Pranešimas - A7-0144/2010Pranešimas
A7-0144/2010

PRANEŠIMAS dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos institucinių aspektų

6.5.2010 - (2009/2241(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjas: Ramón Jáuregui Atondo
Nuomonės referentė(*):
Kinga Gál, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis


Procedūra : 2009/2241(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0144/2010

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos institucinių aspektų

(2009/2241(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalį, Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 216 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalį, 218 straipsnio 8 dalį ir 218 straipsnio 10 dalį ir Protokolą dėl Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalies dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK),

–   atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos 2010 m. sausio 14 d. sprendimą, kuriuo leidžiama taikyti Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnį (darbo su susijusiais komitetais procedūra)[1],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Užsienio reikalų komitetų nuomones (A6-0144/2010),

A. kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, remdamasis nuo 1970 m. gruodžio 17 d. sprendimo Internationale Handelsgesellschaft[2] ir 1974 m. gegužės 14 d. sprendimo Nold[3] nusistovėjusia teismo praktika, konstatavo, kad pagrindinės teisės sudaro neatsiejamą dalį bendrųjų teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Teismas;

B.  kadangi vykdydamas šiuos savo įgaliojimus Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vadovaujasi visoms valstybėms narėms bendromis konstitucinėmis tradicijomis ir tarptautinėmis žmogaus teisių apsaugos sutartimis, prie kurių yra prisijungusios valstybės narės, kaip antai EŽTK,

C. kadangi 1993 m. Mastrichte pasirašyta Europos Sąjungos sutartimi šios teismo praktikos esmė įtraukta į pirminę teisę,

D. kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas skiria ypatingą dėmesį Europos žmogaus teisių teismo praktikos raidai, ir tai rodo didėjantis sprendimų, kuriuose pateikiamos nuorodos į EŽTK nuostatas,

E.  kadangi Europos žmogaus teisių teismas iš principo vadovaujasi prezumpcija, kad Sąjungos valstybių narių veikla atitinka EŽTK nuostatas, kai valstybė narė tik įgyvendina Europos Sąjungos teisę,

F.  kadangi savo 1996 m. kovo 28 d. pateiktoje nuomonėje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Europos Bendrija negalėjo prisijungti prie EŽTK, prieš tai iš dalies nepakeitus Sutarties, nes bendrija neturėjo aiškių ar numanomų įgaliojimų tai padaryti,

G. kadangi prisijungiant turi būti laikomasi Lisabonos sutartyje ir jos protokoluose nustatytų ribų ir, visų pirma, Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalies bei Lisabonos sutarties Protokolo Nr. 8; kadangi šios nuostatos reiškia ne tik galimybę Sąjungai prisijungti prie sutarties, bet ir Sąjungos institucijų pareigą imtis atitinkamų veiksmų, kadangi susitarimu dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie EŽTK turi būti išlaikomi konkretūs Europos Sąjungos ypatumai ir Europos Sąjungos teisės ypatumai,

H. kadangi sudarius Protokolą Nr. 14, kuriuo iš dalies keičiama EŽTK, Sąjunga įgijo galimybę prisijungti prie EŽTK valstybių narių, kurios jau yra EŽTK šalys, vardu, ir kadangi dėl prisijungimo sąlygų ir tvarkos turi susitarti Sąjunga ir valstybės narės, kurios jau yra EŽTK šalys, prisijungimo metu,

I.   kadangi šiame susitarime taip pat turėtų būti aptarti administraciniai ir techniniai klausimai, pavyzdžiui, principas dėl Sąjungos įnašo prisidedant prie Europos žmogaus teisių teismo veiklos išlaidų padengimo; kadangi reikia numatyti Europos žmogaus teisių teismo autonominio biudžeto sukūrimą, siekiant palengvinti atitinkamų įnašų nustatymą,

J.   kadangi prisijungdama prie EŽTK Sąjunga bus įtraukta į šios konvencijos pagrindinių teisių apsaugos sistemą ir galės naudotis vidinę šių teisių apsaugą, kurią užtikrina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, papildančia išorine tarptautinio pobūdžio apsaugos institucija,

K. kadangi EŽTK plėtojama ne tik papildomais protokolais, bet ir kitomis konvencijomis, chartijomis, susitarimais ir todėl yra nuolat plėtojama žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos sistema,

1.  pabrėžia šias pagrindines priežastis, dėl kurių Sąjunga turėtų prisijungti prie EŽTK:

–   narystė – tai pažanga vykdant Europos integracijos procesą, taip žengiamas žingsnis į priekį siekiant politinės Sąjungos,

–   Sąjungos pagrindinių teisių apsaugos sistemą papildo ir stiprina į jos pirminę teisę įtraukta Pagrindinių teisių chartija, o jos prisijungimas prie EŽTK duos stiprų ženklą, kad Sąjunga veikia išvien su Europos Tarybai priklausančiomis šalimis ir jos visai Europai taikoma žmogaus teisių sistema; be to, šis prisijungimas sustiprins Sąjungos patikimumą trečiųjų šalių akyse, iš kurių ji dvišaliuose santykiuose nuolat reikalauja laikytis EŽTK,

–   prisijungimas prie EŽTK užtikrins piliečiams apsaugą nuo Sąjungos veiksmų, analogišką tai, kuria jie jau naudojasi visų valstybių narių atžvilgiu. Tai yra ypač svarbu, kadangi valstybės narės perdavė Sąjungai svarbius įgaliojimus,

–   ES ir EŽTK teisės sistemų, teisės aktų ir teismų praktikos derinimas žmogaus teisių srityje prisidės prie darnios dviejų Europos teismų raidos žmogaus teisių srityje, ypač dėl išaugusio dialogo ir bendradarbiavimo poreikio, ir taip bus sukurta vientisa sistema, kurioje du teismai dirbs vienu metu,

