Procedūra : 2009/2238(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0207/2010

Pateikti tekstai :

A7-0207/2010

Debatai :

PV 08/07/2010 - 5
CRE 08/07/2010 - 5

Balsavimas :

PV 08/07/2010 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0287

PRANEŠIMAS     
PDF 188kWORD 159k
24.6.2010
PE 440.197v03-00 A7-0207/2010

dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importavimo į ES tvarkos, atsižvelgiant į būsimą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą

(2009/2238(INI))

Žuvininkystės komitetas

Pranešėjas: Alain Cadec

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importavimo į ES tvarkos, atsižvelgiant į būsimą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą

(2009/2238(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. JT jūrų teisės konvenciją,

 atsižvelgdamas į 1995 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą dėl 1982 m. rugpjūčio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (Niujorko susitarimas),

 atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 31 d. priimtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos atsakingos žuvininkystės kodeksą,

 atsižvelgdamas į baigiamąją deklaraciją, parengtą 2002 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 4 d. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais,

 atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(1),

 atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo(2),

 atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo(3),

 atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti(4),

–       atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo(5),

 atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2009)0163),

 atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl bendros žuvininkystės politikos reformos(6),

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnios akvakultūros ateities kūrimas. Naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją“(COM(2009)0162),

 atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio mėn. 17 d. rezoliuciją dėl naujo postūmio įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją(7),

 atsižvelgdamas į 1994 m. balandžio 15 d. Marakešo sutartį, pagal kurią įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija,

 atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų deklaraciją, priimtą 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje,

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Globalioji Europa. Konkuravimas pasaulyje“ (COM(2006)0567),

 atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį(8),

 atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7‑0207/2010),

A.     kadangi žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai strategiškai svarbūs aprūpinant gyventojus ir užtikrinant mitybos pusiausvyrą valstybėse narėse ir ES apskritai, taip pat kadangi šie sektoriai prisideda prie socialinės ir ekonominės pakrančių bendruomenių gerovės, vietos plėtros, užimtumo ir kultūros tradicijų išsaugojimo;

B.     kadangi žuvys yra gamtos ištekliai, kurie, juos tinkamai valdant, gali atsinaujinti, būti maisto šaltiniu ir padėti užtikrinti darbo vietas ES ir visame pasaulyje, ir kadangi juos reikia tausoti, siekiant išvengti žuvų išteklių išeikvojimo ir jo keliamų sunkumų ES ir užsienio pakrančių bendruomenėse; kadangi dėl to reikia gerinti veiksmingą žuvininkystės valdymą, įskaitant tarptautinės prekybos aspektą ir poveikį žuvų ištekliams visame pasaulyje,

C.     kadangi Europos Komisijai patvirtinus 2009 m. balandžio 22 d. Žaliąją knygą, siekiant peržiūrėti daugelį šios politikos aspektų pradėta bendros žuvininkystės politikos reforma,

D.     taip pat kadangi Europos Komisijos 2009 m. balandžio 8 d. komunikate (COM (2009)0162) apibrėžta nauja Europos akvakultūros darnios plėtros strategija,

E.     kadangi Johanesburge 2002 m. vykusiame pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais nustatyti konkretūs žuvininkystės valdymo tikslai ir tarp jų buvo ir tikslas iki 2015 m. sumažinti žuvų išteklių naudojimą iki lygio, kuris atitiktų didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį;

F.     kadangi Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamyba per pastaruosius dešimtį metų sumažėjo apytikriai 30 proc.,

G.     kadangi šis sumažėjimas susijęs su žuvų išteklių sumažėjimu Europos vandenyse ir su teisingai taikomomis priemonėmis, kuriomis pagal BŽŪP siekiama riboti žvejybą ir užtikrinti tausų išteklių valdymą ir ES vandenyse, ir už ES ribų, ypač ten, kur ES žvejyba vykdoma pagal žvejybos partnerystės susitarimus,

H.     kadangi Europoje sužvejojama mažiau kaip 6 proc. visame pasaulyje sužvejojamų žuvų kiekio,

I.      kadangi, nors Žaliojoje knygoje dėl BŽP reformos pateikiama ilgalaikė vizija, kad ši sužvejojamų žuvų kiekio mažėjimo tendencija gali pakisti, kraštutinės priemonės, kurių ketinama imtis siekiant padėti gamtos ištekliams atsinaujinti (uostų pajėgumų mažinimas, griežtesnės valdymo priemonės, griežtesnė kontrolė ir t. t.), šią tendenciją trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu tik sustiprins,

J.      kadangi nepaisant naujos sektoriaus strategijos yra daug kliūčių, varžančių Bendrijos akvakultūros plėtrą, ir todėl nelabai tikėtina, kad trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu ši plėtra galėtų atsverti bendrą gavybos sektoriaus produkcijos mažėjimo tendenciją,

K.     kadangi šiuo atžvilgiu itin svarbu skatinti Europos gamybos augimą, ypač naujose ES valstybėse narėse, kurios turi aiškų akvakultūros potencialą,

L.     kadangi Europos Sąjungoje žuvininkystės ir akvakultūros produktų paklausa, priešingai, auga, ypač ji didėja naujųjų valstybių narių, esančių Vidurio ir Rytų Europoje, rinkose, ir kadangi dėl įvairių veiksnių poveikio tikimasi, kad vartojimas per ateinančius dvidešimt metų labai didės,

