Procedūra : 2009/2232(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0139/2010

Pateikti tekstai :

A7-0139/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/06/2010 - 7.6
CRE 15/06/2010 - 7.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0201

PRANEŠIMAS     
PDF 189kWORD 108k
4.5.2010
PE 439.304v02-00 A7-0139/2010

dėl regioninės politikos ir jos finansavimo skaidrumo

(2009/2232(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėjas: Michail Tremopoulos

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl regioninės politikos ir jos finansavimo skaidrumo

(2009/2232(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 174–178 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1828/2006, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles(2),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 284/2009, iš dalies keičiantį Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, tam tikras nuostatas dėl finansų valdymo(3),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 397/2009, iš dalies keičiantį Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas, susijusias su investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą būstuose tinkamumu finansuoti(4),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento sprendimą dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija(5),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimą dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija(6),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl skaidrumo finansų srityje(7),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir regioninės politikos projektų pagrindo(8),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Struktūrinių fondų reglamento įgyvendinimo 2007–2013 m. Derybų dėl nacionalinių sanglaudos strategijų ir veiklos programų rezultatai(9),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento paskelbtą tyrimą „Duomenų skaidrumo iniciatyva ir jos įtaka sanglaudos politikai“,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 3 d. Komisijos Žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“ (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „20-oji struktūrinių fondų įgyvendinimo metinė ataskaita (2008 m.)“ (COM(2009)0617/2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0139/2010),

A. kadangi 2005 m. Komisija patvirtino Europos skaidrumo iniciatyvą, o 2006 m. paskelbė Žaliąją knygą siekdama padidinti ES valdymo skaidrumą, atvirumą ir atskaitingumą ir kadangi Europos skaidrumo iniciatyvos pagrindas yra viešosios informacijos apie ES lėšų gavėjus teikimas,

B.  kadangi remiantis pasidalijamojo valdymo sistema informacija apie ES lėšų gavėjus yra valdoma valstybės narės lygmeniu ir kadangi nėra specialaus ES įpareigojimo ar griežtų Komisijos nurodymų, tokios informacijos viešo skelbimo mastas valstybėse narėse labai skiriasi, todėl sunku palyginti padėtį ES,

C. kadangi atskleidus informaciją apie ES lėšų gavėjus, visuomenė galės dalyvauti prasmingoje diskusijoje apie tai, kaip leidžiamos viešosios lėšos, kuri labai svarbi veikiančios demokratijos šalims,

D. kadangi Europos skaidrumo iniciatyva nebuvo susieta su griežčiau reglamentuojama ir labiau įpareigojančia finansų kontrolės ir audito sritimi,

E.  kadangi Europos skaidrumo iniciatyva turėtų daryti didelį poveikį užtikrindama skaidrias partnerystes visų krypčių sanglaudos programavimo ciklo etapais ir kadangi reglamentuose vis dėlto nėra aiškiai nurodyta, kokiu mastu partneriai turėtų įsitraukti į įvairius programavimo procesus, ir nėra išsamiai aprašyta tokio įsitraukimo tvarka,

F.  kadangi nepakanka išankstinės informacijos apie Komisijos sprendimus dėl didelės apimties projektų finansavimo, todėl trūksta skaidrumo ir kadangi šį trūkumą reikėtų pašalinti,

G. kadangi skaidrumo iniciatyva turi būti įgyvendinama kartu paprastinant struktūrinių fondų lėšų gavimo procedūras,

1.  mano, kad sanglaudos politikos ir jos programavimo ciklo, išlaidų paskirstymo ir galimybės potencialiems struktūrinių fondų lėšų gavėjams gauti informaciją skaidrumas yra pagrindinė būtina sąlyga bendriems sanglaudos politikos tikslams pasiekti ir kad dėl šios priežasties skaidrumas turėtų tapti pagrindiniu įvairiems sektoriams taikomu principu sanglaudos programavimo ir sprendimų priėmimo procesuose;

