PRANEŠIMAS dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įgyvendinimo ir peržiūros

29.6.2010 - (2009/2140(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Tadeusz Zwiefka

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 151 KB)
• 001-001 (DOC - 119 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įgyvendinimo ir peržiūros

(2009/2140(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo[1] (toliau – reglamentas „Briuselis I“ arba reglamentas),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl šio reglamento taikymo (COM(2009)0174),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 21 d. Komisijos žaliąją knygą dėl reglamento „Briuselis I“ vykdymo peržiūros (COM(2009)0175),

–   atsižvelgdamas į Heidelbergo universitete atliktą reglamento „Briuselis I“ taikymo valstybėse narėse ir Komisijos žaliosios knygos vertinimo ataskaitą (JLS/2004/C4/03),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa)[2], ypač į šios rezoliucijos skirsnius „Geresnės piliečių ir verslo atstovų galimybės naudotis civiline teisena“ ir „Europos teisminės kultūros kūrimas“,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. balandžio 3 d. Europos Sąjunga prisijungė prie Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. balandžio 1 d. Europos Sąjungos vardu pasirašyta 2005 m. birželio 30 d. Hagos konvencija dėl teismo pasirinkimo susitarimų,

–   atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo praktiką, ypač į bylą Gambazzi prieš DaimlerChrysler Canada[3], į nuomonę dėl Lugano konvencijos[4], į bendrovės West Tankers bylą[5], į bylą Gasser GmbH prieš MISAT[6], į bylą Owusu prieš Jackson[7], į Shevill bylą[8], į bylą Owens Bank prieš Bracco[9], į Denilauerio bylą[10], į bendrovės St Paul Dairy Industries bylą[11] ir į bendrovės Van Uden bylą[12],

–   atsižvelgdamas į 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo[13], į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą[14], į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą[15], į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą[16], į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje[17] ir į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000[18],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“)[19];

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2009 m. gruodžio 16 d. nuomonę,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0219/2010),

A. kadangi Reglamentas Nr. 44/2001, kurio pirmtakė – Briuselio konvencija, yra vienas iš sėkmingiausių ES teisės aktų; kadangi pagal jį nustatytas Europos teisminės erdvės pagrindas; kadangi taikant vienodas, didžiulės teismų praktikos pavyzdžiais grindžiamas, Europos taisykles ir taip skatinant teisinį konkretumą ir nuspėjamus sprendimus bei vengiant keleto vienu metu vykstančių procesų jis puikiai pasitarnavo piliečiams ir verslo atstovams ir yra naudojamas kaip orientyras ir priemonė kitiems teisės aktams kurti,

B.  kadangi, nežiūrint į tai, Teisingumo Teismui priėmus keletą konkrečių nutarčių šis teisės aktas buvo kritikuojamas ir todėl turi būti atnaujintas,

C. kadangi panaikinus egzekvatūrą – o tai pagrindinis Komisijos tikslas – būtų pagreitintas laisvas teismo nutarčių judėjimas ir būtų padaryta didelė pažanga siekiant sukurti Europos teisminę erdvę,

D. kadangi egzekvatūra retai atmetama: apskundžiama tik 1–5 proc. paraiškų ir šie skundai retai patenkinami; vis dėlto kadangi sunku rasti argumentų, kodėl siekiant gauti užsienio valstybės teismo nutarties pripažinimą bendroje rinkoje patiriama tiek daug laiko sąnaudų ir išlaidų; tai itin problemiška, kai ieškovas pageidauja, kad būtų vykdoma teismo nutartis, susijusi su kelioms jurisdikcijoms priklausančiu skolininko, kuriam teismas priteisė grąžinti skolą, turtu,

E.  kadangi į kai kurias ES priemones egzekvatūros reikalavimas neįtrauktas – tai Europos vykdomasis raštas, Europos mokėjimo įsakymas, Europos nedidelių sumų reikalavimų procedūra ir išlaikymo prievolių reglamentas[20],

F.  kadangi egzekvatūra turėtų būti panaikinta užtikrinant, kad pagal šį reglamentą pripažintina ir vykdytina teismo nutartis, kuri turi būti vykdoma toje valstybėje narėje, kurioje ji buvo priimta, galėtų būti vykdoma visoje ES; kartu numatant specialią peržiūros procedūrą, kuria galėtų pasinaudoti šalis, kurios atžvilgiu reikalaujama vykdyti nutartį, kad būtų adekvačiai užtikrinta regreso teisė valstybės, kurioje vykdoma nutartis, teisme, jeigu minėtoji šalis pageidautų užginčyti nutarties vykdymą reglamente nurodytais pagrindais; kadangi turės būti užtikrinta, kad veiksmai, kurių imtasi siekiant vykdyti nutartį prieš baigiantis paraiškos dėl peržiūros pateikimo terminui, būtų neatšaukiami,

