nuostatas dėl įmonių, ypač MVĮ, apsaugos. Be kita ko, jis pasiūlė nustatyti, kad vėluojant mokėjimams privaloma tvarka būtų kompensuojamos išlaidos, susijusios su išieškojimo išlaidų ir delspinigių apmokėjimu. Taip apsaugant kreditorių nuo atsakomųjų komercinių priemonių, kurių tam tikru atveju galėtų imtis skolininkas, iš esmės būtų išvengta būtinybės konkrečiam kreditoriui ginti savo teises teisme.

Į nuomonės referento pasiūlymą įtraukta daugelis pastabų, kurias pirmą kartą keičiantis nuomonėmis dėl pasiūlymo dėl direktyvos pateikė šešėliniai pranešėjai. Nuomonės referentas ypač pritaria savo kolegų mintims dėl būtinybės mažinti galimybes nukrypti nuo ES teisėkūros institucijos pateiktų nuostatų.

Kita vertus, iki šiol nebuvo galima pasiekti plataus sutarimo dėl sprendimo nustatyti fiksuoto dydžio (5 proc.) žalos atlyginimo ir delspinigių sumą, kurią kreditorius turi teisę gauti iš valstybės institucijos, jei vėluojama atlikti mokėjimus. Nuomonės referentas įsipareigoja apsvarstyti šį klausimą artimiausiu metu keičiantis nuomonėmis komitete ir, esant reikalui, grįžti prie šios problemos pateikiant tam specialiai skirtą pakeitimą.

PAKEITIMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10a) Nors Sąjungos institucijos nėra tiesiogiai saistomos šios direktyvos, turėtų būti užtikrinta, kad šios institucijos naudodamos gerąją praktiką taikytų šioje direktyvoje numatytas nuostatas dėl mokėjimų.
Pagrindimas
Europos institucijos turėtų rodyti pavyzdį nuosekliai laiku atlikdamos mokėjimus.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad valstybės institucijos dažnai reikalauja, jog mokėjimo pagal komercinius sandorius laikotarpis būtų kur kas ilgesnis nei 30 dienų. Todėl reikėtų nustatyti, kad valstybės institucijų sudarytose pirkimo sutartyse paprastai būtų nurodomas ne ilgesnis kaip 30 dienų mokėjimo laikotarpis.	(16) Patirtis rodo, kad mokėjimo pagal komercinius sandorius laikotarpis dažnai yra kur kas ilgesnis nei 30 dienų Todėl reikėtų nustatyti, kad bendruoju atveju numatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų mokėjimo pagal komercinius sandorius laikotarpis. Tais atvejais, kai ilgesni mokėjimų laikotarpiai deramai pagrįsti vadovaujantis būtinumo principu arba specialiomis nacionalinės teisės nuostatomis ir kai skolininkas ir kreditorius aiškiai susitarė, galėtų būti nustatytas ilgesnis mokėjimų laikotarpis, neviršijantis 60 dienų.
Pagrindimas
Visų rūšių komerciniams sandoriams turėtų būti taikomas tas pats mokėjimų nuostatų rinkinys siekiant išvengti neigiamo poveikio valstybinių ar privačių įmonių konkurencingumui. Įmonių ir valstybės institucijų komerciniai santykiai daugeliu atžvilgių panašūs į įmonių komercinius santykius. Siekiant išvengti nepalankių mokėjimų laikotarpių, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, palūkanos turi būti mokamos bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 60 dienų po sąskaitos faktūros gavimo.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 2 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2) valstybės institucija – perkančioji organizacija, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/18/EB;	2) valstybės institucija – perkančioji organizacija, kaip apibrėžta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo¹ ir Direktyvoje 2004/18/EB, nepriklausomai nuo sutarties objekto ar vertės, taip pat bet kuri Sąjungos institucija, nurodyta Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnyje;
	¹OL L 134, 2004 4 30, p. 1.
