Procedūra : 2010/2015(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0223/2010

Pateikti tekstai :

A7-0223/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 07/09/2010 - 6.17
CRE 07/09/2010 - 6.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0307

PRANEŠIMAS     
PDF 200kWORD 151k
2.7.2010
PE 439.380v02-00 A7-0223/2010

dėl žurnalistikos ir naujosios žiniasklaidos – viešosios erdvės Europoje kūrimas

(2010/2015(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėjas: Morten Løkkegaard

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl žurnalistikos ir naujosios žiniasklaidos – viešosios erdvės Europoje kūrimas

(2010/2015(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties II antraštinę dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11, 41 ir 42 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. pasirašytą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos jungtinę deklaraciją pavadinimu „Europos komunikacinė partnerystė“(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Diskutuokime apie Europą, remdamiesi D plano (demokratija, dialogas, diskusijos) patirtimi“ (COM(2008)0158),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 24 d. Komisijos komunikatą „Europos komunikacijos plėtra audiovizualinėje žiniasklaidoje“ (SEC(2008)0506),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „Informuoti apie Europą internetu – įtraukti piliečius“ (SEC(2007)1742),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 3 d. Komisijos darbo dokumentą „Pasiūlymas dėl institucijų susitarimo. Europos komunikacinė partnerystė“ (COM(2007)0569),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1904/2006/EB, įkuriantį 2007–2013 m. programą „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 1 d. Komisijos komunikatą „Baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos“ (COM(2006)0035),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 16 d. savo rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „Komisijos indėlis svarstymo laikotarpiu ir jam pasibaigus: D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos)“ (COM(2005)0494),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 12 d. savo rezoliuciją dėl Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A7–0223/2010),

A.  kadangi informacijos prieinamumas piliečiams ir politikos kūrėjų bei rinkėjų komunikacija yra pagrindiniai mūsų atstovaujamosios demokratijos visuomenės elementai ir pagrindinė visuomenės teisės visapusiškai ir informuotai dalyvauti nacionaliniame ir ES viešame gyvenime užtikrinimo sąlyga,

B.  kadangi visuomenė turi teisę būti informuota apie ES ir jos atskirus projektus, reikšti savo nuomonę dėl ES ir būti išklausyta; kadangi dialogo palengvinimas yra iššūkis, su kuriuo susiduria informacijos skleidėjai,

C. kadangi paskutinai Europos rinkimai nepakeitė rinkėjų aktyvumo mažėjimo tendencijos, pabrėždami poreikį ir toliau stengtis, kad būtų panaikintas atstumas tarp ES ir jos piliečių,

D.  kadangi, įvairių „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, yra aiškių įrodymų, kad piliečiai yra per mažai informuojami apie ES politiką ir klausimus ir tuo pačiu metu nori būti geriau informuoti, kadangi šios apklausos rodo, kad šis informacijos trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės nusprendžia nebalsuoti ir nepasitiki ES♠ institucijomis,

E.  kadangi Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikta daugiau galios ES sprendimų priėmimo procese, tad ES piliečiams tapo dar svarbiau žinoti apie savo išrinktų atstovų darbą,

F.  kadangi Lisabonos sutartimi sukurta nauja visuomenės dalyvavimo formuojantt ES politiką rūšis – Europos piliečių iniciatyva; kadangi vieša prieiga prie informacijos ir jos kritinis supratimas yra labai svarbūs, kad Europos piliečių iniciatyva būtų sėkminga,

G.  kadangi viešoji erdvė gali būti suprantama kaip erdvė, kurioje visi ES piliečiai ir visų sluoksnių gyventojai, atsižvelgiant į visą jų įvairovę, gali geriau suprasti viešąją politiką ir kurioje dėl šios politikos su jais diskutuojama siekiant veiksmingiau patenkinti jų lūkesčius, ir kadangi tai turi būti vieta, kurioje suteikiama informacija ir vyksta plataus masto konsultacijos, peržengiančios nacionalines sienas ir visoje ES skatinančios bendro visuomenės intereso pojūčio vystymąsi,

H.  kadangi terminas „naujoji žiniasklaida“ naudojamas tinkle susietoms skaitmeninėms informacijos ir komunikacijos technologijoms apibūdinti; kadangi šiomis naujomis technologijomis skatinama informacijos sklaida ir šaltinių įvairovė ir gerinama patariamoji demokratija; kadangi elektroninė socialinė žiniasklaida kuria naujas visuomenės formas, kurios yra fiziškai išsklaidytos, bet jas jungia bendras domėjimasis ta pačia tema, ir esama galimybių kurti naujas tarptautines viešąsias erdves,

I.   kadangi dėl 2009 m. Europos rinkimų kampanijos metu Parlamento naudotų socialinės žiniasklaidos platformų sėkmingai padaugėjo aktyvių vartotojų, ypač tarp jaunimo,

J.   kadangi pasikeitė būdas, kaip jaunimas supranta ir naudoja žiniasklaidą; kadangi jaunimas naująsias technologijas kaip komunikacijos būdą naudoja įvairiems tikslams;

K. kadangi Europos viešosios erdvės sukūrimas artimai susijęs su visos Europos arba tarptautinių žiniasklaidos struktūrų buvimu, kadangi šiuo metu nėra visa apimančios Europos viešosios erdvės, bet yra labai aktyvių nacionalinių viešųjų erdvių, kurių ryšiai turėtų būti sukurti sekant, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos televizijos kanalo „Arte“ modeliu,

