PRANEŠIMAS dėl Bendrijos inovacijų politikos peržiūros besikeičiančiame pasaulyje

6.5.2010 - (2009/2227(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Hermann Winkler

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Bendrijos inovacijų politikos peržiūros besikeičiančiame pasaulyje

(2009/2227(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrijos inovacijų politikos peržiūra besikeičiančiame pasaulyje“ (COM(2009)0442),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasirenkime ateičiai. Bendrosios didelio poveikio technologijų strategijos plėtotė ES“ (COM(2009)0512),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Naujoji universitetų modernizavimo partnerystė. ES forumas „universitetų ir įmonių dialogas“ (COM(2009) 0158) ir į susijusią Europos Parlamento rezoliuciją dėl universitetų ir įmonių dialogo,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadas „Siekiant konkurencingos, novatoriškos ir ekologiniu požiūriu veiksmingos Europos. Konkurencingumo tarybos pranešimas dėl Lisabonos darbotvarkės po 2010 m.“,

-    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Plečiamos IRT ribos: Europos ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų strategija“ (COM (2009)0184),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Smulkiojo verslo akto[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pramonės politikos laikotarpio vidurio peržiūros. Europos Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis[2],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo[3],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 22 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl kūrybingumo ir inovacijų skatinimo pasitelkiant švietimą ir mokymą[4],

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl žinių taikymo praktikoje: įvairialypė Europos naujovių strategija[5],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimo: Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris[6],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)[7],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.)[8],

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos patento (COM(2000)0412),

–   atsižvelgdamas į Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą[9],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl veiksmingesnio MTTP mokesčių paskatų naudojimo“ (COM(2006)0728),

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos tarnybų dokumentą „Bendrijos 2005–2009 m. inovacijų politikos vertinimas“ (SEC(2009)1194),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos IKT mokslinių tyrimų bei plėtros ir naujovių diegimo strategija. Daugiau pastangų (COM(2009)0116),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7-0143/2010),,

A. kadangi Komisija savo komunikate „Bendrijos inovacijų politikos peržiūra besikeičiančiame pasaulyje“ paskelbė persvarstytą inovacijų strategiją ir sudarė veiksmų planą,

B.  kadangi ši būsima inovacijų strategija turi būti glaudžiai susijusi su 2020 m. ES strategija,

C. kadangi Komisija savo komunikate „Plečiamos IRT ribos. Europos ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų strategija“ paskelbė apie naują ateities ir besiformuojančių technologijų mokslinių tyrimų strategiją ir ėmėsi pavyzdinių iniciatyvų,

D. kadangi kuriant Europos inovacijų politiką, būtina atsižvelgti į visus tris žinių trikampio – mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo – aspektus,

E.  kadangi įmonių gebėjimas diegti inovacijas labai priklauso nuo galimybės gauti pakankamą finansavimą ir kadangi dėl dabartinės ekonomikos krizės atsirado kreditų krizė, todėl įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), inovacijų diegimo pajėgumai gali drastiškai sumažėti,

F.  kadangi inovacijos yra svarbiausia sudėtinė dalis siekiant sėkmingai išspręsti aktualias didžiules visuomenės ir aplinkosaugos problemas ir įgyvendinti ES strateginius politinius tikslus, pavyzdžiui, verslo, konkurencingumo, klimato kaitos, užimtumo, demografinių pokyčių ir įtrauktimi grindžiamos visuomenės tikslus,

G. kadangi iki 2020 m. Europos Sąjunga nepasieks savo energijos ir klimato tikslų, o ypač savo tikslo iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pasiekti, kad iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminama energija sudarytų mažiausiai 20 proc. visos ES suvartojamos energijos, negreitinant švarių, ilgalaikių ir veiksmingų energetikos technologijų vystymo ir plataus naudojimo; kadangi būsimoji inovacijų strategija turėtų visiškai apimti šį aspektą,

H. kadangi ateities ir besiformuojančių technologijų (pvz., kvantinės technologijos, informacinės ir ryšių technologijos, grindžiamos biologija ir nanotechnologijomis) moksliniai tyrimai skleidžia naujoves savo poveikiu ilgalaikiam konkurencingumui, ir kadangi tai sukuria visai naujas ekonominės veiklos sritis, skatina naujas pramonės sritis ir aukštųjų technologijų MVĮ,

I.   kadangi skatinti ir plėtoti ilgalaikes technologijas būtina ne tik norint pasiekti ES klimato ir energijos tikslų, bet ir dėl to, kad tai bus labai naudinga ES kuriant naujas darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą,

J.   kadangi netolygus ribotų išteklių paskirstymas gali kelti kliūčių inovacijų diegimui; kadangi ES žaliavų politika turėtų spręsti pagrindines problemas, atsižvelgiant į tai, kad būtų užtikrinta vienodos prieigos galimybės,

K. kadangi mažėjant ištekliams ilgalaikių ir energetiniu požiūriu taupių technologijų skatinimas didina ES energijos tiekimo saugumą,

L.  kadangi demografiniai pokyčiai yra viena iš svarbiausių ateities problemų, kurią sprendžiant reikia ieškoti naujų technologinių galimybių,

