Procedūra : 2009/2171(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0192/2010

Pateikti tekstai :

A7-0192/2010

Debatai :

PV 20/09/2010 - 24
CRE 20/09/2010 - 24

Balsavimas :

PV 21/09/2010 - 5.9
CRE 21/09/2010 - 5.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0327

PRANEŠIMAS     
PDF 210kWORD 169k
24.6.2010
PE 439.340v03-00 A7-0192/2010

dėl skurdo mažinimo ir darbo vietų kūrimo besivystančiose šalyse: tolesnė veikla

(2009/2171(INI))

Vystymosi komitetas

Pranešėja: Eleni Theocharous

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
  Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl skurdo mažinimo ir darbo vietų kūrimo besivystančiose šalyse: tolesnė veikla

(2009/2171(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti tūkstantmečio vystymosi tikslai – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti skurdo naikinimo kriterijai,

- atsižvelgdamas į 2005 m. G8 susitikime Škotijoje (Gleneagles) prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su pagalbos apimtimi, pagalba į pietus nuo Sacharos esančiai Afrikos daliai ir pagalbos kokybe,

- atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir į 2008 m. rugsėjo 2–4 d. Akroje vykusiame aukšto lygio forume priimtas išvadas dėl tolesnės veiklos, susijusios su šia deklaracija,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES pagalba: daugiau, geriau ir greičiau“ (COM(2006)0087),

- atsižvelgdamas į JT 2010 m. pasaulio socialinės padėties ataskaitą pavadinimu „Naujas požiūris į skurdą“,

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus metinius pranešimus dėl Tūkstantmečio deklaracijos įgyvendinimo,

- atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: „Europos konsensusas“(1),

- atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (vystomojo bendradarbiavimo priemonę (angl. Development Cooperation Instrument – DCI))(2),

- atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 27 d. Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovų Abudžos deklaraciją dėl ŽIV / AIDS, tuberkuliozės ir kitų susijusių infekcinių ligų,

- atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę(3),

- atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl „Užimtumo skatinimo vykdant ES vystomąjį bendradarbiavimą“,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos vaidmuo skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse“ (COM(2001)0252),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Švietimas ir mokymas siekiant sumažinti skurdą besivystančiose šalyse“ (COM(2002)0116),

- atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 3 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl visuotinio valdymo ir tarptautinių institucijų reformos,

- atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 19 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje visuotiniu susitarimu patvirtintą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) padoraus darbo darbotvarkę ir TDO visuotinį darbo vietų paktą,

- atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio mėn. paskelbtą TDO pranešimą „2009 m. pranešimas dėl darbo pasaulio: visuotinė darbo vietų krizė ir kitos problemos“ (angl. „World of Work Report 2009: The Global Jobs Crisis and Beyond“),

- atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų sutarčių(4),

- atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pagalbos veiksmingumo ir korupcijos besivystančiose šalyse(5),

- atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(6),

- atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl požiūrio į EK pagalbą sveikatos tarnybų plėtrai į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikos dalyje(7),

- atsižvelgdamas į 2009 m. įmonės „Megapesca Lda“ tyrimą „Bendras žvejybos partnerystės susitarimų politikos tyrimas“,

- atsižvelgdamas į dabartines bendros žemės ūkio politikos ir bendros žuvininkystės politikos reformas,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0192/2010),

A. kadangi tvirtas ir tvarus ekonomikos augimas verslui palankioje aplinkoje stabiliomis sąlygomis padeda kurti gerovę ir darbo vietas ir todėl yra patikimiausias ir nuosekliausias būdas išbristi iš skurdo,

B.  kadangi badas, nepakankama mityba ir milijonų žmonių atskirtis nuo prieigos prie maisto ir pagrindinių viešųjų paslaugų yra ekonomikos, žemės ūkio ir prekybos politikos krypčių nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pasekmės,

C. kadangi patikima, nekorumpuota teisinė aplinka yra esminė verslo klestėjimo sąlyga,

D. kadangi iki 2015 m. ES-15 valstybių narių yra įsipareigojusios iš bendrųjų nacionalinių pajamų skirti 0,7 % lėšų oficialiai paramai vystymuisi (OPV); kadangi dabar OPV skiriama apie 0,4 % šių lėšų,

E.  kadangi skurdo mažinimas ir vystymosi politikos darna yra ES sutartyje nustatyti įsipareigojimai,

F.  kadangi mano esant tinkama remti besivystančių šalių ryžtą sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę savo pačių šalyse, vadinasi, turės būti vykdoma pramonės vystymo strategija, kuri turės atitikti tvaraus vystymosi ir visų pirma aplinkos apsaugos reikalavimus,

G. kadangi nei ES pagalbos teikėjai, nei besivystančios šalys nevykdo išlaidų sveikatai ir švietimui įsipareigojimų,

H. kadangi besivystančioms šalims itin trūksta kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų; kadangi kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas besivystančiose šalyse yra vienas iš faktorių, bloginančių netvirtą besivystančių šalių sveikatos priežiūros sistemą, ir kadangi dauguma kvalifikuotų sveikatos ir kitų sektorių darbuotojų dėl daugelio priežasčių negrįžta į gimtąsias vietas padėti savo bendruomenėms,

I.   

kadangi dabartinė maisto kainų krizė atskleidė, kad žemės ūkis skurdžiose šalyse tebėra svarbus, o šalių aprūpinimas maistu reikalingas,

J.   kadangi 90 % ES piliečių pritaria vystomajam bendradarbiavimui, nors kyla grėsmė, kad dėl nuosmukio ši parama mažės,

K. kadangi G20 pažadėjo imtis veiksmų prieš mokesčių rojaus šalis,

L.  kadangi mokesčių vengimas ir neteisėtas kapitalo nutekėjimas iš besivystančių šalių keletą kartų viršija vystymosi pagalbos dydį,