L.  kadangi pagal Amsterdamo sutarties protokolą dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos(5) būtent valstybės narės turi nustatyti ir organizuoti visuomenės transliacijos organizacijų funkcijas,

M.  kadangi teisinis žiniasklaidos rinkos reguliavimas atskirose valstybėse narėse labai skiriasi ir jo turi būti laikomasi,

N.  kadangi nacionalinė žiniasklaida ir ypač visuomeniniai transliuotojai yra atsakingi už išsamų visuomenės informavimą apie politinių sprendimų priėmimą ir valdymą, o tai turėtų apimti ir ES reikalus,

O.  kadangi, siekiant pagerinti žmonių žinias apie ES, reikia, kad ES studijos būtų įtrauktos į mokyklų mokymo programas,

P.  kadangi žurnalistika yra svarbus demokratijos rodiklis ir ji turėtų užtikrinti laisvą galimybę susipažinti su įvairiomis pažiūromis, kadangi žurnalistai ir žiniasklaida vaidina pagrindinį vaidmenį Europos integracijos procese,

Q.  kadangi ES, ieškodama visuomeninio teisėtumo valstybėse narėse, turėtų skatinti tarpvalstybinės žiniasklaidos, kuri Europai gali suteikti naują demokratinį ir nepriklausomą aspektą, kūrimą ir griežtinant taisykles, skirtas pliuralizmui išsaugoti ir kovoti su žiniasklaidos nuosavybės koncentracija;

R.  kadangi atsiradusios naujos komunikacijos priemonės pakeitė visas žurnalistikos sritis ir žiniasklaidos pramonę ir privertė iš naujo persvarstyti tradiciškai šiame sektoriuje naudojamus metodus, nes tinklaraščiuose kiekvienas žmogus gali kurti turinį ir juo dalintis; kadangi metų socialiniai tinklai tapo svarbiausiu antrosios kartos interneto bruožu, pakeitė įpročius ir sukūrė naują naujienų platinimo būdą, nes vis daugiau žurnalistų naudoja šiuos tinklus kaip informacijos šaltinį ar jos platinimo būdą; kadangi socialinė žiniasklaida tam tikra dalimi naudojama tyrimams atlikti, ja naudojant rašomi įvairūs straipsniai ir joje žurnalistai publikuojasi, dalijasi ir populiarina savo straipsnius,

1.  pirmiausia pažymi tai, kad ES institucijos turi užsibrėžti kartu sukurti Europos viešąją erdvę, kurioje galėtų dalyvauti visi ES piliečiai ir kurios pagrindas būtų galimybė laisvai ir nemokamai visomis ES kalbomis susipažinti su visa vieša Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento informacija;

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos jungtinei deklaracijai „Europos komunikacinė partnerystė“ ir ragina ES institucijas atsižvelgti į šią deklaraciją ir jos laikytis;

3.  mano, kad ES naujienos turi būti nušviečiamos visų rūšių informacijos priemonėse, visų pirma žiniasklaidoje, ir jos turi būti nešališkos, faktinės ir nepriklausomos, nes tai yra svarbiausia būtina visos Europos diskusijų skatinimo ir viešosios Europos erdvės sukūrimo sąlyga;

4.  pažymi, kad naujienų ir informacijos apie ES ir jos institucijas trūkumas internete nėra problema, o tikroji problema yra tai, kad turima daug įvairios informacijos, nesurūšiuotos jokia tikra prioritetine tvarka, dėl to gali atsirasti padėtis, kai pateikiant per daug informacijos ji tampa nebesuprantama; pažymi, kad visos institucijos yra sukūrusios naujas platformas, tačiau jos nepatraukia didelės visuomenės dalies dėmesio, nes dažnai jos nėra pakankamai aiškios, patrauklios ar suprantamos, daugeliu atvejų dėl naudojamos pernelyg techninės kalbos, kuri yra labai atstumianti žmonėms, nesusipažinusiems su Europos klausimais; mano, kad turėtų būti sukurtas šių platformų įvadinis portalas, kuriame būtų išaiškinamas visų ES institucijų veikimas;

5.  laikosi nuomonės, kad komunikacija turėtų būti paremta tikru visuomenės ir politikos dialogu ir ramiomis visuomenės narių diskusijomis; norėtų išvysti labiau dialogą, mažiau paremtą institucionalizuota komunikacija, kuri dažna yra nepatraukli ir pernelyg nutolusi nuo žmonių kasdieninio gyvenimo;

6.  mano, kad tam, kad komunikacija būtų veiksminga, ja turi būti paaiškinama, kad ES lygiu priimami politiniai sprendimai turi tiesioginės įtakos kasdieniniam ES piliečių, kurie mano, kad ES vis dar per tolima ir neturi daug įtakos sprendžiant jų realias problemas, gyvenimui;

7.  ragina Komisiją stiprinti savo komunikacijos politiką ir suteikti jai daugiau svarbos, kai prasidės pakartotinės derybos dėl daugiametės finansinės programos po 2013 m.;

