Procedūra : 2009/2176(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0216/2010

Pateikti tekstai :

A7-0216/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 07/09/2010 - 6.10
CRE 07/09/2010 - 6.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0300

PRANEŠIMAS     
PDF 188kWORD 113k
29.6.2010
PE 439.874v02-00 A7-0216/2010

dėl EEE ir Šveicarijos ryšių: visiško vidaus rinkos sukūrimo kliūtys

(2009/2176(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėjas: Rafał Trzaskowski

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl EEE ir Šveicarijos ryšių: visiško vidaus rinkos sukūrimo kliūtys

(2009/2176(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1972 m. liepos 22 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos laisvosios prekybos susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo, ypač į jo I priedą dėl laisvo asmenų judėjimo ir III priedą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl atitikties vertinimo abipusio pripažinimo,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl Vyriausybės vykdomų viešųjų pirkimų tam tikrų aspektų,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 27 d. pasirašytą Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl į Europos Sąjungą įstojusių Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 26 d. pasirašytą Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie šio susitarimo joms įstojus į Europos Sąjungą,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (Paslaugų direktyvą)(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(2),

–   atsižvelgdamas į 33-ajame Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamentinio komiteto posėdyje patvirtintą EEE jungtinio parlamentinio komiteto rezoliuciją,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamentinio komiteto pranešimą dėl metinės EEE susitarimo veikimo 2008 m. ataskaitos,

 atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 2 d. Šveicarijos užsienio politikos komisijos pranešimą,

 atsižvelgdamas į 25-ąją EEE/ELPA valstybių vidaus rinkos rezultatų suvestinę,

 atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 217 straipsnį, pagal kurį Europos Sąjungai suteikta teisė sudaryti tarptautinius susitarimus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0216/2010),

A. kadangi keturios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės narės (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) yra pagrindinės Europos Sąjungos (ES) prekybos partnerės, o Šveicarija ir Norvegija laikomos atitinkamai ketvirta ir penkta svarbiausiomis pagal dydį ES prekybos partnerėmis,

B.   kadangi ES ir ELPA valstybių narių (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) ryšiai grindžiami Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimu, kuriame numatytas visapusiškas dalyvavimas vidaus rinkoje, o EEE susitarimas valdomas ir jo vykdymas prižiūrimas remiantis labai institucionalizuota struktūra,

C.  kadangi per 1992 m. visuotinį balsavimą buvo nepritarta, kad Šveicarija prisijungtų prie EEE susitarimo, Šveicarijos ir ES ryšiai šiuo metu grindžiami daugiau kaip 120 dvišalių ir sektorių susitarimų, kuriais numatyta didelė integracija į vidaus rinką, bet ne visapusiškas dalyvavimas,

Įvadas

1.   laiko EEE susitarimą pagrindine ekonomikos augimo varomąja jėga; palankiai vertina iš esmės gerus EEE/ELPA valstybių vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimo rezultatus, kaip matyti iš EEE/ELPA valstybių vidaus rinkos rezultatų suvestinės; pažymi, kad, kalbant apie Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (SLAJ) įgyvendinimą, kur kas daugiau problemų kelia ES ir Šveicarijos santykiai;

2.   pažymi, kad dvišaliais susitarimais neįsteigta jokio automatinio mechanizmo, skirto susitarimų turiniui derinti su naujausiais atitinkamo acquis pakeitimais; pripažįsta, kad dėl nepriklausomo ir gerbtino šveicarų sprendimo neprisijungti prie EEE nacionalinės teisės aktai savarankiškai derinami su ES teise tose srityse, kurioms šie dvišaliai susitarimai taikomi;

Vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimas: EEE/ELPA valstybės

3.   palankiai vertina patobulintų duomenų apie EEE/ELPA valstybes įtraukimą į metinę vartotojų rinkų rezultatų suvestinę; skatina ELPA priežiūros instituciją, padedant Komisijai ir su ja bendradarbiaujant, toliau plėtoti sistemingą vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimo stebėseną;

4.   pažymi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai neaišku, kurie ES teisės aktai svarbūs EEE; mano, kad dėl šio neaiškumo vidaus rinkos teisės aktai EEE/ELPA valstybėse gali būti įgyvendinami lėčiau; primygtinai ragina Komisiją įvertinti padėtį;

