Procedūra : 2009/2237(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0225/2010

Pateikti tekstai :

A7-0225/2010

Debatai :

PV 06/09/2010 - 17
CRE 06/09/2010 - 17

Balsavimas :

PV 07/09/2010 - 6.12
CRE 07/09/2010 - 6.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0302

PRANEŠIMAS     
PDF 217kWORD 204k
24.8.2010
PE 439.121v02-00 A7-0225/2010

dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė

(2009/2237(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Pranešėjas: José Bové

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė

(2009/2237(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591) ir į įvairius prie šio komunikato pridedamus darbo dokumentus,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 17 d. paskelbtas galutines Žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės rekomendacijas(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių(3),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl geriau veikiančios Europos maisto tiekimo grandinės(4),

–   atsižvelgdamas į specialiojo Jungtinių Tautų pranešėjo teisės į maistą klausimais pranešimą „Žemės ūkio verslas ir teisė į maistą“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0225/2010),

A. kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo didžiulis susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo,

B.  kadangi, nors maisto produktų kainos nuo 1996 m. kilo 3,3 proc. per metus, ūkininkams mokamos kainos pakilo tik 2,1 proc., tuo tarpu eksploatacijos išlaidos padidėjo 3,6 proc., ir iš to matyti, kad maisto produktų tiekimo grandinė veikia netinkamai,

C. kadangi Komisijos komunikate pripažįstama, kad „dėl visų šių pokyčių kilo didelių sunkumų žemės ūkio produktų gamintojams, dėl to nukenčia ir vartotojai“(5),

D. kadangi kainos galutiniams vartotojams apskritai liko tokios pat ar net padidėjo nepaisant to, kad 2008 m. pagrindinių žemės ūkio prekių kainos smarkiai sumažėjo ,

E.  kadangi darnūs prekybos santykiai ne tik pagerintų maisto produktų tiekimo grandinės veiksmingumą, bet būtų naudingi ir ūkininkams,

F.  kadangi dėl mūsų dienomis plintančios nesąžiningos prekybos praktikos ūkininkams sunku investuoti ir taikyti naujoves (ypač aplinkai nekenkiančių technologijų, klimato kaitos švelninimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityse, nors reikalaujama, kad ūkininkai laikytųsi aukštų aplinkos apsaugos standartų, ir šie reikalavimai bus toliau griežtinami vykdant bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m.),

G. kadangi 25-iose ES valstybėse narėse žemės ūkio pridėtinės vertės dalis, kurią sukuria maisto tiekimo grandinė, krito nuo 31 proc. (1995 m.) iki 24 proc. (2005 m.) ir kadangi preliminarūs ateinančių metų duomenys rodo, kad grąžos ūkininkams dalis toliau mažės, nors perdirbėjų, didmenininkų ir (arba) mažmenininkų ir maisto produktų tiekimo grandinei nepriklausančių ekonominės veiklos vykdytojų pelnai nuolat didės,

H. kadangi 2009 m. vidutinis ūkininkų pajamos 27-iose ES valstybėse narėse sumažėjo daugiau negu 12 proc., o tai reiškia, kad ūkininkai iš savo darbo nebegali gauti teisingų pajamų, ir kadangi, nepaisant to, siekiant pagal CAP nustatytų tikslų ūkininkai ir žemės ūkio maisto produktų sektorius ir toliau turi gaminti labai aukštus kokybės reikalavimus atitinkančius maisto produktus prieinamomis vartotojams kainomis,

I.   kadangi maisto tiekimo grandinėje dalyvauja ūkininkai, ūkininkų kooperatyvai ir gamintojų organizacijos, maisto perdirbimo įmonės, didmenininkai, mažmenininkai, stambių prekybos centrų tinklai, viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, tiesiogiai iš natūrinių ūkių ir privačių gamintojų tiekiančios įmonės ir vartotojai, taip pat maisto produktų tiekimo grandinei nepriklausantys ekonominės veiklos vykdytojai, pvz., ryšių ir reklamos įmonės, transporto ir logistinių paslaugų, energetikos ir komunalinių paslaugų, pakavimo, techninių išteklių, priedų, technologijų ir konsultacinių paslaugų teikėjai; kadangi norint pagerinti visos grandinės tvarumą būtina atsižvelgti į šią sudėtingą sistemą ir didelę jos įvairovę,

J.   kadangi Komisijos komunikate įvardyta rimtų problemų, pvz., piktnaudžiavimas dominuojančia pirkėjo įtaka, nesąžiningas sutarčių sudarymas (įskaitant pavėluotus mokėjimus), vienašališki sutarčių sąlygų pakeitimai, išankstiniai mokėjimai kaip sąlyga pradėti derybas, prieigos prie rinkos ribojimas, nepakankamas informavimas apie kainodarą ir pelno maržų „išbarstymas“ visoje maisto tiekimo grandinėje, kuris glaudžiai siejamas su didesne sąnaudų koncentracija ir didmenos bei mažmenos sektoriais,

K. kadangi 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate rekomenduojama skatinti ir sudaryti geras sąlygas žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimui ir konsolidavimui vykdyti skatinant kurti savanoriškas žemės ūkio produktų gamintojų organizacijas,

L.  kadangi dėl globalizacijos ir koncentracijos proceso, ypač mažmeninės prekybos lygmenyje, skirtingų maisto produktų grandinės dalyvių padėtis tapo labai nelygi ir šiandien tik nedaug labai galingų mažmenininkų tiesiogiai ar netiesiogiai derasi su 13,4 milijonais ūkininkų ir su 310 000 žemės ūkio pramonės įmonių visoje Sąjungoje,

M. kadangi dėl pernelyg didelės koncentracijos nukenčia gaminių įvairovė, kultūros paveldas, prarandama mažmeninės prekybos vietos ir darbo vietos bei pragyvenimo šaltiniai,

N. kadangi Komisija tvirtina, kad sutartinių santykių problemos, kurias lemia nevienoda derybinė galia, neigiamai veikia maisto produktų tiekimo grandinės konkurencingumą, kadangi efektyviai dirbantys mažesni proceso dalyviai gali būti priversti tenkintis mažesniu pelningumu, o dėl to būtų ribojamos jų galimybės ir paskatos investuoti į produktų kokybės gerinimą ir diegti naujoves gamybos procesuose,

O. kadangi maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujama laisvai ir gamintojų (organizacijų), perdirbėjų, prekybininkų ir mažmenininkų derybų dėl kainų rezultatai dažnai priklauso nuo kainų pokyčių pasaulio rinkoje,

P.  kadangi dėl labai didelių ūkininkų ir mažmenininkų skaičiaus ir jų ekonominės galios skirtumų aiškiai matyti, kad maisto produktų tiekimo grandinėje trūksta pusiausvyros; kadangi norint pasiekti skaičiaus pusiausvyrą būtina skatinti ūkininkų ekonominių organizacijų vystymąsi ir kadangi kooperatyvai labai svarbūs, nes jiems esant didėja ūkininkų įtaka ir stiprėja jų derybiniai pajėgumai,

Q. kadangi Europos Sąjunga integruota į pasaulio prekybą ir susijusi su ja sutarties įsipareigojimais,

R.  kadangi Europos Sąjunga importuoja ir eksportuoja daugiausia žemės ūkio produktų pasaulyje ir 2008 m. ES žemės ūkio produktų importas padidėjo maždaug 10 proc. iki 98 600 milijonų eurų, o eksportas padidėjo beveik 11 proc. iki 75 200 milijonų eurų,

S.  kadangi Europos Sąjunga pagal savo paramos vystymuisi politiką jau dabar daro daug nuolaidų ir kadangi dvišaliai susitarimai neturi būti sudaromi vienašališkai ir pakenkiant Europos žemės ūkiui,

