PRANEŠIMAS dėl ES regioninės politikos įnašo kovojant su finansų ir ekonomikos krize, ypač atsižvelgiant į tikslą Nr. 2

24.6.2010 - (2009/2234(INI))

Regioninės plėtros komitetas
Pranešėja: Rodi Kratsa-Tsagaropoulou

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES regioninės politikos įnašo kovojant su finansų ir ekonomikos krize, ypač atsižvelgiant į tikslą Nr. 2.

(2009/2234(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos darbinį dokumentą „Konsultacijos dėl būsimosios 2020 m. Europos Sąjungos strategijos“ (COM(2009)0647),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“ (COM(2010)0110),

–   atsižvelgdamas į Komisijos šeštąją ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitą (COM(2009)0295),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ (COM(2009)0114),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika. Investicijos į tikrąją ekonomiką“ (COM(2008)0876),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms. Darbo rinkos ir gebėjimų poreikių numatymas ir derinimas“ (COM(2008)0868),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM(2008)0800),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“ (COM(2008)0706),

–   atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių atnaujinimo 2009 m. ir dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo (COM(2009)0034),

–   atsižvelgdamas į nacionalines strategines 2009 m. valstybių narių ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) N. 1260/1999[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl sanglaudos politikos. Investicijos į tikrąją ekonomiką[2],

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos šeštosios ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitos (COTER-IV-027),

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų GD parengtą ataskaitą „Europos ekonominės prognozės. 2009 m. ruduo. European Economy 10/2009“,

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų GD parengtą ketvirčio ataskaitą dėl euro zonos padėties, 8 tomas, Nr. 4 (2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0206/2010),

A.  kadangi 2000–2006 m. 15,2 proc. europiečių (69,8 mln.) gyveno tikslo Nr. 2 regionuose, kuriems iš viso skirta 22,5 mlrd. EUR (9,6 proc. visų lėšų) finansavimas, kuriuose sukurta per 730 000 darbo vietų ir kurie pirmavo pagal daugelį rodiklių (užimtumas, naujovės, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (TP), žmogiškojo kapitalo intensyvumas, švietimas ir mokymas, mokymasis visą gyvenimą), tačiau atsiliekančiuose pagal kitus rodiklius (tiesioginės užsienio investicijos (TUI), našumas), lyginant su konvergencijos regionais, pagal BVP augimą vienam gyventojui, lyginant su vidutiniais rodikliais ES, minėtiesiems regionams gerokai lenkiant (122 proc.) konvergencijos regionus (59 proc.), nors jis šiuo laikotarpiu sumažėjo 4,4 proc.,

Β.   pažymi, kad, vadovaujantis 2006 m. reforma, pagal tikslą Nr. 2 dabar siekiama stiprinti regionų konkurencingumą ir užimtumą iš viso 168 regionuose 19 valstybių narių, t. y. apimant 314 milijonų gyventojų, 2007–2013 m. iš viso skiriant 54,7 mlrd. EUR (tik šiek tiek mažiau nei 16 proc. bendrų lėšų), ir reikia pabrėžti, kad maždaug 74 proc. šios sumos skirta žinioms tobulinti ir inovacijoms (33,7 proc.) ir geresnėms darbo vietoms bei jų kūrimui skatinti (40 proc.),

C.  kadangi, remiantis naujausiomis Komisijos prognozėmis (2009–2011 m.), padėtis darbo rinkoje tebebus nepalanki ir nedarbo lygis ES sieks 10,25 proc., bus prarasta 2,25 proc. darbo vietų 2009 m. ir 1,25 proc. 2010 m. bei pagilės socialinė krizė valstybėse narėse; kadangi svarbiausiuose sektoriuose ES: a) daugėja naujų užsakymų ir gerėja bendra ES pramonės sektoriaus padėtis, nors gamybos lygis 20 proc. žemesnis nei 2008 m. pradžioje, b) toliau vyksta gamybos sektoriaus veiklos nuosmukis ir c) MVĮ toliau patiria sunkumų, norėdamos gauti mikrokreditų (finansavimą),

D.  kadangi tiesa, kad iš pradžių dėl krizės labiau nukentėjo vyrai, tačiau dabar darbo netenka vienodai ir vyrai, ir moterys, o moterų darbo rinkoje daugumoje ES šalių yra mažiau nei vyrų; kadangi kitų krizių laikotarpiu sužinojome, kad moterims sunkiau susirasti kitą darbą, praradus savąjį; kadangi vyrų ir moterų lygybė turi teigiamą poveikį darbo našumui bei ekonomikos augimui, o moterų dalyvavimas darbo rinkoje suteikia daug socialinės ir ekonominės naudos;

E.   pabrėždamas, kad pagal nacionalines strategines 2009 m. ataskaitas ir Komisijos 2010 m. strateginę ataskaitą dėl sanglaudos politikos ir 2007–2013 m. programų įgyvendinimo valstybės narės gana skirtingai taikė Komisijos pasiūlytas sanglaudos politikos įgyvendinimo priemones, būdus ir metodus kovai su krize ir faktinėms išlaidoms didinti, pvz., strateginių gairių ir veiklos programų krypčių ir finansavimo pakeitimus bei atsaką į įgyvendinimo procedūrų supaprastinimą;

F.   pabrėždamas, kad nuo 2008 m. spalio mėn. Komisija pasiūlė daug priemonių, kuriomis siekiama paspartinti 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimą, kad būtų sutelkti visi ištekliai ir priemonės siekiant skubiai ir veiksmingai suteikti paramą atkūrimo veiksmams nacionaliniu ir regionų lygmenimis,