Pagrindimas
Siekiant išvengti klaidingo supratimo, kad Direktyvoje 2004/17/EB apibrėžtos perkančiosios organizacijos nebėra įtrauktos, turėtų būti pateikta nuoroda į Direktyvą 2004/17/EB. Kadangi Direktyva 2004/18/EB ir Direktyva 2004/17/EB taikomos tik specialiems sutarčių objektams ir tik nuo tam tikros ribos, derėtų paaiškinti, kad tie patys apribojimai netaikomi Direktyvos 2000/35/EB atveju. Pavėluoti mokėjimai susiję ne tik su valstybių narių institucijomis, bet ir su ES institucijomis. ES institucijos negali neįtraukti savęs į nuostatas, taikomas kitoms valstybinėms institucijoms.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 3 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a) sektoriaus įmonė – įmonė, pagal Direktyvą 2004/17/EB veikianti vandens, energetikos ar transporto paslaugų sektoriuose, nepriklausomai nuo sutarties vertės;
Pagrindimas
Dėl ypatingos savo padėties vadinamosios sektorių įmonės užima ypač stiprią poziciją rinkoje. Jos yra vienintelės tiekėjos vandens, energetikos ir transporto infrastruktūros srityse ir jos neturi jokių tikrų konkurentų. Todėl sektorių įmonės labai dažnai gali vienašališkai nustatyti savo pirkimo sąlygas ir mokėjimų terminus. Šia įtakinga pozicija neturėtų būti piktnaudžiaujama. Todėl sektorių įmonės turėtų būti vertinamos kaip sektorių perkančiosios organizacijos.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 6 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6) teisės aktuose numatytos palūkanos – delspinigiai, skaičiuojami pagal paprastųjų palūkanų normą, sudarytą iš orientacinės palūkanų normos ir ne mažiau kaip septynių procentinių punktų;	6) teisės aktuose numatytos palūkanos – delspinigiai, skaičiuojami pagal paprastųjų palūkanų normą, sudarytą iš orientacinės palūkanų normos ir ne mažiau kaip devynių procentinių punktų;
Pagrindimas
Kartu su 3 ir 5 straipsnių pakeitimais, siekiant atspindėti vieningesnį, teisingesnį ir proporcingesnį taisyklių, taikomų viešajam ir privačiam sektoriui, rinkinį, nedidelis privalomos teisės aktuose numatytos palūkanų normos padidinimas reikštų būdą skatinti abu sektorius naudoti geresnę mokėjimų praktiką.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Delspinigiai už pavėluotą mokėjimą	Delspinigiai už pavėluotą mokėjimą komerciniuose sandoriuose tarp įmonių
1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonėms tarpusavyje sudarant komercinius sandorius kreditorius turi teisę į delspinigius nereikalaujant priminimo jei įvykdomi šie reikalavimai:	1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonėms tarpusavyje sudarant komercinius sandorius kreditorius turi teisę į delspinigius nereikalaujant priminimo jei įvykdomi šie reikalavimai:
a) kreditorius įvykdė savo sutartines ir teisines prievoles;	a) kreditorius įvykdė savo sutartines ir teisines prievoles;
b) kreditorius laiku negavo jam priklausančios sumos, jei pavėluota dėl skolininko kaltės.	b) kreditorius laiku negavo jam priklausančios sumos, jei pavėluota dėl skolininko kaltės.
2. Jei įvykdomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai, valstybės narės užtikrina, kad:	2. Jei įvykdomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai, valstybės narės užtikrina, kad:
a) delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini nuo dienos, einančios po mokėjimo dienos arba mokėjimo termino pabaigos, nustatytų sutartyje;	a) delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini nuo dienos, einančios po mokėjimo dienos arba mokėjimo termino pabaigos, nustatytų sutartyje, vadovaujantis b punkte numatytais terminais ir neviršijant 60 dienų po dienos, kurią buvo gautos prekės arba suteiktos paslaugos, numatytos sutartyje;
b) jei sutartyje mokėjimo diena ar terminas yra nenustatyti, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini automatiškai, per bet kurį iš toliau nurodytų terminų :	b) jei sutartyje mokėjimo diena ar terminas yra nenustatyti, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini automatiškai, per bet kurį iš toliau nurodytų terminų :
i) per 30 dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti;	i) per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti;
ii) jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau nei prekes ar paslaugas, per 30 dienų po prekių ar paslaugų gavimo;	ii) jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau nei prekes ar paslaugas, per 30 kalendorinių dienų po prekių ar paslaugų gavimo;
iii) jei priėmimo ar patikrinimo procedūra, taikoma nustatant prekių ar paslaugų atitiktį sutarčiai, yra numatyta įstatymu ar sutartyje ir jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau arba prekių ar paslaugų priėmimo arba tikrinimo dieną, per 30 dienų po tos dienos.	iii) jei priėmimo ar patikrinimo procedūra, taikoma nustatant prekių ar paslaugų atitiktį sutarčiai, yra numatyta įstatymu ar sutartyje ir jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau arba prekių ar paslaugų priėmimo arba tikrinimo dieną, per 30 kalendorinių dienų po šios dienos;
	ba) sąskaitos faktūros gavimo diena nebūtų skolininko ir kreditoriaus sutartinio susitarimo objektas.