–   prisijungimu taip pat bus iš dalies atlyginta tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencija šiek tiek apribota užsienio ir saugumo politikos bei policijos ir saugumo politikos klausimų atžvilgiu, nes bus vykdoma naudinga visos ES veiklos išorės teisminė priežiūra,

–   prisijungimas jokiu būdu nekels abejonių dėl Sąjungos teisės savarankiškumo, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismas liks vienintelis aukščiausias teismas, sprendžiantis klausimus, susijusius su Sąjungos teise ir jos aktų galiojimu, o Europos žmogaus teisių teismas turi būti laikomas instancija, atliekančia išorinę Sąjungos prisiimtų įsipareigojimų, kylančių iš jos prisijungimo prie EŽTK, laikymosi priežiūrą; du Europos teismai turi būti susieti ne hierarchiniu, bet specializacijos santykiu; Europos Sąjungos Teisingumo Teismas tuomet turės statusą, analogišką tam, kurį dabar turi valstybių narių aukščiausieji teismai Europos žmogaus teisių teismo atžvilgiu;

2.  primena, kad prisijungimas, pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį ir protokolą Nr. 8, nenumato jokių Sąjungos galių išplėtimo, nesukuria bendrosios Sąjungos kompetencijos žmogaus teisių srityje, be to, remiantis Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalimi ir 6 straipsnio 3 dalimi, turi būti išlaikytos valstybių narių konstitucinės tradicijos ir tapatybė;

3.  tvirtina, kad pagal Lisabonos sutarties protokolo Nr. 8 2 straipsnį Sąjungos prisijungimu prie EŽTK turėtų būti užtikrinama, kad susitarimas nedarytų poveikio valstybių narių ypatingai vidaus padėčiai EŽTK ir jos protokolų bendrai paėmus atžvilgiu, taip pat galimų nukrypstančių priemonių ir išlygų, kurias numatė konkrečios valstybės narės, atžvilgiu, ir tokios aplinkybės neturėtų daryti poveikio Sąjungos pozicijai EŽTK atžvilgiu;

4.  pažymi, kad EŽTK sistema buvo papildyta daugeliu papildomų protokolų, susijusių su teisių, kurių neapima EŽTK, apsauga, ir rekomenduoja Komisijai suteikti įgaliojimus taip pat derėtis dėl prisijungimo prie visų protokolų, susijusių su teisėmis, kurios atitinka Pagrindinių teisių chartijos teises (1, 4, 6, 7, 12 ir 13 straipsniai), ir siūlo tai padaryti neatsižvelgiant į tai, ar juos ratifikavo Europos Sąjungos valstybės narės;

5.  pabrėžia, kad, turint mintyje, jog ES prisijungimas prie EŽTK yra nevalstybinio subjekto prisijungimas prie valstybėms sukurtos teisinės priemonės, Europos Sąjungos prisijungimas prie konvencijos turėtų vykti nekeičiant konvencijos požymių ir stengiantis kuo mažiau pakeisti jos teismų sistemą; mano, kad siekiant užtikrinti bylų šalių iš ES ir trečiųjų šalių interesus, pirmenybę svarbu teikti tokioms prisijungimo sąlygoms, kurios mažiausiai veiks Europos žmogaus teisių teismo darbą;

6.  pabrėžia, kad, šalia politinio įsipareigojimo, itin svarbu į pagrindinius techninius klausimus rasti tinkamus atsakymus ir sprendimus, kad ES prisijungimu prie EŽTK būtų galima pasinaudoti siekiant naudos piliečiams; atkreipia dėmesį į tai, kad neišspręsti ir neaiškūs aspektai gali sukelti painiavos ir grėsmės pačiam prisijungimo prie Konvencijos tikslui; vis dėlto pabrėžia, kad techninės kliūtys neturėtų vėlinti proceso;

7.  pabrėžia, kad prisijungdama prie EŽTK Sąjunga netampa Europos Tarybos nare, bet tam tikras Sąjungos dalyvavimas EŽTK organuose yra būtinas, kad būtų užtikrinta gera Sąjungos integracija į konvencijos sistemą, ir todėl Sąjunga turėtų joje turėti tam tikras teises, visų pirma:

   teisę pateikti trijų kandidatų sąrašą teisėjo pareigoms, kurių vienas išrenkamas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje nuo Sąjungos ir dalyvauja Teismo darbe lygiomis teisėmis su kitais teisėjais, remiantis EŽTK 27 straipsnio 2 dalimi; kadangi Europos Parlamentas prisideda sudarant kandidatų sąrašą pagal procedūrą, panašią į nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnyje dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų skyrimo, arba pagal į Europos Komisijos kandidatų klausymus panašią procedūrą,

–   teisę per Europos Komisiją dalyvauti ir ES vardu balsuoti Ministrų komiteto posėdžiuose, kai šis vykdo Europos žmogaus teisių teismo sprendimų vykdymo kontrolės organo veiklą arba kai sprendžia dėl reikalingumo prašyti Teismo nuomonės, taip pat teisę būti atstovaujamai Vadovaujančiame žmogaus teisių komitete (pagalbiniame Ministrų komiteto organe),

–   teisę Europos Parlamentui skirti / siųsti tam tikrą skaičių atstovų į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, kai ši renka teisėjus į Europos žmogaus teisių teismą;

8.  mano, kad prisijungiant prie EŽTK valstybės narės tarp savęs ir abipusiuose santykiuose su Sąjunga turėtų įsipareigoti nesikreipti dėl padaryto tarpvalstybinio nuostatų pažeidimo pagal EŽTK 33 straipsnį, kai veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kreipiamasi, patenka į Europos Sąjungos teisės taikymo sritį, kadangi tai prieštarautų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 344 straipsniui;

