PRANEŠIMAS dėl darniojo ateities transporto

9.6.2010 - (2009/2096(INI))

Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėjas: Mathieu Grosch

Pakeitimai

• 001-003 (PDF - 100 KB)
• 001-003 (DOC - 225 KB)
• 004-005 (PDF - 93 KB)
• 004-005 (DOC - 216 KB)
• 006-006 (PDF - 98 KB)
• 006-006 (DOC - 214 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl darniojo ateities transporto

(2009/2096(INI))

Europos Parlamentas,

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnusis ateities transportas. Siekis sukurti integruotą, technologiškai pažangią ir vartotojams patogią transporto sistemą“ (COM(2009)0279),

–         atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 17 ir 18 d. pirmininkaujančios valstybės narės išvadas dėl Komisijos komunikato „Darnusis ateities transportas. Siekis sukurti integruotą, technologiškai pažangią ir vartotojams patogią transporto sistemą“ (17456/09),

–         atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Europos transporto politika 2010 m. – laikas apsispręsti“ (COM (2001)0370),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente. Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga“ (COM(2006)0314),

–         atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais (COM(2007)0140),

–         atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Išorės sąnaudų internalizavimo įgyvendinimo strategija“ (COM(2008)0435),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ekologiškas transportas“ (COM(2008)0433),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 Celsijaus laipsnių. Gairės 2020 metams ir vėliau“ (COM(2007)0002),

–         atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „TEN-T politikos peržiūra, siekiant geriau integruoto Transeuropinio transporto tinklo įgyvendinant bendrąją transporto politiką“ (COM(2009)0044),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pažangiųjų transporto sistemų diegimo Europoje veiksmų planas“ (COM(2008)0886),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES krovininio transporto darbotvarkė: našesnis, geriau integruotas ir tvaresnis krovininis transportas Europoje“ (COM(2007)0606),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Krovininio transporto logistikos veiksmų planas“ (COM(2007)0607),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Krovininio transporto logistika – tvariojo judumo pagrindas“ (COM(2006)0336),

–         atsižvelgdamas į Komisijos antrąją geležinkelių transporto rinkos plėtros priežiūros ataskaitą (COM(2009)0676),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.“ (COM(2009)0008),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą ir veiksmų planą, kuriais siekiama sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių (COM(2009)0010),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą apie trumpųjų nuotolių laivybą (COM(2004)0453),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos uostams skirtos politikos (COM(2007)0616),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirma Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita“ (COM(2007)0541),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kelių saugos veiksmų programa. Perpus sumažinti eismo įvykių keliuose aukų skaičių Europos Sąjungoje iki 2010 m.: bendra atsakomybė“ (COM(2003)0311),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kelių eismo saugumo veiksmų programa. Laikotarpio vidurio ataskaita“ (COM(2006)0074),

–         atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Nauja mobilumo mieste kultūra“ (COM(2007)0551),

–         atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Judumo mieste veiksmų planas“ (COM(2009)0490),

–         atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl „ES 2020“[1],

–         atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl trumpųjų nuotolių laivybos[2],

–         atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl Europos kelių eismo saugumo veiksmų programos: iki 2010 m. perpus sumažinti kelių eismo nelaimių aukų skaičių – bendra atsakomybė[3],

–         atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Europos kelių eismo saugos veiksmų programos vidurio laikotarpio ataskaitos[4],

–         atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente“[5],

–         atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl pirmojo geležinkelių transporto teisės aktų rinkinio įgyvendinimo[6],

–         atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl krovininio transporto logistikos Europoje – tvariojo mobilumo pagrindo[7],

–         atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl tvarios Europos transporto politikos, atsižvelgiant į Europos energetikos ir aplinkos apsaugos politikos sritis[8],

–         atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio judumo visoje Europoje. Pirmoji Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita“[9],

–         atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl krovininio transporto Europoje[10],

–         atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Europos uostams skirtos politikos[11],

–         atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl ekologiško transporto naudojimo ir išorės sąnaudų priskyrimo vidaus sąnaudoms[12],

–         atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl būsimosios transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos[13],

–         atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl pažangiųjų transporto sistemų veiksmų plano[14],

–         atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl judumo mieste veiksmų plano[15],

–         atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1070/2009, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004, (EB) Nr. 551/2004 ir (EB) Nr. 552/2004, kad būtų pagerintas Europos aviacijos sistemos veikimas ir tvarumas[16],

–         atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–         atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0189/2010),

A.       kadangi transporto sektorius yra svarbi Europos Sąjungos ir jos regionų bei miestų vystymosi dalis ir kadangi jis turi tiesioginės įtakos regionų ir miestų konkurencingumui ir socialinei sanglaudai ir dėl to itin prisideda kuriant Europos bendrąją rinką,

B.        kadangi transportui tenka Europos integracijai svarbus trigubas vaidmuo, susijęs su ekonominiu, socialiniu ir teritorinės sanglaudos aspektais,

C.       kadangi transporto sektorius daro labai didelę įtaką ekonomikos ir užimtumo politikos sritims, atsižvelgiant į tai, kad šiame sektoriuje sukuriama 10 proc. ES bendro vidaus produkto ir daugiau kaip 10 mln. darbo vietų, taigi šio sektoriaus vaidmuo įgyvendinant strategiją „ES 2020“ bus itin svarbus,

D.       kadangi transportas yra esminis Europos politikos elementas, taigi ES būtina finansinė programa, kurioje būtų atsižvelgiama į transporto politikos uždavinius ateinančiais metais, pagal kurią būtų numatyta skatinti ekonomiką artimiausiu metu, padidinti našumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ir stiprinti Europos, kaip mokslinių tyrimų vietos, vaidmenį,

E.        kadangi transporto sektorius turi didelės įtakos aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei bei sveikatai ir, nors šis sektorius sudaro sąlygas profesiniam ir privačiam žmonių judumui, 2008 m. jam teko 27 proc. viso išmetamo CO₂ kiekio, kuris nuo to laiko dar padidėjo; kadangi 2007 m. kelių transporto išmesto CO₂ kiekis sudarė 70,9 proc., oro transporto – 12,5 proc., jūrų ir vidaus vandenų laivybos – 15,3 proc., o geležinkelių transporto – 0,6 proc. viso transporto sektoriuje išmesto CO₂ kiekio,

F.        kadangi Europoje buvo dedamos pastangos padidinti visų rūšių transporto saugumą; vis dėlto, kadangi 2008 m. eismo nelaimėse žuvo apie 39 000 žmonių, 300 000 buvo sunkiai sužeista, todėl reikia ir toliau siekti pažangos visais saugumo aspektais, o ypač kelių transporto sektoriuje,

G.       kadangi ES su klimato apsauga susijusių teisės aktų rinkinyje įsipareigojo iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, palyginti su 1990 m., ir šis tikslas išlieka privalomas,

H.       kadangi 2001 m. baltojoje knygoje nustatyti tikslai buvo pasiekti tik iš dalies, todėl reikia apsvarstyti, ar šie tikslai turi išlikti, ar juos reikia apibrėžti iš naujo, ir prireikus turi būti dedamos didesnės pastangos, kad jie būtų pasiekti,

I.         kadangi dėl Europos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo problemų, pvz., pavėluoto arba neteisingo įgyvendinimo, itin kenkiama jų veiksmingumui; kadangi atsižvelgiant į tai reikia nedelsiant imtis veiksmų šioje srityje,

J.         kadangi Parlamentas turi dirbti nuosekliai, ypač tiesiogiai su transporto politika susijusiose srityse, pvz., aplinkos, socialinės, urbanizacijos, žemėnaudos planavimo, užimtumo ir ekonomikos politikos srityse,

K.       kadangi finansų ir ekonomikos krizė stipriai paveikė transporto sektorių, tačiau šia situacija reikėtų pasinaudoti kaip galimybe remti arba skatinti šį sektorių galvojant apie jo ateitį, visų pirma skatinti plėtoti tvarias transporto rūšis ir investicijas, kurios, be kita ko, būtų skirtos geležinkelių transportui ir laivybai; kadangi tai padėtų užtikrinti vienodesnes veiklos sąlygas rinkoje,

L.        kadangi atliekant būsimą agentūrų veiklos peržiūrą, turi būti išnagrinėta papildoma agentūrų veiklos nauda ir būtinybė sukurti Europos transporto agentūrą,

M.       kadangi transporto sektoriuje taip pat svarbu nustatyti įvertinamus tikslus, kad būtų galima geriau patikrinti transporto politikos veiksmingumą ir nustatyti socialines ir ekonomines planavimo gaires, taip pat parodyti, kad siūlomos priemonės yra reikalingos nustatytai transporto politikai vykdyti,

N.       kadangi norint iš esmės plėtoti mokslinius tyrimus, infrastruktūrą ir technologijas reikia skirti atitinkamų finansinių lėšų ir priemonių,

O.       kadangi vystantis visuomenei ir daugeliui ekonomikos sričių didėja transporto paklausa, todėl itin svarbus visų rūšių transportas; vis dėlto, kadangi įvairių rūšių transporto svarba turėtų būti vertinama atsižvelgiant į šio transporto veiksmingumą ekonomikos, aplinkos, socialinės ir užimtumo politikos aspektais,

P.        kadangi būtina, kad ateityje būtų darniai bendradarbiaujama naudojant visų rūšių keleivinį ir krovininį transportą siekiant sukurti saugias, tvarias, logistiniu požiūriu tinkamas ir atitinkamai veiksmingas transporto grandines, įskaitant daugiarūšį transportą ir ilgų nuotolių bei vietos transporto sujungimą,

