Procedūra : 2010/0115(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0235/2010

Pateikti tekstai :

A7-0235/2010

Debatai :

PV 07/09/2010 - 13
CRE 07/09/2010 - 13

Balsavimas :

PV 08/09/2010 - 6.2
CRE 08/09/2010 - 6.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0309

PRANEŠIMAS     *
PDF 378kWORD 709k
20.7.2010
PE 441.223v02-00 A7-0235/2010

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis

(COM(2010)0193 – C7‑0111/2010 – 2010/0115(CNS))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Csaba Őry

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
  Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
  Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis

(COM(2010)0193 – C7‑0111/2010 – 2010/0115(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2010)0193),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0111/2010),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7‑0235/2010),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  pakartoja savo seną reikalavimą Komisijai ir Tarybai užtikrinti, kad Parlamentui būtų suteikta pakankamai laiko, bet kokiu atveju ne mažiau kaip penki mėnesiai, įvykdyti savo konsultacinę rolę kaip apibrėžta SESV 148 straipsnio 2 dalyje, kai tai susiję su valstybių narių užimtumo politikos gairių persvarstymu;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba imasi priemonių užtikrinti, kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principas, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, taip pat numatyta, kad Sąjunga gali imtis iniciatyvos, kad užtikrintų valstybių narių socialinės politikos koordinavimą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje numatyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi.

(2) Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sąjunga siekia visą darbo dieną trunkančio užimtumo ir socialinės pažangos, kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, taip pat numatyta, kad Sąjunga gali imtis iniciatyvos, kad užtikrintų valstybių narių socialinės politikos koordinavimą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje numatyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su aukšto lygio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi ir aukšto lygio švietimo bei mokymo užtikrinimu.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje nurodyta, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Šios sutarties 10 straipsnyje pridedama, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad Europos visuomenėje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) 2000 m. pradėta vykdyti Lisabonos strategija buvo pagrįsta pripažintu ES poreikiu didinti našumą ir konkurencingumą kartu didinant socialinę sanglaudą, atsižvelgiant į pasaulinę konkurenciją, technologijų pokyčius ir senėjančią visuomenę. Atlikus Lisabonos strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą, 2005 m. ji buvo atnaujinta ir joje daugiau dėmesio skiriama ekonomikos augimui bei akcentuojama, kad būtina kurti daugiau ir geresnių darbo vietų.

(4) 2000 m. pradėta vykdyti Lisabonos strategija buvo pagrįsta ES poreikiu remiantis žiniomis didinti našumą ir konkurencingumą ir vėl sukurti sąlygas visą darbo dieną trunkančiam užimtumui, kartu didinant socialinę ir regioninę sanglaudą, atsižvelgiant į pasaulinę konkurenciją, technologijų pokyčius ir senėjančią visuomenę. Atlikus Lisabonos strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą, 2005 m. ji buvo atnaujinta ir joje daugiau dėmesio skiriama ekonomikos augimui bei akcentuojama, kad būtina kurti daugiau ir geresnių darbo vietų.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) Lisabonos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui padėjo pasiekti bendrą sutarimą dėl bendros ES ekonominės ir užimtumo politikos krypties. Vadovaudamasi strategija, 2005 m.5  Taryba patvirtino bendras ekonominės politikos gaires ir užimtumo gaires, o 2008 m.6  jas patikslino. 24 gairėse išdėstyti nacionalinių reformų programų pagrindai, apibrėžiami pagrindiniai visos ES makroekonominiai, mikroekonominiai ir darbo rinkos reformos prioritetai. Tačiau iš patirties matyti, kad gairėse nebuvo nustatyti pakankamai aiškūs prioritetai ir kad prioritetai galėjo būti labiau tarpusavyje susiję. Dėl to jų poveikis formuojant nacionalinę politiką buvo ribotas.