G. kadangi turi būti išsaugotos minimalios pagal Reglamentą Nr. 44/2001 numatytos apsaugos priemonės,

H. kadangi priimančiosios valstybės pareigūnai ir antstoliai turi pajėgti nustatyti, kad dokumentas, kurio nuostatos turi būti vykdomos, yra autentiška galutinė nacionalinio teismo nutartis,

I.   kadangi arbitražo klausimas tinkamai išnagrinėtas remiantis 1958 m. Niujorko konvencija ir 1961 m. Ženevos konvencija dėl tarptautinio komercinio arbitražo, kurias pasirašiusios visos valstybės narės, taigi ir toliau turi būti siekiama pašalinti nuostatas dėl arbitražo iš reglamento taikymo srities,

J.   kadangi Niujorko konvencijoje nustatytos minimalios taisyklės ir konvenciją pasirašiusiųjų šalių teisėje gali būti numatytos palankesnės nuostatos, susijusios su arbitražo kompetencija ir sprendimais,

K. be to, kadangi dėl taisyklės, kad arbitražo buveinės valstybės narės teismai turi turėti išimtinę jurisdikciją, gali kilti didelių trukdžių,

L.  kadangi dėl pasiūlymo numatyti išimtinę jurisdikciją arbitražo procesams valstybių narių civiliniuose teismuose kilo aktyvi diskusija, matyti, kad valstybės narės nesusitarė dėl bendros pozicijos šiuo klausimu ir kad būtų nenaudinga skubinti jas apsispręsti, turint omenyje pasaulinę konkurenciją šioje srityje,

M. kadangi turi būti paliktos pagal nacionalinę teisę nustatytos įvairios procesinės priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti arbitražo jurisdikciją (pvz., draudimai teikti ieškinį, jei jie neprieštarauja laisvo asmenų judėjimo principui ir pagrindinėms teisėms, arbitražinės išlygos galiojimo pripažinimas, žalos atlyginimas tuo atveju, jei pažeidžiama arbitražinė išlyga, neigiamas poveikis, susijęs su arbitražo teismo kompetencija nuspręsti, ar jis turi teisę nagrinėti konkretų ginčą (Kompetenz-Kompetenz principas), ir kt.), ir kadangi šių procesinių priemonių poveikis ir susiję teismo sprendimai kitose valstybėse narėse turi būti palikti reglamentuoti pagal šių valstybių narių teisę, kaip buvo nurodyta nuomonėje, pateiktoje prieš priimant sprendimą bendrovės West Tankers byloje,

N. kadangi itin svarbus šalių autonomiškumas, o taikant lis pendens taisyklę, kuriai pritarė Teisingumo Teismas (pvz., Gasser byloje), piktnaudžiaujama vadinamaisiais torpediniais ieškiniais ir daromas neigiamas poveikis straipsniams dėl teismo pasirinkimo,

O. kadangi trečiosios šalys gali būti įpareigotos laikytis teismo pasirinkimo susitarimo (pvz., įtraukto į važtaraštį), kuriam jos nedavė atskiro sutikimo ir dėl kurio gali būti suvaržytos jų galimybės kreiptis į teismą ir sudarytos akivaizdžiai nesąžiningos sąlygos, ir kadangi atsižvelgiant į tai teismo pasirinkimo susitarimų galiojimui trečiosioms šalims reglamentuoti turėtų būti skirtos specialios šio reglamento nuostatos,

P.  kadangi Žaliojoje knygoje siūloma spręsti daugybę problemų, su kuriomis susiduriama įgyvendinant reglamentą, ir gerinti teismų savitarpio ryšius; kadangi pagal tarptautinės privatinės teisės priemonę iš esmės neįmanoma rengti teisės aktų dėl sklandesnės teisėjų komunikacijos, tačiau pasitelkiant mokymus ir naudojantis tinklais (Europos teisėjų mokymo tinklu, Europos teismų tarybų tinklu, ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu, Europos teisminį tinklu civilinėse ir komercinėse bylose) komunikacija gali būti skatinama kaip dalis kuriamos Europos teisminės kultūros,

Q. kadangi, kai tai susiję su asmens teisėmis, atsiranda poreikis apriboti galimybę ieškoti palankesnės teisinės padėties, pabrėžiant, kad iš principo teismai turėtų prisiimti jurisdikciją tik tada, kai ji pakankamai, iš esmės ar akivaizdžiai susijusi su šalimi, kurioje pareikštas ieškinys, nes tai padės nustatyti geresnę pusiausvyrą tarp interesų, ypač tarp saviraiškos teisės ir teisių į gerą vardą ir asmeninį gyvenimą; kadangi ši taikytinos teisės problema bus konkrečiai svarstoma pagal teisėkūros iniciatyvą, susijusią su reglamentu „Roma II“; vis dėlto kadangi iš dalies pakeistame reglamente turėtų būti pateiktos tam tikros nacionaliniams teismams skirtos gairės,