Socialiniai, ekonominiai ir su aplinka susiję uždaviniai

1.        įsitikinęs, kad formuojant bendrą ES politiką būtina turėti aiškią ir nuoseklią transporto kaip pagrindinio bendrosios rinkos sektoriaus ateities viziją, užtikrinant laisvą asmenų ir prekių judėjimą ir teritorinę sanglaudą visoje Europoje; laikosi nuomonės, kad transporto sektorius, kuris ir toliau labai prisidės prie Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo, turi užtikrinti ekonominį našumą ir turi būti plėtojamas nuosekliai taikant aukštus socialinius ir aplinkosaugos standartus;

2.        yra įsitikinęs, kad dėl demografinių pokyčių, visų pirma miestuose, atsiras su transportu ir judumu susijusių saugos ir pajėgumų problemų ir kad šiuo požiūriu pagrindinė teisė į judumą, kuri įgyvendinama, be kita ko, užtikrinant didesnį prieinamumą bei trūkstamų infrastruktūros jungčių sukūrimą, ir galimybė ja pasinaudoti itin svarbios; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į minėtuosius klausimus, mieste yra perspektyvios tinkamai integruotos daugelio rūšių transporto grandinės, įskaitant pėsčiųjų ir dviračių takus bei viešąjį transportą; pažymi, kad miestuose tinkamiausios transporto rūšies pasirinkimą lems jau esama infrastruktūra; mano, kad geras susisiekimas viešuoju transportu kaimo vietovėse sumažins naudojimąsi privačiais automobiliais; norėdama, kad būtų sukurtos tvarios miesto ir priemiestinio transporto sistemos ir išsaugotos kaimo bendruomenės, ragina formuoti funkcinius miesto regionus;

3.        prašo Komisijos miestams su daugiau kaip 100 000 gyventojų nustatyti Tvariojo judumo mieste planus ir, tinkamai atsižvelgdamas į subsidiarumo principą, ragina miestus parengti judumo planus, pagal kuriuos būtų siūlomos integruoto transporto koncepcijos siekiant sumažinti kenksmingą poveikį aplinkai ir užtikrinti sveikesnį ir veiksmingesnį judumą;

4.        mano, kad didėjant paklausai, be kita ko, kils pajėgumų problemų arba sumažės efektyvumas dėl krovininio transporto infrastruktūros problemų, todėl reikėtų labiau naudoti daugiarūšį transportą ir didinti keleivių ir krovinių saugą, taip pat iš esmės patobulinti infrastruktūrą, ypač pašalinti jau seniai nustatytas kliūtis;

5.        pabrėžia, kad dėl eismo išmetamo CO₂ kiekio mažinimas yra vienas iš svarbiausių būsimosios ES transporto politikos uždavinių ir kad šiuo tikslu turėtų būti naudojamos visos turimos tvarios priemonės, pvz., iš skirtingų šaltinių gaunamos energijos derinimas, skatinant mokslinius tyrimus ir aplinkai mažiau žalingų technologijų ir transporto rūšių plėtojimą, kainodaros priemonės, visų rūšių transporto išorės sąnaudų priskyrimas vidaus sąnaudoms, užtikrinant, kad ES lygmeniu gautos pajamos bus panaudotos tvariam judumui gerinti ir kad bus imtasi priemonių pakeisti transporto naudotojų bei specialistų elgseną (didinant informuotumą, skatinant ekologišką elgseną ir t. t.); pažymi, kad pirmenybė turėtų būti teikiama finansinėms paskatoms kurti, užtikrinant, kad nebus iškraipoma konkurencija tarp įvairių rūšių transporto ir valstybių narių;

6.        pripažįsta, kad, remiantis Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) duomenimis, jūrų transportas išmeta 3–5 kartus mažiau CO₂ negu sausumos transportas, tačiau yra susirūpinęs tuo, jog prognozuojamas jūrų transporto išmetamas sieros oksidų ir azoto oksidų kiekis 2020 m. bus beveik lygus sausumos transporto išmetamam šių teršalų kiekiui ir kad Tarptautinės jūrų organizacijos bandymas nustatyti išmetamo CO₂ kiekio mažinimo sistemą nedavė rezultatų;

7.        pabrėžia, kad reikia geriau informuoti visuomenę apie laisvalaikio kelionių padarinius ir ragina Komisiją savo politikoje apsvarstyti laisvalaikio kelionių klausimą;

Saugumas

8.        pabrėžia, kad saugumas turi išlikti vienu pagrindinių būsimosios transporto politikos tikslų ir kad turi būti užtikrinamas visų rūšių transporto aktyvių ir pasyvių naudotojų saugumas; mano, kad nepaprastai svarbu sumažinti transporto poveikį sveikatai, ypač naudojant naujas technologijas, ir užtikrinti visų rūšių transporto keleivių, ypač riboto judumo asmenų, teises nustatant aiškias ir skaidrias taisykles; remia idėją sukurti Europos Sąjungos keleivių teisių chartiją;

9.        ragina Komisiją nedelsiant atlikti tyrimą, apimantį valstybių narių geriausią praktiką dėl greičio ribotuvų poveikio įvairioms transporto priemonėms ir miestų bei tarpmiestiniuose keliuose, siekiant parengti teisės aktus, kuriais siekiama sumažinti emisijų kiekį ir padidinti kelių eismo saugumą;

10.      pabrėžia, kad transporto sektoriaus darbuotojams būtina užtikrinti asmeninį saugumą ir teisinį tikrumą, be kita ko, sukuriant pakankamai saugių stovėjimo aikštelių ir suderinant kelių eismo taisyklių vykdymą ir sankcijas už jų nesilaikymą; taip pat pabrėžia, kad pradėjus taikyti sankcijas tarpvalstybiniu lygmeniu visiems naudotojams bus galima užtikrinti geresnį kelių eismo saugumą;

11.      atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjus krovinių vežimui keliais krovininių automobilių stovėjimo aikštelių Transeuropiniame kelių tinkle (angl. TERN) nepadaugėjo ir dėl to kyla rimtas pavojus, kad profesionalūs vairuotojai gali nesilaikyti nurodymų dėl vairavimo ir poilsio laiko, ypač naktį, o taip pat pavojus eismo saugai apskritai, kol ES valstybėse narėse nebus kokybiškai ir kiekybiškai pagerintos vairuotojų poilsio galimybės;

Veiksmingas daugiarūšio transporto naudojimas

12.      mano, kad asmenų ir krovininio transporto vystymasis dideliu mastu priklauso nuo efektyvaus įvairių rūšių transporto naudojimo, todėl Europos transporto politikos tikslas turėtų būti veiksmingas daugiarūšio transporto naudojimas, o tai glaudžiai susiję su tikslu mažinti transporto sektoriuje išmetamo CO₂ kiekį, taip pat su saugumu ir ekonominiais transporto aspektais; mano, kad tai padės optimaliai perskirstyti įvairių rūšių transporto pajėgumus ir daugiau naudoti tvaresnių rūšių transportą, taip pat užtikrinti įvairių rūšių transporto vidaus sąveiką ir sąveiką su kitų rūšių transportu, skatinti tvaresnes transporto ir logistikos grandines ir galimybes rinktis transporto rūšį, be to, skatinti nenutrūkstamą eismo srautą keičiant vieną transporto rūšį kita ir keliaujant nuo vieno transporto mazgo prie kito;

13.      pabrėžia, kad veiksmingas kelių rūšių transporto naudojimas turėtų būti vertinamas ne tik atsižvelgiant į ekonominio efektyvumo, bet ir į aplinkos apsaugos, socialinius, darbo sąlygų, saugos ir teritorinės sanglaudos kriterijus, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skirtingas tiek įvairių transporto rūšių, tiek ir į Europos valstybių, regionų ir miestų technines galimybes ir pradinę padėtį;

14.      pabrėžia, kad norint veiksmingai naudoti kelių rūšių transportą būtina pagerinti infrastruktūrą, be kita ko, kuriant vadinamuosius žaliuosius koridorius, mažinant kliūtis, tobulinant geležinkelių transportą ir laivybą, taip pat naudojant naujas technologijas ir gerinant darbo sąlygas būtina užtikrinti didesnį saugumą;

Bendrosios rinkos sukūrimas

15.      ragina nuolat tikrinti Europos teisės aktus, jų perkėlimą į nacionalinę teisė ir taikymą siekiant užtikrinti, kad jie būtų veiksmingi; ragina Komisiją nuosekliai šalinti kliūtis, atsiradusias dėl neteisingo arba pavėluoto Europos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę valstybėse narėse;

16.      siūlo, kad remiantis naująja Lisabonos sutartimi ir pritariant Komisijai, būtų skatinama surengti bent vieną bendrą metinį posėdį kartu su nacionalinių parlamentų transporto srities atstovais, siekiant pasidalinti patirtimi ir bendradarbiauti, kad būtų geriau ir veiksmingiau įgyvendinami su transportu susiję ES teisės aktai;

17.      mano, kad transportas atlieka esminį vaidmenį siekiant baigti kurti Europos bendrąją rinką ir užtikrinti laisvą piliečių ir prekių judėjimą ir kad visose ES valstybėse narėse visų pirma turėtų būti atverta reguliuojama geležinkelių transporto sektoriaus rinka; mano, kad šis visiškas rinkos atvėrimas bus naudingas vartotojams ir kad šis procesas turėtų būti papildomas priemonėmis, skirtomis išsaugoti viešųjų paslaugų kokybę, ilgalaikių investicijų, skirtų infrastruktūrai kurti ir techninei sąveikai užtikrinti, planavimo, kad būtų galima pagerinti priemonių, kurias taikant siekiama išvengti įvairių rūšių transporto vidaus konkurencijos ir konkurencijos tarp skirtingų rūšių transporto iškraipymo, pvz., socialinėje, mokesčių, saugumo ir aplinkos apsaugos srityse, veiksmingumą ir saugą; socialinių ir aplinkosauginių išorės sąnaudų priskyrimo vidaus sąnaudoms procesas turėtų būti vykdomas palaipsniui, pradedant nuo didesnę taršą keliančio transporto, t. y. kelių ir oro transporto;