9.  mano, kad didžiausia ES prisijungimo prie EŽTK pridėtinė vertė yra ta, kad asmenys galės kreiptis į teismą dėl veiksmų, kurių imasi Sąjungos institucijos ar valstybės narės, įgyvendindamos ES teisės aktus, ir kad todėl bet koks fizinio ar juridinio asmens pareiškimas dėl Sąjungos institucijos ar organo veiksmo ar pažeidimo turi būti nukreiptas išskirtinai prieš ją pačią; taip pat bet koks skundas, kurio pagrindas yra priemonė, kuria valstybė narė įgyvendina Sąjungos teisę, turi būti nukreiptas iškirtinai prieš valstybę narę, nepažeidžiant principo, kad, esant kokiai nors abejonei dėl atsakomybės pasidalijimo būdo, pareiškimas gali būti pateiktas vienu metu prieš Sąjungą ir valstybę narę;

10. mano, kad stengiantis išnaudoti visas įmanomas vidaus teisinės gynybos priemones, atsižvelgiant į EŽTK 35 straipsnį, pareiškėjas turi būti išnaudojęs atitinkamos valstybės teismines priemones ir galimybę kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Liuksemburgo teismą; ši sąlyga laikoma įvykdyta, kai nacionalinis teismas, gavęs pareiškėjo prašymą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo, nemano, kad tikslinga atlikti šią procedūrą;

11. pabrėžia, kad ES prisijungus prie Europos žmogaus teisių konvencijos gali pasirodyti, kad kai kurios bylos patenka į abiejų – Europos žmogaus teisių teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo – teismų jurisdikciją ir nurodo, kad turėtų būti neleidžiama tokias bylas iškelti dviejuose teismuose;

12. mano esant tinkama, kad, siekiant tinkamai vykdyti teisingumą ir nepažeidžiant EŽTK 36 straipsnio 2 dalies, visose Europos žmogaus teisių teisme iškeltose bylose prieš valstybę narę, galinčiose iškelti Sąjungos teisės klausimų, Sąjunga galėtų dalyvauti kaip viena iš atsakovų ir kad visose bylose iškeltose Sąjungai, tokiomis pat sąlygomis, kiekviena valstybė narė galėtų dalyvauti kaip viena iš atsakovų; ši galimybė turi būti aiškiai ir pakankamai išsamiai nustatyta pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties nuostatas;

13. bendro atsakovo instituto patvirtinimas neturėtų užkirsti kelio kitoms netiesioginėms teisėms, nurodytoms EŽTK (36 straipsnio 1 dalis), pvz., Sąjungos teisei įsitraukti į bylą kaip trečiajai šaliai visais atvejais, kai ES piliečiai pateikia skundą;

14. mano, kad atsižvelgiant į tai, kad Europos žmogaus teisių teismas pripažino ne teritorinį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymą, Europos Sąjunga turi stengtis visapusiškai vykdyti šį įsipareigojimą savo išorės santykiuose ir veikloje;

15. mano, kad būtų neišmintinga įforminti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo santykius įvedant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą pastarajame teisme arba įsteigiant organą ar grupę, kurie priimtų sprendimą, kai vienas iš teismų numato priimti EŽTK interpretaciją, neatitinkančią kito teismo interpretacijos; taigi primena Europos Sąjungos sutarties Deklaraciją Nr. 2 dėl 6 straipsnio 2 dalies, kurioje pažymima, kad tarp Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo vyksta nuolatinis dialogas, o Sąjungos prisijungimas prie EŽTK šį dialogą galėtų sustiprinti;

16. aiškiai suvokia, kad Europos žmogaus teisių teismas gali rasti pažeidimą byloje, kurioje sprendimą jau yra priėmęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir pabrėžia, kad tai jokiu būdu nekelia abejonių dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo patikimumo kaip pagrindinio ES teismų sistemos teisėjo;

17. pabrėžia, kad prisijungus prie EŽTK, ši konvencija nustatys būtiniausios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Europoje apsaugos standartus, kurie iš esmės būtini tais atvejais, kai pagal EŽTK suteikiama apsauga yra viršesnė už suteikiamą ES; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal EŽTK didinama Chartijoje įtvirtintų teisių, kurioms taikoma konvencija, apsauga ir kad Chartijoje įtvirtinamos kitos teisės ir principai, kurie įtraukti ne į EŽTK, bet į ją papildančius protokolus ir susijusias priemones;

18. primena, kad pagarbos žmogaus teisėms – pamatinės ES vertybės, įtvirtintos jos steigimo sutartyje, – skatinimas yra bendras jos santykių su trečiosiomis šalimis pagrindas; todėl laikosi nuomonės, kad minėtasis prisijungimas padės sustiprinti piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga ir padidins pasitikėjimą Sąjunga bendraujant su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais; be to, pabrėžia, kad vienodas ir visapusiškas Pagrindinių teisių chartijos taikymas ES lygmeniu yra taip pat labai svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų pasitikima Europos Sąjunga šiame dialoge;

19. pažymi, kad EŽTK atlieka svarbų vaidmenį interpretuojant Pagrindinių teisių chartiją, kadangi teisės, užtikrinamos chartijos ir atitinkančios teises, pripažįstamas EŽTK, turi būti interpretuojamos pagal pastarąją, ir kad pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 3 dalį EŽTK yra įkvėpimo šaltinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismui formuluojant bendruosius Sąjungos teisės principus; taip pat pažymi, kad pagal 53 EŽTK straipsnį jokia konvencijos nuostata negali būti suprantama kaip ribojanti ar neigiamai veikianti teises, pripažįstamas Pagrindinių teisių chartijos, todėl pastaroji išlaiko visą teisinę galią;

20. pabrėžia EŽTK ir Europos žmogaus teisių teismo praktikos svarbą kuriant dabartinių ir būsimų ES veiksmų piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų srityse teisinę sistemą ir gaires, ypač turint mintyje tai, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir patvirtinus Stokholmo programą pradedama vykdyti naujų formų integracija ir derinimas, susiję su piliečių laisvėmis, teisingumu ir vidaus reikalais;