(5) Lisabonos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui turėjo padėti nustatyti bendrą ES ekonominės ir užimtumo politikos kryptį. Vadovaudamasi strategija, 2005 m. Taryba patvirtino bendras ekonominės politikos gaires ir užimtumo gaires, o 2008 m.  jas peržiūrėjo. gairėse išdėstyti nacionalinių reformų programų pagrindai, apibrėžiami pagrindiniai visos ES makroekonominiai, mikroekonominiai ir darbo rinkos reformos prioritetai. Tačiau iš patirties matyti, kad gairėse nebuvo nustatyti pakankamai privalomi tikslai, susiję su socialiniu, politiniu ir kultūriniu visų Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių dalyvavimu ir su tvaria ekonomika, o prioritetai turėjo būti glaudžiau vieni su kitais susiję. Taigi negalima buvo pasiekti pagrindinių strategijos tikslų, nes valstybės narės taip pat neprisiėmė atsakomybės už šių gairių įgyvendinimą.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a) Be naujų ES teisėkūros iniciatyvų, kuriose didžiausias dėmesys būtų skiriamas socialiniams klausimams, Europos Sąjungai dar reikia gerokai patobulinti esamas politikos kryptis ir jų įgyvendinimą.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Dėl 2008 m. prasidėjusios finansų ir ekonomikos krizės daug žmonių prarado darbą, sumažėjo galima produkcija ir dėl to smarkiai pablogėjo viešųjų finansų būklė. Vis dėlto pasitelkus Europos ekonomikos atkūrimo planą7 buvo galima padėti valstybėms narėms įveikti krizę, iš dalies tai įvyko dėl suderintų fiskalinių atkūrimo priemonių ir euro, kaip makroekonominio stabilumo priemonės. Taigi, krizė parodė, kad derinant Sąjungos politiką galima gauti reikšmingų rezultatų, jeigu dedama vis daugiau pastangų ir tai daroma veiksmingai. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė.

(6) Dėl 2008 m. prasidėjusios finansų ir ekonomikos krizės daug žmonių prarado darbą, sumažėjo galima produkcija ir dėl to smarkiai pablogėjo viešųjų finansų būklė. Vis dėlto pasitelkus Europos ekonomikos atkūrimo planą7 buvo galima padėti valstybėms narėms įveikti krizę, iš dalies tai įvyko dėl suderintų fiskalinių atkūrimo priemonių. Krizės, kuri vis dar gaji, metu paaiškėjo, kad nėra veiksmingų priemonių reaguoti į ankstyvuosius krizės požymius ir taip pat tapo akivaizdu, kad derinant Sąjungos politiką galima gauti reikšmingų rezultatų, jeigu dedama vis daugiau pastangų ir tai daroma veiksmingai, kartu laikantis subsidiarumo principo. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė, todėl visapusiškas vidaus rinkos galimybių išnaudojimas yra ir vienas iš svarbiausių Europos konkurencingumo didinimo būdų, be to, tapo būtina iš pagrindų persvarstyti priemones, pagal kurias bus siekiama užimtumo ir socialinių tikslų, kurie ir toliau bus patikimas šių priemonių pagrindas.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) Komisija pasiūlė parengti naują kito dešimtmečio strategiją – 2020 m. Europos strategiją8, kad po krizės ES taptų stipresnė ir jos ekonomika būtų orientuota į pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Prie atitinkamų gairių išvardyti penki pagrindiniai tikslai sudaro bendrus uždavinius, kuriais grindžiama valstybių narių ir Sąjungos veikla. Valstybės narės turėtų labai stengtis įgyvendinti nacionalinius tikslus ir pašalinti augimą stabdančias kliūtis.

(7) Komisija pasiūlė parengti naują kito dešimtmečio strategiją – 2020 m. Europos strategiją8, kad po krizės ES taptų stipresnė ir būtų galima geriau valdyti būsimus pokyčius ir krizes, ir jos ekonomika būtų orientuota į darnų, tvarų ekologiniu ir ekonominiu požiūriu ir integracinį augimą, taip pat į aukštą užimtumo lygį, našumą ir socialinę įtrauktį. Prie atitinkamų gairių išvardyti pagrindiniai tikslai sudaro bendrus uždavinius, kuriais grindžiama valstybių narių ir Sąjungos veikla. Valstybės narės turėtų įsipareigoti pasiekti nacionalinius tikslus. Jos turėtų dėmesį sutelkti į užimtumo padidinimą ir pašalinti augimo kliūtis, atsirandančias dėl teisės aktų, biurokratijos ir netinkamai šalies skiriamų išteklių.