18.      ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas padėti užbaigti kabotažinio transporto liberalizavimą siekiant sumažinti be krovinio grįžtančių transporto priemonių skaičių ir sukurti tvaresnį kelių ir geležinkelių tinklą numatant daugiau krovininio transporto mazgų;

19.      mano, kad siekiant veiksmingo ir su kitų rūšių transportu suderinto jūrų transporto itin svarbu daugiau dėmesio skirti aiškiam liberalizavimo procesą, kad jis būtų tikrai konkurencingas;

20.      pabrėžia, kad ekonominių poreikių požiūriu svarbus tikras europinis transporto infrastruktūros (krovininio ir keleivinio geležinkelių transporto koridoriai, bendras Europos dangus, uostai ir jų sąsajos su transporto tinklu, besienė jūrų erdvė, vidaus vandenų laivyba) valdymas siekiant visų rūšių transporto srityse pašalinti „sienų poveikį“ ir padidinti ES konkurencingumą bei patrauklumą;

21.      ragina sukurti bendrą Europos rezervavimo sistemą siekiant padidinti įvairių rūšių transporto veiksmingumą ir supaprastinti bei padidinti tarpusavio sąveiką;

22.      pabrėžia, kad transportas daro įtaką socialinei, sveikatos apsaugos ir saugumo politikai ir kad kuriant bendrą transporto erdvę turi būti aukštu lygmeniu suderintos ir Europos lygmeniu vykdant veiksmingą socialinį dialogą nuolat gerinamos užimtumo ir darbo sąlygos ir švietimas bei mokymas; pabrėžia, kad, be kita ko, atitinkamose valstybėse narėse įsteigti Europos mokymo centrai ir ES kompetencijos centrai gali būti naudingi siekiant užtikrinti įvertinamą transporto sektoriaus darbuotojų mokymo kokybę ir jų statuso gerinimą bei abipusio mokymo kursų pripažinimą;

23.      mano, kad norint užtikrinti veiksmingesnę transporto politiką, būtina vertinti ir, atsižvelgiant į rezultatus, prireikus atnaujinti strategijas ir programas (pvz., programą „Galileo“ ir pažangiąsias visų rūšių transporto sistemas (PTS)); mano, kad, be kita ko, vis dar reikia parengti naują kelių eismo saugos programą, atnaujinti transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), atlikti programos „Naiades“ laikotarpio vidurio peržiūrą, nedelsiant ir visiškai įgyvendinti programą „Atviras dangus“, Europos oro eismo valdymo sistemą (SESAR) ir Aštuntąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą, taip pat supaprastinti bei tęsti programą „Marco Polo“;

Europos agentūros

24.      mano, kad techninė sąveika ir jai skirtas finansavimas, taip pat europinis sertifikavimas, standartizacija ir tarpusavio pripažinimas yra itin svarbios gerai veikiančios bendrosios rinkos sudėtinės dalys ir kad veikla šiose srityse turėtų būti viena iš svarbiausių įvairių agentūrų užduočių; pabrėžia, kad visos agentūros turėtų siekti ir netrukus pasiekti panašų aukštą atsakomybės ir kompetencijos lygį ir kad jų veikla turėtų būti reguliariai vertinama; visų pirma ragina Europos geležinkelių agentūrą plėtoti savo potencialą, taip pat ir palaipsniui prisiimti vis didesnę atsakomybę už visų naujų riedmenų ir geležinkelių infrastruktūros sertifikavimą ir reguliarų nacionalinių saugos institucijų ar analogiškų valstybių narių institucijų auditą, kaip nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. direktyvoje 2004/49/EB;

25.      pabrėžia, kad 75 proc. transporto vyksta keliais, todėl prašo apsvarstyti galimybę įsteigti Kelių eismo agentūrą, ypač siekiant padidinti kelių eismo saugumą ir užtikrinti pagrindinę piliečių teisę į saugų judumą remiant naujas programas (pvz., „Galileo“ ar lygiai taip pat pažangiosioms transporto sistemoms tinkančias technologijas) ir vykdant mokslinius tyrimus; taip pat mano, kad agentūrai turėtų būti suteikta galimybė imtis reguliavimo veiksmų, jei reikėtų pašalinti tvarios bendrosios rinkos kliūtis;

26.      pažymi, kad institucinė sistema vidaus vandenų laivybos srityje vis dar nesuderinta, todėl prašo kompetentingų institucijų užmegzti nuolatinį ir struktūrinį bendradarbiavimą, kad būtų realizuotas visas šios rūšies transporto potencialas;

Moksliniai tyrimai ir technologijos

27.      ragina transporto sektoriui priimti mokslinių tyrimų ir technologijų darbotvarkę; mano, kad ši darbotvarkė turi būti rengiama bendradarbiaujant su suinteresuotais veikėjais, siekiant suprasti šio sektoriaus poreikius ir pagal juos skirti tinkamą ES finansavimą; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kuriais siekiama mažinti transporto išmetamo CO₂ kiekį, didinti tiekimo grandinės skaidrumą bei transporto saugą ir saugumą, gerinti eismo valdymą ir mažinti administracinę naštą;

28.      pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir plėtra bei inovacijos turėtų būti remiamos, nes tai padėtų mažinti išmetamųjų dujų kiekį ir triukšmą ir todėl pagerėtų aplinka naudojant visų rūšių transportą, padidėtų saugumas, nes būtų geriau išnaudotos esamos infrastruktūros teikiamos galimybės ir sumažinti trūkumai, taip pat padidėtų energetinė nepriklausomybė visame transporto tinkle ir naudojant visų rūšių transportą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pažangios, sąveikios ir susietos transporto valdymo ir saugos sistemos, pvz., ERTMS, „Galileo“, SESAR, PTS ir lygiavertės technologijos, turėtų būti remiamos atliekant atitinkamus mokslinius tyrimus, jas plėtojant ir taikant; ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi Europos Sąjungos piliečiai pajustų šių pažangiųjų transporto sistemų teikiamą naudą; pažymi, kad perspektyvioms technologijoms reikia pradėti taikyti būtinas pagrindines sąlygas ir atvirus standartus nesuteikiant pernelyg didelio pranašumo kuriai nors konkrečiai technologijai;

29.      pabrėžia, kad atsižvelgiant į klimato apsaugos ir ES energetinės nepriklausomybės tikslus išmetamas CO₂ kiekis turėtų būti mažinamas visų rūšių transporto sektoriuose, kartu vykdant naujoviškų, mažai energijos vartojančių ir ekologiškų technologijų ir atsinaujinančių energijos šaltinių mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad be kita ko, visuose transporto sektoriuose būtų galima naudoti tvaresnes transporto priemones; mano, kad tai taip pat padėtų padidinti Europos įmonių konkurencingumą;

30.      pabrėžia būtinybę taikyti vienodas atitinkamas kelių eismo saugos ir nelaimingų įvykių tyrimų sąvokų apibrėžtis, kad būtų galima palyginti rezultatus ir priemones, kurių prireikus imtasi;

31.      pabrėžia, kad transporto dokumentų suderinimas atsižvelgiant į naujausius informacijos perdavimo standartus ir galimybė naudoti juos kelių rūšių transportui tarptautiniu mastu galėtų padėti labai padidinti saugą, pagerinti logistiką ir itin sumažinti administravimo sąnaudas;

Transporto fondas ir Europos transporto tinklas

32.      pabrėžia, kad siekiant vykdyti veiksmingą transporto politiką reikia atitinkamos finansų programos, kuri atitiktų keliamus uždavinius, o tam reikia padidinti esamą transporto ir judumo finansavimą; taigi mano, kad reikėtų:

a.  įsteigti transporto fondą, kurio ištekliai papildytų ES biudžete numatytas lėšas ir kuris būtų sudarytas apjungiant struktūrinės ir sanglaudos politikos lėšų dalį, taip pat viešojo ir privataus sektorių partnerystės lėšas arba kitas finansines priemones, pvz., garantijas; šis fondas turėtų būti naudojamas visais valdymo lygmenimis transporto infrastruktūrai gerinti, TEN-T projektams remti, techninei ir veiklos sąveikai užtikrinti, moksliniams tyrimams remti ir pažangiųjų transporto sistemų naudojimui visų rūšių transporto sektoriuose skatinti; skiriant lėšas turėtų būti atsižvelgiama į skaidrumo kriterijų, siekiant užtikrinti veiksmingą kelių rūšių transporto naudojimą, kaip nurodyta 5 dalyje, taip pat efektyvumą socialinės politikos, saugos ir socialinės, ekonominės bei teritorinės sanglaudos požiūriais;

b.  nustatyti transporto politikos biudžetinius įsipareigojimus pagal daugiametę finansinę programą;

c.  atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą ir siekiant skatinti vidutinės trukmės bei ilgalaikį tvarumą, numatyti galimybę, kad apskaičiuojant viešąjį deficitą būtų atsižvelgta į ilgalaikes investicijas į transporto infrastruktūras, kuriomis siekiama sustiprinti ekonomikos konkurencingumą, jei Europos Komisija tam iš anksto pritarė;

d.  panaudojant fondo lėšas, be kita ko, nustatyti bendro finansavimo reikalavimą atsižvelgiant į pajamas, gautas išorės sąnaudas priskyrus vidaus sąnaudoms;

33.      ragina vykdyti nuoseklią ir integruotą transporto politiką, pagal kurią, be kita ko, būtų siekiama skatinti geležinkelių transportą ir laivybą, uostų politiką ir viešąjį keleivių transportą, teikiant finansinę paramą, kuri būtų skiriama neatsižvelgiant į su konkurencija susijusius kriterijus, kaip numatyta pagal ES valstybės pagalbos taisykles;