21. pabrėžia, kad prisijungimas prie konvencijos visų pirma padės kurti darnesnę žmogaus teisių sistemą Europos Sąjungoje; mano, kad prisijungimas prie konvencijos sustiprins piliečių pasitikėjimą ES žmogaus teisių apsaugos srityje – užtikrins visapusę ir veiksmingą pagarbą pagrindinėms teisėms visais ES teisės normų vykdymo atvejais;

22. pabrėžia, kad prisijungus prie konvencijos gali būti, jog Europos žmogaus teisių teismui sprendžiant su EŽTK susijusius klausimus jo kompetencija negalės būti užginčyta remiantis ES teisės vidaus struktūra; taip pat pabrėžia, kad Europos žmogaus teisių teismo kompetencija neturi apsiriboti tik Europos piliečiais ar geografine Europos Sąjungos teritorija (pvz., kai kalbama apie misijas ar delegacijas);

23. pažymi, kad ES prisijungus prie EŽTK, atsiras dar viena žmogaus teisių apsaugos priemonė – galimybė pateikti skundą Europos žmogaus teisių teismui dėl kurios nors iš ES institucijų arba valstybių narių veiksmų arba neveikimo įgyvendinant ES teisės normas srityje, kurią kartu reglamentuoja ir EŽTK; tačiau pabrėžia, kad tai nekeičia dabartinės Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijos sistemos ir Europos žmogaus teisių teismo sistemos, ir kad prieš teikiant bet kokį skundą pirma turės būti įvykdytas reikalavimas išnaudoti visas vidaus teisės gynimo priemones; ragina išnagrinėti prašymus ir skundus per pagrįstą laikotarpį; ragina Komisiją konsultuojantis su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu ir Europos žmogaus teisių teismu pateikti nuorodas, kas yra tinkama Sąjungos vidaus teisės gynimo priemonė ir kas yra prejudicinio sprendimo priėmimas pagal ES teisę; pabrėžia, kad šiomis sąlygomis bus būtina užtikrinti, kad valstybių narių teismai perduotų bylas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, jeigu aišku, kad jose nagrinėjami pagrindinių teisių klausimai;

24. pabrėžia, kad prisijungimas prie konvencijos kartu pareikalaus glaudesnio nacionalinių teismų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo bendradarbiavimo saugant pagrindines teises; pažymi, kad abiejų Europos teismų bendradarbiavimas paskatins plėtoti darnesnę teismų praktiką žmogaus teisių srityje;

25. teigiamai vertina ir tai, kad EŽTK 1 straipsniu būtų užtikrinama apsauga ne tik ES piliečiams ir kitiems asmenims Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir visiems Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausantiems asmenims už jos teritorijos ribų;

26. suvokia, kad prisijungimas prie konvencijos pats savaime neišspręs ypatingai rimtų problemų, su kuriomis susiduria EŽTK sistema, t. y., viena vertus, dėl pernelyg didelio darbo krūvio, ypatingai išaugus individualių pareiškimų skaičiui ir, kita vertus, dėl Teismo struktūros ir veikimo reformos, siekiant susitvarkyti su šiuo darbo krūviu; pažymi, kad Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad jis veikia sudėtingoje teisinėje ir politinėje aplinkoje, ir pažymi, kad Protokolo Nr. 14 įsigaliojimas 2010 m. birželio 1 d. išties padės sumažinti nebaigtų procedūrų skaičių, bet jų visų neužbaigs; pabrėžia Interlakeno deklaracijos svarbą atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo reformą, visų pirma atkreipiant dėmesį į minėtos deklaracijos 4 dalį, kurioje tinkamai pažymima, kad reikia vienodai ir griežtai taikyti su Teismo priimtinumu ir jurisdikcija susijusius kriterijus;

27. mano, kad būtina išsaugoti Europos žmogaus teisių teismo nepriklausomybę darbuotojų ir biudžeto politikos atžvilgiu;

28. atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, atsižvelgiant į Sąjungos prisijungimo prie EŽTK konstitucinę svarbą, kelia jam griežtas sąlygas: Taryba turi vienbalsiai priimti sprendimą dėl susitarimo sudarymo po Europos Parlamento pritarimo, o susitarimas įsigalioja tik po to, kai kiekviena valstybė narė jam pritaria pagal joje galiojančią konstitucinę tvarką;

29. ragina ES valstybių narių nacionalinius parlamentus aiškiai parodyti norą ir pasirengimą lengvinti prisijungimo procesą įtraukiant nacionalinius teismus ir Teisingumo ministerijas;

30. pažymi, kad Sąjungos prisijungimas prie EŽTK reiškia, jog ES pripažįsta visą žmogaus teisių apsaugos sistemą, kuri buvo plėtojama ir yra kodifikuota daugelyje kitų Europos Tarybos dokumentų ir organų; šiuo požiūriu Sąjungos prisijungimas prie EŽTK yra pirmas esminis žingsnis, kuris vėliau turėtų būti papildytas, be kitų veiksmų, Sąjungos prisijungimu prie Europos socialinės chartijos, pasirašytos Turine 1961 m. spalio 18 d. ir peržiūrėtos Strasbūre 1996 m. gegužės 3 d., atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijoje ir Sąjungos socialinėje teisėje įtvirtintus pasiekimus;

31. ragina Europos Sąjungą prisijungti prie Europos Tarybos organų, pvz., prie Europos komiteto prieš kankinimą, Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija ir Europos veiksmingo teisingumo komisijos (angl. CEPEJ); taip pat pabrėžia, jog būtina, kad Sąjunga dalyvautų žmogaus teisių komisaro, Europos socialinių teisių komiteto, Socialinės chartijos tarpvyriausybinio komiteto ir Europos migracijos komiteto darbe, ir ragina jį tinkamai informuoti apie šių organų išvadas ir priimamus sprendimus;

