PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Estijoje 2011 m. sausio 1 d.
4.6.2010 - (COM(2010)0239 – C7‑0131/2010 – 2010/0135(NLE)) - *
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Edward Scicluna
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Estijoje 2011 m. sausio 1 d.
(COM(2010)0239 – C7‑0131/2010 – 2010/0135(NLE))
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2010)0239),
– atsižvelgdamas į 2010 m. Komisijos parengtą konvergencijos ataskaitą dėl Estijos (COM(2010)0238) ir į 2010 m. gegužės mėn. Europos centrinio banko (ECB) parengtą konvergencijos ataskaitą,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl euro zonos plėtros[1],
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl Europos centrinio banko 2008 m. metinės ataskaitos[2],
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl pranešimo dėl 2009 m. metinio pranešimo dėl euro zonos ir viešųjų finansų[3]
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl EPS@10: pirmasis Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetis ir ateities uždaviniai[4] (rezoliucija dėl EPS@10),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją dėl konsultacijų su Europos Parlamentu metodo gerinimo Euro zonos plėtros procedūros metu[5],
– atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos centrinio banko rekomendacijos dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 10 straipsnio 2 dalies pakeitimo[6],
– atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2003/223/EB dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 10 straipsnio 2 dalies pakeitimo[7],
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0131/2010),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7‑0182/2010),
A. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 140 straipsnyje nustatyta, kad turi būti pasiektas aukštas tvarios konvergencijos lygis, remiantis kriterijais, kuriuos turi atitikti visos valstybės narės, t. y., pasiektas didelis kainų stabilumas, valstybės finansinės padėties tvarumas, Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizmo nustatytų normalių svyravimo ribų laikymasis ir valstybės narės pasiektas konvergencijos ir jos dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme patvarumas, kurį atspindi ilgalaikių palūkanų normos.
B. kadangi Estija įvykdė Mastrichto kriterijus, nustatytus SESV 140 straipsnyje ir prie Europos Sąjungos sutarties ir prie SESV pridėtame Protokole (Nr. 13) dėl konvergencijos kriterijų,
C. kadangi pranešėjas lankėsi Estijoje, norėdamas įvertinti šios šalies pasirengimą prisijungti prie euro zonos,
D. kadangi Komisija patvirtino, kad Eurostatas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Estijos statistikos tarnyba, patikrino visų aktualių duomenų, kuriuos pateikė Estijos valdžios institucijos, pagrįstumą;
1. pritaria Komisijos pasiūlymui;
2. pritaria tam, kad Estija 2011 m. sausio 1 d. įsivestų eurą;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) atliko vertinimą esant pasaulio finansų, ekonomikos ir socialinei krizei, kuri pakenkė daugelio kitų valstybių narių planams pasiekti nominalią konvergenciją;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad Estija įvykdė pagal kriterijus keliamus reikalavimus, o tai yra ryžtingų, patikimų ir ilgalaikių Estijos vyriausybės ir Estijos gyventojų pastangų rezultatas;
5. yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos ir ECB parengtose konvergencijos ataskaitose kainų stabilumo tvarumas vertinamas skirtingai;
6. pažymi, kad ECB parengtoje 2010 m. konvergencijos ataskaitoje nurodyta, jog, pasibaigus dabartiniam ekonominio prisitaikymo laikotarpiui, bus labai sunku išlaikyti infliacijos konvergenciją;
7. ragina Estijos vyriausybę ateityje, atsiradus makroekonominiam disbalansui ir kilus su kainų stabilumu susijusiai rizikai, ir toliau apdairiai taikyti fiskalinės politikos priemones ir vykdyti bendrą stabilumą skatinančią politiką;
8. ragina valstybes nares leisti Komisijai vertinti, kaip laikomasi Mastrichto kriterijų, pagal galutinius, nepriklausomus, aktualius, patikimus ir kokybiškus duomenis;
9. ragina Komisiją imituoti euro zonos pagalbos paketo poveikį Estijos biudžetui, kadangi šaliai prisijungus prie euro zonos ji taps grupės, skiriančios pagalbos lėšas, nare;
10. ragina Komisiją ir ECB apsvarstyti visus aspektus rekomenduojant galutinį Estijos kronos keitimo kursą;
11. ragina Estijos vyriausybę paspartinti praktinio pasirengimo darbus, siekiant užtikrinti sklandų valiutos keitimo procesą; ragina Estijos vyriausybę užtikrinti, kad euro įvedimas nebūtų naudojamas siekiant nuslėpti kainų augimą;
12. ragina Komisiją ir ECB pranešti Parlamentui apie veiksmus, kurių gali būti imtasi siekiant kuo labiau sumažinti dėl nedidelių palūkanų normų kilusią turto kainų infliaciją;
13. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
14. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
15. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, euro grupei ir valstybių narių vyriausybėms.