Valstybės narės

8.  prašo Europos audiovizualinę observatoriją ir Komisiją per Eurostatą, siekiant skatinti gerąją patirtį, vykdyti visuomeninių ir privačiųjų tinklų valstybėse narėse transliuojamų ES naujienų stebėseną nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu ir apie jos rezultatus reguliariai pranešti Parlamentui; be to, siūlo, kad Europos audiovizualinė observatorija reguliariai skelbtų ES klausimų nušvietimo elektroninėje žiniasklaidoje apžvalgas, kuriose būtų aptariamas būtent su ES klausimais susijęs turinys, taip pat turinys, kuriame minimi ES klausimai, ir ragina Komisiją reguliariai atlikti tyrimą, kaip žiniasklaida prisideda prie Europos viešosios erdvės kūrimo;

9.  primena, kad pagal ES sutarties naująjį 12 straipsnį nacionaliniai parlamentai į ES politikos kūrimą įtraukiami ankstesniame etape nei anksčiau, ir skatina šį įtraukimą siekiant pakelti nacionalinio lygmens ES politinių diskusijų lygį; pabrėžia nacionalinių parlamentų narių dalyvavimo kuriant ES politiką svarbą ir pritaria tokioms iniciatyvoms, kaip nacionalinių parlamentų narių tiesioginis dalyvavimas EP komitetų susitikimuose per internetines transliacijas;

10. pabrėžia svarbų politinių partijų vaidmenį formuojant visuomenės nuomonę Europos klausimais; pažymi, kad jos vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant diskusijas ir prisideda prie Europos viešosios erdvės kūrimo; mano, kad savo programose jos turėtų skirti daugiau svarbos Europos klausimams;

11. mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos Europos diskusijose turi vaidinti svarbų vaidmenį; mano, kad jų vaidmenį reikėtų stiprinti vykdant tikslinius bendradarbiavimo projektus viešųjų ryšių erdvėje;

12. pabrėžia poreikį kiekvienai valstybei narei turėti specializuotą ES reikalų biurą, atsakingą už ES politikos poveikio vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu išaiškinimą, kuris būtų kaip atramos taškas, į kurį piliečiai galėtų kreiptis domėdamiesi ES reikalais;

13. pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisijos atstovybių ir Parlamento informacijos biurų valstybėse narėse atstovai spaudai būtų žiniasklaidos profesionalai, kurių užduotis yra aktyviai ir matomai dalyvauti nacionalinėse diskusijose Europos klausimais;

14. pažymi, kad Europos integracijos procesas turi tapti artimesnis jaunimui, todėl ragina valstybes nares ir regionus, siekiant, kad mokiniai susipažintų su Europos institucijomis, apsvarstyti galimybę visapusiškiau įtraukti ES į visas mokymo programas, daugiausia dėmesio skiriant ES istoriniam pagrindui, tikslui ir veiklai, ir skatina visoje ES keistis gerąja patirtimi šioje srityje; mano, kad norint pasiekti ir sudominti jaunimą, ES komunikacijos politikos požiūriu labai svarbu, kad visapusiškai dalyvautų mokyklos;

Žiniasklaida ir ES

15. pritaria Komisijos ir Parlamento žurnalistų mokymo ES klausimais programoms ir prašo mokymus pratęsti, kad būtų patenkinta didėjanti jų paklausa; reiškia susirūpinimą dėl sumažintų biudžeto eilutei, susijusiai su Komisijos komunikacija, ypač „informacija žiniasklaidai“, skiriamų lėšų;

16. pripažįsta, jog svarbu pasirūpinti, kad kanalas „Euronews“ transliuotų visų ES valstybių narių kalbomis (ir net apimtų daugiau kalbų), siekiant, kad šis kanalas ir toliau būtų nepriklausomos televizijos žurnalistikos pavyzdžiu, kuris skatintų skleisti objektyvias žinias, vykdyti kokybišką politiką ir skelbti skaidrią reklamą;

17. pabrėžia, kad itin svarbu gerbti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomumą nuo redakcinės kontrolės ir ES, ir nacionaliniu mastu, ypač visuomeninių radijo ir televizijos transliuotojų teisę sudaryti savo programų tvarkaraščius taip, kaip jiems tai atrodo tinkama, nes jų programų savarankiškumas – tai viena iš pagrindinių ES ir jos žiniasklaidos vertybių ir jis labai svarbus siekiant, kad klestėtų laisva, atvira ir demokratinė visuomenė;

18. pažymi, kad socialinė žiniasklaida turi didžiulę galimybę pasiekti jaunimą, ir todėl skatina Komisiją ir Parlamentą ir toliau stiprinti nuo redakcinės kontrolės nepriklausomos žiniasklaidos reportažus, kurie rengiami nesikišant valstybei;

19. atsižvelgdamas į ypatingą žiniasklaidos, kaip tarpininkės, vaidmenį demokratiškai formuojant demokratinę valią ir viešąją nuomonę, pabrėžia patikimos politinės informacijos poreikį, taip pat ir naujosios žiniasklaidos srityje; pabrėžia visuomeninės ir privačios žiniasklaidos partnerystės skatinimo svarbą siekiant aprėpti platesnę auditoriją;

20. pabrėžia poreikį iš specializuotų, akredituotų žurnalistų Briuselyje sudaryti korespondentų grupę, kurios užduotis būtų pedagogiškiau informuoti apie ES naujienas, užtikrinti nepriklausomybę nuo redakcinės kontrolės, siekiant, kad ši grupė informaciją teiktų visiškai skaidriai ir ES visuomenei prieinamu būdu;