Pakeitimas     9

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Įgyvendindamos visapusiškas ekonomikos krizės įveikimo strategijas, valstybės narės turėtų vykdyti ambicingas reformas, kad užtikrintų makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą, gerintų konkurencingumą, mažintų makroekonominį disbalansą ir tobulintų darbo rinkos veikimą. Fiskalinių atkūrimo priemonių panaikinimas turėtų būti atliekamas ir derinamas pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas.

(8) Įgyvendindamos visapusiškas ekonomikos krizės įveikimo strategijas ir visapuses strategijas, kuriomis siekiama sukurti sąlygas augimui, valstybės narės privalo vykdyti ir plėtoti struktūrines reformas, kuriomis būtų užtikrinamas makroekonominis stabilumas, didesnio darbo vietų skaičiaus ir geresnių darbų skatinimas, taip pat viešųjų finansų tvarumas, gerinamas konkurencingumas ir našumas, mažinamas makroekonominis disbalansas, stiprinama socialinė įtrauktis, kova su skurdu ir tobulinamas darbo rinkos veikimas. Laipsniškas fiskalinių atkūrimo priemonių panaikinimas turėtų būti pradėtas iškart pastebėjus, kad ekonomika tvariai atsigauna, turėtų būti atliekamas ir derinamas, inter alia, pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Tačiau kad praktiškai būtų pasiekti tvarūs ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslai, turi būti įveikti dideli valstybių narių makroekonominiai skirtumai ir neatitikimai.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(8a) 2020 m. Europos strategija turėtų būti tokia strategija, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas žmonėms ir aplinkos apsaugai, kuri padėtų įveikti ekonomikos krizę ir užkirstų kelią naujam ekonominiam ir socialiniam nuosmukiui, ji turėtų būti glaudžiai derinama su struktūrine ir sanglaudos politika ir turėtų sustiprinti mūsų ekonomiką vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiais ir spręsti darbo rinkos problemas, kylančias dėl senėjančios visuomenės.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) Pagal 2020 m. Europos strategiją valstybės narės turėtų įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama pažangaus, t. y. žiniomis ir inovacijomis grindžiamo ekonomikos augimo. Reformomis turėtų būti siekiama gerinti švietimo kokybę, užtikrinti visiems galimybę mokytis ir gerinti mokslinių tyrimų bei verslo veiklą, kad visoje ES būtų skatinamos inovacijos ir žinių perdavimas. Jomis turėtų būti skatinamas verslumas ir padedama kūrybingas idėjas paversti inovaciniais produktais, paslaugomis ir procesais, kuriuos pasitelkus būtų galima sukurti augimą, kokybiškas darbo vietas, teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taip pat veiksmingiau spręsti Europos ir pasaulines socialines problemas. Šiuo atžvilgiu itin svarbu kuo geriau pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis.

(9) Pagal 2020 m. Europos strategiją valstybės narės turėtų įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama pažangaus, t. y. žiniomis ir inovacijomis grindžiamo ekonomikos augimo. Reformomis turėtų būti siekiama gerinti švietimo kokybę, užtikrinti visiems galimybę mokytis, sumažinti žmonių, kurie nebaigė mokyklos ar mokymų, skaičių, patvirtinti kiekvieno asmens teisę į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, kad galima būtų pripažinti kvalifikacijas ir išduoti atitinkamus pažymėjimus, ir gerinti mokslinių tyrimų bei verslo veiklą, kad visoje Europos Sąjungoje būtų skatinamos inovacijos ir žinių perdavimas, siekiant panaikinti regioninius skirtumus ir užkirsti kelią „protų nutekėjimui“. Jomis turėtų būti skatinamas verslumas ir mažų bei vidutinių įmonių (MVĮ) vystymasis ir padedama kūrybingas idėjas paversti inovaciniais produktais, naujoviškomis ir socialiai vertingomis paslaugomis ir procesais, kuriuos pasitelkus būtų galima sukurti augimą, kokybiškas ir tvarias darbo vietas, teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taip pat veiksmingiau spręsti Europos ir pasaulines socialines problemas. Šiuo atžvilgiu itin svarbu kuo geriau pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a) Siekdamos paskatinti ekonomikos augimą valstybės narės turėtų kovoti su priemonėmis, kurios šį augimą lėtina, pvz., biurokratine našta, pertekliniu reguliavimu bei pertekliniais standartais, dideliais mokesčiais ir protekcionistinėmis tendencijomis.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9b) Siekiant užtikrinti bendrą ES makroekonominę veiklą svarbiausia yra pasiekti didžiulę ir veiksmingą bendrą rinką; siekiant, kad ekonominė ir pinigų sąjunga būtų tvirta, itin svarbu teikti ekonominę naudą, atkurti augimą ir sukurti naujas darbo galimybes.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl sprendimo