- [1] OL C 298 E, 2006 12 8, p. 249.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2010)0090.
- [3] Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2010)0072.
- [4] OL C 16 E, 2010 1 22, p. 8.
- [5] OL C 146 E, 2008 6 12, p. 251.
- [6] OL C 61 E, 2004 3 10, p. 374.
- [7] OL L 83, 2003 4 1, p. 66.
AIŠKINAMOJI DALIS
Kriterijai, susiję su euro įvedimu Estijoje 2011 m. sausio 1 d., nustatyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 140 straipsnio 1 dalyje. Konvergencijos ataskaitų, kurias turi parengti Komisija ir ECB, turiniui taikomi SESV 140 straipsnio 1 dalies ir prie Sutarčių pridedamo Protokolo dėl konvergencijos kriterijų reikalavimai. Estija šiuo metu yra „valstybė narė, kuriai taikoma išimtis“, taigi nėra euro zonos narė.
SESV sutarties 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos ir ECB parengtomis ataskaitomis, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir po svarstymo valstybių ar vyriausybių vadovų sudėties Taryboje, balsuodama dėl Komisijos pasiūlymo kvalifikuota balsų dauguma sprendžia, kuri iš valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, pagal SESV 140 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus tenkina reikalingas sąlygas, ir panaikina išimtis, taikomas atitinkamoms valstybėms narėms.
2010 m. gegužės 12 d. Komisija pasiūlė Estijai įvesti eurą 2011 m. sausio 1 d.
Europos Parlamentas turi išnagrinėti pateiktą konvergencijos ataskaitą ir pareikšti nuomonę. Nepaisant tam tikrų abejonių konkrečiais klausimais, pranešėjas rekomenduoja panaikinti išimtį nuo 2011 m. sausio 1 d.
Kalbant apie konvergencijos kriterijus, nustatytus EB sutarties 121 straipsnio 1 dalyje, ir tikslią atitiktį šiems kriterijams, ypač tam, ar pasiektas aukštas tvarios konvergencijos lygis, pranešėjas atkreipia dėmesį į šiuos aspektus:
1. Nacionalinės teisės aktų atitikimas ECB statuto 108 ir 109 straipsniams
2010 m. balandžio 22 d. Estijos parlamentui priėmus įstatymą dėl euro įvedimo, Estija visiškai atitinka visus euro įvedimo reikalavimus, nustatytus Sutartyse ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statute.
2. Didelio kainų stabilumo pasiekimas
Vertinamo laikotarpio, kuris tęsėsi nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2010 m. kovo mėn., dvylikos mėnesių vidutinė suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) infliacijos norma Estijoje buvo -0,7 proc., t. y. daug mažesnė už kainų stabilumo kriterijaus pamatinę vertę, kuri yra 1,0 proc. Manoma, kad dvylikos mėnesių vidutinė SVKI infliacijos norma per ateinančius mėnesius didės, bet tikimasi, kad tuo atveju, jei bus laikomasi rekomendacijų toliau budriai stebėti padėtį ir vykdyti apdairią politiką, Estijos kainų stabilumo rezultatai bus tvarūs.
3. Valstybės finansinės padėties tvarumas
Estijai netaikomas ES Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. Vertinamais 2009 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas buvo 1,7 proc. BVP, t. y. daug mažesnis už pamatinę vertę. Valdžios sektoriaus ir BVP santykis buvo 7,2 proc. BVP, t. y. daug mažesnis už pamatinę vertę, kuri yra 60 proc. Tokie pagirtini rezultatai pasiekti pasaulio finansų, ekonomikos ir socialinės krizės metu, kai Estijos nominalusis BVP sumažėjo 15 proc.
