PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese projekto
10.6.2010 - (00001/2010 – C7‑0005/2010 – 2010/0801(COD)) - ***I
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Sarah Ludford
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese projekto
(00001/2010 – C7‑0005/2010 – 2010/0801(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į grupės valstybių narių iniciatyvą (00001/2010),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsnio b punktą ir į 82 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba perdavė iniciatyvą Parlamentui (C7‑0005/2010),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 ir 15 dalis,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2010)0082) dėl to paties dalyko,
– atsižvelgdamas į pagrįstas nuomones, kurias nacionaliniai parlamentai atsiuntė Parlamento pirmininkui, dėl to, ar iniciatyva atitinka subsidiarumo principą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 44 ir 55 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0198/2010),
1. priima toliau pateiktą poziciją per pirmąjį svarstymą;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.
EUROPOS PARLAMENTO POZICIJAPER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ
---------------------------------------------------------
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
dėl teisių į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 2 dalies b punktą,
▌
atsižvelgdami į Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvą,
teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,
taikydami įprastą teisėkūros procedūrą[1],
kadangi:
(1) Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Pagal 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadas, ypač jų 33 punktą, abipusio pripažinimo principas turėtų tapti teisminio bendradarbiavimo ▌Sąjungoje tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose kertiniu akmeniu, kadangi pagerinus abipusį teismo sprendimų ir nutarčių pripažinimą ir užtikrinus būtiną teisės aktų derinimą būtų sudarytos palankesnės sąlygos valdžios institucijoms bendradarbiauti ir teisminei asmens teisių apsaugai užtikrinti.
(2) 2000 m. lapkričio 29 d. Taryba, vadovaudamasi Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadomis, priėmė sprendimų baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo priemonių programą[2]. Priemonių programos įžangoje nurodoma, kad abipusio pripažinimo principas „skirtas ne tik valstybių narių bendradarbiavimui stiprinti, bet ir asmens teisių apsaugai didinti“.
(3) Kad būtų galima įgyvendinti sprendimų baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principą, valstybės narės turi pasitikėti viena kitos baudžiamojo teisingumo sistemomis. Abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo laipsnis labai priklauso nuo įvairių kriterijų, be kita ko, įtariamųjų teisių apsaugos mechanizmų ir bendrų būtiniausių standartų, reikalingų sudaryti palankesnes sąlygas taikyti abipusio pripažinimo principą.
(4) Abipusio pripažinimo principas gali būti taikomas veiksmingai tik esant pasitikėjimui, kai ne tik teisminės institucijos, bet ir visi baudžiamojo proceso dalyviai pripažįsta kitų valstybių narių teisminių institucijų sprendimus lygiaverčiais jų valstybių narių atitinkamiems sprendimams, ir tai reiškia pasitikėjimą ne tik vieno iš partnerių teisės normų tinkamumu, bet ir teisingu tų teisės normų taikymu.
(4a) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (EŽTK) 6 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje numatyta teisė į nešališką teismą. Remiantis Chartijos 48 straipsnio nuostatomis užtikrinama, kad būtų paisoma teisės į gynybą. Remiantis šia direktyva užtikrinama pagarba minėtosioms teisėms, taigi ji turi būti atitinkamai įgyvendinama.
(5) Nors ▌valstybės narės yra ▌EŽTK ▌šalys, patirtis rodo, kad tai ne visada savaime suteikia pakankamai pasitikėjimo kitų valstybių narių baudžiamojo teisingumo sistemomis.
(5a) Norint stiprinti abipusį pasitikėjimą būtina nuosekliau įgyvendinti EŽTK 6 straipsnyje nurodytas teises ir garantijas. Be to, taikant šios direktyvos nuostatas ir kitas priemones, Europos Sąjungoje būtina toliau vystyti minimalius EŽTK ir ES pagrindinių teisių chartijoje išvardytus standartus.
(6) Sutarties 82 straipsnio 2 dalyje numatytas tokių valstybėse narėse taikomų minimalių taisyklių, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų abipusiam pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui peržengiančio sienas pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti, nustatymas. 82 straipsnio 2 dalies b punkte kalbama apie „asmenų teises baudžiamajame procese“ kaip apie vieną iš sričių, kurioje gali būti nustatytos minimalios taisyklės.
(7) Bendros minimalios taisyklės turėtų padidinti pasitikėjimą visų valstybių narių baudžiamojo teisingumo sistemomis, o tai savo ruožtu turėtų sudaryti sąlygas veiksmingesniam teisminiam bendradarbiavimui esant tarpusavio pasitikėjimui. Tokios bendros minimalios taisyklės turėtų būti taikomos vertimui žodžiu ir raštu baudžiamajame procese.