Duomenų apie sanglaudos lėšų gavėjus atskleidimas

2.  reiškia pasitenkinimą tuo, kad vykdant Europos skaidrumo iniciatyvos reikalavimus Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato tinklalapyje skelbiami interaktyvūs žemėlapiai su nuorodomis į Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų gavėjų sąrašus, kurie skelbiami atitinkamai nacionaliniuose ar regionų tinklalapiuose; ragina valstybes nares tinkamomis priemonėmis skleisti informaciją apie Regioninės politikos generalinio direktorato interneto svetainę siekiant suteikti visuomenei kuo didesnę galimybę naudotis šia duomenų baze; pažymi, kad, nepaisant to, suinteresuotosioms šalims vis dar labai sunku sužinoti, kaip naudojamos viešosios lėšos; ragina Komisiją plačiai konsultuotis su šiomis šalimis dėl galimų būdų šiai padėčiai ištaisyti;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad naudojantis šiomis valstybių narių duomenų bazėmis būtų galima atlikti visapusę paiešką ir kad duomenų bazės būtų suderintos siekiant palengvinti visos ES duomenų apžvalgą ir būtų išlaikytas jų tinkamumas naudoti vietos lygmeniu; taigi mano, kad atsižvelgiant į minėtus dalykus duomenis būtina skubiai pateikti dviem kalbomis (vietos kalba ar kalbomis ir viena iš Komisijos darbo kalbų);

4.  pabrėžia, kad norint padidinti duomenų apie paramos gavėjus naudingumą reikia gerinti informacijos turinį ir jo pateikimą; todėl ragina Komisiją nustatyti išsamesnį ir labiau norminį informacijos pateikimo formatą, kuriame būtų reikalaujama nurodyti teiktinos informacijos struktūrą, formą ir turinį; mano, kad teikiant reikiamą informaciją taip pat reikėtų palengvinti paiešką pagal kriterijus, kad būtų galima iš karto susidaryti vaizdą apie ieškomas sudedamąsias dalis;

5.   ragina viešai skelbiant paramos gavėjų ir, kai reikia, suinteresuotųjų šalių sąrašus pateikti papildomos svarbios informacijos; taigi siūlo apsvarstyti galimybę šiuo metu taikomus būtiniausius reikalavimus papildyti reikalavimu pateikti informaciją apie vietą, patvirtintų projektų santraukas, nurodyti paramos rūšį ir pateikti projekto partnerių aprašymą kaip atskleidžiamos informacijos apie paramos gavėjus sudedamąsias dalis; prašo renkamus duomenis pateikti ir tvarkyti struktūrizuotai ir palyginamai siekiant užtikrinti, kad juos būtų labai patogu naudoti, ir siekiant tikro skaidrumo; mano, kad tai galima padaryti nedidinant papildomų išlaidų;

6.  prašo sudaryti visų programose pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą dalyvaujančių paramos gavėjų, o ne tik pagrindinių paramos gavėjų, sąrašą;

7.  pabrėžia, kad visapusis Europos skaidrumo iniciatyvos reikalavimų vykdymas būtinas pasitelkiant atitinkamą reguliavimą, geresnį konsultavimo, įspėjimo mechanizmą ir reikalavimų nevykdymo atveju kaip paskutinę išeitį taikant poveikio priemones;

Skaidrumas ir pasidalijamasis valdymas

8.  ragina Komisiją paaiškinti, kaip praktiškai įgyvendinti Europos skaidrumo iniciatyvos principus veiksmų programų ir jų informavimo planų lygmeniu; todėl pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškesnes informacijos apie pasidalijamuoju būdu valdomų lėšų gavėjus atskleidimo taisykles;