M.    kadangi Europos Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinka (2007 m. 12 mln. tonų ir 55 mlrd. eurų) jau dabar yra didžiausia pasaulyje, didesnė už Japonijos ir Jungtinių Valstijų rinkas, kadangi ši rinka yra labai priklausoma nuo importo iš trečiųjų šalių, kurios patenkina 60 proc. jos poreikių, ir kadangi numatoma, kad ši priklausomybė didės,

N.     kadangi nagrinėjant Europos Sąjungos vykdomą žuvininkystės ir akvakultūros politiką žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo į ES klausimas yra pagrindinis ir kadangi vykdant esamas reformas šiam klausimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys,

O.     kadangi šį klausimą reikia nagrinėti visais jo aspektais: prekybos, aplinkos, socialiniu, sveikatos ir kokybės,

P.     kadangi dėl neselektyvios žvejybos ir didelio išmetamų žuvų kiekio kai kuriuose žvejybos plotuose, iš kurių eksportuojama į ES rinką, eikvojama daug žuvų, kurios galėtų būti tinkamos vartoti žmonėms,

Q.     kadangi taip pat reikia svarstyti bendro rinkos organizavimo žuvininkystės ir akvakultūros srityje vaidmenį, nes bendro ūkio rinkų organizavimo dabartiniai teisės aktai atrodo daugeliu požiūriu pasenę ir juos reikia skubiai persvarstyti,

R.     kadangi, atsižvelgiant į šį svarstymą, reikia kritiškai išnagrinėti bendrą prekybos politiką, vykdomą šiame sektoriuje, taip pat pagal ją priimtų sprendimų ryšį su gyvybingo ir atsakingo Europos žuvininkystės sektoriaus išsaugojimu,

S.     kadangi, nors teoriškai žuvininkystės ir akvakultūros produktai dar apsaugoti muitų požiūriu, taikant Bendrąjį muitų tarifą, kuris truputį didesnis negu vidutinis ne žemės ūkio produktams taikomas tarifas, ši apsauga praktiškai gerokai sumažinta tiek savarankiškai, tiek susitarus taikant įvairias išimtis ir sumažinimus, dėl kurių importuojami produktai, kuriems automatiškai taikomi didžiausio palankumo muitų tarifai, sudaro 5 proc. bendro skaičiaus,

T.     kadangi numatoma, kad ES rinkų atvėrimo žuvininkystės ir akvakultūros produktų importui į Bendrijos rinką politika bus tęsiama tiek daugiašaliu lygmeniu, vykdant derybas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), ypač Dohos derybų raundo galimybių patekti į ne žemės ūkio rinkas skirsnyje, tiek vykdant derybas dėl lengvatinių sąlygų su įvairiais prekybos partneriais iš Azijos, Lotynų Amerikos, Šiaurės Amerikos, Viduržemio jūros baseino bei su įvairiomis Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupėmis,

U.     kadangi, be kita ko, užbaigus Dohos derybų raundo galimybių patekti į ne žemės ūkio rinkas skirsnį remiantis, kaip dabar ketinama, Šveicarijos pasiūlyta tarifų mažinimo formule su siūlomu 8 koeficientu, žuvininkystės ir akvakultūros produktams taikomas maksimalus muito tarifas ES sumažėtų nuo 26 proc. iki apytikriai 6 proc., o vidutinio dydžio tarifas – nuo 12 proc. iki 5 proc.,

V.     kadangi, priėmus tokį sprendimą, būtų ne tik beveik iki niekinio sumažintas apsauginis dar taikomų tarifų poveikis, bet ir besivystančioms šalims suteiktos privilegijos ir tos privilegijos, dėl kurių dar deramasi, taptų labai mažos ir nebeturėtų jokios reikšmės, ir būtų pakirsti net bendro ūkio rinkų organizavimo sistemų, pagal kurias galimybės patekti į Bendrijos rinką buvo formuojamos atsižvelgiant į Europos žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimo poreikius, pagrindai (tarifų taikymo sustabdymai ir tarifinės kvotos);

W.    kadangi ES reikalavimas, kad jos vystymosi politikos tikslai (skurdo šalinimas, tausios vietos žuvininkystės vystymas) derėtų su jos prekybos politika, reiškia, kad besivystančios šalys turėtų būti skatinamos eksportuoti didesnės papildomos vertės žuvininkystės produktus, laikantis sąlygos, kad žuvys buvo sugautos vykdant gerai valdomą ir tausią žvejybą ir kad jos atitinka sanitarijos reikalavimus,

X.     kadangi pastaraisiais metais pastebėta ES prekybos derybininkų tendencija lengviau sutikti su išimtimis iš tradiciškai žuvininkystės ir akvakultūros produktams, tiek žaliavoms (laivų priskyrimo kriterijai), tiek perdirbtiems produktams (galimybė išlaikyti lengvatinę kilmę, nepaisant to, kad naudojamos ne tos kilmės žaliavos) taikomų lengvatinės kilmės taisyklių,

Y.     kadangi iš Maisto ir žemės ūkio organizacijos tyrimų matyti, kad nors dėl tarptautinės prekybos žuvininkystės produktais gali padidėti besivystančių šalių apsirūpinimo maistu saugumas, dėl jos taip pat padidėjo žvejyba siekiant aprūpinti eksporto rinką, todėl ištekliai gali būti eikvojami dar daugiau, taigi siekiant išvengti išteklių pereikvojimo būtina užtikrinti, kad žuvininkystė būtų tinkamai valdoma ir kontroliuojama;

Z.     kadangi iš dalies skiriasi Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamintojų (žvejų ir ūkininkų), perdirbimo įmonių, platintojų, importuotojų ir vartotojų interesai, kuriuos turėtų būti stengiamasi veiksmingai ir darniai derinti vykdant politiką Europos lygmeniu,