21. ragina Komisiją ir Parlamentą toliau stiprinti savo įsipareigojimą ugdyti ir mokyti personalą komunikacijos įgūdžių, kad jie galėtų bendrauti su žiniasklaida ir visuomene, siekiant gerinti ES institucijų informavimą ir komunikavimą; mano, kad siekiant patenkinti šiuos reikalavimus itin svarbu įdarbinti profesionalius žiniasklaidos darbuotojus;

22. ragina Komisiją būti atvirą visoms komunikacijos priemonėms, daugiau kontaktuoti su žurnalistais ir žiniasklaida bei remti visus projektus ir iniciatyvas, kurių tikslas – geriau informuoti visuomenę apie ES reikalus;

23. siūlo, kad Komisija skatintų ir finansuotų transliuotojų ir kitų žiniasklaidos darbuotojų iš skirtingų valstybių narių keitimąsi gerąja informavimo apie ES reikalus patirtimi, taip pat visuomeninės ir privačios žiniasklaidos sektorių mokymą;

24. mano, kad pastaruoju metu sumažėjęs akredituotų žurnalistų Briuselyje skaičius kelia didelį nerimą ir kad šis pokytis nepalankus nei ES institucijoms, nei akredituotai spaudai Briuselyje; todėl ragina ES institucijas, siekiant paremti šiuo metu Briuselyje dirbančius žurnalistus, glaudžiau bendradarbiauti su Briuselyje dirbančiais spaudos atstovais ir būti jiems atviresnes; taigi siūlo imtis priemonių siekiant palengvinti žurnalistų akreditavimo tvarką;

25. palankiai vertina tai, kad daugelis žiniasklaidos operatorių, ypač visuomeniniai transliuotojai, daug investavo į naujas, interaktyvias, nelinijines žiniasklaidos paslaugas, apimančias naujienas ir aktualius reikalus, ypač internete, susijusius su Europa, todėl jos visų pirma prieinamos jaunesnei publikai;

26. pripažįsta, kad visuomeniniai transliuotojai nėra vienintelė priemonė, kurią galima naudoti norint skleisti ES žinias jos piliečiams, nes praktinė patirtis rodo, kad privatūs transliuotojai taip pat yra pagrindinis informacijos apie ES reikalus šaltinis ir gali prisidėti vystant ir gerinant Europos viešąją erdvę;

27. pritaria bandomajam projektui dėl mokslinių tyrimų stipendijų už tarpvalstybinę tiriamąją žurnalistiką; mano, kad atrankos komisijos nepriklausomumas turi lemiamą svarbą siekiant užtikrinti nepriklausomybę nuo redakcinės kontrolės;

28. ragina parengti ES iniciatyvą, skirtą jauniems ES reikalų žurnalistams taikomoms mokymo programoms paruošti; laikosi nuomonės, kad reikėtų imtis veiksmų, kuriais žurnalistai būtų skatinami reguliariai pranešti naujienas apie ES institucijų darbą; ragina valstybes nares į mokyklų programas naudojant naująją žiniasklaidą įtraukti žurnalistikos pamokas;

Visuomeninė žiniasklaida

29. pabrėžia, kad pagal Amsterdamo protokolą visuomeninio transliavimo apibrėžimas, organizavimas ir finansavimas priklauso valstybių narių kompetencijai; todėl ragina valstybes nares remiantis Amsterdamo protokolu apibrėžiant visuomeninių transliuotojų funkcijas įtraukti informavimą apie ES reikalus;

30. pabrėžia, kad nacionaliniai ir regioniniai visuomeniniai transliuotojai yra ypač atsakingi už piliečių informavimą apie politiką ir politikos kūrimą ES mastu; atsoižvelgdamas į tai pabrėžia, kad visuomeniniai transliuotojai turi kritiškai žiūrėti į savo transliuojamas ES žinias, visiškai nepriklausyti nuo redakcinės kontrolės ir to siekdami užsibrėžti plataus užmojo tikslus;

31. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą, ir taip pat pabrėžia, kad pastarieji yra atsakingi už ES reikalų nušvietimą atsižvelgiant į tai, kad jų visuomeninė paskirtis yra informuoti ir palaikyti piliečius ir pilietinę visuomenę;

32. pabrėžia visuomeninės žiniasklaidos poreikį naudotis turimomis komunikacijos technologijomis, grindžiamomis naująja žiniasklaida, siekiant padidinti jų patikimumą pasitelkus atvirą visuomenės dalyvavimą; skatina visuomeninius transliuotojus, pavyzdžiui, kurti internetinius forumus, pasinaudojant internetinėmis transliacijomis, kur visuomenė galėtų sekti diskusijas nacionaliniuose parlamentuose ir Europos Parlamente bei keistis nuomonėmis apie jas;

ES / vietos lygmuo

33. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ES institucijos, gerindamos komunikacijos veiklą, dirbtų darniai; mano, kad ES institucijos turėtų padėti decentralizuoti ES komunikacijos politiką siekiant suteikti jai vietinį ir regioninį aspektą, kad skirtingi komunikacijos lygmenys būtų priartinti vienas prie kito, ir turėtų skatinti valstybes nares teikti visuomenei daugiau informacijos apie ES reikalus;