32. laikosi nuomonės, kad piliečių, demokratijos ir žmogaus teisių labui Europoje ir Europos Sąjungoje ir siekiant, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos ir jų būtų paisoma, reikėtų stiprinti Europos Sąjungos institucijų ir specialiųjų Europos Tarybos organų bendradarbiavimą siekiant prisidėti prie didesnės darnos ir didesnio papildomumo žmogaus teisių srityje visos Europos mastu;

33. siekdamas perduoti prisijungimo prie konvencijos pridėtinę vertę piliečiams, siūlo Europos Tarybai ir ES parengti gaires, kuriose būtų aiškiai išdėstyti visi prisijungimo prie Konvencijos padariniai ir poveikis; tvirtina, kad Komisija ir valstybės narės turėtų teikti ES piliečiams informaciją siekdamos užtikrinti, kad jie visiškai įsisąmonintų, kas yra papildoma priemonė ir kaip ja tinkamai naudotis;

34 pabrėžia, kad svarbu turėti neoficialią instituciją, kuri koordinuotų Europos Parlamento ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos informacijos dalijimąsi;

35. pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog prisijungimas prie EŽTK svarbus ne tik ES institucijoms, bet ir Sąjungos piliečiams, reikia konsultuotis su Europos Parlamentu ir jį įtraukti į procesą vedant derybas, taip pat nedelsiant suteikti išsamią informaciją visais derybų etapais, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 218 straipsnio 10 dalyje;

36. teigiamai vertina Ispanijos, šiuo metu Tarybai pirmininkaujančios valstybės, įsipareigojimą prisijungimą prie konvencijos laikyti skubiu klausimu ir Europos Tarybos teigiamą požiūrį ir norą bendradarbiauti šiuo aspektu; ragina pirmininkausiančias valstybes Belgiją ir Vengriją visomis išgalėmis stengtis kuo greičiau, kuo paprasčiau ir kuo priimtiniau užbaigti prisijungimo prie konvencijos procedūras, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų kuo greičiau turėti naudos dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie EŽTK;

37. atsižvelgdamas į svarbų vaidmenį, kuris pagal Lisabonos sutartį suteikiamas Europos Parlamentui pasirašant susitarimą dėl prisijungimo, primygtinai reikalauja, kad Europos Parlamentas būtų tinkamai informuojamas apie prisijungimo prie EŽTK derybų įgaliojimų apibrėžimą ir įtraukiamas glaudžiai bendradarbiauti vykstant išankstinėms diskusijoms ir derantis dėl konvencijos teksto, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio nuostatomis;

38. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

  • [1]  Pirmininkų sueigos posėdžio protokolas, PE 432.390/CPG, 9.1 punktas.
  • [2]  Teismo bylų rinkinys, 1970 m., p. 1125.
  • [3]  Teismo bylų rinkinys, 1974 m., p. 491.

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (*) (27.4.2010)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos institucinių aspektų
(2009/2241(INI))

Nuomonės referentė (*): Kinga Gál

(*)       Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis.

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Lisabonos sutartyje įtvirtintą svarbų laimėjimą – tai, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija) tapo privaloma, ir tai, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalį ES įpareigota prisijungti prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija); taip pat teigiamai vertina tai, kad netrukus, kaip numatoma 2010 m. birželio 1 d., įsigalios Konvencijos Protokolas Nr. 14, pagal kurį ES gali prie jos prisijungti;

2.  pažymi, kad nors visos valstybės narės jau ratifikavo Konvenciją, ES, kaip teisės subjekto, prisijungimas prie Konvencijos nepakeis valstybių narių statuso pagal Konvenciją, kaip numatyta Lisabonos sutarties Protokole Nr. 8; mano, kad tai bus postūmis, kuris buvo planuotas beveik dešimtmetį ir kuris turės didžiulę politinę ir teisinę svarbą kuriant žmogaus teisių erdvę visame žemyne bei sustiprins ES ir „plačiosios Europos“ ryšius, suteiks žmogaus teisių apsaugai visoje Europoje naujos dinamikos; mano, kad prisijungimas prie Konvencijos turėtų prisidėti prie viso pasaulio pasitikėjimo ES žmogaus teisių apsaugos srityje padidinimo;

3.  pabrėžia Konvencijos ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktikos svarbą kuriant dabartinių ir būsimų ES veiksmų piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų srityse teisinę sistemą ir gaires, ypač turint mintyje tai, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir patvirtinus Stokholmo programą pradedama vykdyti naujų formų integracija ir derinimas, susiję su piliečių laisvėmis, teisingumu ir vidaus reikalais;

4.  pabrėžia, kad prisijungimas prie Konvencijos visų pirma padės kurti darnesnę žmogaus teisių sistemą ES; mano, kad prisijungimas prie Konvencijos sustiprins piliečių pasitikėjimą ES žmogaus teisių apsaugos srityje – užtikrins visapusę ir veiksmingą pagarbą pagrindinėms teisėms visais ES teisės normų vykdymo atvejais;

5.  pabrėžia, kad prisijungus prie Konvencijos gali būti, jog EŽTT sprendžiant su Konvencija susijusius klausimus jo kompetencija negalės būti užginčyta remiantis ES teisės vidaus struktūra; taip pat pabrėžia, kad EŽTT kompetencija neturi apsiriboti tik Europos piliečiais ar geografine Europos Sąjungos teritorija (pvz., kai kalbama apie misijas ar delegacijas);