(7a) 2009 m. lapkričio 30 d. Taryba patvirtino veiksmų planą, skirtą įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti[3]. Veiksmų plane raginama palaipsniui tvirtinti priemones, susijusias su teise į vertimo raštu ir žodžiu paslaugas (priemonė A), teise būti informuotam apie teises ir kaltinimus (priemonė B), teise į teisininko konsultaciją ir teisinę pagalbą (priemonė C), teisę bendrauti su giminėmis, darbdaviais ir konsulinėmis tarnybomis (priemonė D), taip pat priemones, susijusias su specialiomis įtariamųjų ar kaltinamųjų, kurie yra pažeidžiami asmenys, apsaugos priemonėmis (priemonė E).
(7b) 2009 m. gruodžio 10 d. priimtoje Stokholmo programoje Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino veiksmų planą ir įtraukė jį į Stokholmo programą (2.4 punktas). Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad veiksmų planas neišsamus, ir paragino Komisiją analizuoti papildomus įtariamųjų ar kaltinamųjų minimalių procesinių teisių elementus ir įvertinti, ar siekiant skatinti geresnį bendradarbiavimą šioje srityje būtina spręsti kitus klausimus, pvz., klausimą dėl nekaltumo prezumpcijos.
(7c) Ši direktyva susijusi su veiksmų plano priemone A. Remiantis ja nustatomi minimalūs standartai, taikomi vertimo žodžiu ir raštu baudžiamuosiuose procesuose srityje, siekiant gerinti abipusį pasitikėjimą tarp valstybių narių.
(7d) Ši direktyva grindžiama pasiūlymu dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamuosiuose procesuose[4], kurį Komisija pateikė 2009 m. liepos mėn., ir pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamajame procese, kurį Komisija pateikė 2010 m. kovo mėn.[5].
(8) Asmenų, kurie nesupranta procese vartojamos kalbos, teisės gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas yra nustatytos EŽTK 6 straipsnyje, kaip išsamiai išaiškinta Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Šios direktyvos nuostatomis sudaromos palankesnės sąlygos taikyti tas teises praktikoje. Šiuo tikslu šia direktyva siekiama užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo teises į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, kad būtų apsaugotos konkretaus asmens teisės į nešališką teismą.
(9) Šioje direktyvoje numatytos teisės, kaip būtinos papildomos priemonės, taip pat turėtų būti taikomos vykdant Europos arešto orderį ▌, neviršijant šioje direktyvoje numatytų ribų. Vykdančiosios valstybės narės turėtų užtikrinti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas prašomam perduoti asmeniui, kuris nesupranta procese vartojamos kalbos arba ja nekalba, ir padengti išlaidas už tokį vertimą.
(9a) Kai kuriose valstybėse narėse klausimus dėl sąlyginai nedidelių, bet itin dažnai padaromų nusižengimų, pvz., eismo pažeidimų, sprendžia ir sankcijas taiko kompetentinga, jurisdikciją baudžiamosiose bylose turinti, ne teismo institucija, pvz., už eismo kontrolę atsakinga institucija. Tokiais atvejais būtų neprotinga reikalauti iš kompetentingų institucijų užtikrinti visas pagal šią direktyvą numatytas teises. Todėl, kai pagal valstybės narės teisės nuostatas numatyta, kad sankcijas už nedidelį pažeidimą nustato neteisminė valdžios institucija, turinti jurisdikciją baudžiamosiose bylose, ir šios sankcijos gali būti apeliacine tvarka apskųstos teismui, šios direktyvos nuostatos taikomos tik procedūroms iki teismo proceso, kuris inicijuojamas pagal minėtąjį skundą.
(10) Šios direktyvos nuostatomis turėtų būti užtikrinta, kad būtų teikiama nemokama ir adekvati lingvistinė pagalba, kurios dėka įtariamieji ir kaltinamieji, nekalbantys baudžiamojo proceso metu vartojama kalba ar jos nesuprantantys, galėtų visapusiškai pasinaudoti teise apsiginti ir užsitikrinti teisingą procesą.
(10a) Vertimo žodžiu paslaugos įtariamajam ar kaltinamajam turėtų būti teikiamos nedelsiant. Konkrečiu atveju gali atsitikti taip, kad prieš suteikiant vertimo žodžiu paslaugas praeina tam tikras laikotarpis, tačiau, jeigu atsižvelgus į aplinkybes minėtasis laikotarpis nėra neprotingai užtęstas, tai nelaikoma reikalavimo nedelsiant suteikti vertimo žodžiu paslaugas pažeidimu.
(10b) Remiantis šios direktyvos nuostatomis, įtariamojo ar kaltinamojo bendravimas su jo advokatu turėtų būti verčiamas žodžiu. Įtariamajam ar kaltinamajam turėtų būti suteikta galimybė, inter alia, paaiškinti savo advokatui savo įvykių versiją, nurodyti pareiškimus, su kuriais jis nesutinka, ir supažindinti savo advokatą su bet kuriais faktais, kurie turėtų būti panaudoti jo gynybai.