5.   pažymi, kad Lisabonos sutartimi nacionaliniams parlamentams suteiktas svarbesnis vaidmuo priimant ES sprendimus; mano, kad EEE/ELPA valstybių parlamentai analogiškai turėtų būti labiau įtraukti į ES teisėkūros procesą EEE aktualių pasiūlymų atžvilgiu; ragina Komisiją teikti EEE/ELPA valstybių nacionaliniams parlamentams teisės aktų pasiūlymus, kurie konsultavimosi tikslais siunčiami ES valstybių narių nacionaliniams parlamentams;

6.   ragina Komisiją įforminti pranešimo apie naujas ES taisykles ir teisės aktus, priklausančius EEE susitarimo taikymo sričiai, procesą, kad naujų teisės aktų patvirtinimas ir galimas jų perkėlimas į EEE/ELPA valstybių nacionalinę teisę būtų labiau susieti;

7.   skatina EEE/ELPA valstybes skirti pakankamai lėšų vidaus rinkos teisės aktams įgyvendinti; atsižvelgiant į tai, labai svarbu įgyvendinti Paslaugų direktyvą, ypač įsteigti informacinius punktus;

8.   pripažįsta, kad dėl institucinių priežasčių EEE/ELPA šalyse vidaus rinkos teisės aktai įgyvendinami lėčiau negu ES; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant šių skirtingų sąlygų ir apskritai gerų rezultatų, ir EEE/ELPA valstybėse yra galimybių dar labiau sumažinti perkėlimo į nacionalinę teisę deficitą;

9.   pažymi, kad šiuo metu svarstomi kiti svarbūs vidaus rinkos teisės aktų pasiūlymai, taip pat Komisijos pasiūlymas dėl vartotojų teisių direktyvos; ragina Komisiją skatinti EEE/ELPA valstybes nares dalyvauti šiose diskusijose;

Vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimas: Šveicarija

10. palankiai vertina padarytą pažangą siekiant liberalizuoti ES ir Šveicarijos tarpvalstybinių paslaugų teikimą, visų pirma teigiamą SLAJ poveikį, kurį rodo 2005–2009 m. nuolat augęs į užsienį išsiųstų dirbti darbuotojų ir Šveicarijoje savarankiškai dirbančių Europos Sąjungos paslaugų teikėjų skaičius; pažymi, kad šis augimas davė abipusės naudos;

11. pažymi, kad Šveicarija priėmė keletą SLAJ papildančių paramos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojus nuo darbo užmokesčio ir socialinio dempingo, užtikrinant vienodą požiūrį į Šveicarijos ir ES paslaugų teikėjus bei Šveicarijos piliečių pritarimą susitarimui; pažymi, kad šios priemonės gali trukdyti ES įmonėms teikti paslaugas Šveicarijoje, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms; pažymi, kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika, keletas šių paramos priemonių būtų priimtinos tik tuomet, jeigu jomis būtų proporcingai ginami tie bendri interesai, kurie dar nėra ginami paslaugų teikėjų kilmės valstybėse narėse;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie sutartį dėl laisvo judėjimo, mažosioms ir vidutinėms įmonėms paslaugų teikimą Šveicarijoje ypač sunkina šios paramos priemonės, kurios yra neproporcingos: Šveicarijoje galiojanti prievolė pranešti iš anksto ir aštuonių dienų laukimo laikotarpis, reikalavimas prisidėti prie trišalių komisijų vykdymo išlaidų ir per daug griežti veiklos reikalavimai; šioje srityje taip pat ragina Šveicarijos valdžios institucijas atšaukti teisės aktus, pagal kuriuos užsienio įmonės, teikiančios tarpvalstybines paslaugas, privalo pateikti finansinio sąžiningumo garantiją;

13. reiškia susirūpinimą dėl pastarųjų įvykių Ciuricho Kloteno oro uoste, kuomet Šveicarijos valdžios atstovai neleido Vokietijos ir Austrijos taksistams vežti klientų, ir labai abejoja, ar tokia priemonė suderinama su Susitarimu dėl laisvo asmenų judėjimo; ragina Komisiją kruopščiai išnagrinėti šį atvejį;