G.  kadangi Komisijos strategija, kuria siekiama paspartinti investicijas ir supaprastinti sanglaudos politikos programas teikiant rekomendacijas valstybėms narėms ir teisines ir neteisines priemones, vykdoma trimis kryptimis užtikrinant: a) didesnį sanglaudos programų lankstumą, b) regionų pranašumą ir c) sumanesnį investavimą į sanglaudos programas; kadangi 2010 m. užimtumui ir konkurencingumui skirta 64,3 mlrd. EUR, iš jų 49,4 mlrd. EUR – sanglaudai (2 proc. padidėjimas, palyginti su 2009 m.) ir 14,9 mlrd. EUR – konkurencingumui (7,9 proc. padidėjimas, palyginti su 2009 m.),

1.   pabrėžia, kad, pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis sulėtėjus ekonomikos augimui, ES regioninė politika yra svarbi Europos ekonomikos atkūrimo plano dalis ir didžiausias Bendrijos investicijų į tikrąją ekonomiką šaltinis, papildantis viešąsias investicijas, įskaitant investavimą regionų ir vietos lygmenimis; pažymi, kad būtina sėkmingai įveikti krizę siekiant, kad didinant Europos regionų konkurencingumą, užimtumo lygį ir patrauklumą, būtų siekiama ilgalaikės ir tvarios plėtros;

2.  nurodo, kad struktūriniai fondai yra labai svarbios priemonės, skirtos pertvarkyti regionų ekonomiką ir socialinę sritį ir skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat įgyvendinti Europos ekonomikos atkūrimo planą ir ypač stiprinti konkurencingumą bei kurti darbo vietas, sistemingai ir veiksmingai jas panaudojant; pabrėžia, kad konkurencingumo tikslas negali būti pasiektas pakenkiant regionų bendradarbiavimui ir solidarumui;

3.   džiaugiasi teigiamais rezultatais, kurių pasiekta iki ekonomikos krizės daugelio rodiklių požiūriu tikslo Nr. 2 regionuose, būtent užimtumo, naujovių, tyrimų ir plėtros (TP), žmogiškojo kapitalo intensyvumo, švietimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą srityse; pabrėžia, kad dėl ekonominių krizės padarinių negali būti mažinama parama, kuria siekiama padidinti darbo vietų skaičių ir pagerinti esamas darbo vietas, ir ragina toliau išlaikyti šiuos lyginamuosius pranašumus stiprinant tikslo Nr. 2 priemones;

4.   labai pritaria pagrindiniams 2020 m. ES strategijos prioritetams, būtent žiniomis pagrįstam, tvariam ir įtraukiam augimui, pasiekiamam, inter alia, išnaudojant naujus tvaraus ekonomikos augimo būdus plėtojant skaitmeninę ekonomiką, gerinant teritorinės ir socialinės sanglaudos stiprinimo reguliavimo sistemą ir užtikrinant visiems regionams geresnes verslo sąlygas ir aplinką kartu su sąžininga konkurencija, darbo vietų kūrimu, verslumo ir naujovių skatinimu, plėtojant MVĮ ir remiant jų augimą; taip pat pritaria pastangoms skatinti darbo vietų kūrimą ir jau esamų darbo vietų tobulinimą užtikrinant deramas darbo sąlygas vyrams ir moterims ir galimybę mokytis ir tobulinti įgūdžius; ragina toliau stiprinti šias politikos priemones ateityje tobulinant 2020 m. ES strategiją, taip pat ir pasinaudojant Europos bendrosios rinkos pranašumais, ir užtikrinti, kad tikslu Nr. 2 vis dar būtų siekiama ES teritorinės sanglaudos;

5.   susirūpinęs pažymi neigiamus socialinius krizės padarinius tikslo Nr. 2 regionams: didėjantį nedarbą, skurdą ir socialinę atskirtį, žalą labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms (bedarbiams, moterims, pagyvenusiems žmonėms) ir ragina Komisiją imtis iniciatyvos paremti MVĮ siekiant užtikrinti, kad bus išsaugotos esamos darbo vietos ir sukurta kuo daugiau naujų darbo vietų;

6.   pabrėžia, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra 2020 m. ES strategijos pagrindas; sanglaudos politika ir struktūriniai fondai yra svarbiausia priemonė siekiant smarkaus, tvaraus ir viską apimančio augimo tikslų valstybėse narėse bei regionuose;

7.   atkreipia dėmesį į didžiulę problemą, kurią kelia nacionalinių įnašų į bendro finansavimo programas mažinimas ir kuri daro neigiamą poveikį tikslui Nr. 2, nes valstybės narės patiria didelius finansinius sunkumus, ir pritaria Komisijos politikai Bendrijos paramos naudojimo klausimu; taigi mano, kad būtina skubiai įgyvendinti Parlamente priimtus dabartinius Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 pakeitimus, mano, kad 100 proc. finansavimas yra pernelyg didelis, kadangi dėl jo valstybės narės nėra skatinamos prisidedant prie finansavimo užtikrinti, kad remiamos priemonės būtų efektyvios ir veiksmingos, ir pritaria Tarybos nuomonei nepritarti dabartiniam vadinamojo spartinimo (angl. frontloading) priemonės tekstui;