34.      mano, kad reikia pasinaudoti finansų ir ekonomikos krize kaip galimybe tikslingai remti transporto sektorių ir teikiant finansinę paramą sudaryti galimybes visų pirma investuoti į saugų, ekologišką, taigi tvarų transportą; mano, kad strategijoje „ES 2020“ turėtų būti atsižvelgiama į ES investicijas į transporto projektus, kadangi transporto ir judumo sistemos teikia unikalią galimybę kurti stabilias darbo vietas;

35.      yra įsitikinęs, kad pagrindinio Europos tinklo bendrame TEN tinkle, kuris išlieka ES transporto politikos prioritetu, apibrėžtį reikia vertinti atsižvelgiant į tvarios plėtros kriterijus Europos, regionų ir vietos lygmenimis ir kad daugiarūšės platformos bei sausumos uostai ir toliau sudaro esminę infrastruktūros dalį, nes taip veiksmingai susiejamas įvairių rūšių transportas;

36.      mano, kad TEN-T projektai turi būti ir toliau laikomi ES transporto politikos prioritetais ir kad būtina skubiai spręsti infrastruktūros trūkumo klausimą bei panaikinti pasienio teritorijose vis dar esančias istorines ir geografines kliūtis; pabrėžia, kad TEN-T turėtų būti integruotas į visos Europos ryšių tinklą, kuriant sąsajas taip pat ir už ES ribų, ir mano, kad šį procesą būtų galima paspartinti padidinus finansavimą;

37.      ragina siekti, kad pagal Europos transporto politiką būtų skiriama daugiau dėmesio vidaus vandenų laivybos infrastruktūrai, vidaus uostams ir daugiarūšiam jūrų uostų sujungimui su toliau esančiais regionais būtų skiriamas svarbesnis vaidmuo ir daugiau paramos, siekiant sumažinti ES transporto poveikį aplinkai ir padidinti jo saugą; mano, kad įmontavus naujus variklius, kuriuose įdiegtos naujausios išmetamų teršalų kontrolės technologijos, labai padidėtų vidaus vandenų laivų ekologiškumas;

38.      pabrėžia poreikį į trumpųjų nuotolių jūrų laivybos ir jūrų greitkelių projektus pažvelgti platesniu mastu apimant šalis, priklausančias Europos tiesioginei geografinei aplinkai; pabrėžia, kad šiam tikslui pasiekti reikalinga geresnė regionų politikos, plėtros politikos ir transporto politikos sąveika;

39.      pripažįsta, kad regioniniams oro uostams tenka ypač svarbus vaidmuo vykdant periferinių ir atokiausių regionų plėtrą, nes jie gerina regionų ryšį su centrais; mano, kad labai naudinga, kur įmanoma, taikyti įvairiarūšio transporto sprendimus; mano, kad susisiekimas geležinkeliais (greitaisiais traukiniais) tarp oro uostų yra itin gera galimybė tvariai susieti skirtingas transporto rūšis;

Transportas pasaulio kontekste

40.      pabrėžia, kad Europos transporto erdvės sukūrimas yra svarbus prioritetas ir kad tai visų rūšių transporto požiūriu, ypač oro transporto ir laivybos srityse, itin priklauso nuo tarptautinio pripažinimo, t. y. nuo susitarimų, kuriuos reikia sudaryti, taigi ES turėtų atlikti vis aktyvesnį vaidmenį atitinkamų tarptautinių organizacijų veikloje;

Įvertinami 2020 m. tikslai

41.      reikalauja siekti aiškių tikslų, kurių įgyvendinimą būtų galima geriau įvertinti ir kurie turėtų būti pasiekti laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2020 m., todėl siūlo:

– 40 proc. sumažinti žuvusių ir sunkiai sužeistų aktyvių ir pasyvių kelių transporto naudotojų skaičių; šis tikslas turėtų būti įtvirtintas ir būsimojoje Baltojoje knygoje dėl transporto ir naujojoje Kelių eismo saugos veiksmų programoje;

–  40 proc. kiekvienoje valstybėje narėje padidinti sunkiasvorių krovininių automobilių stovėjimo aikštelių Transeuropiniame kelių tinkle (TERN) skaičių, kad būtų užtikrinama eismo sauga ir kad profesionalūs vairuotojai laikytųsi nurodymų dėl poilsio laiko;

– padvigubinti autobusų, tramvajų ir geležinkelių keleivių (atsižvelgiant į aplinkybes, ir laivų keleivių) skaičių ir 20 proc. padidinti pėstiesiems ir dviratininkams palankių eismo koncepcijų finansavimą, užtikrinant Bendrijos teisės aktuose nustatytas teises, ypač neįgalių ir riboto judumo keleivių teises;

– diegiant atitinkamas naujoves, skatinant alternatyviosios energijos naudojimą ir gerinant keleivių ir krovinių vežimo logistiką 20 proc. sumažinti keliuose, vežant keleivius ir krovinius, išmetamo CO₂ kiekį;

– 20 proc. sumažinti geležinkelių transporto priemonių sunaudojamos energijos kiekį ir pajėgumą, palyginti su 2010 m. lygiu, ir 40 proc. sumažinti geležinkelių sektoriuje sunaudojamo dyzelino kiekį; šio tikslo siekti kryptingai investuojant į geležinkelių infrastruktūros elektrifikavimą;

– visuose naujuose geležinkelių transporto priemonėse, kurios bus užsakytos pagaminti po 2011 m., įdiegti sąveikią automatinės traukinių greičio kontrolės sistemą, suderinamą su Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS), o visas naujas ir atnaujinamas susisiekimo linijas aprūpinti šia sistema nuo 2011 m.; didinti ES finansavimą ERTMS diegimo plano įgyvendinimui ir plėtrai;

– iki 2020 m. visoje ES oro transporto erdvėje 30 proc. sumažinti skrydžių metu išmetamą CO₂ kiekį; nuo 2020 m. dėl oro transporto sektoriaus augimo turi nedidėti išmetamas anglies dioksido kiekis;

– finansiškai skatinti vidaus vandenų laivybos, vidaus uostų ir geležinkelių transporto daugiarūšių jungčių (platformų) tobulinimą, plėtojimą ir prireikus kūrimą ir padidinti jų skaičių 20 proc.;

– ne mažiau kaip 10 proc. TEN-T lėšų skirti vidaus vandenų transporto projektams;

42.      ragina Komisiją stebėti, kaip siekiama šių tikslų ir kasmet Parlamentui teikti ataskaitą apie padarytą pažangą;

43. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0053.
• [2]  OL C 33E, 2006 2 9, p. 142.
• [3]  OL C 227E, 2006 9 21, p. 609.
• [4]  OL C 244E, 2007 10 18, p. 220.
• [5]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0345.
• [6]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0344.
• [7]  OL C 187E, 2008 7 24, p. 154.
• [8]  OL C 66E, 2009 3 20, p. 1.
• [9]  OL C 286E, 2009 11 27, p. 45.
• [10]  OL C 295E, 2009 12 4, p. 79.
• [11]  OL C 295E, 2009 12 4, p. 74.
• [12]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0119.
• [13]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0258.
• [14]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0308.
• [15]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0307.
• [16]  OL L 300, 2009 11 14, p. 34.

AIŠKINAMOJI DALIS

Transporto sektorius yra labai svarbus siekiant sukurti Europos bendrąją rinką. Tik joje įmanomas laisvas ES piliečių ir prekių judėjimas. Be to, šis sektorius yra svarbi ES ir jos regionų vystymosi dalis ir daro tiesioginę įtaką socialinei regionų sanglaudai. Dėl šios priežasties transporto politika neturi būti atsiejama nuo kitų politikos sričių. Transporto sektoriuje sukuriama 10 proc. ES bendro vidaus produkto ir daugiau kaip 10 mln. darbo vietų, tačiau jo išmetamas CO₂ kiekis sudaro 25 proc. bendro išmetamo kiekio. Taigi aišku, kad transporto sektorius tiesiogiai susijęs su regionine, aplinkos, ekonomikos, socialine ir užimtumo politika.

Dėl tokios didelės transporto svarbos rengiant baltąją knygą, kurioje turėtų būti nustatytos ateinančio dešimtmečio Europos transporto politikos gairės, pirmiausia būtina aptarti ankstesnius rezultatus. 2001 m. baltojoje knygoje buvo nustatyta daug tikslų, pvz., gabenti keleivius ir krovinius ne vien tik keliais, o geležinkeliais arba laivais ir iki 2010 m. per pusę sumažinti keliuose žuvusių asmenų skaičių. Nors Europos Parlamentas per pastaruosius dešimt metų priėmė daug teisės aktų (reglamentų ir direktyvų), minėtieji tikslai pasiekti tik iš dalies. Pranešėjo manymu, taip atsitiko ir dėl problemiško jų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo kai kuriose šalyse. Priežastys yra šios:

- per ilgi įgyvendinimo terminai, pvz., direktyvos dėl vairuotojo pažymėjimo, kuri visa bus taikoma tik 2033 m.;

- kai kurių valstybių narių nustatytos papildomos sąlygos, dėl kurių galiojančios taisyklės tapo be reikalo sudėtingesnės;

- tai, kad teisės aktai neperkeliami į nacionalinę teisę ir neįgyvendinami, arba perkeliami ir įgyvendinami netinkamai;

- nepakankama kontrolė, kaip valstybės narės taiko teisės aktus, ir darnaus sunkių pažeidimų katalogo stoka.

Pranešėjas mano, kad šių perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo problemų, kurių būta praeityje ir kurios yra dabar, reikia vengti vykdant griežtesnę stebėseną.