M. kadangi pervedimai į besivystančias šalis sudaro didesnius kapitalo srautus negu OPV,

N. kadangi šiuo metu 2,7 mlrd. žmonių neturi galimybės naudotis kreditais,

O. kadangi siekiant mažinti skurdą reikia ne tik didinti užimtumą, bet ir kurti kokybiškas darbo vietas,

P.  kadangi skurdžiausioms šalims tikrai nepakankamai atstovaujama tarptautinėse institucijose ir pasaulio forumuose,

Q. kadangi socialinės apsaugos sistemos yra veiksmingos skurdo mažinimo ir socialinės sanglaudos didinimo priemonės, kadangi dauguma pasaulio gyventojų negauna tinkamos socialinės apsaugos,

I. Besivystančių šalių uždaviniai

Ekonomika

1.  primygtinai ragina besivystančių šalių vyriausybes įvairinti savo ekonomiką vystant gamybos sektorių ir vengti per daug apsunkinti įmones (visų pirma mažąsias ir vidutines įmones – darbo vietų kūrimą ir augimą skatinančias varomąsias jėgas) keliant pernelyg didelius biurokratinius reikalavimus;

2.  ragina visas besivystančias šalis prisijungti prie TDO padoraus darbo darbotvarkės ir Jungtinių Tautų iniciatyvos dėl būtiniausios socialinės apsaugos siekiant užtikrinti patenkinamus darbo standartus, aukšto lygio socialinę apsaugą, kuri apimtų skurdžiausias ir labiausiai atskirtas visuomenės grupes, tikrą socialinį dialogą ir ypač tai, kad būtų dalyvaujama investicijų siekiant didelio užimtumo programoje ;

3.  pabrėžia, kad būtina pasirašyti ir įgyvendinti įvairias TDO konvencijas dėl tarptautinių darbo standartų ir rekomenduoja taikyti TDO rezoliucijos „Atsigavimas nuo krizės: visuotinis darbo vietų paktas“ nuostatas;

4.  ragina įgyvendinti teisę nedirbti priverstinio darbo, visų pirma vaikų darbo ir nedaryti jokių išimčių, nes neturintys išsilavinimo vaikai pasmerkti gyventi skurde;

5.  ragina ypatingą dėmesį skirti kovai su vaikų darbu, kad vietoj jo būtų kuriamos darbo vietos suaugusiems, o vaikams suteikiamos tinkamos išsilavinimo galimybės;

6.  ragina vyriausybes teikti pirmenybę pagalbai siekiant patenkinti pagrindinius socialinius poreikius, skatinti nuo krizės itin nukentėjusių vaikų ir pažeidžiamų moterų, taip pat rizikos grupės jaunimo, nekvalifikuotų darbuotojų, migrantų, mažas pajamas gaunančių darbuotojų, ūkio darbininkų ir neįgalių asmenų apsaugą;

7.  primena, kad siekiant, jog mažosios įmonės ir mikroįmonės, ypač žemės ūkio sektoriaus, išsaugotų esamas ir kurtų naujas darbo vietas, reikalingas pakankamas finansavimas; skatina besivystančias šalis remti galimybę taupyti ir naudotis kreditais, mikrokreditais, mikrodraudimu bei naujų kreditų agentūrų paslaugomis, pavyzdžiui, kaimo paštų ar mobiliojo banko paslaugomis;

8.  ragina ES pripažinti socialinės ekonomikos (pvz., kooperatyvų) indėlį į darbo vietų kūrimą ir tinkamo darbo skatinimą besivystančiose šalyse ir įtraukti socialinę ekonomiką į ES vystymosi programas ir bendradarbiavimo strategijas;

9.  ragina besivystančias šalis suteikti daugiau galimybių skurstantiems ir netekusiems nuosavybės teisių asmenims įsigyti žemės, pavyzdžiui, suteikiant lūšnynuose įsikūrusiems asmenims nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame jie gyvena;

10. ragina besivystančias šalis kuo labiau įvairinti savo ekonomiką, kad šalis nebūtų priklausoma nuo labai riboto produktų, ypač žemės ūkio produktų, skirtų eksportuoti, gamybos kiekio;

11. primena besivystančioms šalims, jog būtina gerbti vietines bendro žemės naudojimo žemės ūkio reikmėms tradicijas siekiant pagerinti sąlygas smulkiam ūkininkavimui ir jį apsaugoti;

12. skatina besivystančias šalis žemės ūkio sektoriaus ir apsirūpinimo maistu saugumo vystymą laikyti prioritetinėmis sritimis rengiant šalies strategijos dokumentus ir nacionalines orientacines programas;

13. primena, kad valdymas apima teisingos valstybės idėją, t. y. valstybės, kuri užtikrina demokratiją ir piliečių teises ir atlieka savo vykdomąsias funkcijas, pvz., užtikrina teisę kreiptis į teismą, gauti sveikatos priežiūrą, išsilavinimą ir valdyti, drauge propaguodama ir gindama žmogaus teises ir pagrindines laisves;

Piliečiai ir valdymas

14. ragina visas besivystančias šalis nedelsiant pasirašyti JT konvenciją dėl kovos su korupcija ir veiksmingai įgyvendinti jos nuostatas; taip pat primygtinai ragina ES valstybes nares ir ES įmones gerbti JT konvenciją;

15. mano, kad ES valstybės narės turėtų rodyti veiklos, susijusios su biudžetine drausme, mokesčių surinkimu ir geru valdymu, pavyzdį besivystančioms šalims;

16. mano, kad privačiajame sektoriuje taip pat reikėtų imtis kovos su korupcija veiksmų ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, keičiantis informacija ir įgyvendinant turto susigrąžinimo programas;

17. primygtinai ragina, kad visos besivystančios šalys skatintų nepriklausomų parlamentų, kurie gali veiksmingai padėti stiprinti demokratiją laisvai atlikdami teisės aktų leidybos, biudžetines ir tikrinimo funkcijas, veiklą; taip pat atkreipia dėmesį į nepriklausomos ir tinkamai išplėtotos teismų sistemos svarbą;

18. skatina besivystančių šalių vyriausybes siekti kuo aktyvesnio pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo rengiant ir stebint viešąją politiką;

19. pabrėžia, kad socialiniai partneriai gali atlikti svarbų vaidmenį vystant ekonomiką ir stiprinti visuomenės sanglaudą, todėl reikia skatinti atitinkamų organizacijų kūrimą ir plėtrą;