1.  teigiamai vertina 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591), kadangi jame pripažįstama, kad veiklos vykdytojų derybinė galia labai skiriasi, tačiau mano, jog šiame komunikate siūlomų priemonių nepakanka siekiant kovoti su minėtomis problemomis;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant spręsti nesąžiningo pelno paskirstymo maisto tiekimo grandinėje problemą, ypač atsižvelgiant į siekį užtikrinti ūkininkams adekvačias pajamas; pripažįsta, kad norint skatinti tvarias gamybos, vykdomos laikantis etikos principų, sistemas, reikia atlyginti ūkininkams už jų investicijas į šias sritis ir jose įvykdytus įsipareigojimus; pabrėžia, kad vietoj galios santykių turi atsirasti bendradarbiavimo ryšiai;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Romos sutartyse numatyti su žemės ūkiu susiję tikslai jau įgyvendinti (didesnis produktyvumas, tinkamas maisto produktų tiekimas, priimtinos kainos vartotojams, rinkų stabilizavimas), išskyrus tikslą užtikrinti adekvačias ūkininkų pajamas; taigi ragina Komisiją į tai tinkamai atsižvelgti rengiant visus biudžeto pasiūlymus;

4.  pripažįsta, kad stabilus, saugus ir pelningas gamybos sektorius yra esminis maisto tiekimo grandinės veiksnys; vis dėlto pabrėžia, kad maisto tiekimo grandinę sudaro keletas dalyvių – ūkininkai, perdirbėjai, gamintojai, tiekėjai ir mažmenininkai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad jie visi kuria pridėtinę vertę ir visiems reikia užtikrinti tam tikrą saugumą;

Kainų skaidrumas

5.  ragina Komisiją patobulinti Europos maisto kainų stebėsenos priemonę siekiant padaryti ją vartotojams patogią naudoti sukūrus daugiakalbę sąsają, kuri apimtų daugiau maisto produktų ir leistų geriau palyginti kainas kiekviename maisto produktų tiekimo grandinės etape valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, kad vartotojams ir ūkininkams būtų užtikrintas didesnis maisto produktų kainodaros skaidrumas;

6.  apgailestauja dėl Europos Komisijos nenoro atlikti pelno maržų paskirstymo maisto produktų tiekimo grandinėse tyrimą kaip numatyta pagal 2009 m. biudžeto procedūrą;

7.  pažymi, kad žemės ūkio įmonių ir maisto tiekimo grandinėje dalyvaujančių tiekėjų ir vartotojų pramonės subjektų nelygybė verslo skaidrumo srityje gali turėti neigiamos įtakos ūkininkų ir gamintojų grupių derybinei pozicijai;

8.  ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti bandomąjį Europos ūkių kainų ir pelno stebėsenos centro, kuriam Parlamentas ir Taryba 2010 m. biudžete numatė skirti 1,5 mln. EUR asignavimų, įsteigimo projektą (papildant šią priemonę duomenimis apie kainas, maržas ir apimtis), įsteigti Komisijoje šį centrą ir vykdyti įvairių įprastų ir etiškai pagamintų produktų tvarios gamybos sąnaudų ir supirkimo kainų pagrindiniuose valstybių narių ūkininkavimo sektoriuose palyginimą atsižvelgiant į socialinę bei ekonominę padėtį;

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų tęsiamą aukšto lygio grupės maisto produktų platinimo grandinės klausimams nagrinėti, kaip nuolatinio diskusijų forumo, veikla, nes akivaizdu, jog ši grupė yra svarbi priemonė nustatant problemas, rengiant rekomendacijas ir priimant strategijas, kurias taikant siekiama spręsti šiuo metu itin dažną pusiausvyros trūkumo problemą;

10. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl privalomos kasmetinės pirmaujančių prekybininkų, perdirbėjų, didmenininkų ir mažmenininkų atskaitomybės apie jų užimamą rinkos dalį (įskaitant duomenis apie platintojo prekės ženklą) nustatymo siekiant gauti informacijos apie pagrindinius maisto produktus ir kasmėnesinę jų pardavimų apimtį bei sudaryti visiems rinkos partneriams sąlygas numatyti paklausos, pasiūlos ir kainų pokyčių tendencijas maisto tiekimo grandinėje;

11. pažymi, kad kai kuriose šalyse maisto perdirbimo pramonei tenka didžiausios maržos maisto tiekimo grandinėje, tai patvirtino ir Komisija; taigi ragina ypač stebėti maisto perdirbimo pramonę ir atlikti su ja susijusius tyrimus siekiant užtikrinti kainų skaidrumą;

12. mano, kad būtina gerinti rinkos skaidrumą ir vartotojams teikiamos informacijos kokybę, kaip būtiną sąlygą siekiant atkreipti dėmesį į produktų kilmę ir užtikrinti tiek maisto produktų, tiek žemės ūkio produktų, tiek žemės ūkio maisto produktų įvairovę, kuri atspindėtų daugelio šalių ir regionų istoriją ir kultūrą ir skirtingą kiekvienos valstybės narės žemės ūkio pobūdį;

13. ragina Komisiją nustatyti įpareigojimą sandorių dokumentuose pateikti aiškių tiekėjo parduodamos vertės įrodymų, taip pat nurodyti grynąją kainą, kuri bus sumokėta už šį sandorį;

14. ragina Komisiją atlikti patobulintos privačių kokybės ir platintojų ženklų teisinės sistemos teikiamos naudos poveikio vertinimą siekiant, kad šių ženklų neatsirastų per daug ir kad vartotojams būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, taip pat, kad gamintojai turėtų daugiau galimybių patekti į rinką;

15. pabrėžia, jog būtina skatinti ir didinti Europos žemės ūkio maisto produktų gamybos pridėtinę vertę ir pradėti informacines kampanijas, skirtas informuoti vartotojus apie ūkininkų ir pramonės pastangas užtikrinant aplinkos apsaugą, maisto saugą ir gyvūnų gerovę;

Konkurencija

16. ragina nacionalines ir Europos konkurencijos tarnybas ir kitas su gamyba ir prekyba susijusias reguliavimo institucijas aktyviai kovoti su žemės ūkio produktų versle dirbančių prekybininkų, tiekimo įmonių, perdirbėjų ir maisto tiekimo grandinėje veiklą vykdančių mažmenininkų dominavimu rinkoje; ragina šias tarnybas imtis veiksmų prieš visų rinkos dalyvių piktnaudžiavimą pirkėjo įtaka, dėl kurio ūkininkai stumiami į nepatogią derybinę padėtį;

17. ragina Komisiją naujai susieti konkurencijos taisykles su BŽŪP siekiant ūkininkams ir jų tarpšakinėms organizacijoms suteikti priemones, kurios padėtų pagerinti jų derybinę poziciją;

18. ragina Komisiją ištirti, kokios yra vieno mažmenininko arba nedidelio skaičiaus mažmenininkų plataus masto įsiskverbimo į rinką pasekmės konkrečioje valstybėje narėje; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti korekcines priemones, siekiant naudos gamintojams ir vartotojams, jei nustatoma, kad mažmeninei veiklai arba rinkos daliai daromas antikonkurencinis poveikis;

19. ragina Komisiją iki 2010 m. pabaigos pateikti Parlamentui ataskaitą, į kurią būtų įtraukta duomenų apie piktnaudžiavimą pirkėjo įtaka ES, nekonkurencingą elgseną, nesąžiningą sutarčių sudarymo praktiką visoje maisto tiekimo grandinėje pradedant sąnaudų sektoriumi ir baigiant vartotoju ir pasiūlytos reaguoti tinkamos priemonės;

20. ragina valstybes nares prireikus išplėsti savo nacionalinių konkurencijos institucijų veiklos sritį sukuriant nesudėtingas įrodymų, susijusių su nesąžiningos sutartinės praktikos lemiamais konkurencijos iškraipymais, rinkimo priemones;

21. mano, kad Bendrijos lygmeniu būtina uždrausti parduoti už mažesnę negu supirkimo kainą;

22. ragina Komisiją inicijuoti išsamų sektoriaus tyrimą, kuriame būtų išanalizuoti visi maisto tiekimo grandinės etapai, ir nustatyti, kokiu mastu sektoriuje piktnaudžiaujama pirkėjo galia; atkreipia dėmesį į 2009 m. sėkmingai atliktą konkurencijos farmacijos sektoriuje tyrimą;

23. ragina Komisiją persvarstyti kriterijus, kuriais remiantis šiuo metu vertinama antikonkurencinė elgsena (Herfindahlio indeksas); šis indeksas naudingas vertinant monopolio riziką, tačiau remiantis juo neįmanoma teisingai įvertinti antikonkurencinės sąmokslo ar oligopolinio pobūdžio praktikos, su kuria, kaip spėjama, susiduriama bent dalyje stambaus masto mažmeninės prekybos sektoriaus;