(10c) Siekiant sudaryti galimybes pasirengti gynybai, įtariamojo ar kaltinamojo ir jo advokato bendravimas, tiesiogiai susijęs su bet kokia proceso metu atlikta apklausa ar svarstymu arba su skundo įteikimu ar kitais procesiniais reikalavimais, pvz., paleisti už užstatą, turėtų būti verčiamas žodžiu, jeigu tai būtina teisingam procesui užtikrinti.
(10d) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų taikoma procedūra ar mechanizmas, skirti nustatyti, ar įtariamasis ar kaltinamasis supranta baudžiamojo proceso metu vartojamą kalbą ir ja kalba, taip pat ar jam reikalinga vertėjo žodžiu pagalba. Kompetentinga institucija, taikydama šią procedūrą ar mechanizmą, bet kokiu tinkamu būdu, taip pat ir konsultuodamasi su susijusiu įtariamuoju ar kaltinamuoju, įvertina, ar jis supranta baudžiamojo proceso metu vartojamą kalbą ir ja kalba, taip pat ar jam reikalinga vertėjo žodžiu pagalba.
(10e) Remiantis šios direktyvos nuostatomis vertimo žodžiu ir raštu paslaugos turėtų būti teikiamos įtariamojo ar kaltinamojo gimtąja ar bet kuria kita kalba, kurią jis supranta ir todėl gali visapusiškai pasinaudoti teise apsiginti bei užsitikrinti teisingą procesą.
(10f) Užtikrinant pagal šią direktyvą numatytą teisę į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas negali būti pažeidžiamos jokios kitos pagal nacionalinės teisės nuostatas numatytos procesinės teisės.
▌
(11a) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad konkrečiu atveju įspėjus kompetentingas institucijas galėtų būti atlikta teikiamų vertimo žodžiu ir raštu paslaugų adekvatumo kontrolė.
(12) Vadovaujantis nacionaline teise, įtariamajam ar kaltinamajam ar asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamos su Europos arešto orderio vykdymu susijusios procedūros, turėtų būti suteikta teisė užginčyti išvadą, kad vertimo žodžiu paslaugos nebūtinos. Tai, kad suteikiama ši teisė, nereiškia, kad valstybės narės įpareigojamos parengti atskirą mechanizmą ar skundų procedūrą, kuriuos taikant būtų ginčijama minėtoji išvada, taigi neturėtų būti pažeidžiami Europos arešto orderio įvykdymo terminai.
(12a) Kai vertimo žodžiu kokybė laikoma nepakankamai gerai, kad būtų užtikrinta teisė į nešališką teismą, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę pakeisti paskirtąjį vertėją žodžiu.
▌
(14) Pareiga rūpintis įtariamaisiais ar kaltinamaisiais, kurių padėtis yra potencialiai nepalanki, ypač dėl to, kad jie turi fizinių sutrikimų, turinčių įtakos jų gebėjimui veiksmingai bendrauti, prisideda prie tinkamo teisingumo vykdymo. Todėl prokuratūra, teisėsaugos bei teisminės institucijos turėtų užtikrinti, kad šie asmenys galėtų veiksmingai pasinaudoti šioje direktyvoje numatytomis teisėmis, pavyzdžiui, skirdamos dėmesį galimam pažeidžiamumui, turinčiam įtakos jų gebėjimui suprasti procesą bei susikalbėti, ir imdamosi tinkamų veiksmų šioms teisėms užtikrinti.
(14a) Kai nuotoliniam vertimui žodžiu naudojama vaizdo konferencijų įranga, kompetentingos institucijos galėtų pasikliauti priemonėmis, rengiamomis pagal Europos e. teisingumo strategiją (pvz., informacija apie teismus naudojant vaizdo konferencijų įrangą ar vadovus).
(14b) Ši direktyva turėtų būti vertinama atsižvelgiant į sukauptą praktinę patirtį. Jei tikslinga, ji turėtų būti iš dalies keičiama siekiant patobulinti pagal ją nustatytas apsaugos priemones.
(15) Būtina sąlyga siekiant užtikrinti proceso teisingumą – esminiai dokumentai ar bent tiesiogiai susijusios tokių dokumentų dalys turėtų būti išversti įtariamojo ar kaltinamojo naudai remiantis šios direktyvos nuostatomis. ▌Šiuo tikslu kai kurie dokumentai visada turėtų būti laikomi esminiais dokumentais ir todėl turėtų būti išversti, pavyzdžiui, sprendimas, kuriuo asmeniui atimama laisvė, kaltinimas arba kaltinamasis aktas ir teismo sprendimai. Valstybių narių valdžios institucijos pačios savo nuožiūra arba įtariamojo ar kaltinamojo ar jo advokato prašymu sprendžia, kurie kiti dokumentai laikomi esminiais proceso teisingumui užtikrinti ir todėl taip pat turėtų būti išversti.