Be to, pranešėjas įsitikinęs, kad svarbu dirbti nuosekliai, visų pirma kalbant apie Parlamento darbą. Iš šių pavyzdžių matyti, kokių nenuoseklumų dar yra Europos teisės aktuose:

- vienas iš svarbiausių transporto politikos principų, be kita ko, buvo trumpųjų nuotolių laivybos skatinimas. Tačiau dėl 2008 m. gruodžio mėn. su klimato apsauga susijusių teisės aktų rinkinyje pateikiamų sprendimų per daug pabrangus kurui galėtų būti pereita nuo vandens prie kelių transporto;

- taikant standartus „Euro-VI“ sumažėja išmetamų kietųjų dalelių kiekis, tačiau sunaudojama daugiau degalų. Akivaizdu, kad tai neatitinka klimato apsaugos reikalavimų;

- taip pat nenuoseklu kartoti, kad reikia investuoti į TEN tinklą ir drauge mažinti jam skiriamą finansavimą (50 proc. mažiau negu mažiausia rekomenduojama suma).

Ateityje reikėtų vengti tokio nenuoseklumo atliekant išsamų veiksmingumo vertinimą, kuriame būtų atsižvelgiama ne tik į ekonominį poveikį, bet ir į poveikį aplinkai, darbo rinkai ir į socialinius aspektus.

Transporto sektorius turi spręsti dideles problemas. Viena iš jų gyventojų daugėjimo ir senėjimo problema. Pranešėjas mano, kad dėl didėjančio gyventojų skaičiaus kils rimtų saugos ir pajėgumų problemų, turint mintyje tai, kad visi asmenys privalo turėti galimybę pasinaudoti savo pagrindine teise į profesinį ir privatų judumą. Visų pirma tai su judumu mieste susijusi problema. Siekiant pasinaudoti teise į judumą reikia, pirma, nustatyti saugos standartus ir, antra, teikiant finansinę paramą atsižvelgti į tai, ar šių standartų laikomasi. Vykdant transporto politiką visų pirma turėtų būti užtikrinama keleivių, labiau pažeidžiamų ir pasyvių eismo dalyvių sauga. Siekiant šių tikslų labai svarbu atitinkamai pritaikyti infrastruktūrą, pvz., pritaikyti kelius motociklų ir dviračių vairuotojams.

Be to, naudojant tam tikras priemones, pvz., vieną bilietą visoms transporto priemonėms, pirkimą internetu, geriau suderintus tvarkaraščius, pagal kuriuos būtų lengviau persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą, visų rūšių transporto keleivių teisių chartiją ir kainodaros priemones, turėtų būti didinamas tvaraus transporto patrauklumas, tačiau nepažeidžiamos valstybių narių teisės pagal subsidiarumo principą.

Pranešėjas mano, kad dar viena problema yra padidėjusi krovininio transporto paklausa. Turėtų būti ieškoma su daugiarūšiu transportu susijusių sprendimų, kurie padėtų padidinti eismo dalyvių ir krovinių saugą. Taip pat svarbu įrengti užtektinai saugių stovėjimo aikštelių ir užtikrinti krovinių atsekamumą.

Siekiant, kad keleivinio ir krovininio transporto problemų sprendimai būtų ilgalaikiai, ateityje dėmesį skirti reikėtų visų pirma su veiksmingumu susijusiems aspektams. Transporto politikos uždavinys – deramai atsižvelgti į ekonominius, socialinius, sveikatos ir aplinkos apsaugos aspektus. Pranešėjas mano, kad ateityje tarp įvairių rūšių transporto neturėtų būti vien tik konkurencijos. Priešingai, siekiant kuo didesnio efektyvumo visose srityse, įvairių rūšių transportas turėtų vienas kitą papildyti. Transporto rūšių keitimo principas nebeaktualus, nes dėl technologijų plėtros transporto rūšys labai skiriasi viena nuo kitos, todėl geležinkelių arba vandens transportas ne visada ekologiškesnis už kelių transportą. Veiksmingas kelių rūšių transporto naudojimas perspektyvus, nes jis grindžiamas ne pavienių transporto rūšių konkurencija, o jų papildomumu, kartu atliekant griežtą veiksmingumo vertinimą. Norint atlikti šį vertinimą turėtų būti iš anksto patikrinta, ar visi siūlomi teisės aktai veiksmingi ekonominiu, aplinkos, socialiniu ir saugos požiūriais.

Vertinant veiksmingumą turėtų būti atsižvelgiama ne tik į skirtingą pradinę transporto rūšių padėtį, bet ir į kiekvieno regiono geografinius ypatumus ir į transporto bei judumo raidą jame. Tam tikrų rūšių transportas turėtų būti skatinamas arba suvaržomas laikantis regioninės plėtros koncepcijų ir atsižvelgiant į veiksmingumo kriterijų.

Esminė problema yra ir neigiamas eismo poveikis sveikatai ir aplinkai, ypač turint mintyje kovą su klimato kaita. Siekis mažinti dėl eismo išmetamą CO₂ kiekį – svarbus politinis tikslas, kurio reikia atkakliai siekti ir ateityje. Siekiant šio tikslo turėtų būti naudojamos visos realiai įmanomos priemonės. Reikėtų atkreipti dėmesį į galimybę priskirti išorės sąnaudas vidaus sąnaudoms. Šis būdas padėtų sumažinti išmetamų dujų kiekį ir triukšmą ir drauge mažinti eismo problemas tik tuo atveju, jeigu būtų tenkinamos dvi sąlygos. Pirma, išorės sąnaudų priskyrimas vidaus sąnaudoms turėtų apimti visų rūšių transportą, antra, pajamos turėtų būti naudojamos tvariai infrastruktūrai kurti.

Kitas uždavinys susijęs su Europos bendrąja rinka, kurią reikia baigti kurti. Visų pirma geležinkelių transporto rinka ateityje turi būti atverta iki galo. Atitinkamos kliūtys, pvz., kai valstybės narės neteisingai arba pavėluotai įgyvendina Europos teisės aktus, arba praktinės kliūtys, pvz., per brangus su geležinkelių transportu susijęs sertifikavimas, turi būti kuo greičiau pašalintos. Dažnai jos atsiranda dėl protekcionizmo.

Vietoj to turėtų būti skatinamas technologijų derinimas ir sąveika. Aktyvesnį vaidmenį turėtų atlikti agentūros, kurios turėtų pasirūpinti, kad šie punktai būtų vykdomi.

Be to, pranešėjas pabrėžia pažangiųjų transporto valdymo sistemų svarbą. Reikia remti PTS, nes jos padeda ne tik didinti saugą, bet ir skatina rinktis ekologišką judumą. Jos padeda mažinti transporto sukeltą oro taršą ir triukšmą ir didinti energetinę nepriklausomybę.

Vis dėlto Europos politikos veiksmingumas priklauso nuo valstybių narių ryžto atsisakyti nacionalinių prerogatyvų europinių ar netgi tarptautinių reglamentavimo nuostatų naudai. Tai pasakytina ir apie mokesčių ir socialinę politiką, ir apie su visomis transporto rūšimis susijusias socialines nuostatas. Dėl šios priežasties pranešėjas mano, kad kuriant bendrą transporto erdvę reikia sudaryti geras vienodas darbo sąlygas. Taip pat reikia suvienodinti švietimą ir mokymą. ES turėtų sudaryti galimybes visoms šalims įsteigti kompetencijos centrus, kurie paremtų mokslinių tyrimų centrus ir nustatytų aukštesnius mokymo standartus. Taip būtų prisidėta prie mokymo programų tarpusavio pripažinimo platesniu mastu.

Jeigu ES nori aktyviau dalyvauti kuriant trūkstamą su europiniu tinklu susijusią infrastruktūrą arba atliekant skubius reikalingus šios infrastruktūros tobulinimo darbus, turi būti skiriama daugiau lėšų. Iš dabar transporto sektoriui skiriamų lėšų ir dalies regioninei politikai skiriamų lėšų galėtų būti įsteigtas transporto fondas. Didesnė iš transporto fondo skiriama suma galėtų paskatinti atlikti atitinkamus infrastruktūros darbus, kurie būtini tam tikrų rūšių transportui arba kuriuos pageidautina atlikti vadovaujantis europiniais interesais.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į finansų ir ekonomikos krizės padarinius transporto sektoriuje, visų pirma todėl, kad transporto sektorius labai jautriai sureagavo į ekonomikos krizę. Pranešėjas mano, kad krizė turėtų būti vertinama kaip galimybė ateityje tikslingiau remti transporto sektorių. Teikiant finansinę pagalbą turėtų būti sudaromos galimybės investuoti, užtikrinant ne tik greitą paramą, bet ir padedant gerinti poveikį aplinkai ir saugą, taigi prisidedant prie tvaraus transporto sektoriaus vystymo. Siekiant įveikti krizes, reikėtų parengti ne tik nacionalines, bet ir Europos lygmens politines priemones.

Pranešėjas taip pat įsitikinęs, kad bendrame TEN tinkle turėtų būti sukurtas pagrindinis Europos tinklas, kuris turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tvarios plėtros kriterijus Europos ir regionų lygmenimis. Jame turėtų būti daugiarūšės platformos, kurios padėtų veiksmingai skatinti tvarų transportą, nes jos, kaip pagrindiniai jungiamieji taškai, būtų aprūpintos logistine įranga, kuri užtikrintų darnią įvairių transporto rūšių sąveiką.

Pranešėjas mano, kad būtina nustatyti aiškius ir pagrįstus tikslus. Taip būtų lengviau patikrinti transporto sektoriaus veiksmingumą. Šie tikslai padėtų lengviau nustatyti su socialines ir ekonomines planavimo gaires.