24. ragina Komisiją užtikrinti, kad maisto tiekimo grandinėje būtų tikslingiau taikomos konkurencijos taisyklės, ir apsvarstyti galimybę pateikti Parlamentui teisėkūros pasiūlymų šiuo klausimu siekiant tiekimo sektoriuose, maisto perdirbimo pramonės ir mažmeninės prekybos sektoriuose veiksmingai riboti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje ir stiprinti ūkininkų derybinę galią, kad jie galėtų imtis koordinuotų veiksmų prieš dominuojančius rinkos dalyvius padedant veiksmingoms gamintojų ir sektorių organizacijoms bei MVĮ;

25. mano, kad reikia skubiai persvarstyti Reglamentą Nr. 1234/2007 dėl bendro rinkų organizavimo siekiant stiprinti minėtąsias organizacijas ir kad reikėtų papildyti šio reglamento taikymo sritį ir įtraukti į jį tvarios gamybos praktiką, kaip sąlygą, kuria remiantis būtų netaikomos SESV 101 straipsnio nuostatos;

26. mano, kad ES lygmeniu bus būtina tam tikru mastu koordinuoti ir derinti nacionalines kovos su nesąžininga komercine praktika priemones;

27. ragina Komisiją parengti įvairesnių teisės aktų, susijusių su geografiniu požiūriu itin savitais produktais, kuriems būdingos ypatingos specifinės vietinio ar regioninio pobūdžio savybės palyginti su standartiniais produktais;

28. ragina Komisiją parengti priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų išsaugotos įvairios maistinės, aplinkosauginės ir su sveikata susijusios savybės, ir pasirūpinti, kad ši įvairovė būtų suderinama su tinkamomis kainomis; iš esmės konkurencija turėtų būti vystoma remiantis ir įvairiomis kokybės savybėmis, kurias turi būti įmanoma tinkamai įvertinti;

Piktnaudžiavimas pirkėjo įtaka ir nesąžiningas sutarčių sudarymas

29. ragina Komisiją užtikrinti, kad remiantis ES konkurencijos įstatymu būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui pirkėjo įtaka maisto tiekimo grandinėje (nebūtų iškraipoma konkurencija), kuris dažnai reiškiasi vėluojant atsiskaityti su ūkininkais ar smulkiais perdirbėjais, keičiant pradines sutarties sąlygas, verčiant taikyti nuolaidas, perparduodant už nuostolingą kainą, reikalaujant tiekti prekes dideliais kiekiais ir nustatant nepagrįstus mokesčius už įtraukimą į prekybos sąrašą, taip pat ragina, prireikus, pateikti atitinkamų teisėkūros pasiūlymų;

30. ypač prašo persvarstant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose atsiskaitymo už maisto produktus visoje maisto tiekimo grandinėje laikotarpį sutrumpinti iki daugiausiai 30 dienų, o atsiskaitymo už greitai gendančius žemės ūkio produktus laikotarpį sutrumpinti dar labiau (reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti išimtis gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams);

31. ragina Komisiją pasiūlyti išplėsti Europos konkurencijos teisės taikymo sritį, kadangi šiuo metu jos taikymo sritis siaura, o daugiausia dėmesio skiriama vartotojų gerovei ir problemoms dėl žemų maisto prekių kainų;

32. ragina Komisiją įvertinti, ar dėl atskirų platinimo tinklų nustatytų papildomų reikalavimų, kurie taikomi šalia taisyklių, numatytų pagal teisės aktus, ir kurie susiję su daržovių ir vaisių auginimo praktika bei pesticidų likučiais, gali būti sutrikdyta laisva prekyba ir nesąžiningais būdais stiprinama platintojų padėtis maisto tiekimo grandinėje;

33. ragina parengti piktnaudžiavimo rinkoje atvejų, pvz., kai parduodama už savikainą mažesnėmis kainomis, o už pardavimą imamas komisinis mokestis, sąrašą, ir šią praktiką visiškai uždrausti ES; ragina viešai skelbti reikalavimų nesilaikančių bendrovių pavadinimus ir taikyti joms sankcijas;

34. ragina Komisiją ištirti, kokiu mastu piktnaudžiavimas platintojo prekės ženklu (savo prekės ženklu) ir stambių prekybos tinklų taikoma prekybos susivienijimų praktika prisideda prie nesąžiningos konkurencijos ir ūkininkų spaudimo bei sistemingo gamintojo kainų mažinimo; pabrėžia, kad piktnaudžiavimas platintojo prekės ženklu daro neigiamą poveikį gamintojų (ypač smulkiųjų) pajėgumui diegti naujoves; ragina Komisiją imtis veiksmų šiuo klausimu, kad su ūkininkais ir gamintojų grupėmis nustatant kainas būtų elgiamasi sąžiningai;

35. laikosi nuomonės, kad Komisijos rekomendacijose skatinti vertikalią maisto pramonės integraciją ne visada atspindima būtinybė keisti ūkininkų, platintojų ir maisto pramonės atstovų derybinės galios pusiausvyrą ir kad dėl šios priežasties šias strategijas reikėtų papildyti priemonėmis, atgrasančiomis nuo piktnaudžiavimo;

36. įspėja, kad pirkėjų nustatytas rangovinis ūkininkavimas, vertikali integracija ir prekių pirkimas tam tikram laikotarpiui, kurie tampa vis svarbesni, gali susilpninti konkurenciją ir pakenkti ūkininkų derybinėms pozicijoms; taigi ragina Komisiją ištirti šios rūšies sutartinių sąlygų poveikį ir, jei reikia, imtis tinkamų priemonių;

37. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sąžiningą sutarčių tarp visų maisto tiekimo grandinės dalyvių sudarymą, grindžiamą kartu su ūkininkų ir gamintojų organizacijomis, įskaitant sektoriaus ir tarpšakines organizacijas, suderėtomis sąlygomis, ir taip paskatinti tvarų ūkininkavimą ir užtikrinti aukščiausią produktų kokybę, sumažinti gamybos priemonių pirkimo kainas ir užtikrinti teisingas kainas bei sukurti lengvai prieinamą sistemą, skirtą apsisaugoti nuo pirkėjo padaromų sutarčių pažeidimų; mano, kad standartinės sutartys galėtų būti naudingomis priemonėmis, kurių taikymas turėtų būti privalomas kai kuriuose sektoriuose; remia valstybių narių keitimąsi pažangiąja patirtimi informavimo apie sutartinių santykių praktiką srityje bei pritaria, kad informacija būtų teikiama Komisijai;

38. teigiamai vertina ir skatina maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriaus ombudsmenų ir kitų arbitražo priemonių, skirtų užtikrinti sutarčių laikymąsi, steigimą; ragina Komisiją išnagrinėti patirtį šioje srityje siekiant įsteigti visos ES maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriaus ombudsmeno pareigybę, kuriai tektų užduotis užtikrinti elgsenos kodeksų ir pažangiosios patirties įgyvendinimą ir sutarčių laikymąsi skirtingų valstybių narių veiklos vykdytojams vykdant prekybos operacijas;

39. ragina Komisiją atskleisti nesąžiningą praktiką, susijusią su įtraukimo į sąrašą mokesčiais ir kitais patekimo į rinką mokesčiais ir ištirti šiuos mokesčius pagal konkurencijos įstatymus; ragina Komisiją pasiūlyti vienodas taisykles dėl įtraukimo į sąrašus mokesčių ir patekimo į rinką mokesčių naudojimo ir ypač imtis veiksmų prieš pernelyg didelius mokesčius, kurių reikalauja platintojai;

40. mano, kad Komisija turėtų skatinti surengti didelio masto informavimo kampaniją Europos lygiu siekiant informuoti ūkininkus apie jų teises, piktnaudžiavimus, kurių aukomis jie gali tapti, ir jiems prieinamas pranešimo apie piktnaudžiavimo atvejus priemones;

Spekuliacija

41. ragina Europos Sąjungą aktyviai siekti, kad būtų įsteigta nepriklausoma pasaulinė reguliavimo agentūra, kuri nustatytų pagrindinių prekių išankstinių sandorių ir pasirinkimo sandorių biržų veiklos taisykles ir įgyvendintų griežtas reguliavimo priemones, skirtas kovoti su visuotine spekuliacija pagrindinėmis maisto prekėmis;

