Procedūra : 2010/2010(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0234/2010

Pateikti tekstai :

A7-0234/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 07/09/2010 - 6.9
CRE 07/09/2010 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0299

PRANEŠIMAS     
PDF 290kWORD 343k
20.7.2010
PE 439.396v04-00 A7-0234/2010

dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje

(2010/2010(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėja: Elisabeth Schroedter

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje

(2010/2010(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnaus vystymosi aspekto integravimas į ES politiką: 2009 m. Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategijos peržiūra“ (COM(2009)0400),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalies (COM(2010)0193),

–    atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 106/2008 dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos (nauja redakcija)(1),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES(2) dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija),

–    atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB(3),

–    atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009)0147) ir į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją šiuo klausimu(4),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ekologiškas transportas“ (COM(2008)0433),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Išorės sąnaudų internalizavimo įgyvendinimo strategija“ (COM(2009) 0435),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos energetikos politika“ (COM(2007)0001),

–    atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, visų pirma į 21–24 punktus,

–    atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą dėl 2009 m. ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūros(5),

–    atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

–    atsižvelgdamas į 2007 m. TIPK dokumentą „Klimato kaita 2007 m. Apibendrinamoji ataskaita, I, II ir III darbo grupės indėlis į ketvirtąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą“,

–    atsižvelgdamas į 2006 m. N. Sterno ataskaitą „Klimato kaitos ekonomika“,

–    atsižvelgdamas į 2008 m. Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos, Tarptautinės darbo organizacijos, Tarptautinės darbdavių organizacijos ir Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos ekologiškų darbo vietų kūrimo iniciatyvą „Ekologiškos darbo vietos. Tinkamo darbo kūrimas tvariame, mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų pasaulyje“,

–    atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 11–13 d. Japonijoje, Niigatos prefektūroje vykusioje G8 valstybių užimtumo ir darbo ministrų konferencijoje pateiktą Tarptautinės darbo organizacijos aiškinamąjį pranešimą „Pasauliniai tvaraus vystymosi uždaviniai. Ekologiškų darbo vietų kūrimo strategijos“,

–    atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. vykusiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ministrų lygio tarybos susitikime patvirtintą „Ekologiško ekonomikos augimo deklaraciją“ ir į nuolatinę EBPO ekologiško ekonomikos augimo strategiją,

–    atsižvelgdamas į 2009 m. tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ ir Europos atsinaujinančiosios energijos tarybos (angl. EREC) pranešimą „Pastangos klimatui apsaugoti. Atsinaujinančioji energija ir ekologiškų darbo vietų revoliucija“,

–    atsižvelgdamas į 2007 m. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (angl. ETUC) ir Socialinės plėtros agentūros (angl. SDA) pranešimą „Klimato kaita ir užimtumas. Klimato kaitos ir CO2 išmetimą mažinančių priemonių poveikis užimtumui 25 ES valstybėse iki 2030 m.“,

–   atsižvelgdamas į Rūro ekonominį dokumentą Nr. 156 „Ekonomikos poveikis remiant atsinaujinančios energijos technologijas. Vokietijos patirtis“,

–   atsižvelgdamas į Politikos studijų centro (angl. CEPOS) leidinį „Vėjo energija. Danijos atvejis“,

–   atsižvelgdamas į Karaliaus Chuano Karloso universiteto leidinį „Poveikio valstybės pagalbos, skirtos atsinaujinantiems energijos šaltiniams, panaudojimui tyrimas“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. gruodžio 14 d. komunikatą dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų (COM(2007)799),

–    atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2009 m. užimtumas Europoje“, visų pirma į 3 skyrių Klimato kaitos poveikis darbo rinkų rodikliams,

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM(2008)0800) ir į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją(6) šiuo klausimu,

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ (COM(2009)0114),

–        atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 18 d. bendrą Europos socialinių partnerių analizę „Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Europos darbo rinkos“,

–    atsižvelgdamas į Europos socialinių partnerių 2002 m. „Visą gyvenimą trunkančio mokymosi siekiant ugdyti įgūdžius ir kelti kvalifikaciją veiksmų programą“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms. Darbo rinkos ir gebėjimų poreikių numatymas ir derinimas“ (COM(2008)0868) ir į ekspertų grupės 2010 m. vasario mėn. ataskaitą dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms, dabarties veiksmų,

–    atsižvelgdamas į 2009 m. Europos profesinio mokymo plėtros centro (angl. CEDEFOP) mokslinį tyrimą „Būsimų gebėjimų poreikiai ekologiškoje ekonomikoje“,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0234/2010),

A.  kadangi 2009 m. Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad tvarus vystymasis yra vienas iš pagrindinių Lisabonos sutarties tikslų; kadangi pagrindiniai ES tvarumo strategijos principai yra ekonomikos, socialinių ir aplinkos klausimų integravimas, socialinio dialogo intensyvinimas, socialinės įmonių atsakomybės stiprinimas, atsargumo principas ir principas „moka teršėjas“,

B.  kadangi 2020 m. ES strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas socialinės, išteklius ir aplinką tausojančios bei konkurencingos ekonomikos rėmimui,

C. kadangi, remiantis Kopenhagos susitarimu, išsivysčiusios šalys savo išmetamo anglies dioksido kiekį iki 2050 m., palyginti su 1990 m., turi sumažinti 80–90 %,

D. kadangi klimato kaitos poveikis Europos regionams skiriasi; kadangi iš Komisijos tyrimo(7) matyti, jog šis neigiamas poveikis itin jaučiamas pietiniuose ir rytiniuose Europos regionuose, kuriuose gyvena daugiau kaip trečdalis Europos Sąjungos gyventojų; kadangi didžiausią poveikį patiria pažeidžiamiausios gyventojų grupės ir kadangi dėl to gali padidėti regionų ir socialiniai skirtumai;

E.  kadangi perėjimas prie tvaresnės ekonomikos skirtingiems sektoriams daro nevienodą teigiamą poveikį, t. y. kadangi vienos darbo vietos keičiamos kitomis, kuriamos naujos ar iš dalies naikinamos senos; kadangi visas darbo vietas reikia pritaikyti prie tvaraus, išteklius taupančio gamybos ir darbo metodo, todėl didžiausias pritaikymo poreikis susijęs su esamais darbo santykiais ir norima turėti lanksčius darbo santykius,

F.  kadangi, remiantis Žaliosios knygos dėl demografinių pokyčių (COM(2005)94) duomenimis, 2005–2030 m. ES stigs 20,8 mln. (6,8 proc.) dirbančių žmonių ir kadangi šiuo metu vyresnių negu 60 metų asmenų skaičius didėja dvigubai greičiau negu iki 2007 m., t. y. kasmet jų padaugėja beveik 2 mln., nors anksčiau šis skaičius kasmet siekė 1 mln.,

G.  kadangi dėl šio perėjimo prie tvarios ekonomikos galėtų stabilizuotis užimtumas ir būtų sukuriama labai daug naujų darbo vietų, ir šių darbo vietų atsiradimas turėtų labai didelį poveikį; kadangi pradėjus taikyti patikimas bendrąsias sąlygas, užimtumo galimybės ir jo užtikrinimas nuolat didėja, o augant eksportui jis stabilizuojamas,

H.  kadangi jei Europos mokslininkai ir įmonės nepajėgs paversti savo mokslinių tyrimų rezultatų komerciniais produktais, vystant naujovėmis grindžiamą ekonomiką nebus įmanoma užtikrinti reikalingo ekonominio augimo ir, savo ruožtu, didesnio užimtumo; kadangi pagal Komisijos naujovių rezultatų suvestinę atotrūkis nuo JAV naujovių srityje siekia 30 proc., o nuo Japonijos – 40 proc.,

I.   kadangi kai kuriuose naujuose sektoriuose dar nėra socialinio dialogo struktūrų; kadangi naujuose sektoriuose yra atvejų, kai nesama kolektyvinių sutarčių arba pasirašytos kolektyvinės sutartys netaikomos, taip pat nesama sektorių kodeksų; kadangi visi sektoriai susiduria su dideliu spaudimu didinti savo konkurencingumą; kadangi regionuose, kuriuose didelis nedarbas, jaučiamas didelis spaudimas sutikti su prastomis darbo sąlygomis,

J.   kadangi per pastaruosius 20 metų ES darbo rinkoje išsivystė ilgalaikis su užimtumu susijęs nesaugumas ir visų pirma jaunimas vis labiau linksta dirbti pagal trumpalaikes sutartis ir prastesnėmis darbo sąlygomis; kadangi šiomis aplinkybėmis sukurtos naujos darbo vietos negali būti laikomos tvariomis; kadangi siekiant sukurti naujos tvarios ekonomikos užimtumo potencialą būtina spręsti šių struktūrinių trūkumų klausimą,

K. kadangi perėjimas prie naujos tvarios ekonomikos neturėtų būti pretekstas atskirti nuo darbo rinkos pažeidžiamiausius ir mažiausiai kvalifikuotus darbuotojus; kadangi dėl šios priežasties reikia vengti reiškinio, kai atsirenkami tik geriausieji, nes dėl to pirmiausia nukentėtų mažiausiai kvalifikuoti darbuotojai,

L.  kadangi lyčių lygybė – Lisabonos sutartyje įtvirtintas tikslas ir vienas iš Tūkstantmečio vystymosi tikslų; kadangi įvairiuose sektoriuose moterų dirba nepakankamai, todėl jos neturi tiek pat naudos iš užimtumo didėjimo dėl naujos tvarios ekonomikos,

M. kadangi naujas ekonomikos modelis bus kuriamas senėjančioje visuomenėje, kurioje mažėja darbo jėgos, taigi reikės pritraukti daugiau moterų, kurios dirbtų mokamą darbą, t. y. reikės pritaikyti darbo organizavimą ir paruošti visų sektorių darbdavius priimti įvairesnę darbo jėgą,

N. kadangi, naujausių tyrimų duomenimis, moterų dalyvavimas visais atsakomybės lygmenimis užtikrina papildomą naudą įmonėms, ypač kalbant apie ekonominius jų rezultatus,

O. kadangi Europos Sąjungoje moterys įgyja didžiąją dalį universiteto diplomų ir sudaro daugumą verslo, vadybos ir teisės kursuose, tačiau ir toliau sudaro mažumą atsakinguose įmonių ir viešųjų institucijų postuose,

P.  kadangi, ypač dėl seksistinių stereotipų, kurių esama auklėjant ir visuomenėje, mažai moterų dirba srityse, kurios klaidingai laikomos vyriškomis, pvz., informacijos technologijų, inžinerijos, fizikos ir techninių profesijų, kaip antai mechanikos ir mūrijimo,

Q. kadangi didėja vyresnio amžiaus darbuotojų nedarbas ir kadangi jie, sulaukę 55 metų, susiduria su ypač aštria socialinės atskirties problema, ir nepaisant per pastarąjį dešimtmetį padarytos pažangos 2008 m. tik šiek tiek daugiau nei trečdalis moterų nuo 55 iki 64 metų amžiaus dirbo, o to paties amžiaus vyrų dirbo 55 proc.,

Darbo vietų kūrimo strategija naujoje tvarioje ekonomikoje

1.  mano, kad tvarus vystymasis yra grindžiamas ilgalaike vizija, pagal kurią ekonomikos augimas, socialinė sanglauda ir aplinkos apsauga yra suderintos ir tarpusavyje susijusios; atkreipia dėmesį į ekologiškų darbo vietų teikiamas galimybes tvarioje ekonomikoje;

2.  mano, kad laikotarpiu po krizės ekonomika suteiks didelę tvaraus augimo, grindžiamo socialiniu teisingumu ir ekologiniu efektyvumu, galimybę; pažymi, kad Europos ekonomikos sistemų virtimas iš teršiančių į ekologiniu požiūriu efektyvias ekonomikos sistemas paskatins svarbius gamybos, platinimo ir vartojimo pokyčius, kuriais turėtų būti pasinaudota kaip galimybe pasiekti tikrą tvarumą nekeliant grėsmės gerovei ar darbo vietoms; mano, kad perėjimas prie neteršiančiais energijos šaltiniais grindžiamos ekonomikos turi būti laikomas galimybe investuoti į tvarų vystymąsi, o ne tik našta valstybės ir privatiesiems biudžetams;

3.  pabrėžia priemonių, kuriomis skatinamas augimas ir užimtumas, svarbą kaimo vietovėse siekiant, kad jose nemažėtų gyventojų;

4.  pažymi, kad prekių gamybą ir paslaugų teikimą reikia padaryti tvaresniais; pažymi, kad investicijos į naują tvarią ekonomiką yra didelis darbo rinkos ir naujų pajamų galimybių augimo potencialas; pažymi, kad kai kuriuose sektoriuose už teigiamo balanso slypi nuostoliai ir kad todėl reikėtų skatinti perkvalifikavimą ir mokymą iš naujo;

5.  laikosi nuomonės, kad dabartinė pasaulinė ekonominė ir socialinė krizė, lėmusi lėtesnius pokyčius energijos vartojimo ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo srityje, neturėtų trukdyti valstybėms narėms pereiti prie konkurencingos, tausesnės ekonomikos, kurios sąlygomis išmetama mažiau anglies dioksido ir veiksmingai naudojami ištekliai, kadangi žengusios šį žingsnį jos taptų atsparesnės, mažiau priklausytų nuo vis brangesnių importinių produktų ir būtų konkurencingesnės;

6.  mano, kad reikia daugiau pastangų siekiant išorines sąnaudas paversti vidinėmis; ragina Komisiją naudoti turimas politikos priemones arba, jei reikia, parengti naujas priemones, siekiant priskirti sąnaudas ir užtikrinti, kad rengiant būsimus politikos pasiūlymus būtų atsižvelgta į išvadas;

7.  yra įsitikinęs, kad įgyvendinant naują tvarią ES ekonomiką turi būti užtikrinta subalansuota ekonominė ir socialinė plėtra; ragina formuoti plataus užmojo tvarią pramonės politiką ypatingą dėmesį skiriant išteklių veiksmingumui; pabrėžia, kad vystant ekologišką ekonomiką turi būti siekiama užtikrinti deramą, gerai mokamą darbą ir ypatingą dėmesį skirti aplinkos apsaugai;

8.  tvirtai įsitikinęs, kad rinkos ekonomika grindžiama aplinkos politika gali tapti varomąja augimo ir užimtumo jėga visose ekonomikos šakose, ir pabrėžia, kad numatomos, investicijoms palankios bendrosios sąlygos sudaro pagrindą, leidžiantį naujoviškoms įmonėms kuo geriau pasinaudoti šiomis galimybėmis siekiant naudos aplinkai ir darbuotojams;

9.  ragina pramonės atstovus domėtis ekologiškomis naujovėmis, kadangi verslininkai atliks labai svarbų vaidmenį, skatindami aktyviau taikyti šias naujoves; todėl pažymi, kad norint sėkmingai įgyvendinti besivystančios, išteklių požiūriu veiksmingos, ekonomikos ir tausios pramonės šalims skirtą strategiją itin svarbu informuoti verslininkus apie naujas verslo galimybes;