8.   pažymi, kad iš 117 veiklos programų, finansuojamų iš ESF, 13 perorientuotos (Austrijai, Vokietijai, Vengrijai, Airijai, Latvijai, Lietuvai, Nyderlandams, Lenkijai, Portugalijai ir Jungtinei Karalystei ir taip pat dvi Ispanijai), pritaikant jas konkretiems poreikiams, susijusiems su krize, ir ragina Komisiją padėti valstybėms narėms pasinaudoti šio lankstumu perorientuojant savo veiklos programas ir kuo skubiau plačiai apie tai informuoti suinteresuotus regionų ir vietos veikėjus, kad būtų galima suteikti trumpalaikę paramą specifinėms rizikos grupėms ir kategorijoms;

9.   pažymi, kad šeštojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitoje atsispindi skirtinga socialinė ir ekonominė trijų tipų regionų padėtis, ypač atsižvelgiant į jų kūrybinius pajėgumus, naujoves ir verslumą. Tiek dabartinė ekonomikos krizė, tiek įvairūs kintamieji, darantys poveikį regioninės plėtros galimybėms (demografija, prieinamumas, naujovės ir kt.) išryškina svarbius faktus, į kuriuos turi būti atsižvelgta vertinant vietos ir regionų ekonomikos padėtį ir kuriant veiksmingą sanglaudos politiką;

10. pritaria Tarybos pasiūlymui 2010 m. 4 proc. padidinti Europos socialinio fondo ir 2 proc. Sanglaudos fondo avansinius mokėjimus, tačiau tik toms valstybėms narėms, kurių BVP sumažėjo daugiau nei dviženkliais procentų skaičiais, arba valstybėms narėms, kurios gavo Tarptautinio valiutos fondo paramą mokėjimų balansui sureguliuoti; ragina Komisiją išsiaiškinti priemonės įgyvendinimo delsimo priežastis ir atrasti N+2/N+3 taisyklių sprendimą, kad valstybės narės neprarastų joms skirtų lėšų;

11. apgailestauja dėl to, kad Komisijos šeštojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitoje nėra konkrečių kokybinių ir kiekybinių duomenų dėl finansų ir ekonomikos krizės trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio ES regionams, ypač susijusių su pačiais svarbiausiais ekonomikos ir socialiniais rodikliais; todėl ragina Komisiją parengti specialią ataskaitą (tyrimą) apie finansų ir ekonomikos krizės poveikį ES regionams, ypač tikslo Nr. 2 regionams ir regionams, kuriems palaipsniui mažinama parama, ir apie galimą regionų skirtumų didėjimą arba mažėjimą krizės sąlygomis; pažymi, kad šie įvertinimai turi būti atlikti nedelsiant, kad galima būtų pasipriešinti nepageidaujamiems pokyčiams ir jais galima būtų pagrįsti pasiūlymą pratęsti tikslo Nr. 2 taikymą vietovėse, kuriose toks pratęsimas gali valstybės lėšoms suteikti pridėtinę vertę;

12. džiaugiasi paramos priemonėmis įmonėms pagal sanglaudos politiką (apytiksliai 55 mlrd. EUR 2007–2013 m.), kurių dauguma numatyta naujovių diegimui stiprinti, technologijų perdavimui skatinti ir MVĮ modernizuoti, atsižvelgiant į sėkmingų šios srities modelių populiarinimo svarbą, ir supranta, kad siūlomomis priemonėmis pagal numatytus veiksmus įmonių labui turėtų būti siekiama ilgalaikių restruktūrizavimo rezultatų ir perėjimo prie tvaresnės ekonomikos, o ne gesinami gaisrai skatinant ekonomiką, nes tai daugeliu atvejų gali būti nesuderinama su valstybės pagalbos politikos priemonėmis;

13. pabrėžia, kad siekiant įveikti krizę, reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei naujoves, švietimą ir veiksmingai išteklius naudojančias technologijas; šios investicijos bus naudingos tiek tradiciniams sektoriams ir kaimo vietovėms, tiek aukštos kvalifikacijos paslaugų ekonomikai, taigi sustiprins ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; pažymi, kad būtina užtikrinti tinkamą ir prieinamą finansavimą, kur struktūrinių fondų vaidmuo gyvybiškai svarbus;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat stebėti krizės poveikį įvairioms struktūrinėms ir vystymosi sritims ir pasinaudoti galimybėmis, kurių teikia finansinės priemonės, asignuojamos pagal tikslą Nr. 2 ir skirtos, visų pirma, verslo ir mažųjų bei vidutinių įmonių bei socialinės ir solidariosios ekonomikos organizacijų paramai, siekiant padidinti jų konkurencingumą ir įdarbinimo galimybes ir sudaryti joms geresnes sąlygas pasinaudoti finansų inžinerijos priemonėmis (JASPERS, JEREMIE, JESSICA ir JASMINE); ragina Komisiją ir valstybes nares šią informaciją naudoti rengiant ir nukreipiant būsimą ES sanglaudos tikslą Nr. 2 į tas regionų ir vietos lygmenų vietoves, kur ES įsikišimas teiktų papildomą naudą (ypač skatintų naujoves turizmo, paslaugų, IT ir pramonės sektoriuose, užtikrintų aplinkos apsaugą ir jos gerinimą, taip pat atsinaujinančios energijos šaltinių ar technologijų plėtrą, kuri gerokai pagerintų tradicinės energijos įmones, nes būtų siekiama mažesnio teršalų išmetimo ir mažinama atliekų gamybą, taip pat skatintų naujoves priminiame sektoriuje);;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti ir skatinti visokeriopą sanglaudos politikos ir konkurencingumo priemonių sinergiją regioniniu, nacionaliniu, tarpvalstybiniu ir europiniu mastu;