42. prašo, kad vis didėjant rinkos orientavimui būtų taikomos priemonės, skirtos priešintis rinkos nepastovumui, nes kai kurie maisto tiekimo grandinės dalyviai pasinaudoja šiuo reiškiniu, kai kitiems šis reiškinys akivaizdžiai padaro žalos; taigi ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktus dėl priemonių, skirtų kainų nepastovumui pažaboti, siekiant sumažinti gamintojų pažeidžiamumą;

43. ragina Komisiją stiprinti Europos pagrindinių prekių biržos institucijų kompetenciją, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijai pagrindinėmis maisto prekėmis, taip pat siekti įgyvendinti tinkamas ES priemones, skirtas užkirsti kelią spekuliacijai pagrindinėmis ne žemės ūkio prekėmis daryti poveikį žemės ūkio prekių pirkimo sandoriams;

44. ragina Komisiją pagerinti žemės ūkio prekių išvestinių produktų rinkų priežiūrą ir bendrą skaidrumą ir taip pat padidinti prekybos ne biržoje skaidrumą atsižvelgiant į būsimą Finansinių priemonių rinkos direktyvos ir kitų svarbių teisės aktų persvarstymą;

Savireguliacija

45. siekdamas stiprinti ūkininkų derybinę padėtį ragina Tarybą toliau skatinti savireguliacijos iniciatyvas ir galimybes steigti savitarpio pagalbos fondus, kad galima būtų spręsti ekonominės rizikos problemas, ypač remiant ekonomines ir gamintojų organizacijas, sektorių organizacijas ir ūkininkų kooperatyvus;

46. ragina valstybes nares parengti geros komercinės praktikos maisto tiekimo grandinėje kodeksus, taip pat numatyti apskundimo priemones ir bausmes už nesąžiningą veiklą; Ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendro, visoje ES taikytino kodekso siekiant iš naujo suderinti santykius maisto tiekimo grandinėje; taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos lygmens sistemos, pagal kurią specializuotos institucijos valstybėse narėse stebėtų santykius tarp dominuojančių prekybos centrų ir jų tiekėjų;

47. mano, kad būtina skatinti geresnę skirtingų, grandinei priklausančių, tarpšakinių organizacijų integraciją ir savanoriškų standartinių sutarčių rengimą, sudarant galimybes valstybėms narėms, tam tikrais atvejais, ypač susijusiais su greitai gendančiomis prekėmis, reikalauti, kad šios sutartys būtų laikomos privalomomis;

Tvarios maisto sistemos, maisto kokybė

48. apgailestauja, kad Komisija savo komunikate labiau nepabrėžia žemės ūkio svarbos maisto tiekimo ir maisto pramonės ekonominės vertės grandinėje; atkreipia dėmesį į žemų supirkimo kainų ir struktūrinio gamybos pertekliaus koreliaciją ir į jų neigiamą poveikį tvarumui, maisto kokybei, gyvūnų gerovei, žemės ūkio naujovėms ir užimtumui mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

49. ragina Komisiją pasiūlyti priimti priemones, pagal kurias būtų remiamos ir skatinamos ūkininkų valdomos maisto tiekimo grandinės, trumpos maisto tiekimo grandinės ir ūkininkų turgūs, siekiant nustatyti tiesioginius ryšius su vartotojais ir sudaryti ūkininkams galimybes gauti teisingesnę galutinės pardavimo kainos dalį mažinant tarpininkų ir proceso pakopų skaičių;

50. ragina Komisiją savo veikloje ypatingą dėmesį skirti padėčiai besivystančiose šalyse ir nekelti pavojaus savarankiškam apsirūpinimui maistu šiose trečiosiose šalyse;

51. ragina Komisiją persvarstyti ES higienos standartus, susijusius su vietos ar nuotoline rinkodara ir produktų saugojimo trukme, decentralizuoti ir supaprastinti sertifikavimo ir kontrolės sistemas, taip pat skatinti tiesioginius gamintojo ir vartotojo ryšius bei trumpąsias maisto tiekimo grandines;

52. mano, kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis maisto tiekimo grandinėje gamintojų organizacijoms, ūkininkų kooperatyvams ir MVĮ turėtų būti teikiamos lengvatinės sąlygos; taigi ragina Komisiją šiuo klausimu pasiūlyti priemones;

53. patvirtina, kad svarbūs ir reikalingi griežti žemės ūkio produktų kokybės reglamentai; atsižvelgdamas į tai primena 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos, ir patvirtina, kad būtinai reikia, jog importuojami produktai atitiktų visus kokybės ir gamybos standartus, kad Europos produktai būtų saugomi nuo nesąžiningos konkurencijos;

54. primena, kad ūkininkų pajamų pastovumas lemia jų pajėgumus investuoti į aplinkai nekenkiančias technologijas, kovos su klimato kaita priemones, atsinaujinančius energijos šaltinius ir aplinkos apsaugos priemones siekiant tvaraus žemės ūkio; taip pat primena, kad iš ūkininkų reikalaujama laikytis aukštų aplinkos apsaugos standartų, o šie reikalavimai bus dar labiau sustiprinti vykdant bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m.;

55. mano, kad būtina ir toliau racionalizuoti maisto tiekimo grandinę, siekiant sumažinti pervežant maisto produktus padaromą poveikį aplinkai („maisto produktų mylios“) ir skatinti vietos maisto produktų pardavimą;

56. pabrėžia, kad investicijomis į ūkio produktų konservavimo ir pakavimo įrangą galima labai prisidėti prie to, kad būtų užtikrintos sąžiningos šių produktų kainos;

57. pabrėžia, kad būtina užtikrinti tvarią kaimo ekonomikos plėtrą skatinant perdirbti žemės ūkio produktus ūkiuose, taip pat skatinant ne žemės ūkio veiklą siekiant padidinti darbo vietų skaičių ir gauti papildomų pajamų;

58. ragina Komisiją remti vietos ir regionines maisto produktų rinkodaros iniciatyvas ir be reikalo neapsunkinti jų reguliavimu ir biurokratizmu, nes šios iniciatyvos labai prisideda prie žemės ūkio įmonių kuriamos pridėtinės vertės;

Apsirūpinimas, viešasis maitinimas, maisto atliekos

59. ragina Komisiją persvarstant ES standartus skirti reikiamą dėmesį ir vietose įsikūrusiems gamintojams, pvz., vykdantiems natūrinę gamybą;

60. ragina Komisiją įvertinti galimus maitinimo paslaugų viešojo pirkimo taisyklių pakeitimus ir skatinti tvarų ūkininkavimą ir gyvūnų gerovę bei plėtoti sezoninių ir vietos maisto produktų tiekimą;

61. mano, kad pagal viešuosius pirkimus, pvz., atsižvelgiant į specialių programų, susijusių su pieno produktais, vaisiais ir daržovėmis mokyklose, įgyvendinimą, turėtų būti užtikrinama prieiga smulkiems vietos gamintojams ir vietos gamintojų grupėms;

62. mano, kad reikėtų imtis priemonių ir skatinti žemės ūkio rinkas, kurias tiesiogiai valdo ūkininkai, skatinti gamintojų prekybos taškų steigimą, kad šie gamintojai galėtų siūlyti savo produktus vartotojams tiesiogiai, taip pat pradėti taikyti programas, pagal kurias skatinama parduoti produktus vietos rinkose;

63. ragina Komisiją pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai išanalizuoti didžiulį maisto eikvojimą maisto tiekimo grandinėje, kuris daugelyje valstybių narių sudaro iki 30 proc. pagaminto maisto, ir imtis veiksmų rengiant informacines kampanijas esminės maisto vertės klausimu;

64. patvirtina, kad būtina plėtosi maisto programas, skirtas tiems ES piliečiams, kuriems jų reikia, pvz., labiausiai nepasiturintiems, vyresnio amžiaus asmenims ir jaunimui;

65. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/food/files/high_level_group_2008/documents_hlg/final_recommendations_hlg_17_03_09_en.pdf.

(2)

              Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2009)0191.

(3)

             Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2008)0054.

(4)

              http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/agricult/113636.pdf.