AA.  kadangi būtina užtikrinti Bendrijos gamintojams (žvejams ir akvakultūros įmonėms) priimtinas realizavimo galimybes pakankamai pelningomis kainomis atsižvelgiant į sąnaudas ir su jų veikla susijusias kliūtis bei nenumatytus įvykius,

AB.  kadangi būtina užtikrinti, kad Bendrijos gamintojai galėtų naudotis pakankamai gausiomis vienodos kokybės žaliavomis ir stabiliomis jų kainomis ištisus metus,

AC.  kadangi būtina patenkinti Bendrijos vartotojų poreikį įsigyti aukštos kokybės produktų prieinamomis kainomis ir atsižvelgti į didėjantį jų norą gauti informacijos apie šių produktų savybes, kilmę ir sąlygas, kuriomis jie buvo sugauti arba pagaminti,

AD.  kadangi importas daro įvairų poveikį Bendrijos rinkai ir šis poveikis priklauso nuo susijusių rūšių, nuo to, kiek apdorojami produktai, ir nuo naudojamų platinimo tinklų;

AE.   kadangi, pavyzdžiui, dėl konkurentų importo sumažėjusios pirminio pardavimo kainos galėtų būti didesnė problema vadinamosioms pramoninių rūšių žuvims (skirtoms perdirbimo pramonei), o ne nepramoninių rūšių žuvims,

BENDRI KLAUSIMAI

1.      apgailestauja dėl to, kad Žaliojoje knygoje dėl bendros žuvininkystės politikos reformos tik kelios eilutės skiriamos importo klausimui ir aišku, jog nepakankamai įvertinama šio klausimo tinkamo nagrinėjimo svarba, siekiant, kad reforma būtų patikima ir sėkminga;

2.      konstatuoja, kad dėl pastaruosius dvidešimt metų vykdomos ES prekybos politikos jau padaryta didelė pažanga rinkos liberalizavimo importuojamų žuvininkystės ir akvakultūros produktų atžvilgiu;

3.      konstatuoja, kad aišku, jog Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamyba yra nepakankama siekiant patenkinti apdorojimo pramonės ir didėjančios vartotojų paklausos poreikius ir kad ji ir liks nepakankama; taigi pripažįsta, kad būtina skatinti atsakingą vartojimą, grindžiamą kokybe ir tvarumu, o ne kiekybe, taip pat būtina gerinti žuvininkystės valdymą siekiant atkurti žuvų išteklius, be to, pripažįsta faktą, kad importas ir toliau atliks svarbų vaidmenį aprūpinant Bendrijos rinką;

4.      pripažįsta, kad yra didžiausia tausaus žuvų kiekio sugavimo riba, ir visai nesvarbu, ar šios žuvys skirtos žmonėms vartoti, ar pramoniniais tikslais, vadinasi, žuvų tiekimas ES rinkai negali didėti be galo;

5.      vis dėlto pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad ES būtų išlaikyti ekologiniu požiūriu tausūs ir ekonominiu požiūriu gyvybingi žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai, įskaitant jų smulkaus masto aspektą, darniai pasklidę po ES pakrantes, kurie padėtų išsaugoti susijusių regionų kultūrinį identitetą, užtikrinti darbo vietas visoje grandinėje ir tiekti saugius ir kokybiškus maisto produktus, vadinasi, žvejams už jų produktus turėtų būti mokama teisinga kaina; taip pat pabrėžia, kad žvejybos pramonės darbuotojai turėtų dirbti priimtinomis sąlygomis ir pagal TDO konvecijų dėl sveikatos ir saugos darbe nuostatas;

6.      pabrėžia, kad rinkos liberalizavimas ir dabartinis Bendrijos rinkos atvirumas žuvininkystės ir akvakultūros produktų eksportui daro didelį žalingą poveikį tam tikrų regionų, ypač atokiausių regionų, kurie negali rasti rinkų savo produktams, vietos ekonomikai;

KONKRETŪS SVARSTYMAI

Prekybos ir muitų politika

7.      mano, kad ES, kuri yra didžiausia pasaulyje žuvininkystės produktų importuotoja, ir kitos didžiosios žuvininkystės produktų importuotojos yra politiniu požiūriu atsakingos už užtikrinimą, kad PPO prekybos taisyklės atitiktų pačius aukščiausius pasaulinius žuvininkystės valdymo ir apsaugos standartus; šiuo tikslu ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant ES dvišalę ir daugiašalę prekybos politiką būtų daugiau dėmesio skiriama sąžiningai, skaidriai ir tausiai prekybai žuvimis;

8.      mano, kad tinkama tarifinė apsauga yra ir turėtų toliau būti svarbi ir teisėta importo reguliavimo priemonė, kurią gali naudoti politinės valdžios institucija; primena, kad tarifinė apsauga erga omnes sustiprina visą kai kurioms šalims, ypač besivystančioms, ES teikiamų lengvatų vertę; primena, kad panaikinus šią apsaugą lengvatomis besinaudojančios šalys netektų visų privalumų, kuriais dabar naudojasi; taip pat primena, kad naudinga tai, jog šią tarifinę apsaugą galima keisti ir kad ES gali ją panaikinti, kai Bendrijos žaliavų nepakanka, kad būtų galima užtikrinti tinkamą tiekimą jos perdirbimo pramonei;