14. ragina Komisiją nagrinėti priemones, trukdančias vidaus rinkai veikti Europos Sąjungoje ir keliančias Šveicarijos paslaugų teikėjams problemų, ir prireikus imtis veiksmų;

15. ragina Šveicarijos vyriausybę ir kantonus pasinaudoti ES ir EEE patirtimi atveriant paslaugų sektorių ir įgyvendinti Paslaugų direktyvą; pabrėžia, kad ekonominiu požiūriu Paslaugų direktyva turi liberalizuojančio poveikio ne tik tarp valstybių narių, bet ir jose pačiose, nes vyksta nacionalinių teisės aktų tikrinimo procesas siekiant panaikinti nereikalingas įsisteigimo kliūtis ir tarpusavio vertinimas, kadangi valstybės narės bet kokius papildomus apribojimus grįsdavo viešuoju interesu; taigi mano, kad panaši veikla galėtų padėti siekiant teikti daugiau tarpvalstybinių paslaugų ES ir Šveicarijoje;

16. palankiai vertina Šveicarijos vyriausybės pastangas gerinti ES įmonių galimybes susipažinti su informacija;

17. palankiai vertina Šveicarijos parlamento sprendimą perkelti Direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo į nacionalinę teisę ir ragina Šveicariją ir Komisiją pasiekti susitarimą dėl direktyvos įgyvendinimo kiek galima greičiau;

18. pažymi, kad apskritai Susitarime dėl laisvo asmenų judėjimo nėra išsamaus susitarimo dėl laisvo paslaugų judėjimo, kuris pasirinktinai patenka tik į konkrečių dvišalių susitarimų taikymo sritį; pabrėžia, kad sudarius išsamų susitarimą dėl abiejų šalių laisvo paslaugų judėjimo būtų gauta daug ekonominės naudos; taigi ragina Komisiją ir Šveicariją nagrinėti galimybę pradėti derybas siekiant sudaryti visapusišką susitarimą dėl laisvo paslaugų judėjimo;

19. iš tiesų gerbdamas ypatingų Šveicarijos ir ES santykių priežastis, mano, kad turėtų būti dedamos visos pastangos, siekiant užtikrinti, kad ES ir Šveicarijoje tokios pačios ar panašios vidaus rinkos taisyklės, inter alia, laisvo paslaugų judėjimo srityje būtų vienodai aiškinamos ir taikomos ir kad Šveicarija dalyvautų vidaus rinkoje tokiomis pačiomis sąlygomis;

20. pabrėžia ES ir Šveicariją dominantį vienodesnio SLAJ taikymo klausimą ir siekį laiku suvienodinti Šveicarijos ir ES vidaus rinkos teisės aktus, nes taip būtų sukurta skaidresnė ir labiau nuspėjama aplinka ES ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojams;

21. palankiai vertina savarankiškus ir kryptingus Šveicarijos valdžios institucijų veiksmus atsižvelgti į Teisingumo Teismo praktiką, kuri paskelbta po SLAJ pasirašymo; palankiai vertina neseniai priimtus Šveicarijos teisės aktus siekiant atsižvelgti į Cassis de Dijon bylos principą;

22. ragina Komisiją ir Šveicariją vykdant dabartines derybas dėl dvišalių susitarimų siekti greito sutarimo, įskaitant prekių saugumo sritį; ragina Komisiją ir Šveicariją suformuluoti šiuos susitarimus kuo aiškiau ir kuo labiau atsižvelgiant į būsimą raidą, siekiant, kad nuo pat pradžių būtų kuo mažiau nevienodo taikymo galimybių;

23. ragina Komisiją ir Šveicariją išnagrinėti galimybę kurti mechanizmą, kad būtų galima greičiau suderinti SLAJ su atitinkamo acquis pakeitimais į susitarimo taikymo sritį patenkančiose srityse;

24. ragina Komisiją ir Šveicariją artimiausiu metu apsvarstyti galimybę rasti horizontalius sprendimus tam tikrais instituciniais klausimais, siekiant mažinti sprendimų priėmimo sistemos suskaidymą ir didinti jos skaidrumą, taip pat palaikyti glaudesnius jungtinių komitetų ryšius bei išnagrinėti galimybę numatyti veiksmingą konfliktų sprendimo mechanizmą;