(5)

               COM(2009)0591, įžanga.


AIŠKINAMOJI DALIS

Vienas iš pagrindinių bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų buvo ir yra užtikrinti teisingas pajamas ūkininkams. Tačiau panašu, kad tikslui užtikrinti teisingas pajamas ūkininkams Europos Komisijos darbotvarkėje skirta ne kažin kiek dėmesio, ypač jeigu lyginsime su tokiais tikslais, kaip Europos maisto pramonės produktyvumo skatinimas ir jos pasaulinis konkurencingumas.

Komisija yra informavusi Parlamentą ir Tarybą apie rimtas problemas, keliančias grėsmę tinkamam Europos maisto tiekimo grandinės veikimui. Jos tapo akivaizdžios pradėjus stipriai svyruoti pagrindinių žemės ūkio ir maisto sektoriaus prekių kainoms. Regis, šios problemos glaudžiai susijusios su padidėjusia koncentracija perdirbimo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir stambių prekybos centrų tinklų sektoriuose, taip pat su didėjančia jų įtaka rinkoje ir su įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimu dominuojančia pirkėjo įtaka maisto tiekimo grandinėje.

Be to, Komisija atkreipia dėmesį į daugybę nesąžiningos sutarčių sudarymo, ribojamos prieigos prie rinkos ir nepagrįstų mokesčių nustatymo gamintojams už maisto produktų įtraukimą į mažmeninės prekybos sąrašą praktikos atvejų. Komunikate taip pat keliamas klausimas, kodėl ūkininkai nukenčia mažinant beveik visų sektorių supirkimo kainas, nors vartotojai už perkamus galutinius produktus moka tą pačią arba didesnę kainą. Nežiūrint į tai, sunku gauti informacijos apie sektorių pelno maržas.

Komisija, atsižvelgdama į šias problemas, siūlo užtikrinti didesnį visos maisto tiekimo grandinės kainų skaidrumą, kad būtų skatinama konkurencija ir kovojama su kainų svyravimu, o rinkos partnerius lengviau pasiektų savitarpio informacija apie pasiūlą ir paklausą, kainas bei sutarčių sudarymą. Tiesa, šiuo metu valstybėse narėse ir ES lygmeniu esama labai nedaug duomenų apie kainodarą produktų perdirbimo, prekybos jais ir jų rinkodaros lygmenimis.

Į šį pranešimą įtraukta pasiūlymų, surinktų remiantis darbo dokumentu, kurį pranešėjas parengė siekdamas paraginti visas suinteresuotąsias šalis pareikšti nuomonę svarbiausiais klausimais, susijusiais su geresniu maisto tiekimo grandinės veikimu ir teisingomis ūkininkų pajamomis. Rezoliucijos projekte įsigilinta į daugelį iš šių pasiūlymų siekiant išsamiau svarstyti galimus sprendimus ir paraginti Komisiją bei Tarybą imtis neatidėliotinų veiksmų.

1. Skaidrumas

Komisija siūlo priemones, skirtas užtikrinti didesnį kainų skaidrumą maisto produktų sektoriuje. Labiausia čia turimos galvoje skaidresnės žemės ūkio produktų išvestinių finansinių priemonių rinkos, kad būtų galima kontroliuoti įsigalėjusią spekuliacija pagrindinėmis žemės ūkio prekėmis ir jų kainų svyravimą. Be to, Komisija siūlo Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonę ir lengvai prieinamas mažmeninių maisto produktų kainų palyginimo paslaugas.

Tačiau į šiuos pasiūlymus neįtraukta: priemonės, kurias taikant būtų užtikrintas didesnis pridėtinės vertės ir pelno maržų paskirstymo tarp įvairių maisto tiekimo grandinės sektorių ir jų viduje skaidrumas; informacija, atskleidžianti faktines ūkininkų gamybos sąnaudas palyginti su pirkėjų siūlomomis kainomis ir susijusiu poveikiu gamybos praktikai, maisto produktų kokybei ir sektoriaus restruktūrizacijai, taip pat su neigiamu poveikiu aplinkai ir panašiomis išorinėmis aplinkybėmis; informacija apie struktūrinio gamybos pertekliaus, kurį lemia tam tikra politika, poveikį pasiūlos kiekiui ir atitinkamam gamintojų kainų mažėjimui.

2. Konkurencija

Komisija siūlo priemones konkurencijai Europos maisto tiekimo grandinėje skatinti.

Daugeliu atveju jos susijusios su tolesne maisto pramonės integracija į vidaus rinką ir su vidaus rinkos principams prieštaraujančių teritorinių tiekimo kliūčių šalinimu. Komisija taip pat persvarsto pasirinktus aplinkos standartus ir kilmės vietos ženklinimo sistemas, dėl kurių gali būti trikdoma tarptautinė prekyba, ir siūlo stabdyti nacionalinių ir regioninių kilmės vietos ženklinimo sistemų kūrimą, o įgyvendinant kokybės politiką keisti jas naujomis geografinių nuorodų, rinkodaros standartų ir sertifikavimo programų gairėmis.

Tačiau pranešėjas apgailestauja, kad šiuose pasiūlymuose neatsižvelgta į didelę įvairių maisto tiekimo grandinėje dalyvaujančių mažų, vidutinio dydžio ir didelių įmonių įvairovę teritorinės struktūros, dydžio, specializacijos lygmens, įdarbinimo pajėgumų ir galimybių gauti valstybės paramą požiūriais; į labai nevienodą ūkininkų derybinę galią, jeigu lygintume ją su perdirbėjų, didmenininkų ir mažmenininkų derybine galia, dėl kurios pirkėjai ėmė piktnaudžiauti padėtimi ir kuri lėmė konkurencijos nuostatų neatitinkančią elgseną; į nedideles nacionalinių ir Europos konkurencijos tarnybų ambicijas ir pasyvų jų dalyvavimą sprendžiant minėtąsias problemas ir imantis būtinų priemonių; į beveik visose valstybėse narėse vykstantį stambių prekybos centrų tinklų kainų karą.

3. Žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės restruktūrizacija

Komisija siūlo žemės ūkio sektoriaus ir maisto tiekimo grandinių restruktūrizacijos priemones, taip pat priemones, skirtas žemės ūkio produktų gamintojų organizacijoms steigti. Pavyzdžiui, Komisija, neatsižvelgdama į didžiulę itin apdorotų maisto produktų, sudarančių didžiąją dalį namų ūkyje suvartojamų produktų, įvairovę, siūlo daugiau dėmesio skirti pieno sektoriui. Ji taip pat numato sukurti aukščiausiojo lygio grupę, kuri siektų gerinti žemės ūkio maisto produktų sektoriaus, ypač MVĮ, konkurencingumą, ir skatinti sektoriaus naujoves ir eksportą.

Tačiau šiuose pasiūlymuose neatsižvelgta į didelę žemės ūkio objektų įvairovę ir ūkių dydį bei jų atitinkamus saitus su vietos, regiono, nacionalinėmis ir tarptautinėmis rinkomis; į didelę perdirbimo pramonės įmonių įvairovę ir nevienodo lygmens konkurencingumą rinkose ir maisto tiekimo grandinėse, su kuriomis jos susijusios; į nepriklausomų vietos mažmenininkų, rinkų, vietos maisto tiekimo grandinių ir nuo pokyčių rinkoje nepriklausomų pusiau natūriniu ūkiu grindžiamų maisto produktų tiekimo sistemų įvairovę; į didelę priklausomybę nuo išorės ir dažnai importinių sąnaudų ir į pažeidžiamą intensyvios žemės ūkio pramonės gamintojų padėtį maisto tiekimo grandinėje, kadangi jie laikomi konkurencingiausiais pasaulinėje rinkoje; į spartų mažų ir vidutinio dydžio įmonių, mažmenininkų ir jų parduotuvių nykimą, ypač ne itin išsivysčiusiose kaimo vietovėse; į Europos konkurencijos taisyklių ir Komisijos paskelbto ketinimo didinti gamintojų organizacijų derybinę galią, kad jie galėtų parduoti savo produkciją už teisingą kainą, nesuderinamumą.