M. kadangi ES turi sukoncentruoti savo jėgas ir „sustiprinti savo stipriąją pusę“ tose pramonės srityse, kuriose ji užima gerą konkurencinę padėtį, ir užtikrinti visiems vienodas galimybes,

Plati inovacijų koncepcija

1.  mano, kad yra galimybių labiau susieti mokslinius tyrimus ir inovacijas Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti integruotą požiūrį į mokslą ir inovacijas;

2.  primena ES Komisijai, kad būsimoji ES inovacijų politika turi būti plataus masto ir iš esmės apimti visas inovacijų formas – ne tik technologines naujoves (produktų ir procesų inovacijas), bet ir administracines, organizacines ir socialines bei su darbu susijusias naujoves, įskaitant naujus inovacinius verslo modelius bei paslaugų inovacijas, atsižvelgiant į kitus du žinių trikampio aspektus (mokslinius tyrimus ir švietimą);

3.  pabrėžia, kad inovacija pirmiausia yra naujovė, atitinkanti vartotojų ir rinkos poreikius; todėl ragina Komisiją užtikrinti didesnį vartotojų poreikių, kurie yra varomoji inovacijų jėga, viršenybės pripažinimą; pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią naujų formų socialinės nelygybės atsiradimui, ateityje inovacijas reikėtų vertinti ne tik pagal jų ekonominę ir ekologinę naudą, bet ir pagal jų socialinę pridėtinę vertę;

4.   pabrėžia, kad, norint užtikrinti veiksmingą konkurencingos vidaus rinkos veikimą, pagrįstą prekybos kliūčių pašalinimu, aukštu vartotojų apsaugos lygiu ir socialine sanglauda, būtina remti verslininkus, kurie yra inovacijų diegimo Europoje skatintojai;

5.  ragina Komisiją nustatyti plataus užmojo inovacijų gaires, kuriomis dėmesys būtų telkiamas į didžiules visuomenės problemas ir kuriomis būtų nutrauktas dabartinis atskirų Europos iniciatyvų plėtojimas;

6.  ryžtingai pritaria ES Komisijos teiginiui, kad didelio poveikio technologijos ir pažangių ateities ir besiformuojančių technologijų tyrimai yra būtina sąlyga norint tvariai stiprinti ES konkurencingumą pasaulyje; prisideda prie valstybėms narėms skirto Komisijos raginimo priimti bendrą poziciją, kad diegti didelio poveikio technologijas Europos Sąjungoje yra labai svarbu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad i) didelio poveikio technologijos, pavyzdžiui, mikroelektronika, nanoelektronika, fotonika, biotechnologija ir nanotechnologija, ii) naujosios gamybinės medžiagos ir iii) naujosios ir ateities technologijos, gali sudaryti didelį inovacijų potencialą ir prisidėti pereinant prie žiniomis pagrįstos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos;

7.  pabrėžia, kad inovacijos pirmiausia turi būti skiriamos žmonėms ir palankiai vertina pastangas paspartinti universitetų ir verslo pasaulio dialogą, kuris iš esmės padeda skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas bei veiksmingiau naudoti privačiojo sektoriaus universitetuose perduotas žinias, ir pagerinti akademinę kurso mokymo medžiagą pagal šiandienos socialinius ir verslo reikalavimus;

8.   primena, kad nustatant dabartines didelio poveikio technologijas ir naujas bei ateities technologijas reikia bendradarbiauti su ūkio subjektais, įskaitant MVĮ, vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, be to, reikia atsižvelgti į regioninius ekonominius ir politinius tikslus; ir ragina ES užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į pasiūlytos Aukšto lygio ekspertų grupės indėlį remiant su šiomis technologijomis susijusių konkrečių trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių nustatymą, patvirtinimą ir įgyvendinimą;

9.  džiaugiasi šiomis inovacijų politikos priemonėmis, papildančiomis įvairias sritis apimančias nacionalines valstybių narių ir Bendrijos pramonės politikos strategijas, ir primygtinai ragina ES Komisiją tęsti pradėtus veiksmus;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti naujos kartos skaitmeninių tinklų ir pažangiųjų elektros tinklų diegimą ir inovacijas siekiant visiškai išnaudoti jų teikiamą naudą; pabrėžia, kad tam būtina numatyti pakankamą finansavimą, įskaitant finansavimą iš struktūrinių fondų;

11. pabrėžia, kad investicijos į itin greitus interneto tinklus ir didesnę plačiajuostę skverbtį yra pagrindinės didesnės ir veiksmingesnės inovacijų srities laimėjimų sklaidos, taigi ir ES regionų inovacijų skirtumų mažinimo, priežastys;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti politikos konvergenciją inovacijų srityje, siekiant sumažinti valstybių narių skirtumus;

13. patvirtina, kad Komisija šiuo metu rengia „Europos inovacijų aktą“ siekdama sukurti nuoseklesnę inovacijų strategiją;

14. pabrėžia ekologiškų inovacijų ir ekologiškų įmonių svarbą, kurios gali būti esminės susiejant inovacijų politiką su svarbiausiais ES sektoriais ir dėl kurių Europos ekonomika turi didelių lyginamųjų pranašumų;

15. pabrėžia, kad ekologinių inovacijų vaidmuo yra svarbus, pirmiausia siekiant didinti išteklių veiksmingumą;