▌
(16a) Valstybės narės turėtų užtikrinti lengvesnę prieigą prie nacionalinių teismo vertėjų raštu ir žodžiu duomenų bazių (jeigu tokios duomenų bazės sukurtos). Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas siekiui užtikrinti prieigą prie veikiančių duomenų bazių naudojantis e. teisingumo portalu, kaip numatyta 2008 m. lapkričio 27 d. Europos e. teisingumo veiksmų plane[6].
(16b) Šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos minimalios taisyklės. Valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė papildyti pagal šią direktyvą nustatytas teises siekiant užtikrinti aukštesnio lygio apsaugą ir tais atvejais, kurie nėra išsamiai išnagrinėti šioje direktyvoje. Kaip nustatyta remiantis Europos žmogaus teisių teismo ar Europos Teisingumo Teismo praktika, apsaugos lygis niekada neturėtų būti mažesnis negu numatyta pagal Europos žmogaus teisių konvencijoje ar ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytus standartus.
▌
(18) ▌Šios direktyvos nuostatos, kurios atitinka EŽTK arba Chartijoje garantuojamas teises, aiškinamos ir įgyvendinamos derinant jas su tomis teisėmis atsižvelgiant į tai, kaip jos išaiškintos atitinkamoje Europos žmogaus teisių teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje.
(19) Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti bendrus būtiniausius standartus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo, dėl siūlomo veiksmo apimties ir poveikio, būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nurodyto ir apibrėžto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.
(19a) Jungtinė Karalystė ir Airija, remdamosi Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 3 straipsnio nuostatomis, pranešė pageidaujančios dalyvauti tvirtinant ir taikant šią direktyvą.
(19b) Danija, remdamasi Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnių nuostatomis, nedalyvauja tvirtinant šios direktyvos, taigi ši direktyva nėra jai įpareigojanti ir Danija neprivalo jos taikyti.
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnisTaikymo sritis
1. Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, susijusios su teisėmis į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese ir Europos arešto orderio vykdymo procese.
2. Šios teisės taikomos visiems asmenims nuo tada, kai valstybės narės kompetentingos institucijos, atsiųsdamos oficialų pranešimą, ar kitaip praneša tam asmeniui, kad jis įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, iki proceso pabaigos, tai yra iki galutinio sprendimo dėl klausimo, ar įtariamasis arba kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, įskaitant, jei taikoma, bausmės paskyrimą ir su bet kokiu apeliaciniu skundu susijusio sprendimo priėmimą.
3. Kai pagal valstybės narės teisės aktus numatyta, kad sankcijas už nedidelį pažeidimą nustato neteisminė valdžios institucija, turinti jurisdikciją baudžiamosiose bylose, ir šios sankcijos gali būti apeliacine tvarka apskųstos teismui, šios direktyvos nuostatos taikomos tik procedūroms iki teismo proceso, kuris inicijuojamas pagal minėtąjį skundą.
4. Šios direktyvos nuostatos neturi poveikio pagal nacionalinę teisę nustatytoms taisyklėms dėl advokato dalyvavimo bet kuriuo baudžiamojo proceso etapu ir pagal nacionalinę teisę nustatytoms taisyklėms dėl įtariamojo ar kaltinamojo teisės baudžiamojo proceso metu susipažinti su dokumentais.
2 straipsnis Teisė į vertimo žodžiu paslaugas
1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamajam ar kaltinamajam, kuris nesupranta atitinkamame baudžiamajame procese vartojamos kalbos arba ja nekalba, būtų nedelsiant verčiama žodžiu ▌baudžiamojo proceso metu ikiteisminio tyrimo ir teisminėse institucijose, įskaitant per policijos apklausą, per visus teismo posėdžius ir per visus būtinus tarpinius posėdžius ▌.
2. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu tai būtina teisingam procesui užtikrinti, įtariamojo ar kaltinamojo ir jo advokato bendravimas, tiesiogiai susijęs su bet kokia proceso metu atlikta apklausa ar svarstymu arba su skundo įteikimu ar kitais procesiniais reikalavimais, verčiamas žodžiu.
3. Teisė į vertimo žodžiu paslaugas aprėpia pagalbą kalbos arba klausos sutrikimų turintiems asmenims.
4. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma procedūra ar mechanizmas, skirti nustatyti, ar įtariamas ar kaltinamasis ▌supranta baudžiamajame procese vartojamą kalbą ir ja kalba, ir ar jam reikalinga vertėjo žodžiu pagalba.