16. džiaugiasi Komisijos politika dėl: a) veiklos programų 2000–2006 m. tinkamumo laikotarpio išplėtimo, leidžiant geriau įsisavinti sanglaudos politikos lėšas, b) programų administracinių reikalavimų ir finansų valdymo procedūrų supaprastinimo, kartu vis dar užtikrinant būtiną tikrinimą dėl pasitaikančių klaidų ar sukčiavimo; mano, jog siekiant šių tikslų reikėtų nustatyti sąlygas, kurioms esant būtų skatinama įgyvendinti tinkamus projektus ir būtų galima iš anksto užkirsti kelią piktnaudžiavimui;

17. pritaria sanglaudos politikos programų 2007–2013 m. išankstiniam finansavimui, kuris leido 2009 m. nedelsiant padidinti investicijų pagal finansavimo paketus, numatytus kiekvienai valstybei narei, likvidumą 6,25 mlrd. EUR;

18. pažymi, kad miestų regionuose bei miestų centruose savaime kyla didelių specifinių socialinių problemų (aukštas nedarbo lygis, marginalizacija, socialinė atskirtis ir pan.), kurios dėl krizės poveikio paaštrėja, ir kad reikia jas išsamiai išnagrinėti siekiant imtis tinkamų trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių;

19. pritaria didelių projektų (bendra numatyta kaina - 50 mln. EUR ir daugiau) regionuose paramos politikai ir naujoms jų finansavimo priemonėms, kurias pasiūlė Komisija 2009 m., vertina finansų inžinerijos ir bendradarbiavimo su EIB ir (arba) EIF priemonių, ypač JASPERS, JEREMIE ir JESSICA, svarbą ir ragina toliau daugiau nei 25 proc. didinti finansavimą pagal JASPERS (Bendra pagalba paremiant projektus Europos regionuose), skirtą būtent tikslo Nr. 2 regionams, kad būtų skatinama kruopščiai parengti ir labai skubiai įgyvendinti šiuos didelius projektus, kokių šiuo metu vis dar negausu; tikisi, kad ankstesnis finansavimo JASPERS padidinimas turės vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį Europos regionų ekonominio konkurencingumo augimui, ir pritaria, kad būtų periodiškai atliekama gautų rezultatų ir siektų tikslų, skirto finansavimo ir atitinkamiems tikslams įgyvendinti reikalingo finansavimo lyginamoji analizė;

20. pabrėžia, kad ES, nacionalinė ir regioninė politika gali būti veiksminga ir efektyvi tik esant tikrai integruotam skirtingų lygmenų (vietos, regionų, nacionalinio, tarptautinio ir ES valdžios institucijų) valdymui; ragina Komisiją įvertinti teritorinio bendradarbiavimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis naujovių klausimais siekiant visų sanglaudos politikos tikslų galimybes ir tirti galimybes stiprinti Europos teritorinį bendradarbiavimą skatinant regionų bendradarbiavimą naujovių klausimais; siekiant įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo tikslą (tikslą Nr. 3), taip pat reikėtų didinti galimybes vystyti tarptautinį teritorinį bendradarbiavimą siekiant tikslo Nr. 2; pažymi, kad tokia galimybė šiuo metu užtikrinama pagal Reglamento (EB) 1083/2006 37 straipsnio 6 dalies b punkto nuostatas; laikosi nuomonės, kad stiprinant teritorinį bendradarbiavimą, nekeičiant bendrųjų sanglaudos tikslų įgyvendinimui numatyto biudžeto, reikėtų skirti daugiau lėšų šiam platesniam teritoriniam bendradarbiavimui;

21. pritaria siūlomiems įgyvendinimo taisyklių pakeitimams, kuriais siekiama didinti struktūrinių fondų lankstumą ir, esant ypatingoms ekonomikos sąlygoms, padėti jiems prisitaikyti, nedelsiant įgyvendinti 455 programas pagal sanglaudos politikos priemones, ypač tikslo Nr. 2 programų požiūriu, atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių institucijų ir valdymo institucijų poreikį prisitaikyti prie šios naujos padėties, kad būtų išvengta prasto valdymo ar netinkamo lėšų panaudojimo ir kad būtų užtikrinta galimybė perskirstyti likusias lėšas kitiems vykdomiems arba naujiems projektams; prašo valdymo institucijas pasiūlyti, kokiais būdais galima būtų veiksmingiau įgyvendinti tiksle Nr. 2 numatytas veiklos programas;

22. pabrėžia, kad ypatingomis aplinkybėmis, pvz., ekonominės krizės metu, gali būti ypač būtina lanksčiau taikyti N+2 taisyklę, atsižvelgiant į sanglaudos politikos pasiektus tikslus ir ekonominio ciklo pokyčių poveikį viešųjų finansų ir privačių investicijų srityse;

23. rekomenduoja viename regione pagal N+2 ir N+3 likusias nepanaudotas lėšas iš naujo skirti projektams regionuose ir bendruomenių iniciatyvoms;