6.  pabrėžia, kad prisijungus prie Konvencijos, ši Konvencija nustatys būtiniausios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Europoje apsaugos standartus, kurie iš esmės būtini tais atvejais, kai pagal Konvenciją suteikiama apsauga yra viršesnė už suteikiamą ES; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Konvenciją didinama Chartijoje įtvirtintų teisių, kurioms taikoma Konvencija, apsauga ir kad Chartijoje įtvirtinamos kitos teisės ir principai, kurie įtraukti ne į Konvenciją, bet į ją papildančius protokolus ir susijusias priemones;

7.  pažymi, kad ES prisijungus prie Konvencijos, atsiras dar viena žmogaus teisių apsaugos priemonė – galimybė pateikti skundą EŽTT dėl kurios nors iš ES institucijų arba valstybių narių veiksmų arba neveikimo įgyvendinant ES teisės normas srityje, kurią kartu reglamentuoja ir Konvencija; tačiau pabrėžia, kad tai nekeičia dabartinės Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ETT) jurisdikcijos sistemos ir Europos žmogaus teisių teismo sistemos, ir kad prieš teikiant bet kokį skundą pirma turės būti įvykdytas reikalavimas išnaudoti visas vidaus teisės gynimo priemones; ragina išnagrinėti prašymus ir skundus per pagrįstą laikotarpį; ragina Komisiją konsultuojantis su ETT ir EŽTT pateikti nuorodas, kas yra tinkama Sąjungos vidaus teisės gynimo priemonė ir kas yra prejudicinis sprendimo priėmimas pagal ES teisę; pabrėžia, kad šiomis sąlygomis bus būtina užtikrinti, kad valstybių narių teismai perduotų bylas ETT, jeigu aišku, kad jose nagrinėjami pagrindinių teisių klausimai;

8.  pabrėžia, kad prisijungimas prie Konvencijos kartu pareikalaus glaudesnio nacionalinių teismų, ETT ir EŽTT bendradarbiavimo saugant pagrindines teises; pabrėžia, kad abiejų Europos teismų bendradarbiavimas paskatins plėtoti darnesnę teismų praktiką žmogaus teisių srityje;

9.  pažymi, kad liko neišspręsta ir, remiantis įgaliojimais, kurie bus suteikti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį, bei vedant derybas su Europos Taryba dėl prisijungimo prie Konvencijos, turės būti išspręsta nemažai teisinių, techninių ir institucinių klausimų; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad:

–   prisijungimo prie Konvencijos mastas būtų tiksliai apibrėžtas įgaliojime; ES taip pat turėtų prisijungti bent jau prie visų tų papildomų Konvencijos protokolų, kurių nuostatos papildo Konvencijoje įtvirtintas teises ir kuriuos jau ratifikavo visos ES valstybės narės – taigi jie jau sudaro ES žmogaus teisių teisės normų dalį; atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina valstybes nares ratifikuoti visus tuos papildomus Konvencijos protokolus, kuriuose minimos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos teisės, taigi jos atitinkamai taikomos ES; be to, reikėtų atsižvelgti į prisijungimą prie persvarstytos Europos socialinės chartijos ir kitų susijusių Europos Tarybos žmogaus teises reglamentuojančių sutarčių;

–   ES būtų tinkamai atstovaujama ir kad ji dalyvautų Europos Tarybos institucijų veikloje; nors prisijungusi prie Konvencijos ES netaps Europos Tarybos nare, jai bus atstovaujama visose žmogaus teisių institucijose, kuriose prisijungus prie Konvencijos nagrinėjami su ES susiję klausimai, (pvz., CPT, ECRI, CEPEJ ir CDDH), ir Ministrų komitete (bent jau prižiūrint, kaip vykdomi su ES žmogaus teisių klausimais susiję sprendimai), o Europos Parlamentas dalyvauja ir jam atstovaujama renkant EŽTT teisėją – ES lygmeniu, jeigu į postą skiriamas ES kandidatas, ir Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, jeigu teisėjas renkamas;

–   ETT ir EŽTT ryšiai būtų aiškiai apibrėžti siekiant, kad abu teismai būtų pakankamai lankstūs ir galėtų nustatyti, kaip geriausia bendradarbiauti, kad būtų užmegztas nuolatinis, glaudesnis dialogas ir, be to, būtų galima padėti plėtoti pirmiau minėtą teismų praktikos sistemą;

–   problemos, su kuriomis susiduria EŽTT, būtų sprendžiamos ir mažinamos ES teikiant pagalbą; ES prisijungimas prie Konvencijos, užuot silpninęs jos veiksmingumą, turėtų padėti sukurti tobulesnę sistemą; siekiant išvengti EŽTT perkrovos pakartotiniais prašymais ar pavedimais nagrinėti bylas, ES ir jos valstybės narės, taikydamos subsidiarumo principą, nustatytą 1969 m. Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės, užtikrintų, jog būtų paisoma žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ir kad vidaus teisės gynimo priemonės būtų veiksmingos; ES prisijungimas prie Konvencijos sutaptų su EŽTT reforma – o tai labai svarbu;

10. pabrėžia, kad, be politinio įsipareigojimo, itin svarbu į pagrindinius techninius klausimus rasti tinkamus atsakymus ir sprendimus, kad ES prisijungimu prie Konvencijos būtų galima pasinaudoti siekiant naudos piliečiams; pabrėžia, kad neišspręsti ir neaiškūs aspektai gali sukelti painiavos ir grėsmės pačiam prisijungimo prie Konvencijos tikslui; vis dėlto pažymi, kad neturėtų būti leista, jog dėl techninių kliūčių procesas vyktų lėčiau;

11. pabrėžia, kad, kadangi prisijungimas prie Konvencijos svarbus ne tik ES institucijoms, bet ir Sąjungos piliečiams, reikia konsultuotis su Europos Parlamentu ir įtraukti jį į procesą vedant derybas, taip pat nedelsiant pranešti ir suteikti išsamią informaciją visais derybų etapais, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 218 straipsnio 10 dalyje;