9.      taigi neigia neišvengiamo tarifų teikiamos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus apsaugos panaikinimo, kuriam Bendrijos gamintojai: žvejai, akvakultūros darbuotojai ir perdirbėjai, neturėdami kito pasirinkimo, turėtų paklusti, viziją, kuri palaikoma vykdant dabartinę prekybos politiką;

10.    mano, kad, kaip ir žemės ūkio sektorius, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai yra strateginiai ir daugiafunkciniai sektoriai, priklausantys nuo gamtos išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo, ir labai priklausomi nuo tam tikrų jų sudedamųjų dalių, su kuriomis susijusias problemas sunku spręsti remiantis tik liberalių mainų, grindžiamų laisvu naudojimusi lyginamais privalumais, metodu;

11.    apgailestauja dėl to, kad, priešingai negu prekybos derybos dėl žemės ūkio produktų, kurias vykdo už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys, derybos dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų laikomos su žemės ūkiu nesusijusiomis derybomis ir priklauso už prekybą atsakingo Komisijos nario kompetencijai, kuriam šios derybos yra tarsi kintama platesnės problematikos dalis;

12.    prašo kompetenciją derėtis dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų perimti iš Komisijos nario, atsakingo už prekybą, ir ją suteikti už jūros reikalus ir žuvininkystę atsakingam Komisijos nariui;

13.    ragina atlikti įvairius tyrimus ir vykdyti konsultacijas bei taip susidaryti aiškų ir išsamų Bendrijos žuvininkystės ir atskirų rūšių akvakultūros produktų rinkos vaizdą, taip pat nustatyti galimas Bendrijos paklausos ir gamybos tendencijas ir produkcijos realizavimo galimybes turint mintyje sąžiningą konkurenciją;

14.    taip pat prašo, kad Komisija pasistengtų patikimiau ir tiksliau įvertinti žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo poveikį Bendrijos rinkai, ypač kainų aspektu, ir kad ji dirbtų siekdama įdiegti tinkamą duomenų rinkimo ir keitimosi jais sistemą, kuri būtų taikoma siekiant palengvinti tokį vertinimą;

15.    reikalauja, kad žuvininkystės ir akvakultūros produktai būtų laikomi tokiais produktais, kuriems PPO Dohos derybų raundo galimybių patekti į ne žemės ūkio rinkas skirsnyje Šveicarijos siūloma tarifų mažinimo formulė netinka, siekiant išvengti tarifinės apsaugos, kuri buvo teikiama kai kuriems produktams pagal bendrąjį muitų tarifą (BMT) susilpninimo, ir taip išsaugoti kai kuriems partneriams suteiktų lengvatų reikšmę ir bendro rinkos organizavimo sistemų veiksmingumą;

16.    primena, kad pagal 2001 m. lapkričio 14 d. Dohos derybų raundo ministrų deklaracijos 47 dalį dabartinio raundo derybos vyksta remiantis vieningų veiksmų principu ir kad tol, kol nepasibaigs visas raundas, Europos Sąjunga turi teisę pakeisti savo poziciją dėl kai kurių šio raundo skyrių;

17.    taip pat ragina Bendrijai PPO atstovaujančius derybininkus toliau kategoriškai atsisakyti įtraukti Europos Sąjungą į visas daugiašalio sektorinio žuvininkystės ir akvakultūros produktų liberalizavimo iniciatyvas;

18.    ragina Komisiją reikalauti, kad sudarius galimą susitarimą dėl subsidijų žuvininkystės sektoriuje, dėl kurio deramasi PPO, ypač priėmus jo nuostatas, susijusias su rinkos reguliavimo priemonėmis, Europos gamintojai nepatektų į konkurenciniu požiūriu nepatogią padėtį, palyginti su trečiųjų šalių tiekėjais; iš esmės priešinasi tam, kad šis susitarimas būtų pradėtas taikyti atskirai ir per anksti, nes jis turėtų būti neatsiejamas nuo kitų Dohos raundo klausimų;

19.    ragina Bendrijos derybininkus vykdant dvišales ir regionines derybas sistemingiau reikalauti veiksmingų kompensacijų už trečiosioms šalims teikiamas prekybines nuolaidas, susijusias su žuvininkystės ir akvakultūros produktais, ir ryžtingai ginti Europos Sąjungos interesus šiame sektoriuje, kai jų esama;

20.    pabrėžia, kad reikia, jog Europos Sąjunga išlaikytų prekybinių lengvatų, kurias ji teikia tam tikriems partneriams, kontrolę, ir reikalautų taikyti griežtas kilmės taisykles, grindžiamas vadinamąja visiškai gautų produktų koncepcija; ragina būti atsargiems siekiant galbūt sušvelninti tradicinius laivų priskyrimo kriterijus, taikomus žaliavoms, ir reikalauja atmesti visus naujus prašymus dėl išimčių, susijusių su perdirbtais produktais; mano, kad turėtų būti sistemingai taikoma vadinamoji neatsitraukimo taisyklė ir ribojamos kaupimo galimybės;

21.    prymigtinai reikalauja, kad Komisija kiekybės ir kokybės aspektais pagerintų kai kurioms šalims teikiamų lengvatų poveikio žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams analizę, ypač įmonių pelningumo ir užimtumo požiūriu tiek ES, tiek lengvatomis besinaudojančiose šalyse, tiek šalyse gavėjose, ypač AKR šalyse; taip pat pabrėžia, kad atliekant šias analizes turėtų būti pateikiama pakankamai kiekybinių rezultatų ir ypač atsižvelgiama į jautrių rūšių žuvis;