20. ragina užtikrinti neribotą profesinių sąjungų teisę burtis į asociacijas ir teisę vesti kolektyvines derybas, kad būtų užtikrintos, pagerintos ir ginamos geros darbo sąlygos;

21. ragina visas valstybes, kurios priėmė pilietinės visuomenės organizacijų laisvę varžančius teisės aktus, juos panaikinti;

22. ragina kaip pagrindinį kovos su skurdu principą įgyvendinti teisę būti nediskriminuojamam, t. y teisę dirbti ir būti vienodai vertinamam neatsižvelgiant į lytį, etninę kilmę, amžių, negalią ar seksualinę orientaciją;

23. ragina gerokai pagerinti teisinę ir socialinę moterų padėtį, siekiant išvengti diskriminacijos ir išnaudoti moterų potencialą ekonomikos ir visuomenės vystymui;

24. remia besivystančių šalių pastangas stiprinti ir didinti regioninę integraciją kuriant laisvosios prekybos zonas, regionines ekonomikos bendrijas, regioninius plėtros bankus ir t. t.;

II. Bendri uždaviniai

25. kartoja raginimą iš besivystančių šalių nacionalinių biudžetų ir iš ES paramos vystymuisi skirti bent 20 % lėšų sveikatos priežiūrai ir pagrindiniam ugdymui;

26. ragina persvarstyti privatizavimo politiką, ypač susijusią su tokių komunalinių paslaugų kaip vandens tiekimas, buitinių atliekų išvežimas ir visuotinės svarbos paslaugos, teikimu ir persvarstyti socialinį valstybių vaidmenį valdymo tobulinimo procese, įskaitant valstybės valdomų įmonių, kaip darbdavių ir socialinių paslaugų teikėjų, vaidmenį;

27. atkreipia dėmesį į tai, kokį svarbų vaidmenį atlieka socialinės apsaugos sistemos, kaip teigiama TDO Visuotiniame darbo vietų pakte ir Jungtinių Tautų iniciatyvoje dėl pagrindinės socialinės apsaugos, todėl ragina skirti daugiau dėmesio socialinės apsaugos sistemoms, kad būtų išvengta didesnio skurdo ir sprendžiamos socialinės problemos kartu padedant stabilizuoti ekonomiką ir išlaikyti bei didinti užimtumą;

28. prašo suteikti nemokamą ir visapusišką prieigą prie švietimo sistemų, t.y. pagrindinio ir aukštesniojo mokymo ir profesinio mokymo, kad vietiniai gyventojai taptų kvalifikuotais darbuotojais;

29. primygtinai reikalauja, kad ir valstybės donorės, ir besivystančios šalys laikytųsi savo įsipareigojimų, kad iki 2015 m. būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai;

30. remia priemones, pavyzdžiui, atlyginimo subsidijas, darbo vietų ir mokymo galimybes, kurias taikant vietos mokslininkai bei kiti kvalifikuoti darbuotojai skatinami likti ir dirbti savo bendruomenėse ir stiprinamos visiems prieinamos medicininės priežiūros sistemos;

31. remia naujų darbo vietų kūrimą besivystančiose šalyse;

32. remia priemones, kurias taikant investuojama į viešąsias paslaugas apskritai ir jos vystomos, siekiant kurti darbo vietas ir didinti valstybės pajėgumus, įrenginius ir socialinę sanglaudą, kaip nurodyta JT pranešime „Naujas požiūris į skurdą“;

33. ragina skirti daugiau dėmesio praktinei sveikatos priežiūrai ir gyventojų sąmoningumo medicininio gydymo naudos klausimais ugdymui, pvz., dalyti kraujo tyrimo prietaisus ir apmokyti žmones jais naudotis;

34. pabrėžia, kad žmogiškųjų išteklių vystymas yra neatskiriama visų vystymo strategijų dalis ir yra labai svarbus darbo vietų kūrimui; ragina ES ir besivystančias šalis ištirti su užimtumu susijusius poreikius ir darbo rinką, padaryti prognozes ir pasirengti svarbiausiems iššūkiams, kurių kyla siekiant pritaikyti profesinį mokymą atsižvelgiant į užimtumą;

35. mano, kad taikant visas vystymosi strategijas reikėtų ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausiems ir atskirtiems žmonėms, visų pirma moterims, vaikams, vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims;

36. mano, kad būtina patenkinti svarbiausius poreikius, taigi teikia ypatingą pirmenybę priemonėms, kurias taikant būtų skatinamas apsirūpinimo maistu saugumas ir prieiga prie geriamo vandens;

37. atkreipia dėmesį į vaikų darbo problemą ir pripažįsta, kad tai viena iš didžiausių kliūčių siekiant, kad visi turėtų pradinį išsilavinimą ir kad sumažėtų skurdo, dėl jos trukdoma sveikai auginti vaikus ir suteikti jiems reikiamą išsilavinimą; taigi ragina, kad būtų skatinama derinti ir vienodinti įvairių agentūrų darbą teikiant paramą švietimui ir vykdant politiką vaikų darbo klausimu, t. y. stiprinti jau veikiančios priemones, įskaitant pasaulinę darbo grupę vaikų darbo ir švietimo klausimais; be to, ragina tarptautinę bendruomenę, visas susijusias valstybes ir ES įsipareigoti dėti visas pastangas siekiant kuo greičiau panaikinti vaikų darbą;

38. pabrėžia lyčių lygybės svarbą sėkmingai valstybių ekonomikai, todėl ragina dėti daugiau pastangų, kad lyčių lygybė būtų užtikrinta ir ekonomikoje;

39. primygtinai ragina, kad pagalbos teikėjai ir šalys partnerės užtikrintų, jog žemės ūkio, pirmiausia smulkaus ūkininkavimo ir smulkios ir vidutinės ekologiškos žemės ūkio pramonės, klausimas plėtros darbotvarkėje taptų aktualesnis;

40. pabrėžia, kad nedidelės žemės ūkio bendrovės, kurios naudojasi decentralizuotomis, ekologiškomis ir tvariomis gamybos priemonėmis, palengvina darbo vietų kūrimą ir tvarų vystymą, nes jos vieno hektaro plote įdarbina daugiau žmonių nei didelės ūkio bendrovės, o jose dirbantys ūkininkai ir darbuotojai kaimo ne žemės ūkio produktų, kurių gamybos srityje dirba daug žmonių, poreikiams patenkinti išleidžia proporcingai daugiau;