16. pabrėžia, kad inovacijų diegimo grupės atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant būsimą ES inovacijų politiką ir pabrėžia galimybes, pirmiausia tas, kurias teikia žinių grupės; pritaria specialių inovacijų ir įmonių zonų kūrimui prie universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir mokslo bei technologijų parkų; ragina apsvarstyti galimybes kurti bendrą supaprastintą naujųjų inovacijų zonų finansavimo ir veikimo sistemą;

17. pabrėžia, kad reikia toliau plėsti ES, valstybių narių ir regionų sutelktomis pastangomis sukurtas grupės, kad pastarosios išsaugotų savo iš dalies vyraujančią padėtį pasaulyje ir toliau ją stiprintų;

18. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad bet kokios grupių politinės veiklos pagrindas turėtų būti sudarytas atsižvelgiant į įmonių, įskaitant MVĮ ir ypač inovacijas diegiančias MVĮ, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad inovacijos atlieka pagrindinį vaidmenį įmonės klestėjimui;

19. ragina atitinkamus valstybių narių ir Bendrijos veikėjus pagerinti pagrindines grupių tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygas;

20. pabrėžia, kad MVĮ atlieka pagrindinį partnerio vertės grandinėse ir savarankiško inovacinių produktų teikėjo vaidmenį;

Inovacijoms skirtų ES lėšų didinimas ir koncentracija

21. ragina Europą atidžiau pažvelgti į finansavimo inovacijas ir užkirsti kelią dabartiniam fragmentiškumui ir trumparegiškumui; mano, kad pakankamas finansavimas yra neatsiejama inovacijų plėtros dalis, todėl iš ES biudžeto inovacijoms reikėtų skirti daug daugiau lėšų; ragina į tai atsižvelgti atliekant būsimą dabartinės finansinės programos peržiūrą bei planuojant 2014–2020 m. finansinę programą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikėtų persvarstyti taisykles, kuriose nustatomi mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimo, susijusio su ikigamybiniais ir (arba) eksperimentiniais moksliniais tyrimais ir plėtra, skyrimo kriterijai; ragina valstybes nares didinti savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimą siekiant įgyvendinti 2002 m. Barselonoje nustatytą tikslą – iki 2010 m. moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai išleisti 3 proc. BVP; pabrėžia mokslinių tyrimų ir naujovių finansavimo svarbą ekonomikos krizės laikais, nes tai ilgos trukmės laikotarpiu skatins kurti darbo vietas; pabrėžia poreikį inovacijoms skirti didesnę mokslinių tyrimų ir plėtros programų dalį;

22. laikosi nuomonės, kad pagrindinė ES išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms dalis turi skirta siekiant tokių tikslų, kaip paskatų komerciniam mokslinių tyrimų rezultatų taikymas ir su finansavimo šaltiniais ir galimybėmis susijusios išsamios informacijos naudojimas; pabrėžia, kaip svarbu išlaikyti skaidrumą ir lygias galimybes pasinaudoti lėšomis skelbiant atvirus kvietimus teikti mokslinių tyrimų pasiūlymus; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti struktūrinius fondus skatinant plataus masto inovacijas; pabrėžia, kad būtina kurti socialinių naujovių finansavimo sistemą, didesnį dėmesį skiriant socialinei naudai;

23. pabrėžia, kad taip pat svarbu ne tik surinkti lėšų, bet ir pasiekti kritinę masę; šiuo tikslu rekomenduoja vykdyti viešuosius pirkimus ir ypač pabrėžia, kad, siekiant sukurti Europos pridėtinę vertę, lėšos turėtų būti skirtos toms sritims, kuriose vadinamojo sverto poveikis yra didžiausias, pavyzdžiui, didelio poveikio technologijoms ir pavyzdinėms pažangių ateities technologijų iniciatyvoms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia būtinybę pasinaudoti mokslinių tyrimų ir naujovių bendrųjų programų ir struktūrinių fondų sinergija; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad įvairios Septintosios bendrosios programos (7 BP), Konkurencingumo ir inovacijų programos (KIP) ir Struktūrinių fondų lėšas valdančios institucijos turi būti informuotos apie tai, kokias galimybes teikia visos šios priemonės; apgailestauja, kad esamų finansavimo sinergijų galimybės vis dar nėra gerai žinomos; ragina regionus ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti keitimąsi informacija šiuo klausimu;

24. džiaugiasi, kad buvo sukurtas Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT), įsteigtas siekiant skatinti pasaulinio masto naujoves ir jas įgyvendinti, bendram tikslui pasitelkiant aukštąjį mokslą, mokslinius tyrimus ir verslą; pabrėžia, kad EIT gali labai prisidėti teikdamas paskatas inovacijų programoms ir atlikdamas šiuo atžvilgiu jam tenkantį svarbų vaidmenį; ragina Europos Komisiją suformuoti tokį EIT biudžetą, kad jame sukauptos finansinės lėšos, papildytos lėšomis iš kitų šaltinių, leistų pasiekti kritinę masę, kurios reikia norint spręsti ir visapusiškai ištirti pagrindines problemas, su kuriomis susidurs ES visuomenė;