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) Valstybės narės savo reformų programomis taip pat turėtų siekti tvaraus augimo. Tvarus augimas – tai veiksmingai naudojamų išteklių, tvarios ir konkurencingos ekonomikos kūrimas, sąžiningas sąnaudų ir naudos pasiskirstymas ir pasinaudojimas Europos lyderyste skubant kurti naujus procesus ir technologijas, įskaitant ekologiškas technologijas. Valstybės narės turėtų įgyvendinti būtinas reformas, kad sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir veiksmingai naudotų išteklius. Jos taip pat turėtų gerinti verslo aplinką, skatinti kurti ekologiškas darbo vietas ir modernizuoti pramonės bazę.

(10) Valstybės narės savo reformų programomis ir remdamosi tinkamomis darbo vietomis taip pat turėtų siekti tvaraus augimo. Tvarus augimas – tai veiksmingai naudojamų išteklių, tvarios ir konkurencingos ekonomikos kūrimas, sąžiningas sąnaudų ir naudos pasiskirstymas, suteikiant pakankamai lėšų tam, kad būtų galima valdyti restruktūrizavimo procesus, ir pasinaudojimas Europos lyderyste skubant kurti naujus procesus ir technologijas, visų pirma įskaitant ekologiškas technologijas, kuriančias daugiau darbo vietų. Šios technologijos turėtų būti kiek įmanoma labiau prieinamos visoms bendrovėms, įskaitant itin mažas įmones ir MVĮ. Valstybės narės turėtų įgyvendinti būtinas reformas, kad sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir veiksmingai naudotų išteklius. Jos taip pat turėtų gerinti verslo aplinką, skatinti kurti tvarias darbo vietas išsivysčiusios ir besivystančios ekonomikos valstybėse, įskaitant šiems darbams būtinų mokymų teikimą ir įgūdžių formavimą ir modernizuoti pramonės bazę, visų pirma produktų perdirbimo srityje.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl sprendimo

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) Valstybių narių reformų programomis taip pat turėtų būti siekiama integracinio augimo. Integracinis augimas – tai darnios visuomenės kūrimas, kai žmonės gali numatyti ir valdyti pokyčius ir taip būti aktyviais visuomenės ir ekonomikos veikėjais. Todėl valstybių narių reformomis visiems žmonėms per visą gyvenimą turėtų būti užtikrinamos galimybės ir taip mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis, šalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma moterims, vyresnio amžiaus darbuotojams, jaunimui, neįgaliesiems ir legaliems migrantams. Be to, reformomis turėtų būti užtikrinama, kad ekonomikos augimas būtų naudingas visiems piliečiams ir visiems regionams. Todėl svarbiausi dalykai, kurių turėtų būti siekiama valstybių narių reformų programomis, tai užtikrinti veiksmingą darbo rinkų veikimą, investuojant į sėkmingą darbo vietos keitimą, atitinkamų įgūdžių vystymą, darbo kokybės didinimą, ir kovą su suskaidymu, struktūriniu nedarbu ir neveiklumu, kartu užtikrinant tinkamą tvarią socialinę apsaugą ir aktyvią įtrauktį, siekiant sumažinti skurdą.