9.  pabrėžia būtinybę reglamentus ir jų įgyvendinimo taisykles formuluoti taip, kad procedūros būtų skaidrios, sudaryti geresnes galimybes potencialiems paramos gavėjams pasinaudoti struktūriniais fondais ir sumažinti dalyviams tenkančią administracinę naštą, visų pirma tam tikromis priemonėmis, pavyzdžiui, viešai paskelbiant aiškinamąsias pastabas apie įgyvendinimą, dėl kurių susitaria Komisija ir valstybės narės; ragina vadovaujančias valstybių narių institucijas skaidriai pristatyti visus struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų etapus; pakartoja savo nuomonę, kad skaidrios ir aiškios procedūros yra gerą valdymą lemiantys veiksniai, tad palankiai vertina Komisijos pastangas teikti pasiūlymus dėl supaprastinimo;

10. pažymi, kad įgyvendinant tarpvalstybines ir tarptautines programas susiduriama su tam tikrais sunkumais dėl skirtingos administracinės kultūros, nacionalinių taisyklių ir valstybėse narėse vartojamų kalbų, kurie turi įtakos ne tik kiekybiniams, bet ir kokybiniams šių iniciatyvų aspektams; todėl svarbiausia būtų parengti konkrečias skaidrumo taisykles, koordinuojant ir bendradarbiaujant įvairioms vadovaujančioms institucijoms;

11. pabrėžia, kad pagal EP tyrimą dėl Europos skaidrumo iniciatyvos ir jos įtakos sanglaudos politikai būtiniausių Europos skaidrumo iniciatyvos reikalavimų nevykdymas yra susijęs su vadovaujančių institucijų administracinių gebėjimų stoka, o ne su nenoru teikti tokius duomenis; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad papildomų duomenų ir informacijos nuostata netaptų papildoma administracine našta potencialiems paramos gavėjams, ypač tiems, kurie jau dabar patiria sunkumų vykdydami nustatytus administracinius ir finansinius dotacijų ir viešųjų sutarčių reikalavimus;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimus teikti papildomą informaciją ir duomenis reikėtų derinti su Europos Komisijos teikiama papildoma technine parama (praktiniai seminarai dalyvaujant Komisijos pareigūnams ir vietos ir (arba) regionų darbuotojams, atsakingiems už struktūrinių fondų valdymą, vadovaujančių institucijų keitimasis gerosios patirties pavyzdžiais, konkrečių gairių skelbimas) potencialiems paramos gavėjams, kurie neturi reikiamo techninio pajėgumo; mano, kad tik taip bus užtikrinta, kad dalyviams stengiantis įvykdyti papildomus reikalavimus pateiktų duomenų ir informacijos atžvilgiu nebūtų iškraipomos projekto įgyvendinimo veiksmų lėšos;

13. pabrėžia valstybių narių teikiamos informacijos tikslumo ir pateikimo laiku kaip kontrolės sistemos priemonės svarbą ir dėl to kylančią būtinybę susieti Europos skaidrumo iniciatyvą su finansų kontrole ir auditu; pakartoja savo nuomonę, kad išankstinio įspėjimo sistema taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Centrine atskirties duomenų baze;

14. prašo Komisijos stebėti, kaip naudojamos padidintos išankstinės išmokos, kurias valstybės narės gavo 2009 m. įdiegus supaprastinimus, susijusius su Tarybos reglamentu Nr. 1083/2006;

15. pakartoja savo prašymą teikti informaciją apie sumokėtų sumų susigrąžinimą ir panaikinimą taikant Europos skaidrumo iniciatyvos principą; reikalauja, kad valstybės narės pateiktų išsamią informaciją apie tai, o Komisija tą informaciją teiktų biudžeto valdymo institucijai ir visuomenei kartu su informacija apie finansinių klaidų ištaisymą patvirtinus sukčiavimo faktą ir taip užtikrintų aukštus pasitikėjimo ir atsakomybės Europos visuomenei standartus;