22.    atkreipia dėmesį į Bendrijos pramonės galimybę pasinaudoti ES prekybos apsaugos priemonėmis dempingo, subsidijavimo arba tam tikrų kategorijų žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo smarkaus ir staigaus padidėjimo atvejais;

Aplinkos, socialiniai, sveikatos ir kokybės aspektai

23.    mano, kad vienas svarbiausių Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo politikos tikslų turi būti užtikrinimas, kad importuojami produktai visose srityse atitiktų tuos pačius reikalavimus, kurie taikomi Bendrijos produktams; mano, kad šis tikslas atitinka pagrindines pastangas užtikrinti dabar šiame sektoriuje taikomų priemonių ar tų priemonių, kurias ketinama taikyti vykdant reformą, lygybę, darną ir veiksmingumą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad trečiosioms šalims laikantis ES reikalavimų bus lengviau sudaryti vienodesnes ES produktų ir trečiųjų šalių produktų konkurencijos sąlygas, nes trečiosios šalys, gamindamos žuvininkystės produktus pagal ES standartus, turės daugiau išlaidų;

24.    reiškia susirūpinimą, kad didelis žuvininkystės ir akvakultūros produktų antplūdis į Bendrijos rinką nesąžiningomis sąlygomis galėtų paveikti europiečių, kurie visuotinės ekonomikos krizės metu galėtų pasiduoti lengvai pagundai pirkti pigesnius ir prastesnės kokybės maisto produktus, mitybos įpročius;

25.    mano, kad ES pastangos žuvininkystės išteklių apsaugos ir tvarumo srityje, vykdant BŽP, nesuderinamos su tuo, kad importuojami žuvininkystės ir akvakultūros produktai iš šalių, kurios didina savo žvejybos pastangas nesirūpindamos tvarumu ir kurias domina tik trumpalaikis pelnas;

26.    pabrėžia, kad Bendrijos išteklių išsaugojimo politika, kurią taikant vykdomi atkūrimo ir valdymo planai, padeda skatinti importuoti žuvininkystės ir akvakultūros produktus iš trečiųjų šalių ir skatina importą dažnai negrįžtamai pakeisti Bendrijos gamybą; prašo Komisijos rengiant šiuos planus tinkamai atsižvelgti į šį pavojų;

27.    nuogąstauja, kad, jei nebus griežtos šios srities politikos, dėl didelio Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros rinkos, kuriai būdinga gana laisva prieiga ir smarkiai didėjanti paklausa, patrauklumo šios šalys gali nuolat jausti paskatą pereikvoti žuvų išteklius;

28.    džiaugiasi, kad neseniai pradėjo galioti kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba taisyklės, pagal kurias privaloma sertifikuoti visus į Bendrijos rinką tiekiamus produktus; ragina griežtai ir veiksmingai taikyti šias taisykles, pripažįstant, kad reikia daugeliui besivystančių šalių padėti tinkamai jas taikyti ir kovoti su neteisėta žvejyba; vis dėlto primena, kad tai yra minimalus reikalavimas, kurio neužtenka siekiant užtikrinti žvejybos plotų, iš kurių kilę šie produktai, tvarumą;

29.    mano, kad reikėtų ne tik taikyti Bendrijos NNN žvejybos taisykles, bet ir atlikti tokių žuvų pardavimo tolesnę kontrolę, t. y. atlikti griežtesnį valstybių narių ir įmonių, įtariamų tiekiant neteisėtos žvejybos produktus, auditą;

30.    ragina Komisiją taikyti visas jos turimas priemones siekiant užtikrinti, kad pagrindinės žuvininkystės ir akvakultūros produktus į ES eksportuojančios šalys laikytųsi Johanesburge prisiimtų įsipareigojimų ir taikytų griežtą išteklių apsaugos politiką; ragina bendradarbiauti su šiomis šalimis visose tinkamuose forumuose ir ypač regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose (RŽVO);

31.    taip pat mano, kad Europos Sąjunga turi sutvirtinti šiuos įsipareigojimus tam, kad būtų užtikrinama, jog visi be išimties į Europos Sąjungą eksportuojami produktai būtų iš šalių, kurios ratifikavo pagrindinius tarptautinius su jūrų laivininkystės teise susijusius susitarimus, visų pirma Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir susitarimą dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių, o tais atvejais, kai eksportuojama iš vandenų, kuriuos valdo RŽVO, turi būti užtikrinama, kad eksportuojančios šalys yra atitinkamo RŽVO susitarimo šalys;

32.    pabrėžia, kad Bendrijos žvejai, akvakultūros darbuotojai ir perdirbėjai patiria didelių sunkumų dėl kai kurių trečiųjų šalių konkurencijos, nes šiose šalyse darbo jėga kainuoja daug mažiau ir jose taikomos švelnesnės socialinės normos;

33.    mano, kad vadinamojo socialinio dempingo problema, kuri taip pat aktuali kituose ekonomikos sektoriuose, ypač jaučiama žuvininkystės ir akvakultūros produktų sektoriuje, ypač produktų perdirbimo srityje, kur naudojama daug darbo jėgos;

34.    ragina Komisiją pradėti taikyti visas jos turimas priemones siekiant užtikrinti, kad pagrindinės žuvininkystės ir akvakultūros produktus į ES eksportuojančios šalys laikytųsi bent jau Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) aštuonių konvencijų dėl pagrindinių teisių darbe;