(11) Valstybių narių reformų programomis taip pat turėtų būti siekiama integracinio augimo. Integracinis augimas – tai darnios visuomenės kūrimas, kai žmonės gali numatyti ir valdyti pokyčius, ypač atsiradusius dėl naujų technologijų, automatizavimo ir naudojimosi kompiuteriais perversmo, ir taip būti aktyviais visuomenės ir ekonomikos veikėjais. Todėl valstybių narių reformomis visiems žmonėms per visą gyvenimą turėtų būti užtikrinamos galimybės ir taip mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis, šalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma moterims, vyresnio amžiaus darbuotojams, jaunimui, globėjams, neįgaliems asmenims, nekvalifikuotiems darbuotojams, mažumoms, ypač romams, legaliems migrantams ir asmenis, kurie negali dalyvauti darbo rinkoje. Valstybės narės, taikydamos reikalingas priemones, turėtų taip pat užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų naudingas visiems piliečiams ir visiems regionams. Todėl svarbiausi dalykai, kurių turėtų būti siekiama valstybių narių reformų programomis, tai užtikrinti veiksmingą darbo rinkų veikimą, investuojant į sėkmingą darbo vietos keitimą, kurti darbo rinkos poreikiams pritaikytas mokymo sistemas ir plėtoti įgūdžius, didinti darbo kokybę ir kovoti su suskaidymu, užtikrinant saugumą darbuotojams, dirbantiems pagal visas užimtumo formas, su struktūriniu nedarbu, visų pirma jaunimo nedarbu, ir neveiklumu, kartu užtikrinant tinkamą tvarią socialinę apsaugą ir aktyvią įtrauktį, siekiant sumažinti skurdą.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl sprendimo

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11a) Siekdamos integracinio augimo tikslo valstybės narės, Komisijos iniciatyva, turėtų nustatyti teisinį pagrindą naujoms darbo formoms. Pagal šį teisinį pagrindą turėtų būti skiriamas dėmesys tam, kad būtų užtikrinamos lanksčios užimtumo formos, kartu vengiant darbo rinkos susiskaidymo ir užtikrinant visapusišką asmeninių ir kolektyvinių darbo teisių apsaugą, įskaitant profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinamumą, taip pat tinkamą darbuotojų socialinę apsaugą.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl sprendimo

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) ES ir valstybių narių struktūrinėmis reformomis galima veiksmingai prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, jeigu jomis didinamas ES konkurencingumas pasaulio ekonomikoje, sudaromos naujos galimybės Europos eksportuotojams ir suteikiama konkurencinga galimybė naudotis svarbiausiomis importuojamomis prekėmis. Todėl vykdant reformas reikėtų atsižvelgti į jų poveikį išorės konkurencingumui, siekiant skatinti Europos augimą ir dalyvavimą atvirose ir sąžiningomis taisyklėmis grindžiamose pasaulio rinkose.

(12) ES ir valstybių narių struktūrinėmis reformomis galima veiksmingai prisidėti prie kokybiško ekonomikos augimo ir tvaraus bei kokybiško darbo vietų kūrimo, jeigu jas vykdant deramai reaguojama į besitęsiančią ekonomikos ir finansų krizę ir taip didinamas ES konkurencingumas pasaulio ekonomikoje, sudaromos naujos galimybės Europos eksportuotojams ir suteikiama konkurencinga galimybė naudotis svarbiausiomis importuojamomis prekėmis. Todėl vykdant reformas reikėtų atsižvelgti į jų poveikį išorės konkurencingumui, siekiant skatinti Europos Sąjungos augimą ir dalyvavimą atvirose ir sąžiningomis taisyklėmis grindžiamose pasaulio rinkose, kartu ES turėtų siekti pasaulio mastu prižiūrėti interesų turinčius veikėjus, kurie daro didelę įtaką užimtumui, darbo jėgos judumui ir socialiniams finansiniams produktams, pvz., pensijoms.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl sprendimo

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) 2020 m. Europos strategija turi būti paremta integruota politika, kurią valstybės narės turėtų įgyvendinti iki galo ir vienodu spartumu, kad turėtų naudos iš suderintų struktūrinių reformų.