12. pabrėžia, kad svarbu turėti neoficialią instituciją, kuri koordinuotų Europos Parlamento ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos dalijimąsi informacija;

13. siekdamas atkreipti piliečių dėmesį į prisijungimo prie Konvencijos pridėtinę vertę, siūlo Europos Tarybai ir ES apsvarstyti galimybę parengti gaires, kuriose būtų aiškiai išdėstyti visi prisijungimo prie Konvencijos padariniai ir poveikis; tvirtina, kad Komisija ir valstybės narės turėtų teikti ES piliečiams informaciją siekdamos užtikrinti, kad jie visiškai įsisąmonintų, kas yra papildoma priemonė ir kaip ja tinkamai naudotis;

14. teigiamai vertina Ispanijos, šiuo metu Tarybai pirmininkaujančios valstybės, įsipareigojimą prisijungimą prie Konvencijos laikyti skubiu klausimu ir Europos Tarybos teigiamą požiūrį ir norą bendradarbiauti šiuo aspektu; ragina pirmininkausiančias valstybes Belgiją ir Vengriją visomis išgalėmis stengtis kuo greičiau, kuo paprasčiau ir kuo priimtiniau užbaigti prisijungimo prie Konvencijos procedūras, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų kuo greičiau turėti naudos dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie EŽTK;

15. pabrėžia, kad ES prisijungus prie Europos žmogaus teisių konvencijos gali pasirodyti, kad kai kurios bylos patenka į abiejų – Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ETT) – teismų jurisdikciją ir nurodo, kad turėtų būti neleidžiama tuo pačiu metu tokias bylas iškelti abiejuose teismuose.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.4.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Roberta Angelilli, Vilija Blinkevičiūtė, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Simon Busuttil, Philip Claeys, Carlos Coelho, Cornelis de Jong, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Cornelia Ernst, Hélène Flautre, Kinga Gál, Kinga Göncz, Sylvie Guillaume, Ágnes Hankiss, Anna Hedh, Sophia in ‘t Veld, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Clemente Mastella, Louis Michel, Claude Moraes, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Renate Sommer, Rui Tavares, Wim van de Camp, Axel Voss, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexander Alvaro, Edit Bauer, Anna Maria Corazza Bildt, Ioan Enciu, Nadja Hirsch, Franziska Keller, Petru Constantin Luhan, Mariya Nedelcheva, Norica Nicolai, Cecilia Wikström

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (19.3.2010)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos institucinių aspektų
(2009/2241(INI))

Nuomonės referentas: Cristian Dan Preda

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  su džiaugsmu pritaria būsimam Europos Sąjungos prisijungimui prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nes tai yra puiki istorinė galimybė koordinuoti bendrą žmogaus teisių erdvę visame žemyne ir Europos Sąjungoje ir taip sudaryti sąlygas Europos Sąjungos ir valstybių narių piliečiams vienodai apsaugoti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įdiegti papildomą žmogaus teisių išorės kontrolės sistemą Europos Sąjungoje ir užtikrinti Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikos darnų plėtojimą;

2.  primena, kad pagarbos žmogaus teisėms – pamatinės ES vertybės, įtvirtintos jos steigimo sutartyje – skatinimas yra bendras jos santykių su trečiosiomis šalimis pagrindas; todėl laikosi nuomonės, kad minėtasis prisijungimas padės sustiprinti piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga ir padidins pasitikėjimą Sąjunga bendraujant su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais; be to, pabrėžia, kad vienodas ir visapusiškas Pagrindinių teisių chartijos taikymas ES lygmeniu yra taip pat labai svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų pasitikima Europos Sąjunga šiame dialoge;

3.  teigiamai vertina dvigubų standartų panaikinimą Europos Sąjungos žmogaus teisių politikoje, nes prieš prisijungimą ES nebuvo teisiškai įpareigota gerbti žmogaus teises, o po prisijungimo bus vykdoma išorinė teisminė ES aktų kontrolė tikrinant, ar Europos Sąjungos teisės aktai suderinami su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija;

4.  atkreipia dėmesį į papildomą penkių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolų naudą, nes užtikrinamos ir apsaugomos tam tikros teisės ir laisvės konvencijos taikymo srityje ir už jos ribų, o Europos žmogaus teisių teismui suteikiama kompetencija teikti patariamąsias nuomones; mano, kad Europos Sąjunga, prisijungdama prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, turėtų prisijungti ir prie konvencijos protokolų bei prie 1961 m. priimtos Europos socialinės chartijos ir prie peržiūrėtos Socialinės chartijos; nepaisydamas Lisabonos sutarties protokolo Nr. 8 2 straipsnio, ragina to dar nepadariusias valstybes nares kuo skubiau pasirašyti ir ratifikuoti skirtingus prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pridedamus protokolus, atsižvelgiant į jų nuolat pabrėžiamą įsipareigojimą laikytis demokratijos ir teisinės valstybės vertybių bei principų savo valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje;

5.  teigiamai vertina ir tai, kad EŽTK 1 straipsniu būtų užtikrinama apsauga ne tik ES piliečiams ir kitiems asmenims Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir visiems Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausantiems asmenims už jos teritorijos ribų;

6.  primena, kad pagal Lisabonos sutarties protokolą Nr. 8 reikia nustatyti aiškų mechanizmą, kuris būtinas norint užtikrinti, kad ne valstybių narių ieškiniai ir asmenų skundai būtų deramai pateikiami valstybėms narėms ir (arba) Sąjungai;

7.  pabrėžia, kad, kai pateikiamas ieškinys pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 34 straipsnį, ieškovas turi būti nustatytas remiantis Europos Sąjungos teisės aktais ir vėliau kontroliuojant Teisingumo Teismui, o tai turėtų būti daroma nepažeidžiant piliečių teisių pareikšti individualius ieškinius;