41. ragina veiksmingiau remti darbo vietų kūrimą ir užimtumo didinimą koordinuojant užimtumo ir makroekonomikos politiką, atsižvelgiant į tai, kad pastaroji turėtų būti skirta ne tik infliacijos lygiui ir prekybos bei fiskaliniam deficitui kontroliuoti, bet ir sutelkti dėmesį į realios produkcijos, pajamų ir užimtumo stabilumą;

42. remia investavimą į ekologiškas darbo vietas ir ekologišką pramonę, pavyzdžiui, neturtingose šalyse kuriant atsinaujinančių išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo sistemas, įskaitant saulės energiją, teikiančią naudą vietos bendruomenėms, kaip priemonę siekiant aprūpinti šalis tvariais energijos ištekliais ir kartu kurti darbo vietas saugant aplinką;

43. ragina didinti lygias galimybes ir galimybes kelti kvalifikaciją, gauti geros kokybės mokymą ir švietimą; ragina gerinti kreditų teikimą (įskaitant mikrofinansavimą), kad būtų skatinamas darbo vietų kūrimas;

44. tikisi, kad Europos Parlamento ir analogiškų regioninių institucijų besivystančiose šalyse bendradarbiavimas taps glaudesnis;

45. pabrėžia, kad, siekiant įvertinti besivystančių šalių socialinę pažangą, reikia propaguoti alternatyvius BVP rodiklius, visų pirma atsižvelgiant į Josepho Stiglitzo vadovaujamos Ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo komisijos pasiūlymus;

46. ragina priemones, skirtas pasaulinės ekonominės krizės problemoms spręsti, suskirstyti pagal šalis ir regionus, įtraukti priemones, paminėtas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) politikos priemonėje, pavadintoje „Visuotinis darbo vietų paktas“, siekiant palengvinti investicijas į tuos sektorius, kuriuose dirba daug žmonių ir kurie nekenkia aplinkai, taip pat į socialinės apsaugos sistemas;

III. Pagalbos teikėjų uždaviniai

Pagalba

47. primygtinai ragina, kad visos turtingos šalys, visų pirma ES valstybės, laikytųsi pažadų, susijusių su paramai skirtomis išlaidomis, t. y. iki 2015 m. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų skirtų bent 0,7 % lėšų;

48. ragina sukurti bendrą valstybių narių taikomą skurdo apibrėžtį, kad būtų nustatytos atitinkamos veiklos sritys ir ES pagalbos vystymuisi gavėjai;

49. pabrėžia, kad dėl eksporto subsidijų ES produktams besivystančių šalių rinkose yra taikomas dempingas ir tai prisidėjo prie darbo vietų naikinimo, nes vietiniai žemės ūkio produktai, pvz., šaldyta vištiena, kiauliena, cukrus ir konservuoti pomidorai, tapo nekonkurencingi, o pramoninių prekių gamyba – neekonomiška;

50. mano, kad nuosekli politika gali duoti gerų rezultatų, t. y. padėti sukurti darbo vietų besivystančiose šalyse; taigi ragina keisti ES išorės politiką, nes ji turi tiesioginį poveikį besivystančių šalių ekonomikai ir turėtų būti rengiama norint patenkinti tvarius šių šalių poreikius siekiant kovoti su skurdu, užtikrinti padorias pajamas ir pragyvenimą bei paisyti žmogaus teisių, įskaitant socialines ir ekonomines teises bei aplinkos apsaugą ;

51. ragina skirti nemažai papildomų lėšų siekiant kovoti su klimato kaitos ir visuotinės ekonomikos krizės padariniais besivystančiose šalyse;

52. ragina, kad pradinis ugdymas ir visuomenės sveikata būtų vystymosi politikos pagrindas, ir pabrėžia, kad dabartine padėtimi nepateisinamas joks šių sričių nacionalinių išlaidų ir tarptautinės pagalbos sumažinimas;

53. ragina ES laikytis pagalbos prekybai įsipareigojimų;

54. Pabrėžia, kad ES turi persvarstyti pagalbos teikimo politiką, ypač žemės ūkio sektoriaus, atsižvelgdama į ES smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus siekiant sudaryti sąžiningas prekybos sąlygas besivystančių šalių atžvilgiu;

55. dar kartą prašo visų pagalbos teikėjų tiksliau laikytis pagalbos veiksmingumo darbotvarkės, pirmiausia pagalbos teikėjų koordinavimo ir atskaitomybės klausimais;

56. primygtinai reikalauja, kad Komisija užtikrintų, jog dabartinės bendros žuvininkystės politikos išorės santykių sritis būtų suderinta su ES vystymosi politika, nes šios politikos kryptys yra tiesiogiai susijusios su besivystančių šalių gyventojų gerove;

57. pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius daugelyje šalių yra labai svarbus užimtumo ir apsirūpinimo maistu saugumo požiūriais, taigi visos besivystančios šalys turėtų turėti teisę gauti ES pagalbą savo tvariai žuvininkystės pramonei, tyrimams, kontrolei ir kovos su nelegalia, nedeklaruojama ir nereguliuojama žvejyba vykdymo priemonėms vystyti, ši pagalba neturėtų priklausyti nuo jokių susitarimų dėl galimybės žvejoti su Europos Sąjunga;

58. pabrėžia, kad teikiant ES sektorinę paramą žuvininkystės pramonei trečiosiose šalyse siekiama įrengti tų šalių uostus ir aprūpinti juos tinkama infrastruktūra, kad būtų palengvintas žuvų iškrovimas ir perdirbimas vietoje, siekiant sukurti naujų darbo vietų; ragina Komisiją stebėti ir tikrinti, ar šie tikslai pasiekti, ir teikti techninę pagalbą, kuri padėtų didinti trečiųjų šalių gebėjimus stebėti žvejybos veiklą savo vandenyse ir sulaikyti laivus, kurie buvo pastebėti darantys pažeidimus;