25. reikalauja, kad būtų palaikomi glaudesni Europos Parlamento ir Šveicarijos ryšiai ir kad Šveicarijos atstovai aktyviau dalyvautų Europos Parlamento ir atitinkamų institucijų veikloje;

26. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į naujus iššūkius, susijusius su dabartinėmis ir planuojamomis vykdyti derybomis dėl įvairių sričių, inter alia, vartotojų apsaugos, reikia apsvarstyti galimybę peržengti dabartinės nustatytos sistemos ribas ir galbūt sudaryti visa apimantį dvišalį susitarimą, naudingą ir Šveicarijai, ir ES;

° °

27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

(2)

OL L 255, 2005 9 30, p. 22.


AIŠKINAMOJI DALIS

Keturios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės narės (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) yra pagrindinės Europos Sąjungos (ES) prekybos partnerės, o Šveicarija ir Norvegija laikomos atitinkamai ketvirta ir penkta svarbiausiomis pagal dydį ES prekybos partnerėmis. Pranešėjas mano, kad keturios ELPA valstybės narės ir ES valstybės narės yra vienodai svarbios bendroje kultūros erdvėje dalijimosi esminėmis vertybėmis ir kultūros bei istorijos paveldu atžvilgiu.

1. ES ir ELPA valstybių narių ryšiai

ES ir Islandijos, Norvegijos bei Lichtenšteino ryšiai grindžiami Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimu, kurį 1992 m. sausio 1 d. sudarė Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas, Europos bendrija (EB) ir jos valstybės narės. Pagrindinis šio susitarimo tikslas – išplėsti EB vidaus rinką į tris ELPA šalis. Jo nuostatos apima tas pačias keturias laisves kaip ir Europos bendrijos sutartis, taip pat suteikiamos galimybės EEE/ELPA valstybėms dalyvauti įgyvendinant tam tikras papildomas politikos kryptis, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos ir aplinkos apsaugos politiką. Susitarimas grindžiamas vienarūšiškumo principu, kuris reiškia, kad EEE teisės aktai tose srityse, kurioms taikomas šis susitarimas, turėtų būti kuo artimesni Bendrijos acquis.

Taip pat labai svarbus yra EEE/ELPA valstybių narių dalyvavimas diskusijose dėl būsimų pagrindinių ES teisės aktų, pavyzdžiui, pasiūlymo dėl vartotojų teisių direktyvos.

Šveicarija dalyvavo derybose dėl EEE susitarimo sudarymo. Tačiau per 1992 m. visuotinį balsavimą buvo nepritarta, kad šalis dalyvautų EEE susitarime. Šveicarijos ir ES ryšiai buvo toliau plėtojami remiantis keletu EB ir jos valstybių narių dvišalių susitarimų.

2. Institucinė sąranga: du skirtingi ekonominės integracijos be narystės modeliai

EEE susitarimu yra įsteigtos bendros institucijos, sudarytos iš Susitarime dalyvaujančių susitariančių šalių atstovų. Jungtinis komitetas atsakingas už nuolatinį Susitarimo valdymą ir Bendrijos teisės aktų įtraukimą į Susitarimo nuostatas. Šį komitetą sudaro EEE/ELPA valstybių ambasadoriai ES, Europos Komisijos ir ES valstybių narių atstovai.

EEE susitarimas valdomas remiantis labai institucionalizuota struktūra: ELPA sekretoriatas atsakingas už kasdienį EEE susitarimo valdymą. ELPA priežiūros institucija prižiūri atitinkamo EEE acquis perkėlimą į EEE/ELPA valstybių narių teisės aktus. Jos kompetencijai taip pat priklauso pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą ELPA teisme, kuris yra EEE teisminė institucija.

Tokios plačios institucinės sąrangos, kuri būtų skirta ES ir Šveicarijos ryšiams valdyti, nėra. Kiekvieną dvišalį sektorių susitarimą paprastai valdo atskiras jungtinis komitetas, sudarytas iš susitariančių šalių atstovų. Europos Sąjungoje pagrindinis vaidmuo tenka Europos Komisijai.