5. Valstybės narės užtikrina, kad ▌ vadovaujantis pagal nacionalinę teisę nustatytomis procedūromis įtariamajam ar kaltinamajam būtų suteikta teisė užginčyti sprendimą, kad nereikia teikti vertimo žodžiu paslaugų, ir, suteikus vertimo žodžiu paslaugas, galimybė skųstis, jeigu vertimo žodžiu kokybė nepakankamai gera teisingam procesui užtikrinti.
6. Jei tinkama, gali būti naudojamos tokios technologijos, kaip vaizdo konferencijų arba telefono ar interneto ryšio įranga, nebent siekiant užtikrinti teisingą procesą vertėjui žodžiu būtina dalyvauti asmeniškai.
7. Europos arešto orderio vykdymo procese vykdančioji valstybė narė užtikrina, kad visiems asmenims, kurių atžvilgiu vykdomas toks procesas ir kurie nesupranta procese vartojamos kalbos ar ja nekalba, jos kompetentingos institucijos teiktų vertimo žodžiu paslaugas pagal šį straipsnį.
8. Vertimo žodžiu paslaugos, teikiamos remiantis šio straipsnio nuostatomis, turi būti pakankamai kokybiškos, kad būtų užtikrintas teisingas procesas, ypač užtikrinant, kad įtariamasis ar kaltinamasis baudžiamojoje byloje būtų supažindintas su jam iškelta byla ir galėtų pasinaudoti teise apsiginti.
3 straipsnisTeisė gauti esminių dokumentų vertimą raštu
1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamajam arba kaltinamajam, kuris nesupranta atitinkamo baudžiamojo proceso kalbos, per optimalų laikotarpį būtų raštu išversti ▌visi esminiai ▌dokumentai, siekdamos sudaryti jam galimybę pasinaudoti teise apsiginti ir užsitikrinti teisingą baudžiamąjį procesą ▌.
2. Esminiams dokumentams ▌priskiriami ▌ sprendimai, kuriais asmeniui atimama laisvė, kaltinimas arba kaltinamasis aktas ir teismo sprendimai ▌.
3. Bet kuriuo konkrečiu atveju kompetentingos institucijos nusprendžia, ar bet kuris kitas dokumentas yra esminis. Įtariamasis arba kaltinamasis arba jo advokatas gali šiuo tikslu pateikti pagrįstą prašymą.
4. Esminių dokumentų dalys, kurios nėra svarbios įtariamajam ar kaltinamajam ir jo žinioms apie jam iškeltą bylą, neprivalo būti verčiamos.
5. Valstybės narės užtikrina, kad vadovaujantis pagal nacionalinę teisę nustatytomis procedūromis įtariamajam ar kaltinamajam būtų suteikta teisė užginčyti sprendimą, kad dokumentų ar jų dalių vertimas nebūtinas, o tais atvejais, kai vertimas raštu atliekamas – sudaryta galimybė apskųsti vertimo raštu kokybę, jeigu ji nepakankamai gera proceso teisingumui užtikrinti.
6. Europos arešto orderio vykdymo procese vykdančioji valstybė narė užtikrina, kad visiems asmenims, kurių atžvilgiu vykdomas toks procesas ir kurie nesupranta kalbos, kuria parengtas Europos arešto orderis arba į kurią jį išvertė išduodančioji valstybė narė, jos kompetentingos institucijos pateiktų raštišką to dokumento vertimą.
7. Išimties iš bendrųjų taisyklių, kurios nustatytos ankstesnėse 1, 2, 3 ir 5 dalyse, atveju vietoj vertimo raštu ▌galima žodžiu išversti arba žodžiu apibendrinti šiame straipsnyje nurodytus esminius dokumentus, jeigu šis vertimas žodžiu ar žodinis apibendrinimas nedaro neigiamo poveikio proceso teisingumui.
8. Bet koks atsisakymas pasinaudoti pagal šį straipsnį nustatyta teise į dokumento vertimo raštu paslaugas turėtų būti patenkintas tik atsižvelgus į tai, ar laikytasi reikalavimo, pagal kurį įtariamajam ar kaltinamajam ▌prieš tai suteikiama teisinė konsultacija arba jis kitaip išsamiai informuojamas apie savo atsisakymo pasekmes, taip pat į tai, ar atsisakyta aiškiai ir savo noru.
9. Pagal šio straipsnio nuostatas teikiamos vertimo raštu paslaugos turi būti pakankamai kokybiškos, kad būtų užtikrintas teisingas procesas, ypač užtikrinant, kad įtariamasis ar kaltinamasis baudžiamojoje byloje žinotų apie jam iškeltą bylą ir galėtų pasinaudoti teise apsiginti.