59. primygtinai ragina ES supaprastinti pagalbos struktūrą ir susijusias procedūras;

60. ragina Komisiją ir ES valstybes nares labiau koordinuoti vystymosi politiką ir siekti užkirsti kelią įvairiems politikos veiksniams, galintiems neigiamai paveikti TVT siekį;

61. tikisi, kad ES politika ūkininkavimo, prekybos, migracijos ir žuvininkystės srityse jokiu būdu nepakenks vystymuisi, nes šiuo metu politikos krypčių nuoseklumas vystymuisi remti yra sutartyje nustatytas reikalavimas; ketina atidžiai stebėti, kaip ES vykdo šį įsipareigojimą;

62. ragina pagalbos teikėjus protingai investuoti į piliečių ugdymo plėtrą;

63. ragina valstybes donores pasinaudoti šia krize ir labiau ištirti esamas naujoviškų ir papildomų vystymosi finansavimo šaltinių galimybes ir rasti naujų, kurios leistų besivystančioms šalims išskaidyti savo pajamų šaltinius ir įgyvendinti veiksmingas, konkrečias ir paveikias išlaidų programas;

64. ragina Komisiją ir ES valstybes nares skatinti tvarių įmonių, kuriančių geras darbo vietas, veiklą kaip specifinį vystomojo bendradarbiavimo pagal 2005 m. Europos konsensusą dėl vystymosi sektorių ir jų integraciją į labiau tradicinius vystomojo bendradarbiavimo sektorius, pvz., į infrastruktūros, kaimo plėtros, valdymo ir su prekyba susijusios pagalbos sektorius;

Nauji finansavimo šaltiniai

65. primygtinai ragina, kad G20 šalys vykdytų pažadus imtis veiksmų prieš mokesčių rojaus šalis, griežtinti finansų rinkų priežiūrą ir keistis informacija apie mokesčius; be to, G20 šalys turėtų nurodyti Tarptautinės apskaitos standartų valdybai patvirtinti naują standartą, apimantį atskirų šalių ataskaitų teikimą;

66. ragina G20 ir ES valstybes imtis veiksmų, kad pervesti pinigus būtų galima pigiau ir paprasčiau;

67. ragina, kad siekiant kovoti su skurdu ir nedarbu Komisija ir valstybės narės padidintų mažosioms, labai mažoms įmonėms ir besivystančių šalių ūkininkams, įskaitant neoficialų sektorių, skiriamą viešąją finansinę paramą, kaip raginama pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Visuotinio darbo vietų pakto nuostatas,

Gebėjimų ugdymas ir visuotinis valdymas

68. primygtinai ragina, kad ES teiktų paramą siekdama remti gebėjimų stiprinimą tose srityse, kurios bus tiesiogiai naudingos šalių partnerių ekonomikai ir kuriant darbo vietas, t. y. veiksmingų mokesčių sistemų kūrimas, kova su korupcija, institucijų ir pilietinės visuomenės stiprinimas, palankesnių sąlygų naudotis mikrokreditais ir kitais finansavimo šaltiniais sudarymas ir t. t.;

69. ragina, kad rengiant ES vystymosi politiką, darančią poveikį darbo vietų kūrimui ir skurdo mažinimui, būtų atkreipiamas dėmesys į priemones, pagal kurias reikalaujama, kad vyriausybės, pilietinė visuomenė, įmonės, fondai ir vietos bendruomenė iki 2015 m. pasiektų JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT);

70. ragina ES nukreipti savo pagalbą ir į socialinės apsaugos sistemų kūrimą besivystančiose šalyse, nes tai yra svarbi ir veiksminga priemonė skurdui mažinti;

71. ragina pirmenybę suteikti švietimui, jaunimo stebėjimui po mokyklos baigimo, profesiniam mokymui, švietimui apie technologijas, įgūdžių lavinimui, mokymuisi visą gyvenimą, galimybei gauti finansavimą, kokybiškas stažuotes suinteresuotiems asmenims, sveikatos apsaugą ir saugumą, taip pat verslumo skatinimo programoms, ypač skirtoms mažoms ir labai mažoms įmonėms, kad jos galėtų kurti darbo vietas ir ypatingą dėmesį atkreipti į jaunimą, neįgaliuosius, pagyvenusius ir perkeltuosius asmenis, moteris ir visas kitas socialiai atskirtas grupes;

72. mano, kad, sudarydama prekybos susitarimus su besivystančiomis šalimis, ES turėtų atsižvelgti į žmogaus teisių apsaugos ir gero valdymo kriterijus ir nedvejodama taikyti sankcijas valdymo įsipareigojimų nevykdančioms valstybėms; primena, kad ir Europos plėtros fondui (EPF), ir Vystomojo bendradarbiavimo finansinei priemonei (angl. DCI) taikomi sąlygų laikymosi kriterijai;

73. ragina ES užtikrinti, kad būtų itin paisoma sąlygų laikymosi principo, kaip nurodyta Kotonu susitarime;

74. Pabrėžia, kad ir Europos plėtros fondas (EPF), ir Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (angl. DCI) turi atitikti sąlygų laikymosi kriterijus;

75. primygtinai ragina Komisiją tinkamu laiku ir būdais skatinti užsienyje dirbančių Europos įmonių gamybos grandinių stebėjimą, kad būtų patikrinta, ar panaikintas vaikų darbas ir ar laikomasi darbo standartų pagal TDO konvencijas, taip pat skatinti suteikti prieigą prie švietimo, nes tai svarbiausias veiksnys kovojant su skurdu;

76. ragina visose besivystančiose šalyse megzti glaudžius ryšius plėtojant patikimą pagrindinių vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų ir su skurdu kovojančių organizacijų tinklą, kad būtų keičiamasi nuomonėmis ir patirtimi dėl ES pagalbos formulavimo, įgyvendinimo ir stebėjimo;

77. remia duomenų bazės ES ir nacionaliniu lygiais sukūrimą, siekiant surinkti ir palyginti pagrindinius duomenis apie skurdą besivystančiose šalyse, kaip būdą, skirtą skurdo mažinimo pastangoms palengvinti ir padidinti;