R.  kadangi kalbant apie laikinąsias priemones turėtų būti išaiškintas sprendimas Denilauer byloje, siekiant aiškiai nustatyti, kad ex parte priemonės gali būti pripažįstamos ir vykdomos pagal šį reglamentą tuo atveju, jei atsakovui buvo suteikta galimybė jas užginčyti,

S.  kadangi neaišku, kokiu mastu apsaugos priemonėmis, kuriomis siekiama gauti informaciją arba įrodymus, netaikomas šio reglamento 31 straipsnis,

Bendra tarptautinės privatinės teisės koncepcija

1.  ragina Komisiją persvarstyti įvairių reglamentų dėl jurisdikcijos, teismo nutarčių vykdymo ir taikytinos teisės sąsajas; mano, kad bendras tikslas turėtų būti vieningos struktūros ir lengvai prieinamos teisės sistemos sukūrimas; mano, kad šiuo tikslu turėtų būti suvienodinti ir suderinti visi šių sričių terminai, sampratos ir reikalavimai, taikomi panašioms šių sričių taisyklėms (pvz., lis pendens taisyklė, išlygos dėl jurisdikcijos ir kt.), o galutinis tikslas galėtų būti išsami tarptautinės privatinės teisės kodifikacija;

Egzekvatūros panaikinimas

2.  ragina panaikinti egzekvatūros reikalavimą, tačiau mano, kad vardan pusiausvyros turi būti nustatytos deramos šalies, kurios atžvilgiu reikalaujama vykdyti nutartį, teisių apsaugos priemonės; todėl laikosi nuomonės, kad turi būti įtraukta nuostata, jog išimtinė procedūra būtų prieinama valstybėje narėje, kurioje prašoma vykdyti sprendimą; mano, kad šią procedūrą turėtų būti galima taikyti šalies, kurios atžvilgiu reikalaujama vykdyti nutartį, prašymui šio reglamento III priedo sąraše nurodytuose teismuose; laikosi nuomonės, kad priežastys pateikti prašymą pagal šią išimtinę procedūrą turėtų būti šios: a) pripažinimas yra aiškiai prieštaraujantis valstybės narės, kurioje siekiama jį pripažinti, viešajai tvarkai; b) sprendimas buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, kai atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus atvejus, kai atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti; c) sprendimas yra nesuderinamas su sprendimu dėl ginčo tarp tų pačių šalių toje valstybėje, kurioje prašoma jį pripažinti; ir d) sprendimas yra nesuderinamas su anksčiau priimtu kitoje valstybėje narėje teismo sprendimu dėl ieškinio tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių, jei ankstesnis sprendimas atitinka sprendimų pripažinimo sąlygas prašomoje pripažinti valstybėje narėje; taip pat mano, kad šį prašymą turėtų būti galima pateikti teisėjui dar prieš tai, kai buvo imtasi bet kokių veiksmų teismo nutarčiai vykdyti, ir jei teisėjas nusprendžia, kad prašymas pagrįstas rimtomis priežastimis, jis turėtų perduoti šį klausimą III priedo sąraše nurodytiems teismams nagrinėti pagal aukščiau nurodytas priežastis; pritaria papildomos konstatuojamosios dalies įtraukimui į preambulę, kad nacionalinis teismas galėtų priteisti už nesąžiningą ar nepagrįstą prašymą, inter alia, sumokėti teismo išlaidas;

3.  ragina Komisiją inicijuoti viešą diskusiją visuotinės tvarkos, kuri būtų taikoma tarptautinės privatinės teisės priemonių atžvilgiu, klausimais;

4.  mano, jog turi būti nustatytas suderintas šios išimtinės procedūros, minimos 2 pastraipoje, laikotarpis, kad ji būtų atlikta kaip galima skubiau, taip pat mano, jog turi būti užtikrinta, kad veiksmai, kurių vykdant nutartį gali būti imtasi iki paraiškos dėl išimtinės procedūros pateikimo termino pabaigos arba iki baigiant išimtinę procedūrą, būtų neatšaukiami; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kad užsienio valstybės teismo nutartis neprivalo būti vykdoma, jeigu apie ją netinkamai pranešta skolininkui, kuriam teismas priteisė grąžinti skolą;