(13) 2020 m. Europos strategija turi būti paremta integruota politika, kurią valstybės narės turėtų įgyvendinti veiksmingai ir atsižvelgdamos kiekviena į savo vidaus padėtį ir konkrečias problemas, kad turėtų naudos iš suderintų struktūrinių reformų. Turėtų būti užtikrintas valstybių narių veiksmų ekonomikos, užimtumo ir socialinėje srityse nuoseklumas.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl sprendimo

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13a) Siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir darbo rinkos pasiūlą labai svarbu sudaryti sąlygas moterims ir mergaitėms patekti į tuos sektorius, kuriuose moterų yra per mažai, ir nugalėti šiose profesijose vis dar paplitusius stereotipus. Atsižvelgiant į 2020 m. Europos strategiją visomis politikos kryptimis ir priemonėmis turėtų būti aktyviai skatinamos lygios galimybės, moterų ir vyrų lygybė ir į jas turėtų būti įtrauktas lyčių lygybės integravimo principas. Tai apima iniciatyvas, skirtas moterų teisėms stiprinti ir kovai su moterų diskriminacija. Socialinės apsaugos sistemos turėtų būti peržiūrėtos siekiant panaikinti elementus, dėl kurių kyla lyčių nelygybė. Turėtų būti pagerintos darbo sąlygos tuose sektoriuose, kur dirba beveik vien tik moterys. Reikėtų spręsti klausimą dėl ne savo noru pasirinkto darbo ne visą dieną. Mokymo ir švietimo srityse turėtų būti stiprinama lyčių lygybė. Iki 2020 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas turėtų būti sumažintas iki 0–5 proc. Lengvinant ir skatinant lyčių lygybės įgyvendinimo procesą, didelę reikšmę turi geresnis prieinamų, įperkamų ir aukštos kokybės priežiūros paslaugų, ypač galimybė naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, teikimas.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl sprendimo

13 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13b) Valstybės narės, planuodamos ir naudodamos ES lėšas, įskaitant lėšas, gautas iš Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, turėtų atsižvelgti į 2020 m. Europos strategiją ir, visų pirma į jos užimtumo ir socialinius aspektus. Pabrėžiama svarba geriau pasinaudoti įvairių turimų finansinių priemonių sąveika ir bendru poveikiu, kad būtų galima pasiekti sudėtingus 2020 m. Europos strategijos tikslus, kuriais siekiama užtikrinti pažangesnį, integracinį ir ekologiškesnį ekonominį augimą ir veiksmingiau remti nepalankiausius mikroregionus ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes, susiduriančias su sudėtingais daugialypiais sunkumais. ES lėšų naudojimas turi sumažinti biurokratines kliūtis ir palengvinti ilgalaikių priemonių taikymą.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl sprendimo

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) Nors šios gairės skirtos valstybėms narėms, 2020 m. Europos strategiją reikėtų įgyvendinti kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai bendradarbiaujant su parlamentais, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais, kurie prisidės prie nacionalinių reformų programų kūrimo, jų įgyvendinimo ir bendro informacijos apie strategiją skleidimo.

(14) Nors šios gairės skirtos valstybėms narėms, 2020 m. Europos strategiją reikėtų įgyvendinti kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai bendradarbiaujant su parlamentais, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais, kurie prisidės prie nacionalinių reformų programų kūrimo, jų įgyvendinimo ir bendro informacijos apie strategiją skleidimo, nes socialinė politika turi atitikti vietos sąlygas ir prioritetus.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl sprendimo

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a) Siekiant užimtumo politikos gairių įgyvendinimo valstybėse narėse, turėtų būti patobulintas atvirojo koordinavimo metodas, nes jo įtaka valstybėse narėse yra per menka.

Pagrindimas

Atsižvelgiant į netolygų Lisabonos strategijos įgyvendinimo rezultatų pasiskirstymą tarp ES šalių, didėja abejonės atvirojo koordinavimo metodo naudingumu. Todėl reikia jį pagerinti taip, kad jis turėtų didesnį poveikį, atsižvelgiant į nustatytų tikslų įgyvendinimą.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl sprendimo

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) 2020 m. Europos strategija paremta mažesniu nuoseklių gairių rinkiniu, kuris pakeičia ankstesnį 24 gairių rinkinį ir yra skirtas užimtumo ir bendros ekonominės politikos klausimams. Prie šio sprendimo pridedamos valstybių narių užimtumo politikos gairės glaudžiai susijusios su valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis, pridedamomis prie [...] Tarybos rekomendacijos [...]. Kartu jos sudaro 2020 m. Europos strategijos integruotas gaires.