34. ragina Komisiją ir toliau laikytis požiūrio „komunikacija vietos lygiu“, siekiant, kad ES taptų labiau matoma vietos lygmeniu;

35. atkreipia dėmesį į Komisijos darbą su vietos radiju ir televizijos tinklais, taip pat į jų finansavimą; pabrėžia, kad transliuotojai turi būti visiškai nepriklausomi nuo redakcinės kontrolės;

Europos Parlamentas

36. siūlo, kad laikinai įsteigta Europos Parlamento darbo grupė išnagrinėtų esamus naujus žiniasklaidos sprendimus ir pateiktų pasiūlymų, kaip užmegzti tarpparlamentinius nacionalinių ar regioninių parlamentų ir Europos Parlamento santykius;

37. pripažįsta sustiprintą nacionalinių parlamentų vaidmenį, taigi ir Europos Parlamento informacijos biurų valstybėse narėse svarbą; tačiau pabrėžia, kad, siekdami tapti labiau matomi, jie turi pakoreguoti savo misijos įgaliojimus ir įtraukti į jį ryšių su nacionaliniais parlamentais, vietos ir regionų valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais stiprinimą;

38. pabrėžia, kad reikia EP informacijos biurų, kurie plačiajai visuomenei vietoje teiktų tikslinę informaciją apie Parlamento sprendimus ir veiklą; siūlo apsvarstyti galimybę informacijos biurams suteikti daugiau nepriklausomumo sprendžiant dėl ryšių su plačiąja visuomene būdų;

39. mano, kad Parlamento informacijos biurai valstybėse narėse turėtų vaidinti įtakingesnį vaidmenį įtraukiant nacionalinę, regioninę ir vietos žiniasklaidą; siūlo, siekiant užtikrinti geresnę komunikaciją, padidinti Parlamento informacijos biurų biudžeto eilutėms skiriamas lėšas;

40. mano, kad reikia atlikti „EuroparlTV“ ekonominio naudingumo vertinimą, remiantis išsamia reitingų ir žiūrovų analize; mano, jog reikia siekti, kad „EuroparlTV“ taptų veiksmingesnė, ją vis labiau integruojant į Parlamento interneto strategiją ir, siekiant užtikrinti jos nepriklausomybę nuo redakcinės kontrolės, atitinkamai pakoreguojant jos statusą bei padarant jos turinį prieinamą kuo daugiau televizijos kanalų ir internetinei žiniasklaidai, kuri nori juo pasinaudoti;

41. palankiai vertina tai, kad į Europos Parlamento žurnalistikos premiją įtraukta ir naujosios žiniasklaidos kategorija;

Žurnalistika ir naujoji žiniasklaida

42. ragina žurnalistus ir kitus žiniasklaidos darbuotojus kartu aptarti ir svarstyti Europos žurnalistikos ateities klausimus;

43. pabrėžia, kad valstybės narės turi pasiūlyti tvarių ES žiniasklaidos koncepcijų, kurios apimtų ne tik informacijos teikimą, ir sudaryti jai galimybę visapusiškai prisidėti prie ES kultūrinės ir kalbinės įvairovės;

44.      pabrėžia, kad, nors socialiniai tinklai yra palyginti geras greito informacijos skleidimo būdas, jų, kaip šaltinių, patikimumą ne visada galima pakankamai užtikrinti ir jų negalima laikyti profesionalia žiniasklaida; pabrėžia, kad tai, kaip tvarkomi duomenys socialinių tinklų platformose, gali daugeliu atveju būti pavojinga ir paskatinti rimtus žurnalistikos etikos pažeidimus, taigi šiomis priemonėmis reikia naudotis atsargiai; pabrėžia, kad svarbu sukurti naujosios žiniasklaidos etikos kodeksą;

45.      pabrėžia, kad žurnalistų darbo pokyčiai skatina atviresnę, pareigingesnę žiniasklaidą, tarnaujančią vis geriau informuotoms bendruomenėms, tačiau pažymi, kad reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad tai būtų naudinga visai žurnalistikai ir kad tai neveiktų žurnalistų statuso;

46. pabrėžia poreikį, kad žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai toliau būtų atidūs savo vis besikeičiančių profesijų pokyčiams ir pasinaudotų socialinių tinklų, kurie gali padėti jiems plėsti savo žinių tinklus ir paskatinti vadinamąją internetinę stebėseną, teikiamomis galimybėmis; susidomėjęs pažymi, kad, nepaisant negrįžtamo socialinių tinklų atsiradimo proceso, žurnalistika išsaugojo savo vaidmenį žinių transliavimo srityje, nes žurnalistai naudoja šiuos labai įvairius tinklus siekdami atlikti išsamų tyrimą ir patikrinti faktus, taip kurdami naują dalyvavimo žurnalistikos modelį ir skatindami informacijos sklaidą;

47. pabrėžia, kad modernioje visuomenėje, kurioje gausu informacijos, žurnalistai atlieka itin svarbų vaidmenį, nes tik jie gali suteikti informacijai pridėtinės vertės, naudodamiesi savo profesionalumu, etika, gebėjimais ir patikimumu tam, kad suteiktų naujienoms prasmę; pabrėžia, kad žiniasklaidos kokybę ir nepriklausomybę galima užtikrinti tik nustatant griežtus profesinius ir socialinius standartus;

o

o        o

48. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 13, 2009 1 20, p. 3.