25. pabrėžia poreikį parengti gaires, siekiant užtikrinti konkurencingą lėšų paskirstymą bei greitą jų panaudojimą ir įdiegti suteikimo sistemą, skirtą projektams, kurie turi didelį tiesioginį poveikį ekonomikai, įgyvendinti;

26. pabrėžia, kad Europa turėtų būti itin pažangi interneto technologijų ir mažai anglies dioksido išskiriančių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) vystymo srityje; siūlo kitoje finansinėje programoje ES IRT tyrimams numatyti dvigubai daugiau lėšų;

Programų valdymo struktūros gerinimas

27. pabrėžia, kad inovacijų politika turėtų būti derinama su kitų sričių ES ir nacionaline politika (įskaitant pramonės, aplinkos apsaugos ir vartotojų politiką), atsižvelgiant į tai, kad nustatyti požiūriai turėtų būti pakankamai lankstūs, kad juos būtų galima suderinti su įvairiomis nacionalinėmis ir regioninėmis aplinkybėmis;

28. apgailestauja, kad pastangos supaprastinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų priemones nebuvo sėkmingos ir kad procedūros vis dar yra per daug sudėtingos ir užima daug laiko, o tai yra ypač didelė kliūtis MVĮ dalyvavimui šiose programose;

29. mano, kad siekiant parankumo ir skaidrumo, reikėtų užkirsti kelią paramos programų dubliavimuisi, atsirandančiam dėl nepakankamo įvairių lygmenų veiksmų koordinavimo; ragina ES Komisiją ištirti, ar ateityje ES paramos MVĮ priemones galėtų tvarkyti vienas generalinis direktoratuas, pavyzdžiui, Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas; mano, kad taip būtų lengviau planuoti šias priemones, o galimi pagalbos gavėjai turėtų vieną informacinį punktą;

30. ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal ES reglamentavimo sistemą būtų remiamos inovacijos, o ne daromos kliūtys pokyčiams ir kad vyktų veiksmingas susijusių vidaus tarnybų ir generalinių direktoratų bendradarbiavimas, padedant atitinkamoms struktūroms, pvz., numatytai darbo grupei, kad nuosekliai bei išsamiai svarstytų inovacijų klausimus; primygtinai tvirtina, kad tai skatintų mažiau suskaidytų ES priemonių inovacijų politikos srityje kūrimą.

31. taip pat ragina valstybes nares veiksmingai koordinuoti atsakingų nacionalinių institucijų iniciatyvas;

32. pažymi, kad ES veikėjai turėtų dėti bendrų pastangų, kad panaikintų atotrūkį tarp mokslinių tyrimų bei inovacijų ir rinkos brandumo bei prekyba produktais; pabrėžia, kad bendrosios programos turi būti susietos tarpusavyje ar turi būti sukurtos tarpprograminės su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių priemonių sąsajos;

33. ragina Komisiją parengti naujus inovacijų rodiklius, kurie būtų tinkamesni vis labiau žiniomis paremtoms paslaugų ekonomikoms, ir pakoreguoti egzistojančius rodiklius taip, kad pagal Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinę ne tik būtų pateikiama lyginamoji valstybių narių inovacinių gebėjimų analizę, bet ir geriau nustatomos ES ir valstybių narių inovacijų diegimo priemonių silpnosios bei stipriosios pusės ir pasiekimai;

34. pabrėžia išsamesnės informacijos, susijusios su tinkamais finansavimo kanalais ir šaltiniais, ir patikimų duomenų, susijusių su alternatyviosiomis finansavimo formomis, pavyzdžiui, licencijų sutartys, svarbą, siekiant skatinti įmones investuoti;

Privataus finansavimo skatinimas

35. pabrėžia, kad reikia labiau skatinti ne tik valstybės, bet ir privatų finansavimą;

36. pabrėžia, kad svarbu geriau suderinti visų dalyvių galimybes pasinaudoti ES lėšomis siekiant padidinti MVĮ dalyvavimą valdymo struktūrose ir bendrų technologijų iniciatyvų veikloje;

37. ragina Komisiją kartu su inovacijų veiksmų planu pateikti konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti naujoves diegiančių įmonių galimybes gauti finansavimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia būtinybę atsižvelgti į skirtingus finansavimo reikalavimus ir inovacijų diegimo intensyvumą įmonėse įvairiais įmonių veiklos pradžios ir ekonominio augimo etapais;

38. pabrėžia, kad būtina sukurti geresnes naudojimosi rizikos kapitalu sąlygas, atsižvelgiant į MVĮ poreikius, ir išplėsti EIB Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės (RPFP) galimybes; ragina ES Komisiją ištirti, kokių veiksmų galima imtis, siekiant paskirstyti riziką taip, kad tai būtų priimtina visiems susijusiems subjektams, taigi būtų skatinamos privačios investicijos inovacijų srityje;

39. ragina atitinkamus valstybių narių ir ES įstaigas sukurti patikimas smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo priemones, pavyzdžiui, mikrokreditus, rizikos kapitalą asmenims, siekiantiems investuoti į inovacijas diegiančias įmones, neformalius investuotojus, finansuojančius, pavyzdžiui, jaunųjų mokslininkų verslo projektus, paskolas ir garantijas, ir sukurti mokestinių, finansinių, verslo ir administracinių paskatų daryti investicijas, nes tai sumažintų įmonės eiklos perkėlimo riziką dėl nepalankių pagrindinių sąlygų gauti valstybės pagalbą ir skatintų įmones samdyti žmogiškuosius išteklius moksliniams tyrimams atlikti ir inovacijoms diegti, taigi būtų skatinamas naujų produktų ir paslaugų kūrimas;