5.  tvirtina, kad turi būti ne tik reikalavimas pateikti autentiškumą liudijantį sertifikatą kaip procesinė pagalba siekiant užtikrinti pripažinimą, bet ir nustatyta standartinė šio sertifikato forma; mano, kad siekiant šio tikslo sertifikato pavyzdys, pateikiama V priede, turi būti patobulintas, jei įmanoma bandant išvengti vertimo;

6.  yra įsitikinęs, kad siekiant taupyti tik galutinis nutarties, kurią ketinama vykdyti, potvarkis (juridinę galią turinti teksto dalis ir pagrindo santrauka) turėtų būti verčiamas raštu, tačiau, jeigu pateikta paraiška dėl išimtinės procedūros, turėtų būti reikalaujama viso teksto vertimo;

Oficialios procedūros

7.  mano, kad oficialios procedūros neturėtų būti tiesiogiai vykdomos nesudarius jokios galimybės ginčyti jas valstybės, kur ketinama vykdyti nutartį, teismo institucijose; todėl laikosi nuomonės, kad išimtinė procedūra, kurią ketinama pradėti taikyti, neturėtų būti ribojama atvejais, kai taikoma priemonė akivaizdžiai prieštarauja visuotinei priimančiojoje valstybėje galiojančiai tvarkai, kadangi įmanoma įsivaizduoti aplinkybes, kuriomis oficiali procedūra nesuderinama su ankstesne nutartimi, o oficialaus teisės akto pagrįstumas (kitaip negu autentiškumas) gali būti užginčytas kilmės valstybės teisme (dėl klaidos, iškraipymo ir pan.) – net ir tuo metu, kai nutartis jau vykdoma;

Reglamento taikymo sritis

8.  mano, kad pagal Reglamentą Nr. 4/2009/EB numatytos išlaikymo prievolės turėtų būti išbrauktos iš reglamento taikymo srities, tačiau pakartoja, kad galutinis tikslas turėtų būti išsamus teisės aktų rinkinys, apimantis visas susijusias sritis;

9.  griežtai nesutinka su tuo, kad (net jeigu ir iš dalies) panaikintas arbitražo išbraukimas iš taikymo srities;

10. mano, jog reglamento 1 straipsnio 2 dalies d punkte turėtų būti aiškiai nurodyta, kad šis reglamentas netaikomas ne tik arbitražo procesui, bet taip pat ir teismo procesams, kurių metu kaip esminis klausimas arba kaip šalutinis ar preliminarus klausimas nagrinėjamas arbitražo kompetencijos galiojimas arba apimtis; be to, mano, jog į 31 straipsnį turėtų būti įtraukta dalis, kurioje būtų nurodoma, kad teismo nutartis nepripažįstama, jei sprendimą priėmęs kilmės valstybės narės teismas, nagrinėdamas klausimą dėl arbitražo išlygos galiojimo arba apimties, nepaisė valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, arbitražo teisės, išskyrus atvejus, kai valstybėje narėje priimta teismo nutartis turi tokį patį poveikį, kaip ir taikant valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, arbitražo teisę;

11. mano, kad tai taip pat turėtų būti patikslinta konstatuojamoje dalyje;

Teismo pasirinkimas

12. pritaria, kad pagal teismo pasirinkimo susitarimą paskirtas teismas būtų atleistas nuo įpareigojimo stabdyti procesą remiantis lis pendens taisykle, kadangi mano, kad tai padėtų išspręsti vadinamųjų torpedinių priemonių problemą; mano, kad tai turėtų būti derinama su pasirinktiems teismams keliamu reikalavimu ginčus dėl jurisdikcijos spręsti greitai, pirmenybine tvarka, o šis reikalavimas turėtų būti pagrįstas konstatuojamojoje dalyje, kurioje būtų pabrėžta didžiulė šalių autonomijos svarba;

13. mano, kad į šį reglamentą turėtų būti įtraukta nauja nuostata, pagal kurią būtų nustatyta trečiųjų šalių galimybė užginčyti teismo pasirinkimo susitarimus; mano, jog pagal šią nuostatą galėtų būti numatyta, kad asmuo, kuris nėra sutarties šalis, įpareigojamas laikytis pagal šį reglamentą sudaryto išimtinio teismo pasirinkimo susitarimo tik tuo atveju, jei: a) šis susitarimas pateikiamas rašytiniame dokumente arba įtrauktas į elektroninį įrašą; b) minėtajam asmeniui buvo laiku ir tinkamai pranešta apie teismą, kuriam turi būti teikiamas ieškinys; c) krovinių vežimo sutartyse pasirinktas teismas yra: i) vežėjo buveinės teismas; ii) vežimo sutartyje nurodytos krovinio priėmimo vietos teismas; iii) vežimo sutartyje nurodytos krovinio pristatymo vietos teismas arba iv) uosto, kuriame prekės buvo pirmiausia pakrautos į laivą, arba uosto, kuriame prekės buvo galiausiai iškrautos iš laivo, vietos teismas; mano, kad turėtų būti numatyta, jog visais kitais atvejais trečioji šalis gali pateikti ieškinį pagal reglamentą numatytam kitu pagrindu kompetentingam teismui, jei būtų akivaizdžiai nesąžininga įpareigoti minėtąją šalį kreiptis į pasirinktąjį teismą;