10. remia pavyzdinę 2020 m. ES strategijoje numatytą Komisijos iniciatyvą – dabar pereiti prie tvarios ekonomikos, ekonomikos augimą atsieti nuo išteklių ir energijos vartojimo, sumažinti klimatui kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį ir taip kovoti su klimato atšilimu; palankiai vertina ketinimą įstatymais numatomas bendrąsias sąlygas, skatinamąsias rinkos ekonomikos priemones, subsidijų ir viešųjų pirkimų sistemas suderinti su šiuo tikslu; tačiau apgailestauja, kad vykdydama 2010 m. ES strategiją Komisija nepasinaudojo galimybe spręsti darbo vietų potencialo tvarioje ekonomikoje klausimą;

11. pažymi, kad siekiant 2020m. ES strategijos tikslų ir siekiant panaudoti naujos tvarios ekonomikos darbo vietų potencialą bei padidinti prekių gamybos ir paslaugų tvarumą, reikia padidinti energijos efektyvumą pastatuose ir statybų sektoriuje, atsinaujinančios energijos dalį, tobulinti aplinkos technologijas, tvarų transportą ir judumą, tvarų žemės ir miškų ūkį, žuvininkystę ir patarimų teikimą teikiant aplinkos paslaugas, taip pat atliekų perdirbimą, nedaug išteklių sunaudojančios gamybos procesus ir uždaruosius medžiagų ciklus; pažymi, kad paslaugų sektoriuje ir socialinės ekonomikos sektoriuje taip pat slypi didelis ekologiškų darbo vietų potencialas;

12. pabrėžia viešojo sektoriaus, kuris yra puikus pavyzdys ir kuriame taikomi pažangūs pirkimo standartai, užtikrinamos paskatos ir teikiama informacija, ypač energetikos, infrastruktūros ir įrenginių kūrimo, taip pat transporto ir ryšių srityse, svarbą kuriant darbo vietas, kuriose būtų paisoma teisių; ragina Komisiją ir valstybes nares ne tik skatinti vietos gaminių dalies išlygas ir visaapimančios tvarios ekonomikos sąlygomis veikiančias įmones, pirmiausia, MVĮ, bet ir aplinkos apsaugos ir socialinių standartų įtrauktį, ypač ikiprekybinių pirkimų srityje;

13. ragina valstybes nares, sprendžiant su klimato kaitos ekonominiais, socialiniais ir aplinkos padariniais susijusias problemas, keistis patirtimi ir gerąja praktika užimtumo galimybių srityje;

14. įsitikinęs, kad ekologiškos tvarios darbo vietos neturi būti tik priedu, bet visas verslas ir visuomenė turėtų būti organizuoti tvariai; supranta, kad nėra ekonomikos šakos, kuri galėtų būti atskirta ir pavadinta „aplinkos apsauga“ ar „aplinkos pramonė“, nes aplinkos apsaugos veikla susijusi su daugeliu tradicinių sektorių, pvz., gamybos pramonės šakomis, statybų pramone, paslaugų pramonės šakomis; taigi ragina perimti TDO apibrėžtį kaip darbinę apibrėžtį, pagal kurią visos tvarų vystymąsi spartinančios darbo vietos yra ekologiškos tvarios darbo vietos; paaiškina, kad ši apibrėžtis, viena vertus, apima visas darbo vietas, kurios tiesiogiai mažina energijos ir žaliavų suvartojimą, pagal ją saugomos ekosistemos ir biologinė įvairovė, mažinamas atliekų atsiradimas ir oro tarša, antra vertus, apima visas darbo vietas, kurios mažina poveikį aplinkai; pripažįsta, kad dėl sąlyginio apibrėžties aspekto darbo vietų potencialo galutinai įvardyti neįmanoma;

15. laikosi nuomonės, kad, siekiant įvertinti aplinkos ir klimato kaitos politikos poveikį grynajam darbo vietų kūrimui, reikia žymiai daugiau mokslinių tyrimų; ragina Komisiją šią sritį padaryti prioritetine pagal aštuntąją bendrąją programą;

16. pabrėžia, kad visomis darbo vietomis privaloma siekti remti tvarų vystymąsi ir reikia pasirinkti kuo labiau išteklius, medžiagas ir energiją tausojantį gamybos ir darbo metodą, kad ši nuostata turi būti taikoma visai tiekimo grandinei ir kad nėra prasmės atskirti gerąsias ir blogąsias pramonės šakas, nes visos pramonės šakos turėtų tapti tvaresnėmis;

17. mano, kad labai svarbu, kad naujojoje Bendrijos sistemoje būtų numatyta pakankamai lėšų viešiesiems tyrimams remti ir tyrimų rezultatams paviešinti paprastu ir biurokratinių kliūčių nesuvaržytu būdu, kad visos bendrovės, įskaitant labai mažas įmones ir MVĮ, galėtų atlikti pakeitimus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu, naujų energijos šaltinių naudojimu, naujais gamybos procesais ir perdirbimu bei geresniu išteklių panaudojimu, ir kurti darbo vietas, kuriose būtų paisoma teisių;

Užimtumo potencialo gerinimas

18. ragina kurti Europos darbo vietų kūrimo strategiją naujoje tvarioje ekonomikoje, kaip 2020m. ES strategijos dalį, kuria siekiama optimizuoti darbo vietų potencialą, kreipiant ypatingą dėmesį į tinkamą darbą, darbuotojų sveikatą ir saugumą, gebėjimų poreikius ir socialiniu požiūriu teisingą perėjimą; pabrėžia, kad tvari ekonomika sujungia socialinį, technologinį, ekonominį ir ekologinį tvarumą; pabrėžia, kad tokia tvaraus užimtumo strategija turėtų sudaryti vieną iš pagrindinių užimtumo politikos gairių dalių;

19. rekomenduoja regionų valdžios institucijoms patvirtinti vystymosi strategijas, kurios atitiktų 2020 m. ES strategijos tikslus, siekiant tvarios ekonomikos sąlygomis kurti naujas darbo vietas;

20. ragina Komisiją iki 2011 m. pasiūlyti strategiją, kuri apimtų teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusias priemones, skirtas skatinti steigti ekologiškas darbo vietas, kurios būtų visiems naudingo augimo ir gerovės šaltinis;

21. pabrėžia, kad Europos įmonių galios kurti naujoves leido joms tapti pasaulio lyderėmis aplinkos apsaugos srityje; vis dėlto, sunerimęs, kad gamybos veikla vis dar dideliu mastu perkeliama iš ES į trečiąsias šalis, kuriose aplinkos reikalavimai daug mažesni; ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su šiuo reiškiniu greitai ir griežtai bei kurti pasaulinį, daugiašalį požiūrį, kuriuo būtų užtikrinama, kad visuotinė konkurencija būtų grindžiama palyginamais reikalavimas;

22. pabrėžia, kad stabili, ilgalaikė, ryžtinga reguliavimo sistema yra būtina sąlyga siekiant įgyvendinti visas ekologiškų darbo vietų galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aplinkos standartus ir finansines skatinamąsias priemones, kuriomis ne trumpiau kaip dešimčiai metų būtų sukurtos patikimos bendrosios sąlygos ir kartu užtikrintas teisinis tikrumas ir tinkamas planavimas; reikalauja, kad esamos finansinės priemonės būtų naudojamos tvarumui skatinti ir kad ekonominės veiklos ir gamybos tvarumo didinimas būtų įtrauktas į įvairių fondų finansinę perspektyvą, įskaitant struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą, kaip remiamas tikslas;

23. atsižvelgdamas į tai, pabrėžia integruotos miestų plėtros koncepcijos svarbą, taip pat pabrėžia, kad pavyzdžiu galėtų tapti tvarus miestų teritorijų, kurių padėtis nepalanki, pertvarkymas; mano, kad tai galima užtikrinti tik sukūrus aiškią priemonių sistemą, be kita ko, ir toliau skatinant miestų aspektą struktūrinių fondų lėšomis;

24. atkreipia dėmesį į finansavimo pagal esamas programas poreikį tikslingiems tyrimams labiausiai palankių sąlygų neturinčiuose regionuose atlikti siekiant nustatyti strateginius tikslus ir priemonių rūšis, kurios reikalingos tvarių vietos ekonomikos šakų plėtrai palankioms sąlygoms sukurti, taip pat nustatyti specialius tikslus kurti naujas ekologiškas darbo vietas ir integruotas priemones naujoms ekologiškoms bendrovėms pritraukti bei remti jau esamas;

25. pabrėžia, kad ekologiniam ES labiausiai palankių sąlygų neturinčiuose regionų pertvarkymui skirtos tikslingos investicijos – tai viena naudingiausių priemonių siekiant strateginių regioninės konvergencijos ir teritorinės sanglaudos tikslų;

26. pabrėžia Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) svarbą buriant grupes regionuose, t. y. vietoje telkiant mokslinius tyrimus, naujoves ir infrastruktūrą, kai kuriamos naujos technologijos, pvz., atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse; be to, pabrėžia, kad, ypač miestuose, regionų ir vietos valdžios institucijos turi geriausias galimybes kurti sąlygas, būtinas pažangių įmonių grupėms augti; pažymi, kad taip buriant į grupes galima labai paskatinti vietos ekonomikos plėtrą ir regionuose kurti naujas darbo vietas;

27. suvokia, kad ES, nacionalinės ir regioninės finansavimo programos ir toliau labai nesuderintos, todėl pabrėžia, kad būtina įvairiais lygmenimis geriau derinti programas ir paramą, kad būtų užtikrinta didesnė sąveika tarp skirtingų bendrosios politikos priemonių, įgyvendinamų naudojant struktūrines, žemės ūkio ir kaimo plėtros lėšas, taikant mokslinių tyrimų pagrindų bei konkurencingumo ir naujovių programas, ir pasiekti tvarią ekonomiką, kurios sąlygomis veiksmingai naudojami ištekliai; kai tai susiję su bendrajai žemės ūkio politikai skirtu finansavimu, yra įsitikinęs, jog reikėtų toliau dėmesį skirti didesniam perėjimui nuo tiesioginės paramos mechanizmų prie kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos požiūriu tvaraus žemės ūkio vystymo;

28. dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti rekonstrukcijos fondo sėkmę, imtis naujos Bendrijos rekonstrukcijos iniciatyvos, įskaitant bandomuosius projektus, ir persiorientuoti į naują tvarią ekonomiką;

29. pažymi, kad 2009 m. spalio 21 d. Tarybos išvadų 8 dalyje Komisija raginama atlikti skubų kiekvieno sektoriaus subsidijų, kurios daro neigiamą poveikį aplinkai ir yra nesuderinamos su tvariu vystymusi, persvarstymą; ragina Komisiją nedelsiant reaguoti į šias išvadas ir išnagrinėti šių subsidijų perskirstymo biudžete priemones siekiant remti naują su tvaria ekonomika susijusią veiklą;

30. ragina kurti veiksmingas finansavimo sistemas ir numatyti mokesčių paskatas, skirtas padėti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) orientuotis į ekologišką įdarbinimo politiką ir užtikrinti ekologiškas naujoves bei gamybą;

31. laikosi nuomonės, kad esami ir siūlomi su aplinkos apsauga susiję ES teisės aktai turi didelį potencialą naujų darbo vietų kūrimo aspektu, ypač oro, dirvožemio, vandens, energetikos, viešųjų paslaugų, žemės ūkio, transporto, miškininkystės ir aplinkosaugos vadybos srityse; ragina valstybes nares įgyvendinti ES teisės aktus, kurie galėtų paskatinti naujas investicijas į ekologiškas technologijas ir darbo vietas;

32. primena, kad viešieji pirkimai sudaro didelę rinkos dalį ir kad juos vykdant būtų galima labai skatinti ekologiškesnę ekonomiką; taigi ragina, kad vykdant visus viešuosius pirkimus būtų reikalaujama laikytis aplinkos apsaugos standartų;

33. ragina ES ir valstybes nares numatyti pokyčius, t. y. įveikti problemas ir netikrumą, susijusius su informacijos teikimu, ir skatinti informuotumą, socialinio mokymosi procesus ir vartojimo modelių pokyčius; teigia, kad bendrovėms reikia numatyti daugiau lengvatų, kad jos galėtų daugiau investuoti į švarias technologijas, ir kad darbuotojai noriau priima pokyčius, jei dėl šių pokyčių atsiranda daugiau galimybių įsidarbinti ir darbuotojams užtikrinamos socialinės apsaugos sistemos;

34. pabrėžia, kad būtinybė vystyti naujos tvarios ekonomikos sąlygomis siūlomų kokybiškų darbo vietų potencialą reiškia tai, kad būtina spręsti naujovių klausimą siekiant rasti svarbiausių visuomenei tenkančių uždavinių, įskaitant nedarbą ir skurdą, klimato kaitą, gyventojų senėjimą ir nepakankamus išteklius, sprendimus; atkreipia dėmesį į atviromis naujovėmis ir klasteriais grindžiamos pramonės ir mokslinių tyrimų politikos svarbą skatinant įvairius viešus ir privačius ekonomikos subjektus kaupti žinias ir skatinti naujoves; todėl ragina Komisiją sukurti mažai išteklių naudojančioms pramonės įmonėms skirtą Europos technologijų platformą;

35. rekomenduoja, kad, valstybei narei nusprendus subsidijuoti, pvz., vėjo, biologinės ar saulės energijos gamybos didinimą, subsidijų lygis būtų grindžiamas empirinių duomenų moksliniu įvertinimu ir kad subsidijomis būtų numatomos pagrįstos investicijų perspektyvos ir saugumas būsimiems investuotojams, ir ragina atidžiai apsvarstyti tokius veiksnius kaip subsidijų pagalba sukurtų bendro darbo vietų skaičiaus padidėjimas, energijos kaina, grynasis poveikis išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų kiekiui, bei siekti optimizuoti tvarumo didėjimą;

36. atkreipia dėmesį, kad nėra vieningo supratimo, kurios technologijos priemonės yra aplinkos, ekonominiu ar socialiniu požiūriu pačios tvariausios vykstant pasaulinei konkurencijai; atkreipia dėmesį, kad lyginant, pvz., energijos gamybos tvarumą, kai naudojamos vėjo jėgainės, fotovoltinės plokštės, deginama anglis surenkant bei saugant anglies dioksidą, naudojami atominiai reaktoriai ar kai kurios kitos technologijos, reikia atsižvelgti į daugelį kintamųjų; taigi ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų šia tema ir palyginti visus gamybos gyvavimo ciklus bei skatina, kad vykdant visus gamybos procesus būtų veiksmingiau naudojami ištekliai;

