Procedūra : 2009/2218(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0140/2010

Pateikti tekstai :

A7-0140/2010

Debatai :

PV 17/05/2010 - 19
CRE 17/05/2010 - 19

Balsavimas :

PV 18/05/2010 - 8.18
CRE 18/05/2010 - 8.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0174

PRANEŠIMAS     
PDF 226kWORD 208k
5.5.2010
PE 438.501v03-00 A7-0140/2010

dėl ES politikos suderinamumo vystymosi labui ir papildomos oficialios paramos vystymuisi („OPV plius“) koncepcijos

(2009/2218(INI))

Vystymosi komitetas

Pranešėja: Franziska Keller

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES politikos suderinamumo vystymosi labui ir papildomos oficialios paramos vystymuisi („OPV plius“) koncepcijos

(2009/2218(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendro pareiškimo dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ 9 ir 35 straipsnius(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, ir visų pirma į jos 21 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatomi ES principai ir tikslai tarptautinių santykių srityje, bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (Lisabonos sutartis) 208 straipsnį, kuriame patvirtinama, kad ES turi atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (Lisabonos sutartis) 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus,

–   atsižvelgdamas į AKR ir EB partnerystės susitarimo (Kotonu susitarimas) 12 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į bendrą ES ir Afrikos strategiją, priimtą 2007 m. gruodžio mėn. Lisabonoje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Vystymosi politikos darna. Spartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų“ (SEC(2005)0455),

–   atsižvelgdamas į pirmąją dvimetę ES vystymosi politikos darnos ataskaitą (COM(2007)0545) ir ją lydintį Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2007)1202),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksas“ (COM(2007)0072),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. ES vystymosi politikos darnos ataskaitą (COM(2007)0461 galutinis) ir ją lydintį Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2009)1137),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Politikos suderinamumas vystymosi labui – bendro Europos Sąjungos požiūrio politikos sistemos nustatymas“ (COM(2009)0458),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Politikos suderinamumo vystymosi labui darbo programa“ (SEC(2010)0421 galutinis), pateiktą kartu su Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ Dvylikos punktų ES veiksmų planas Tūkstantmečio vystymosi tikslams paremti“ (COM(2010)0159),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims“ (COM(2009)0160),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2009)163),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl bendros žuvininkystės politikos reformos(2),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 24 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/48/EB dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo(3), ypač į jos I priedą,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 21 ir 22 d. Tarybos išvadas dėl žemės ūkio ir žuvininkystės,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 24 d. Tarybos išvadas dėl pažangos paspartinimo siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl vystymosi klausimų integravimo į Tarybos sprendimų priėmimo procesą,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2006 m. gruodžio 14 ir 15 d. išvadų 49 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 19 ir 20 d. Tarybos išvadas dėl vystymosi politikos darnos,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2008 m. birželio 19 ir 20 d. išvadų 61 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2009 m. gegužės 18 d. išvadas dėl paramos krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. lapkričio 17 d. išvadas dėl vystymosi politikos darnos ir dėl paramos veiksmingumo veiklos programos,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) strateginį dokumentą „Formuojant 21-ojo amžiaus strategiją. Vystomojo bendradarbiavimo įnašas“, į 2002 m. EBPO ministrų deklaraciją „Bendros vystymosi darbotvarkės veiksmai“ ir į 2008 m. EBPO pranešimą „Politikos suderinamumo vystymosi labui sudedamosios dalys“,

–   atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų darbotvarkę,

–   atsižvelgdamas į ministrų deklaraciją dėl vystymosi politikos darnos, kurią EBPO priėmė 2008 m. birželio 4 d.,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją ir aštuonis Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio mėn. PPO ministrų posėdį ir 2002 m. Monterėjaus konsensusą,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą tvaraus vystymosi klausimais ir 2005 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo metu Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją,

–   atsižvelgdamas į rezoliuciją dėl Kotonu partnerystės susitarimo vaidmens sprendžiant maisto ir finansų krizę AKR šalyse, priimtą per 2009 m. balandžio 4–9 d. Prahoje surengtą 17-ąją AKR ir ES Jungtinę parlamentinę asamblėją(4),

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas, pagrįstas Vystymosi komiteto pranešimais: 2006 m. kovo 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi (5); 2007 m. vasario 1 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl tvarumo principo įtraukimo į vystomojo bendradarbiavimo politikos sritis (6); 2007 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl dabartinės Europos Sąjungos ir Afrikos santykių padėties (7); 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vystymosi politikos darnos ir tam tikrų ES biologinių gamtos išteklių eksploatacijos poveikio Vakarų Afrikos vystymuisi (8); 2007 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Afrikos žemės ūkio skatinimo: pasiūlymas dėl Afrikos žemės ūkio plėtros ir maisto saugos (9); ir 2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl tolesnių 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo įgyvendinimo priemonių (10);

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas, pagrįstas Tarptautinės prekybos komiteto pranešimais: 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES pagalbos prekybai (11) ir į 2006 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą (12),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. Europos NVO konfederacijos (angl. CONCORD) pranešimą „Dėmesio skyrimas politikos suderinamumui“,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. „ActionAid“ tyrimą „Europos Sąjungos paramos besivystančioms šalims politikos (ne)suderinamumas. Trijų šalių tyrimas“,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. Guido Ashoffo tyrimą „Stiprinant politikos suderinamumą vystymosi labui. Koncepciniai klausimai, instituciniai metodai ir empirinių duomenų palyginimo pamokos“,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. ECDPM pranešimą „ES institucijų ir valstybių narių priemonės vystymosi politikos nuoseklumui skatinti. baigiamoji ataskaita“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų bei Tarptautinės prekybos komitetų nuomones (A7-0140/2010),

A. kadangi EBPO pasiūlė apibrėžti politikos suderinamumo vystymosi labui (PSVL) sąvoką, kuri reiškia dirbti siekiant užtikrinti, kad vyriausybės vystymosi politikos tikslams ir rezultatams nebūtų pakenkta vykdant kitą šios vyriausybės politiką, kuri daro įtaką besivystančioms šalims, ir kad vykdant kitų politikos sričių veiklą, kai įmanoma, būtų palaikomi vystymosi tikslai(13), kadangi ES išplėtojo politikos suderinamumo vystymosi labui koncepciją, kuria siekiama sukurti ES politikos sričių sinergiją, ir kadangi vangūs politiniai veiksmai šioje srityje gali turėti neigiamos įtakos numatomiems vystomojo bendradarbiavimo rezultatams,

B.  kadangi Europos Sąjunga yra įsipareigojusi imtis priemonių, skirtų vystymosi politikos suderinamumui skatinti, kaip numatyta 2005 m. Europos Vadovų Tarybos 2005 m. išvadose(14),

C. kadangi politikos priemonių suderinamumas (kuriuo siekiama išvengti prieštaravimų tarp įvairių išorės politikos sričių) ir politikos suderinamumas vystymosi labui (įsipareigojimas, kad visose ES politikos srityse, darančiose poveikį besivystančioms šalims, būtų atsižvelgta į vystymosi tikslus) yra skirtingi dalykai,

D. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje numatyta, kad ES vystymosi politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą, kadangi politikos suderinamumas vystymosi labui padeda siekti Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo tikslų visose politikos srityse,

E.  kadangi esama aiškių ES prekybos, žemės ūkio, žuvininkystės, klimato, intelektinės nuosavybės teisių, migracijos, finansų, ginkluotės ir žaliavų politikos nesuderinamumo atvejų, taikant PSVL principą galima, pasinaudojus pagrindinių ES politikos priemonių sinergijomis, sumažinti skurdą,

F.  kadangi PSVL kliūtys yra politinės paramos trūkumas, neaiškūs įgaliojimai, nepakankami ištekliai, veiksmingų stebėsenos priemonių ir rodiklių nebuvimas, taip pat pirmenybės PSVL nesuteikimas skirtingų interesų atžvilgiu,

G. kadangi finansinės kompensacijos, kurias ES skiria pagal susitarimus dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, neprisidėjo prie šalių partnerių žuvininkystės politikos įtvirtinimo, ir tai daugiausia lėmė nepakankamas susitarimų įgyvendinimo stebėjimas, pagalbos teikimo lėtumas, o kartais ir nesinaudojimas šia pagalba,