4 straipsnisVertimo žodžiu ir raštu išlaidos
Valstybės narės padengia vertimo žodžiu ir raštu išlaidas, patirtas taikant 2 ir 3 straipsnius, neatsižvelgiant į proceso rezultatus.
5 straipsnisVertimo žodžiu ir raštu kokybė
1. Valstybės narės imasi konkrečių priemonių užtikrinti, kad teikiamos vertimo žodžiu ir raštu paslaugos atitiktų kokybę, kurios reikalaujama pagal 2 straipsnio 6 dalį ir 3 straipsnio 8 dalį.
2. Valstybės narės, siekdamos skatinti adekvačios kokybės vertimus žodžiu ir raštu bei veiksmingą prieigą prie jų, stengiasi sukurti nepriklausomų, tinkamą kvalifikaciją įgijusių, vertėjų raštu ir žodžiu registrą ar registrus. Sukūrus šį registrą ar keletą jų, jie turėtų būti prieinami advokatams ir susijusioms institucijoms.
3. Valstybės narės užtikrina, kad vertėjams žodžiu ir raštu būtų keliamas reikalavimas paisyti su vertimais žodžiu ir raštu, kurie atliekami remiantis šios direktyvos nuostatomis, susijusio konfidencialumo.
5a straipsnisMokymai
Valstybės narės, nepažeisdamos teismų ar kitokių teisminių Europos Sąjungoje veikiančių institucijų nepriklausomumo, turėtų reikalauti, kad už teisėjų, prokurorų ir baudžiamuosiuose procesuose dalyvaujančių teisminių institucijų darbuotojų mokymus atsakingi asmenys ypatingą dėmesį skirtų bendravimui su pagalbą teikiančiu vertėju žodžiu ir taip būtų užtikrintas veiksmingas bei rezultatyvus bendravimas.
5b straipsnis
Registracija
Valstybės narės užtikrina, kad tyrimo ar teisminei institucijai pagal 2 straipsnio nuostatas apklausus įtariamąjį ar kaltinamąjį padedant vertėjui žodžiu, kai dalyvaujant minėtosios institucijos atstovams pagal 3 straipsnio 6 dalies nuostatas atliekamas žodinis esminių dokumentų vertimas ar šie dokumentai apibendrinami žodžiu arba kai pagal 3 straipsnio 7 dalies nuostatas atsisakoma pasinaudoti teisėmis, šie atvejai užregistruojami remiantis procedūra, nustatyta pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatas.
6 straipsnisRegreso nebuvimo sąlyga
Jokia šios direktyvos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti teises ir procesines garantijas, kurios gali būti užtikrinamos pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pagal ES pagrindinių teisių chartiją, kitas susijusias tarptautinės teisės nuostatas arba valstybių narių įstatymus ir kuriomis numatoma aukštesnio lygio apsauga, arba kaip nukrypstanti nuo jų.
7 straipsnisĮgyvendinimas
1. Valstybės narės priima įstatymus, reglamentus ir administracines nuostatas, kurie, įsigalioję iki ...[7]*, įgyvendina šią direktyvą.
2. ▌Valstybės narės pateikia ▌Komisijai nuostatų, kuriomis pagal šią direktyvą joms nustatytos pareigos perkeliamos į nacionalinę teisę, tekstus.
3. Valstybėms narėms patvirtinus šias priemones, jose pateikiama nuoroda į šią direktyvą arba minėtoji nuoroda pateikiama tada, kai minėtosios priemonės oficialiai paskelbiamos. Valstybės narės nustato šių nuorodų pateikimo būdus.
8 straipsnisAtaskaita
Komisija iki ........[8]** pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi priemonių, būtinų šiai direktyvai įgyvendinti, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl teisės aktų.
9 straipsnisĮsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
10 straipsnisAdresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
- [1] ... m. … … d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
- [2] OL C 12, 2001 1 15, p. 10.
- [3] OL C 205, 2009 12 4, p. 1.
- [4] COM(2009)338, 2009 m. kovo 8 d.
- [5] COM(2010)0082.
- [6] OL C 75, 2009 3 3, p. 1.
- [7] * OL: įrašoma data, t. y. 36 mėnesiai nuo šios direktyvos paskelbimo Oficialiajame leidinyje.
- [8] ** OL: įrašoma data, t. y. 48 mėnesiai nuo šios direktyvos paskelbimo Oficialiajame leidinyje.
AIŠKINAMOJI DALIS
2004 m. Komisija parengė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl tam tikrų procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose visoje Europos Sąjungoje (COM(2004)348), kuriame aptariama gana daug klausimų. Parlamentas tvirtai parėmė šį pasiūlymą, sutikdamas su Komisija, kad suderinus asmenų teises tyrimų ir teismo procesų metu būtų labai paskatintas valstybių narių savitarpio pasitikėjimas teismų bendradarbiavimo srityje.