Darbo vietų potencialas vyrams ir moterims naujoje tvarioje ekonomikoje

37. pabrėžia, kad tik didinant moterų dalyvavimą Europos darbo rinkoje galima išnaudoti visą naujosios ekonomikos augimo ir darbo vietų potencialą, nes su atotrūkio tarp vyrų ir moterų užimtumo mažinimu nuo 1995 m. Europoje susiję pusė bendro užimtumo prieaugio ir ketvirtadalis metinio ekonomikos augimo ir tai būtina norint užtikrinti tvarų augimą ir patenkinti ekologinės pertvarkos poreikį senėjančioje visuomenėje;

38. ragina ES mastu imtis darbdavių, ypač tradiciškai vyrų dominuojamuose sektoriuose, sąmoningumo ugdymo iniciatyvos, susijusios su įvairesnės darbo jėgos senėjančioje visuomenėje poreikiu ir nauda, taip pat pasiūlyti darbdaviams priemonių, kurias taikydami jie galėtų pasirengti didesnei įvairovei;

39. ragina ES, valstybes nares ir socialinius partnerius kovoti su diskriminacija ir skatinti lyčių lygybę tvarioje ekonomikoje, kurti darbo aplinką, kuri pritrauktų ir išlaikytų moteris šiuose sektoriuose, skatinti darbo suderinimą su asmeniniu gyvenimu taikant tinkamas, aukštos kokybės vaiko priežiūros ir šeimoms palankias darbo sąlygas, sudaryti galimybes ir sąlygas, kuriomis vyrai ir moterys galėtų dalyvauti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis, padidinti moterų skaičių atstovavimo organuose, kuriuose daugiausia vyrų, mažinti darbų skirstymą pagal lytį ir atlyginimų skirtumus;

40. pabrėžia, kad investavimas į socialinę infrastruktūrą suteikia galimybę modernizuoti Europą ir skatinti lygybę, taip pat jis gali būti laikomas lygiagrečia fizinės infrastruktūros modernizavimo, kai investuojama į ekologines technologijas, strategija; taigi mano, kad lyčių lygybė turėtų būti politikos prioritetas ir svarbi priemonė;

41. pabrėžia, kad, siekiant darbo rinkoje panaikinti segregaciją pagal lytį, būtina imtis tikslingų pastangų ir kovoti su seksistiniais stereotipais norint visais lygmenimis užtikrinti moterų galimybę mokytis, taip pat teikti visą gyvenimą trunkančio mokymosi paslaugas; ragina teikti tinkamas mokymo paslaugas norint užtikrinti, kad ekologiškose darbo vietose nedirbtų mažiau moterų nei vyrų, turint mintyje tai, kad masinis moterų nusišalinimas nuo mokslo ir technologijų stabdytų Europos augimą ir tvarumą, taip pat lemtų daugelio talentingų ir kvalifikuotų jaunų moterų kraštutinę padėtį užimtumo ir ekonominio saugumo atžvilgiais;

42. ragina imtis konkrečios ES iniciatyvos siekiant pritraukti merginas į matematikos, informatikos, gamtos mokslų ir technologijų (angl. MINT) specialybes ir kovoti su tebevyraujančiais stereotipais, susijusiais su šiomis specialybėmis; pabrėžia, kad kovojant su minėtaisiais stereotipais labai svarbus žiniasklaidos ir švietimo vaidmuo;

43. pabrėžia, kad jaunos moterys, kurios baigia mokyklą ir rengiasi pradėti dirbti, turėtų būti kreipiamos atlikti profesinę praktiką srityse, kuriose dirba mažai moterų, o tai turėtų būti skatinama užtikrinant, jog mokyklos, universitetai, mokymo agentūros ir (arba) mokymo įmonės vykdytų bendrą planavimą siekiant, kad šios moterys, kaupdamos darbo patirtį ir dirbdamos nuolatinį darbą, o ne darbą be garantijų, galėtų įgyti specialių įgūdžių ir gebėjimų, įskaitant aukštesniojo ir specialistų lygmens įgūdžius ir gebėjimus, taip pat turėtų galimybę save realizuoti;

44. ragina ES ir valstybes nares įgyvendinant Europos socialinio fondo (ESF) programas teikti didesnį prioritetą moterims skirtoms ekologiškoms darbo vietoms, atsižvelgiant į tai, kad ESF finansuoja mokymo projektus atsinaujinančios energijos, ekologinio turizmo ir panašiose srityse; pabrėžia, kad reikia labiau stengtis norint, jog ESF remiamuose projektuose dalyvautų daugiau moterų (šiuo metu moterų dalis nesiekia 10 proc.); ragina nustatyti, kad ESF ir atkūrimo planų bei struktūrinės pertvarkos programų biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių klausimus, siekiant užtikrinti, jog pagal šias programas būtų vienodai pritraukiamos ir jose vienodai dalyvautų moterys;

45. pabrėžia, kad perėjimas prie naujo ekonomikos modelio neturėtų tapti pretekstu atsisakyti įvairių lygių galimybių užtikrinimo priemonių, tačiau turėtų būti laikomas unikalia galimybe didinti moterų dalyvavimą ES darbo rinkoje, nes tai būtina norint užtikrinti tvarų augimą, optimalią darbo vietų potencialo plėtrą ir didinti konkurencingumą;

Tinkamas darbas

46. ragina Komisiją skirti dėmesį ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbo vietų potencialui, bet ypatingą dėmesį skirti ir daugybei vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbo vietų tvarioje ekonomikoje, taip pat mažiau kvalifikuotiems, tačiau specializaciją įgijusiems darbuotojams; ragina Komisiją ir valstybes nares užimtumo politikos gairėse šiam faktui skirti ypatingą dėmesį; ragina valstybes nares labiau vertinti vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbo vietas ir užtikrinti vadinamąjį tinkamą darbą;

47. pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį tinkamam darbui, gebėjimų poreikiams ir socialiniu požiūriu teisingam perėjimui; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius užtikrinti, kad užimtumo strategija tvariai ekonomikai būtų naudinga kiekvienam ES piliečiui; pabrėžia poreikį integruoti šią strategiją į visų rūšių užimtumą, t. y. į aukštos kvalifikacijos, vidutinės kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus; ragina suteikti daugiau galimybių švietimo, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityse; be to, ragina užimtumo politikos gairėse ir Komisijos programoje „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ daugiausia dėmesio skirti visų pirma labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, pažeidžiamiausiems, ypač neįgaliems asmenims, ir žemos kvalifikacijos darbuotojams, taip pat šių asmenų apsaugai;

48. mano, kad užimtumo politika atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, ir, savo ruožtu, skatina remiantis Tarptautinės darbo organizacijos programa „Tinkamas darbas“ užtikrinti kokybės požiūriu geras darbo sąlygas ir atlyginimą, iš kurio būtų galima ne tik pragyventi, bet kuris atitiktų ir tinkamą dalį BVP;

49. pažymi, jog dėl to, kad kai kuriuose naujuose sektoriuose dažnai steigiasi mažiau ir darbuotojų, ir darbdavių organizacijų, kyla nepatikimų darbo santykių ir prastų darbo sąlygų rizika; ragina Komisiją ir valstybes nares naujuosiuose sektoriuose sukurti bendrąsias reprezentacinių struktūrų steigimo sąlygas; ragina socialinius partnerius jungtis bei ragina Komisiją skatinti keistis pažangiosios patirties pavyzdžiais Europos Sąjungos lygmeniu, ypač pavyzdžiais, susijusiais su geresniu darbuotojų informavimu ir konsultavimu, bei įsteigti Europos darbo tarybas;

50. pažymi, kad norint ES veiksmingai suderinti minimalius darbo laiko organizavimo reikalavimus, susijusius su darbuotojų sveikata ir sauga, būtina dėti papildomas pastangas;

51. ragina valstybes nares bendradarbiaujant su socialiniais partneriais parengti integruotus ekologinio pertvarkymo veiksmų įvertinimo planus vietos ir regioniniu lygmenimis; ragina socialinius partnerius stebėti darbuotojų dalyvavimą tvaraus vystymosi strategijoje, pasiūlyti ir vėliau pritaikyti politiką siekiant sustiprinti veiksmingą dalyvavimą atsižvelgiant į tvarų darbuotojų judumą ir ekologišką ekonomikos augimą;

52. ragina socialinius partnerius būti atvirus naujiesiems sektoriams ir kurti strategijas, kaip sektorių susivienijimus įtraukti į socialinę partnerystę;

53. ragina ES ir valstybes nares valstybės subsidijas, taip pat viešuosius pirkimus, glaudžiau susieti su mažiausiais socialiniais standartais valstybių narių lygmeniu ir remti socialinių partnerių atstovaujančių struktūrų steigimą;

54. atkreipia dėmesį, kad vykstant darbuotojų, kuriems padarė įtaką bendrovės ar pramonės šakos gamybos procesų pokyčiai, mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą taip pat kuriamos naujos darbo vietos; ragina ES kurti sistemą, skirtą visų pirma gamybos pokyčiams ir pertvarkymui numatyti, suteikiant visiems nukentėjusiems darbuotojams teisę dalyvauti profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose; ragina valstybes nares, darbdavius ir darbuotojus laikyti įgūdžių valdymą, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą bendra atsakomybe, kaip pripažinta socialinių partnerių 2002 m. bendrajame susitarime dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi; ragina Komisiją į visą gyvenimą trunkančio mokymosi programą įtraukti devintąjį pagrindinį gebėjimą, susijusį su aplinka, klimato kaita ir tvariu vystymusi, kuris yra labai svarbus žinių visuomenėje; ragina valstybes nares tvarumo sąvoką įtraukti į pagrindinį mokymą, švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą;

55. ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai susidoroti su neigiamais perėjimo padariniais vietos ekonomikoje ir užimtumo srityje; pabrėžia, kad reikia paskelbti pokyčių ir jų socialinių pasekmių valdymo gaires;

Kylantys gebėjimų poreikiai

56. nurodo, kad valstybės narės privalo pritaikyti profesinio švietimo ir mokymo sistemas ir parengti bei įgyvendinti tikslingus planus, skirtus darbuotojams, dirbantiems sektoriuose, kuriems turės įtakos vietos ekonomikos šakų pertvarkymas siekiant naujos tvarios ekonomikos, mokyti iš naujo, kad užtikrintų galimybę pritaikyti darbo jėgos gebėjimus prie darbo rinkos poreikių tvaresnės ekonomikos, kuri grindžiama profesinių kompetencijų mokymo sąvokomis, sąlygomis; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi Komisijos iniciatyva „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ ir pripažįsta, kad bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis – tai žingsnis teisinga linkme; vis dėlto, atkreipia dėmesį, kad ši iniciatyva turi būti glaudžiau susieta su Tarybos sprendimo dėl tvaraus vystymosi tikslais ir toliau įgyvendinamos apčiuopiamos priemonės ES ir ES valstybių narių lygmenimis;

57. pabrėžia poreikį stiprinti atvirą bendradarbiavimo ir keitimosi pažangiąja patirtimi tvaraus vystymosi, ekologiškų darbo vietų ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityse metodą ir užtikrinti sėkmingą ir veiksmingą ekonomikos pertvarkymo, taip pat naujų mokymo poreikių ir dėl šio pertvarkymo atsiradusių nepalankių socialinių pasekmių valdymą;

58. ragina valstybes nares kovoti su diskriminacija dėl amžiaus ir gebėjimų lavinimo pasiūlymus ir mokymosi visą gyvenimą strategijas pritaikyti prie vyresnių darbuotojų poreikių, siekiant, kad juose dalyvautų ir vyresni kaip 55 metų darbuotojai, įskaitant vyresnes kaip 55 metų darbuotojas;

59. ragina ES ir valstybes nares patvirtinti išsamias politikos priemones dėl naujovių ir kūrybiškumo, ypač dėl švietimo ir mokymo, įskaitant profesinį švietimą ir mokymą, kurios būtų ekologiškos ekonomikos, konkurencingumo ir klestėjimo pagrindas;

60. pabrėžia, kad krizės laikotarpiu itin svarbu patraukti jaunimą prie naujų rūšių ekologiškų darbo vietų ir kad gebėjimų programomis būtų skatinamos jaunimo galimybės dalyvauti darbo rinkoje, kad jaunimas galėtų pasinaudoti darbo vietų potencialu, taip kovojant su dideliu nedarbu tarp piliečių, kuriems mažiau nei 25 metai, ir siekiant pasinaudoti jaunosios kartos gebėjimais naudojant naujas technologijas; apgailestauja, kad į pavyzdinę 2020 m. ES iniciatyvą „Judus jaunimas“ neįtrauktas aukštosiose mokyklose nesimokantis jaunimas; pabrėžia, kad siekiant tikrų pokyčių didžiausią dėmesį reikia skirti jaunimui, kuris šiuo metu turi mažiausiai galimybių ir kuriam gresia skurdas;

61. ragina valstybes nares bendradarbiaujant su socialiniais partneriais parengti ir įgyvendinti jaunimui skirtas profesinio orientavimo programas mokslo ir technologijų srityse siekiant skatinti gyvybingos ir tvarios ekonomikos plėtrą bei informavimo ir informuotumo didinimo priemones, susijusias su ekologiniais ir aplinkos klausimais (abi priemonės turėtų būti rengiamos ir įgyvendinamos taikant formaliojo švietimo sistemą ir vykdant vietos ir regioninių valdžios institucijų priemones);

62. ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikes prognozes, susijusias su užimtumo rinkai aktualiomis kvalifikacijomis, ir paraginti universitetus ir verslo sektoriaus atstovus kurti partnerystes siekiant užtikrinti sklandų jaunuolių perėjimą į užimtumo rinką, taip pat padėti kurti žiniomis grindžiamą visuomenę, vystyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir užtikrinti absolventams geresnes perspektyvas darbo rinkoje;

63. ragina valstybes nares ir socialinius partnerius nustatyti vienodo vyrų ir moterų dalyvavimo tikslus, nustatyti moterų, migrantų, ilgalaikių bedarbių ir kitų grupių, kurios diskriminuojamos darbo rinkoje, lygias galimybes siekti švietimo, mokslo, kurti tikslines jų įdarbinimo programas, specializuotas gamybinės praktikos programas ir profesinio mokymo iniciatyvas;

64. ragina valstybes nares naudotis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padariniu fondu siekiant įgyvendinti Europos tikslus, skatinti naujus gebėjimus, įskaitant gebėjimus, reikalingus naujoms tvarioms ekologiškoms aukštos kokybės darbo vietoms;

65. ragina atsakingas suinteresuotąsias šalis stebėti užimtumą siekiant, kad pagrindiniam profesiniam mokymui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi būtų teikiama didesnė reikšmė; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares įvertinti pereinamojo laikotarpio fondų, skirtų gebėjimų poreikiams valdyti, įgyvendinamumą;

66. ragina ES ir valstybes nares pasiekti, kad prisitaikymo prie tvarios ekonomikos skatinimas taptų vienu iš Europos socialinio fondo tikslų siekiant prisidėti prie ekonominės veiklos tvarumo didinimo ir infrastruktūros plėtros;

67. primena, kad tvaraus vystymosi aspektai turėtų būti įtraukti ne tik į su aplinka susijusių darbų mokymo programas, bet ir į visas švietimo ir mokymo programas, siekiant remti tvaraus vystymosi ir informuotumo aplinkos srityje principus;