H. kadangi pirmasis Tūkstantmečio vystymosi tikslas – iki 2015 m. perpus sumažinti badaujančių žmonių skaičių, tačiau apie milijardui žmonių vis dar nuolat trūksta maisto, nors pasaulyje jo pagaminama pakankamai, kad būtų patenkinti visų gyventojų poreikiai,

I.   kadangi ES žemės ūkio produkcijos eksporto subsidijos daro didžiulę žalą aprūpinimo maistu saugumui ir tvaraus žemės ūkio sektoriaus vystymuisi besivystančiose šalyse,

J.   kadangi ES yra įsipareigojusi pasiekti JT tikslą iki 2015 m. 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti oficialiai paramai vystymuisi (OPV), o tarpinis pagalbos tikslas iki 2010 m. iš viso ES sudaro 0,56 proc.,

K. kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2008 m. lapkričio mėn. priėmė sprendimą, jog vykdant Europos investicijų banko (EIB) operacijas besivystančiose šalyse vystymuisi turi būti teikiama pirmenybė bet kokių ekonominių ir politinių tikslų atžvilgiu,

L.  kadangi krizė parodė, kad OPV – unikali skurdžiausioms šalims skirta priemonė, pagal kurią paramos vystymuisi lėšos skiriamos labiau nuspėjamu ir patikimesniu būdu nei kitų finansinių srautų atveju,

M. kadangi daugelis tyrimų parodė, kad neteisėtų finansų srautų iš besivystančių šalių apimtis siekia maždaug 900 mlrd. eurų per metus, o tai labai trukdo besivystančioms šalims rinkti mokesčius ir todėl apsunkina jų pačių vystymosi galimybes,

1.  teigiamai vertina didesnį Komisijos, Tarybos ir valstybių narių dėmesį ir įsipareigojimą PSVL, kaip parodyta dvimetėse ataskaitose;

2.  patvirtina savo įsipareigojimą stiprinti PSVL Europos Sąjungoje ir dirbant parlamentinį darbą;

3.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga yra pati didžiausia pasaulyje pagalbos teikėja (ES pagalba išaugo iki 49 mlrd. EUR 2008 m. ir sudaro 0,40 proc. BNP) ir tikimasi, jog pagalba didės iki 69 mlrd. EUR 2010 m. siekiant ištesėti 2005 m. Gleniglse vykusiame G8 aukščiausiojo lygio susitikime bendrai duotą pažadą pagalbai skirti 0,56 proc. ES BNP; pabrėžia, kad tai reikštų papildomus 20 mlrd. EUR vystymosi tikslams;

4.  primena, kad 2007 m. spalio mėn. buvo priimta ES pagalbos prekybai strategija; ES įsipareigojo iki 2010 m. kasmet padidinti bendrą su ES prekyba susijusią pagalbą iki 2 mlrd. EUR (1 mlrd. EUR skiria Bendrija, 1 mlrd. EUR – valstybės narės);

5.  ragina besivystančias šalis, ypač tas, kurios gauna daugiausiai naudos iš ES pagalbos, užtikrinti gerą valdymą sprendžiant visus viešuosius klausimus, ypač gautos pagalbos valdymo srityje, ir primygtinai ragina Komisiją imtis visų būtinų žingsnių siekiant užtikrinti skaidrų ir veiksmingą pagalbos įgyvendinimą;

6.  pritaria 2010–2013 m. PSVL darbo programai, kuria kaip gairėmis vadovaujasi ES institucijos ir valstybės narės, ir pripažįsta jos, kaip išankstinės perspėjimo sistemos, vaidmenį būsimoms šios srities iniciatyvoms; taip pat palankiai vertina įvairių politikos sričių sąsajas;

7.  primena Europos Sąjungos atsakomybę atsižvelgti į besivystančių šalių ir jų piliečių interesus;

8.  mano, kad visos ES politikos sritys, turinčios išorinį poveikį, turi būti pritaikytos remti kovą su skurdu, Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimą ir žmogaus teisių, įskaitant socialines, ekonomines ir aplinkos apsaugos teises bei lyčių lygybę, įgyvendinimą, o ne jiems trukdyti;

9.  pabrėžia būtinybę dvišaliuose ir regioniniuose prekybos susitarimuose ir daugiašaliuose prekybos susitarimuose, įtvirtintuose taisyklėmis paremtoje PPO sistemoje, atsižvelgti į atitinkamus politikos suderinamumo vystymosi labui aspektus ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su visais kitais atitinkamais PPO partneriais, kurie gali prisidėti prie subalansuotų, ambicingų ir į vystymąsi orientuotų Dohos derybų raundo rezultatų artimiausioje ateityje;

10. pabrėžia, kad vadinamieji Singapūro klausimai (pvz., paslaugų, investicijų ir viešojo pirkimo liberalizavimas, konkurencijos taisyklių taikymas ir griežtesnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga) nepadeda siekti aštuonių Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

11. ragina Europos Sąjungą, valstybes nares ir EIB prisiimti svarbiausią vaidmenį šioje srityje ir sumažinti investavimo mokesčių rojaus valstybėse patrauklumą, patvirtinant viešųjų pirkimų ir valstybės lėšų skyrimo taisykles, kurios neleistų jokiai mokesčių rojuje įregistruotai įmonei, bankui ar kitai institucijai naudotis valstybės lėšomis; šiuo tikslu prašo Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti EIB išorės skolinimo veiklos laikotarpio vidurio vertinimu konkrečiai siekiant patobulinti jo gebėjimus vertinti paskolų gavėjus ir užtikrinti, kad EIB investicijos besivystančiose šalyse iš tikrųjų prisidėtų prie skurdo išnaikinimo, rengiant metines pažangos ataskaitas;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti bendrą žuvininkystės susitarimų su trečiosiomis šalimis įvertinimą siekiant, kad Sąjungos išorės politika žuvininkystės srityje būtų visiškai suderinama su jos vystymosi politika ir būtų didinami Sąjungos šalių partnerių gebėjimai užtikrinti tvarią žvejybą savo šalies teritorijoje, o tai sustiprintų maisto saugą ir vietos gyventojų užimtumą šiame sektoriuje;

13. primena, kad ES teisė naudotis trečiųjų šalių žuvų ištekliais jokiu būdu neturėtų būti paramos vystymuisi toms šalims teikimo sąlyga;

14. primygtinai prašo Komisiją į visus susitarimus dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje įtraukti ne tik socialinių, bet ir su žmogaus teisėmis susijusių nuostatų, kad, jeigu būtų patvirtinta, jog susitarimus dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje su ES pasirašiusiose trečiosiose šalyse pažeidžiamos žmogaus teisės, ES galėtų imtis tinkamų priemonių;

15. primena, kad 75 proc. pasaulio neturtingųjų gyventojų gyvena kaimo vietovėse, bet tik 4 proc. oficialios paramos vystymui (OVP) skiriama žemės ūkiui; dėl to ragina Komisiją, valstybes nares ir besivystančias šalis vykdant vystymosi politiką pirmenybę teikti žemės ūkio problemų sprendimui;

16. reiškia susirūpinimą dėl finansų institucijų, kurių veikla daugiausia skirta mokesčių vengimo organizavimui, neigiamo poveikio trečiųjų šalių vystymuisi; dėl to prašo Komisiją suintensyvinti bendradarbiavimą finansų valdymo srityje, ypač su ES vystymosi fondų lėšas gaunančiomis šalimis, išvardytomis Europos Parlamento 2009 m. balandžio 24 d. teisėkūros rezoliucijos projekto (A6-0244/2009) I priede;

17. palankiai vertina 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos posėdžio išvadose pateiktas rekomendacijas, kuriomis siekiama į prekybos susitarimus įtraukti gero mokesčių valdymo sąlygą, nes jos yra pirmas žingsnis kovojant su mokesčių nuostatomis ir praktika, skatinančiomis mokesčių vengimą ir slėpimą; prašo Komisiją nedelsiant įtraukti tokią nuostatą į derybų dėl būsimųjų prekybos susitarimų darbotvarkę;