4. Piktnaudžiavimas pirkėjo įtaka ir nesąžiningas sutarčių sudarymas

Komisija mano, jog būtina imtis veiksmų, kad visoje maisto produktų tiekimo grandinėje būtų užkirstas kelias verslo veikėjų nesąžiningai sudaromų sutarčių praktikai. Kaip pavyzdžius ji pateikia vėluojančius ir atidėliojamus mokėjimus, vienašališką sutarčių keitimą, išankstinius užstatus prekybos centrams, kaip sąlygą pradėti derybas, ir daug kitų atvejų.

Tačiau pasiūlymuose imtis kovos su šia praktika priemonių apsiribojama pažangiosios patirties mainais, informavimo skatinimo kampanijomis ir savanoriškų standartinių sutarčių rengimu. Be to, į pasiūlymus neįtraukta: kovos su metodais, kuriuos taikant nustatoma žemos supirkimo kainos reikalaujant tiekti didelius kiekius ir vadinamoji neigiama marža (išskirtinė kaina vienam pirkėjui), priemonės; maksimalaus mokesčio už produkto įtraukimą į prekybos sąrašą nustatymo ir kovos su grasinimais išbraukti produktą iš prekybos sąrašo priemonės; kovos su pasiūlos ribojimu, nepagrįstai dideliais mokesčiais už pakuotę, rinkodaros mokesčiais, nuolaidų įsigijus prekes taikymu ir mokėjimais atgaline data priemonės; kovos su nepagrįstai vėluojančių mokėjimų praktika, kuri būdinga beveik visiems mažmeninės prekybos tinklams, ir su papildomais mokesčiais už prekių realizavimą siekiant padengti nepavykusių rinkodaros akcijų išlaidas priemonės; gamintojų ir vartotojų žinių apie kainodarą visoje maisto tiekimo grandinėje gilinimo ir Europos pardavimo grupių ir pirkėjų koncentracijos kontrolės priemonės.

5. Nuostolingas perpardavimas

Komisija nėra konkrečiai priskyrusi Europoje plačiai paplitusio nuostolingo perpardavimo prie konkurencijos nuostatų neatitinkančios veiklos. Tačiau ji atkreipia dėmesį į daugybę kartelių ir didelį skaičių perpardavimo kainų išlaikymo atvejų, taip pat į jungtinius komercializacijos ir jungtinius pirkimo susitarimus (pirkimo susivienijimus), į jungimo ir siejimo procedūras ir į vis dažniau naudojamus platintojų prekės ženklus.

Vis dėlto į komunikatą neįtraukta duomenų apie nuostolingą perpardavimą, siejamą su tokiais atvejais, kaip vadinamasis makaronų kartelinis susitarimas Italijoje, ar panašiais atvejais Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje bei naujosiose valstybėse narėse, arba jų analizės; nesama pasiūlymų, kuriais remiantis būtų atsižvelgta į įvairių valstybių narių patirtį taikant nacionalinius teisės aktus siekiant kovoti su nuostolingo perpardavimo praktika, o vadovaujantis šiuo metu galiojančiais ES konkurencijos teisės aktais jai būtų veiksmingiau užkirstas kelias ir ji būtų apskritai nutraukta.

Be to, Europos ūkių kainų ir pelno stebėsenos centras galėtų parengti bazinės kainos apibrėžtį, kuri aprėptų gamybos sąnaudas ir pagal kurią ūkininkams būtų užtikrintos teisingos pajamos. Ši kaina būtų atskaitos taškas derantis gamintojų organizacijoms ir maisto tiekimo grandinės vartojimo sektoriaus atstovams siekiant užtikrinti, kad ūkininkai neparduotų prekių nuostolingai.

6. Maisto kokybės gerinimas ir tvarios maisto produktų tiekimo sistemos

Komunikate taip pat neatsižvelgta į kainai aktualias ūkio dydžio ir supirkėjų kainų sąsajas; į tai, kad atsižvelgiant į tokius uždavinius, kaip klimato kaina ir biologinės įvairovės nykimas, kurie įvardyti atliekant BŽŪP būklės patikrinimą ir įtraukti į 2020 m. ES ekonomikos strategiją, ūkiai nevienodu mastu priklauso nuo žemės ūkio išorės (energijos, pašarų ir kt.) sąnaudų tvarumo; į ES higienos standartų svarbą vietos ar nuotolinei rinkodarai ir produktų laikymo laikui; į įvairius maisto kokybės kriterijus neskaitant maisto saugumo.

Tobulinant veikiančias maisto tiekimo grandines turėtų būti diferencijuotos ir persvarstytos higienos taisyklės; decentralizuotos ir supaprastintos sertifikavimo ir kontrolės sistemos; skatinami tiesioginiai gamintojų ir vartotojų ryšiai, taip pat trumpos maisto tiekimo grandinės, kurių tvarumo nauda patvirtinta atliktų EB mokslinių tyrimų projektų dokumentais; gamintojai ir vartotojai skatinami dalyvauti nustatant kokybės ir sąžiningos prekybos kriterijus.

7. Apsirūpinimas, visuomeniniai maisto tiekimo tinklai, viešasis maitinimas ir maisto atliekos

Komunikate neatsižvelgiama į šiuos atvejus:

– į maisto tiekimo grandines, kurios neintegruotos ar tik iš dalies integruotos į rinkos ekonomiką, pvz., į gamybą natūriniuose arba pusiau natūriniuose ūkiuose, kuri daugelyje valstybių narių iki šiol sudaro svarbią maisto, ypač vaisių ir daržovių, tiekimo grandinės dalį;

– į viešąjį ir privatųjį maitinimą (įskaitant valgyklas ir restoranus), kuriam būdinga specifinės reikmės, kainų struktūra ir konkurencijos taisyklės;

– į aplinkos tvarumo kriterijus perkant maisto produktus (maitinimo paslaugos), kaip maisto produktų kokybės gerinimo ir vietos ekonomikos vystymo priemonę, kartu trumpinant maisto gabenimo atstumą ir priklausomybę nuo agrochemijos;

– į visoje maisto tiekimo grandinėje prarandamą labai didelį maisto produktų kiekį, kuris daugelyje valstybių narių sudaro iki 30 proc. pagamintų ir į rinką pateiktų maisto produktų;

– į Europos pagalbos maistu programos, skirtos maisto tiekimo grandinės klausimams spręsti, kurios dėka Europoje maistu aprūpinami 43 mln. skurstančių asmenų ir kuri turi būti persvarstyta siekiant optimaliau susieti vietos maisto produktų gamintojus ir vartotojus, svarbą.

8. Spekuliacija

Pranešėjas ragina imtis adekvačių kovos su spekuliacija pagrindinėmis maisto prekėmis priemonių.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ  (4.6.2010)

pateiktas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl sąžiningų ūkininkų pajamų. Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė

(2009/2237(INI))

Nuomonės referentė: Esther Herranz García

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591), kadangi jame pripažįstama, kad veiklos vykdytojų derybinė galia labai skiriasi, tačiau mano, jog nepakanka šiame komunikate siūlomų priemonių, skirtų kovoti su šia problema;

2.  apgailestauja, kad nebuvo nustatytas ryšys tarp aukštų vartotojų kainų ir sumų, kurias gauna Europos ūkininkai, ir pabrėžia, kad pridėtinę vertę reikia sąžiningiau padalinti skirtingoms šios grandinės grandims, pradedant pirminių sąnaudų rinkomis, grandinėje einančiomis prieš ūkininkus, ir baigiant grandinės pabaigoje esančiais galutiniais vartotojais;

3.  ragina vykdyti platesnes diskusijas, labiau atsižvelgiant į ryšį tarp kainų ir kokybės, ir mano, kad vartotojams reikėtų teikti informaciją, pvz. gamintojų interneto svetainėse ar parduotuvėje esančiuose terminaluose, įskaitant informaciją apie auginimo ir kultivacijos metodus;

4.  prašo parengti Europos strategiją, skirtą skirtingų grandžių, ypač žemės ūkio sektoriaus, derybinei galiai didinti; mano, kad reikia, inter alia, pakeisti Europos konkurencijos teisės aktus ir suderinti nacionalinių konkurencijos institucijų naudojamus kriterijus, atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus ypatumus;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad jėgų pusiausvyros sutrikimas yra stiprus atgrasomasis veiksnys žemės ūkio veiklai Europos Sąjungoje tęsti; pabrėžia, jog reikia stiprinti Bendrijos priemones, kuriomis siekiama sukoncentruoti tiekimą įvairiuose gamybos sektoriuose labiau skatinant gamintojų grupes ir stiprinant jų derybines galias palyginti su likusiomis maisto produktų tiekimo grandinės dalimis;