68. pabrėžia mokymosi visą gyvenimą teikiamą papildomą naudą ir ragina valstybes nares parengti išsamią vietos galimybių schemą, siekiant organizuoti paklausą atitinkantį mokymą, kurį vykdant turimi ištekliai derėtų su tikraisiais poreikiais, taip pat siekiant sugrąžinti profesinio vidurinio mokslo prestižą, teikiant aukštos kokybės išsilavinimą, visų pirma regionuose, kuriuose vietos galimybės ir tradicinės darbo sritys reikalauja įgyti specialių gebėjimų ir žinių; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms pakankamą techninę paramą, suteikiant žinių apie tai, kaip nustatyti vietos poreikius, ir pažymi, kad aukšto lygio profesinės vidurinės mokyklos galėtų padėti mažinti išsilavinimą turinčių asmenų nedarbą ir galėtų užtikrinti tvarų užimtumą;

69. pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybės narės naudotų Europos socialinį fondą, siekdamos investuoti į gebėjimų lavinimą, užimtumo didinimą, mokymą ir perkvalifikavimą, norint sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų įgyvendinant nacionalinius, regioninius ir vietos projektus; mano, kad vyresnio amžiaus asmenų profesinė patirtis taip pat gali padėti įgyvendinti šias iniciatyvas, turint mintyje tai, jog vyresnio amžiaus asmenys sudaro vis didesnę ES gyventojų dalį; rekomenduoja regionų ir vietos valdžios institucijoms tinkamai ir nuolat palaikyti ryšius su verslo aplinka, darbdavių organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ir NVO, siekiant numatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikius darbo rinkos poreikius;

70. pripažįsta vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą švietimui, sudarančiam sąlygas įgyti naujų į ateitį orientuotų gebėjimų, be kita ko, mokantis visą gyvenimą ir persikvalifikuojant; pažymi, kad daugelyje valstybių už bendrąsias mokymo sąlygas ir tęstinį jaunuolių (įskaitant jokios kvalifikacijos neturinčius abiturientus) mokymą atsakingos regionų ir vietos valdžios institucijos; taigi ragina regionus naudoti struktūrinius fondus švietimo infrastruktūrai, ypač miestų teritorijose ir regionuose, kurių padėtis nepalanki, taip pat naudojantis šia parama sukurti nuoseklią ir visiems atvirą mokymo mokykloje sistemą; pabrėžia dideles galimybes (švietimo ir mokymo srityse), susijusias su vietos ir regionų valdžios institucijų sujungimu į tinklą su įmonėmis ir organizacijomis, siekiant kurti perspektyvias darbo vietas viešojo transporto, judumo miestuose, švietimo ir mokslinių tyrimų srityse, taip pat siekiant akcentuoti lygias galimybes;

71. atkreipia dėmesį į valstybių narių, socialinių partnerių ir aukštojo mokslo tiekėjų bendradarbiavimo poreikį siekiant surengti pirmosios pakopos ir pouniversitetinių studijų kursus ir parengti dalykų programas, kurios būtų orientuotos į ekologinį ekonomikos šakų pertvarkymą;

72. yra įsitikinęs, kad norint spręsti demografinius uždavinius būtina įgyvendinti visapusiškesnę strategiją, pagal kurią darbo vietų kūrimas būtų derinamas su siekiu atsižvelgti į naujas ir būsimas Europos darbo rinkos reikmes; mano, kad, atsižvelgiant į tai, būtina toliau pažangiai gerinti ES darbuotojų, įskaitant mokslininkus ir kitus specialistus, judumą ir pasiekti Europos be kliūčių tikslą ES vidaus rinkoje;

Socialiai orientuotas perėjimas prie tvarios ekonomikos

73. pažymi, kad didinant ekonominės veiklos tvarumą pokyčių gali įvykti visuose pramonės sektoriuose; ragina ES ir valstybes nares pereinant prie tvarios ekonomikos stengtis vengti socialinių nuostolių ir siekti sukurti bendrąsias socialiai orientuoto pertvarkymo sąlygas, kad visiems darbuotojams būtų sumažinta pereinant prie tvarios ekonomikos kylanti rizika ir padidinta nauda; pabrėžia, kad socialiniu požiūriu teisingas pertvarkymas sudaro pagrindinę tvaraus vystymosi dalį ir esminę sąlygą, jei Europos žmonės parems šį pertvarkymą;

74. pabrėžia, kad vėlesnės išlaidos, jei nėra pertvarkymo valdymo, gali būti daug kartų didesnės už numatomas investicijas; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius bendrai prisiimti atsakomybę už prevencinį pertvarkymo valdymą;

75. pabrėžia, kad reikia tvarią ekonomiką įtraukti į bendros ir socialinės atsakomybės už aplinką sistemą, ir pabrėžia galimybę remti tvaraus vystymosi ir tvarios ekonomikos principus rengiant mokymo programas atsižvelgiant į bendrą socialinę atsakomybę;

76. primena, kad darbuotojams, siekiantiems mokytis toliau ir prisitaikyti prie naujų technologijų norint neprarasti darbo, reikalingų sąlygų sudarymas ir parama kolektyviniams susitarimams ir jų skatinimas, siekiant numatyti pokyčius ir išvengti nedarbo, taip pat socialinės apsaugos, pajamų rėmimo sistemų ir sektoriams skirtų mokymo iniciatyvų stiprinimas yra svarbiausios prevencijos priemonės;

77. ragina Komisiją suteikti ES lygmens paramą būsimų karjerų moksliniams tyrimams siekiant išvengti atleidimo iš darbo ir išsaugoti darbo vietas Europos Sąjungoje;

78. pabrėžia, kad reikalingas glaudus ir veiksmingas tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas ir papildomumas, ir ragina Pasaulio prekybos organizaciją imtis veiksmų dėl investicijų ir prekybos socialinių ir aplinkos aspektų;

79. pripažįsta, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir profesinės sąjungos, kaip darbdavės prisidėdamos prie sprendimų priėmimo proceso ir didindamos visuomenės sąmoningumą, turi atlikti svarbų vaidmenį plėtojant ekologiškų darbo vietų galimybes;

80. pabrėžia, kad tos organizacijos, kurios investuoja į ekologiškai efektyvią praktiką, padės sukurti geresnę darbo aplinką personalui ir darbuotojams ir todėl bus produktyvesnės; ragina valstybes nares propaguoti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir skatinti visus ekonomikos sektorius siekti EMAS registracijos; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius į socialinį dialogą visais konsultavimosi lygmenimis įtraukti esminius aplinkos klausimus, didžiausią dėmesį skiriant sektorių deryboms; pabrėžia, kad vykstant perėjimo procesui darbuotojams turi tekti dalyvaujančių partnerių vaidmuo siekiant, kad perėjimas būtų teisingas socialiniu požiūriu; ragina, kad šiame procese dalyvautų darbuotojų atstovai, atsakingi už ekologiškesnes darbo vietas, kaip nustatė TDO, tai pat vadovaujantis nacionaline praktika, siekiant tvaresnių darbo vietų, bendrovių ir pramonės šakų; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius valdant pereinamąjį laikotarpį nuolat bendradarbiauti su suinteresuotaisiais aplinkos apsaugos subjektais ir ekspertais, kad galėtų naudotis jų patarimais;

81. ragina valstybes nares ir socialinius partnerius valdant pereinamąjį laikotarpį nuolat bendradarbiauti su suinteresuotaisiais aplinkos apsaugos subjektais, taip pat nevyriausybinėmis organizacijomis;

82. ragina ES, padedant socialiniams partneriams, pradėti sistemingą dialogą palaikant išorinius ryšius ir siekti panašaus požiūrio į tvarų vystymąsi visose pasaulio šalyse, kad būtų užtikrintos tos pačios vystymosi sąlygos ir kad pramonės konkurencingumui neiškiltų pavojus; mano, kad sąžiningos konkurencijos užtikrinimas tvarios gamybos sektoriuose duos naudos gerinant darbuotojų apsaugą ir darbo sąlygas;

83. ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti informacijos ir visuomenės informavimo apie ekologiškų darbo vietų plėtojimą tvarioje ekonomikoje kampanijas;

84. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL L 39, 2008 2 13, p. 1.

(2)

OL L 153, 2010 6 18, p. 13.

(3)

OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

(4)

Patvirtinti tekstai, P7_TA-PROV(2010)0154.

(5)

CNS ST16818/09, 2009 12 1.

(6)

Patvirtinti tekstai, P6_TA(2009)0123.

(7)

Komisijos tarnybų darbo dokumentas „Regionai 2020 m. ES regionų ateities uždavinių vertinimas“, 2008 m. lapkričio mėn. Šis dokumentas pateikiamas:

http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/working/regions2020/pdf/regions2020_en.pdf.


AIŠKINAMOJI DALIS

ES įsipareigojimas dėl tvarumo

Europos Vadovų Taryba 2009 m. gruodžio mėn. priimtame sprendime dėl atnaujintos „Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategijos“(1) tvariu laiko tokį vystymąsi, kai dabarties kartos poreikiai tenkinami nekeliant pavojaus ateities kartų galimybei patenkinti savuosius. Šiame sprendime įvardijami septyni pagrindiniai iššūkiai: klimato kaita ir švari energija, darnusis transportas, tausus vartojimas ir gamyba, gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas, visuomenės sveikata, socialinė įtrauktis, demografija ir migracija bei pasaulinis skurdas. Pagrindiniai strategijos principai yra ekonomikos, socialinių ir aplinkos klausimų integravimas, socialinio dialogo intensyvinimas, įmonių socialinės atsakomybės stiprinimas, atsargumo principas ir principas „moka teršėjas“. Be to, Europos Vadovų Tarybos sprendime numatytos investicijos į žmogiškąjį, socialinį ir aplinkos kapitalą, technologines naujoves ir naujas ekologijos paslaugas, siekiant sukurti ilgalaikes prielaidas konkurencingumui, gerovei, socialinei sanglaudai, aukštos kokybės darbo vietoms ir geresnei aplinkos apsaugai.

2009 m. Europos Vadovų Taryba taip pat patvirtino ES įsipareigojimą aktyviai dalyvauti tarptautinėje kovoje su didėjančiu visuotiniu atšilimu. ES savo sprendimuose įsipareigojo sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m., palyginti su 1990 m., ne mažiau kaip 20 % ir iki 2020 m. 20 % savo suvartojamos energijos pakeisti atsinaujinančiąja energija. Iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tyrimo matyti, kad visuotinį atšilimą galima apriboti iki 2 °C tik jei išsivysčiusios šalys savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m., palyginti su 1990 m., sumažins 80–90 %(2). Europos Sąjungai tai reiškia, kad ji turi labai spartinti savo pastangas atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse.

Kas yra ekologiškos darbo vietos?

Jau iš Europos Vadovų Tarybos pateiktos tvaraus vystymosi apibrėžties matyti, kad su tuo susiję beveik visi atitinkami pramonės ir paslaugų sektoriai. Todėl šiame pranešime laikomasi išsamios TDO pateiktos ekologiškų darbo vietų apibrėžties(3), pagal kurią „ekologiškos darbo vietos“ yra ne tik tiesiogiai su aplinkos apsauga susijusios užimtumo sritys. Darbo vieta yra ekologiška veikiau tuomet, kai ji prisideda pereinant prie tvarios ekonomikos, prisideda prie energijos taupymo, atsinaujinančiosios energijos vartojimo, gamtos išteklių tausojimo, ekosistemos ir biologinės įvairovės išlaikymo ir atkūrimo bei oro taršos ir atliekų susidarymo mažinimo.

Remdamasi šia apibrėžtimi, nepritariu Komisijos nuomonei, kad daugiausia ekologiškų darbo vietų esama pažangiųjų technologijų srityse, ir pritariu TDO išvadoms, kad bet kokios kvalifikacijos darbas labai susijęs su perėjimu prie didesnio tvarumo, o dėl to atsiranda būtinybė analizuoti švietimo, tęstinio mokymo ir su ekologija susijusio švietimo poreikį apskritai.

Užimtumo potencialo gerinimas

Atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo sričių plėtojimo ir rėmimo teigiamas šalutinis poveikis yra didžiulis. Greenpeace tyrime(4) nurodoma, kad užimtumo potencialas atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse visame pasaulyje – daugiau kaip 8 mln. darbo vietų.

Šia prognozę patvirtina Vokietijos patirtis, iš kurios matyti, kad intensyvi atsinaujinančiosios energijos sektoriaus plėtra turi tiesioginį poveikį darbo vietoms. Vokietijoje pagal Atsinaujinančiosios energijos įstatymą buvo sukurta 250 000 naujų darbo vietų, taigi Vokietija, palyginti su kitomis valstybėmis, šioje srityje yra lyderė. Nuo 2000 m., kai buvo priimtas šis įstatymas, įskaitant netiesioginį jo poveikį užimtumui, užimtumas nuolat augo. Prognozuojama, kad iki 2020 m. įdarbintųjų dar padaugės 400 000. Europos Komisijos tyrime dėl užimtumo Europoje 2009 m., bendruosiuose apskaičiavimo modeliuose neatsižvelgta į tai, kad užimtumo didėjimą naujuosiuose tvariuose sektoriuose, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos, Vokietijoje papildomai stabilizuoja didėjantis eksportas(5). Komisija bendruosius didėjimo duomenis apskaičiuoja tik remdamasi ES vidaus rinkos duomenimis ir neatsižvelgia į potencialą, kurį ES gali turėti būdama visuotinė lyderė pereinant prie tvarios ekonomikos.

Tačiau sėkmingam Vokietijos pavyzdžiui labai didelės įtakos turėjo tai, kad Atsinaujinančiosios energijos įstatymu, Įstatymu dėl energetinio paso ir valstybės remiamomis kreditų programomis investuotojams buvo sukurtos ilgalaikės ir patikimos bendrosios sąlygos. Nenustačius tokių aiškių politinių ir finansinių krypčių darbo rinkos potencialo pasiekti neįmanoma.

Kitos ES šalys seka Vokietijos pavyzdžiu. Todėl Europos Sąjunga turi įtraukti įsipareigojimus dėl patikimų bendrųjų sąlygų į 2020 m. ES strategiją ir iš anksto imtis teisėkūros iniciatyvos. Valstybės narės pagal savo kompetenciją turi veikti nedelsdamos. Tai taip pat reiškia, kad perėjimas prie tvarios ekonomikos turi būti įtvirtintas kaip pagrindinis tikslas visose ES lėšų skyrimo procedūrose, ypač struktūrinių fondų. Per ateinančius dešimt metų turime nuolat spartinti investicijas.

Tikrąjį darbo vietų potencialą, kurį gali suteikti naujas tvarus vystymasis, apskaičiuoti sunku ir todėl šio pranešimo įžangoje nurodytuose tyrimuose pateikti konkretūs skaičiai neaiškūs ir iš dalies prieštaringi, nes skaičiavimai labai skirtingi ir priklauso nuo to, kokiomis bendrosiomis sąlygomis remtasi. Tai matyti ir iš transporto sektoriaus pavyzdžio.

Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos tyrime(6) analizuojamas judumo miestuose pokytis – perėjimas nuo individualaus transporto variklinėmis transporto priemonėmis prie veiksmingų vietinių viešojo transporto sistemų – ir nurodomas užimtumo potencialo koeficientas – nuo 2,5 iki 4,1. Dėl paramos planų, kuriuos Komisija taiko iki šiol, vietinio viešojo transporto sektorius patiria didžiulį spaudimą. Elektrinių automobilių plėtotei skiriami didžiuliai mokslinių tyrimų ir pramonės ištekliai, o viešojo transporto sektoriui ir atitinkamoms transporto priemonėms netaikoma jokių paramos programų. Miestuose abi judumo formos tiesiogiai konkuruoja. Užimtumo potencialas, kurį gali suteikti tvarus judumas, galėtų visiškai atsiskleisti tik jei nustačius politines bendrąsias sąlygas ir finansines kryptis būtų atskleistas ir tvariojo judumo potencialas. Kaip ir viešojo transporto sektoriuje, dviračių transporto potencialas – pardavimas ir paslaugos. Ekologiniu aspektu pirmenybė teiktina abiem šioms judumo formoms, o ne elektriniams automobiliams.

Nauja tvari socialiai integruotos Europos ekonomika

Perėjimas prie tvarios ekonomikos yra ne tik ekologinė būtinybė, bet ji turi būti ir mūsų Socialinės Europos strategijos dalis. Ar jis bus sėkmingas, labai priklauso nuo to, ar jį pripažins Europos Sąjungos piliečiai, o tai galime pasiekti, jei parodysime, kad mūsų perėjimo prie tvarios ekonomikos strategijose atsižvelgiama į socialinį aspektą, o ilguoju laikotarpiu gali padidėti užimtumas, pagerėti darbo sąlygos ir sustiprėti socialinis saugumas. Naujos tvarios ekonomikos tikslas turi būti socialinis ir ekologinis tvarumas, o tokios strategijos pagrindas yra socialiai orientuotas reorganizavimo valdymas.

Geras darbas

Ypač aktualus yra ir darbo vietų kokybės klausimas. Daugėja nestabilių darbo sutarčių su žemos kvalifikacijos darbuotojais. Remdamasi Europos Vadovų Tarybos pateikta išsamia tvarios ekonomikos apibrėžtimi, manau, kad pranešimo tikslas ne tik skaičiais įvardyti ekologiškų darbo vietų potencialą – aš nagrinėjau ir klausimą, ar ekologiškomis darbo vietomis galima užtikrinti geras darbo sąlygas ir kaip perėjimas prie tvarios ekonomikos gali būti labiau socialiai orientuotas.

Atliekant tyrimus šiam pranešimui greitai paaiškėjo, kad darbo sąlygų aspektas naujuosiuose sektoriuose yra pagrindinis dalykas. Ir saulės energijos sektoriuje, pavyzdžiui, Rytų Vokietijoje, dirbantys asmenys, ir tie, kurie dirba vėjo jėgainių pramonėje, skundžiasi dideliu gamybos spaudimu, o dėl jo, taip pat dėl tarptautinio konkurencinio spaudimo, atlyginimai yra maži, o darbo sąlygos blogos. Tokiomis sąlygomis itin sunku pritraukti darbuotoją į kitą sektorių, pavyzdžiui, iš anglies pramonės, kur dėl ilgų tradicijų susiformavo geros darbo sąlygos ir socialinis saugumas. Kalbantis su darbdavių asociacijų ir profsąjungų atstovais aiškėja, jog naujuosiuose sektoriuose didelė problema yra ir darbdaviams, ir darbuotojams atstovaujančių struktūrų trūkumas. Pirmaisiais projektais jau bandoma skatinti jų steigimą ir mano pranešime šios pastangos aiškiai remiamos.

Kokybės reikalavimai

Socialiai orientuotas perėjimas prie tvarios ekonomikos reiškia, kad sprendžiamas žmonių švietimo ir tęstinio mokymo klausimas. Viena vertus, svarbu užtikrinti, kad būtų išnaudotas tvarios ekonomikos teikiamas darbo vietų potencialas. Tačiau augimo potencialą kai kuriuose sektoriuose galima išnaudoti tik jei tam bus pasiruošę pakankamai reikiamai išsilavinusių darbuotojų. Kita vertus, reikia užtikrinti, kad perėjimas prie tvarios ekonomikos suteiktų galimybę visiems – jauniems, seniems, moterims, darbo rinkoje dalyvaujantiems ir nedalyvaujantiems asmenims. Šiandien dar negalima tiksliai pasakyti, kokios kvalifikacijos ir kiek darbuotojų reikės. Tačiau aišku, kad švietimo ir tęstinio mokymo pasiūlymus bei mokymosi visą gyvenimą strategijas iš anksto turime orientuoti į tvarumą. Bus reikalingos individualios programos siekiant užtikrinti, kad ir, pavyzdžiui, trisdešimt metų anglies pramonėje pradirbusi darbuotoja turėtų galimybę pereiti į kitą sektorių. Kad būtų galima sėkmingai valdyti didelį naujos kvalifikacijos darbuotojų, perkvalifikavimo ir tęstinio mokymo poreikį, reikia analizuoti, kokioms darbuotojų ir darbo ieškančių žmonių grupėms ypač reikalinga parama, ir planuoti atitinkamas priemones.

Socialiai orientuotas perėjimas prie tvarios ekonomikos

Pereiti prie tvarios ekonomikos reikia didelio lankstumo, kai kada – net judumo. Iš dažnai primenamo Danijos pavyzdžio matyti, kad žmonės didelį lankstumą darbo rinkoje suvokia kaip galimybę, o ne kaip pavojų tik jei valstybinės sistemos ir stipri socialinė partnerystė užtikrina socialinį saugumą, o numatomas kvalifikacijos valdymas suteikia perspektyvą. Kad perėjimas prie tvarios ekonomikos būtų sėkmingas, būtina, kad reikiamuose pokyčių etapuose darbuotojai būtų socialiai apsaugoti.

(1)

2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.

(2)

TIPK dokumentas „Klimato kaita 2007 m. Apibendrinamoji ataskaita. I, II ir III darbo grupės indėlis į ketvirtąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą“, Core Writing Team, Pachauri, R. K. and Reisinger, A. (Eds.), IPCC, Geneva, Switzerland.

(3)

Tarptautinės darbo organizacijos aiškinamasis pranešimas „Pasauliniai tvaraus vystymosi uždaviniai. Ekologiškų darbo vietų kūrimo strategijos“, G8 valstybių užimtumo ir darbo ministrų konferencija, Niigatos prefektūra, Japonija, 2008 m. gegužės 11–13 d.

(4)

2009 m. tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ ir Europos atsinaujinančios energijos tarybos (angl. EREC) pranešimas „Pastangos klimatui apsaugoti: atsinaujinanti energija ir ekologiškų darbo vietų revoliucija“.

(5)

Europos Komisija, „U˛imtumas Europoje 2009 m.“

(6)

2008 m. Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos, Tarptautinės darbo organizacijos, Tarptautinės darbdavių organizacijos ir Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos ekologiškų darbo vietų kūrimo iniciatyva „Ekologiškos darbo vietos. Tinkamo darbo kūrimas tvariame, mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų pasaulyje“.


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (25.6.2010)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje

(2010/2010(INI))

Nuomonės referentas: Edward Scicluna

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  laikosi nuomonės, kad dabartinė pasaulinė ekonominė ir socialinė krizė, lėmusi lėtesnius pokyčius energijos vartojimo ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo srityje, neturėtų trukdyti valstybėms narėms pereiti prie konkurencingos, tausesnės ekonomikos, kurios sąlygomis išmetama mažiau anglies dioksido ir veiksmingai naudojami ištekliai, kadangi žengusios šį žingsnį jos taptų atsparesnės, mažiau priklausytų nuo vis brangesnių importinių produktų ir būtų konkurencingesnės;

2.  pabrėžia, kad rengiant Europos užimtumo strategiją turi būti atsižvelgta į ekonominį klimato kaitos poveikį Europos darbo rinkoms, į ekonominę veiklą, skirtą prisitaikyti prie šių pokyčių, ir į kitą veiklą, kurią lemia politikos pokyčiai, susiję su siekiu švelninti klimato kaitą;

3.  pabrėžia, kad ekologijos požiūriu veiksminga ekonomika ir ekologiškos darbo vietos gali būti skatinamos perkeliant mokesčių naštą, su kuria susiduria darbuotojai ir įmonės, neatsinaujinančios energijos išteklių sektoriui ir kad taip būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai;

4.  pažymi, kad Komisija, siekdama ypatingą dėmesį skirti ekologiškoms darbo vietoms ir taip skatinti tausią darbo rinką, turėtų išnaudoti palankias pasirengimo kitai daugiametei finansinei programai aplinkybes;

5.  ragina Eurostatą, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) ir visų valstybių narių statistikos tarnybas svarstyti galimybę restruktūrizuoti statistinę ekonominės veiklos klasifikaciją siekiant, kad būtų geriau atspindėta nauja aplinkos apsaugos pramonė, kuri šiuo metu nepastebima, kadangi yra įtraukta į tradicinę pramonės klasifikaciją, taip pat nustatyti jai atskirą NACE kodą;

6.  pabrėžia, kad, pasak EBPO, ekologiškų prekių ir paslaugų sektorius gali užtikrinti darbo vietas įvairių įgūdžių ir gebėjimų asmenims, įskaitant žemos kvalifikacijos darbininkus, ir ragina Komisiją skirti ypač daug dėmesio šiai pažeidžiamai grupei;

7.  atsižvelgdamas į demografines tendencijas, laikosi nuomonės, kad socialinių ir sveikatos apsaugos paslaugų sektoriui būdingas didelis tvarių darbo vietų kūrimo potencialas, kuris turi būti išnaudotas siekiant vykdyti veiksmingą užimtumo politiką;

8.   mano, kad užimtumo politika atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, ir, savo ruožtu, skatina remiantis Tarptautinės darbo organizacijos programa „Tinkamas darbas“ užtikrinti kokybės požiūriu geras darbo sąlygas ir atlyginimą, iš kurio būtų galima ne tik pragyventi, bet kuris atitiktų ir tinkamą dalį BVP;

9.   pabrėžia, kad norint pereiti prie ekologiškos ekonomikos būtina rengti adekvačias švietimo ir lavinimo programas, o kai kuriais atvejais universitetai turės svarstyti galimybes siūlyti visiškai naujų sričių studijas ir dalykus, ir ragina valstybes nares nedelsiant spręsti esamų darbuotojų kompetencijos spragų ir ekologiškų pramonės šakų reikmių klausimus;

10. ragina kurti veiksmingas finansavimo sistemas ir numatyti mokesčių paskatas, skirtas padėti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) orientuotis į ekologišką įdarbinimo politiką ir užtikrinti ekologiškas naujoves bei gamybą;

11. ragina pramonės atstovus domėtis ekologiškomis naujovėmis, kadangi verslininkai atliks labai svarbų vaidmenį skatindami aktyviau šias naujoves taikyti; todėl pažymi, kad norint sėkmingai įgyvendinti besivystančios, išteklių požiūriu veiksmingos, ekonomikos ir tausios pramonės šalims skirtą strategiją itin svarbu informuoti verslininkus apie naujas verslo galimybes;

12. pabrėžia, jog atliekant greitesnę restruktūrizaciją, kuri numatyta siekiant atsižvelgti į pasaulinę krizę ir klimato kaitą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės parengtų programą ir joje aiškiai išdėstytų, kaip vyriausybė, darbuotojai ir darbdaviai turėtų prisitaikyti;

13. pritaria, kad Europos užimtumo strategijoje turėtų būti kaip galima išsamiau apibrėžta ekologiškos darbo vietos samprata, ir laikosi nuomonės, kad turi būti paaiškinta, kuo skiriasi taršos kontrolė, perdirbimas, atliekų tvarkymas, vandens išteklių valdymas, vandenvalos veiksmai, gamtos išsaugojimas, aplinkos apsaugos technologijų kūrimas, atsinaujinančios energijos ir susijusios įrangos gamyba bei su aplinkos apsauga susiję moksliniai tyrimai ir plėtra;

14. reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo darbo jėgos judumo ES vidaus rinkoje; pažymi, kad teberibojamas laisvas darbo jėgos judėjimas iš naujųjų valstybių narių ir socialinių teisių perkėlimas;

15. reiškia susirūpinimą dėl ilgalaikio su užimtumu susijusio nesaugumo, kuris ES darbo rinkoje išsivystė per pastaruosius 20 metų: tai reiškia, kad visų pirma jaunimas vis labiau linksta dirbti pagal trumpalaikes sutartis ir prastesnėmis darbo sąlygomis; laikosi nuomonės, kad šiomis aplinkybėmis sukurtos naujos darbo vietos negali būti laikomos tvariomis; mano, kad siekiant sukurti naujos tausios ekonomikos užimtumo potencialą būtina spręsti šių struktūrinių trūkumų klausimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Pascal Canfin, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Diogo Feio, Elisa Ferreira, Vicky Ford, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Enikő Győri, Liem Hoang Ngoc, Othmar Karas, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Arlene McCarthy, Íñigo Méndez de Vigo, Sławomir Witold Nitras, Ivari Padar, Alfredo Pallone, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Elena Băsescu, David Casa, Iliana Ivanova, Syed Kamall, Philippe Lamberts


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (8.6.2010)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje

(2010/2010(INI))

Nuomonės referentė: Rovana Plumb

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad laikotarpiu po krizės ekonomika suteiks didelę tvaraus augimo, grindžiamo socialiniu teisingumu ir ekologiniu efektyvumu, galimybę; pažymi, kad Europos ekonomikos sistemų virtimas iš teršiančių į ekologiniu požiūriu efektyvias ekonomikos sistemas paskatins svarbius gamybos, platinimo ir vartojimo pokyčius, kuriais turėtų būti pasinaudota kaip galimybe pasiekti tikrą tvarumą nekeliant grėsmės gerovei ar darbo vietoms; mano, kad perėjimas prie neteršiančiais energijos šaltiniais grindžiamos ekonomikos turi būti laikomas galimybe investuoti į tvarų vystymąsi, o ne tik našta valstybės ir privatiesiems biudžetams;

2.  ragina Komisiją parengti statistines priemones, skirtas ekologiškos ekonomikos sukurtų darbo vietų grynajam balansui įvertinti;

3.  mano, kad tvarus vystymasis yra grindžiamas ilgalaike vizija, pagal kurią ekonomikos augimas, socialinė sanglauda ir aplinkos apsauga yra suderintos ir tarpusavyje susijusios; atkreipia dėmesį į ekologiškų darbo vietų teikiamas galimybes tvarios ekonomikos srityje ir pritaria Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ekologiškų darbo vietų apibrėžčiai, pagal kurią – tai visos darbo vietos, kurios skatina tvarų vystymąsi; vis dėlto pabrėžia, kad darbo sąlygos visose ekologiškų sektorių darbo vietose turi būti tinkamos;