Galiausiai turėtų būti išnagrinėtos transporto programos. Transporto politika bus veiksminga tik tada, jeigu programos bus vertinamos, prireikus atnaujinamos arba tęsiamos. Reikia parengti naują kelių eismo saugos programą, atlikti programos „Naiades“ laikotarpio vidurio peržiūrą, įgyvendinti programas „Atviras dangus“ ir „Marco Polo“.

aplinkos, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (26.2.2010)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl darniojo ateities transporto
(2009/2096(INI))

Nuomonės referentas: Jo Leinen

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad teisingai ir nediskriminuojamuoju būdu, atsižvelgiant į taršos dydį, į visų rūšių transporto, kainas įtraukus išorines transporto sąnaudas (vietos teršalų išmetimo, CO2 išmetimo, buveinių ardymo sąnaudas ir išlaidas sveikatai) atsirastų paskatos rinktis mažiau aplinkai žalingas transporto priemones;

2.  mano, kad būtinas kultūrinis postūmis naudoti darnesnių rūšių transportą, o tai padaryti padėtų viešojo informavimo politika; mano, kad įplaukos, gautos integravus transporto sąnaudas, visų pirma turėtų būti vėl investuotos į darnių rūšių transportą ir klimato kaitos ribojimą;

3.  atkreipia dėmesį į mūsų visuomenės didėjančios urbanizacijos tendencijas, dėl kurių didėja erdvės planavimo ir labiau aplinką tausojančio vietinio viešojo transporto, taip pat veiksmingų, į naujas technologijas orientuotų bei sąnaudų, transporto rūšies ir kelionės trukmės požiūriais galinčių konkuruoti su privačiomis transporto priemonėmis viešojo, ypač miesto, transporto sistemų svarba, tačiau reikia skirti dėmesį ir kaimo transportui;

4.  mano, kad geri transporto ir viešųjų paslaugų ryšiai kaimo vietovėse sumažins naudojimąsi privačiais automobiliais;

5.  siekdamas sukurti darnų miesto ir priemiestinį transportą ir išsaugoti kaimo gyventojus, ragina formuoti funkcinius miesto regionus;

6.  pabrėžia, kad svarbu kontroliuoti, jog miestų teritorijose būtų griežtai laikomasi didžiausio leistino 50 km/val. greičio apribojimo; įvairios analizės ir tyrimai parodė, kad tai turi dvejopą poveikį: pirma, mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis, antra, mažėja eismo įvykių ir juose žuvusiųjų skaičius, kuris, kaip žinoma, tankiai gyvenamose vietovėse sudaro nemažą gyventojų dalį;

7.  mano, kad būtina oficialiai įtvirtinti sąvoką „mažiau aplinkai žalingas arba ekologinis vairavimas“ ir privalomai mokyti tokio vairavimo rengiant jaunus vairuotojus, nes galima įrodyti, kad taikant paprastas priemones degalų sąnaudas galima sumažinti iki 30 proc., taip pat sumažinant oro taršą CO2, nesudegusiais angliavandeniliais ir smulkiosiomis dulkėmis;

8.  mano, jog itin svarbu, kad būtų laikomasi ES teisės aktuose nustatytų oro kokybės normų, kai daugėja kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ir kitokių ligų, susijusių su oro tarša, kurią dažniausiai sukelia transportas; mano, kad norint išspręsti šią problemą reikėtų remti prevencines priemones, pavyzdžiui, variklio išmetamų itin smulkių kietųjų dalelių aukštos kokybės filtrų diegimą, taip pat reikia skatinti naudojamų transporto priemonių, neatitinkančių ES Euro 4, Euro 5 ir Euro 6 (įsigalios 2014 m.) normų, parko atnaujinimą; reikia mažinti ne tik transporto priemonių, kuriose naudojamos naujos technologijos, pvz., nauji varikliai, išmetamų teršalų kiekį, bet ir jau važinėjančių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį; senos kartos varikliai gali būti patobulinti naudojant naujus filtrus siekiant, kad jų išmetamų itin smulkių kietųjų dalelių kiekis būtų toks pat mažas, kaip naujų transporto priemonių; pasisako, ypač miestų klausimu, už mažos taršos zonas (tai yra miesto zonos, kuriose didžiausias leistinas transporto priemonių greitis yra 30 km/val.) ir eismo intensyvumo mažinimo priemones, kuriomis skatinama vaikščioti pėsčiomis ir važiuoti dviračiais;

9.                   pažymi, kad triukšmo mažinimui reikėtų skirti daugiau dėmesio, nes pastebėta keletas skirtingų neigiamų triukšmo sukeliamų padarinių žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei;

10. siekdamas pagerinti gyvenimo kokybę ragina transportą pritaikyti riboto judumo asmenims, kurie turi neatimamą teisę naudotis visų rūšių transportu, įtvirtintą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje; tai yra esminis nediskriminavimo principas laisvo asmenų judėjimo srityje, pagal kurį taip pat teikiama ekonominė, kultūrinė ir su turizmu susijusi nauda;

11.      pripažįsta, kad labai sumažėjo kelių transporto išmetamų kietųjų dalelių (PM 10), rūgštėjimą sukeliančių medžiagų ir ozono pirmtakų, tačiau tebėra susirūpinęs dėl jo išmetamo azoto oksido ir smulkių kietųjų dalelių kiekio (2008 m. TERM ataskaita[1], 5.1 diagrama); vis dėlto ypač nusivylęs transporto išmetamu CO2 kiekiu, kuris nuo 1990 iki 2006 m. padidėjo 28 proc., nors kituose sektoriuose jis sumažėjo 3 proc.; mano, kad taip pat reikėtų atsižvelgti į juodosios anglies dalelių (suodžių) poveikį visuotiniam atšilimui, ir yra įsitikinęs, kad, norint šį poveikį panaikinti, turėtų būti rekomenduojama šias daleles filtruoti siekiant bent jau iš dalies kompensuoti išmetamo CO2 kiekio didėjimą ar nepakankamą mažinimą; ragina krovinių vežimo eismą palaipsniui perkelti iš kelių į geležinkelius ir kitas efektyviai energiją vartojančias transporto priemones užtikrinant, kad iki tol, kol bus nutiesti nauji geležinkeliai, jis atitiktų esamo tinklo pajėgumus; be to, ragina remti naujų tarpuostinių infrastruktūrų (jos galėtų pagerinti krovinių perkėlimo iš kelių į geležinkelius procesą) statybą ir pagerinti esamų infrastruktūrų funkcionalumą;

12. pripažįsta, kad, remiantis Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) duomenimis, jūrų transportas išmeta 3–5 kartus mažiau CO2 negu sausumos transportas, tačiau yra susirūpinęs tuo, jog prognozuojamas jūrų transporto išmetamas sieros oksidų ir azoto oksidų kiekis 2020 m. bus beveik lygus sausumos transporto išmetalų kiekiui, ir kad TJO bandymas nustatyti CO2 išmetimo mažinimo sistemą nedavė rezultatų; jeigu TJO derybos bus nesėkmingos, atsižvelgdamas į jūrų transporto tarptautinį pobūdį ir į tai, kad anglies dioksidas gali patekti į Europos Sąjungai nepriklausančius uostus ir sausumos transportą, reikalauja apsvarstyti jūrų transporto įtraukimo į Europos prekybos taršos leidimais sistemą galimybę;

13. mano, jog moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla yra svarbiausias veiksnys mums siekiant tvarios transporto ateities, nes įgyvendinus radikalias technologines permainas galima užtikrinti taip reikalingą išmetimo sumažinimą ir pereiti prie mažai anglies dioksido išmetančio transporto; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti, kas skatina ir kas trukdo įgyvendinti galimas iš tyrimų ir taikomosios veiklos atsirandančias naujoves, ir teikti pirmenybę investicijoms į mažiau aplinkai žalingą infrastruktūrą, pavyzdžiui, į elektra varomoms transporto priemonėms skirtus sumaniuosius tinklus, gamtinių dujų arba biometano gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir vandenilio skirstymo tinklus; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tai, kokią įtaką vairuotojo elgesiui turi transporto priemonėse naudojamos technologijos, nes jos gali padėti mažinti degalų sąnaudas ir CO2 išlakas;

14. siekdamas apsaugoti esamą infrastruktūrą, ypač miesto viešąjį transportą, primygtinai ragina restruktūrizuoti subsidijų sistemą taip, kad esamų linijų priežiūrai ir modernizavimui būtų teikiamas bent jau toks prioritetas, koks pastarąjį dešimtmetį buvo teikiamas naujų linijų tiesimui;

15. ragina Komisiją toliau keistis savo pažangiąja patirtimi, pavyzdžiui, įgyvendinant Merų paktą, projektą CIVITAS ir kitas priemones, pagal kurias miestai turi galimybę mokytis vieni iš kitų dalydamiesi patirtimi;

16. mano, kad reikia teikti prioritetą esamos transporto infrastruktūros priežiūrai, modernizavimui ir protingam naudojimui, o ne naujos infrastruktūros kūrimui;

17. ragina stiprinti viešųjų konsultacijų ir skaidrumo taisykles ir geriau įgyvendinti bei taikyti poveikio aplinkai vertinimo ir gamtos apsaugos teisės aktus, vykdant investicijas į transporto infrastruktūrą;

18. primindamas savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl judumo mieste veiksmų plano[2], rekomenduoja miestų aglomeracijose, turinčiose daugiau nei 100 000 gyventojų, pradėti vykdyti ilgalaikius integruotus susisiekimo ir judumo mieste planus ir skiriant ES lėšas miesto transportui taikyti sąlygą, kad tokie planai būtų parengti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.2.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	43 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	János Áder, Elena Oana Antonescu, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Sergio Berlato, Milan Cabrnoch, Esther de Lange, Bas Eickhout, Edite Estrela, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Jo Leinen, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vladko Todorov Panayotov, Gilles Pargneaux, Antonyia Parvanova, Sirpa Pietikäinen, Mario Pirillo, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Oreste Rossi, Daciana Octavia Sârbu, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Catherine Soullie, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jutta Haug, Anna Záborská, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Veronica Lope Fontagné

• [1]  „Transportas kryžkelėje. TERM 2008 – Europos Sąjungos transporto ir aplinkos rodikliai“, EAA ataskaita Nr. 3/2009.
• [2]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0307.