18. ragina Komisiją ir AKR šalis tęsti dialogą dėl migracijos siekiant įtvirtinti apykaitinės migracijos principą ir nuostatas dėl jos palengvinimo išduodant specialias daugkartinio įvažiavimo vizas; nurodo, kad atitinkamame straipsnyje pabrėžiama pagarba žmogaus teisėms ir teisingas elgesys su AKR šalių piliečiais, tačiau šių principų taikymo sritis gerokai sumažinta sudarius dvišalius readmisijos susitarimus su tranzito šalimis, kadangi ES perkėlė migracijos valdymo įgaliojimus išorės subjektams, o tai neužtikrina pagarbos migrantų teisėms ir gali pasireikšti pakopine readmisija ir kelti pavojų migrantų saugumui ir gyvybei;

19. ragina Tarybą greitai pasiekti išsamų susitarimą dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl taupymo pajamų apmokestinimo keitimo, ypač susijusio su pasiūlymo I priede išvardytomis šalimis, kurioms skiriamos ES vystymosi fondų lėšos;

20. pabrėžia būtinybę įtraukti Europos plėtros fondą (EPF), kuris yra pagrindinė ES vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, į PSVL taikymo sritį; patvirtina savo paramą visiškam EPF įtraukimui į biudžetą vykdant demokratinę parlamentinę kontrolę ir jį skaidriai įgyvendinant bei visų pirma atsižvelgiant į didėjančią ES vystymosi politikos įgyvendinimo pasitelkiant konkrečias programas (pvz., ES ir Afrikos strategija) svarbą;

21. ragina Komisiją stebėti ne tik ekonomikos augimo tikslus, bet atkreipti ypatingą dėmesį į pajamų paskirstymo, tiek atskirose besivystančiose šalyse, tiek pasauliniu lygiu, nelygybės sumažinimą. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į dalyvavimu pagrįstų tvaraus savaiminio vystymosi procesų augimą per kooperacinio pobūdžio susivienijimo formas ir PRA (angl. Participatory Reflection and Action) metodiką, kuri, grįsta bendru sutarimu ir vietinių bendruomenių dalyvavimu, užtikrina veiksmingesnius ir ilgesnio poveikio organizavimo modelius, pabrėžiant socialinės ekonomikos vaidmenį vystymuisi;

22. ragina Komisiją skatinti paramos vystymuisi veiksmus, kurie, atsižvelgiant į finansų krizės poveikį, gali užkirsti kelią nesaugumo ir konfliktų, pasaulio politinio ir ekonominio nestabilumo, priverstinių migracijos srautų („pabėgėliai nuo alkio“) didėjimui;

23. ragina besivystančias šalis teikti pagrindines viešąsias paslaugas ir smulkiems ūkininkams užtikrinti prieigą prie žemės, taip pat prie kreditų, siekiant skatinti aprūpinimo maistu saugumą ir kovą su skurdu, nes tai padėtų sumažinti didelių ūkių koncentraciją bei intensyvų išteklių išnaudojimą spekuliatyviems tikslams ardant ekosistemas, taip pat ragina Komisiją remti minėtąją politiką;

24. ragina Komisiją įvertinti skaitmeninės atskirties tarp turtingų ir neturtingų šalių poveikį, ypač atkreipiant dėmesį į pavojus, kylančius dėl informacinių technologijų, kurios skatina diskriminaciją, nes atskirtyje palieka tuos, kurie dėl socialinių, ekonominių ir politinių priežasčių neturi galimybės gauti naujų produktų, kurie yra naujos informacinės revoliucijos varomoji jėga;

25. ragina numatyti aiškius įgaliojimus įvertinti PSVL, aiškius ir tikslius veikimo tikslus ir išsamias jų siekimo procedūras;

26. pabrėžia, kad būtina, jog PSVL būtų ilgalaikis siekis, kad būtų užtikrinta nuolatinė parama PSVL; pabrėžia laiku atlikto politikos sričių įvertinimo svarbą siekiant išvengti neigiamo poveikio besivystančioms šalims; todėl ragina įvertinti privačiųjų Europos ir ne Europos, ypač tarptautinių subjektų, veiklos poveikį;

27. ragina atliekant lyginamąją analizę įvertinti bendradarbiavimo politikos ir pagalbos kitoms ne Europos šalims požiūrį, metodiką bei rezultatus ir susijusius tarptautinio bendradarbiavimo lygmenis, ypač atkreipiant dėmesį į Kinijos veiksmus Afrikoje;

28. pabrėžia, kad dėl Tarybos sprendimo 2009 m. didžiausią dėmesį skirti penkioms plačioms PSVL įgyvendinimo sritims negali būti atsisakyta 12 tradicinių politikos sričių, t. y. prekybos, aplinkos, klimato kaitos, saugumo, žemės ūkio, dvišalių žuvininkystės susitarimų, socialinės politikos (užimtumo), migracijos, mokslinių tyrimų ir naujovių, informacinių technologijų, transporto ir energetikos, stebėsenos; be to, ragina Komisiją nustatyti pasitaikančius neatitikimus, kai Europos politika turi neigiamą poveikį vystymuisi, ir siūlyti teikti sprendimus; ragina Komisiją sukurti mechanizmą, kad būtų galima įtraukti naujas politikos sritis, kurios nėra tinkamai suderintos su 12 dabartinių politikos sričių, pvz., dėl žaliavų sritis;

29. primena ES privalomus tarptautinius įsipareigojimus, kad 2015 m. oficialiai pagalbai vystymuisi būtų skiriama 0,7 proc. BNP, kuriais turi būti siekiama tiktai išnaikinti skurdą; išreiškia savo susirūpinimą tuo, kad „OPV plius“ metodas gali susilpninti ES OPV indėlį, skirtą kovai su skurdu; susirūpinęs dėl to, kad lėšoms, surinktoms pagal „OPV plius“ metodą, nenumatyta jokio teisinio įpareigojimo, susijusio su skurdo mažinimu ar įnašu Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti;

30. susirūpinęs teigia, kad „OPV plius“ metode nekalbama apie nenuoseklios politikos sąlygotą kapitalo nutekėjimą iš besivystančių šalių į ES ir neatsižvelgiama į žalą, kuri daroma besivystančioms šalims dėl nesąžiningos mokesčių konkurencijos ir neteisėto kapitalo nutekėjimo;

31. yra susirūpinęs, kad „OPV plius“ koncepcijoje daugiausia dėmesio skiriama tik finansinėms įplaukoms iš ES į Pietus ir pamirštami finansiniai srautai iš Pietų į ES, todėl sudaromas klaidinantis finansinių srautų krypčių vaizdas;

32. ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant išaiškinti bendrą Europos Sąjungos požiūrį ir jo poveikį ES vystymosi politikai; išreiškia susirūpinimą tuo, kad šis požiūris galėtų būti įtrauktas į kitą finansinę perspektyvą;

33. ragina EBPO VPK dirbančius Europos atstovus užkirsti kelią bet kokiems bandymams išplėsti OPV apibrėžtį, t.y. įtraukti į ją „visos Europos Sąjungos“ ir „OPV plius“ koncepcijas, kurias neseniai pasiūlė Europos Komisija, taip pat pagalbai nepriskirtinus elementus, pvz., finansinius srautus, karines išlaidas, skolų, ypač eksporto kredito skolų, panaikinimą, lėšas, išleidžiamas studentams ir pabėgėliams Europoje;

34. pripažįsta, kad OPV įsipareigojimų vykdymas – būtina, tačiau vis dar nepakankama pagalbos vystymuisi sąlyga, ir pakartoja savo raginimą, kad Komisija skubiai nustatytų papildomus naujoviškus vystymosi finansavimo šaltinius ir pateiktų pasiūlymų dėl tarptautinio finansinių operacijų mokesčio, kuris galėtų būti papildomas išteklių šaltinis siekiant pašalinti sunkiausius krizės padarinius ir toliau siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, įvedimo;

35. tvirtai primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad OPV turi išlikti Europos vystomojo bendradarbiavimo politikos, kuria siekiama panaikinti skurdą, pagrindas; dėl to pabrėžia, kad jei rengiamasi plačiai skatinti naujoviškų vystymosi finansavimo šaltinių naudojimą, jie turi būti papildoma priemonė, taikoma kartu su paramos neturtingiesiems koncepcija, ir jokiu būdu negali būti naudojami kaip OVP pakaitalas;