4.  pažymi, kad nustatyta, jog 2009 m. ekologiškų darbo vietų skaičius Europoje siekė 3,4 mln.;

5.  pabrėžia, kad reikia skubiai kovoti su klimato kaita siekiant, kad atšylant klimatui temperatūra padidėtų ne daugiau kaip 2°C, palyginti su ikiindustriniu laikotarpiu; atkreipia dėmesį, kad tikslas 20 proc. sumažinti iki 2020 m. neatitinka bendro siekio ir laukia pasiūlymo kuo greičiau numatyti tikslą sumažinti bent 30 proc.; taigi ragina Komisiją parengti specialias strategijas siekiant užtikrinti perėjimą prie ekologiškos ekonomikos, ypač siekiant perkvalifikuoti darbuotojus taip, kad jie galėtų dirbti ekologiškose darbo vietose, ir siekiant teikti pagalbą Europos pramonei, kuri taptų ekologiškesne pramone pasaulio rinkų kontekste, taip pat skatinant privatų sektorių investuoti į mažai teršiančias technologijas, kurios suteiktų akstiną kurti naujoves ir darbo vietas;

6.  pabrėžia, kad stabili, ilgalaikė, ryžtinga reguliavimo sistema yra būtina sąlyga siekiant įgyvendinti visas ekologiškų darbo vietų galimybes; mano, kad norint pasiekti strategijoje „Europa 2020“numatytus ir su ekologiškomis darbo vietomis susijusius užimtumo tikslus, reikalingos konkrečios privalomos priemonės, kurios padėtų visiškai sumažinti gamtinių išteklių naudojimą ir įgyvendinti kitus su aplinkos apsauga susijusius tikslus;

7.  laikosi nuomonės, kad esami ir siūlomi su aplinkos apsauga susiję ES teisės aktai turi didelį potencialą naujų darbo vietų kūrimo aspektu, ypač oro, dirvožemio, vandens, energetikos, viešųjų paslaugų, žemės ūkio, transporto, miškininkystės ir aplinkosaugos vadybos srityse; ragina valstybes nares įgyvendinti ES teisės aktus, kurie galėtų paskatinti naujas investicijas į ekologiškas technologijas ir darbo vietas;

8.   pabrėžia, kad reikalavimai ekologiškai ūkininkauti paskatins užimtumo lygio ir pajamų augimą žemės ūkio sektoriuje;

9.   pabrėžia, kad reikia skirti daugiau dėmesio biologinės įvairovės klausimui atsižvelgiant į ekologiškų darbo vietų kūrimą visoje Europoje, ypač steigiant tinklus „Natura 2000“; pabrėžia, kad ekologinio turizmo sektorius yra pažangus sektorius ekologiškų darbo vietų kūrimo aspektu – šio sektoriaus darbo vietų regione padaugėja 20 proc. per metus; taip pat skatina daug dėmesio skirti darbo vietų potencialui, susijusiam su laisvalaikiu gamtoje;

10. pabrėžia, kad subsidijos, skiriamos siekiant miesto transportą padaryti ekologiškesnį, būtų naudingesnės užimtumui, jeigu jos būtų investuojamos į viešąjį transportą;

11. ragina Komisiją pateikti savo ekologiškos darbo vietos apibrėžtį; toliau ragina Komisiją, rengiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumo, atliekų tvarkymo ir perdirbimo bei pastatų atnaujinimo strategijas, pirmenybę skirti ekologiškoms darbo vietoms;

12. ragina Komisiją iki 2011 m. pasiūlyti strategiją, kuri apimtų teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusias priemones, skirtas skatinti steigti ekologiškas darbo vietas, kurios būtų visiems naudingo augimo ir gerovės šaltinis; ragina Komisiją ir valstybes nares, vykdant visą kitą ES politiką, įtraukti ir strategijas, kurių tikslas – perkvalifikuoti ir iš naujo mokyti darbuotojus, siekiant, kad jie galėtų dirbti ekologiškose darbo vietose; pabrėžia poreikį integruoti šią strategiją į visų rūšių užimtumą: t. y. į aukštos kvalifikacijos, vidutinės kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus;

13. pažymi, kad 2009 m. spalio 21 d. Tarybos išvadų 8 dalyje Komisija raginama atlikti skubų kiekvieno sektoriaus subsidijų, kurios daro neigiamą poveikį aplinkai ir yra nesuderinamos su tvariu vystymusi, persvarstymą; ragina Komisiją nedelsiant reaguoti į šias išvadas ir išnagrinėti šių subsidijų perskirstymo biudžete priemones siekiant remti naują su tvaria ekonomika susijusią veiklą;

14. ragina Komisiją vykdant visą gyvenimą trunkančio mokymosi programą įtraukti devintąjį pagrindinį gebėjimą, susijusį su aplinka, klimato kaita ir tvariu vystymusi, kuris yra labai svarbus žinių visuomenėje;

15. ragina valstybes nares pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas prie naujos tvarios ekonomikos reikmių;

16. mano, kad, kalbant apie piliečių gerovę, pasakytina, kad aplinkos ir socialinė politika yra tarpusavyje susijusios sritys, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis; pabrėžia, kad tos organizacijos, kurios investuoja į ekologiškai efektyvią praktiką, padės sukurti geresnę darbo aplinką personalui ir darbuotojams, taigi bus produktyvesnės; ragina valstybes nares propaguoti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir skatinti visus ekonomikos sektorius siekti EMAS registracijos;

17. primena, kad viešieji pirkimai sudaro didelę rinkos dalį ir kad juos vykdant būtų galima labai skatinti ekologiškesnę ekonomiką; taigi ragina, kad vykdant visus viešuosius pirkimus būtų reikalaujama laikytis aplinkos apsaugos standartų;

18. yra įsitikinęs, kad, norint pasiekti, kad vystymasis būtų tvarus, nepakanka tik diegti efektyviai išteklius naudojančias ir ekologiškas technologijas tol, kol produktyvumo padidėjimas reiškia pajamų padidėjimą; be to, mano, kad produktyvumo laimėjimų išnaudojimas tam, kad turėtumėme daugiau laisvo laiko ir kad darbo dienos būtų trumpesnės, o ne tam, kad būtų mokamos didesnės algos ir toliau didėtų vartojimas, būtų prasmingas aplinkos apsaugos požiūriu;

19. ragina valstybes nares, sprendžiant su klimato kaitos ekonominiais, socialiniais ir aplinkos padariniais susijusias problemas, keistis patirtimi ir gerąja praktika užimtumo galimybių srityje;

20. laikosi nuomonės, kad, siekiant įvertinti aplinkos ir klimato kaitos politikos poveikį grynajam darbo vietų kūrimui, reikia žymiai daugiau mokslinių tyrimų; ragina Komisiją šią sritį padaryti prioritetine pagal aštuntąją bendrąją programą;

21. mano, kad reikia daugiau pastangų siekiant internalizuoti išorines sąnaudas; ragina Komisiją naudoti turimas politikos priemones arba, jei reikia, parengti naujas priemones, siekiant priskirti sąnaudas ir užtikrinti, kad rengiant būsimus politikos pasiūlymus būtų atsižvelgta į išvadas;

22. ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti informacijos ir visuomenės informavimo apie ekologiškų darbo vietų plėtojimą tvarioje ekonomikoje kampanijas;

23. pripažįsta, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir profesinės sąjungos, kaip darbdavės prisidėdamos prie sprendimų priėmimo proceso ir didindamos visuomenės sąmoningumą, turi svarbų vaidmenį plėtojant ekologiškų darbo vietų galimybes;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

53

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

János Áder, Elena Oana Antonescu, Kriton Arsenis, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Martin Callanan, Nessa Childers, Chris Davies, Bairbre de Brún, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Jill Evans, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Julie Girling, Françoise Grossetête, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Jo Leinen, Corinne Lepage, Peter Liese, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vladko Todorov Panayotov, Gilles Pargneaux, Antonyia Parvanova, Andres Perello Rodriguez, Sirpa Pietikäinen, Mario Pirillo, Pavel Poc, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Oreste Rossi, Daciana Octavia Sârbu, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Catherine Soullie, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Glenis Willmott, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Christofer Fjellner, Gaston Franco, Mairead McGuinness, Rovana Plumb, Bart Staes, Kathleen Van Brempt, Anna Záborská


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (24.6.2010)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje

(2010/2010(INI))

Nuomonės referentė: Ilda Figueiredo

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. gruodžio 14 d. komunikatą dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų (COM(2007)799),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES(1) dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22 ir 23 d. Tarybos išvadas dėl mokslinės informacijos skaitmeniniame amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas,

A. kadangi dėl ekonominės ir finansų krizės labai nukentėjo nacionaliniai valstybės biudžetai,

B.  kadangi, remiantis Žaliosios knygos dėl demografinių pokyčių (COM(2005)94) duomenimis, 2005–2030 m. ES stigs 20,8 mln. (6,8 proc.) dirbančių žmonių ir kadangi šiuo metu vyresnių negu 60 metų asmenų skaičius didėja dvigubai greičiau negu iki 2007 m., t. y. kasmet jų padaugėja beveik 2 mln., nors anksčiau šis skaičius kasmet siekė 1 mln.,

1.  yra įsitikinęs, kad įgyvendinant naująją tvarią ES ekonomiką turi būti užtikrinta subalansuota ekonominė ir socialinė plėtra; ragina formuoti ambicingą tvarią pramonės politiką ypatingą dėmesį skiriant išteklių veiksmingumui; pabrėžia, kad vystant ekologišką ekonomiką turi būti siekiama užtikrinti deramą, gerai mokamą darbą ir ypatingą dėmesį skirti aplinkos apsaugai;

2.  mano, kad gyvybiškai svarbu įgyvendinti ambicingą, patikimą, prognozuojamą ir stabilią politiką, ypač energetikos ir kovos su klimato kaita srityse; ragina Komisiją ir valstybes nares telkti išteklius siekiant dvigubo tikslo, t. y. kovoti su klimato kaita ir kurti darbo vietas bei skatinti augimą, tačiau tuo pat metu laikytis patikimo biudžeto valdymo principų; todėl pabrėžia, jog svarbu, kad Europos tikslas iki 2020 m. 20 proc. sumažinti vartojamos energijos kiekį būtų įpareigojantis, ir pakartoja, kad pritaria Tarybos įsipareigojimui iki 2050 m. 80–95 proc. sumažinti Europoje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

3.  vis dėlto mano, kad neatkreiptas dėmesys į daugybę bendrų iššūkių, su kuriais ES valstybės narės susiduria srityse, kuriose turi prasmės tik bendros Europos iniciatyvos;

4.  pabrėžia, kad būtinybė vystyti naujos tvarios ekonomikos sąlygomis siūlomų kokybiškų darbo vietų potencialą reiškia tai, kad būtina spręsti naujovių klausimą siekiant rasti svarbiausių visuomenei tenkančių uždavinių, įskaitant nedarbą ir skurdą, klimato kaitą, gyventojų senėjimą ir nepakankamus išteklius, sprendimus; atkreipia dėmesį į atviromis naujovėmis ir klasteriais grindžiamos pramonės ir mokslinių tyrimų politikos svarbą skatinant įvairius viešus ir privačius ekonomikos subjektus kaupti žinias ir skatinti naujoves;

5.  pabrėžia, kad svarbu parengti nuoseklią ES strategiją, kuri aprėptų ekonaujoves, ir daugiausia dėmesio skiria taršos mažinimui ir veiksmingam išteklių naudojimui vykdant gamybos procesus; todėl ragina Komisiją sukurti mažai išteklių naudojančioms pramonės įmonėms skirtą Europos technologijų platformą;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau reformuoti finansines priemones, kad jos būtų ekologiškesnės ir ilgalaikiškesės ir kad būtų pritraukta privačių investicijų, o ateityje sukurta daugiau geresnių darbo vietų;

7.  pabrėžia, kad apdairus finansavimo mechanizmų ir priemonių naudojimas bei orientavimas viešosios politikos klausimais gali padėti sutelkti dar daugiau papildomų privačiojo sektoriaus lėšų, reikalingų investicijoms remti ir naujoms darbo vietoms kurti;

8.  yra įsitikinęs, kad gyvybiškai svarbu užtikrinti Bendrijos mokslynių tyrimų ir taikomosios veiklos programą ir numatyti jai tinkamą ir pakankamą biudžetą siekiant paremti viešojo ir privataus sektoriaus mokslinius tyrimus ir paskelbti jų rezultatus prieinama ir biurokratinių kliūčių nesuvaržyta forma, kad mikroįmonės ir mažos bei vidutinio dydžio įmonės (MVĮ) taikytų naujoves, ypač energijos naudojimo efektyvumo, energijos intrastruktūros, naujų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo ir mažai anglies dioksido išmetančios gamybos procesų, perdirbimo ir geresnio išteklių naudojimo srityse, taip pat siekdamos kurti deramo, gerai apmokamo darbo vietas, kuriose būtų paisoma teisių; dar kartą pabrėžia, kad reikia siekti skirti 3 proc. BVP moksliniam tyrimams ir taikomajai veiklai ir užtikrinti, kad atliekant mokslinius tyrimus būtų kuriama Europos ekonomikos pridėtinė vertė, nes taip gali būti užtikrinta, kad ES pasiliktų labiausiai kvalifikuoti darbuotojai;

9.  pabrėžia, kad plėtojant tvarią ekonomiką esminį vaidmenį atlieka MVĮ ir mikroįmonės; apgailestauja, kad, stengdamosi nuspėti naujas ekonomikos tendencijas, jos gali susidurti su problemomis; ragina Komisiją ir valstybes nares padėti šioms įmonėms nustatyti su tvaria ekonomika susijusios potencialios plėtros sritis, ypač kai jos susijusios su atsinaujinančia energija ir energijos taupymu, palengvinti prieigą prie mikrokreditų, pvz., pagal Europos mikrofinansavimo priemonę „Progress“, ir suteikti joms tinkamą informaciją, kur kreiptis dėl šios priemonės;

10. pažymi, kad, jeigu Europos mokslininkai ir įmonės nepajėgs paversti savo mokslinių tyrimų rezultatų komerciniais produktais, vystant naujovėmis grindžiamą ekonomiką nebus įmanoma užtikrinti reikalingo ekonominio augimo ir, savo ruožtu, didesnio užimtumo; atkreipia dėmesį į Komisijos naujovių rezultatų suvestinę, pagal kurią atotrūkis nuo JAV naujovių srityje siekia 30 proc., o nuo Japonijos – 40 proc.;

11. ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikes prognozes, susijusias su užimtumo rinkai aktualiomis kvalifikacijomis, ir paraginti universitetus ir verslo sektoriaus atstovus kurti partnerystes siekiant užtikrinti sklandų jaunuolių perėjimą į užimtumo rinką, taip pat padėti kurti žiniomis grindžiamą visuomenę, vystyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir užtikrinti absolventams geresnes perspektyvas darbo rinkoje;

12. suvokia, kad ES, nacionalinės ir regioninės finansavimo programos ir toliau labai nesuderintos, todėl pabrėžia, kad būtina įvairiais lygmenimis geriau derinti programas ir paramą, kad būtų užtikrinta didesnė sąveika tarp skirtingų bendrosios politikos priemonių, įgyvendinamų naudojant struktūrines, žemės ūkio ir kaimo plėtros lėšas, taikant mokslinių tyrimų pagrindų bei konkurencingumo ir naujovių programas, ir pasiekti tausią ekonomiką, kurios sąlygomis veiksmingai naudojami ištekliai; kai tai susiję su bendrajai žemės ūkio politikai skirtu finansavimu, yra įsitikinęs, jog reikėtų toliau dėmesį skirti didesniam perėjimui nuo tiesioginės paramos mechanizmų prie kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos požiūriu tvaraus žemės ūkio vystymo;

13. pažymi, kad perėjimas prie naujos tvarios ekonomikos yra sudėtingas reiškinys, taigi ragina ypatingą dėmesį skirti subjektams, kuriems turėto įtakos deindustrializacija, teikiant tinkamą finansinę paramą ir priemones bei integruotą intervenciją, kuriomis siekiama skatinti tvarų vystymąsi ir naujoviškesnę ekonomiką, kurios sąlygomis būtų galima kurti deramo, gerai apmokamo darbo vietas, kuriose būtų paisoma teisių, ir mažinti socialinę nelygybę bei regionų skirtumus; pažymi, kad siekiant šių tikslų svarbi partnerystė su socialiniais partneriais;

14. yra įsitikinęs, kad norint spręsti demografinius uždavinius būtina įgyvendinti visapusiškesnę strategiją, pagal kurią darbo vietų kūrimas būtų derinamas su siekiu atsižvelgti į naujas ir būsimas Europos darbo rinkos reikmes; mano, kad, atsižvelgiant į tai, būtina toliau pažangiai gerinti ES darbuotojų, įskaitant mokslininkus ir kitus specialistus, judumą ir pasiekti Europos be kliūčių tikslą ES vidaus rinkoje;

15. ragina Komisiją kreiptis į valstybes nares su prašymu persvarstyti pereinamuosius sprendimus, pagal kuriuos reguliuojama prieiga prie jų darbo rinkų, kadangi tai būtų priemonė išsaugoti užimtumą ES pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis;

16. pažymi, kad energijos ir išteklių veiksmingumas ateityje užtikrins lemiamą konkurencinį pranašumą; pabrėžia, kad siekiant energijos efektyvumo gali būti paskatintas pramonės įvairinimas ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas, tačiau taip pat gali būti suteikiama socialinių pranašumų ir stambiu mastu kuriamos darbo vietos, kuriose būtų paisoma teisių, o tai padėtų valstybėms narėms įveikti esamą ekonomikos krizę ir pasiekti tvarų ekonomikos augimą; ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant savo energetikos strategijas atkreipti dėmesį į sektorius, kuriuose aktyviai skatinamas užimtumas;

17. mano, kad perėjimas prie naujos tvarios ekonomikos ir bendrovių ar sektorių gamybos procesų pokyčiai turėtų vykti kartu su atitinkamais mokymais, ypač jaunimo profesiniu mokymu, ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programomis, visų pirma skirtomis pažeidžiamoms vyresnių nei 50-ties metų amžiaus asmenų grupėms, ir kad tai taip pat padės sukurti naujų darbo vietų; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti tokių mokymų ir programų teikimą; pabrėžia glaudesnio dialogo svarbą srityse, kuriose reikalingi socialiniai pokyčiai, siekiant prisitaikyti prie naujos tvarios ekonomikos – ypač įmonėse, kurių veiklai naudojamas iškastinis kuras; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius užtikrinti, kad šis dialogas įvyktų, o ekologinė transformacija būtų vykdoma sąžiningai;

18. ragina valstybes nares bendradarbiauti kovojant su nedeklaruotu darbu, kadangi šešėlinė ekonomika yra susirūpinimą visoje Europoje keliantis klausimas; mano, kad valstybių narių ir ES lygmenimis turėtų būti stiprinamos kovos su nedeklaruotu darbu priemonės;

19. ragina Komisiją formuluoti užimtumo gaires, pagal kurias būtų aktyviai remiamas didesnis jaunesnių negu 25 metų ir vyresnių negu 50 metų amžiaus darbuotojų užimtumas ir ypatingas dėmesys skirtas specifinėms problemoms, su kuriomis susiduria jaunuoliai ir vyresnio amžiaus asmenys;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti esamos darbo jėgos kvalifikacijos spragų ir naujos tvarios pramonės poreikių klausimą; šiuo požiūriu pabrėžia jaunimui skirtų gamybinės praktikos programų subsidijavimo kaip būdo pereiti nuo švietimo prie profesinio gyvenimo svarbą; taip pat ragina valstybes nares suteikti skatinamąsias priemones darbdaviams, kurie siūlo mokymus žemos kvalifikacijos ar nekvalifikuotiems darbuotojams ir galimybes jiems tiesiog darbo vietoje semtis praktinės patirties; pagaliau pabrėžia, kad visų ES piliečių skaitmeninis raštingumas ir skaitmeniniai įgūdžiai turėtų būti labai remiami vykdant ES ir nacionalinę politiką kaip pagrindiniai įgūdžiai, padedantys stiprinti socialinę integraciją ir gerinti Europos darbo jėgos konkurencijos pranašumus;

21. pabrėžia viešojo sektoriaus, kuris yra puikus pavyzdys ir kuriame taikomi pažangūs pirkimo standartai, užtikrinamos paskatos ir teikiama informacija, ypač energetikos, infrastruktūros ir įrenginių kūrimo, taip pat transporto ir ryšių srityse, svarbą kuriant darbo vietas, kuriose būtų paisoma teisių; ragina Komisiją ir valstybes nares ne tik skatinti vietos gaminių dalies išlygas ir visaapimančios tvarios ekonomikos sąlygomis veikiančias įmones, pirmiausia, MVĮ, bet ir aplinkos apsaugos ir socialinių standartų įtrauktį, ypač ikiprekybinių pirkimų srityje;

22. taip pat primygtinai pabrėžia privačių investicijų svarbą ir pažymi, kad finansavimo reikmės gali būti patenkintos tik su privačių investicijų pagalba; atkreipia dėmesį į tai, kad privačių įmonių investicijos į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą labai skiriasi: informacijos ir ryšio technologijų bei farmacijos pramonės įmonės šiuo tikslu skiria 5–7 proc., o energijos įmonės – apie 1 proc. pelno; ragina ES sudaryti tinkamas sąlygas, kad įmonės būtų skatinamos investuoti;

23. dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti rekonstrukcijos fondo sėkmę, imtis naujos Bendrijos rekonstrukcijos iniciatyvos, įskaitant bandomuosius projektus, ir persiorientuoti į naują tvarią ekonomiką;

24. pažymi, kad norint ES veiksmingai suderinti minimalius darbo laiko organizavimo reikalavimus, susijusius su darbuotojų sveikata ir sauga, būtina dėti papildomas pastangas;

25. ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti specialią, į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą panašią, paramos priemonę viešajame sektoriuje dirbusiems ir dėl ekonominės ir finansų krizės darbo netekusiems asmenims, kuria galėtų pasinaudoti nuo globalizacijos ar ekonomikos krizės nukentėjusios ES įmonės.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Ioan Enciu, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Edit Herczog, Lena Kolarska-Bobińska, Béla Kovács, Philippe Lamberts, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Niki Tzavela, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ilda Figueiredo, Andrzej Grzyb, Jolanta Emilia Hibner, Yannick Jadot, Werner Langen, Marian-Jean Marinescu, Vladko Todorov Panayotov, Markus Pieper, Mario Pirillo, Vladimír Remek, Frédérique Ries, Hermann Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Izaskun Bilbao Barandica, Jan Zahradil

(1)

OL L 153, 2010 6 18, p. 13.


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (24.6.2010)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje

(2010/2010(INI))

Nuomonės referentė: Kerstin Westphal

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad ES sanglaudos politika atlieka lemiamą vaidmenį plėtojant darbo vietų potencialą tvarioje ekonomikoje, nes padeda mažinti regionų skirtumus ir skatinti ekonomiką, siekiant užtikrinti visišką užimtumą; pabrėžia vaidmenį, kurį skatinant tvarią ekonomiką turi atlikti regionų ir vietos lygmenys; pabrėžia, kad regionai, imdamiesi iniciatyvų kurti naujas, perspektyvias ir tvarias darbo vietas, turėtų naudotis Europos struktūriniais fondais ir sanglaudos fondu; pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybės narės naudotų Europos socialinį fondą, siekdamos investuoti į įgūdžių lavinimą, užimtumo didinimą, mokymą ir perkvalifikavimą, norint sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų įgyvendinant nacionalinius, regioninius ir vietos projektus; mano, kad vyresnio amžiaus asmenų profesinė patirtis taip pat gali padėti įgyvendinti šias iniciatyvas, turint mintyje tai, jog vyresnio amžiaus asmenys sudaro vis didesnę ES gyventojų dalį; rekomenduoja regionų ir vietos valdžios institucijoms tinkamai ir nuolat palaikyti ryšius su verslo aplinka, darbdavių organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ir NVO, siekiant numatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikius darbo rinkos poreikius;

2.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia integruotos miestų plėtros koncepcijos svarbą, taip pat pabrėžia, kad pavyzdžiu galėtų tapti tvarus miestų teritorijų, kurių padėtis nepalanki, pertvarkymas; mano, kad tai galima užtikrinti tik sukūrus aiškią priemonių sistemą, be kita ko, ir toliau skatinant miestų aspektą struktūrinių fondų lėšomis;

3.  pabrėžia, kad, turint mintyje dabartinę ekonomikos krizę ir sprendžiant klimato kaitos problemą, itin svarbu remti ekologiškos ekonomikos kūrimą; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį pereinant prie didesnio tvarumo, visų pirma dėl savo gebėjimo skatinti švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigų ir MVĮ ryšius; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu ES sanglaudos politika yra esminė priemonė, galinti padėti ne tik kovoti su klimato kaita vykdant protingą energetikos politiką, bet ir suteikti piliečiams naujų ekonominių ir su darbo vietomis susijusių galimybių;

4.  pažymi, kad klimato kaitos poveikis Europos regionams skiriasi, o iš Komisijos tyrimo(1) matyti, jog šis neigiamas poveikis itin jaučiamas pietiniuose ir rytiniuose Europos regionuose, kuriuose gyvena daugiau kaip trečdalis Europos Sąjungos gyventojų, didžiausią poveikį patiria pažeidžiamiausios gyventojų grupės ir dėl to gali padidėti regionų ir socialiniai skirtumai;

5.  pripažįsta vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą švietimui, sudarančiam sąlygas įgyti naujų į ateitį orientuotų įgūdžių, be kita ko, mokantis visą gyvenimą ir persikvalifikuojant; pažymi, kad daugelyje valstybių už bendrąsias mokymo sąlygas ir tęstinį jaunuolių (įskaitant jokios kvalifikacijos neturinčius abiturientus) mokymą atsakingos regionų ir vietos valdžios institucijos; taigi ragina regionus naudoti struktūrinius fondus švietimo infrastruktūrai, ypač miestų teritorijose ir regionuose, kurių padėtis nepalanki, taip pat naudojantis šia parama sukurti nuoseklią ir visiems atvirą mokymo mokykloje sistemą; pabrėžia dideles galimybes (švietimo ir mokymo srityse), susijusias su vietos ir regionų valdžios institucijų sujungimu į tinklą su įmonėmis ir organizacijomis, siekiant kurti perspektyvias darbo vietas viešojo transporto, judumo miestuose, švietimo ir mokslinių tyrimų srityse, taip pat siekiant akcentuoti lygias galimybes;

6.  pabrėžia Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) svarbą buriant grupes regionuose, t. y. vietoje telkiant mokslinius tyrimus, naujoves ir infrastruktūrą, kai kuriamos naujos technologijos, pvz., atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse; be to, pabrėžia, kad, ypač miestuose, regionų ir vietos valdžios institucijos turi geriausias galimybes kurti sąlygas, būtinas pažangių įmonių grupėms augti; pažymi, kad taip buriant į grupes galima labai paskatinti vietos ekonomikos plėtrą ir regionuose kurti naujas darbo vietas;

7.  žino, kad ES, nacionalinės ir regionų finansavimo sistemos vis dar labai prastai koordinuojamos, taigi, siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, pabrėžia būtinybę geriau koordinuoti programas įvairiais lygmenimis ir remti didesnę įvairių bendrų politikos krypčių sąveiką, naudojant struktūrinius fondus, žemės ūkio ir kaimo plėtros lėšas, taip pat taikant Bendrąją mokslinių tyrimų programą ir Konkurencijos ir inovacijų bendrąją programą (angl. CIP);

8.  pabrėžia mokymosi visą gyvenimą teikiamą papildomą naudą ir ragina valstybes nares parengti išsamią vietos galimybių schemą, siekiant organizuoti paklausą atitinkantį mokymą, kurį vykdant turimi ištekliai derėtų su tikraisiais poreikiais, taip pat siekiant sugrąžinti profesinio vidurinio mokslo prestižą, teikiant aukštos kokybės išsilavinimą, visų pirma regionuose, kuriuose vietos galimybės ir tradicinės darbo sritys reikalauja įgyti specialių įgūdžių ir žinių; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms pakankamą techninę paramą, suteikiant žinių apie tai, kaip nustatyti vietos poreikius, ir pažymi, kad aukšto lygio profesinės vidurinės mokyklos galėtų padėti mažinti išsilavinimą turinčių asmenų nedarbą ir galėtų užtikrinti tvarų užimtumą;

9.  pažymi svarbų MVĮ vaidmenį skatinant naujovių diegimą Europoje; ragina privatųjį ir viešąjį sektorius naudotis Europos socialiniu fondu, kaip priemone jaunimo verslumui skatinti ir įgūdžiams gerinti, taip pat konsultuoti asmenis, kuriems gresia nedarbas, karjeros klausimais;

10. pabrėžia geografinio darbuotojų judumo svarbą, remiantis Sutartimis; pripažįsta, kad dėl geros vietinio transporto sistemos pagerėjus judumui padaugėja galimybių gauti darbą, o su tuo susijęs daugiklio efektas ypač svarbus pasienio regionuose, kuriuose aukštas nedarbo lygis; taigi ragina regionus ir vietos bei regionų administracijas, valdžios institucijas ir NVO pasienio regionuose naudoti struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo lėšas infrastruktūros priemonėms, taikomoms įgyvendinant nacionalines ir tarpregionines bendradarbiavimo programas, o Europos socialinio fondo lėšas naudoti siekiant kaimo vietovėse gyvenantiems jaunuoliams suteikti didesnių galimybių švietimo ir užimtumo srityse;