16. primygtinai siūlo auditoriams griežčiau taikyti ryšių palaikymo ir informacijos teikimo reikalavimus, įskaitant reikalavimų nevykdančių asmenų – ypač vyriausybės subjektų – nurodymą ir viešą paskelbimą, o patvirtinus sukčiavimo faktą ištaisyti finansines klaidas;

17. palankiai vertina Komisijos ir Audito Rūmų pastangas suderinti audito metodikas;

Skaidrumas ir partnerystė

18. pabrėžia, kad būtiniausi konsultavimo standartai yra Europos skaidrumo iniciatyvos sudedamoji dalis, ir palankiai vertina tai, kad Komisija remia minėtus standartus ir juos taiko sanglaudos politikai; vis dėlto ragina Komisiją leisti suinteresuotosioms šalims atitinkamai pareikšti savo nuomonę apie konsultavimo proceso kokybę; ragina regionus ir valstybes nares konsultuojant suinteresuotąsias šalis remtis turima ES patirtimi;

19. pakartoja savo nuomonę, kad partnerystė yra būtina skaidrumo, jautrumo, veiksmingumo ir pagrįstumo užtikrinimo visais sanglaudos programavimo ir įgyvendinimo etapais sąlyga bei gali sustiprinti įsipareigojimą teikti programos rezultatus ir tų rezultatų viešąją nuosavybę; taigi kviečia valstybes nares ir vadovaujančias institucijas paraginti regionines ir vietos valdžios institucijas ir kitus suinteresuotuosius partnerius aktyviau dalyvauti visuose sanglaudos programavimo ir įgyvendinimo etapuose, ypač įgyvendinant nacionalinio lygmens interneto platformą, kurią pasitelkiant būtų užtikrinamas esamų lėšų ir veiklos programų matomumas, taip pat kitomis priemonėmis skleidžiama geroji patirtis, ir sudaryti jiems galimybes naudotis visais projekto dokumentais siekiant geriau pasinaudoti jų patirtimi, žiniomis ir pažangiausia patirtimi;

20. ragina Komisiją nustatyti daugiau gairių, nurodančių, kaip praktiškai įgyvendinti partnerystės sąlygą vykdant dabartines programas, ir būsimuose teisės aktuose nustatyti pakankamai įpareigojančias partnerystės taisykles, ypač kai kalbama apie regioninių ir vietos valdžios institucijų, šiuo atveju išrinktų institucijų, kurios yra nepakeičiami viso proceso partneriai, įtraukimą;

21. ragina reguliariau laiku teikti tikslingesnę informaciją organizacijoms partnerėms, ypač toms, kurios yra valdymo struktūrų narės, ir veiksmingiau naudoti techninę paramą partnerystei remti, be kita ko, sudarant organizacijoms partnerėms galimybę dalyvauti informaciją teikiančioms struktūroms rengiamuose mokymuose; ragina, kad būtų prieinami šių mokymų daugialypės terpės variantai, kad jie pasiektų kuo daugiau žmonių ir kad po šių mokymų organizacijos partnerės galėtų konsultuotis; pabrėžia, kad tokia priemonė svarbi partneriams iš tolimiausiųjų ES regionų, kaip antai atokiausių regionų;

Skaidrumo didinimas vykdant didelės apimties projektus, kuriems skiriamos ES lėšos

22. ragina Komisiją laiku internete viešai skelbti informaciją ir užtikrinti galimybę tiesiogiai naudotis didelės apimties projektų, įskaitant JASPERS, dokumentais (paraiška, galimybių studija, sąnaudų ir naudos analize, poveikio aplinkai vertinimu ir t. t.), kai tik Komisija gauna valstybės narės finansavimo paraišką ir iki ji priima sprendimą dėl finansavimo; mano, kad šiame Komisijos tinklalapyje turėtų būti užtikrinta galimybė pateikti pastabas apie tokius projektus;

23. ragina internete atgaline data skelbti informaciją apie patvirtintus arba pateiktus tvirtinti didelės apimties 2007–2013 m. programavimo laikotarpio projektus;

24. siūlo nustatyti sąlygas, kuriomis būtų galima naudoti nepanaudotas lėšas, ir atsakomybę, tenkančią institucijai, kuri sprendžia dėl tokių lėšų perskirstymo;

25. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(2)

OL L 371, 2006 12 27, p. 1.