(2)

OL L 378, 2006 12 27, p. 32.

(3)

OL C 314 E, 2006 12 21, p. 369.

(4)

OL C 92 E, 2006 4 20, p. 403.

(5)

OL C 340, 1997 11 10, p. 109.


AIŠKINAMOJI DALIS

Politika ir komunikacija yra dvi tos pačios monetos pusės. Tad kai politika nėra tinkamai nušviečiama, kyla problema. Šiuo atžvilgiu ES susiduria su didžiausiu iššūkiu.

Bendras šio pranešimo tikslas yra pristatyti, visų pirma ES institucijoms ir valstybėms narėms, būdus, kuriais Europos piliečiai gali labiau įsitraukti į reikalus, susijusius su ES. Pranešime apžvelgiama, kaip pasinaudojant komunikacija galima inicijuoti, skatinti ir remti diskusijas apie Europą ir informacijos sklaidą, ar to būtų siekiama plačiau diskutuojant apie Europos reikalus nacionalinėje žiniasklaidoje, ar pasinaudojant Europos viešąja erdve(1).

Norint paaiškinti ankstesnių pastangų sukurti Europos viešąja erdvę trūkumą, svarbiausi yra trys elementai.

1.  ES yra sudėtingas subjektas, jį nelengva paaiškinti. Nėra vieno paprasto sprendimo, kaip sukurti Europos viešąją erdvę. Todėl reikia sujungti daug skirtingų sprendimų.

2.  Kaltųjų ieškojimas. Dėl sudėtingumo niekas neprisiima tiesioginės atsakomybės, o dėl neigiamų apklausų rezultatų arba visuomenės nuomonės apie ES reikalus, vadovai skuba kaltinti pačią ES. Taigi labai svarbu, kad atsakingi valstybių narių ir ES institucijų vadovai prisiimtų savo atsakomybę.

3.  Europos viešoji erdvė turi būti pradedama kurti nuo apačios, o ši prasideda nuo Europos gyventojų. Tik šitaip tikroji nuosavybė priklausys visuomenei.

Viešosios Europos erdvės sukūrimo tikslo turi būti siekiama keliais lygmenimis. Ši užduotis nėra skirta vien tik žiniasklaidai, bet ir politikams bei viešosioms institucijoms. Komisija ir Parlamentas jau anksčiau ėmėsi iniciatyvos skatinti visos Europos diskusiją ir kai ko jau buvo pasiekta(2). Tačiau galima padaryti daug daugiau.

Institucinė ir technologinė padėtis dar niekad nebuvo tokia palanki. Lisabonos sutartis yra svarbus žingsnis ES demokratizacijos procese, o naujoji žiniasklaida suteikia naujų galimybių. Galimybė įtraukti piliečius yra daug didesnė nei kada anksčiau.

Tačiau kalbant apie tai, kad reikia įtraukti ES klausimus į valstybių narių darbotvarkę, padėtis nepagerėjo. Pagrindinė priemonė šiai spragai įveikti yra komunikacija.

Problema yra ne informacijos trūkumas; informacijos apie Europos klausimus sklaidos procese dalyvauja keletas subjektų: žiniasklaida ir institucijos, tačiau vien to nepakanka.

Kalbant apie ES klausimus, atitinkami subjektai turi skirti piliečių informavimą nuo bendravimo su jais. Informavimas yra vienakryptis, o bendravimas – dvikryptis procesas, kurio metu vyksta dialogas. Informavimas tiesiog pateikiant turinį neužtikrina, kad tai sukels valstybių narių piliečių susidomėjimą. Todėl būtina, kad „siuntėjas“, norėdamas užmegzti dialogą su piliečiais, vadovautųsi komunikacijos principais.

1. Politinė padėtis

Stengiantis įtraukti piliečius į politinį dalyvavimą ES reikaluose, svarbūs du parametrai.

1.  Tiesioginis dalyvavimas, pavyzdžiui, rinkimai. Šiandien tai yra tik kas penkerius metus vykstantys Europos Parlamento rinkimai, o į svarbias pareigas, pavyzdžiui, Vyriausiojo įgaliotinio, Komisijos pirmininko ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko, skiriama piliečiams nedalyvaujant(3).

2.  Europos politinė kultūra nacionaliniu lygmeniu yra gyvybiškai svarbi. Jeigu norima, kad valstybių narių piliečiai tikrai pradėtų domėtis Europos reikalais, labai svarbu, kad nacionalinių parlamentų nariai būtų susiję su ES politika ir didintų informuotumą apie Europos teisės aktus savo nacionalinėse erdvėse.

Nacionaliniu lygmeniu Europos reikalų ministras yra žingsnis tinkama kryptimi ir jis turėtų būti laikomas stipriu politiniu signalu, kad ES reikalams turi būti skiriama daugiau svarbos darbotvarkėje. Dar svarbiau, Europos reikalų ministras yra atramos taškas, kuriam piliečiai gali užduoti klausimus ir tikėtis atsakymų, taip skatindami Europos viešosios erdvės kūrimą.