40. pabrėžia, kad skelbiant viešuosius konkursus pagal Mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvas svarbu numatyti mažiausią MVĮ skirtą lėšų sumą, kuri atitiktų pagal Septintąją pagrindų programą nustatytus įsipareigojimus (15 proc. „Bendradarbiavimo“ programos lėšų);

Pagrindinių įmonių, ypač MVĮ, veiklos sąlygų gerinimas

41. ragina Komisiją, vadovaujantis vidaus rinkos principais, patobulinti galiojančias ES nuostatas dėl valstybės pagalbos taip, kad būtų galima remti investicijas į skubiai reikalingas naujas technologijas, ir taip užtikrinti ilgalaikį ES konkurencingumą ir vienodas sąlygas pasauliniu lygmeniu; ypač ragina Tarybą ir Komisiją peržiūrint ES nuostatas dėl valstybės pagalbos atkreipti dėmesį į didelio poveikio technologijų iniciatyvą ir taip suteikti valstybėms narėms galimybę sukurti nacionalines paskatų sistemas didelio poveikio technologijoms remti;

42. pabrėžia, kad bendros technologijų iniciatyvos, atitinkančios tam tikrus dydžio ir valdymo struktūrų kriterijus, yra labai svarbios ir kad svarbu periodiškai atlikti patvirtintų bendrų technologijų iniciatyvų poveikio vertinimą, kuriame būtų pateikiama, kiek jos padėjo padidinti Europos pramonės konkurencingumą;

43. atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad 2010 m. bus peržiūrėta Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistema;

44. mano, kad gerinant paramos inovacijoms galimybes visada reikia numatyti mažesnę biurokratinę naštą paramos prašytojui; ragina Komisiją šalinti biurokratinę naštą iš naujo nustatant bendrosios programos procedūras ir sukuriant vartotojų tarybą;

45. ragina atitinkamas ES institucijas, atsižvelgiant į MVĮ, pagerinti pagrindines intelektinės nuosavybės, ypač patentų, apsaugos sąlygas, nes jų išlaidos ir kokybė yra pagrindinis inovacijų elementas;

46. atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad ES nėra tikros inovacijų vidaus rinkos, ir ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti savo pastangas šioje srityje, ypač siekiant artimiausiu metu susitarti dėl Bendrijos patento ir bendros patentų ginčų nagrinėjimo sistemos, ir pabrėžia inovacinių produktų kūrimo standartizacijos svarbą;

47. rekomenduoja skatinti šiuolaikišką intelektinės nuosavybės (IN) politiką, kuria skatinamos inovacijos, pavyzdžiui, patentų sujungimą, bendrąsias patentų platformas ir visas teises suteikiančias licenzijas;

48. atsižvelgdamas į tai, pabrėžia MVĮ palankaus Bendrijos patento, suderinto su Sąjungos inovacijų politika, kūrimo svarbą ES ekonomikai;

49. pažymi, kad vis dažniau petentai naudojami kaip užstatas siekiant gauti finansavimą iš bankų, tačiau bankai, suteikdami paskolą, dėl technologinių žinių stokos dažnai negali teisingai įvertinti tikrosios patentų vertės; todėl ragina ES Komisiją ištirti, ar ES turėtų teikti paramą rengiant vertinimo standartus;

50. pabrėžia programų, kuriomis MVĮ skatinamos naudotis technologinėmis naujovėmis ir mokslinių tyrimų institucijų darbuotojų paslaugomis, svarbą;

51. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų sričių žinių trikampis – moksliniai tyrimai, naujovės ir švietimas – turi būti suvokiami kaip visuma; todėl reikalauja nemažinti investicijų į mokymą ir kvalifikuotų darbuotojų tęstinį mokymą, nes šios investicijos yra itin svarbios, atsižvelgiant į inovacinių gebėjimų įtaką ES konkurencingumui; pabrėžia, kad būtina ES kurti kuo patrauklesnę aplinką mokslininkams ir mokslo darbuotojams, taip pat užtikrinant jų judumą, kad ES išliktų konkurencinga pasauliniu mastu; pabrėžia, kad tam reikia gerinti mokslininkių darbo sąlygas;

52. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0100.
• [2]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0226.
• [3]  OL L 97, 2008 4 9, p. 1.
• [4]  OL C 141, 2008 6 7, p. 17.
• [5]  OL C 102E, 2008 4 24, p. 455.
• [6]  OL C 303E, 2006 12 13, p. 640.
• [7]  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
• [8]  OL L 310, 2006 11 9, p. 15.
• [9]  OL C 323, 2006 12 30, p. 1.

AIŠKINAMOJI DALIS

2009 m. rugsėjo 2 d. komunikate „Bendrijos inovacijų politikos peržiūra besikeičiančiame pasaulyje“ trumpai apžvelgiama ES inovacijos politikos pažanga nuo 2005 m. ir nurodomos būsimosios veiksmų sritys, kurias turėtų apimti ir konkrečiau apibrėžti numatomas inovacijų veiksmų planas.