24. ragina Komisiją įvertinti Smulkiojo verslo akto veiksmų planą – iniciatyvą teikti teisėkūros pasiūlymus dėl mažųjų įmonių – praėjus metams nuo jo įgyvendinimo pradžios (2008 m. gruodžio mėn.), pirmiausia, rezultatus, pasiektus stiprinant mažųjų įmonių konkurencingumą ir prieigą prie finansavimo ir veiklos kapitalo, taip pat skatinant kurti inovatyvias įmones, mažinant administracinę naštą ir kt.;

25. pabrėžia vyrų ir moterų lygybės teigiamą poveikį ekonomikos augimui; šiuo požiūriu pastebi, kad, remiantis kai kuriais tyrimais, jeigu moterų užimtumo, ne visos darbo dienos darbo ir našumo rodikliai būtų tokie patys kaip vyrų, BVP padidėtų 30 proc. programavimo laikotarpiu po 2013 m.; taigi ragina ypatingą dėmesį skirti iš struktūrinių fondų finansuojamiems projektams, kuriais skatinama lygybė ir moterų integravimas į darbo rinką;

26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

• [1]  OL L 210, 2006 7 31, p. 25
• [2]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0124.

AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

           Pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis sulėtėjus ekonomikos augimui, ES regioninė politika yra svarbi Europos ekonomikos atkūrimo plano dalis ir didžiausias Bendrijos investicijų į tikrąją ekonomiką šaltinis, papildantis viešąsias investicijas, įskaitant investavimą regionų ir nacionaliniu lygmenimis. Atsižvelgiant į veiksmingų ES ekonomikos koordinavimo ir suderinto augimo mechanizmų trūkumą, sanglaudos politika, pasitelkiant struktūrinius fondus ir kitus veiksmus, yra nepaprastai svarbi.

           Regioninė politika yra ne tik būdas nedelsiant neutralizuoti neigiamą ekonomikos ir socialinės krizės poveikį, bet ir ilgalaikės politikos priemonė įveikiant struktūrinius sunkumus, kurie ypač išryškėjo krizės metu, ypač konkurencingumo ir užimtumo požiūriu tikslo Nr. 2 valstybėse narėse. Šiuo pranešimu daugiausia dėmesio skiriama veiksmams, kuriais įgyvendinami du pagrindiniai Europos ekonomikos atkūrimo plano ramsčiai, ypač konkurencingumo ramstis, per sistemingą ir veiksmingą asignavimų ir jį atitinkančių priemonių naudojimą.

Ekonomikos krizė ir regionų konkurencingumas ir užimtumas

           Tikslas Nr. 2 buvo ir tebėra vienas svarbiausių sanglaudos politikos ramsčių, ir šiandien, įveikiant ekonomikos krizę, jis ypač svarbus didinant Europos regionų konkurencingumą ir jų pasirengimui ekonomikos augimui po krizės.

           2000–2006 m. tikslo Nr. 2, kuriuo numatoma parama ekonominei ir socialinei pertvarkai regionuose, kurių plėtra lėtėjo, regionuose gyveno 15,2 proc. europiečių (maždaug 69,8 mln. gyventojų gyveno srityse, kurias apima tikslas Nr. 2). Jiems iš viso skirta 22,5 mlrd. EUR (9,6 proc. visų lėšų), taip pat apskaičiuota, kad iš viso juose sukurta per 730 000 darbo vietų.

           Šie regionai gali būti klasifikuojami kaip: a) pramonės sritys (8,5 proc.), kur nedarbo lygis didesnis nei Bendrijos vidurkis, pramonės užimtumas yra didesnis nei Bendrijos vidurkis ir jis nuolat mažėja, b) kaimo vietovės (5,2 proc.), kur gyventojų tankis mažesnis nei 100 gyventojų kvadratiniam kilometrui, o užimtumas kaimo vietovėse dvigubai didesnis už Bendrijos vidurkį, nedarbo lygis didesnis už Bendrijos vidurkį ir gyventojų nuolat mažėja, c) miestai (1,9 proc.), kur ilgalaikis užimtumas didesnis už Bendrijos vidurkį, kur aukštas skurdo lygis, pažeista socialinė aplinka, didelis nusikalstamumas, žemas išsilavinimo efektyvumas, d) žuvininkystės sritys (0,3 proc.), e) mišrios sritys (2,1 proc.).

           Įvykdžius reformą 2006 m., tikslu Nr. 2 dabar numatomas regionų konkurencingumo ir užimtumo didinimas 168 regionuose 19 valstybių narių (žr. I priedą), apimant 314 milijonų gyventojų, 2007–2013 m. numatant skirti 54,7 mlrd. EUR (beveik 16 proc. visų lėšų). Todėl būtina pasinaudoti visomis tikslo Nr. 2 galimybėmis prisidedant prie bendros ekonomikos atkūrimo strategijos ir konkurencingumo stiprinimo. Itin svarbu, kad maždaug 73,7 proc. visos šios sumos yra skirta a) žinioms ir naujovėms (33,7 proc.), ir b) sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų (40 proc.). Atitinkama dalis tikslo Nr. 1 regionams yra gerokai mažesnė, tik 40 proc., nors absoliučiais dydžiais ji yra gerokai didesnė dėl didesnių minėtų sričių poreikių (žr. II priedą).

           Iš naujausios Komisijos ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitos matyti, kad iki ekonomikos krizės tikslo Nr. 2 regionuose buvo efektyvesni daugelis rodiklių, kaip antai: užimtumas, inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP), žmogiškojo kapitalo intensyvumas, švietimas ir mokymas bei mokymasis visą gyvenimą, o kiti rodikliai, pavyzdžiui, tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir našumas, pasižymėjo didesniu efektyvumu ir buvo geresni konvergencijos regionuose (žr. III priedą).