(3)

OL L 94, 2009 4 8, p. 10.

(4)

OL L 126, 2009 5 21, p. 3.

(5)

OL L 88, 2009 3 31, p. 23.

(6)

OL L 255, 2009 9 26, p. 24.

(7)

OL C 184 E, 2009 8 6, p. 1.

(8)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0492.

(9)

Priimti tekstai, P6_TA(2009)0165.


AIŠKINAMOJI DALIS

INFORMACIJOS APIE SANGLAUDOS FONDO LĖŠŲ GAVĖJUS VIEŠAS SKELBIMAS

Informacijos apie ES lėšų gavėjus viešas skelbimas yra Europos skaidrumo iniciatyvos pagrindas. Finansinio reglamento 30 straipsnio 3 dalyje ir 53b straipsnio 2 dalies d punkte nustatytas reikalavimas valstybėms narėms teikti informaciją apie tai, kaip leidžiamos pasidalijamuoju būdu valdomos ES lėšos, ypač ex post skelbiant informaciją apie lėšų gavėjus. Kalbant apie viešą struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų gavėjų skelbimą, minėtas įpareigojimas išsamiau aprašytas Komisijos reglamente (EB) Nr. 1828/2006. Reglamento 7 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas reikalavimas viešai skelbti trijų rūšių informaciją: a) paramos gavėjų sąrašą, b) veiksmų pavadinimus ir c) veiksmams skirtų viešojo finansavimo lėšų sumą.

Valstybės narės ir vadovaujančios institucijos šiuos būtiniausius Europos skaidrumo iniciatyvos reikalavimus aiškina skirtingai. Skirtingai aiškinami administraciniai gebėjimai, kultūros ir administracinės tradicijos bei nuostatos. Skirtingų požiūrių į būtiniausius Europos skaidrumo iniciatyvos reikalavimus atsiradimą arba skirtingą jų aiškinimą lemia gana bendra teisinė bazė, įpareigojanti viešai skelbti duomenis apie paramos gavėjus. Konkrečiai kalbant, lieka neaiški paramos gavėjų apibrėžtis ir viešai skelbtina gavėjui skirtų viešojo finansavimo lėšų suma (sumos, kurias įsipareigota skirti, ir sumos, kurios buvo iš tikrųjų išmokėtos).

Komisija apsiriboja tik bendro rekomendacinio viešam duomenų skelbimui skirto standarto pasiūlymu ir ES informacijos viešu paskelbimu Regioninės politikos generalinio direktorato tinklavietėje pateikiant nuorodas į valstybių narių elektroninius adresus, kuriais skelbiami reikalaujami duomenys apie Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo lėšų gavėjus. Kai minėti fondai naudojami vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, už tokias nuorodas ir jų turinį atsako tik valstybės narės; jose pateikiama vadovaujančių institucijų perduota informacija. Dėl duomenų pateikimo ir naudojimosi duomenimis sąlygų įvairovės neįmanoma atlikti palyginimo ES lygmeniu.

Visos valstybės narės laikosi būtiniausių viešo informacijos skelbimo reikalavimų (tačiau įgyvendinant kai kurias teritorinio bendradarbiavimo programas reikalavimai vykdomi tik iš dalies); kai kurios valstybės narės skelbia papildomą informaciją (pvz., nurodo projektų tikslus, tikslines grupes Europos socialinio fondo atveju ir t. t.), tačiau šiuo metu galiojančioje teisinėje bazėje tokio reikalavimo nėra.