Tikras iššūkis bus sukurti tikrą visų Europos institucijų bendradarbiavimo kultūrą ES komunikacijos prasme, kaip išdėstyta 2008 m. jungtinėje deklaracijoje „Europos komunikacinė partnerystė“. Tai turėtų apimti nacionalinių vyriausybių bei parlamentų ir ES bendradarbiavimą.

Lisabonos sutartis

Du elementai, nustatyti Lisabonos sutartyje, yra konkretūs veiksmai, siekiant dar labiau įtraukti piliečius į Europos reikalus.

1.  Lisabonos sutartyje nustatytas aktyvesnis nacionalinių parlamentų dalyvavimas. Pranešėjas pritaria šiam žingsniui, nes jis didina informacijos ir komunikacijos lygį.

2.  Europos piliečių iniciatyva įvedama galimybė piliečiams aktyviai dalyvauti ES reikaluose, įpareigojant Komisiją imtis veiksmų. Tai yra didelė komunikacijos galimybė, nes faktas, kad surinkta milijonas parašų, savaime yra vertas dėmesio ir juo greičiausiai bus susidomėta žiniasklaidoje. Be to, iniciatyva yra tarpvalstybinė veikla, kuri prisidės prie Europos viešosios erdvės sukūrimo.

2. Žiniasklaida

Tai, kad valstybių narių žiniasklaidoje trūksta žinių apie ES, yra gerai žinoma. Siekiant sukurti Europos viešąją erdvę, piliečiai turėtų būti artimesni ES institucijų politiniam gyvenimui.

Bendras ES žinių žiniasklaidos vaizdas yra reguliarūs rašytinės spaudos reportažai apie ES reikalus, tačiau televizijos žinių transliavimas (išskyrus kelias aiškias išimtis) galėtų būti gerokai patobulintas.

Viešųjų paslaugų transliavimas

Pranešėjas pripažįsta, kad viešųjų paslaugų transliavimo vaidmuo yra labai svarbus ir jį reikia toliau stiprinti ir remti politiškai. Iš patirties žinoma, kad rinka negali pateikti žinių, kurios aprėptų visą ES, todėl labai svarbu, kad valstybės narės užtikrintų, jog būtų laikomasi viešųjų paslaugų chartijų, siekiant garantuoti, kad ES žinios pasieks visuomenę.

ES iniciatyvos

ES pradėjo ir rėmė keletą iniciatyvų, siekdama sukurti visą Europą apimančią žiniasklaidą, kurios žinomiausi pavyzdžiai yra „Euronews“ ir „EuroparlTV“.

„Euronews“ nesugebėjo patraukti plačios bendros ES visuomenės iš dalies dėl kalbos skirtumų šiai suprantant žurnalistiką ir naujienų rinkimą. „EuroparlTV“ yra technologinė naujovė, kuriai, deja, trūksta žurnalistinės svarbos.

Todėl pranešėjas mano, kad reikalingos tvirtos alternatyvos.

ES korespondentai

Pastaraisiais metais akredituotų žurnalistų ES institucijose sumažėjo. Našumas dėl šio sumažėjimo nesumažėjo iš dalies dėl internetinės žiniasklaidos, o tai leidžia daryti prielaidą, kad žurnalistams nėra būtina fiziškai būti Briuselyje.

Ši tendencija pranešėjui kelia nerimą. Norint pranešti apie ES reikalus, korespondentams reikia būti Briuselyje. Tik susitikdami akis į akį su žmonėmis ir būdami ES institucijose ir šalia jų, korespondentai gali kurti išsamius tiriamuosius kasdienius reportažus iš Briuselio. Be to, ES reikalų nušvietimo skatinimas didinant viešųjų paslaugų transliuotojų personalo skaičių Briuselyje galėtų būti stimulas rinka paremtai žiniasklaidai didinti ir savo personalo skaičių.

3. Technologija – naujoji žiniasklaida

Dialogas yra veiksminga priemonė piliečiams patraukti. Šiuo požiūriu naujosios internetinės socialinės žiniasklaidos vaidmuo yra svarbus. Socialinė žiniasklaida apima tokias platformas, kaip „Twitter“ ir „Facebook“, kuriose vis daugiau politikų ir institucijų įsitraukia į dialogą su piliečiais.

Yra daug priežasčių, kodėl socialinė žiniasklaida ypač tinkama komunikacijai.

1.  Socialinė žiniasklaida gali pasiekti naujas auditorijas, kurios nesidomi įprastinės žiniasklaidos kanalais. Šios auditorijos nori ne vien pasiekti žiniasklaidą, bet ir į ją reaguoti, dalytis informacija ir ja naudotis.

2.  Norint pasiekti šias auditorijas, reikia būti ten, kur vyksta pokalbis, t. y. „Facebook“, „Twitter“ ir kituose socialiniuose interneto tinkluose.

3.  Dėl socialinės žiniasklaidos galimas dialogas su piliečiais apie ES paskirtį.

4.  Internetinė komunikacija per socialinę žiniasklaidą reiškia pasiryžimą aktyviai dalyvauti internetinėse diskusijose ir svarstymuose. Šioje srityje Parlamentas yra lyderis nuo praeitų metų, kai pradėjo aktyviai dalyvauti socialinėje žiniasklaidoje per Europos rinkimų laikotarpį.

5.  Galiausiai socialinė žiniasklaida turi milžinišką potencialą bendrauti su jaunimu – ta amžiaus grupe, kurią tradiciškai ES ypač sunku pasiekti.