Pavyzdžiui, iki krizės nuo 2000 iki 2006 m. vienam gyventojui tenkantis BVP, palyginti su ES vidurkiu, bendrai išaugo šešiais punktais, o konvergencijos regionuose, palyginti su ES vidurkiu – keturiais procentiniais punktais, iki 59 proc., kas vis dar yra gerokai mažiau nei vidutinė 75 proc. žemutinė riba. Konkurencingumo ir užimtumo regionuose (tikslas Nr. 2), kurie gerokai lenkė kitus, šis rodiklis buvo 122 proc., nors 2000–2006 m. sumažėjo 4,4 proc. Didelis našumo augimas konvergencijos regionuose yra pagrindinė priežastis, kodėl BVP vienam gyventojui skirtumai ženkliai sumažėjo (žr. IV priedą).

Nuo 2000 m. pramonės ir paslaugų našumas konvergencijos regionuose per metus augo 2 proc., t. y. dvigubai daugiau nei konkurencingumo ir užimtumo regionuose pagal tikslą Nr. 2. Šį padidėjimą lėmė parama švietimui, geresnis IRT naudojimas ir paplitimas ir didelės tiesioginių užsienio investicijos. Kartu tarp regionų esama labai didelių švietimo standartų skirtumų. Absolventų skaičius tikslo Nr. 2 regionuose yra beveik 9 proc. didesnis nei konvergencijos regionuose. Taip pat konvergencijos regionai gerokai atsilieka pagal dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose, kur jis perpus mažesnis, nei tikslo Nr. 2 regionuose.

           Finansų ir ekonomikos krizė išryškino Europos regionų konvergencijos sričių silpnąsias puses ir struktūrinius trūkumus, ypač konkurencingumo ir užimtumo požiūriu. Remiantis naujausiomis Komisijos prognozėmis (2009–2011 m.), padėtis darbo rinkoje tebebus nepalanki ir nedarbo lygis ES pasieks 10,25 proc., prarandant 2,25 proc. darbo vietų 2009 m. ir 1,25 proc. – 2010 m.

           Krizė, turėjusi poveikio pagrindiniams ekonomikos sektoriams, taip pat turėjo ir šių pasekmių: a) daugėjo naujų užsakymų ir didėjo pasitikėjimas ES pramonės padėtimi ir jos gerėjimas leido stabilizuoti pramonės gamybą, tačiau jos pagerėjimas nebuvo ženklus, t. y. ji buvo maždaug 20 proc. mažesnė nei 2008 m. pradžioje (žr. IV priedą), b) gamybos sektoriaus veikla toliau mažėjo ir c) MVĮ vis dar buvo sunku gauti mikrokreditų (finansavimą).

           Didžiausi daugelio valstybių narių finansų sunkumai (dideli viešojo sektoriaus įsiskolinimai, didelis biudžeto deficitas) yra taip pat ribojantis veiksnys, trukdantis valstybėms narėms prisidėti finansuojant tikslo Nr. 2 programas. Deja, šiame etape nėra sukauptų kokybinių ir kiekybinių duomenų apie finansų ir ekonomikos krizės trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį ES regionams ir duomenų apie pagrindinius ekonomikos ir socialinius rodiklius. Pranešėja mano, kad Komisija turėtų parengti specialią ataskaitą (tyrimą) dėl finansų ir ekonomikos krizės pasekmių ES regionams, konkrečiai tikslo Nr.2 regionams, atsižvelgiant į jos ypač neigiamą poveikį užimtumui ir konkurencingumui.

Regioninės politikos įnašas kovojant su ekonomikos krize tikslo Nr.2 priemonėmis

           2008 m. spalio mėn. Komisija pasiūlė priemones, kuriomis siekiama paspartinti 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimą, sutelkiant lėšas ir galimybes, nedelsiant ir veiksmingai paremti atkūrimo priemones nacionaliniu ir regionų lygmenimis. Pagal sanglaudos politiką maždaug 55 mlrd. EUR (2007–2013 m.) skirta įsipareigojimams, kurių dauguma susiję su naujovių diegimu MVĮ. Daugeliu programuojamų veiksmų siekiama skubiai spręsti dabartinės ekonomikos padėties problemas ir ypač daugiau dėmesio skirti iššūkiams, su kuriais susiduria įmonės investuojant į tikrą ekonomiką, siūlomomis priemonėmis pirmiausia orientuojantis į ilgalaikius rezultatus sprendžiant struktūrines, o ne skubias problemas, kas gali būti potencialiai nesuderinama su valstybės pagalbos politika.

           Itin optimistiškai nuteikia, kad pagrindiniais 2020 m. ES strategijos prioritetais siekiama ieškoti ir panaudoti naujus augimo šaltinius, kuriais būtų užtikrinta ir socialinė, ir teritorinė ES sanglauda ir geresnė reguliavimo sistema, stiprinant teritorinę sanglaudą. Teritorinė sanglauda suteikia papildomą vertę konkurencingumo įvairiose srityse didinimui ir sudarant geresnes sąlygas verslumui, MVĮ augimui ir jų palyginamųjų pranašumų panaudojimui.