4. EPS valiutos kurso mechanizmo II nustatytų normalių svyravimo ribų laikymasis bent dvejus metus
Per vertinamą laikotarpį Estijos krona buvo stabili ir nenukrypo nuo savo pagrindinio kurso euro atžvilgiu, nustatyto pagal VKM II. Tai rodo, kad pagal valiutų valdybos modelį vykdoma Estijos valiutos kurso politika nepasikeitė. Be to, pagal VKM II Estija savo iniciatyva nesumažino pagrindinio savo valiutos kurso euro atžvilgiu.
5. Ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos tvarumas
Neįmanoma nustatyti rodiklio, kurį būtų galima prilyginti arba kuriuo būtų galima pakeisti ilgalaikių vyriausybės obligacijų palūkanų normas, kadangi Estijos finansų sistema pasižymi tuo, kad nėra gerai išplėtotos ilgalaikių skolos vertybinių popierių Estijos kronomis rinkos, nes valdžios sektoriaus skola nedidelė. Dėl vilčių teikiančių fiskalinių rezultatų ir šalies patikimumo atsižvelgiant į euro įvedimą sumažėjo tam tikras susirūpinimas, kuris buvo kilęs dėl pokyčių finansų rinkose vertinamo laikotarpio metu.
6. Ekonominė integracija ir konvergencija (121 straipsnio 1 dalies paskutinė dalis)
Estijos prekybos su ES šalimis apimtis beveik tris kartus viršija prekybos su trečiosiomis šalimis apimtį. Pastaroji apima prekybą su Rusija, Norvegija ir JAV. Ekonomikos pakilimo metais atsiradęs išorės disbalansas greitai sumažėjo, o bendrą einamosios ir kapitalo sąskaitos deficitą 2009 m. pakeitė didelis perviršis.
Dėl tarptautinių nuosavybės ryšių, rinkos tendencijų suartėjimo ir euro svarbos vidaus finansinėse operacijose Estijos finansų sektorius gerai integruotas į platesnį ES finansų sektorių.
Neseniai pagerėjo padėtis, susijusi su ES vidaus rinkos direktyvų perkėlimu į Estijos teisę, ir šiuo metu ši padėtis geresnė nei ES nustatytas tikslas.
Norint įsitvirtinti rinkose ir iš naujo subalansuoti ekonomiką rekomenduojama didinti konkurencingumą ir pereiti prie didesnę pridėtinę vertę sukuriančio eksporto.
7. Pastaba dėl konsultacijos su Europos Parlamentu
Nepaisant Europos Parlamento rezoliucijos dėl konsultacijų su Europos Parlamentu metodo gerinimo ir pareikštų prieštaravimų atsižvelgiant į ankstesnius keturis pranešimus dėl bendros valiutos įvedimo, pranešėjui skirtas laikas šiam pranešimui pateikti (dvi darbo dienos) po to, kai buvo paskelbtos konvergencijos ataskaitos, buvo labai trumpas norint tinkamai įvertinti konvergencijos kriterijus pagal SESV 140 straipsnyje nustatytas sąlygas. Komisija ir ECB stengėsi informuoti Parlamentą, sutikdami pasikeisti nuomonėmis mėnesį prieš paskelbiant konvergencijos ataskaitas. Vis dėlto, tinkamo tam skiriamo laiko klausimas vis dar aktualus.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
2.6.2010 |
|
|
|
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
40 2 1 |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Burkhard Balz, Godfrey Bloom, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Pascal Canfin, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Markus Ferber, Elisa Ferreira, Vicky Ford, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Enikő Győri, Liem Hoang Ngoc, Gunnar Hökmark, Othmar Karas, Jürgen Klute, Werner Langen, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Arlene McCarthy, Sławomir Witold Nitras, Ivari Padar, Rolandas Paksas, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Sophie Auconie, Elena Băsescu, Arturs Krišjānis Kariņš, Philippe Lamberts, Gay Mitchell, Catherine Stihler |
|||||