     Forum non conveniens

14. siekdamas, kad būtų išvengta problemos, su kurią susidurta svarstant bylą Owusu prieš Jackson, siūlo ją spręsti remiantis Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnio nuostatomis: valstybės narės teismams, kuriems priklauso su bylos turiniu susijusi jurisdikcija, galėtų būti leidžiama stabdyti procesą, jeigu, šių teismų nuomone, kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teismas gali geriau išnagrinėti bylą ar konkrečią jos dalį, taigi šalys galėtų šiam teismui teikti prašymą arba, šalims sutikus, bylą pirmiau nagrinėjęs teismas galėtų ją perduoti minėtajam teismui; palankiai vertina į pasiūlymą dėl reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir oficialių su paveldėjimu susijusių procedūrų pripažinimo bei vykdymo įtrauktus atitinkamus siūlymus[21];

     Reglamento taikymas tarptautinėje teisinėje sistemoje

15. viena vertus mano, kad nepakankamai atsižvelgta į klausimą apie tai, ar reglamento taisyklėms turėtų daromas abipusis poveikis, ir kad neatlikus daugiau tyrimų, nesurengus išsamesnių konsultacijų ir politinės diskusijos, kurioje vadovaujamą vaidmenį atliktų Parlamentas, šis veiksmas būtų pernelyg skubotas, ir ragina Komisiją pradėti šį procesą; atsižvelgdamas į tai, jog esama daug dvišalių valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimų, taip pat į abipusiškumo ir tarptautinės pagarbos klausimus, kita vertus mano, jog tai visuotinė problema, kurią turėtų būti siekiama išspręsti taip pat Hagos konferencijoje paraleliai atnaujinus derybas dėl tarptautinės nutarčių konvencijos; įgalioja Komisiją dėti didžiausias pastangas šiam projektui – didžiausiam tarptautinės privatinės teisės siekiniui – atgaivinti;

ragina Komisiją, kuo greičiau išnagrinėti, kokiu mastu 2007 m. Lugano konvencija[22] galėtų būti pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis tarptautinei nutarčių konvencijai;

16.     kol kas mano, kad Bendrijos išimtinės jurisdikcijos taisyklės, taikomos nekilnojamojo turto in rem ar teisėto naudojimosi svetimu nekilnojamuoju turtu teisėms, galėtų būti išplėstos ir aprėpti trečiojoje valstybėje vykstančius procesus;

17. pritaria, jog reglamentas galėtų būti iš dalies pakeistas, kad straipsniui dėl išimtinio teismo pasirinkimo trečiojoje šalyje būtų daromas abipusis poveikis;

18. laikosi nuomonės, kad klausimas dėl sprendimo, pagal kurį nepaisoma nutarties byloje Owens Bank prieš Bracco, turėtų būti peržiūrėtas atskirai;

Fizinių asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos ir juridinių asmenų buveinės apibrėžtis

19. laikosi nuomonės, kad pageidautina nustatyti atskirą Europos fizinių asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžtį, kuri galiausiai bus taikytina visoms Europos teisinėms priemonėms, ypač siekiant išvengti situacijų, kai asmenys gali turėti daugiau negu vieną gyvenamąją vietą,

20. nepritaria reglamente „Briuselis I“ nurodytai bendrai įmonių buveinės sąvokai, kadangi dėl šios sąvokos, kuri turės didelio poveikio, turėtų būti diskutuojama ir sprendžiama atsižvelgiant į besivystančią Europos bendrovių teisę;

Palūkanų normos

21. mano, kad pagal reglamentą turėtų būti nustatyta taisyklė, kuria remiantis nutartį vykdantis teismas negalėtų jos atmesti, kad įsigaliotų kilmės valstybės narės teismo nustatytos automatinės palūkanų normų taisyklės, o vietoj to nuo dienos, kai išduotas leidimas, pagal kurį leidžiama vykdyti nutartį pagal išimtinę procedūrą, būtų taikomos nacionalinės palūkanų normos;