           2010 m. tvariam augimui skirta 64,3 mlrd. EUR, iš jų 49,4 mlrd. EUR – sanglaudos priemonėms (2 proc. padidėjimas, palyginti su 2009 m.) ir 14,9 mlrd. EUR – konkurencingumo priemonėms (7,9 proc. padidėjimas, palyginti su 2009 m.) (žr. V priedą). Vienas iš tikslų stiprinant MVĮ (mažųjų ir vidutinių įmonių) konkurencingumą yra iki 2013 m. sukurti 400 000 darbo vietų (žr. VI priedą).

           Komisijos strategija, kuria siekiama spartinti investicijas ir supaprastinti sanglaudos politikos programų taikymą turėtų būti stiprinama, teikiant rekomendacijas valstybėms narėms ir teisines ir neteisines priemones. Pranešėja pritaria prioritetams pagal tris kryptis užtikrinant: a) didesnį sanglaudos programų lankstumą, b) regionų vadovavimą kiekvienoje srityje ir c) sumanų investavimą pagal sanglaudos programas.

     Pirminiais vertinimais, remiantis nacionaliniais strateginiais 2009 m. pranešimais, valstybės narės labai skirtingai naudojo priemones, programas ir metodus, padedančius supaprastinti sanglaudos politikos priemonių taikymą, kuriuos Komisija siūlo naudoti kovojant su krize ir didinti faktines išlaidas, pavyzdžiui, 100 proc. finansavimas, strateginių gairių ir veiklos programų krypčių ir finansavimo pakeitimai ir įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas. Pranešėja mano, kad iš to galima padaryti naudingas ir patikimas išvadas. Ji mano, kad regioninė politika nėra politika, kuria būtų siekiama gesinti gaisrą, bet ilgalaikis planavimas, todėl itin svarbu, kad šis strateginis lankstumo metodas būtų taikomas toliau, kartu užtikrinant ir būtiną tikrinimą, kad būtų išvengta klaidų ir sukčiavimo. Pavyzdžiui, Komisijos politika išplečiant 2000–2006 m. laikotarpio veiklos programų tinkamumą arba programų administracinių reikalavimų ir procedūrų ir finansų valdymo supaprastinimas yra labai svarbus įnašas, leidžiantis geriau pasinaudoti sanglaudos politikos priemonėmis.

     Kartu būtina nurodyti, kad 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų vadinamasis išankstinis finansavimas turėjo lengvinantį poveikį, nes 2009 m. iškart padidino investicijų pagal finansavimo paketą, dėl kurio susitarė valstybės narės, likvidumą 6,25 mlrd. EUR. Sprendžiant klausimą dėl sumažėjusių nacionalinių įnašų į bendrai finansuojamas programas, taip pat ir pagal tikslą Nr. 2, atsižvelgiant į daugelio valstybių narių finansinę padėtį, reikėtų pritarti Komisijos 100 proc. kompensavimo valstybėms narėms politikai, nors kai kurios iš jų ir neatsiliepė į šį pareiškimą, pirmiausia nuogąstaudamos, kad ateityje negalės įgyvendinti projektų, finansuojamų 0 proc., kuriais siekiama apskaitos išlyginimo ir subalansavimo.

     Pranešėja pritaria pagalbos dideliems projektams regionuose (50 mln. EUR ir daugiau) politikai, kurią Komisija įgyvendina nuo 2009 m., ir ragina daugiau kaip 25 proc. padidinti finansavimą pagal JASPERS (Bendra pagalba paremiant projektus Europos regionuose), parengiant ir itin skubiai įgyvendinant didelius projektus ir paspartinant mokėjimus valstybėms narėms, ypač pagal tikslo Nr. 2 programas. Taip pat reikėtų remti siūlomus įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, kuriais siekiama didinti struktūrinių fondų lankstumą ir geriau pritaikyti juos prie ypatingų ekonomikos sąlygų.

     Apibendrindama pranešėja mano, kad sanglaudos politika itin svarbi ir turėtų būti tęsiama ir stiprinama visose srityse. Ji ypač įsitikinusi tuo, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tikslo Nr. 2 sritis ir atitinkamas programas, nes jos leidžia pasinaudoti sričių lyginamaisiais pranašumais ir galimybėmis ir didinti augimą ir užimtumą. Ji mano, kad būtina sutelkti ir koordinuoti visas turimas priemones ir galimybes, kad šis tikslas būtų pasiektas.

I priedas

	Asignavimai Lisabonos tikslams	Asignavimai be konkrečios paskirties	IŠ VISO
Regionų konkurencingumas ir užimtumas	Numatytos VP	Numatytos VP
FR	8 090 730 610	2 167 334 886	10 258 065 496
DE	7 736 411 732	1 672 869 936	9 409 281 668
ES	6 098 907 229	2 382.419 048	8 481 326 277
UK	6 193 002 023	785 385 815	6 978 387 838
IT	5 065 123 109	1.259 766 998	6 324 890 107
HU	984 291 129	1 027 938 064	2 012 229 193
NL	1 320 593 128	339 409 609	1 660 002 737
SE	1 407 260 632	218 831 256	1 626.091.888
FI	1 375 965 515	220 000 529	1 595 966 044
BE	1 190 483 947	234 690 665	1 425 174 612
AT	934 061 242	93 250 375	1 027 311 617
PT	663 811 932	276 822 334	940 634 265
IE	600 862 370	149 862 372	750 724 742
GR	310 481 234	327 895 468	638 376 702
CY	314 511 444	297 923 548	612 434 992
DK	457 388 655	52.188.584	509 577 239
SK	343 259 311	111 631 178	454 890 489
CZ	329 286 599	88 636 114	417 922 713
LU	43 923 978	6 563 354	50 487 332
19	43 460 355 819	11 713 420 133	55 173 775 952

Šaltinis: Europos Komisija, Regioninės politikos GD.