	2a. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta priėmimo ar patikrinimo procedūra netruktų ilgiau kaip 15 dienų, nebent konkurso dokumentuose ar sutartyje būtų nurodyta kitaip ir tinkamai pagrįsta.
3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos šios orientacinės palūkanų normos:	3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos šios orientacinės palūkanų normos:
a) už pirmąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų sausio 1 d. galiojanti palūkanų norma;	a) už pirmąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų sausio 1 d. galiojanti palūkanų norma;
b) už antrąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų liepos 1 d. galiojanti palūkanų norma.	b) už antrąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų liepos 1 d. galiojanti palūkanų norma.
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju, kai delspinigiai už pavėluotą mokėjimą, atliekamą pagal komercinė sandorį, mokėti pagal 3 ir 5 straipsnių nuostatas ir jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, kreditorius turi teisę gauti iš skolininko bet kurią iš toliau nurodytų sumų:	Valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju, kai delspinigiai už pavėluotą mokėjimą, atliekamą pagal komercinį sandorį, mokėtini pagal 3 ir 5 straipsnių nuostatas, kreditorius turi teisę automatiškai (t. y. kreditoriui nesiimant jokių veiksmų) gauti iš skolininko bet kurią iš toliau nurodytų minimalių sumų:
Pagrindimas
Pagrįsta manyti, kad taikant sutarties nuostatas, neatitinkančias 3 ir 5 straipsnyje pasiūlytų priemonių, bus pažeistos kreditorių ginančios sutartinės garantijos. Nuomonės referentas mano, kad itin svarbu, jog valstybės narės užtikrintų automatišką procedūros vykdymą tokiu būdu, kad kreditorius neturėtų baimintis galimų atsakomųjų užsakovo priemonių.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Pirmoje pastraipoje numatytos sumos kas dveji metai peržiūrimos.
Pagrindimas
Būtina atnaujinti kompensavimo sumas, nors pasiūlytos sumos nepadengia realių teisinių išlaidų ir todėl nepalengvinamos galimybės kreiptis į teismus. Nustatant išlaidas turėtų būti pateikta nuoroda į padidinimo kas dvejus metus mechanizmą.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės institucijų mokėjimas	Valstybės institucijų ir sektorių įmonių mokėjimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad vykdant komercinius sandorius, pagal kuriuos už atlygį valstybės institucijoms perduodamos prekės ar teikiamos paslaugos, kreditorius turėtų teisę, nereikalaujant priminimo, gauti delspinigius už pavėluotą mokėjimą, atitinkančius teisės aktuose numatytas palūkanas, jei įvykdomi šie reikalavimai:	1. Valstybės narės užtikrina, kad vykdant komercinius sandorius kreditorius turėtų teisę, nereikalaujant priminimo, gauti delspinigius už pavėluotą mokėjimą, atitinkančius teisės aktuose numatytas palūkanas, jei įvykdomi šie reikalavimai:
a) kreditorius įvykdė savo sutartines ir teisines prievoles;	a) kreditorius įvykdė savo sutartines ir teisines prievoles;
b) kreditorius laiku negavo jam priklausančios sumos, jei pavėluota dėl skolininko kaltės.	b) kreditorius laiku negavo jam priklausančios sumos, jei pavėluota dėl skolininko kaltės.