78. pabrėžia, kad yra būtina labiau derinti dabartinę tarptautinių ir regioninių organizacijų veiklą ir taip dėti daugiau pastangų teikiant techninę paramą ES skurdo sušvelninimo veiksmų planui įgyvendinti ir stebėti;

79. pažymi, kad būtina įsteigti vadinamąsias patariamąsias grupes specifiniais klausimais, nes tai būtų konkretus žingsnis ir patikima techninės pagalbos teikimo procedūra norint besivystančiose šalyse pasiekti ES skurdo sušvelninimo veiksmų plane nustatytus tikslus;

80. pritaria, kad parama biudžetui reikia naudotis tik tada, jei yra pagrįstai įsitikinta, jog lėšos bus panaudotos pagal paskirtį ir numatytasis tikslas bus pasiektas, ir jei lėšų gavėjai atitinka žmogaus teisių apsaugos ir demokratinio valdymo kriterijus; siekia, kad būtų atliekamas efektyvesnis paramos biudžetui vertinimas ir auditas norint išnagrinėti, ar pasiektas užsibrėžtas tikslas ir ar šalys gavėjos laikosi pirmiau minėtų reikalavimų; ragina Komisiją sukurti IT pagrindu veikiančią ir Europos Parlamento prižiūrimą rezultatų suvestinę, skirtą Bendrijos pagalbos veiksmingumui skurdo mažinimo, švietimo ir darbo vietų kūrimo srityse įvertinti; ši suvestinė sudaroma atsižvelgiant į tai, kokiu laipsniu buvo pasiekta finansinių santykinių dydžių ir tikslų;

81. ragina Komisiją Europos Parlamentui pateikti nuoseklų ir patikimą pasiūlymą dėl ES porinkiminės politikos, pagal kurią būtų gerbiamas tam tikros šalies laisvas gyventojų pasirinkimas ir nuogąstauja, kad tai, jog dabar nėra nuoseklios porinkiminės politikos, kenkia ES rinkimų stebėjimo misijų patikimumui;

82. remia demokratiškesnį besivystančių šalių atstovavimą pasaulio institucijose;

83. ragina tarptautines finansų institucijas persvarstyti savo paskolų politiką, kad būtų remiamas besivystančių šalių demokratiškas ir tvarus ekonominis vystymasis ir susilaikyta nuo žalingų sąlygų, kurios prisidėjo prie tarptautinės finansų krizės;

84. ragina ES imtis konkrečių veiksmų, skirtų su mokesčių rojumi, mokesčių vengimu ir neteisėtu kapitalo nutekėjimu iš besivystančių šalių susijusiam piktnaudžiavimui šalinti, ir sudaryti sąlygas šiuos išteklius investuoti besivystančiose šalyse;

85. ragina pasiekti naują privalomą visuotinį susitarimą dėl finansų, kuriuo tarptautinės korporacijos būtų įpareigotos automatiškai atskleisti gautą pelną ir sumokėtus mokesčius kiekvienoje šalyje atskirai;

86. ragina ES remti JT Socialinės apsaugos žemiausios ribos iniciatyvą, siekiant išplėsti ar įgyvendinti tvarios socialinės apsaugos sistemas besivystančiose šalyse užtikrinant didesnę išorės santykių politikos krypčių sanglaudą, parengiant komunikatą dėl socialinės apsaugos vystomajame bendradarbiavime kaip siūloma Tarybos išvadose dėl užimtumo skatinimo taikant ES vystomąjį bendradarbiavimą;

IV. Švietimas

87. pritaria Komisijai, kad darbo turėjimas yra geriausias būdas išvengti skurdo ir socialinės atskirties, mano, kad švietimo spragos besivystančiose šalyse panaikinimas yra viena veiksmingiausių strategijų siekiant išeiti iš skurdo ir nedarbo;

88. džiaugiasi dėl pagreitintos finansavimo iniciatyvos „Švietimas visiems“ ir dėl to, kad jai iš esmės pritaria Komisija; ragina Komisiją paaiškinti, kokiais fondais ir kokiems tikslams ji šiuo metu leidžia pasinaudoti iniciatyvoje dalyvaujančioms šalims, ypač šiose srityse:

– ankstyvosios vaikų priežiūros ir mokymo,

– nemokamo ir privalomo pagrindinio mokslo visiems,

– jaunimo ir suaugusiųjų mokymo ir kvalifikacijos,

– suaugusiųjų raštingumo,

– lyčių lygybės;

– išslavinimo kokybės;

89. ragina ES įdiegti įvairių sričių pagalbos tėvams programas ten, kur dėl skurdo trūksta vaiko auginimo žinių ir taip užtikrinti, kad vaikai besivystančiose šalyse turėtų tikras galimybes;

90. pažymi, kad gera protinė ir fizinė sveikata priklauso ne vien tik nuo švietimo, mokymo ir naujų informacinių technologijų, bet ir nuo galimybės turėti vandens, maisto ir gauti medicinos paslaugas, todėl ES turėtų daugiau dėmesio skirti nemokamai mokymo medžiagai, nemokamam maitinimui, nemokamiems mokyklų autobusams ir nemokamiems egzaminams, šie klausimai turėtų būti sujungiami į visa apimančius pagalbos projektus; mano, kad būtina aiškiai nurodyti ryšį tarp ES finansuojamų mokyklinių projektų ir maisto bei sveikatos programų besivystančiose šalyse;

91. ragina ES sutelkti savo pastangas į tai, kad būtų nustatytos sritys, kuriose besivystančios šalys turi konkurencinį pranašumą ir siekti, kad darbo stažuočių tokiuose sektoriuose kūrimas būtų vienu pagrindinių ES paramos vystymuisi prioritetų;

92. ragina ES suteikti besivystančio pasaulio studentams daugiau mokymosi galimybių, bet skatinti, kad, baigę studijas, jie grįžtų į gimtąsias vietas padėti savo bendruomenėms;

V. Patekimas į rinką

93. pažymi, kad besivystančioms šalims nurodoma, jog jų produktai turi konkuruoti atviroje rinkoje, nors besivystančio pasaulio šalims šis principas dažnai netaikomas;

94. ragina Komisiją ir valstybes nares kurti nuoseklų metodą, kurį taikant būtų laikomasi laisvosios rinkos pagrindų ir užtikrinamas abipusiškumas prekybos srityje;

95. pabrėžia, kad dažniausiai besivystančių šalių, ypač žemės ūkio sektoriaus, ekonomika natūrinė ir kad tokia ekonomika dažnai yra vienintelis pajamų ir pragyvenimo šaltinis;

96. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir TDO.