II priedas

Regionų konkurencingumas ir užimtumas	55 173 775 952
Gairė: Regionai – patrauklesnė vieta investicijoms ir darbui	10 243 530 661	18,6 proc.
Plačiajuostis ryšys	338 138 119	0,6 proc.
Kultūra ir socialinė sritis	1 665 052 335	3,0 proc.
Energetika	1 818 186 998	3,3 proc.
Aplinka	3 141 455 583	5,7 proc.
Kitas transportas	1 906 550 931	3,5 proc.
Geležinkeliai	688 470 992	1,2 proc.

Keliai	685 675 704	1,2 proc.
Gairė: Žinios ir naujovės augimo labui	18 601 025 961	33,7 proc.
Verslumas	2 771 128 582	5,0 proc.
IRT piliečiams ir verslui	1.967.684.202	3,6 proc.

Naujovės ir MTTP	11 383 859 843	20,6 proc.
Kitos investicijos į verslą	2 478 353 334	4,5 proc.
Gairė : Daugiau ir geresnių darbo vietų	22 077 051 433	40 proc.
Pajėgumų didinimas	462 938 707	0,8 proc.

Žmogiškasis kapitalas	8 003 626 074	14,5 proc.
Darbo rinka	7 967 735 368	14,4 proc.

Socialinė įtrauktis	5 642 751 284	10,2 proc.

Gairė: Teritorinis aspektas	2 566 110 730
Teritorinis aspektas	2 566 110 730

Gairė: TP	1 686 057 166
Techninė parama	1 686 057 166

Šaltinis: Europos Komisija, Regioninės politikos GD.

III priedas

Šaltinis: Europos Komisija, Regioninės politikos GD.

IV priedas

Euro area and EU27 production – Euro zonos ir 27 ES valstybių narių gamyba

Totol industry excluding construction – iš viso pramonėje, išskyrus statybą

Euro area, seasonaly adjusted series – euro zona, sezoninio darbo pokyčiai

EU27, seasonaly adjusted series – 27 ES valstybės narės, sezoninio darbo pokyčiai

Trendline – Tendencijos

Information provided by Eurostat – Informacija pagal Eurostato duomenis

V priedas

Šaltinis: Europos Komisija, Biudžeto GD.

Where EU money in 2010 could go - Kur bus investuojami ES pinigai 2010 m.

Commitment appropriations by heading – Įsipareigojimų asignavimai pagal eilutę

Billion € - mlrd. EUR

% of total budget – proc. viso biudžeto

% from 2009 – proc. pokytis nuo 2009 m.

*excluding the EU Solidarity Fund – išskyrus ES Solidarumo fondą

Sustainable growth – Tvarus augimas

Competitiveness – Konkurencingumas

Cohesion – Sanglauda

Preservation and management of national resources - Gamtinių išteklių išsaugojimas ir valdymas

Direct payments and market related expenditure – Tiesioginiai mokėjimai ir su rinka susijusios išlaidos

Rural development, environment, fisheries – Kaimo plėtra, aplinka, žuvininkystė

Citizenship, freedom, security and justice – Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas

Freedom, security and justice – Laisvė, saugumas ir teisingumas

Citizenship – Pilietybė

The EU as a glober palyer – ES, kaip pasaulinė dalyvė

Administrative expenditure (for all EU institutions) – Administravimo išlaidos (visoms ES institucijoms)

of which Commission – iš kurių Komisijai

Total commitments – Iš viso įsipareigojimų

In % of EU-27 GNI – 27 ES valstybių narių BNP (proc.)

VI priedas

Šaltinis: Europos Komisija, Biudžeto GD.

Biggest investments to restore growth and jobs – Didžiausios investicijos atkuriant augimą ir darbo vietas

Competitiveness, growth, jobs and cohesion – Konkurencingumas, augimas, darbo vietos ir sanglauda

Budget heading 1 in €bn – Biudžeto eilutė 1 – (mlrd. EUR)

PEOPLE – žmonės

9m citizens to benefit from European Social Fund in 2010 – 9 mln žmonių pajus Europos Socialinio fondo naudą 2010 m.

verslas: +400,000 jobs for SME’s in 2010 – verslas: iki 2013 m.+400 000 darbo vietų MVĮ

R&D: €6.2bn for research in 2010 – MTP: 6,2 mlrd. moksliniams tyrimams 2010 m.

Infrastructure – 25,000 km road built/rebuilt by 2013 – iki 2013 m. bus nutiesta (pertvarkyta) 25 000 km kelių

2010 steady rise in funds for jobs and growth – Nuolatinis lėšų darbo vietoms ir augimui didėjimas

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.6.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	42 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Sophie Auconie, Catherine Bearder, Jean-Paul Besset, Victor Boştinaru, John Bufton, Alain Cadec, Salvatore Caronna, Francesco De Angelis, Rosa Estaràs Ferragut, Elie Hoarau, Danuta Maria Hübner, Ian Hudghton, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Seán Kelly, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Miroslav Mikolášik, Franz Obermayr, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Monika Smolková, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Michael Theurer, Michail Tremopoulos, Lambert van Nistelrooij, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Bairbre de Brún, Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, László Surján, Sabine Verheyen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Emilio Menéndez del Valle