6.  ragina Komisiją ištirti vieno mažmeninės prekybos vieneto plataus masto įėjimo į rinką pasekmes visoms valstybėms narėms; ragina Komisiją apsvarstyti tinkamo maksimalaus įėjimo į rinką apribojimo galimybę;

7.  ragina remti nacionalinių sistemų, skirtų kainodarai ir kainų plėtotei mažmeniniame prekybos sektoriuje bei stambiuose prekybos centruose stebėti, sukūrimą ir veiklą;

8.  prašo parengti piktnaudžiavimo rinkoje praktikos sąrašą, pavyzdžiui, kai parduodama kainomis, mažesnėmis už savikainą, arba parduodant imami komisiniai, ir šią praktiką aiškiai uždrausti Europos Sąjungoje; prašo viešai paskelbti įmonių, kurios nevykdo savo įsipareigojimų, sąrašą ir pradėti joms taikyti sankcijas;

9.  smerkia manipuliacijas kainomis ir stambių platinimo sektorių kartelinius susitarimus bei ragina imtis skubių priemonių siekiant užkirsti kelią tokiems reiškiniams bei užtikrinti skaidrumą maisto produktų kainodaros srityje galutinio vartotojo atžvilgiu;

10. ypač pabrėžia, kad reikia sustiprinti Europos teisę, susijusią su pavėluotais mokėjimais tiekėjams pagal sutartis, sudarytas su viešaisiais ir su privačiaisiais užsakovais; taip pat prašo Europos lygmeniu taikyti priemones siekiant užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, susijusiai su platinimo įmonių savo prekių ženklų rinkodara;

11. pabrėžia, jog būtina skatinti ir didinti Europos žemės ūkio maisto produktų gamybos pridėtinę vertę ir pradėti informacines kampanijas, skirtas informuoti vartotojus apie ūkininkų ir pramonės pastangas siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą, maisto saugą ir gyvūnų gerbūvį;

12. pastebi kai kuriose valstybėse narėse atsiradusius savanoriškus praktikos kodeksus ir atkreipia dėmesį į maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriaus ombudsmeno pareigybės įsteigimą; primygtinai ragina Komisiją ištirti valstybių narių patirtį šiuo klausimu, siekiant priimti visos Europos praktikos kodeksą ir įsteigti maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriaus ombudsmeno pareigybę;

13. mano, kad būtina skatinti geresnę skirtingų, grandinei priklausančių, profesinių organizacijų integraciją, gerosios praktikos kodekso ir savanoriškų standartinių sutarčių rengimą, sudarant galimybes valstybėms narėms, tam tikrais atvejais, ypač susijusiais su greitai gendančiomis prekėmis, reikalauti, kad šios sutartys būtų laikomos privalomomis;

14. ragina valstybes nares įvesti arbitražo mechanizmus, kuriais būtų užtikrinamas sutartyje numatytų reikalavimų laikymasis;

15. primena, kad ūkininkų pajamų pastovumas lemia jų pajėgumus investuoti į aplinkai nekenkiančias technologijas, kovos su klimato kaita priemones, atsinaujinančius energijos šaltinius ir aplinkos apsaugos priemones siekiant tvaraus žemės ūkio; taip pat primena, kad iš ūkininkų reikalaujama laikytis aukštų aplinkos apsaugos standartų, o šie reikalavimai bus dar labiau sustiprinti vykdant bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m.;

16. ragina Komisiją patobulinti Europos kainų stebėjimo priemonę ir sukurti vartotojui patogią, skaidrią ir daugiakalbę sąsają, kuri leistų vartotojams ir suinteresuotosioms šalims palyginti pagrindinių maisto produktų kainas kiekviename maisto produktų tiekimo grandinės etape tam tikroje valstybėje narėje ir tarp skirtingų valstybių narių;

17.      mano, kad būtina ir toliau racionalizuoti maisto tiekimo grandinę, siekiant sumažinti pervežant maisto produktus daromą poveikį aplinkai („maisto produktų mylios“) ir skatinti vietos maisto produktų pardavimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

54

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

János Áder, Elena Oana Antonescu, Kriton Arsenis, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Martin Callanan, Nessa Childers, Chris Davies, Bairbre de Brún, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Jill Evans, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Julie Girling, Françoise Grossetête, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Jo Leinen, Corinne Lepage, Peter Liese, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vladko Todorov Panayotov, Gilles Pargneaux, Antonyia Parvanova, Andres Perello Rodriguez, Sirpa Pietikäinen, Mario Pirillo, Pavel Poc, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Oreste Rossi, Daciana Octavia Sârbu, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Catherine Soullie, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Glenis Willmott, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Christofer Fjellner, Gaston Franco, Esther Herranz García, Rovana Plumb, Bart Staes, Kathleen Van Brempt, Anna Záborská


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ  (7.6.2010)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl sąžiningų ūkininkų pajamų ir veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės

(2009/2237(INI))

Nuomonės referentas: Ashley Fox

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad, be kita ko, dėl skirtingo pirminių produktų rinkos dalyvių, pirminių maisto produktų gamintojų, perdirbėjų ir mažmeninės prekybos įmonių dydžio, jų įtakos rinkoje ir padėties maisto produktų tiekimo grandinėje, labai netolygus jų galios pasiskirstymas visoje maisto produktų tiekimo grandinėje; pabrėžia, kad darnūs prekybos ryšiai pagerintų maisto produktų tiekimo grandinės veiklą ir būtų naudingi visiems ekonomikos subjektams, įskaitant vartotojus ir gamintojus;

2.  ragina visas valstybes nares, padedant atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms, prireikus išnagrinėti pajamas ir konkurencingumą maisto tiekimo grandinėje, taip pat rinkas ir kiekvienai grandinės daliai būdingus suvaržymus bei parengti pasiūlymus, kuriais būtų siekiama paskatinti gamintojų interesams atstovaujančių organizacijų konsolidavimą, siekiant pagerinti jų organizacines struktūras ir veiksmingumą prekybos derybose, suteikti paramą ūkininkų mokymui strateginio planavimo srityje ir paskatinti juos investuoti į tiekimo grandinės pirmąsias grandis, kad jie galėtų gauti naudos iš papildomos jų produktų vertės;

3.  ragina Komisiją į savo maisto produktų tiekimo grandinės problemų analizę įtraukti naujų subjektų, kurių specializacija – šiuolaikiškos maitinimo paslaugos, ypač viešojo maitinimo sektoriaus, poveikį; ragina Komisiją nustatyti šių naujų veikėjų rinkos dalis visoje Europos Sąjungoje ir ištirti šių ir tradicinių grandinės veikėjų elgesio rinkoje skirtumus; ragina Komisiją paskelbti pranešimą, ir, jei reikia, pasiūlyti priemonių, pagal kurias būtų skatinama, kad šis sektorius labiau laikytųsi Europos konkurencijos taisyklių ir geros komercinės bei sutartinės praktikos;

4.  mano, kad prekių ir maisto produktų vartotojų kainų raida, neatitinkanti prekių kainų svyravimo, yra ženklas, kad maisto produktų tiekimo grandinėje nėra pusiausvyros, ir daro neigiamą poveikį, pvz., neleidžia vartotojams gauti produktų pigiau; pabrėžia, kad didesnis visos grandinės skaidrumas – pagrindinis elementas siekiant pagerinti konkurenciją ir atsparumą kainų svyravimams; pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas gamintojams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ) patekti į rinką;

5.   ragina Komisiją stiprinti Sąjungos priemones, kad būtų sumažintas kainų svyravimas žemės ūkio maisto produktų rinkoje;

6.   atkreipia dėmesį į tai, kad didelės maisto produktų vartotojų kainos daro spaudimą namų ūkių pajamoms, ir dėlto ypač kenčia labiausiai pažeidžiami namų ūkiai, kurie priversti maistui skirti daug didesnę pajamų dalį; pripažįsta labai svarbų skirtingų tiekimo grandinės subjektų konkurencijos vaidmenį suteikiant pasirinkimą ir mažesnes kainas visiems vartotojams, ypač labiausiai pažeidžiamiems, ir pabrėžia, kad maisto produktų tiekimo grandinės reformos neturi nei pakenkti konkurencijai, nei daryti žalos vartotojams;