(15) 2020 m. Europos strategija paremta gairių rinkiniu, kuris pakeičia ankstesnį 24 gairių rinkinį ir yra skirtas užimtumo, socialinės sanglaudos stiprinimo ir bendrosios ekonominės politikos klausimams. Prie šio sprendimo pridedamos valstybių narių užimtumo politikos gairės glaudžiai susijusios su valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis, pridedamomis prie [...] Tarybos rekomendacijos [...]. Kartu jos sudaro 2020 m. Europos strategijos integruotas gaires.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl sprendimo

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) Šiose naujosiose integruotose gairėse atsižvelgiama į Europos Vadovų Tarybos išvadas. Jose valstybėms narėms pateikiami tikslūs nurodymai, kaip parengti nacionalines reformų programas ir įgyvendinti reformas, atsižvelgiant į jų tarpusavio priklausomybę ir laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Šios gairės bus bet kokių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali skirti valstybėms narėms, pagrindas. Jos taip pat bus Bendros užimtumo ataskaitos, kurią Taryba ir Komisija kasmet siunčia Europos Vadovų Tarybai, rengimo pagrindas.

(16) Šiose naujosiose integruotose gairėse atsižvelgiama į Europos Vadovų Tarybos išvadas. Jose valstybėms narėms pateikiami tikslūs nurodymai, kaip parengti nacionalines reformų programas ir įgyvendinti reformas, atsižvelgiant į jų tarpusavio priklausomybę ir laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Šios gairės bus bet kokių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali skirti valstybėms narėms, atsižvelgdama į skirtingus jų pradinius taškus, pagrindas. Jos taip pat bus Bendros užimtumo ataskaitos, kurią Taryba ir Komisija kasmet siunčia Europos Vadovų Tarybai, rengimo pagrindas.

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl sprendimo

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) Nepaisant to, kad šias gaires reikia parengti kiekvienais metais, jos turėtų didžia dalimi nekisti iki 2014 m., siekiant užtikrinti, kad didžiausias dėmesys būtų skiriamas įgyvendinimui,

(17) Šios gairės turėtų didžia dalimi nekisti iki 2020 m., siekiant užtikrinti tai, kad būtų galima deramai tikrinti, kaip siekiama užsibrėžtų tikslų. Pasiekti tikslai turėtų būti vertinami kas trejus metus.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl sprendimo

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17a) Tuo tarpu priemonės ir jų rezultatai turėtų būti akademiškai išanalizuoti ir kritiškai peržiūrėti.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės atsižvelgia į priede pateiktas gaires vykdydamos savo užimtumo politiką, dėl kurios jos atsiskaito pagal nacionalines reformų programas. Valstybės narės turėtų rengti reformų programas pagal 2020 m. Europos strategijos integruotose gairėse nurodytus tikslus.

Valstybės narės įgyvendina priede ir nacionalinėse reformų programose pateiktas gaires vykdydamos savo užimtumo politiką. Nacionalinių reformų programų, kurios turi atitikti tikslus, nustatytus tose gairėse, poveikis užimtumui ir socialiniams reikalams turi būti atidžiai stebimas.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

straipsnis

Valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos savo nacionalines reformų programas, kuriose vadovaujamasi priede nustatytomis gairėmis, užtikrina veiksmingą užimtumo ir socialinės politikos valdymą. Suinteresuotos šalys, įskaitant atstovus regioniniu ir vietos lygmenimis ir įskaitant tuos, kurie susiję su įvairiais 2020 m. Europos strategijos aspektais, Parlamento tarnybos ir socialiniai partneriai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant, kontroliuojant ir vertinant šias programas, įskaitant tikslų apibrėžtį bei rodiklius.