36. nuogąstauja, kad daugelyje besivystančių šalių dauguma tūkstantmečio vystymosi tikslų nebus pasiekti iki 2015 m.; taigi ragina valstybes nares pasiekti jų bendrą tikslą ir pradėti taikyti privalomus teisės aktus bei pateikti metinius tvarkaraščius, kad būtų ištesėti jų pažadai; šiuo atžvilgiu pritaria 2010 m. sausio mėn Jungtinės Karalystės vyriausybės pateiktam tarptautinio vystymosi teisės akto projektui;

37. primena, kad atsižvelgiant į ES institucinę sąrangą, siūlo paskirti nuolatinį politikos suderinamumo vystymosi labui srities pranešėją, kuris būtų įgaliotas stebėti ir pranešti Vystymosi komitetui apie ES politikos krypčių nenuoseklumo atvejus;

38. ragina Komisiją sistemingai taikyti aiškius bei reguliariai atnaujinamus kriterijus ir rodiklius, pvz., tvaraus vystymosi rodiklius, siekiant nustatyti PSVL, taip pat didinti skaidrumą Europos Parlamento, šalių pagalbos gavėjų ir pilietinės visuomenės labui;

39. ragina besivystančias šalis sukurti konkrečioms šalims skirtus PSVL rodiklius, kurie būtų susieti su bendrais ES rodikliais, kad būtų galima įvertinti realius poreikius ir laimėjimus vystymosi srityje;

40. mano, kad jei ES vystymosi politikos veiksmai ir priemonės neatitinka Lisabonos sutarties 208 straipsnyje nustatytų principų ir tikslų ir Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje išvardytų ES išorės veiksmų, tai reiškia įpareigojimų nevykdymą, kuris pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 ir 265 straipsnius gali būti apskųstas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

41. pabrėžia prekybos ir vystymosi politikos suderinamumo svarbą geresniam vystymuisi ir pastebimam įgyvendinimui ir atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina 2009 m. ES vystymosi politikos darnos ataskaitą (COM(2009)0461);

42. primena prekybos politikos suderinamumo su kitomis politikos kryptimis (aplinkos ir socialine politika) būtinybę, visų pirma sudarant prekybos susitarimus, kuriuose skatinama biodegalų gamyba besivystančiose šalyse;

43. primena prekybos ir vystymosi politinio suderinamumo svarbą ir pabrėžia, kad prekybos susitarimų skyrių dėl tvaraus vystymosi įgyvendinimas turėtų būti proga Europos Komisijai skatinti gerą valdymą ir pagrindinių Europos vertybių įgyvendinimą;

44. mano, kad neseniai priimtas ES sprendimas vėl nustatyti eksporto subsidijas pieno milteliams ir kitiems pieno produktams, kurios iš esmės reiškia, kad žemės ūkio verslas Europoje subsidijuojamas neturtingų besivystančių šalių ūkininkų sąskaita, yra aiškus politikos suderinamumo vystymosi labui pagrindinių principų pažeidimas ir ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant atšaukti šį sprendimą;

45. ragina nutraukti eksporto subsidijas; šiuo atžvilgiu primena, kad 2001 m. Dohoje visos PPO narės prisiėmė įsipareigojimą baigti vystymosi derybų raundą ir taip panaikinti dabartinius prekybos sistemos pusiausvyros sutrikimus bei užtikrinti, kad vykdant prekybą būtų skatinamas vystymasis ir prisidedama prie skurdo mažinimo ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo;

46. siekiant užtikrinti, kad Prekybos generalinis direktoratas turėtų aiškius įgaliojimus prekybos deryboms, ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į Parlamento pritarimo prekybos susitarimų sudarymui išankstines sąlygas;

47. ragina Komisiją imtis visų turimų priemonių siekiant užtikrinti, kad, atsižvelgiant į tai, jog baigiasi Protokolo dėl cukraus galiojimas ir vykdoma ES cukraus režimo reforma, ji apsaugos savo atitinkamus partnerius nuo laikinų rinkų svyravimų;

48. siūlo toliau plėtoti esamas ES priemones, skirtas sumažinti muitų tarifus, pvz., BLS/BLS+ sistemas ir LPS ir EPS skyrius, ir toliau į šias priemones integruoti darbo ir aplinkos apsaugos standartus, dėl kurių buvo susitarta tarptautiniu mastu;

49. dar kartą ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo BLS ir BLS+ mechanizmais stiprinant besivystančių šalių institucinius pajėgumus, kad būtų didinama jų vidaus darna, reikalinga vystymosi strategijoms rengti;

50. pabrėžia, kad sistemingas konsultavimasis su darbuotojų organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis dėl socialinių ir aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimo trečiosiose šalyse leistų, visų pirma prieš sudarant Ekonominės partnerystės susitarimus ar taikant BLS+, užtikrinti geresnį prekybos politikos suderinamumą besivystančių šalių tvaraus vystymosi labui;

51. atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Komisijos parengta 2009 m. pagalbos prekybai stebėsenos ataskaita (COM(2009)160 galutinis, p. 30), su pagalba prekybai susiję ES įsipareigojimai Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėms sumažėjo nuo 2 975 mln. eurų 2005 m. iki 2 097 mln. eurų 2007 m., bendra su pagalba prekybai susijusių ES įsipareigojimų dalis, tenkanti AKR valstybėms, per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 50 proc. iki 36 proc., o tai nesuderinama su ankstesniais pažadais teikti pirmenybę skurdo naikinimui ir vystymuisi;

52. atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina visas prekybos su besivystančiomis šalimis ES ir PPO lygmenimis srities iniciatyvas, ypač iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“, bendrąją lengvatų sistemą (BLS ir BLS+), visų egzistuojančių Europos partnerystės susitarimų asimetriją ir pereinamuosius laikotarpius ir 2010–2011 m. pagalbos prekybai darbo programą ir ragina pastarąją peržiūrėti siekiant jai suteikti daugiau svarumo stiprinant tvarų augimą;

53. pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį ES BLS+ (Bendroji lengvatų sistema) gali atlikti skatinant gerą valdymą ir tvarų vystymąsi besivystančiose šalyse ir ragina Komisiją užtikrinti, kad ši priemonė būtų veiksminga ir kad šiose šalyse būtų tinkamai įgyvendintos Tarptautinės darbo organizacijos ir JT konvencijos;

54. pakartoja, kad ES turėtų remti besivystančias šalis, kurios naudojasi Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), numatytomis lankstumo priemonėmis, siekdamos teikti vaistus prieinamomis kainomis pagal vietines visuomenės sveikatos programas;

55. teigiamai vertina apsaugos sąlygą dėl maisto pakankamumo, įtrauktą į ekonominės partnerystės susitarimus, ir ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą;

56. smerkia tai, kad į AKR grupei priklausančių Karibų jūros šalių (CARIFORUM) ir EB ekonominės partnerystės susitarimą ir į šiuo metu baigiamus rengti susitarimus su Andų bendrijos ir Centrinės Amerikos šalimis įtrauktos papildomosios TRIPS nuostatos („TRIPS plius“), trukdančios užtikrinti galimybę gauti būtiniausių vaistų;

57. ragina Komisiją derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų, susijusių su farmacijos produktais ir vaistais, nebesilaikyti dabartinės pozicijos dėl TRIPS plius (intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba) ir leisti besivystančioms šalims tiekti vaistus prieinamomis kainomis vykdant vietines visuomenės sveikatos programas;

58. atkreipia dėmesį į tai, kad jokios derybose dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS) patvirtintos priemonės stiprinti pasienio kontrolės ir prekių konfiskavimo įgaliojimus neturėtų sumažinti visuotinės galimybės gauti teisėtus, nebrangius ir saugius vaistus;

59. yra susirūpinęs dėl nesenų atvejų, kai ES valstybių narių muitinių institucijos Europos uostuose ir oro uostuose sulaikė pervežamus nepatentuotus vaistus, ir pabrėžia, kad toks elgesys pažeidžia PPO deklaraciją dėl galimybės gauti vaistų; ragina susijusias ES valstybes nares nedelsiant nutraukti šią praktiką; ragina Komisiją užtikrinti Parlamentą, kad dabartinės derybos dėl KKPS nesutrukdytų besivystančioms šalims gauti vaistų;