7.   pabrėžia, kad svarbu persvarstyti Europos BŽŪP pagalbos maistu skurdžiausiesiems programą, kad visoje maisto produktų tiekimo grandinėje būtų remiami neturtingiausi Sąjungos piliečiai;

8.  pažymi, kad pagal antrąją vartotojų rinkų rezultatų suvestinę vartotojus tenkina maisto produktų mažmeninės prekybos įmonių paslaugos, tačiau jų netenkina galimybės palyginti maisto produktų kainas; taip pat džiaugdamasis pažymi, kad pirmą kartą parengta Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonė, kurią paskelbė Komisija, ir kad panašių iniciatyvų ėmėsi valstybės narės, siekdamos sudaryti galimybes tiekimo grandinėje gauti sąžiningas pajamas, analizuoti sąnaudas, procesus, papildomą vertę, kiekius, kainas ir maržas visose maisto tiekimo grandinės dalyse, atsižvelgiant į konkurencijos teisę ir komercinį konfidencialumą siekiant vartotojams užtikrinti kainų skaidrumą;

9.  ragina valstybes nares, siekiant nustatyti teisingas kainas, stiprinti gamintojų ir gamintojų organizacijų valdymo gebėjimus ir derybinę galią kitų ūkinės veiklos vykdytojų, veikiančių maisto grandinėje, atžvilgiu ir skatinti kurtis organizacijas, kurios stiprintų tų pačių sektorių įvairių suinteresuotųjų šalių ryšius, laikantis sąlygos, kad jie neturi trukdyti tinkamai bendrosios rinkos veiklai;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti saugesnį sutartinių santykių visoje maisto tiekimo grandinėje pagrindą, kad visi veikėjai galėtų visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos pranašumais išsaugodami savo sutartinę laisvę, t. y. ragina, kur tik įmanoma Europos lygmeniu, siūlyti savanoriškus geros sutartinės praktikos kodeksus ir apibrėžti nesąžiningą sutartinę praktiką bei ją uždrausti; be to, pažymi, kad, atliekant šiuo metu vykdomą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose persvarstymą, svarbu visoje maisto produktų tiekimo grandinėje sutrumpinti mokėjimo terminus; ragina Komisiją parengti neprivalomas rašytines standartines sutartis žemės ūkio maisto sektoriui;

11. džiaugiasi Komisijos sprendimu išplėsti Žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės kompetenciją ir padidinti jos narių skaičių; ragina Komisiją pakviesti dalyvauti visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant vartotojų grupes, ir prašo skirtingus forumo dalyvius skatinti visoje Europos Sąjungoje dalytis informacija ir pažangiąja patirtimi, taip pat prašo Komisijos ir valstybių narių rengti Europos savanoriškus visų maisto produktų tiekimo grandinės subjektų geros prekybos praktikos kodeksus;

12. ragina visose valstybėse narėse įsteigti ombudsmeno institucijas, kurios spręstų visų subjektų ginčus, nagrinėtų skundus ir rengtų rekomendacijas, kaip geriau laikytis teisės aktų ir savanoriškų kodeksų; ragina šiuos nacionalinius ombudsmenus keistis gerąja patirtimi ir koordinuoti savo veiksmus;

13. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti ir įvertinti vidaus rinkos veiklai kenkiančią nesąžiningą komercinę ir su sutartimis susijusią praktiką bei piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir su šiais reiškiniais kovoti bei spręsti su jais susijusias problemas; pabrėžia, kad geresnis sutartinių teisių žinojimas padės užkirsti kelią tokiai praktikai; prašo parengti informavimo kampaniją, kuri būtų skirta visiems maisto produktų tiekimo grandinės subjektams, ypač ūkininkams, informuoti apie jų teises ir dažniausiai pasitaikančią nesąžiningą prekybos praktiką;

14. mano, kad vartotojams labai svarbu galėti naudotis aiškia ženklinimo informacija, kuri sudarytų sąlygas sužinoti neperdirbtų maisto produktų kilmę bei atpažinti vietos ir tradicinius produktus, ir pabrėžia, kad tokios ženklinimo sistemos neturėtų riboti laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje;

15. pripažįsta mažmeninės prekybos įmonių nuosavų prekės ženklų svarbą didinant konkurenciją ir gerinant vartotojų pasirinkimą bei užtikrinant jiems mažesnes kainas;

16. ragina Komisiją atlikti patobulintos privačių kokybės ir platintojų ženklų teisinės sistemos teikiamos naudos poveikio vertinimą siekiant, kad jų neatsirastų per daug ir kad vartotojams būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, taip pat, kad gamintojai turėtų daugiau galimybių patekti į rinką;

17. ragina valstybes nares prireikus išplėsti savo nacionalinių konkurencijos institucijų veiklos sritį sukuriant nesudėtingas įrodymų, susijusių su nesąžiningos sutartinės praktikos lemiamais konkurencijos iškraipymais, rinkimo priemones;

18. ragina nacionalines ir Europos konkurencijos tarnybas prireikus ištirti ir, prireikus, imtis veiksmų prieš visų maisto tiekimo grandinės dalyvių antikonkurencinius veiksmus;

19. ragina Komisiją maisto produktų tiekimo grandinės viešiesiems pirkėjams išaiškinti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo(1) nustatytų aplinkos ir socialinių kriterijų taikymą ir papildyti juos kriterijais, kuriais remiamos inovacijos, ypač siekiant skatinti: a) vietos gamintojų ir vietos produktų atžvilgiu sąžiningą prekybą, b) tvarų Europos žemės ūkį, c) paraiškų atranką, kuri būtų grindžiama geriausiu kokybės ir kainos santykiu, o ne mažiausia kaina ir d) novatoriškas investicijas į Europos ūkius; ragina Komisiją įtraukti šiuos pasiūlymus į aiškinamąjį komunikatą, kurį, kaip pranešta, ketinama paskelbti teisinio pagrindo, siekiant suteikti valdžios institucijoms galimybių geriau atsižvelgti į inovacijų skatinimo, tvarios plėtros ir kovos su socialine atskirtimi uždavinius, klausimais;

20. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią diskriminacijai, kurią tarptautinėse rinkose patiria Europos žemės ūkio maisto sektoriaus MVĮ; ypač ragina Komisiją pasiūlyti priemonę, panašią į priemones, kokias jau dabar taiko kai kurios PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų šalys, kurią taikant Europos Sąjungos perkančiosioms institucijoms būtų suteikiama galimybė per viešuosius pirkimus palengvinti MVĮ prieigą prie Europos maisto produktų tiekimo grandinės;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pablo Arias Echeverría, Lara Comi, António Fernando Correia De Campos, Jürgen Creutzmann, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Eija-Riitta Korhola, Kurt Lechner, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Mitro Repo, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Kyriacos Triantaphyllides, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ashley Fox, Anna Hedh, Constance Le Grip, George Lyon, Emma McClarkin, Morten Messerschmidt, María Muñiz De Urquiza, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Wim van de Camp

(1)

OL L 134, 2004 4 30, p. 114.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Liam Aylward, Christophe Béchu, José Bové, Luis Manuel Capoulas Santos, Michel Dantin, Albert Deß, Diane Dodds, Hynek Fajmon, Iratxe García Pérez, Béla Glattfelder, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Giovanni La Via, Stéphane Le Foll, Miguel Angel Martínez Martínez, Gabriel Mato Adrover, James Nicholson, Rareş-Lucian Niculescu, Wojciech Michał Olejniczak, Georgios Papastamkos, Marit Paulsen, Britta Reimers, Ulrike Rodust, Alfreds Rubiks, Giancarlo Scottà, Czesław Adam Siekierski, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Luís Paulo Alves, Spyros Danellis, Bas Eickhout, Jill Evans, Marian Harkin, Sandra Kalniete, Astrid Lulling, Maria do Céu Patrão Neves, Christel Schaldemose, Robert Sturdy, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Tadeusz Cymański

Teisinė informacija - Privatumo politika