11. pabrėžia priemonių, kuriomis skatinamas augimas ir užimtumas, svarbą kaimo vietovėse siekiant, kad jose nemažėtų gyventojų;

12. ragina atsakingas valstybių narių institucijas ir Komisiją labiau atsižvelgti į bendrai finansuojamų priemonių tvarumą, kaip numatyta 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(2); ragina atsakingas institucijas užtikrinti, kad struktūrinių fondų lėšos būtų skiriamos ilguoju laikotarpiu, o finansavimas būtų teikiamas tik užtikrinus veiksmų patvarumą, kaip nustatyta minėtojo reglamento 57 straipsnyje; ragina atsakingas institucijas nustatyti tinkamą sankcijų tvarką ir taip užkirsti kelią pastangoms gauti nepagrįstai daug subsidijų;

13. pakartoja remiantis bandomąjį projektą „Programa Erasmus išrinktiems vietos ir regionų atstovams“, kuris galėtų padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms keistis pažangiausia patirtimi, be to, galėtų turėti keleriopą poveikį darbo rinkos politikos srityje; pabrėžia poreikį nurodyti su projekto įgyvendinimu susijusius aspektus ir glaudžiai bendradarbiauti su Regionų komitetu bei regionų tinklams atstovaujančiomis organizacijomis; ragina Komisiją paspartinti šio bandomojo projekto įgyvendinimą; ragina Komisiją pagrįsti mintį šiuo tikslu sukurti vadinamąją vietos lygmens akademiją;

14. rekomenduoja regionų valdžios institucijoms patvirtinti vystymosi strategijas, kurios atitiktų strategijos „ES 2020“ tikslus, siekiant tvarios ekonomikos sąlygomis kurti naujas darbo vietas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Sophie Auconie, Catherine Bearder, Jean-Paul Besset, Victor Boştinaru, Zuzana Brzobohatá, John Bufton, Alain Cadec, Salvatore Caronna, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Danuta Maria Hübner, Ian Hudghton, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Miroslav Mikolášik, Franz Obermayr, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Monika Smolková, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jens Geier, Catherine Grèze, Andrey Kovatchev, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Elisabeth Schroedter, Richard Seeber, Dimitar Stoyanov

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Marian Harkin, Stanimir Ilchev, Alexandra Thein

(1)

Komisijos tarnybų darbo dokumentas „Regionai 2020 m. ES regionų ateities uždavinių vertinimas“, 2008 m. lapkričio mėn. Šis dokumentas pateikiamas:

http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/working/regions2020/pdf/regions2020_en.pdf.

(2)

OL L 210, 2006 7 31, p. 25.


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (2.7.2010)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje

(2010/2010(INI))

Nuomonės referentė: Britta Thomsen

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi perėjimas prie naujo ekonomikos modelio neturėtų tapti pretekstu atsisakyti įvairių lygybės priemonių, tačiau, užuot tai darius, turėtų būti laikomas unikalia galimybe didinti moterų dalyvavimą ES darbo rinkoje, nes tai būtina norint užtikrinti tvarų augimą ir patenkinti ekologinės pertvarkos poreikį senėjančioje visuomenėje,

B.  kadangi perėjimas prie naujos tvarios ekonomikos neturėtų būti pretekstas atskirti nuo darbo rinkos pažeidžiamiausius ir mažiausiai kvalifikuotus darbuotojus; kadangi dėl šios priežasties reikia vengti reiškinio, kai atsirenkami tik geriausieji, nes dėl to pirmiausia nukentėtų mažiausiai kvalifikuoti darbuotojai,

C. kadangi, naujausių tyrimų duomenimis, moterų dalyvavimas visais atsakomybės lygmenimis užtikrina papildomą naudą įmonėms, ypač kalbant apie ekonominius jų rezultatus,

D. kadangi Europos Sąjungoje moterys įgyja didžiąją dalį universiteto diplomų ir sudaro daugumą verslo, vadybos ir teisės kursuose, tačiau ir toliau sudaro mažumą atsakinguose įmonių ir viešųjų institucijų postuose,

E.  kadangi, ypač dėl seksistinių stereotipų, kurių esama auklėjant ir visuomenėje, mažai moterų dirba srityse, kurios klaidingai laikomos vyriškomis, pvz., informacijos technologijų, inžinerijos, fizikos ir techninių profesijų, kaip antai mechanikos ir mūrijimo,

F.  kadangi naujas ekonomikos modelis bus kuriamas senėjančioje visuomenėje, kurioje mažėja darbo jėgos, taigi reikės pritraukti daugiau moterų, kurios dirbtų mokamą darbą, t. y. reikės pritaikyti darbo organizavimą ir paruošti visų sektorių darbdavius priimti įvairesnę darbo jėgą,

1.  pabrėžia, kad tik didinant moterų dalyvavimą Europos darbo rinkoje galima išnaudoti visą naujosios ekonomikos augimo ir darbo vietų potencialą, nes su atotrūkio tarp vyrų ir moterų užimtumo mažinimu nuo 1995 m. Europoje susiję pusė bendro užimtumo prieaugio ir ketvirtadalis metinio ekonomikos augimo;

2.  pabrėžia, kad pereinant prie naujos tvarios ekonomikos svarbu skirti dėmesį lyčių lygybei, kadangi moterų padėtis darbo rinkoje dažniau yra nesaugi dėl nepalankių darbo sąlygų ir nuolatinio darbo užmokesčio skirtumo, palyginti su vyrais; pripažįsta, kad moterims, jei jos nori dirbti, reikia leisti pasirinkti, kokio tipo darbo imtis; ragina parengti darbo rinkos priemonių valstybių narių lygmeniu, kuriomis būtų sprendžiamas lyčių aspekto klausimas ir kurias papildytų programos, skirtos suteikti moterims daugiau teisių ir pasitikėjimo; primena, kad tai galima pasiekti užtikrinus aukštesnę merginų ir moterų mokymo kokybę srityse, kuriose paprastai dominuoja vyrai;

3.  mano, kad turint mintyje tai, jog segregacija užimtumo srityje, kai darbų vertė ir užmokestis už juos kinta atsižvelgiant į tai, ar tai daugiausia vyriškos, ar moteriškos profesijos, yra esminis nelygybės šaltinis, ekologiškos darbo vietos gali būti priemonė siekiant geriau atlyginti už moterų darbą ir užtikrinti socialinę naudą darbuotojoms, taigi taip gali būti sprendžiamos ir lyčių lygybės bei su lytimi susijusio darbo užmokesčio skirtumo problemos;

4.  ragina ES mastu imtis darbdavių, ypač tradiciškai vyrų dominuojamuose sektoriuose, sąmoningumo ugdymo iniciatyvos, susijusios su įvairesnės darbo jėgos senėjančioje visuomenėje poreikiu ir nauda, taip pat pasiūlyti darbdaviams priemonių, kurias taikydami jie galėtų pasirengti didesnei įvairovei;

5.  pabrėžia, kad ekologiškos darbo vietos gali tapti esminiu būsimos Europos darbo rinkos augimo segmentu, šiandien daugiau nei 20 mln. darbo vietų Europos Sąjungoje galima laikyti ekologiškomis, o iš naujausių duomenų matyti, jog iki 2020 m. vien tik atsinaujinančiosios energijos sektoriuje yra galimybė padvigubinti darbo vietų skaičių iki 2,8 mln.; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad moterys turėtų tiek pat naudos;

6.  pabrėžia, kad investavimas į socialinę infrastruktūrą suteikia galimybę modernizuoti Europą ir skatinti lygybę, taip pat jis gali būti laikomas lygiagrečia fizinės infrastruktūros modernizavimo, kai investuojama į ekologines technologijas, strategija; taigi mano, kad lyčių lygybė turėtų būti politikos prioritetas ir svarbi priemonė;

7.  turint mintyje tai, kad vos 30 proc. verslininkų yra moterys ir nedaug jų dirba savarankiškai, pažymi, jog reikėtų šalinti kliūtis, šiuo metu trukdančias moterims tapti verslininkėmis, kadangi verslininkai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant našumą ir augimą tvarios ekonomikos sąlygomis;

8.  ragina valstybes nares imtis tam tikrų veiksmingų priemonių, visų pirma teisėkūros priemonių, siekiant užtikrinti, kad aukštas pareigas įmonėse ir politinėse įstaigose einančių moterų ir vyrų skaičius būtų proporcingas; palankiai vertina Norvegijos vyriausybės sprendimą nustatyti mažiausią 40 proc. kiekvienos lyties kvotą ir privačių, ir viešųjų įmonių direktorių valdybose;

9.  pabrėžia, kad, siekiant darbo rinkoje panaikinti segregaciją pagal lytį, būtina imtis tikslingų pastangų ir kovoti su seksistiniais stereotipais norint visais lygmenimis užtikrinti moterų galimybę mokytis, taip pat teikti visą gyvenimą trunkančio mokymosi paslaugas; ragina teikti tinkamas mokymo paslaugas norint užtikrinti, kad ekologiškose darbo vietose nedirbtų mažiau moterų nei vyrų, turint mintyje tai, kad masinis moterų nusišalinimas nuo mokslo ir technologijų stabdytų Europos augimą ir tvarumą, taip pat lemtų daugelio talentingų ir kvalifikuotų jaunų moterų kraštutinę padėtį užimtumo ir ekonominio saugumo atžvilgiais;

10. ragina valstybes nares numatyti lygių užimtumo galimybių priemones ir sudaryti šeimoms palankias darbo sąlygas, kadangi tai būtina norint užtikrinti ekonominiu ir socialiniu požiūriais tvarų augimą;

11. ragina imtis konkrečios ES iniciatyvos siekiant pritraukti merginas į matematikos, informatikos, gamtos mokslų ir technologijų (angl. MINT) specialybes ir kovoti su tebevyraujančiais stereotipais, susijusiais su šiomis specialybėmis; pabrėžia, kad kovojant su minėtaisiais stereotipais labai svarbus žiniasklaidos ir švietimo vaidmuo;

12. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodą dalyvavimą mokantis profesijos ir mokantis visą gyvenimą, reikėtų labiau atsižvelgti į galimybių sudarymą vyrams ir moterims atlikti savo vaidmenis šeimoje ir su priežiūra susijusias pareigas; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų teikiamos prieinamos, lanksčios ir kokybiškos vaikų priežiūros paslaugos;

13. pabrėžia, kad jaunos moterys, kurios baigia mokyklą ir rengiasi pradėti dirbti, turėtų būti kreipiamos atlikti profesinę praktiką srityse, kuriose dirba mažai moterų, o tai turėtų būti skatinama užtikrinant, jog mokyklos, universitetai, mokymo agentūros ir (arba) mokymo įmonės vykdytų bendrą planavimą siekiant, kad šios moterys, kaupdamos darbo patirtį ir dirbdamos nuolatinį darbą, o ne darbą be garantijų, galėtų įgyti specialių įgūdžių ir gebėjimų, įskaitant aukštesniojo ir specialistų lygmens įgūdžius ir gebėjimus, taip pat turėtų galimybę save realizuoti;

14. ragina ES ir valstybes nares įgyvendinant Europos socialinio fondo (ESF) programas teikti didesnį prioritetą moterims skirtoms ekologiškoms darbo vietoms, atsižvelgiant į tai, kad ESF finansuoja mokymo projektus atsinaujinančios energijos, ekologinio turizmo ir panašiose srityse; pabrėžia, kad reikia labiau stengtis norint, jog ESF remiamuose projektuose dalyvautų daugiau moterų (šiuo metu moterų dalis nesiekia 10 proc.); ragina nustatyti, kad ESF ir atkūrimo planų bei struktūrinės pertvarkos programų biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių klausimus, siekiant užtikrinti, jog pagal šias programas būtų vienodai pritraukiamos ir jose vienodai dalyvautų moterys;

15. pabrėžia, kad institucijų pastangos kurti darbo vietas naujoje tvarioje ekonomikoje turėtų būti skiriamos ir skurdžiausių darbuotojų, kurie taip pat yra energinga darbo rinkos jėga, profesiniams įgūdžiams tobulinti;

16. ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį skurdžiausiems piliečiams, visų pirma moterims, kurios kasdieniame gyvenime patiria ypač didelį skurdą ir kurias norint įtraukti į darbo rinką reikia specialių papildomų priemonių;

17. ragina ES ir nacionalines institucijas, taip pat įmones ir socialinius partnerius skirti ypatingą dėmesį atstumtų mažumų, pvz., romų tautybės moterų, integracijai;

18. ragina ES ir nacionalines institucijas spręsti su nauja tvaria ekonomika susijusius klausimus skelbiant Europos teminius metus (pvz., Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai (2010), Europos savanoriškos veiklos metai (2011), taip pat pasiūlymas dėl Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012)), siekiant atkreipti dėmesį į įvairių sektorių politikos stiprinimo poveikį;

19. pabrėžia, kad reikia didinti moterų dalyvavimą profesinėse sąjungose netradiciniuose užimtumo sektoriuose, kadangi moterų teisių, pvz., teisės į vienodą darbo užmokestį, motinystės atostogas, sąžiningas darbo valandas ir darbo aplinką, kurioje nediskriminuojama, apsauga itin svarbi, jei norima, kad naujosios ekonomikos darbo vietos būtų tvarios socialiniu požiūriu;

20. ragina valstybes nares reikalauti, kad viešosios ir privačios įmonės parengtų lyčių lygybės skatinimo planus ir sukurtų atsiskaitymo už padarytą pažangą sistemas;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.06.2010

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Emine Bozkurt, Andrea Češková, Marije Cornelissen, Silvia Costa, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Iratxe García Pérez, Jolanta Emilia Hibner, Mary Honeyball, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Philippe Juvin, Nicole Kiil-Nielsen, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Barbara Matera, Antonyia Parvanova, Frédérique Ries, Raül Romeva i Rueda, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Marc Tarabella, Britta Thomsen, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Christa Klaß, Elisabeth Morin-Chartier, Mariya Nedelcheva, Chrysoula Paliadeli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Julie Girling, Gesine Meissner


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.7.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Jean-Luc Bennahmias, Pervenche Berès, Mara Bizzotto, Milan Cabrnoch, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Sergio Gaetano Cofferati, Marije Cornelissen, Tadeusz Cymański, Frédéric Daerden, Karima Delli, Proinsias De Rossa, Sari Essayah, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Pascale Gruny, Thomas Händel, Marian Harkin, Roger Helmer, Vincenzo Iovine, Liisa Jaakonsaari, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Ádám Kósa, Patrick Le Hyaric, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Rovana Plumb, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georges Bach, Raffaele Baldassarre, Françoise Castex, Jelko Kacin, Ria Oomen-Ruijten, Antigoni Papadopoulou, Csaba Sógor, Emilie Turunen

Teisinė informacija - Privatumo politika