60. mano, kad klimato kaitos keliamas problemas reikia spręsti struktūrinėmis reformomis, ir ragina sistemingai vertinti klimato kaitos riziką visais politikos planavimo ir sprendimų, pvz., prekybos, žemės ūkio ir maisto saugumo srityse, priėmimo aspektais; reikalauja, kad šio vertinimo rezultatais būtų naudojamasi rengiant aiškius ir nuoseklius šalių bei regionų strateginius dokumentus, taip pat visas vystymosi programas ir projektus;

61. teigiamai vertina naujausias Komisijos pastabas dėl to, kad ji peržiūrės Reglamentą (EB) Nr. 1383/2003, kuris turėjo nenumatytas pasekmes nepatentuotų vaistų, galiausiai skirtų besivystančioms šalims, tranzitui per ES;

62. mano, kad tokios iniciatyvos kaip UNITAID bendras vaistų nuo ŽIV/AIDS patentų fondas gali padėti suderinti ES sveikatos apsaugos ir intelektinės nuosavybės politikos sritis;

63. teigiamai vertina Komisijos paramą pasiūlymams, kuriais siekiama padėti vietos bendruomenėms taikyti ir išnaudoti savo tradicines žinias ir genetinius išteklius;

64. teigiamai vertina Komisijos pastabas, kad ES kartu su panašaus požiūrio besilaikančiomis šalimis galėtų sumažinti muitų tarifus ekologiškoms prekėms, jei PPO negalės būti pasiektas susitarimas;

65. palaiko Komisijos siekį supaprastinti technologijų, ypač technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas anglies dvideginio kiekis ir klimato kaitos poveikiui atsparių technologijų, kurios itin svarbios prisitaikant prie klimato kaitos, perdavimą besivystančioms šalims;

66. pripažįsta perlaidų į besivystančias šalis ekonominę svarbą, bet pabrėžia būtinybę spręsti protų nutekėjimo klausimą įgyvendinant dvišalius prekybos susitarimus, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje;

67. pabrėžia daugelio pilietinės visuomenės organizacijų atliktą darbą, susijusį su ES tarptautinių bendrovių mokesčių slėpimu besivystančiose šalyse, ir ragina Komisiją būsimose derybose atsižvelgti į šių organizacijų rekomendacijas;

68. teigiamai vertina PSVL skatinimo priemones Komisijoje, visų pirma tarnybų konsultacijų sistemą, poveikio vertinimo procesą, tvarumo poveikio vertinimą ir tarnybų kokybės užtikrinimo grupę bei, kai tinka, strateginį pasekmių aplinkai vertinimą; vis dėlto klausia, kokius kriterijus taikė Vystymosi generalinis direktoratas priimdamas sprendimą atmesti nesuderinamas politikos iniciatyvas ir skatina siekti didesnio skaidrumo, susijusio su tarnybų konsultacijų rezultatais; prašo, kad informacija, surinkta atliekant poveikio vertinimus, Europos Parlamentui būtų pateikiama labiau suprantama forma, ir į šiuos mechanizmus labiau įtraukti Europos Parlamentą, nacionalinius parlamentus ir besivystančių šalių parlamentus;

69. prašo, kad pagalbos prekybai strategija duotų naudos visoms besivystančioms šalims, o ne tik toms, kurios pritaria didesniam jų rinkų liberalizavimui; ragina Komisiją komercinėse derybose, ypač dėl ekonominės partnerystės susitarimų, prieš besivystančių šalių valią nepradėti derybų dėl vadinamųjų Singapūro klausimų ir finansinių paslaugų, jeigu Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalys to nepageidauja, ir nesudaryti atitinkamų susitarimų, kol šios šalys sukurs tinkamą reglamentavimo ir priežiūros sistemą;

70. prašo Komisiją, kad teisiškai privalomos socialinės ir aplinkos nuostatos būtų sistemingai įtraukiamos į prekybos susitarimus, dėl kurių derasi Europos Sąjunga, siekiant paskatinti vystymuisi naudingą prekybą;

71. ragina Komisiją anksčiau pradėti poveikio vertinimą, t. y. kol politinių iniciatyvų projektų rengimo procesas itin nepažengęs į priekį, ir vertinant remtis esamais ar ypač atliktais įrodymais pagrįstais tyrimais bei sistemingai įtraukti socialinius, aplinkosaugos ir žmogaus teisių aspektus, nes numatoma analizė yra labai naudinga ir praktiška atsižvelgiant į duomenų trūkumą ir PSVL nustatymo sudėtingumą; ragina Komisiją poveikio vertinimo rezultatus įtraukti į vystomojo bendradarbiavimo priemonės regioninius ir šalių strategijos dokumentus kartu su pasiūlymais dėl tolesnių priemonių;

72. išreiškia susirūpinimą, kad iš 2009 m. Komisijos atliktų 82 poveikio vertinimų tik vienas buvo skirtas vystymuisi; pabrėžia, kad reikalingas sisteminis požiūris į PSVL veiklos vertinimą; todėl ragina Komisiją, kad skiriant didesnį dėmesį PSVL pagrindinis vaidmuo tektų Vystymosi generalinio direktorato perspektyvų ir politinės darnos skyriui;

73. ragina Komisiją įtraukti Europos Parlamentą į Komisijos PSVL ataskaitos rengimo procesą, pvz., pateikiant klausimyną, užtikrinant geresnį laiko derinimą ir atsižvelgiant į Parlamento pranešimus savo iniciatyva;

74. ragina Komisiją ES delegacijas įtraukti į PSVL veiklą kiekvienoje delegacijoje paskiriant PSVL ryšių centro atsakingą už PSVL asmenį stebėti ES politikos poveikį šalies partnerės lygmeniu; ragina PSVL klausimą įtraukti į darbuotojų mokymus; ragina Komisiją kasmet skelbti ES delegacijų vietoje atliktų konsultacijų rezultatus; šiuo tikslu ragina Komisiją užtikrinti, kad ES delegacijos turėtų pakankamų pajėgumų PSVL klausimais plačiai konsultuotis su vietos valdžios institucijomis, parlamentais ir užtikrinti galimybes aktyviai dalyvauti nevalstybiniams subjektams ir pilietinei visuomenei;

75. siūlo Europos Komisijos darbuotojams ir Tarybos delegacijų nariams, dirbantiems PSVL srityje, surengti mokymus siekiant didesnio informuotumo apie šios politikos tikslą;

76. ragina Komisiją už vystymąsi atsakingam Komisijos nariui suteikti visą atsakomybę už finansavimo lėšų skyrimą šalims, šalių, regioninius ir teminius strategijos dokumentus, nacionalines ir tarptautines preliminarias programas, metines veiksmų programas ir paramos visose besivystančiose šalyse įgyvendinimą glaudžiai bendradarbiaujant su vyriausiuoju įgaliotiniu ir už humanitarinę pagalbą atsakingu Komisijos nariu, kad Komisijos narių kolegijoje ir Taryboje būtų išvengta nenuoseklaus požiūrio;

77. ragina valstybes nares ir jų nacionalinius parlamentus skatinti PSVL specialiomis darbo programomis, turinčioms privalomus tvarkaraščius, kad būtų pagerinta Europos PSVL darbo programa ir pagalbos priemonės, kartu užtikrinant, kad ši darbotvarkė neprieštarautų šalių partnerių vystymosi strategijoms;

78. siūlo PSVL įtraukti į vystomojo bendradarbiavimo priemonės laikotarpio vidurio persvarstymą, ypač persvarstant atitinkamas temines programas;

79. siūlo specialius PSVL įsipareigojimus įtraukti į kiekvienos ES pirmininkaujančios valstybės narės darbo programą;

80. siūlo, kad Taryba pagerintų dabartinių PSVL stiprinimo struktūrų veikimą, pvz., organizuodama daugiau bendrų darbo grupių posėdžių ir užtikrindama, kad darbo programa būtų viešai prieinama;

81. siūlo rengti Europos Parlamento dvimetę ataskaitą PSVL klausimu; siūlo visiems komitetams parengti pranešimus, kuriuose būtų sprendžiami su atitinkamais komitetais susiję vystymosi perspektyvos klausimai;

82. pabrėžia skirtingų komitetų bendradarbiavimo Europos Parlamente svarbą; šiuo tikslu siūlo, kad tuo atveju, kai komitete svarstomas su PSVL susijęs opus klausimas, būtų glaudžiai bendradarbiaujama su kitais susijusiais komitetais, o tuo atveju, kai komitetas organizuoja ekspertų klausymą su PSVL susijusiu opiu klausimu, į klausymo organizavimą būtų įtraukti ir kiti susiję komitetai;

83. ragina egzistuojančias jungtines parlamentines asamblėjas, pvz., AKR ir ES Jungtinę parlamentinę asamblėją, paskirti nuolatinius pranešėjus dėl PSVL ir kas dvejus metus rengti PSVL ataskaitą siekiant nustatyti politinius neatitikimus;

84. prašo institucijų paaiškinti Komisijos komunikate dėl politikos suderinamumo vystymosi labui (COM(2009)458) minimą sustiprintą partnerystę ir dialogą su besivystančiomis šalimis PSVL klausimu; klausia, ar ši glaudesnė partnerystė taip pat apimtų ir besivystančių šalių konsultavimo apie tai, ką jos pačios gali padaryti siekdamos skatinti PSVL, mechanizmą ir gebėjimų šalies lygmeniu atlikti PSVL vertinimus stiprinimo planą;

85. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0039.