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (24.2.2010)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl darniojo ateities transporto
(2009/2096(INI))

Nuomonės referentas: Antonio Cancian

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pabrėžia, kad judumo sektorius yra itin svarbus Europai: visų pirma, veiksmingas ir darnus transportas skatina ekonomikos vystymąsi ir sudaro žmonėms galimybes dalyvauti socialiniame gyvenime ir, antra vertus, judumo sektorius yra pagrindinis Europos pramonės sektorius, kuriame sukurta daug darbo vietų;

2.   pažymi, kad įvairių transporto rūšių energijos naudojimo efektyvumas pastaraisiais metais išaugo, dėl to žymiai sumažėjo išmetamo CO₂/km kiekis; vis dėlto mano, kad atitinkamų patobulinimų įgyvendinimas, susijęs su išmetamais kenksmingais teršalais, buvo sustabdytas dėl transporto, ypač kelių transporto, sektoriuje nuolat didėjančios paklausos; primena, kad dėl miestuose susidariusių spūsčių išmetama 40 proc. CO₂ dujų ir 70 proc. kitų transporto priemonių išmetamų teršalų, taigi jos yra didžiausias išmetamų itin žalingų žmogaus sveikatai NO_x ir PM₁₀ šaltinis; pažymi, jog reikia naudoti pačias pažangiausias išmetalų mažinimo technologijas ne tik naujai gaminamiems automobiliams, bet ir jau naudojamiems; mano, kad be jokių išankstinių sąlygų reikėtų svarstyti bet kokias galimybes mažinti kelių transporto išmetamo CO₂ kiekį;

3.   pabrėžia, kad transporto sistema turi teikti klientams geriausias judumo galimybes, joje turi būti suderinti tvarūs sprendimai ir veiksmingos paslaugos; pažymi, kad geriau integravus įvairias transporto rūšis bus apskritai padidintas transporto sistemos veiksmingumas;

4.   mano, kad reikia teikti pirmenybę jūros koridorių ir jūros bei geležinkelių transporto kaip pigesnių ir ekologiškesnių transporto rūšių plėtrai;

5.   laikosi nuomonės, kad tik plėtojant tinkamos transporto sąveikos ir įviariarūšio transporto sistemą Europoje bus įmanoma padidinti energijos naudojimo efektyvumą; pažymi, jog skubiai reikia didinti sąveiką, ir šiuo tikslu pabrėžia sąnaudų internalizavimo kaip galimo papildomo sprendimo svarbą siekiant pakartotinai subalansuoti įvairias transporto rūšis ir, jei įmanoma, skatinti naudoti mažiau teršiančias transporto priemones ir alternatyvius energijos šaltinius nuo visų rūšių dujinio ir skysto kuro, pvz., suskystintų naftos dujų, suskystintų gamtinių dujų ir suslėgtų gamtinių dujų, iki elektros energijos tokiu būdu mažinant Europos transporto sistemos energijos poreikius ir išmetamų CO₂, NO_x, ir PM₁₀ kiekius; ypač remia elektros energija varomą transportą, kad būtų skatinama naudoti mažai CO₂ išmetančias technologijas ir užtikrintas bendras transporto sistemos veiksmingumas;

6.   pripažįsta viešojo sektoriaus, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį teikiant visuotinės svarbos paslaugas, svarbą gerinant visuomenės galimybes naudotis mažiau teršiančio viešojo transporto paslaugomis, plėtojant pagrindinius ekonomikos sektorius, ypač energetiką, skatinant pramonę ir turizmą, skatinant socialinę ir regioninę sanglaudą ir stiprinant valstybės vaidmenį kartu su vartotojų organizacijomis reguliuojant rinką, dalyvaujant joje ir įsikišant į ją; pabrėžia, kad daugeliu atvejų viešojo ir privataus sektorių partnerystė šioje srityje tik palengvina verslo sąlygas ekonominėms grupėms ir suteikia priedangą privatizavimo atvejams, kurie kenkia visuomenės ir viešojo transporto paslaugų gavėjų interesams;  

7.   mano, kad naudojant informacines ir komunikacines technologijas (IKT) kartu su palydovinėmis navigacijos sistemomis Galileo ir EGNOS bus galima optimizuoti eismo srautus, taigi ir sumažinti spūstis miestuose ir tarp miestų, ir bus sudarytos sąlygos kenksmingų teršalų išmetimo ir nelaimių keliuose mažinimui; pastebi, kad labai daug sunkiųjų transporto priemonių dažnai važiuoja tuščios ar pusiau tuščios, tokiu būdu be reikalo užgriozdindamos kelius ir didindamos juose pavojus, ir kad daugėja lengvųjų automobilių, kuriais važiuoja tik vienas žmogus, taigi dėl šios priežasties didėja automobilių eismas ir itin padidėja degalų sunaudojimas; privatiems vartotojams reikalaujant naujovių, prašo valstybes nares transporto ir logistikos sektoriuje taikyti paramos politiką;

8.   pažymi, kad perspektyvioms technologijoms reikia pradėti taikyti būtinas pagrindines sąlygas ir atvirus standartus nesuteikiant pernelyg didelio pranašumo kuriai nors konkrečiai technologijai;

9.   laikosi nuomonės, jog tam, kad būtų padidintas visų kelių eismo dalyvių saugumas, plėtojant miestus reikėtų atsižvelgti į tvaresnį judumą miestuose ir tarp miestų;

10. pabrėžia, kad logistikai yra svarbios pažangiosios įvairiarūšės informacijos sistemos ir transporto plėtra; pritaria įvairioms Bendrijos lygmeniu priimtoms iniciatyvoms (pvz., SESAR, ERTMS, RIS ir SafeSeaNet); kviečia valstybes nares daugiau investuoti į infrastruktūrą siekiant užtikrinti transporto prieinamumą visiems, ypač riboto judumo asmenims, ir į pažangiąsias įvairiarūšes transporto sistemas, skatinti naudotis viešuoju transportu ir įvesti įvairių rūšių transportą apimančias bilietų sistemas siekiant optimizuoti naudojimąsi įvairiomis transporto priemonėmis bei jų sąveiką, sumažinti energijos sąnaudas bei pagerinti kelių ir apskritai transporto priemonių saugumą naudojant pažangiąsias technologijas;

11. pažymi elektra varomo transporto svarbą ne tik gerinant energijos naudojimo efektyvumą apskritai, bet ir įtraukiant atsinaujinančius energijos šaltinius į elektros energijos sistemą ir tokiu būdu didinant jos veiksmingumą; ragina Komisiją ir valstybes nares pritariant vietos valdžios institucijoms aiškiai įsipareigoti įgyvendinti projektus, kuriuos vykdant siekiama parodyti, jog elektra varomas transportas miestuose yra perspektyvus techniniu ir energijos naudojimo požiūriu, ir parengti pagrindą reguliavimo priemonėms, kurias taikant būtų skatinama naudoti reikalingas technologijas;

12. pabrėžia, kad svarbu plėtoti vadinamąjį daiktų internetą siekiant pagerinti infrastruktūros ir transporto priemonių saugumą, geriau informuoti vartotojus, paspartinti prekių pristatymą bei sumažinti atitinkamas biurokratines procedūras;

13. teigiamai vertina pažangą, pasiektą kelių saugumo srityje naudojant naująsias technologijas ir radijo navigacijos sistemas derinant jas su griežtesniais techninių projektų standartais, skirtais, pavyzdžiui, apsaugoti pėsčiuosius; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad 2001 m. Baltojoje knygoje nustatytas tikslas iki 2010 m. perpus sumažinti nelaimių keliuose aukų skaičių nebuvo pasiektas;

14. ragina Komisiją siekiant stiprinti darnaus, mažai anglies dioksido išmetančio transporto sektorių plėtoti integruotą politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į naujoves, pvz., pažangiąsias transporto sistemas, į mokslinių tyrimų skatinimą, konkurencijos teisės aktus, vidaus rinkos taisykles (pvz., kabotažo) ir logistiką ir visos šios sritys sujungiamos;

15. ragina pramonės ir mokslinių tyrimų institucijas plėtoti ir toliau kurti tarptautiniu mastu konkurencingas Europos technologijas siekiant pagerinti visų rūšių transporto priemonių - ir naudojamų asmeninėms reikmėms, ir naudojamų visuomenės ir komercinėms reikmėms - saugumą ir atitikimą aplinkos apsaugos reikalavimams;

16. ragina lengvųjų automobilių ir sunkvežimių gamintojus naudoti esamas technologijas informacijai apie automobilių ir kelių sąveiką ir oro sąlygas gauti ir plačiai naudoti automobilyje įtaisytą sistemą, kuri sudaro galimybes pagrindinius duomenis, pvz., greitį, navigacijos duomenis, važiavimo laiką ir kt., vaizduoti ant priekinio stiklo, kad būtų skatinama vairuoti tausiai aplinkos apsaugos požiūriu; ragina valstybes nares skatinti rengti naujas informacines ir švietimo kampanijas, skirtas kelių eismo dalyviams;  

17. ragina Komisiją ir valstybes nares suintensyvinti mokslinius tyrimus transporto sektoriuje didinant mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas naujosioms technologijoms, saugai ir tvariam judumui, priimti tinkamas priemones mažiau teršiančioms transporto rūšims skatinti, pagerinti logistiką ir esamą infrastruktūrą, skubiai vykdyti jau finansuojamus TEN-T projektus, integruotai, nuosekliai ir veiksmingai numatyti būsimų transporto tinklų sukūrimą, atsižvelgiant į Lisabonos darbotvarkę;