Pranešėjas sieja dideles viltis su pasiūlymu dėl šio tikėtina ambicingo, į įmones orientuoto ir ateities gaires nustatančio Europos inovacijų plano. Pranešimu tikimasi paskatinti nuomonių formavimo procesą ir pateikti Komisijai minėtojo veiksmų plano pagrindines gaires.

Pranešimas parengtas tuo metu, kai ES turi pradėti veikti pagal naują strategiją, kad paskatintų Europą keistis ir tapti pasaulio mastu konkurencinga, žiniomis pagrįsta, novatoriška, socialine ir tvaria ekonomikos vystymosi vieta.

Ir būsimojoje 2020 m. ES strategijoje ir inovacijų veiksmų plane turi būti numatytos priemonės, kurios padėtų įveikti būsimas dideles visuomenės problemas.

Europos ekonomikai virstant tvaria ekonomika, turi padidėti ES įmonių konkurencingumas ir sprendžiant ekonomines bei ekologines problemas atsirasti naujų galimybių mūsų šalių ekonomikai.

Plati inovacijų koncepcija

Inovacijų veiksmų planas turėtų apimti visas viešojo ir privataus sektorių inovacijų formas, įskaitant netechnologines inovacijas.

Siekiant kovoti su naujų formų socialinės nelygybės atsiradimu, ateityje inovacijos turėtų būti vertinamos ne tik atsižvelgiant įjų ekologinį ir ekonominį pelną, bet ir į jų socialinę pridėtinę vertę. Būsimosios inovacijų politikos pagrindinis akcentas turėtų būti ne tik technologinė, bet ir ypač visuomeninė inovacijų pridėtinė vertė.

Pranešėjas pritaria ES Komisijos komunikate pateikiamiems teiginiams dėl pagrindinių technologijų, t. y., kad pastarosios yra labai svarbios siekiant minėtųjų tikslų.

Pasaulinė konkurencija dėl vietos lėmė tai, kad į trečiąsias šalis perkeliama ne tik tam tikra gamybos įranga, bet ir su ja susiję mokslinių tyrimų bei plėtros pajėgumai. Tokia raida kelia iš esmės grėsmę Europos kaip patrauklaus pramonei regiono padėčiai. Šį procesą, kol jis netapo negrįžtamas, reikia sustabdyti nuosekliai skatinant inovacijų diegimo galimybes.

ES turi ne tik siekti konkurencingumo politinio tikslo, bet ir spręsti kitas aktualias dideles visuomenės problemas, pavyzdžiui, klimato kaitos ar demografinių pokyčių problemas.

Pagrindinės technologijos – mikro- bei nanoelektronika, fotonika, bio- bei nanotechnologijos ir naujos medžiagos – šiame kontekste atveria naujų galimybių diegti inovacijas procesų ir produktų srityse. Kadangi pagrindinės technologijos vystosi itin sparčiai, jos daro didelę įtaką konkurencingumui. Ypač IRT, chemijos, energijos tiekimo pvz., (anglies dioksido surinkimo bei saugojimo ir energetinio efektyvumo technologijos), automobilių (ypač elektrinių automobilių) gamybos, medicinos technikos, puslaidininkių pramonės, aviacijos bei kosmonautikos srityse atsiranda galimybių gerinti kokybę ir produktyvumą. Žinoma, išvardytas sričių sąrašas dėl ekonominių įvykių kompleksiškumo ir būsimosios raidos negali būti baigtinis.

Mažosios ir vidutinės įmonės yra svarbūs partneriai vertės grandinėse, taip pat ir atlikdami savarankiški naujoviškų produktų teikėjų vaidmenį, pavyzdžiui, aplinkos inžinerijos ir atsinaujinančios energijos srityse. MVĮ dėl savo artumo rinkai ir lankstuma pateikia ypač daug inovacinių produktų ir paslaugų ir yra techninės pažangos variklis.

Todėl nereikėtų pamiršti MVĮ ir atsižvelgiant į jų poreikius teisės aktuose turėtų būti nustatytos atitinkamos pagrindinės sąlygas.

Pranešėjo nuomone taip pat neįmanoma per daug sureikšminti ir inovacinių grupių svarbą. Sutelkiant įvairių lygmenų veiksmus reikia toliau plėsti pasaulinio lygio iš dalies ES veikiančias grupes, kad jos galėtų išsaugoti savo vyraujančią padėtį ir, jei įmanoma, toliau ją stiprinti. Glaudžiai bendradarbiaujant didelėms bei mažosioms įmonėms ir universitetams bei mokslinių tyrimų įstaigoms grupės galėtų padėti sukurti naujus socialinės bei ekonominės ir pramoninės svarbos sektorius, kurie Europos regionus padarytų patrauklesniais. Todėl pranešėjas mano, kad būtina, jog atnaujinta ES inovacijų strategija apimtų esamų ir naujų grupių skatinimo koncepcijas. Ypač reikėtų pagerinti pagrindines grupių tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygas, pavyzdžiui, skleidžiant gerosios patirties pavyzdžius.