(3)

Priimti tekstai, P6_TA(2009)0325.

(4)

AKR–ES/100.568/09/fin.

(5)

OL C 292E, 2006 12 1, p. 121.

(6)

OL C 250E, 2007 10 25, p. 77.

(7)

OL C 263E, 2008 10 16, p. 633.

(8)

OL C 286E, 2009 11 27, p. 5.

(9)

OL C 297E, 2008 11 20, p. 201.

(10)

OL C 279E, 2009 11 19, p. 100.

(11)

OL C 102E, 2008 4 24, p. 291.

(12)

OL C 298E, 2006 12 8, p. 261.

(13)

„Politikos suderinamumas vystymosi labui. Instituciniai metodai. Seminaras techniniais klausimais“. EBPO 2003 m. spalio 13 d. Paryžiuje surengtas seminaras.

(14)

Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendro pareiškimo dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ (2006/C 46/01) 35 straipsnis.


AIŠKINAMOJI DALIS

Politikos suderinamumas reiškia, kad visų sričių ES politika turi būti kuriama taip, kad būtų galima padėti patenkinti besivystančių šalių su vystymusi susijusius poreikius. Nepaisant to, kad ES įsipareigojo užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui, dėl jos vykdomos kitų sričių politikos įvairiais būdais trukdoma siekti vystymosi tikslų, nes, pavyzdžiui:

 besivystančių šalių rinkos užtvindomos labai subsidijuojamais Europos produktais, o tai silpnina šių šalių ekonominę ir socialinę infrastruktūrą, sunkina nevisavertės mitybos ir bado problemas, skatina vietinių ūkininkų struktūrinį skurdą ir didina priklausomybę nuo išorės pagalbos;

 kai kurios šalys, pvz., Malaizija, Indonezija, taip pat nemažai Afrikos šalių, aukodamos galimybę apsirūpinti maistu ir bioįvairovę, didelę dalį ūkininkauti tinkamos žemės paskyrė ES poreikiams, susijusiems su atsinaujinančiaisias energijos ištekliais, patenkinti, t. y. biokuro gamybai;

 tai, kad didžiuliai žemės plotai staigiai atiduodami biokurui gaminti, kelia didelį pavojų smulkių ūkininkų pragyvenimo šaltiniui. Šiaurės Ganoje daugiau nei 100 000 hektarų atiduota braivėliui (lot. jatropha) auginti; Tanzanijoje 60 % derlingos žemės paskirta biokuro gamybai; Senegale dėl 50 000–200 000 hektarų vyksta derybos, tačiau iki šiol visos šios šalys nepagamina pakankamai maisto, kad galėtų patenkinti vietos vartotojų poreikius;

 dokumente „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje“, kuriame pateikiama ES prekybos strategija, nurodoma, jog remiantis dvišalėmis ir regioninėmis laisvos prekybos politikos strategijomis skatinama ES patekimo į besivystančių šalių žaliavų ir žemės ūkio produktų rinkas galimybė ir rinkos atveriamos didžiulėms ES bendrovėms smulkių ūkininkų ir naujų pramonės šakų sąskaita;

 besivystančių šalių patekimo į ES rinką galimybė praktiškai apsiriboja eksportuojamomis žaliavomis, kurios mažiau apmokestinamos, palyginti su perdirbtais produktais. Vykdant tokią politiką besivystančios šalys įsitvirtina kaip žaliavų ES pramonei tiekėjos;

 liberalizavus finansus, įskaitant spekuliatyvius ir kintančius finansų srautus, kurių besivystančios šalys beveik negali kontroliuoti, tarptautiniu mastu susidarė labai nestabili padėtis, kuri turėjo pražūtingų padarinių besivystančių šalių ekonomikai;

 kyla rizika, kad pagal įvairius asociacijos ir laisvos prekybos susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, gali būti neatsakingai liberalizuotos bankininkystės ir finansinės paslaugos, ir todėl dėl nesaugių finansinių produktų, spekuliacijos ir mokesčių vengimo bus pakenkta jau nuskurdintoms bendruomenėms;

 2009 m. Europos Komisija vėl pradėjo taikyti eksporto subsidijas pieno produktams, kurie daugiausia eksportuojami į AKR šalis. Tuo tarpu rinkos vargingose šalyse nėra apsaugotos. Pavyzdžiui, pieno sektoriuje AKR šalių kainas nusveria pasaulio rinkos kainos, didelis kainų svyravimas daro didelį poveikį vietos ūkininkams ir pieno pramonei (taip pat labai didėja priklausomybė nuo importo ir žlugdomos vietos kainos). Nigerijoje, kurioje 80 % gyventojų yra galvijų augintojai, pieno produktų importas nuo 1996 m. išaugo keturgubai ir ES dalis sudaro 65 % importo;

 kaip pagrindinis ginklų eksportuotojas ES eksportuoja arba palengvina ginklų vežimą per savo sienas. Nors ES teikia didžiulę pagalbą vystymuisi, ji tiesiogiai arba netiesiogiai eksportuoja ginklus į tas pačias šalis, kuriose milijonai išleidžiami vystymosi fondams (15 ES valstybių narių vystymosi fondams išleidžia maždaug 70 mlrd. eurų per metus, kai tuo tarpu ES eksportuotų ginklų vertė siekia 360 mlrd. eurų per metus);

 taip pat kartais pasitaikys, kad vadovaujantis naujais partnerystės žuvininkystės srityje susitarimais bus pereikvojami žuvų ištekliai, kadangi dažnai neturima patikimų mokslinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti didžiausią ir tausų sugaunamą kiekį. Vietos žvejai neturi pirmenybės prieiti prie žvejybos vietų ir toliau kentės nuo subsidijuojamų Europos laivynų žvejų konkurencijos. Šiuo atveju vietos apdirbamoji pramonė, turinti didžiausią pridėtinę vertę gamybos grandinėje, mažai remiama;

 ES tvarų vystymąsi, miškų kirtimą ir su tuo susijusį biologinės įvairovės praradimą, klimato kaitą ir skurdo mažinimą į savo politinę dienotvarkę įtraukė kaip pagrindinius klausimus. Į priimtą ES miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT) veiksmų planą įtraukti visi darnios politikos siekiant tvaraus vystymosi elementai. Tačiau vykdydama šiuos įsipareigojimus ES praktiškai nedaro didelės pažangos. Kol kas vykdant FLEGT veiksmų planą nematyti didelių pokyčių kovos su neteisėta ir kenksmingai miškų ruoša srityje;

 kalbant apie visuotinį atšilimą, pasakytina, jog ES nesumažina pakankamai išmetamų dujų kiekio, kad pasiektų 2ºC tikslą, o dėl visuotinio temperatūros kilimo pirmiausiai ir labiausiai nukentės besivystančios šalys. ES šalys turėtų kompensuoti 70 % savo išmetamų dujų kiekio, tačiau iki šiol per mažai konkrečiai įsipareigota finansuoti kovą su klimato kaita besivystančiose šalyse ir iš tiesų perduodant technologijas nebendradarbiaujama su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis (daugiausia švarios plėtros mechanizmo projektų vykdyta su kylančios ekonomikos šalimis, kaip antai Kinija);

 kalbant tik apie spaudoje užfiksuotus atvejus, pasakytina, kad mirties atvejų skaičius ties ES pasieniu nuo 1988 m. pasiekė 14 794. Tuo tarpu Europos operatyvinio bendradarbiavimo prie išorinių sienų valdymo agentūros (FRONTEX) biudžetas 2007–2009 m. išaugo dvigubai. ES biudžetas, skirtas kovai su nelegalia imigracija, per tą patį laikotarpį išaugo šešis kartus. Keletas pavyzdžių, kurie padeda parodyti, kokia svarbi pasidarė ši politikos sritis: ES valstybės narės 2007 m. deportavo 174 275 asmenų; 27 ES valstybės narės 2008 m. įregistravo beveik 240 000 prieglobsčio prašančių asmenų arba 480 pareiškėjų milijonui gyventojų. Beveik 73 % šių prašymų buvo atmesti ir tik 24 425 prieglobsčio prašantiems asmenims (13 %) buvo suteiktas pabėgėlio statusas, 18 560 (10 %) asmenų suteikta papildoma apsauga ir 8 970 (5 %) asmenų suteiktas leidimas būti šalyje dėl humanitarinių priežasčių.