4. ES ir valstybės narės

Europos Parlamentas padarė didelę pažangą skaidrumo srityje, pereidamas nuo palyginti uždaros institucijos prie dabartinių atvirų internete transliuojamų posėdžių. Šis atvirumas turi būti dar tobulinamas, įgyvendinant plataus užmojo tikslus.

Be to, reikia keisti komunikacijos politiką ES institucijų viduje. Gairėse ES personalui turėtų būti pabrėžiama, jog yra lengviau gauti atleidimą nei leidimą. Tai reiškia, kad hierarchinėje sistemoje visų lygių tarnautojams turėtų būti leidžiama veikti skubiai, kai to reikia, duodant atsakymus ir piliečiams, ir spaudai.

Jeigu norima, kad nacionalinėse erdvėse būtų pradėtos diskusijos dėl ES reikalų, labai svarbu, kad ES institucijose būtų taikoma plataus užmojo komunikacijos politika. Europos ir nacionaliniai vadovai bei institucijos yra atsakingi už informacijos sklaidą ne tik tradiciniais būdais, bet ir tokiomis žiniasklaidos formomis, kuriose aktyviai dalyvauja piliečiai. Tam yra svarbu, kad personalas būtų tinkamai mokomas, kad išsiugdytų komunikacijos įgūdžius.

Be to, turi būti stiprinami ES ir valstybių narių ryšiai. Parlamento ir Komisijos atstovybės valstybėse narėse turi aktyviau dalyvauti nacionalinėse diskusijose.

5. Vietos lygmuo

Pranešant apie ES reikalus labai svarbu mąstyti vietos lygmeniu. Žurnalistams tai reiškia, kad naujienos, pavyzdžiui, apie tarptinklinį ryšį, BŽŪP ar naują reglamentą dėl žymėjimo, turi būti pranešamos atsižvelgiant į jų nacionalinį poveikį. Tai reiškia principą „iš apačios į viršų“, pagal kurį platus kontekstas sujungiamas su vietos kontekstu valstybėse narėse.

Pranešėjas pritaria regioniniam ES transliavimui televizijos ir radijo tinklais, ir tai yra stiprus nacionalinės žiniasklaidos transliavimo papildymas. Šiuo atžvilgiu ES finansavimas gali būti pagalbinis, tikintis, kad regioniniai transliuotojai pateiks nepriklausomas ir kritiškas ES žinias. Pranešėjas pritaria Komisijos iniciatyvai dėl regioninių radijo ir televizijos tinklų transliavimo visoje Europoje.

Pranešėjas nurodo viešą ir privačią partnerystę kaip sprendimą sprendžiant informavimo apie ES reikalus klausimą. Tai reiškia, kad įgudusių žiniasklaidos profesionalų prašoma vykdyti komunikacines užduotis ES, kaip buvo daroma praeityje.

6. Nauja Europos istorija

Vietos lygmens neužtenka. Nors ES pareigūnai turi sugebėti teikti konkrečią informaciją, su kuria piliečiai galėtų save susieti, Europos viešosios erdvės potencialas glūdi ir tapatybės sąvokoje, kuri reiškia daugiau nei tautybė. Šiuo atžvilgiu svarbu pasakoti bendrą Europos istoriją, kuri būtų nešališka nacionaliniu ir politiniu požiūriu. Trumpai tariant, pirmuosius penkiasdešimt metų istorija buvo pagrįsta taika tarp tautų, ekonomine gerove ir bendrąja rinka. Dabar būtina apibrėžti pagrindinius naujos Europos istorijos elementus, nes naujoms augančioms kartoms ES – įprastas dalykas.

Apibrėžti pagrindines ES vertybes yra iššūkis. Europos piliečių indėlis, dalyvavimas ir nuosavybė šiuo požiūriu yra svarbiausi dalykai ir ES vadovai turi prisidėti vykdant šią užduotį.

(1)

Nacionalinių viešųjų erdvių europinimas reiškia su Europa susijusių klausimų gausėjimą nacionalinėse erdvėse. Europos viešoji erdvė yra susijusi su diskusija, kuri peržengia valstybių sienas ir yra skirta Europos visuomenei.

(2)

Europos rinkimų metu Parlamentas vykdė sėkmingą kampaniją portale „Facebook“ ir pritraukė 60 000 gerbėjų. Komisija, dirbdama portale „EU Tube“, sėkmingai panaudojo komunikaciją internete ir ėmėsi svarbių darbų Europos viešųjų erdvių kampanijoje.

(3)

Šiuo atžvilgiu pranešėjas pritaria piliečių iniciatyvai, kuri gali būti tiesioginio dalyvavimo pavyzdys.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Malika Benarab-Attou, Lothar Bisky, Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Mary Honeyball, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Marco Scurria, Joanna Senyszyn, Timo Soini, Emil Stoyanov, László Tőkés, Helga Trüpel, Gianni Vattimo, Marie-Christine Vergiat, Sabine Verheyen, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Nessa Childers, Ramona Nicole Mănescu, Hans-Peter Martin, Iosif Matula, Georgios Papanikolaou, Hella Ranner, Rui Tavares

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Milan Cabrnoch, Ildikó Gáll-Pelcz, Paweł Robert Kowal

Teisinė informacija - Privatumo politika