8.  mano, kad dėl teisinio tikrumo ir tarptautinių santykių skaidrumo asmenys ir ne valstybės narės turėtų būti tinkamai informuojami apie klausimus, kurie priklauso valstybių narių kompetencijai, ir apie klausimus, kurie priklauso Sąjungos kompetencijai, prireikus sudarant kompetencijos deklaraciją, pridedamą prie susitarimo dėl prisijungimo; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis būtina įdiegti informavimo mechanizmą, pagal kurį būtų atsižvelgiama į tai, kad Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasiskirstymas kinta;

9.  pabrėžia, kad, kadangi ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos yra nevalstybinio subjekto prisijungimas prie valstybėms sukurtos teisinės priemonės, Europos Sąjungos prisijungimas prie konvencijos turėtų vykti nekeičiant konvencijos požymių ir stengiantis kuo mažiau pakeisti jos teismų sistemą; mano, kad, siekiant užtikrinti bylų šalių iš ES ir trečiųjų šalių interesus, pirmenybę svarbu teikti tokioms prisijungimo sąlygoms, kurios turės mažiausios įtakos Europos žmogaus teisių teismo darbo krūviui;

10. griežtai priešinasi bet kokiems būdams, skirtiems išvengti Europos žmogaus teisių teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos skirtumų, nes bylų šalims tai reikštų ilgesnę proceso trukmę;

11. pabrėžia, kad ryšiai su Europos Taryba, ypač klausimai, susiję su Europos Sąjungos dalyvavimu Ministrų Komitete ir Parlamentinėje Asamblėjoje, reguliuojami Europos Tarybos statuto, ir todėl būtina padaryti šio statuto pakeitimus arba bent jau priimti statutinę rezoliuciją, kurioje būtų pateikti siūlomi pakeitimai, kad būtų atsižvelgta į pokyčius įsigaliojus Lisabonos sutarčiai;

12. primygtinai ragina tinkamai paisyti Europos Parlamento teisės vykdyti demokratinę kontrolę skiriant Europos Sąjungos atstovus į Ministrų Komitetą ir Vadovaujantįjį žmogaus teisių komitetą ir apskritai į bet kurį Europos Tarybos organą, kuriame, kaip bus susitarta susitarime dėl prisijungimo, dalyvaus Europos Sąjunga;

13. mano, kad Parlamentas turėtų visų pirma atsižvelgti į komitetus, atsakingus už narių, kurie bus siunčiami į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, skyrimą;

14. laikosi nuomonės, kad piliečių, demokratijos ir žmogaus teisių labui Europoje ir Europos Sąjungoje ir siekiant, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos ir jų būtų paisoma, reikėtų stiprinti Europos Sąjungos institucijų ir specialiųjų Europos Tarybos organų bendradarbiavimą siekiant prisidėti prie didesnės darnos ir didesnio papildomumo žmogaus teisių srityje visos Europos mastu;

15. ragina Europos Sąjungą prisijungti prie Europos Tarybos organų, pvz., Europos komiteto prieš kankinimą, Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija ir Europos veiksmingo teisingumo komisijos (angl. CEPEJ); taip pat pabrėžia, jog būtina, kad Sąjunga dalyvautų žmogaus teisių komisaro, Europos socialinių teisių komiteto, Chartijos tarpvyriausybinio komiteto ir Europos migracijos komiteto darbe, ir ragina jį tinkamai informuoti apie šių organų išvadas ir priimamus sprendimus;

16. mano, kad, kadangi Europos žmogaus teisių teismas pripažino ne teritorinį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymą, Europos Sąjunga turi stengtis visapusiškai vykdyti šį įsipareigojimą savo išorės santykiuose ir veikloje;

17. atsižvelgdamas į svarbų vaidmenį, kuris pagal Sutartį suteikiamas Europos Parlamentui pasirašant susitarimą dėl prisijungimo, primygtinai reikalauja, kad Europos Parlamentas būtų tinkamai informuojamas apie prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos derybų įgaliojimų apibrėžimą ir įtraukiamas glaudžiai bendradarbiauti vykstant išankstinėms diskusijoms ir derantis dėl konvencijos teksto, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio nuostatomis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.3.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

57

2

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Bastiaan Belder, Elmar Brok, Michael Gahler, Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Takis Hadjigeorgiou, Heidi Hautala, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Ioannis Kasoulides, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Maria Eleni Koppa, Eduard Kukan, Alexander Graf Lambsdorff, Vytautas Landsbergis, Krzysztof Lisek, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Mario Mauro, Kyriakos Mavronikolas, Willy Meyer, Francisco José Millán Mon, Alexander Mirsky, Andreas Mölzer, María Muñiz De Urquiza, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Kristiina Ojuland, Ria Oomen-Ruijten, Pier Antonio Panzeri, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Mirosław Piotrowski, Hans-Gert Pöttering, Cristian Dan Preda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Nikolaos Salavrakos, Werner Schulz, Adrian Severin, Marek Siwiec, Charles Tannock, Zoran Thaler, Inese Vaidere, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden, Kristian Vigenin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Charalampos Angourakis, Elena Băsescu, Diogo Feio, Georgios Koumoutsakos, Emilio Menéndez del Valle, Doris Pack, Vittorio Prodi, Indrek Tarand, Alejo Vidal-Quadras, Renate Weber, Janusz Władysław Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Teresa Jiménez-Becerril Barrio

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.5.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Carlo Casini, Andrew Duff, Zita Gurmai, Gerald Häfner, Stanimir Ilchev, Ramón Jáuregui Atondo, Constance Le Grip, Morten Messerschmidt, Potito Salatto, György Schöpflin, Indrek Tarand, Rafał Trzaskowski, Luis Yáñez-Barnuevo García

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Marietta Giannakou, Enrique Guerrero Salom, Alain Lamassoure, Íñigo Méndez de Vigo, Vital Moreira, Helmut Scholz