Šis sąrašas nėra galutinis ir galima būtų pridėti daugiau nesuderinamumo pavyzdžių. Nors politikos suderinamumo vystymosi labui užtikrinimo procesas prasidėjo 2005 m., iš tiesų daug pažangos nepasiekta. Padėtis nepagerės, jei bus sprendžiamos tik atskiros problemos, nes dauguma pateiktų politikos nesuderinamumo pavyzdžių susiję su sistema. ES trumpalaikiai interesai dažnai nustelbia ilgalaikius interesus ir vystymosi tikslus.

Apskritai rengiant pranešimą siekiama šalinti vyraujančio nesuderinamumo atvejus ir nurodyti struktūrines su politikos suderinamumu vystymosi labui susijusias problemas. Be to, pranešėja tikisi atkreipti ES institucijų dėmesį į politikos suderinamumo vystymosi labui klausimą, labiau įtraukti Europos Parlamentą į Komisijos vykdomą politikos suderinamumo vystymosi labui užtikrinimo procesą ir pagerinti šį procesą Europos Parlamente. Dėl pastarosios priežasties pranešėja numatė ir keletą įsipareigojimų Parlamentui.

Vienas pagrindinių šiame pranešime pateiktų pasiūlymų – tai pasiūlymas pradėti taikyti skundų pateikimo mechanizmą, kuris veiktų kaip politikos suderinamumo vystymosi labui klausimams skirtas ryšių centras Europos Sąjungoje. Šiam centrui būtų teikiami skundai ir jame būtų rengiami nepriklausomi pranešimai politikos nesuderinamumo tema. Šiuo tikslu pranešėja siūlo pasinaudoti ombudsmeno paslaugomis, nes naudinga būtų pasitelkti jau esamas institucijas. Jei Europos administracija (šiuo atveju pirmiausia Komisija) nesugebės veikti pagal teisės aktus arba pažeis žmogaus teises, tai jau mažiausiai reikš, kad administravimas buvo vykdomas netinkamai, ir ombudsmenas galės šį atvejį tirti ir tai daryti ir savo iniciatyva, kaip aiškiai nurodyta Sutarties dėl ES veikimo 228 straipsnio 2 dalyje. Pavyzdžiui, po to, kai buvo atliktas vienas iš tokių savo iniciatyva vykdomų tyrimų ir Taryba, Komisija ir vėliau Parlamentas priėmė sprendimus, buvo patvirtintos pirmosios viešos prieigos prie ES dokumentų taisyklės.

Ir teisės aktų, ir žmogaus teisių pažeidimas taip pat akivaizdžiai būtų tam tikro masto nesuderinamumas. Komisijos komunikatu siekiama užtikrinti, kad to būtų išvengta. Be to, minėtasis nesuderinamumas prieštarautų ES politikos vystymosi srityje tikslams ir principams, nurodytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 209 straipsnyje.

Kalbant apie nacionalinių priežiūros institucijų vaidmenį besivystančiose šalyse, pasakytina, kad ombudsmenas nepatektų su jomis į kokį nors su kompetencija susijusį konfliktą, kadangi ombudsmeno įgaliojimai apsiriboja Europos Sąjungos institucijomis ir organais, kurie nėra susiję su nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimais ir kompetencija.

Nereikėtų keisti ombudsmeno įgaliojimų. Ombudsmenas viešai įsipareigojo pasinaudoti savo įgaliojimais atlikti tyrimą savo iniciatyva, jei skundo pateikėjo statusas būtų vienintelė priežastis laikyti skundą nepriimtinu, jei kitu atveju jis būtų pripažįstamas priimtinu. Kitas pavyzdys – Europos Parlamento Peticijų komitetas, kuris gali nagrinėti asmenų, kurie nėra valstybės narės piliečiai ir negyvena valstybėje narėje, skundus, bet neprivalo to daryti.

Jei ombudsmenas, reaguodamas į konkretų Europos Parlamento prašymą, nurodo, kad nori pasinaudoti savo įgaliojimais atlikti tyrimą savo iniciatyva gavęs skundą, kad nesama suderinamumo kalbant apie tikslus, principus ir kriterijus ES vykdant veiksmus vystymosi politikos srityje, tai nereiškia, jog ombudsmenas privalės pasinaudoti minėtais įgaliojimais ir tirti su kitais aspektais susijusius skundus.

Be to, jau esama panašaus susitarimo – tai Europos investicijų bankų ir ombudsmeno memorandumas, kuris pirmą kartą paminėtas 2007 m. Europos Parlamento L. Sbarbati pranešime dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2006 m. veiklą(1) Margrete Auken pateikus pakeitimus(2).

(1)

A6-0301/2007

(2)

labai džiaugiasi Europos ombudsmeno deklaracija, kurioje jis praneša apie savo ketinimą nagrinėti Europos investicijų banko (EIB) paskolų teikimo klausimą pasinaudodamas savo teise atlikti tyrimus savo iniciatyva ir pažymi, kad ombudsmenas turės įvertinti ir užtikrinti vidaus gebėjimus nagrinėti skundus šioje srityje;

ragina ombudsmeną apsvarstyti galimybę su EIB pasirašyti susitarimo memorandumą dėl institucijų bendradarbiavimo tvarkos ombudsmenui vykdant savo įgaliojimus atlikti skundų, susijusių su netinkamu administravimu EIB vykdant savo veiklą, tyrimą ir mano, kad EIB gali aktyviau informuoti piliečius, nukentėjusius dėl EIB finansuojamų projektų, apie galimybę pateikti skundą ombudsmenui, įskaitant atvejus, kai nukentėję asmenys yra ne ES gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai;


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (2.3.2010)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl ES politikos suderinamumo vystymosi labui ir papildomos oficialios paramos vystymuisi koncepcijos

(2009/2218(INI))

Nuomonės referentas: Vital Moreira

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.      pabrėžia prekybos ir vystymosi politikos suderinamumo svarbą geresniam vystymuisi ir pastebimam įgyvendinimui ir, atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2009 m. ES vystymosi politikos darnos ataskaitą (COM(2009) 0461) ir Prekybos generalinio direktorato subalansuotą požiūrį įgyvendinant prekybos susitarimus, kuriais ne tik skatinami strateginiai ekonominiai ES interesai, bet taip pat pabrėžiama gero valdymo ir pagrindinių Europos vertybių įgyvendinimo būtinybė;

2.      primena prekybos politikos suderinamumo su kitomis politikos kryptimis (aplinkos ir socialine politika) būtinybę, visų pirma sudarant prekybos susitarimus, kuriuose skatinama biodegalų gamyba besivystančiose šalyse;

3.      pabrėžia, kad Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje pagalbos teikėja (ES pagalba išaugo iki 49 mlrd. EUR 2008 m. ir sudaro 0,40 proc. BNP) ir tikimasi, jog pagalba didės iki 69 mlrd. EUR 2010 m. siekiant ištesėti 2005 m. Gleniglse vykusiame Didžiojo aštuoneto (G8) aukščiausiojo lygio susitikime bendrai duotą pažadą pagalbai skirti 0,56 proc. ES BNP; pabrėžia, kad tokiu atveju būtų papildomai skirta 20 mlrd. EUR vystymosi tikslams;