2. Jei įvykdomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai, valstybės narės užtikrina, kad:	4. Jei įvykdomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai, valstybės narės užtikrina, kad:
a) delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini nuo dienos, einančios po mokėjimo dienos arba mokėjimo termino pabaigos, nustatytų sutartyje;	a) delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini nuo dienos, einančios po mokėjimo dienos arba mokėjimo termino pabaigos, nustatytų sutartyje;
b) jei sutartyje mokėjimo diena ar terminas yra nenustatyti, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini automatiškai, per bet kurį iš toliau nurodytų terminų :	b) jei sutartyje mokėjimo diena ar terminas yra nenustatyti, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini automatiškai, per bet kurį iš toliau nurodytų terminų :
i) per 30 dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti;	i) per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti;
ii) jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau nei prekes ar paslaugas, per 30 dienų po prekių ar paslaugų gavimo;	ii) jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau nei prekes ar paslaugas, per 30 kalendorinių dienų po prekių ar paslaugų gavimo;
iii) jei priėmimo ar patikrinimo procedūra, taikoma nustatant prekių ar paslaugų atitiktį sutarčiai, yra numatyta įstatymu ar sutartyje ir jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau arba prekių ar paslaugų priėmimo arba tikrinimo dieną, per 30 dienų po tos dienos.	iii) jei priėmimo ar patikrinimo procedūra, taikoma nustatant prekių ar paslaugų atitiktį sutarčiai, yra numatyta įstatymu ar sutartyje ir jei skolininkas sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti gauna anksčiau arba prekių ar paslaugų priėmimo arba tikrinimo dieną, per 30 kalendorinių dienų po šios dienos;
	c) sąskaitos faktūros gavimo diena nebūtų skolininko ir kreditoriaus sutartinio susitarimo objektas.
3. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta priėmimo ar patikrinimo procedūra netruktų ilgiau kaip 30 dienų, nebent konkurso dokumentuose ir sutartyje būtų nurodyta kitaip ir tinkamai pagrįsta.	3. Valstybės narės užtikrina, kad 4 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta priėmimo ar patikrinimo procedūra netruktų ilgiau kaip 15 dienų, nebent konkurso dokumentuose ir sutartyje būtų nurodyta kitaip ir tinkamai pagrįsta.
4. Valstybės narės užtikrina, kad sutartyse nustatytas mokėjimo laikotarpis nebūtų ilgesnis nei nurodyta 2 dalies b punkte, išskyrus tuos atvejus, jei skolininkas ir kreditorius susitaria dėl konkretaus mokėjimo laikotarpio ir jį tinkamai pagrindžia konkrečiomis aplinkybėmis, kaip antai objektyviu poreikiu atidėti mokėjimą ilgesniam laikotarpiui.	2. Valstybės narės užtikrina, kad sutartyse nustatytas mokėjimo laikotarpis nebūtų ilgesnis nei nurodyta 4 dalies b punkte, išskyrus tuos atvejus, kai skolininkas ir kreditorius susitaria dėl konkretaus mokėjimo laikotarpio ir jį tinkamai pagrindžia vadovaujantis būtinumo principu, tačiau bet kokiu atveju šis laikotarpis niekada negali viršyti 60 dienų.
5. Valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju, kai delspinigiai už pavėluotą mokėjimą tampa mokėtini, kreditorius turėtų teisę į nustatyto dydžio kompensaciją, sudarančią 5 % mokėtinos sumos. Šia kompensacija papildomi delspinigiai už pavėluotą mokėjimą.