PROGRAMOS RENGIMO IR PATEIKIMO SKAIDRUMAS

1) Pasidalijamasis valdymas

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 69 straipsnyje nustatyta, kad „valstybė narė ir veiksmų programos vadovaujanti institucija pateikia informaciją apie veiksmų programas ir bendrai finansuojamas programas ir ją paskelbia viešai. Informacija skiriama Europos Sąjungos piliečiams ir paramos gavėjams siekiant pabrėžti Bendrijos vaidmenį ir užtikrinti, kad fondų teikiama parama būtų skaidri.“

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006 skyriuje, skirtame informavimui ir viešumui, išsamiai apibrėžiami viešo informacijos skelbimo reikalavimai. Vadovaujanti institucija arba valstybė narė parengia kiekvienai veiksmų programai, kuri yra bendrai finansuojama struktūrinių fondų lėšomis, skirtą informavimo planą, kuris perduodamas Komisijai teikti pastabas ir tvirtinti. Informavimo plane nurodomi kiekvienos veiksmų programos skatinimo veiksmai ir nustatoma, kaip įgyvendinamos ES viešinimo gairės. Europos skaidrumo iniciatyvos viešai skelbiamiems paramos gavėjų duomenims taikomų būtiniausių reikalavimų pateikimas yra informavimo plano dalis, nors Europos skaidrumo iniciatyva ir informavimo planas nėra oficialiai susieti. Programos institucijos ne tik teikia informaciją, bet ir privalo investuoti į paramos gavėjų ir su įgyvendinimo programomis susijusių institucijų konsultavimą ir mokymą. Komisija taip pat konsultuoja ir rengia mokymus ir, jeigu tokia informacija turės poveikį, ją būtina skleisti toliau paramos gavėjų grandine.

Įgyvendinimo reglamente nustatytas reikalavimas sukurti ES ryšių palaikymo pareigūnų tinklą, už kurį atsakingos vadovaujančios institucijos. Remiantis šiuo reikalavimu buvo sukurtas ERPF skirtas INFORM tinklas. Darną ES lygmeniu taip pat užtikrina konsultacinė struktūra, Fondų koordinavimo komitetas (angl. COCOF), posėdžiaujantis keletą kartų per metus. Tai padeda skirtingiems struktūriniams fondams aktyviau keistis informacija ir stiprina bendradarbiavimą ES struktūrinių lėšų paramos skatinimo srityje nacionaliniu lygmeniu. Sukūrusi šiuos tinklus ir pasinaudodama kitų tinklų poveikiu Komisija propaguoja Europos skaidrumo iniciatyvą, o ne priima vadovaujančioms institucijoms skirtą reglamentą, nors už skelbiamų duomenų tikslumo užtikrinimą atsako valstybės narės.

Nors decentralizuotoje informacijos teikimo sistemoje informacijos skleidimas yra pagrindinė gero valdymo ir kontrolės sudedamoji dalis, padedanti išvengti problemų ir skatinti laikytis reikalavimų, duomenų skaidrumo iniciatyva ir labiau reguliuojamos finansų kontrolės ir audito sritis bei jai taikomi labiau saistantys reikalavimai nėra susieti.

2) Partnerystė                      

Europos skaidrumo iniciatyva turėtų daryti svarbią įtaką skaidrios partnerystės taisyklėms visų krypčių programavimo proceso ciklo etapuose.