35.    ragina, kad visos ES suteiktos su žuvininkystės ir akvakultūros produktais susijusios prekybinės lengvatos sistemingai priklausytų nuo griežtų su aplinkosauga ir socialine sritimi susijusių sąlygų įvykdymo; taip pat prašo, kad šiuo tikslu į sudarytus susitarimus įtrauktos nuostatos apimtų patikimas priežiūros, kad būtų laikomasi prisiimtų įsipareigojimų, ir lengvatų sustabdymo ar panaikinimo pažeidimo atveju sistemas ragina besivystančių šalių atžvilgiu įgyvendinti programas, kurios specialiai parengtos siekiant teikti techninę paramą ir prireikus finansinę paramą, siekiant padėti susijusioms valstybėms laikytis savo socialinių ir aplinkosaugos įsipareigojimų

36.    pabrėžia, kad svarbu, jog importuojamiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams, įskaitant pašarus ir pašarines žaliavas, būtų griežtai taikomi Bendrijos teisės aktai, susiję su sveikatos normomis ir kontrole visais aspektais (maisto sauga, atsekamumas, prevencija), kurie yra labai svarbūs siekiant apsaugoti vartotojus; taigi primygtinai prašo Komisiją patobulinti trečiųjų šalių kontrolės programą tobulinant Maisto ir veterinarijos tarnybos patikras, visų pirma didinant kiekvienos patikros metu tikrinamų įrenginių skaičių, kad būtų galima gauti rezultatus, kurie geriau atspindėtų tikrą padėtį trečiosiose šalyse;

37.    ragina labai atsargiai pripažinti kai kuriose trečiosiose šalyse taikomus reikalavimus kaip lygiaverčius Europos Sąjungos reikalavimams, siekiant taikyti šiuos teisės aktus, ir atsargiai tvirtinti šalių ir įstaigų, kurioms leidžiama eksportuoti žuvininkystės ir akvakultūros produktus į ES, sąrašus; mano, kad Sveikatos ir vartotojų reikalų GD turėtų galėti pašalinti pavienius laivus ar perdirbimo įmones iš šių patvirtintų sąrašų;

38.    ragina labai atsargiai vertinti naujų rūšių akvakultūros, kuri ypač intensyviai kultivuojama tam tikruose pasaulio regionuose, produktus, ir kritiškai nagrinėti technikas ir metodus, naudojamus siekiant padidinti šių ūkių produktyvumą, bei šių technikų ir metodų galimą poveikį sveikatai, taip pat jų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

39.    ragina visais lygmenimis intensyviai ir dažnai vykdyti kontrolę, ypač veiksmingai suderintą ir skaidrią pasienio kontrolę, kuri atitiktų susijusių produktų keliamą pavojų ir priklausytų nuo jų pobūdžio ir kilmės; prašo valstybių narių tam skirti visus reikalingus finansinius ir žmogiškuosius išteklius;

Bendro rinkų organizavimo reforma

40.    primena įvairias savo rezoliucijas, priimtas 6-osios Parlamento kadencijos metu, kuriomis Komisija raginama nedelsiant iš esmės persvarstyti bendrą žuvininkystės produktų rinkos organizavimą siekiant, kad jis labiau padėtų užtikrinant sektoriaus pajamas, rinkų stabilumą, gerinant žuvininkystės produktų pardavimą ir didinant papildomą vertę; apgailestauja dėl vėlavimo šioje srityje; ragina atsižvelgti į minėtas rezoliucijas svarstant pagrindinių šios reformos krypčių klausimą;

41.    pabrėžia, kad naujuose įgyvendinamuose šios srities mechanizmuose būtinai turi būti atsižvelgiama į neišvengiamą ir realią labai didelę mažai sąnaudų reikalaujančio importo, kuris įmanomas vykdant aplinkai žalingą veiklą arba veiklą, prilygstančią tam tikros formos socialiniam dempingui, konkurenciją ir vis tik turi būti užtikrinamas normalus Bendrijos produkcijos pardavimas pakankamai pelningomis kainomis;

Informacija vartotojui

42.    yra įsitikinęs, kad Europos vartotojai dažnai pasirinktų kitaip, jei būtų geriau informuoti apie parduodamų produktų tikrąjį pobūdį, geografinę kilmę ir gamybos arba sugavimo sąlygas bei kokybę;

43.    pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti griežtus ir skaidrius Europos žuvininkystės ir akvakultūros produktų kokybės ir atsekamumo sertifikavimo bei ženklinimo kriterijus ir siekti kaip galima greičiau sukurti atskirą šių produktų ekologinį ženklą, kad būtų sustabdytas nekontroliuojamas privačių sertifikavimo sistemų plitimas;

44.    mano, kad žuvininkystės ir akvakultūros produktų ekologinis sertifikavimas ir ekologinis ženklinimas turėtų būti skaidrus ir vartotojams lengvai suprantamas procesas ir visas be išimties sektorius turėtų turėti galimybę dalyvauti jame, jeigu griežtai laikosi ženklo suteikimo reikalavimų;

Akvakultūra

45.    pažymi, kad didėja Europos Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo akvakultūros produktų dalis;

46.    kaip šio reiškinio priežastį nurodo didelę akvakultūros gamybos plėtrą per pastaruosius dešimtį metų kai kuriuose pasaulio regionuose, kai Bendrijos akvakultūra, kuri nesudaro daugiau, nei 2 proc. pasaulio gamybos, patyrė stagnacijos laikotarpį;

47.    atkreipia dėmesį į tai, kad pastebima, jog ES vartotojai ir platintojai įprato šviežius Bendrijos kilmės produktus dažnai keisti tam tikrų tipų importuotais akvakultūros produktais;