Pramoninė nuosavybė

22. mano, kad norint išspręsti vadinamųjų torpedinių priemonių problemą, antrasis bylą svarstantis teismas turėtų būti atleistas nuo įpareigojimo stabdyti procesą pagal lis pendens taisyklę, jeigu atitinkama sritis nepriklauso pirmojo bylą svarstančio teismo kompetencijai; tačiau nesutinka, kad iš taisyklės, pagal kurią nustatoma, kas vyko pirmiau, būtų visiškai pašalinti neigiamo šalių teises patvirtinančio sprendimo reikalavimai, kadangi šie reikalavimai gali turėti svarbią komercinę paskirtį; vis dėlto mano, kad su jurisdikcija susijusius klausimus geriausiai būtų galima išspręsti svarstant pasiūlymus dėl bendrosios patentų ginčų nagrinėjimo sistemos;

23. mano, kad reikėtų panaikinti Reglamento Nr. 593/2008 („Roma I“)[23] ir Reglamento Nr. 44/2001 terminų neatitikimą ir įtraukti į reglamento „Briuselis I“ 15 straipsnio 1 dalį „profesionalo“ apibrėžtį, kuri pateikiama reglamento „Roma I“ 6 straipsnio 1 dalyje, ir pakeisti reglamento „Briuselis I“ 15 straipsnio 3 dalies formuluotę „sutartis, kurioje už įskaitytą kainą numatyta kelionė ir nakvynė“ pateikiant nuorodą į Kelionių paketų direktyvą Nr. 90/314/EB[24], kaip tai padaryta reglamento „Roma I“ 6 straipsnio 4 dalies b punkte;

Jurisdikcija, susijusi su individualiomis darbo sutartimis

24. ragina Komisiją, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, apsvarstyti, ar darbuotojams, kurie dirba ne vienoje valstybėje narėje (pvz., tolimųjų reisų krovininių transporto priemonių vairuotojai, skrydžių palydovai) nebūtų galima rasti sprendimo, kuris suteiktų didesnį teisinį tikrumą ir tinkamą apsaugą labiau pažeidžiamai šaliai;

     Asmenybės teisės

25. mano, kad turėtų būti patikslinta teismo praktika, susijusi su nutartimi Shevill byloje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad norint kiek neutralizuoti tariamą teismų polinkį svarstant su tam tikra jurisdikcija susijusius klausimus vadovautis teritorine kompetencija, kai ryšys su šalimi, kurioje vyksta procesas, labai silpnas, turi būti įtraukta konstatuojamoji dalis, skirta paaiškinti, jog iš principo tos šalies teismai turėtų vadovautis jai būdinga kompetencija tik tada, kai ji pakankamai, iš esmės ar akivaizdžiai susijusi su šia šalimi; mano, kad tai būtų naudinga siekiant užtikrinti geresnę interesų pusiausvyrą;

Laikinosios priemonės

26. mano, kad siekiant užtikrinti geresnes galimybes kreiptis į teismą, nurodymai, kuriais siekiama gauti informaciją arba įrodymus, taip pat išsaugoti įrodymus, turėtų būti apibrėžiami kaip laikinosios ir apsaugos priemonės;

27. mano, kad pagal šį reglamentą tokioms priemonėms taikoma jurisdikcija turėtų būti nustatyta valstybės narės, kurioje yra ieškoma informacija arba įrodymai, teismuose, greta teismo jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės;

28. mano, kad laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones, turėtų būti apibrėžtos konstatuojamojoje dalyje vadovaujantis St Paul Dairy byloje naudojamais terminais;

29. mano, kad Van Uden byloje nurodytas skirtumas tarp bylų, kuriose teismas, kuris nustato priemonę, turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, ir bylų, kuriose teismas tokios jurisdikcijos neturi, turėtų būti pakeistas patikrinimu, kuris būtų grindžiamas klausimu, ar prašomos priemonės skirtos teismo procesui, kuris vykdomas ar bus vykdomas toje valstybėje narėje ar ne valstybėje narėje, paremti (šiuo atveju neturėtų būti taikomi 31 straipsnyje numatyti apribojimai), ar šios priemonės skirtos procesui kitoje valstybėje narėje paremti (šiuo atveju taikomi 31 straipsnyje numatyti apribojimai);

30. primygtinai ragina, kad būtų įtraukta konstatuojamoji dalis, siekiant įveikti sunkumus, kurių kyla dėl Van Uden byloje pripažintų reikalavimų, kad būtų realus ryšys su valstybės narės teismo, nustatančio šią priemonę, teritorine jurisdikcija, taip pat siekiant patikslinti, kad valstybės narės teismai, priimdami sprendimą dėl laikinosios priemonės, skirtos teismo procesui kitoje valstybėje narėje paremti, nustatymo, taikymo trukmės pratęsimo, keitimo ar panaikinimo, turėtų atsižvelgti į visas aplinkybes, įskaitant: i) bet kokį valstybės narės teismo, nagrinėjančio pagrindinį ginčą, pareiškimą, susijusį su atitinkama priemone arba to paties pobūdžio priemonėmis, ii) į tai, ar egzistuoja realus prašomos priemonės ir valstybės narės teritorijos, kurioje prašoma ją taikyti, ryšys ir iii) į galimą priemonės poveikį dar neišspręstoms byloms arba byloms, kurios bus nagrinėjamos kitose valstybėse narėse;