Inovacijoms skirtų ES lėšų didinimas ir koncentracija

Pasak ES Komisijos šiuo metu tiesiogiai inovacijų diegimo priemonėms naudojama mažiau kaip 1 proc. ES biudžeto. Atsižvelgiant į ateityje spręstinas visuomenės problemas, šių lėšų nepakanka. Todėl pranešėjas ragina padidinti inovacijoms iš ES biudžeto skiriamų lėšų dalį.

Į tai turėtų būti atsižvelgta rengiant 2014–2020 m. finansinę perspektyvą, kurią ketinama pradėti rengti šių metų metų pabaigoje.

Taip pat ir atsižvelgiant į finansų ir kreditų krizę svarbu skirti daugiau lėšų ir Bendrijos, ir nacionaliniais lygmenimis bei sukurti naudoti parankias finansavimo priemones, kad būtų padidintas įmonių gebėjimas diegti inovacijas.

Bet kuriuo atveju reikėtų tikslingiau teikti paramą. Lėšų išskaidymas daygybei tikslų ir specialioms ES iniciatyvoms nepasiteisino. Taigi reikia rasti ir (arba) sustiprinti inovacijų finansavimo priemonių sąveiką. lėšos turėtų būti skirtos toms sritims, kuriose vadinamojo sverto poveikis yra didžiausias. Pagrindinis kriterijus turi būti Europos pridėtinės vertės kūrimas.

Programų valdymo struktūros gerinimas

Pranešėjas mano, kad siekiant padidinti inovacijų politikos veiksmingumą reikia geriau koordinuoti, veiksmingiau susieti ir griežčiau valdyti įvairias paramos priemones.

Naudotojų požiūriu daugelis ES lygmeniu veikiančių subjektų veiksmai prieštarauja vieni kitiems. Naudotojams reikalinga aiški informacija, kokias paramos priemones, kokiais lygmenimis ir kokioms priemonėms galima naudoti.

ES lygmeniu taip pat reikia geriau koordinuoti veikėjų veiksmus. Inovacijų politiką ES Komisija turėtų traktuoti kaip Bendrijai reikšmingą klausimą. Todėl būtina horizontaliu lygmeniu koordinuoti veiksmus ES Komisijoje, kad būtų užtikrintas glaudus Mokslinių tyrimų ir Įmonių generalinių direktoratų bendradarbiavimas. Tai itin svarbu atsižvelgiant į sričių pasidalijimą ES Komisijoje ir į pagrindų programų peržiūrą ateityje.

Privataus finansavimo skatinimas

Be valstybės finansavimo reikėtų skatinti ir privačias investicijas į inovacijas. Ypač rizikos kapitalas ankstyvuoju ir plėtros etapu atlieka ypatingą vaidmenį ne tik didelėms įmonėms siekiant gerų inovacijų kūrimo rezultatų. Sukūrus tinkamą rizikos kapitalo finansavimo struktūrą, taip pat ir mažoms įmonėms papildomai prie subsidijų paramos bus galima sukurti kitų paskatų diegti inovacijos.

Pagrindinių įmonių, ypač MVĮ, veiklos sąlygų gerinimas

Nors parengus Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą buvo iš dalies nustatytos lengvatinės sąlygos, tačiau reikėtų pasinaudoti artėjančia šio pagalbos teikimo pagrindų dokumento peržiūra, kad būtų išnaudotos visos šios priemonės galimybės, taip pat ir netechnologinių inovacijų atžvilgiu.

Taip pat reikėtų patikrinti, ar galiojanti pagalbos teikimo sistema nekels kliūčių pagrindinių technologijų finansavimui. Būtina išvengti įmonių veiklos perkėlimo dėl blogų pagalbos teikimą reglamentuojančių pagrindinių sąlygų.

Be to, pranešėjas mano, kad gerinant MVĮ inovacijų finansavimo galimybes visada reikia numatyti mažesnę biurokratinę naštą. Be kalbinių problemų, didžiausios problemos dažnai susijusios su itin didelėmis personalo sąnaudomis norint pateikti paraišką ir dideliu klaidų skaičiumi bei atitinkamai didele finansine rizika. Taigi reikėtų supaprastinti paraiškų teikimo procedūrą ir, prireikus, sumažinti ataskaitų teikimo įsipareigojimus.

Siekiant užtikrinti gebėjimą diegti inovacijas, lemiamą reikšmę turi intelektinės nuosavybės apsauga, tačiau įmonių pagrindinės sąlygos, ypač atsižvelgiant į atsirandančias išlaidas, dar nėra patenkinamos. Bendrijos patentas yra svarbus žingsnis šia linkme ir reikėtų kuo greičiau jį įvesti. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad reikėtų papildomai ieškoti kitų, trumpalaikių įgyvendinamų priemonių.

Taip pat dėl gebėjimo diegti inovacijas reikšmės ES konkurencingumui svarbu investuoti į kvalifikuoto personalo mokymą bei kvalifikacijos kėlimą ir šios investicijos neturėtų būti mažinamos. Siekdama išlikti pasaulinėje konkurencinėje kovoje, ES turėtų dėti visas pastangas, kad sukurtų kuo patrauklesnę aplinką mokslininkams ir mokslo darbuotojams, ypač užtikrindama jų judumą.