Tačiau 2007 m. Taryboje vykusios derybos dėl šios plataus pobūdžio priemonės nutrūko, nes valstybėms narėms nepavyko susitarti. 2009 m. antrąjį pusmetį ES pirmininkavusi Švedija atnaujino pastangas pateikusi veiksmų planą (OL C 295, 2009 12 4, p. 1) dėl įtariamų ir kaltinamų asmenų procesinių teisių stiprinimo teismo procesuose, kuriame daugiau dėmesio skirta laipsniškam veiksmų metodui, o ne bendrai išsamiai priemonei.
Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino tai, kad Taryba patvirtino veiksmų planą, kuriame numatytos penkios priemonės patenka į 2004 m. pasiūlymo sritį: tai teisė į vertimo raštu ir žodžiu paslaugas; teisė į informaciją apie teises ir atsakomybę (raštas, kuriame išvardijamos teisės); teisė į teisinę konsultaciją ir teisinę pagalbą; teisė bendrauti su konsulinėmis įstaigomis ir trečiosiomis šalimis, pvz., su darbdaviu, šeima ar draugais; pažeidžiamų atsakovų teisė į specialią pagalbą ir apsaugą. Be to, numatoma paskelbti Žaliąją knygą dėl kardomojo kalinimo.
Stokholmo programoje Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pateikti veiksmų plane numatytus pasiūlymus dėl sklandaus jo įgyvendinimo, išnagrinėti papildomus kaltinamų ir įtariamų asmenų minimalių procesinių teisių elementus ir įvertinti, ar reikia spręsti kitus klausimus, pvz., dėl nekaltumo prezumpcijos, kad būtų paskatintas geresnis bendradarbiavimas šioje srityje.
2009 m. liepos mėn., kaip pirmąją veiksmų plane numatyta priemonę, Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo (COM(2009)338), kuriame aptariama vien tik teisė į vertimo žodžiu ir raštu baudžiamajame procese paslaugas. Kreiptasi į Europos Parlamentą dėl konsultacijos, ir dabartinė pranešėja pateikė pranešimo projektą (2009/0101 – PR/793491 – PE 430.359v01-00), tačiau sprendimas nepasistūmėjo dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Deja, buvo laikomasi minimalistinio požiūrio į demokratinį dalyvavimą, taigi su Europos Parlamentu nesikonsultuota nei veiksmų plano, nei rezoliucijos dėl praktinio pamatinio sprendimo dėl kalbinių teisių įgyvendinimo klausimais.
Dėl praktinių priežasčių Komisija 2009 m. gruodžio mėn. nebuvo pasirengusi iš anksto pateikti pasiūlymo dėl direktyvos dėl kalbinių teisių, todėl tai padarė grupė valstybių narių (PE-CONS 1/10), pateikusi dokumentą, kuriame atspindėtas 2009 m. spalio mėn. 27 vyriausybių susitarimas dėl pamatinio sprendimo atsižvelgiant į tai, kad tuo metu galiojo vienbalsiškumo reikalavimas.
Pranešėjos pozicija
ES teismų bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose plėtojamas nesubalansuotai, pirmenybė teikiama kaltinimo ir teisėsaugos, o ne gynybos poreikiams, nepakanka griežtų procesinių apsaugos priemonių, skirtų asmenims, kurie galbūt nesupranta teisminės sistemos, su kuria susiduria. Tokia padėtis negali tęstis.
Taigi palankiai vertinamas šis naujas impulsas įtvirtinti procesines teises ir, nors laipsniškas veiksmų metodas ne pats geriausias, tai geriau negu nieko, todėl labai svarbu nepraleisti šios progos. Artimiausiu metu reikia ne tik įgyvendinti veiksmų planą, bet ir imtis tolesnių pasitikėjimo stiprinimo ir teisių įtvirtinimo priemonių: pirmenybė turi būti skubiai skirta užsieniečių atsakovų teisei į vienodą nediskriminuojamą požiūrį, kai sprendžiama dėl paleidimo už užstatą. Visus veiksmų plane numatytus pasiūlymus reikėtų pateikti kuo skubiau, kadangi procesinės teisės tarpusavyje glaudžiai susijusios. Pavyzdžiui, pasinaudoti teise į kokybišką vertimą žodžiu ir raštu gali trukdyti tai, kad nebuvo pateikta pakankamai informacijos apie teises arba nėra galimybės greitai ar nemokamai gauti teisinės konsultacijos. Visos papildomos valstybių narių išlaidos dėl direktyvos – tai neišvengiamos išlaidos teisingam teismo procesui užtikrinti ir teismo klaidoms išvengti, be to, bet kuriuo atveju jas kompensuos tai, kad sumažės daug kainuojančių apeliacinių skundų ir bylų vilkinimo atvejų. Į bet kokią rezoliuciją dėl pažangiosios patirties, kuri galbūt bus pridėta prie šios direktyvos, reikėtų įtraukti griežtas praktines priemones, kuriomis būtų stiprinamas direktyvoje numatytų teisių įgyvendinimas.
Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) nustatytų standartų laikymas turi būti abipusio pasitikėjimo pagrindas, nuo kurio priklauso abipusis ES teismo sprendimų pripažinimas; tai minimalūs standartai, kurių negali mažinti jokia ES valstybė. Šioje direktyvoje teisės grindžiamos Konvencijos 5 straipsniu (teisė į laisvę ir saugumą) ir 6 straipsniu (teisė į nešališką teismą). Nors yra atvejų, kai taikomas 5 straipsnis, o ES priemonė – ne: pvz., sulaikant dėl psichinės būklės, juo remtis tikslinga. 5 straipsnyje nustatyta, kad asmuo gali būti sulaikytas tik „įstatymo nustatyta tvarka“, todėl jo taikymo sritis platesnė už tai, kas vyksta teismo posėdžių salėje; tai atspindi šios direktyvos taikymas ikiteisminei apklausai.
Kadangi ES siekia sukurti bendrą teisingumo erdvę pasitelkdama bendras taisykles ir intensyvų bendradarbiavimą, direktyva ir kitos tolesnės priemonės turi ne tik atitikti EŽTK, bet ir būti ja grindžiamos atsižvelgiant į ES pagrindinių teisių chartiją, siekiant aukštesniu lygmeniu nustatyti įtariamųjų ir atsakovų apsaugos ES standartus.
Šiame pranešime įvairiai iš dalies keičiamas valstybių narių pasiūlymas:
– pateikiama nuoroda į ES pagrindinių teisių chartiją, taip pat EŽTK;
– numatoma, kad teisėmis galima naudotis ne tik apklausos ar arešto, bet ir įtarimo atvejais, kai institucijos įtariamojo neinformuoja;
– išplečiama teisių taikymo sritis įtraukiant visus teismo proceso etapus, įskaitant nuosprendžio priėmimą, apeliacinių skundų pateikimą ir sulaikymą, tol, kol baudžiamasis procesas pasibaigia;
– nurodoma, kad įtariamajam turi būti raštu pranešama apie jo teises;
– numatoma pagalba asmenims, kuria siekiama kompensuoti kalbinių įgūdžių trūkumą ir kuri išplečiama ir teikiama visiems asmenims, turintiems fizinę ar psichikos negalią;
– numatomas įtariamojo ir advokato bendravimo vertimas žodžiu ir teisinės konsultacijos vertimas raštu;
– numatomas rašytinės medžiagos, įskaitant visus pagrindinius bylos dokumentus, vertimas;
– numatomi skundai teisminei institucijai ir jų teikimo tvarka;
– pridedamos nuostatos dėl vertėjų žodžiu ir raštu mokymo, kvalifikacijos ir registracijos;
– numatomos papildomos apsaugos priemonės: dėl įrašų, pakankamo laiko ir išteklių, taip pat procedūrų terminų, siekiant atsižvelgti į vertimo žodžiu ir raštu poreikius.
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese |
|||||||
Nuorodos |
00001/2010 – C7-0005/2010 – 2010/0801(COD) |
|||||||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
LIBE 8.2.2010 |
|||||||
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
JURI 8.2.2010 |
|
|
|
||||
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
JURI 8.3.2010 |
|
|
|
||||
Pranešėjas (-ai) Paskyrimo data |
Baroness Sarah Ludford 26.1.2010 |
|
|
|||||
Svarstymas komitete |
17.3.2010 |
10.6.2010 |
|
|
||||
Priėmimo data |
10.6.2010 |
|
|
|
||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
38 1 0 |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jan Philipp Albrecht, Sonia Alfano, Emine Bozkurt, Simon Busuttil, Carlos Coelho, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Hélène Flautre, Kinga Gál, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Juan Fernando López Aguilar, Baroness Sarah Ludford, Monica Luisa Macovei, Nuno Melo, Claude Moraes, Carmen Romero López, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Rui Tavares, Axel Voss, Tatjana Ždanoka |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Edit Bauer, Andrew Henry William Brons, Anna Maria Corazza Bildt, Ioan Enciu, Ana Gomes, Stanimir Ilchev, Mariya Nedelcheva, Zuzana Roithová, Ernst Strasser, Kyriacos Triantaphyllides, Rainer Wieland, Cecilia Wikström |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
George Lyon, Diana Wallis |
|||||||
Pateikimo data |
11.6.2010 |
|||||||