Ir EEE susitarimu, ir dvišaliais susitarimais numatyta speciali procedūra siekiant atsižvelgti į naująjį acquis. Kai priimama nauja EEE svarbi priemonė, ELPA sekretoriatas parengia Jungtinio komiteto sprendimo iš dalies pakeisti atitinkamo susitarimo priedą projektą, kurį vėliau Jungtinis komitetas paprastai patvirtina. Jeigu EEE/ELPA valstybių konstitucijose reikalaujama tokį sprendimą patvirtinti parlamente arba referendumu, jis įsigalioja tik įvykdžius šį reikalavimą.

Kalbant apie dvišalius susitarimus, atitinkamą sprendimą po susitariančių šalių derybų priima kompetentingas Šveicarijos ir ES jungtinis komitetas. Jungtiniai komitetai gali keisti susitarimų priedus ar priedėlius tik tuomet, jeigu šie yra techninio pobūdžio. Tačiau, išskyrus vieną išimtį, jie negali keisti pagrindinių susitarimų nuostatų.

3. Pagrindiniai pranešimo projekte nustatyti faktai

3.1. EEE susitarimas ir vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimas

EEE susitarimu buvo veiksmingai užtikrintas Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos dalyvavimas vidaus rinkoje. Per daugiau kaip 15 veikimo metų EEE susitarimas buvo pagrindinė ekonomikos augimo varomoji jėga, naudinga ir EEE/ELPA, ir ES valstybėms narėms.

Atsižvelgdamas į plačią EEE susitarimo taikymo sritį, pranešėjas pripažįsta, kad šiuo pranešimo projektu buvo galima tik bendrai įvertinti, kokia yra vidaus rinkos teisės aktų perkėlimo į EEE/ELPA valstybių teisės aktus padėtis, nesigilinant į atskiras politikos sritis.

Pranešėjas mano, kad vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimo padėtis EEE/ELPA valstybėse apskritai yra gera, kaip matyti iš 2009 m. EEE/ELPA valstybių vidaus rinkos rezultatų suvestinės. Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos vidutinis 0,7 proc. perkėlimo deficitas yra toks pat kaip ir daugelio kitų ES valstybių narių.

Pranešėjo nuomone, svarbu, kad Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos pradėtų struktūrizuotą diskusiją su EEE/ELPA valstybėmis narėmis. Pirmiausia jis ragina Europos Komisiją labiau skatinti EEE/ELPA valstybes nares dalyvauti vykstančioje diskusijoje dėl vidaus rinkos problemų. Pranešėjas siūlo ES institucijoms ir EEE/ELPA valstybėms narėms pradėti keistis gerąja vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimo patirtimi. Todėl jis pažymi, kad plataus masto tarpvalstybinis e. viešųjų pirkimų bandomasis projektas (angl. Pan European Public Procurement OnLine – PEPPOL), koordinuojamas Norvegijos, kuri visose Europos šalyse valstybės sektoriaus subjektams nustatys supaprastintų tarpvalstybinių pirkimų vykdymo tvarką, yra gero bendradarbiavimo ir keitimosi gerąja patirtimi EEE sistemoje pavyzdys. Kitas sėkmingo projekto pavyzdys yra Norvegijos vadovaujamas bendras rinkų priežiūros ir teisės aktų vykdymo padėties tyrimas, kuris buvo atliktas patikrinus oro linijų mokamus ir nustatomus mokesčius, įmokas ir papildomus mokesčius.

Pranešėjas mano, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, institucijų lygmeniu kyla du nauji EEE susitarimui svarbūs iššūkiai.

Visų pirma, kadangi EEE susitarimas grindžiamas ES trijų ramsčių struktūra, kurios atsisakoma Lisabonos sutartyje, neaišku, kurie ES teisės aktai yra svarbūs EEE. Dėl šio neaiškumo vidaus rinkos teisės aktai EEE/ELPA valstybėse gali būti įgyvendinami lėčiau. Pranešėjas mano, kad Europos Komisija turėtų įvertinti šią padėtį.