Partnerystė, ypač pilietinės visuomenės organizacijų įsitraukimas į sanglaudos politikos programavimo sistemą, gali atlikti daugybę funkcijų. Pirma, partnerystė gali pagerinti programų gebėjimą reaguoti, nes gali geriau užtikrinti strategijų atitiktį politikos poreikiams, padėti laikytis sąlygų ir gerinti sąlygas, į kurias reikėtų atsižvelgti: susijusias su aplinkos apsauga, lyčių lygybe, socialine įtrauktimi, neįgaliųjų poreikiais ir t. t. Antra, ji gali padidinti programų veiksmingumą sudarydama galimybę vadovaujančioms institucijoms naudotis konkrečiai vietai būdingomis žiniomis, kurios naudingos norint pagerinti įsikišimo tikslingumą atitinkamai gerinant lėšų įsisavinimą ir projekto kokybę. Trečia, ji gali padėti pagerinti atskaitomybę, nes partneriai veikia kaip programos informacijos perdavėjai ir skleidėjai (taip didindami skaidrumą ir informuotumą) ir reikalauja, kad programos institucijos atsiskaitytų už savo veiksmus ir pasiektus rezultatus. Tad partnerystė padeda stiprinti projektų, kuriems skiriama parama, viešosios nuosavybės ir ES sanglaudos politikos pagrįstumo jausmą.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 11 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad partnerystė apimtų įvairius programos rengimo ir informacijos teikimo etapus: nuo veiksmų programų rengimo iki jų įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo. Tačiau, išskyrus šio reglamento preambulę ir specialų partnerystės principui skirtą straipsnį, veiksmams skirtuose teisės aktuose partneriai arba partnerystė retai minimi. Komisija nepateikė jokių tikslių ir oficialiai saistančių nurodymų ar gairių, kurios nurodytų, kaip partnerystės principą reikėtų taikyti praktiškai. Tad valstybių narių valdžios institucijoms belieka savaip aiškinti, kaip vykdyti 11 straipsnio reikalavimus, todėl partnerystės principo įgyvendinimas priklauso nuo šalies tradicijų ir nusistovėjusios tvarkos. Panašu, kad Komisija yra tik pernelyg pasyvi stebėtoja.

Nepaisant plataus sutarimo dėl partnerystės svarbos programų sėkmei ir veiksmingumui, pilietinės visuomenės organizacijos aktyviau dalyvauja programos rengimo nei kituose programos valdymo etapuose.

SKAIDRUMO DIDINIMAS VYKDANT DIDELĖS APIMTIES PROJEKTUS, KURIEMS SKIRIAMOS ES LĖŠOS

Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 41 straipsniu Komisija įgaliota pritarti arba nepritarti valstybių narių pateiktiems didelės apimties projektams, t. y. projektams, kurių išlaidos didesnės kaip 25 mln. EUR, jeigu veiksmas vykdomas aplinkos srityje, ir 50 mln. EUR, jeigu veiksmas vykdomas kitose srityse.

Tarptautinės finansų institucijos, įskaitant Europos investicijų banką ir Pasaulio banką, paprastai prieš priimdamos sprendimą dėl finansavimo informaciją apie didelės apimties projektus skelbia internete. Deja, Komisija yra išimtis. Nėra jokios priežasties, dėl kurios jos skaidrumo standartai turėtų būti mažesni nei Europos investicijų banko taikomi standartai. Regioninės politikos generalinis direktoratas turėtų sukurti tinklalapį, kuriame remiantis Europos investicijų banko pavyzdžiu būtų skelbiamas didelės apimties projektų sąrašas. Toks tinklalapis taip pat leistų teikti pastabas dėl tokių projektų, tad Komisija galėtų pasinaudoti įvairiais informacijos apie pateiktus projektus šaltiniais, o tai padėtų jai priimti geresnius ir informacija grįstus sprendimus.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.4.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Charalampos Angourakis, Jean-Paul Besset, Victor Boştinaru, Zuzana Brzobohatá, John Bufton, Alain Cadec, Salvatore Caronna, Ricardo Cortés Lastra, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Danuta Maria Hübner, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Ramona Nicole Mănescu, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Monika Smolková, Nuno Teixeira, Michael Theurer, Michail Tremopoulos, Viktor Uspaskich, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Vasilica Viorica Dăncilă, Ivars Godmanis, Catherine Grèze, Veronica Lope Fontagné, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid

Teisinė informacija - Privatumo politika