(1)

OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

(2)

OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

(3)

OL L 386, 2006 12 29, p. 1.

(4)

Priimti tekstai, P6_TA(2009)0152.

(5)

OL C 293E, 2006 12 2, p. 316.

(6)

OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.

(7)

Priimti tekstai, P6_TA-PROV(2009)0138.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (28.4.2010)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl skurdo mažinimo ir darbo vietų kūrimo besivystančiose šalyse: tolesni veiksmai

(2009/2171(INI))

Nuomonės referentė: Gabriele Zimmer

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pabrėžia, kad svarbu propaguoti platesnę skurdo apibrėžtį, kuri buvo patvirtinta 1995 m. Kopenhagoje vykusiame Pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl socialinio vystymosi ir kuri apima skurdą, socialinę atskirtį ir negalėjimą dalyvauti visuomenės gyvenime, taip pat Jungtinių Tautų 2010 m. ataskaitoje apie pasaulio socialinę padėtį, pavadintoje „Naujas požiūris į skurdą“, pasiūlytą socialinio vystymo metodo planą;

2.   pabrėžia, kad besivystančiose šalyse reikia skatinti alternatyvius BVP rodiklius siekiant priimti socialinės pažangos priemones, visų pirma atsižvelgiant į Josepho Stiglitzo parengtą Ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo komisijos dokumentą;

3.   ragina priemones, skirtas spręsti pasaulinės ekonominės krizės problemas, suskirstyti pagal šalis ir regionus, įtraukti priemones, paminėtas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) politikos priemonėje, pavadintoje „Visuotinis darbo vietų paktas“, siekiant palengvinti investicijas į tuos sektorius, kuriuose dirba daug žmonių ir kurie nekenkia aplinkai, taip pat į socialinės apsaugos sistemas;

4.   ragina darbo vietų kūrimo priemones paremti TDO Padoraus darbo darbotvarke siekiant palengvinti teisingą ekonomikos augimo naudos paskirstymą;

5.   pabrėžia, kad socialiniai partneriai gali atlikti svarbų vaidmenį vystant ekonomiką ir stiprinti visuomenės sanglaudą, todėl reikia skatinti atitinkamų organizacijų kūrimą ir plėtrą;

6.   ragina užtikrinti profesinių sąjungų teisę burtis į asociacijas ir teisę be išimties vesti kolektyvines derybas, kad būtų užtikrintos, pagerintos ir ginamos geros darbo sąlygos;

7.   ragina kaip pagrindinį kovos su skurdu principą įgyvendinti teisę būti nediskriminuojamam, t. y. teisę dirbti ir būti vienodai vertinamam neatsižvelgiant į lytį, etninę kilmę, amžių, negalią ar seksualinę orientaciją;

8.   ragina įgyvendinti teisę nedirbti priverstinio darbo, ypač be išimties vaikams, nes neturintys išsilavinimo vaikai pasmerkti gyventi skurde;

9.   ragina ypatingą dėmesį skirti kovai su vaikų darbu, kad vietoj jo būtų kuriamos darbo vietos suaugusiems, o vaikams suteikiamos tinkamos mokyklinio išsilavinimo galimybės;

10. pabrėžia, kad nedidelės žemės ūkio bendrovės, kurios naudojasi decentralizuotomis, ekologiškomis ir tvariomis gamybos priemonėmis, palengvina darbo vietų kūrimą ir tvarų vystymą, nes jos vieno hektaro plote įdarbina daugiau žmonių nei didelės ūkio bendrovės, o jose dirbantys ūkininkai ir darbuotojai kaimo ne žemės ūkio produktų, kurių gamybos srityje dirba daug žmonių, poreikiams patenkinti išleidžia pro rata daugiau;

11. primena, kad siekiant išsaugoti esamas ir kurti naujas darbo vietas mažosioms ir labai mažoms įmonėms, ypač žemės ūkio sektoriuje, reikalingas pakankamas finansavimas, pvz., mikrokreditai;

12. ragina, kad siekiant kovoti su skurdu ir nedarbu Komisija ir valstybės narės padidintų mažosioms, labai mažoms įmonėms ir besivystančių šalių ūkininkams, įskaitant neoficialų sektorių, skiriamą viešąją finansinę paramą, kaip raginama pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Visuotinio darbo vietų pakto nuostatas,

13. ragina pirmenybę suteikti švietimui, jaunimo stebėjimui po mokyklos baigimo, profesiniam mokymui, švietimui apie technologijas, įgūdžių lavinimui, mokymuisi visą gyvenimą, galimybei gauti finansavimą, kokybiškas stažuotes suinteresuotiems asmenims, sveikatos apsaugą ir saugumą, taip pat verslumo skatinimo programoms, ypač skirtoms mažoms ir labai mažoms įmonėms, kad jos galėtų kurti darbo vietas ir ypatingą dėmesį atkreipti į jaunimą, neįgaliuosius, pagyvenusius ir perkeltuosius asmenis, moteris ir visas kitas socialiai atskirtas grupes;

14. ragina gerokai pagerinti teisinę ir socialinę moterų padėtį, siekiant išvengti diskriminacijos ir išnaudoti moterų potencialą ekonomikos ir visuomenės vystymui;

15. ragina, kad rengiant ES vystymosi politiką, darančią poveikį darbo vietų kūrimui ir skurdo mažinimui, būtų atkreipiamas dėmesys į priemones, pagal kurias reikalaujama, kad vyriausybės, pilietinė visuomenė, įmonės, fondai ir vietos bendruomenė iki 2015 m. pasiektų JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT);

16. ragina Komisiją ir ES valstybes nares labiau koordinuoti vystymosi politiką ir siekti užkirsti kelią įvairiems politikos veiksniams, galintiems neigiamai paveikti TVT siekį.