18. pritaria Komisijos nuomonei, kad baigiant kurti vidaus rinką reikia taip pat liberalizuoti transporto sektorių, ypač geležinkelių transportą; mano, kad transporto sektoriuje kaip ir kituose sektoriuose turėtų būti sąžiningai laikomasi visiškai laisvą konkurenciją užtikrinančių taisyklių ir taikomos bendros nuostatos siekiant užtikrinti patekimą į rinką ar bent tarpusavio sąveiką; tikisi, kad Europa transporto ir energetikos klausimais ir bendraudama su ne ES šalimis kalbės vienu balsu;

19. ragina sukurti bendrą Europos rezervavimo sistemą siekiant padidinti įvairių transporto rūšių veiksmingumą ir supaprastinti bei padidinti jų sąveiką;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares remti darnaus tarpvalstybinio transporto projektus, vykdomus kartu su Europos kaimynystės politikos šalimis, kadangi tinkamai veikiančių jungčių tarp geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų tinklų trūkumas yra pagrindinė beveik visiškos priklausomybės nuo sunkvežimių naudojimo regioniniuose keliuose priežastis;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvių veiksmų siekiant skubiai įgyvendinti naujovių standartizavimą transporto sektoriuje, kad naujos technologijos, pvz., e. judumo srities naujovės, kuo greičiau patektų į rinką;

22. ragina Komisiją plėtoti politikos sritis, kurias įgyvendinant skatinama Europoje gaminti ir naudoti visiškai aplinkos neteršiančias transporto priemones, pvz., elektros energija varomas transporto priemones;

23. mano, kad darniojo transporto plėtra turėtų būti įtraukta į strategiją „ES 2020“;

24. pažymi, kad pasiekta didelė pažanga įgyvendinant TEN-T projektus; mano, kad ES transporto politikoje didžiulis dėmesys ir toliau turi būti skiriamas TEN-T projektams, ypač tiems, kurie yra numatyti arba jau yra įgyvendinami labiausiai izoliuotuose ES regionuose, kuriuose nėra būtinos transporto infrastruktūros ir jungčių su kitomis Europos dalimis keleivių ir prekių gabenimui;

25. pabrėžia, jog reikia visiškai liberalizuoti geležinkelių sektorių siekiant padidinti jo konkurencingumą kitų transporto rūšių atžvilgiu, padidinti paslaugų teikėjų įvairovę, pagerinti kokybę ir paslaugas;

26. ragina Komisiją pateikti tolesnę strategiją, kurioje būtų aiškiai apibrėžti veiksmingesnės kovos su nelaimėmis keliuose veiksmai;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.2.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	46 3 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Christian Ehler, Lena Ek, Ioan Enciu, Norbert Glante, Fiona Hall, Romana Jordan Cizelj, Arturs Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Evžen Tošenovský, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Niki Tzavela, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Antonio Cancian, António Fernando Correia De Campos, Ilda Figueiredo, Yannick Jadot, Oriol Junqueras Vies, Ivailo Kalfin, Silvana Koch-Mehrin, Bernd Lange, Alajos Mészáros, Tiziano Motti, Vladko Todorov Panayotov, Silvia-Adriana Ţicău

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (24.2.2010)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl darniojo ateities transporto
(2009/2096(INI))

Nuomonės referentas: Seán Kelly

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   ragina Komisiją parengti darnios transporto politikos įgyvendinimo ES strategiją, pagrįstą sanglaudos ir transporto politikos sąsaja, siekiant platesnio tvarios regioninės ir teritorinės sanglaudos visoje ES tikslo;

2.   pažymi, kad plėtojant konkurencingą ir tvarų transporto sektorių pagrindinis vaidmuo tenka integruotam ir suderintam požiūriui į infrastruktūros planavimą, projektų finansavimą ir plėtrą; pabrėžia, kad nebendradarbiaudamos vietos ir regiono valdžios institucijos dažnai negali išspręsti transporto problemų, ir todėl ragina valstybes nares politikos rengimo ir įgyvendinimo procese aktyviai bendradarbiauti su suinteresuotomis šalimis;

3.   ragina Komisiją atsižvelgti į tai, koks vaidmuo plėtojant transporto infrastruktūrą tenka sanglaudos politikai, pirmenybę teikiant tinklams, o ne pavienių nesusijusių objektų projektams; pripažįsta, kad tinklai turėtų būti paremti socialine ir ekonomine analize, kurią vykdant būtų atsižvelgiama į paklausą ir eismo srautus, taip pat ir į socialinius bei teritorinius aspektus; mano, kad naudojant pažangias transporto sistemas prisidedama prie transporto infrastruktūrų tobulinimo saugumo, tvarumo ir veiksmingumo požiūriu; prašo, kad bendrai iš Struktūrinių ir Sanglaudos fondų finansuojamais transporto projektais būtų siekiama subalansuotos plėtros ir geresnės teritorinės sanglaudos, ir ragina geriau koordinuoti Bendrijos ir nacionalinių fondų veiklą;

4.   pabrėžia papildomą tarpregioninio, tarptautinio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo naudą sprendžiant transporto sektoriuje iškylančias problemas; todėl ragina, kad numatant būsimą transporto politiką būtų atsižvelgiama į tarptautinius aspektus; pabrėžia TEN-T prioritetinių ašių svarbą, taip pat svarbų transporto vaidmenį makroregionų plėtrai;

5.   pabrėžia stiprėjančią Europos urbanizacijos tendenciją; pabrėžia būtinybę užtikrinti aukštos kokybės ir prieinamas transporto paslaugas miesto teritorijų gyventojams; pabrėžia ES vaidmenį skatinant miesto teritorijų bendradarbiavimą, kad jos galėtų dalytis ir keistis pažangiausia patirtimi siekdamos padaryti transporto sistemas tausesnėmis; ragina vietos valdžios institucijas propaguoti kiek įmanoma ekologiškesnį viešąjį transportą; taigi pabrėžia 2009 m. rugsėjo 30 d. priimto judumo mieste veiksmų plano svarbą ir tikisi, kad bus greitai įgyvendintos šiame plane siūlomos priemonės;

6.   pabrėžia, kad transporto inovacijų srityje reikia atlikti tinkamus tyrimus siekiant, be kita ko, sumažinti sunaudojamos energijos ir išmetamo anglies dvideginio kiekį ir padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą;

7.   pabrėžia itin didelę kelių transporto ir kelių plėtros svarbą regioninių įmonių tarpusavio ryšių palaikymui ir konkurencijai; ypač pabrėžia, kad susisiekimas keliais yra labai svarbus periferinių ir labiausiai nutolusių regionų plėtrai; pripažįsta, kad veiksmingas krovinių vežimas keliais yra labai svarbus tvariam transporto rūšių derinimui; taigi ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas padėti užbaigti kabotažinio transporto liberalizavimą siekiant sumažinti be krovinio grįžtančių transporto priemonių skaičių ir sukurti tvaresnį kelių ir geležinkelių tinklą numatant daugiau krovininio transporto mazgų;

8.   pažymi, kad geležinkelių transporto liberalizavimas yra susijęs su viso transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo uždaviniu ir regioninės plėtros skatinimu; pažymi, kad liberalizavimas neturi daryti įtakos traukinių transporto konkurencingumui, palyginti su kelių transportu, ir kad būtina visų pirma siekti užtikrinti, kad periferiniai regionai pagerintų susisiekimą geležinkeliais;

9.   pabrėžia, kad svarbu plėtoti trumpųjų nuotolių jūrų laivybą, taip pat gėlųjų vandenų (upių ir ežerų) transportą kaip tausų transportavimo būdą, kuris taip pat gali pagerinti susisiekimą su periferiniais, salų ir atokiausiais regionais ir jų plėtrą; pabrėžia poreikį rengti konsultacijas ir diskusijas dėl salyno regionų konkrečių transporto problemų; pabrėžia poreikį į trumpųjų nuotolių jūrų laivybos ir jūrų greitkelių projektus pažvelgti platesniu mastu apimant šalis, priklausančias Europos tiesioginei geografinei aplinkai; pabrėžia, kad šiam tikslui pasiekti reikalinga geresnė regionų politikos, plėtros politikos ir transporto politikos sąveika;

10. pripažįsta, kad regioniniams oro uostams tenka ypač svarbus vaidmuo vykdant periferinių ir atokiausių regionų plėtrą, nes jie gerina regionų ryšį su centrais; mano, kad siekiant pagreitinti šių oro uostų modernizavimą labai naudinga, kai įmanoma, taikyti įvairiarūšio transporto sprendimus ir ieškoti pažangių finansinių sprendimų; mano, kad susisiekimas geležinkeliais (greitaisiais traukiniais) tarp oro uostų yra itin gera galimybė tausiai susieti skirtingas transporto rūšis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	22.2.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 5 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Catherine Bearder, Jean-Paul Besset, Sophie Briard Auconie, Zuzana Brzobohatá, Alain Cadec, Ricardo Cortés Lastra, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Seán Kelly, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Iosif Matula, Miroslav Mikolášik, Franz Obermayr, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Nuno Teixeira, Michael Theurer, Michail Tremopoulos, Viktor Uspaskich, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Vasilica Viorica Dăncilă, Karin Kadenbach, Lena Kolarska-Bobińska, Heide Rühle, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Peter Simon, Evžen Tošenovský

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	1.6.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	40 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Antonio Cancian, Michael Cramer, Ryszard Czarnecki, Luis de Grandes Pascual, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Mathieu Grosch, Ville Itälä, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Vilja Savisaar, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Dirk Sterckx, Silvia-Adriana Ţicău, Thomas Ulmer, Thomas Ulmer, Dominique Vlasto, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jean-Paul Besset, Spyros Danellis, Tanja Fajon, Markus Ferber, Nathalie Griesbeck, Gilles Pargneaux, Alfreds Rubiks, Salvatore Tatarella, Oldřich Vlasák, Sabine Wils