Antra, Lisabonos sutartimi nacionaliniams parlamentams suteiktas svarbesnis vaidmuo priimant ES sprendimus. Pranešėjas mano, kad EEE/ELPA valstybių parlamentai analogiškai turėtų būti labiau įtraukti į ES teisėkūros procesą dėl EEE aktualių pasiūlymų. Jis siūlo Europos Komisijai teikti EEE/ELPA valstybių nacionaliniams parlamentams teisės aktų pasiūlymus, kurie konsultavimosi tikslais siunčiami ES valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

Pranešėjas pažymi, kad EEE/ELPA valstybės šiuo metu įgyvendina Paslaugų direktyvą. Jis skatina EEE/ELPA valstybes skirti pakankamai lėšų Paslaugų direktyvai įgyvendinti, ypač informaciniams punktams steigti. Be to, jis ragina EEE/ELPA valstybes įgyvendinant Paslaugų direktyvą pasinaudoti galimybe kurti e. vyriausybės paslaugas.

3.2. Susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo: ES ir Šveicarijos ryšiai

Pranešėjas pažymi, kad Šveicarija nusistatytu būdu padeda kurti vidaus rinką.

ES su Šveicarija yra sudariusi daugiau kaip 120 dvišalių ir sektorių susitarimų, iš kurių svarbiausi yra 1972 m. pasirašytas Laisvosios prekybos susitarimas, 1999 m. sudaryti 7 vadinamieji „dvišaliai susitarimai I“ (angl. Bilaterals I) (laisvas asmenų judėjimas, sausumos ir oro transportas, techninės kliūtys prekybos, viešųjų pirkimų, mokslinių tyrimų ir žemės ūkio srityse) ir 2004 m. sudaryti vadinamieji „dvišaliai susitarimai II“ (angl. Bilaterals II) (Šengeno ir Dublino sutartys, kova su sukčiavimu, santaupų apmokestinimas, statistika, perdirbti žemės ūkio produktai, pensijos, aplinka, žiniasklaida ir bendras ketinimų pareiškimas dėl švietimo programų asociacijos).

Pranešimo projekte sutelkiamas dėmesys į ES ir jos valstybių narių bei Šveicarijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (SLAJ), „dvišalių susitarimų I“ dalies, veikimą.

Visų pirma pranešėjas pažymi svarbų teigiamą SLAJ poveikį, kurį rodo 2005–2009 m. nuolat augęs į užsienį išsiųstų dirbti darbuotojų ir Šveicarijoje savarankiškai dirbančių Europos Sąjungos paslaugų teikėjų skaičius ir dėl kurio sutvirtėjo ES ir Šveicarijos ekonominiai ryšiai. Kiekvieną dieną apie 200 000 darbuotojų iš ES ar ELPA valstybių važiuoja į darbą Šveicarijoje.

Nepaisant šių teigiamų pokyčių, pranešėjas mano, kad reikia spręsti keletą klausimų, susijusių su SLAJ įgyvendinimu. Klausimus iškėlė ir ES paslaugų teikėjai, ir Šveicarijos valdžios institucijos.

Europos Sąjungos įmonės nurodė keletą Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo įgyvendinimo kliūčių, tarp jų pirmiausia pabrėžė reikalavimą ES įmonėms, pageidaujančioms teikti paslaugas Šveicarijoje, pateikti pranešimą prieš 8 dienas ir reikalavimą padengti dalį trišalių komisijų sprendimų vykdymo kontrolės išlaidų. Reaguodama į šią kritiką, Šveicarijos vyriausybė pagerino įmonių galimybes susipažinti su aktualia informacija, visų pirma naudojantis interneto svetaine, kurioje skelbiama informacija apie atlyginimus ir darbo sąlygas Šveicarijoje. Tačiau verslo atstovai taip pat atkreipė pranešėjo dėmesį į teisės aktus, pagal kuriuos užsienio įmonės, teikiančios tarpvalstybines paslaugas, privalo pateikti finansinio sąžiningumo garantiją. Atsižvelgiant į SLAJ, šios nuostatos nėra proporcingos, nes dauguma įmonių negali mobilizuoti tokio kiekio lėšų, siekdamos patekti į Šveicarijos rinką. Pranešėjas labai apgailestauja, kad Bazelio kantonas kvestionavo neseniai priimtą Šveicarijos federalinio teismo sprendimą panaikinti šią priemonę ir pateikė apeliaciją. Taigi suprasdamas kylančias abejones, pranešėjas nori sužinoti, ar tokios priemonės yra proporcingos.