17. ragina paramą teikiančias šalis pasinaudojant šia krize nuodugniai ištirti jau esamas inovacinių ir papildomų plėtros finansavimo šaltinių galimybes ir rasti naujų, kurios leistų besivystančioms šalims išskaidyti savo pajamų šaltinius ir įgyvendinti veiksmingas, konkrečias ir aktyvias išlaidų programas;

18. skatina besivystančias šalis žemės ūkio sektoriaus ir maisto saugos vystymą laikyti prioritetinėmis sritimis rengiant šalies strategijos dokumentus ir nacionalines orientacines programas;

19. prašo, kad vyriausybės teiktų pirmenybę pagrindinių socialinių poreikių paramai, skatintų apsaugą vaikams ir pažeidžiamoms moterims, kurie skaudžiai nukentėjo nuo krizės, rizikos grupės jaunimui, mažas pajamas gaunantiems nekvalifikuotiems darbuotojams ir imigrantams, ūkio darbininkams ir neįgaliems asmenims;

20. ragina, kad pradinis ugdymas ir visuomenės sveikata būtų vystymosi politikos pagrindas, ir pabrėžia, kad dabartine padėtimi nepateisinamas joks šių sričių nacionalinių išlaidų ir tarptautinės pagalbos sumažinimas;

21. ragina didinti lygias galimybes ir galimybes kelti kvalifikaciją, gauti geros kokybės mokymą ir švietimą; ragina gerinti kreditų teikimą (įskaitant mikrofinansavimą), kad būtų skatinamas darbo vietų kūrimas;

22. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares besivystančioms šalims skirtose programose skatinti įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) verslo modelį kaip teisiškai privalomą socialinių ir aplinkosauginių klausimų įtraukimo į įmonių verslo veiklą ir į jų santykius su suinteresuotaisiais subjektais bei subrangovais principą;

23. ragina veiksmingiau remti darbo vietų kūrimą ir užimtumo didinimą koordinuojant užimtumo ir makroekonomikos politiką, atsižvelgiant į tai, kad pastaroji turėtų būti skirta ne tik infliacijos lygiui ir prekybos bei fiskaliniam deficitui kontroliuoti, bet ir sutelkti dėmesį į realios produkcijos, pajamų ir užimtumo stabilumą;

24. ragina kaip privalomą nuostatą į prekybos susitarimus įtraukti TDO padoraus darbo ir aplinkos apsaugos standartus;

25. ragina persvarstyti privatizavimo politiką, ypač susijusią su tokių komunalinių paslaugų kaip vandens tiekimas, buitinių atliekų išvežimas ir visuotinės svarbos paslaugos, teikimu ir persvarstyti socialinį valstybių vaidmenį valdymo tobulinimo procese, įskaitant valstybės valdomų įmonių, kaip darbdavių ir socialinių paslaugų teikėjų, vaidmenį;

26. ragina valstybes nares ir Komisiją siekti užtikrinti kitokį PPO XXIV straipsnio aiškinimą, kad pateisinamais atvejais būtų galima užtikrinti, kad pažeidžiami gamybos ir kiti sektoriai būtų atleisti nuo prievolės sudaryti prekybos susitarimus, ir pabrėžia būtinybę sudaryti geresnes sąlygas tokiems kiekvienai šaliai būdingiems konkurencingumą skatinantiems veiksniams, kaip antai įdarbinimo iki sandorio sudarymo modeliai, socialinio sektoriaus politikos priemonės, socialinės plėtros lygmenys, žemės nuosavybės modeliai ir kaimo įtakos santykiai, eksporto pajėgumai, technologiniai įgūdžiai ir gerai išvystytų rinkų veikimas, eksporto rinkose funkcionuoti;

27. siūlo Komisijai, Parlamentui ir valstybėms narėms patikrinti galimybes liberalizuoti agrarinių produktų importą iš besivystančių šalių ir nereikalauti sudaryti savitarpio laisvosios prekybos susitarimų, galinčių sunaikinti besivystančių šalių regionines rinkas;

28. ragina Komisiją ir ES valstybes nares skatinti tvarių įmonių, kuriančių geras darbo vietas, veiklą kaip specifinį vystomojo bendradarbiavimo pagal 2005 m. Europos konsensusą dėl vystymosi sektorių ir jų integraciją į labiau tradicinius vystomojo bendradarbiavimo sektorius, pvz., į infrastruktūros, kaimo plėtros, valdymo ir su prekyba susijusios pagalbos sektorius;

29. atkreipia dėmesį į tai, kokį svarbų vaidmenį atlieka socialinės apsaugos sistemos, kaip teigiama TDO Visuotiniame darbo vietų pakte ir Jungtinių Tautų iniciatyvoje dėl pagrindinės socialinės apsaugos, todėl ragina skirti daugiau dėmesio socialinės apsaugos sistemoms, kad būtų išvengta didesnio skurdo ir sprendžiamos socialinės problemos kartu padedant stabilizuoti ekonomiką ir išlaikyti bei didinti užimtumą;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.4.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Jean-Luc Bennahmias, Pervenche Berès, Mara Bizzotto, David Casa, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Sergio Gaetano Cofferati, Marije Cornelissen, Frédéric Daerden, Proinsias De Rossa, Sari Essayah, Pascale Gruny, Thomas Händel, Marian Harkin, Roger Helmer, Stephen Hughes, Liisa Jaakonsaari, Danuta Jazłowiecka, Ádám Kósa, Jean Lambert, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Rovana Plumb, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Raffaele Baldassarre, Kinga Göncz, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Gesine Meissner, Ria Oomen-Ruijten, Csaba Sógor, Emilie Turunen, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

João Ferreira


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.5.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

13

11

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Michael Cashman, Corina Creţu, Nirj Deva, Charles Goerens, Catherine Grèze, Enrique Guerrero Salom, András Gyürk, Eva Joly, Filip Kaczmarek, Franziska Keller, Gay Mitchell, Bill Newton Dunn, Maurice Ponga, David-Maria Sassoli, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Alf Svensson, Eleni Theocharous, Frank Vanhecke, Anna Záborská, Iva Zanicchi, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Fiona Hall, Wolf Klinz, Miguel Angel Martínez Martínez, Patrizia Toia

Teisinė informacija - Privatumo politika