48.    mano, kad savanoriška tvarios Bendrijos akvakultūros, kurią vykdant daromas mažesnis poveikis aplinkai, vystymosi pagalbos politika yra vienas iš politikos, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo importo žuvininkystės ir akvakultūros srityje, skatinti veiklą Europos Sąjungoje ir didesne ir įvairesne pasiūla patenkinti greitai augančią paklausą, kertinių akmenų; taigi pabrėžia poreikį labai daug dėmesio skirti su Europos akvakultūros produktais susijusiems moksliniams tyrimams ir plėtrai;

49.    svarstant šį klausimą ragina atsižvelgti į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją tema „Naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją“;

50.    ragina Komisiją ir valstybes nares deramai atsižvelgti į pagrindines šiame pranešime pateikiamas rekomendacijas rengiant pasiūlymus ir sprendimus, susijusius su bendros žuvininkystės politikos reforma;

51.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)

OL L 17, 2000 1 21, p. 22.

(3)

OL C 323E, 2008 12 18, p. 271.

(4)

OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(5)

OL L 27, 2010 1 30, p. 1.

(6)

Tą dieną priimti tekstai, P7_TA(2010)0039.

(7)

Tą dieną priimti tekstai, P7_TA(2010)0243.

(8)

Priimti tekstai, P6_TA-PROV(2009)0373.


AIŠKINAMOJI DALIS

Atsižvelgdami į didelę svarstomos temos svarbą ir keliamų klausimų kompleksinį pobūdį, praeitų metų pabaigoje mano frakcija ir aš pats nusprendėme imtis iniciatyvos parengti šį pranešimą.

Parlamento Žuvininkystės komitetas 2010 m. vasario mėn. priėmė rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl BŽP reformos, paremtos Maria do Céu Patrão Neves pranešimu. Komitetas taip pat ruošiasi balsuoti dėl G. Milanos pranešimo projekto dėl naujos Europos akvakultūros strategijos. Mums atrodė, kad šie du svarbūs pranešimai galėtų būti naudingai papildyti susijusių sektorių ateičiai ypatingai reikšmingos problematikos darbu.

Žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo režimo, t. y. sąlygų, pagal kurias produktai, kurių kilmė yra už ES ribų, priimami į jos teritoriją, papildantys Europos žuvininkystės ir akvakultūros produktus, ar su jais konkuruojantys, klausimas iš tiesų yra labai svarbus klausimas, neišvengiamas atliekant bet kokią šių ypatingų Europos ekonomikos sektorių analizę.

Apie esamą padėtį galima spręsti iš skaičių:

· ES rinka, apytiksliai 12 mln. tonų ir 55 mlrd. eurų 2007 m., yra didžiausia žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinka pasaulyje, lenkianti Japonijos ir JAV rinkas;

· ji greitai auga nuo 2005 m. ir yra vis labiau priklausoma nuo importo, netgi taip, kad Bendrijos produkcija patenkina mažiau nei 40 proc. jos poreikių, t. y., jos priklausomybė nuo importo yra didesnė nei 60 proc.;

· vartojimo prognozės rodo, kad paklausa iki 2030 m. gali dar padidėti maždaug 1 500 000 tonų ir kad beveik visą šį padidėjimą turės patenkinti papildomas importas.

Yra visiškai aišku, kad šiai paklausai patenkinti Bendrijos produkcijos niekada neužteks. Ši įvairių rinkos segmentų (rūšys, produktų kategorijos, platinimo tinklai) priklausomybė nuo importo apima sudėtingus ir įvairius faktorius.

Todėl dėl to, kad ši padėtis teisėtai kelia susirūpinimą tam tikram sektoriaus veikėjų skaičiui, šį susirūpinimą išreiškiau šiame pranešimo projekte.

Metodiniu požiūriu, šiam darbui parengti peržvelgiau daugelį turimų tyrimų ir duomenų, visų pirma neseniai atliktų tyrimų, kuriuos užsakė Komisija ir mūsų Parlamentas. Vėliau kai kuriems Komisijos generaliniams direktoratams (Prekybos generaliniam direktoratui ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės generaliniam direktoratui) pateikiau atskirus prašymus gauti informaciją bei susitikau su susijusių tarnybų atstovais.

Be to, pateikdamas kiekvienos kategorijos subjektams pritaikytus klausimynus neoficialiai konsultavausi su daugeliu didelių Europos lygiu reikšmingų žvejų, akvakultūros darbuotojų, importuotojų, perdirbėjų ir platintojų organizacijų ir susitikau su kai kurių šių organizacijų atstovais.

Žuvininkystės komiteto 2010 m. balandžio 8 d. surengtas klausymas tema „BŽP reforma. Prekybiniai aspektai ir rinkos organizavimas“ man taip pat padėjo geriau suprasti atskirus įvairių šios srities suinteresuotųjų šalių interesus ir įvertinti, kaip sunku šiuos interesus suderinti.

Galiausiai, kaip ir turėtų būti, šios, kartais karštos diskusijos su kolegomis iš Žuvininkystės komiteto, vykusios mažiausiai tris kartus (pirmasis keitimasis nuomonėmis, darbo dokumento pristatymas ir minėtasis klausymas) man padėjo praturtinti mano asmeninį požiūrį lyginant su nacionalinėmis perspektyvomis ir politiniais požiūriais, kurie skiriasi nuo manųjų. Rengdamas pranešimo projektą stengiausi į juos atsižvelgti.