4.      primena prekybos ir vystymosi politikos suderinamumo svarbą ir pabrėžia, kad prekybos susitarimų įgyvendinimas turėtų būti proga Europos Komisijai skatinti gerą valdymą ir pagrindinių Europos vertybių įgyvendinimą;

5.      pabrėžia, kad sistemingas konsultavimasis su darbuotojų organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis dėl socialinių ir aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimo šalyse, kurios nėra ES narės, visų pirma prieš sudarant ekonominės partnerystės susitarimus ar taikant sistemą „BLS plius“, užtikrintų didesnį prekybos politikos suderinamumą, kuris būtų naudingas besivystančių šalių tvariam vystymuisi;

6.      pripažįsta, kad remiantis Komisijos parengta 2009 m. pagalbos prekybai stebėsenos ataskaita (COM(2009) 160 galutinis, p. 30), su pagalba prekybai susiję ES įsipareigojimai Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėms sumažėjo nuo 2 975 mln. EUR 2005 m. iki 2 097 mln. EUR 2007 m., bendra su pagalba prekybai susijusių ES įsipareigojimų dalis, tenkanti AKR valstybėms, per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 50 proc. iki 36 proc., o tai nesuderinama su ankstesniais pažadais teikti pirmenybę skurdo naikinimui ir vystymuisi;

7.      atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina visas ES ir PPO lygmens prekybos su besivystančiomis šalimis srities iniciatyvas, ypač iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“, bendrąją lengvatų sistemą (BLS ir „BLS plius“), visų egzistuojančių Europos partnerystės susitarimų asimetriją ir pereinamuosius laikotarpius, taip pat 2010–2011 m. pagalbos prekybai darbo programą, ir ragina pastarąją peržiūrėti siekiant jai suteikti daugiau svarumo skatinant tvarų augimą;

8.      mano, kad neseniai priimtas ES sprendimas vėl nustatyti eksporto subsidijas pieno milteliams ir kitiems pieno produktams, kurios iš esmės reiškia, kad žemės ūkio verslas Europoje subsidijuojamas neturtingų besivystančių šalių ūkininkų sąskaita, yra aiškus politikos suderinamumo vystymosi labui pagrindinių principų pažeidimas ir ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant atšaukti šį sprendimą;

9.      pabrėžia būtinybę dvišaliuose ir regioniniuose prekybos susitarimuose ir daugiašaliuose prekybos susitarimuose, įtvirtintuose taisyklėmis grindžiamoje PPO sistemoje, atsižvelgti į atitinkamus politikos suderinamumo vystymosi labui aspektus ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su visais kitais atitinkamais PPO partneriais, kurie gali padėti artimiausioje ateityje užtikrinti subalansuotus, plataus užmojo ir į vystymąsi orientuotus Dohos derybų raundo rezultatus;

10.    primena, kad 2007 m. spalio mėn. priimta ES pagalbos prekybai strategija, pagal kurią ES įsipareigojo iki 2010 m. kasmet padidinti bendrą su ES prekyba susijusią pagalbą iki 2 mlrd. EUR (1 mlrd. EUR skiria Bendrija, 1 mlrd. EUR – valstybės narės);

11.    pabrėžia, kad vadinamieji Singapūro klausimai (pvz., paslaugų, investicijų ir viešojo pirkimo liberalizavimas, konkurencijos taisyklių taikymas ir griežtesnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga) nepadeda siekti aštuonių Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

12.    ragina besivystančias šalis, ypač tas, kurios gauna daugiausiai naudos iš ES pagalbos, užtikrinti gerą valdymą sprendžiant visus viešuosius klausimus, ypač gautos pagalbos valdymo srityje, ir primygtinai ragina Komisiją imtis visų būtinų žingsnių siekiant užtikrinti skaidrų ir veiksmingą pagalbos įgyvendinimą;

13.    pakartoja, kad ES turėtų remti besivystančias šalis, kurios naudojasi Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), numatytomis lankstumo priemonėmis, siekdamos teikti vaistus prieinamomis kainomis pagal nacionalines visuomenės sveikatos programas;

14.    teigiamai vertina apsaugos sąlygą dėl aprūpinimo maistu, įtrauktą į ekonominės partnerystės susitarimus, ir ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą;

15.    smerkia tai, kad į AKR grupei priklausančių Karibų jūros šalių (CARIFORUM) ir EB ekonominės partnerystės susitarimą ir į susitarimus, dėl kurių vyksta derybos su Andų bendrijos ir Centrinės Amerikos šalimis, įtrauktos papildomosios TRIPS nuostatos („TRIPS plius“), trukdančios užtikrinti galimybę gauti būtiniausių vaistų;

16.     teigiamai vertina neseniai pateiktas Komisijos pastabas dėl to, kad ji dar kartą peržiūrės Reglamentą (EB) Nr. 1383/2003, kuris turėjo nenumatytų pasekmių, susijusių su nepatentuotų vaistų, galiausiai skirtų besivystančioms šalims, tranzitui per ES;

17.    mano, kad tokios iniciatyvos kaip bendras vaistų nuo ŽIV/AIDS patentų fondas UNITAID gali padėti suderinti ES sveikatos apsaugos ir intelektinės nuosavybės politikos sritis;

18.    palankiai vertina Komisijos paramą pasiūlymams, kuriais siekiama padėti vietos bendruomenėms taikyti ir panaudoti savo tradicines žinias ir genetinius išteklius;

19.    siekiant užtikrinti, kad Prekybos generalinis direktoratas turėtų aiškius prekybos derybų įgaliojimus, ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į Parlamento pritarimo prekybos susitarimų sudarymui išankstines sąlygas;

20.    palankiai vertina Komisijos pastabas, kad ES kartu su panašaus požiūrio besilaikančiomis šalimis galėtų sumažinti muitų tarifus ekologiškoms prekėms, jei PPO negalės būti pasiektas susitarimas;

21.    palaiko Komisijos siekį sudaryti geresnes sąlygas perduoti besivystančioms šalims technologijas, ypač technologijas, kurias taikant išmetama mažai anglies dvideginio, ir klimato kaitos poveikiui atsparias technologijas, kurios itin svarbios prisitaikant prie klimato kaitos;

22.    pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį ES sistema „BLS plius“ gali atlikti skatinant gerą valdymą ir tvarų vystymąsi besivystančiose šalyse ir ragina Komisiją užtikrinti, kad ši priemonė būtų veiksminga, o tose šalyse būtų tinkamai įgyvendintos Tarptautinės darbo organizacijos ir JT konvencijos;

23.    pripažįsta perlaidų į besivystančias šalis ekonominę svarbą, tačiau pabrėžia būtinybę įgyvendinant dvišalius prekybos susitarimus spręsti protų nutekėjimo klausimą, ypač sveikatos apsaugos srityje;

24.    pabrėžia daugelio pilietinės visuomenės organizacijų atliktą darbą, susijusį su ES tarptautinių bendrovių mokesčių slėpimu besivystančiose šalyse, ir ragina Komisiją būsimose derybose atsižvelgti į šių organizacijų rekomendacijas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.2.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

4

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Daniel Caspary, Christofer Fjellner, Joe Higgins, Yannick Jadot, Bernd Lange, David Martin, Emilio Menéndez del Valle, Vital Moreira, Cristiana Muscardini, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Helmut Scholz, Iuliu Winkler, Jan Zahradil, Paweł Zalewski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Catherine Bearder, José Bové, George Sabin Cutaş, Mário David, Salvatore Iacolino, Syed Kamall, Elisabeth Köstinger, Jörg Leichtfried, Matteo Salvini, Michael Theurer, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs pavaduojantis narys (187 straipsnio 2 dalis)

Patrice Tirolien


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.4.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Michael Cashman, Corina Creţu, Véronique De Keyser, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Catherine Grèze, Enrique Guerrero Salom, Filip Kaczmarek, Franziska Keller, Gay Mitchell, David-Maria Sassoli, Michèle Striffler, Alf Svensson, Eleni Theocharous, Patrice Tirolien, Anna Záborská, Iva Zanicchi, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Proinsias De Rossa, Santiago Fisas Ayxela, Krzysztof Lisek, Isabella Lövin, Emma McClarkin, Cristian Dan Preda, Patrizia Toia

Teisinė informacija - Privatumo politika