31. atmeta Komisijos idėją, kad pagrindinę bylą nagrinėjančiam teismui turėtų būti suteikta galimybė panaikinti, keisti ar pritaikyti kitos valstybės narės teismo nustatytas laikinąsias priemones, kadangi tai neatitiktų reglamente įtvirtinto abipusio pasitikėjimo principo; be to, mano, kad neaišku, kokiu pagrindu remdamasis teismas galėtų peržiūrėti kitai jurisdikcijai priklausančio teismo sprendimą ir kokią teisę reikėtų taikyti tokiomis aplinkybėmis, taip pat mano, kad dėl to galėtų kilti rimtų praktinių problemų, pvz., susijusių su išlaidomis;

Kolektyvinis žalos atlyginimas

32. pažymi, jog gali būti, kad Komisija, ateityje vykdydama su kolektyvinio žalos atlyginimo priemonėmis susijusį darbą, turės apsvarstyti specialios jurisdikcijos taisykles, taikomas kolektyviniams veiksmams;

     Kiti klausimai

33. atsižvelgdamas į ypatingus sunkumus tarptautinės privatinės teisės srityje, į ES teisės aktų dėl ginčytinų teisės nuostatų svarbą verslui, piliečiams ir besibylinėjančioms šalims, taip pat į būtinybę užtikrinti nuoseklų teismo praktikos turinį, mano, kad laikas įsteigti specialų Teisingumo Teismo organą, kurie spręstų preliminarių teismo sprendimų, susijusių su tarptautine privatine teise, klausimus;

34. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL L 12, 2001 1 16, p. 1.
• [2]  Priimti tekstai, P7_TA(2009)0090.
• [3]  Byla C-394/07 Gambazzi prieš DaimlerChrysler Canada [2009] Rink. p. I-2563
• [4]  Nuomonė 1/03 [2006]. Rink. p. I-1145.
• [5]  Byla C-185/07 Allianz SpA prieš West Tankers Inc. [2009] Rink. p. I-663
• [6]  Byla C-185/07 Gasser GmbH prieš MISAT Srl [2003]. Rink. p. I-14693.
• [7]  Byla C-281/02 Owusu prieš Jackson [2005]. Rink. p. I-1383.
• [8]  Byla C-68/93 Shevill ir kiti prieš Presse Alliance [1995]. Rink. p. I-415.
• [9]  Byla C-129/92 Owens Bank Ltd prieš Fulvio Bracco ir Bracco Industria Chimica SpA [1994]. Rink. p. I-117.
• [10]  Byla 125/79 Denilauer prieš Couchet Frères [1980]. Rink. p. 1553.
• [11]  Byla C-104/03 St Paul Dairy Industries prieš Unibel [2005]. Rink. p. I-3481.
• [12]  Byla C-391/95 Van Uden prieš Deco-Line [1998]. Rink. p. I-7091.
• [13]  OL C 27, 1998 1 26, p. 1 (suvestinė redakcija).
• [14]  OL L 143, 2004 4 30, p. 15.
• [15]  OL L 399, 2006 12 30, p. 1.
• [16]  OL L 199, 2007 7 31, p. 1.
• [17]  OL L 7, 2009 1 10, p. 1.
• [18]  OL L 338, 2003 12 23, p. 1.
• [19]  OL L 199, 2007 7 31, p. 40.
• [20]  Žr. preambulės 9 konstatuojamąją dalį.
• [21]  COM(2009)154 galutinis, 5 straipsnis.
• [22]  OL L 147, 2001 5 16, p. 1.
• [23]  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės Nr. 593/2008 („Roma I“), OL L 177, 2008 7 4, p. 6.
• [24]  1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų, OL L 158, 1990 6 23, p. 59.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šiame pranešime nagrinėjami klausimai, susiję su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo („Briuselis I“) įgyvendinimu remiantis Komisijos žaliąja knyga.