6. Valstybės narės užtikrina, kad komerciniams sandoriams, pagal kuriuos valstybės institucijoms už atlygį perduodamos prekės ar teikiamos paslaugos, būtų taikomos šios orientacinės palūkanų normos:	6. Valstybės narės užtikrina, kad komerciniams sandoriams, pagal kuriuos valstybės institucijoms už atlygį perduodamos prekės ar teikiamos paslaugos, būtų taikomos šios orientacinės palūkanų normos:
a) už pirmąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų sausio 1 d. galiojanti palūkanų norma;	a) už pirmąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų sausio 1 d. galiojanti palūkanų norma;
b) už antrąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų liepos 1 d. galiojanti palūkanų norma.	b) už antrąjį atitinkamų metų semestrą – nuo tų metų liepos 1 d. galiojanti palūkanų norma.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio antraštė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Labai neteisingos sutartinės sąlygos	Labai neteisingos sutartinės sąlygos ir komercinė praktika
Pagrindimas
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ar nesąžiningų išlygų sutartyse ir verslo santykiuose šio straipsnio apimtis turėtų būti išplėsta įtraukiant komercinę praktiką, nes tai taip pat yra didelė ir rimta problema MVĮ, pvz., jei didelės įmonės vienašališkai atgaline tvarka pakeičia mokėjimų laikotarpius.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės numato , kad sutarties sąlyga susijusi su mokėjimo diena , delspinigių už pavėluotą mokėjimą palūkanų norma ar išieškojimo išlaidomis yra nevykdytina arba iš jos kyla reikalavimas kompensuoti nuostolius, jei ji yra labai neteisinga kreditoriaus atžvilgiu. Nustatant, ar sąlyga yra labai neteisinga kreditoriaus atžvilgiu, atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes, taip pat gerąją komercinę praktiką ir produkto arba paslaugos pobūdį. Be to, atsižvelgiama į tai, ar skolininkas turi objektyvią priežastį nukrypti nuo teisės aktuose numatytų palūkanų ar 3 straipsnio 2 dalies b punkto, 4 straipsnio 1 dalies ar 5 straipsnio 2 dalies b punkto .	1. Valstybės narės numato, kad sutarties ir (arba) komercinės praktikos sąlyga, susijusi su mokėjimo diena, delspinigių už pavėluotą mokėjimą palūkanų norma ar išieškojimo išlaidomis, arba tokia neoficialių susitarimų ir atgaline tvarka taikomų sutarties pakeitimų sąlyga yra nevykdytina arba iš jos kyla reikalavimas kompensuoti nuostolius, jei ji yra labai neteisinga kreditoriaus atžvilgiu. Nustatant, ar sąlyga yra labai neteisinga kreditoriaus atžvilgiu, atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes, taip pat gerąją komercinę praktiką ir produkto arba paslaugos pobūdį, taip pat įmonių dydį. Be to, atsižvelgiama į tai, ar skolininkas turi objektyvią priežastį nukrypti nuo teisės aktuose numatytų palūkanų ar 4 straipsnio 1 dalies ar 5 straipsnio 2 dalies b punkto .
Pagrindimas
To ensure this legislation fully protects SMEs from abusive or unfair behaviour in relation to payment it is paramount to include commercial practices. If commercial practices, including retrospective changes to a contract’s payment conditions, the legislation as proposed by the Commission will not sufficiently hinder creditors from being used as ‘banks’, i.e. unilateral changes making the payment period longer to increase debtors’ liquidity, to the detriment of creditor’s. Change of reference to articles to make the amendments consistent with amendments merging article 3 and 5. This is to ensure that, when determining whether a clause in a contract is vexatious, account is taken not only of good commercial practices and the nature of the product or service but of the size of the undertaking involved as well.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies antra a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Taikant pirmos pastraipos nuostatas sąlyga, pagal kurią viršijamas 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas laikotarpis, visada laikoma labai neteisinga, taip pat atsižvelgiant į 5 straipsnio 4 dalies kriterijus.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies antra b pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Bet kokia sąlyga, pagal kurią kreditoriui nustatoma papildoma finansinė našta, kuri yra teisėtos kompensacijos už pavėluotus mokėjimus reikalavimo būtina sąlyga, laikoma labai neteisinga.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. 2 dalyje minimose priemonėse numatomos nuostatos, pagal kurias atstovaujamosios organizacijos gali pagal nacionalinę teisę kreiptis į teismą ar kompetentingą administracinę instituciją dėl to, kad sąlygos yra labai neteisingos , kad jie galėtų taikyti tinkamas ir veiksmingas priemones, kurios neleistų toliau taikyti tokių sąlygų.	3. 2 dalyje minimos priemonės, be kita ko, tai nuostatos, pagal kurias atstovaujamosios organizacijos gali pagal atitinkamą nacionalinę teisę kreiptis į teismą ar kompetentingą administracinę instituciją dėl to, kad sąlygos yra akivaizdžiai nesąžiningos, kad jie galėtų taikyti tinkamas ir veiksmingas priemones, kurios neleistų taikyti tokių sąlygų. Šia nuostata nepažeidžiama išlyga dėl konfidencialios informacijos, pagal kurią atstovaujančiosios organizacijos turi įsipareigojimų subjektams, kurie yra šių organizacijų nariai.