Pagrindinės šio projekto kryptys atitinka pagrindinius klausimus, išryškėjusius atliekant šį darbą:

· klausimai, susiję su iki šiol taikyta bendra žuvininkystės ir akvakultūros produktų prekybos politika, ir priimtų sprendimų darna siekiant, kad žuvininkystė liktų gyvybinga ir atsakinga;

· pagrindinis klausimas, ar į ES vis didesniais kiekiais importuojami žuvininkystės ir akvakultūros produktai tikrai atitinka tokius pačius reikalavimus, kurie taikomi Bendrijos produkcijai, visų pirma aplinkos, socialiniu, sveikatos ir kokybės aspektais;

· bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo, kurio dešimties metų senumo mechanizmai atrodo nebepritaikyti naujiems iššūkiams, kylantiems dėl palaipsniui naikinamų muitų ir vis didesnės importo konkurencijos, greitos reformos klausimas;

· bendro vartotojų informavimo klausimas ir ypač žuvininkystės ir akvakultūros produktų Europos ekologinio ženklo klausimas.

Be šių klausimų pridėjau kai kuriuos specifinius akvakultūros klausimus siekdamas pabrėžti, kad tai, kad ES šioje srityje atsilieka nuo kitų pasaulio regionų, gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių ji vis labiau priklausoma nuo importo, o kalbant apie priemones, kurių reikia imtis siekiant sumažinti šį atsilikimą, siūlau žiūrėti G. Milanos pranešimą.

Europos žuvininkystės išsaugojimas yra mus vienijantis klausimas. Taigi šiame pranešime rasite mano pagrindines išvadas, kaip pasiekti šį tikslą.


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (2.6.2010)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo tvarkos Europos Sąjungoje atsižvelgiant į būsimą BŽP reformą

(2009/2238(INI))

Nuomonės referentas: Yannick Jadot

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad žuvys yra gamtos ištekliai, kurie, juos tinkamai valdant, gali atsinaujinti, būti maisto šaltiniu ir padėti užtikrinti darbo vietas ES ir visame pasaulyje, ir kad juos reikia tausoti, siekiant išvengti žuvų išteklių išeikvojimo ir jo keliamų sunkumų ES ir užsienio pakrančių bendruomenėse; šiuo atžvilgiu pripažįsta, kad reikia gerinti veiksmingą žuvininkystės valdymą, įskaitant tarptautinės prekybos aspektą ir poveikį žuvų ištekliams visame pasaulyje;

2.  mano, kad ES, kuri yra didžiausia pasaulyje žuvininkystės produktų importuotoja, turi dalytis politine atsakomybe su kitomis didžiosiomis žuvininkystės produktų importuotojomis ir užtikrinti, kad PPO prekybos taisyklės atitiktų pačius aukščiausius pasaulinius žuvininkystės valdymo ir išsaugojimo standartus; šiuo tikslu ragina Komisiją užtikrinti, kad ES dvišaliuose ir daugiašaliuose prekybos susitarimuose būtų daugiau dėmesio skiriama sąžiningai, skaidriai ir tausiai prekybai žuvimis;

3.  ragina Komisiją įsipareigoti kartu su PPO ir Maisto ir žemės ūkio organizacija parengti ir propaguoti dvišalėje ir daugiašalėje prekyboje taikytinus aplinkosaugos ir socialinius standartus, kurie padėtų skatinti tausumą ir mažinti skurdą visame pasaulyje;

4.  pabrėžia, kad žuvų nereikėtų traktuoti kaip bet kurio kito pramonės produkto, tačiau joms reikėtų taikyti specialias, jautriems produktams taikomas PPO prekybos taisykles, sudarant sąlygas nustatyti apsaugos ir kontrolės priemones;

5.  ragina Komisiją svarstyti galimybę imtis bendros iniciatyvos PPO ir Maisto ir žemės ūkio organizacijoje, kad būtų įvertinta, ar pageidaujama, kad žuvininkystės produktams daugiau nebūtų taikomos su pramone susijusios galimybės patekti į ne žemės ūkio produktų rinką (angl. NAMA) taisyklės, siekiant palengvinti prekybos žuvininkystės produktais suderinimą su reikalavimais, kurie paprastai taikomi maistui ir jautriems produktams;

6.  pabrėžia, jog reikia, kad visi į ES importuojami produktai atitiktų tuos pačius sveikatos apsaugos reikalavimus, kokie taikomi Europos Sąjungoje pagamintiems žuvininkystės produktams;

7.  pritaria ES reglamentui dėl neteisėtos žvejybos, kuriuo siekiama neleisti į ES rinką patekti neteisėtai sugautoms žuvims, ir pripažįsta, jog daugeliui besivystančių šalių reikia pagalbos tinkamai įgyvendinant šį reglamentą ir kovojant su neteisėta žvejyba.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Kader Arif, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Harlem Désir, Christofer Fjellner, Joe Higgins, Yannick Jadot, Metin Kazak, David Martin, Vital Moreira, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Gianluca Susta, Iuliu Winkler, Jan Zahradil, Pablo Zalba Bidegain

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Josefa Andrés Barea, Catherine Bearder, George Sabin Cutaş, Mário David, Béla Glattfelder, Salvatore Iacolino, Syed Kamall, Georgios Papastamkos, Michael Theurer


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Josefa Andrés Barea, Kriton Arsenis, Alain Cadec, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Carl Haglund, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Britta Reimers, Ulrike Rodust, Catherine Trautmann, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Paul Besset, Luis Manuel Capoulas Santos, Gabriel Mato Adrover, Antolín Sánchez Presedo, Ioannis A. Tsoukalas

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Giovanni La Via, Maurice Ponga, Jacek Włosowicz

Teisinė informacija - Privatumo politika