Reglamento „Briuselis I“ istorija ilga, kadangi jis kildinamas iš 1968 m. Briuselio konvencijos. Pagal šį reglamentą nustatomos išsamios taisyklės, kurios priklauso civilines ir komercines bylas nagrinėjančių teismų jurisdikcijai ir kurios susijusios su kitose valstybėse narėse priimtų nutarčių pripažinimu ir vykdymu. Apskritai šis reglamentas laikomas labai sėkmingu, kadangi remiantis jo nuostatomis paskatintas laisvas nutarčių judėjimas, užtikrintas didesnis teisinis aiškumas ir sudarytos sąlygos išvengti keleto vienu metu vykstančių procesų, tiesa, kai kurios jo nuostatos įvertintos kritiškai, kadangi remiantis jomis pasiekta neparankių ar komercinių tikslų neatitinkančių rezultatų. Taip pat atkreiptas dėmesys į netolygią Teisingumo Teismo praktiką.

Tvirtinant reglamentą „Briuselis I“ su Parlamentu buvo tik konsultuojamasi. Taikant įprastą teisėkūros procedūrą jam teks gilintis į visus būsimus pasiūlymus, susijusius su daliniu jo pakeitimu; atsižvelgiant į tai, kad reglamentas yra labai techninio pobūdžio, ir atsižvelgiant į sudėtingas jo taikymo problemas, su kuriomis susidurta pastaraisiais metais, tai bus nelengva užduotis. Todėl, pranešėjo įsitikinimu, svarbu, kad Parlamentas įsitrauktų į šią veiklą ir tuo etapu, kai Komisija rengia savo Žaliąją knygą.

Žalioji knyga ir didelė teismų praktika nėra vieninteliai turimi dokumentai: internete paskelbti atsakymai į klausimus, susijusius su Žaliąja knyga, o komiteto nariams taip pat buvo naudingi įvairūs Komisijos prašymu atlikti tyrimai, pvz., Heidelbergo universiteto parengta ataskaita, Prof. A. Nuytso parengtas likutinės jurisdikcijos tyrimas ir informacinis Hagos konvencijos dėl Europos bendrijos teismo pasirinkimo susitarimų ratifikavimo poveikio vertinimo tyrimas. Pranešėjas taip pat norėtų padėkoti ekspertams, dalyvavusiems 2009 m. spalio 5 d. ir 2010 m. sausio 19 d. svarstymuose.

Žaliojoje knygoje kelti klausimai susiję su galimu egzekvatūros panaikinimu (vykdomasis raštas), su platesniu reglamento taikymu tarptautinėje sistemoje, su vadovavimusi straipsniais dėl teismo pasirinkimo, su reglamento taikymu teismo procesuose dėl intelektinės / pramoninės nuosavybės, su galima lis pendens taisyklei taikomų nuostatų reforma ir su kitais aktualiais veiksmais, problemomis, kurių kyla dėl preliminarių priemonių, pvz., dėl laikinų teismo draudimų atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus bei dėl reglamento ir arbitražo procedūrų jurisdikcijos sąsajos.

Tai neišsamus klausimų sąrašas. Įvairiuose užsakytuose tyrimuose ir su Žaliąja knyga susijusiuose atsakymuose į klausimus, kelta ir kitų klausimų.

Pranešėjas stengėsi parengti nuoseklų, į ateitį orientuotą pranešimą. Nors šiame pranešime atsižvelgta į atsiliepimus, susijusius su dviem pranešėjo parengtais darbo dokumentais, kuriuose pritarta idėjai panaikinti egzekvatūrą, pranešėjas įsitikinęs, kad šie veiksmai turės būti kompensuoti nustatant išimtinę procedūrą, taip pat tinkamas skolininkų, kuriems teismas priteisė grąžinti skolą, apsaugos priemones. Jis pabrėžia, jog nepritaria tam, kad iš reglamento taikymo srities išbrauktos nuostatos dėl arbitražo procedūrų panaikinimo, tačiau mano, kad gerokai daugiau dėmesio turėtų būti skirta arbitražo procedūrų ir teismo proceso ryšiui ir kad tol, kol neatlikta visapusiška peržiūra ir nesurengtos išsamios konsultacijos, neturėtų būti svarstoma galimybė paskirti ypatingo teismo procesų jurisdikcijos vadovo, kuris palaikytų arbitražą civiliniuose valstybių narių teismuose.

Pranešėjui patraukli visapusiško abipusio poveikio reglamento nuostatoms idėja. Tačiau tam dar ne laikas. Prieš imantis bet kokių su minėtuoju klausimu susijusių ir daugiau sričių negu pateikta šiame pranešimo projekte aprėpiančių veiksmų jis primygtinai siūlo rengti išsamias konsultacijas ir politines diskusijas. Jis taip pat pritaria minčiai Hagos konferencijos metu atnaujinti derybas dėl tarptautinių nutarčių konvencijos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.6.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	15 6 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Klaus-Heiner Lehne, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Alexandra Thein, Diana Wallis, Zbigniew Ziobro, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jan Philipp Albrecht, Piotr Borys, Sajjad Karim, Kurt Lechner, Angelika Niebler, József Szájer