Pagrindimas
Atstovaujamosioms organizacijoms derėtų sudaryti galimybes veikti pagal nacionalinę teisę, net jei šios sąlygos taikomos retkarčiais arba nesistemingai.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina visišką šia direktyva grindžiamų teisių ir prievolių skaidrumą, visų pirma skelbdamos taikytinas teisės aktuose numatytas palūkanų normas.	Valstybės narės užtikrina visišką šia direktyva grindžiamų teisių ir prievolių skaidrumą, visų pirma skelbdamos taikytinas teisės aktuose numatytas palūkanų normas ir procedūrą, susijusią su valstybės institucijų mokėjimais, taip suteikiant specialią garantiją bet kokiai galimai subrangovų grandinei.
Pagrindimas
Priėmus šią nuostatą būtų numatytas valstybės institucijų mokėjimų atsekamumas ir skaidrumas. Ši priemonė visų pirma tinkama užtikrinti, kad praktikoje trumpesni mokėjimų laikotarpiai būtų naudingi ir pagrindiniams rangovams paslaugas teikiantiems galimiems subrangovams ir (arba) išorės paslaugų sektoriams.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Šios direktyvos įgyvendinimui valstybės narės numato informavimo kampanijas tam, kad įmonės, ypač mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), geriau žinotų savo teises.
	Valstybės narės apsvarsto, ar derėtų viešai skelbti informaciją apie „gerus“ ir „blogus“ skolininkus, taip pat skleisti geros praktikos pavyzdžius skatinant laiku atlikti mokėjimus.
Pagrindimas
Kaip nurodyta Komisijos poveikio vertinime, įmonės kartais nereikalauja delspinigių, nes jos nežino savo teisių. Informaciją galima papildyti praktinėmis priemonėmis, kuriomis skatinama laiku atlikti mokėjimus.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Kova su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius (nauja redakcija)
Nuorodos	COM(2009)0126 – C7-0044/2009 – 2009/0054(COD)
Atsakingas komitetas	IMCO
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 14.9.2009
Nuomonės referentas Paskyrimo data	Francesco De Angelis 9.11.2009
Svarstymas komitete	2.12.2009		4.2.2010
Priėmimo data	18.3.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	46 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Zoltán Balczó, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Ioan Enciu, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Jacky Hénin, Romana Jordan Cizelj, Sajjad Karim, Arturs Krišjānis Kariņš, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Michèle Rivasi, Paul Rübig, Francisco Sosa Wagner, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Rachida Dati, Francesco De Angelis, Andrzej Grzyb, Jolanta Emilia Hibner, Oriol Junqueras Vies, Ivailo Kalfin, Marian-Jean Marinescu, Vladko Todorov Panayotov, Silvia-Adriana Ţicău, Hermann Winkler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Britta Reimers

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Kova su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius (nauja redakcija)
Nuorodos	COM(2009)0126 – C7-0044/2009 – 2009/0054(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	8.4.2009
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	IMCO 14.9.2009
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 14.9.2009		JURI 14.9.2009
Susijęs (-ę) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 17.12.2009
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data	Barbara Weiler 14.9.2009
Svarstymas komitete	2.9.2009		28.9.2009	6.10.2009	4.11.2009
	26.1.2010		23.2.2010
Priėmimo data	28.4.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	30 0 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Cristian Silviu Buşoi, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Alan Kelly, Eija-Riitta Korhola, Edvard Kožušník, Kurt Lechner, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Gianni Pittella, Mitro Repo, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Andreas Schwab, Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein, Kyriacos Triantaphyllides, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Damien Abad, Pascal Canfin, Cornelis de Jong, Anna Hedh, Othmar Karas, Emma McClarkin, Konstantinos Poupakis, Kerstin Westphal
Pateikimo data	3.5.2010

Teisinė informacija - Privatumo politika