Mokslinių tyrimų sričių žinių trikampis – moksliniai tyrimai, inovacijos ir švietimas – turi būti suvokiamas kaip visuma ir negali būti išskaidytas, nes priešingu atveju nukentės inovacijų diegimo tvarumas, taigi ir gamybos tvarumas.

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (18.3.2010)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Bendrijos naujovių politikos besikeičiančiame pasaulyje
(2009/2227(INI))

Pranešėjas: Mitro Repo

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti veiksmingą konkurencingos vidaus rinkos veikimą, pagrįstą prekybos kliūčių pašalinimu, aukštu vartotojų apsaugos lygiu ir socialine sanglauda, būtina remti verslininkus, kurie yra naujovių Europoje skatintojai;

2.   atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad trūksta tikros naujovių vidaus rinkos ES ir ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti savo pastangas šioje srityje, ypač siekiant artimiausiu metu susitarti dėl Bendrijos patento ir vienodos su patentais susijusių ginčų nagrinėjimo sistemos, ir pabrėžia naujoviškų produktų kūrimo standartizacijos svarbą;

3.   pabrėžia įvairiapusės naujovių politikos, kuriai reikalingos investicijos į žmones ir įgūdžius ir kurią vykdant atsižvelgiama į moksliniais tyrimais paremtas naujoves ir paklausa pagrįstus naujovių politikos metodus, svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad ES naujovių politika turėtų skatinti vartotojų ir visuomenės poreikius atitinkančias naujoves ir paslaugų naujoves;

4.   pabrėžia strateginę didelio poveikio technologijų reikšmę sudarant sąlygas veiklos, prekių ir paslaugų naujovėms ir pereinant prie mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ir žiniomis pagrįstos ekonomikos sistemos; pritaria Komisijos komunikate COM(2009)0512 pristatytoms pramonės politikos didelio poveikio technologijų teisės aktų sistemos gairėms ir prisideda prie valstybėms narėms skirto Komisijos raginimo priimti bendrą poziciją, kad diegti didelio poveikio technologijas Europos Sąjungoje yra labai svarbu;

5.   pabrėžia, kad naujovių politika turėtų būti derinama su kita ES ir nacionaline politika (įskaitant pramonės, aplinkos apsaugos ir vartotojų politiką), atsižvelgiant į tai, kad nustatyti požiūriai turėtų būti pakankamai lankstūs, kad juos būtų galima pritaikyti prie įvairių nacionalinių ir regioninių aplinkybių;

6.  ragina Komisiją kurti naujus naujovių rodiklius, įskaitant netechnologinius aspektus, kurie tinkamesni vis labiau žiniomis paremtoms paslaugų ekonomikoms;

7.   ragina valstybes nares šalia pasiūla pagrįstų priemonių papildomai naudoti viešuosius pirkimus siekiant skatinti naujoviškų prekių ir paslaugų paklausą ir gerinti viešųjų paslaugų kokybę; pabrėžia, kad perkančiosios institucijos į savo pirkimų programų tikslus turėtų įtraukti naujoves;

8.   pabrėžia, kad naujovė pirmiausia yra naujybė, atitinkanti vartotojų ir rinkos poreikius; todėl ragina Komisiją užtikrinti didesnį vartotojų poreikių, kurie yra varomoji naujovių jėga, viršenybės pripažinimą;

9.   ragina valstybes nares didinti savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimą siekiant įgyvendinti 2002 m. Barselonoje nustatytą tikslą iki 2010 m. išleisti 3 proc. BVP moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai; pabrėžia mokslinių tyrimų ir naujovių finansavimo svarbą ekonomikos krizės laikais, nes tai ilgos trukmės laikotarpiu skatins kurti darbo vietas;

10. apgailestauja, kad pastangos supaprastinti ES mokslinių tyrimų ir naujovių priemones nebuvo sėkmingos ir kad procedūros vis dar yra per daug sudėtingos ir užima daug laiko, o tai yra ypač didelė kliūtis MVĮ dalyvavimui šiose programose;

11. pabrėžia, kad būtina labiau koordinuoti Komisijos narių, dirbančių naujovių politikos srityse ir susijusiose srityse, veiklą ir primygtinai ragina, kad tai skatintų mažiau suskaidytų ES priemonių naujovių politikos srityje kūrimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	17.3.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pablo Arias Echeverría, Cristian Silviu Buşoi, Lara Comi, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Eija-Riitta Korhola, Kurt Lechner, Toine Manders, Gianni Pittella, Mitro Repo, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Laurence J.A.J. Stassen, Catherine Stihler, Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein, Kyriacos Triantaphyllides, Bernadette Vergnaud
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Regina Bastos, Cornelis de Jong, Othmar Karas, Sylvana Rapti, Wim van de Camp

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	28.4.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Christian Ehler, Lena Ek, Ioan Enciu, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Jacky Hénin, Sajjad Karim, Arturs Krišjānis Kariņš, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Jens Rohde, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Niki Tzavela, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Matthias Groote, Rebecca Harms, Oriol Junqueras Vies, Ivailo Kalfin, Ivari Padar, Vladko Todorov Panayotov, Mario Pirillo, Vladimír Remek, Frédérique Ries, Theodoros Skylakakis, Silvia-Adriana Ţicău, Hermann Winkler