Šveicarijos paslaugų teikėjai skundėsi dėl, inter alia, Vokietijos teisės aktuose keliamo reikalavimo, susijusio su darbuotojų komandiravimu dirbti Vokietijoje, pagal kurį Šveicarijos statybos bendrovės yra įpareigotos mokėti įmokas į Vokietijos atostogų fondą, net jeigu jos ir suteikia mokamas atostogas Šveicarijoje. Kitas Šveicarijos įmonių paminėtas dalykas – privalomoji dešimties metų garantija visiems darbams, susijusiems su pastatais, Prancūzijoje. Visi statybininkai privalo sudaryti atitinkamą draudimo sutartį su Prancūzijos draudimo bendrove. Šveicarijos valdžios institucijos teigia, kad Šveicarijos bendrovėms gauti šį draudimą labai sudėtinga.

Pranešėjas pažymi, kad įpareigojimas mokėti įmokas į Vokietijos atostogų fondą ir privalomoji dešimties metų garantija gali būti laikomi laisvės teikti paslaugas kliūtimis, tačiau turbūt nediskriminacinėmis Šveicarijos atžvilgiu, nes šie reikalavimai ES keliami visiems. Be to, Teisingumo Teismas jau yra priėmęs sprendimą, kad įpareigojimas mokėti įmokas į Vokietijos atostogų fondą tam tikromis sąlygomis gali būti laikomas neprieštaraujančiu Sutartyje užtikrintai laisvei teikti paslaugas(1).

Pranešėjas mano, kad siekiant geresnio SLAJ įgyvendinimo turėtų būti nagrinėjami visi būdai ir užtikrinama, jog ES ir Šveicarijoje tokios pačios ar panašios vidaus rinkos taisyklės būtų vienodai aiškinamos ir taikomos, kad Šveicarija galėtų prasmingai dalyvauti vidaus rinkoje. Vienodesnis SLAJ taikymas ir laiku suvienodinami Šveicarijos ir ES vidaus rinkos teisės aktai sukurtų skaidresnę ir labiau nuspėjamą aplinką ES ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojams, kuri duotų abipusės naudos. Taip pat jis pripažįsta visas Šveicarijos teismų pastangas nagrinėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kuri buvo perduota pasirašius SLAJ.

Pranešėjas pripažįsta, kad dėl Šveicarijos konstitucinės tvarkos automatiškai perkeliant naują acquis būtų pažeista Šveicarijos politinė sistema ir tradicijos. Taip pat jis supranta, kokių sunkumų Šveicarijos vyriausybė patiria, siekdama užtikrinti, kad šveicarai pritartų SLAJ, pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad dėl kiekvieno susitarimo pakeitimo ar papildymo gali būti rengiamas visuotinis balsavimas.

Vis dėlto pranešėjas ragina Europos Komisiją ir Šveicariją veikti išvien siekiant geriau įgyvendinti SLAJ ir kitus dvišalius susitarimus, kurie svarbūs įgyvendinant vidaus rinkos taisykles. Pranešėjas ragina Komisiją ir Šveicariją apsvarstyti galimybes sudaryti visapusišką dvišalį susitarimą siekiant vidaus rinkoje ir Šveicarijoje vienodžiau taikyti acquis, įskaitant ir naujojo acquis, nuostatas, kurios patenka į susitarimų taikymo sritį, ir rasti horizontalius sprendimus tam tikrais instituciniais klausimais.

(1)

Plg. sujungtas bylas C-49/98, C-50/98, C-52/98–C-54/98 ir C-68/98–C-71/98 (Finalarte ir kt.).


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pablo Arias Echeverría, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Eija-Riitta Korhola, Edvard Kožušník, Kurt Lechner, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Gianni Pittella, Mitro Repo, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Laurence J.A.J. Stassen, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Kyriacos Triantaphyllides, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Cornelis de Jong, Emma McClarkin, Rafał Trzaskowski, Wim van de Camp

Teisinė informacija - Privatumo politika