 

Siekiant įgyvendinti priede nurodytus pagrindinius ES tikslus, toliau nustatomi konkretesni tikslai ir rodikliai, įskaitant rezultatų rodiklius, taip pat nacionaliniai tikslai, rodikliai ir rezultatų suvestinės. Valstybės narės vadovaujasi šiais tikslais ir rodikliais, kartu su gairėmis ar kitomis konkrečiai šaliai Tarybos skirtomis rekomendacijomis.

 

Valstybės narės atidžiai stebi pagal atitinkamų nacionalinių reformų programas vykdomų reformų poveikį užimtumui ir socialinei sričiai.

 

Valstybės narės, teikdamos priede nurodytų gairių taikymo ataskaitas, vadovaujasi sistema, dėl kurios bus susitarta Sąjungos lygmeniu, ir į ataskaitas įtraukia tuos pačius elementus, siekdamos užtikrinti aiškumą, skaidrumą ir valstybių narių duomenų palyginamumą.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės antraštė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 gairė. Dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir struktūrinio nedarbo mažinimas

7 gairė. Gausesnių ir geresnių darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir dalyvavimo darbo rinkoje didinimas iki 75 proc. darbingų piliečių skaičiaus

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės -1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės nustatys savo nacionalinius moterų ir vyrų užimtumo lygio iki 75 proc. didinimo tikslus iki 2020 m., siekdamos visiško užimtumo, kurį galima pasiekti į darbo rinką labiau įtraukiant jaunimą, vyresnio amžiaus darbuotojus, žemos kvalifikacijos darbuotojus ir neįgalius asmenis, mažumas, visų pirma romus ir tinkamiau užtikrinant legalių migrantų integravimą. be to, valstybės narės nustato savo tikslus tokiu būdu, kad besimokančių, keliančių kvalifikaciją ar dirbančių 15–24 metų amžiaus moterų ir vyrų dalis pasiektų mažiausiai 90 proc.

 

Iki 2014 m. valstybės narės padidins užimtumo lygį 10 proc., dėmesį skirdamos šioms grupėms:

 

– 15–25 metų amžiaus jaunimui;

 

– vyresniems, 50–64 metų amžiaus darbuotojams;

 

– moterims;

 

– nekvalifikuotiems darbuotojams;

 

– žmonėms su negalia;

 

– žmonėms iš migrantų šeimų;

 

Ilgą laiką nedirbančių žmonių skaičius turi būti sumažintas 10 proc.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų įtraukti Europos Vadovų Tarybos patvirtintus lankstumo ir užimtumo garantijų principus į savo darbo rinkos politiką ir juos taikyti, iki galo pasinaudodamos Europos socialinio fondo parama, siekdamos padidinti dalyvavimą darbo rinkoje ir kovoti su suskaidymu, neveiklumu ir lyčių nelygybe, kartu mažindamos struktūrinį nedarbą. Priemonės lankstumo ir užimtumo garantijoms padidinti turėtų būti subalansuotos ir abipusiai naudingos. Todėl valstybės narės turėtų parengti lanksčias ir patikimas užimtumo sutartis, aktyvios darbo rinkos politiką, taikyti veiksmingą mokymąsi visą gyvenimą, darbuotojų judumo skatinimo politiką ir atitinkamas socialinės apsaugos sistemas, kad užtikrintų, kad keičiant darbo vietą būtų aiškios teisės bei atsakomybė ir nedirbantys žmonės galėtų aktyviai ieškotis darbo.

Siekdamos šio tikslo valstybės narės turėtų skatinti augimą ir tokiu būdu kurti naujas padoraus darbo vietas, didinti ekonomikos inovacinį potencialą, ypač MVĮ potencialą, ir šalinti pramonei tenkančias administracines bei netarifines kliūtis. Siekdamos šios tikslo, valstybės narės taip pat turėtų vystyti reguliavimo ir paramos priemones, kurias taikant būtų atsižvelgiama į bendrovių ir darbuotojų įvairias teises ir tokiu būdu užtikrinama, kad bet kokio pobūdžio bendrovėms būtų taikomos vienodos konkurencijos ir rėmimo sąlygos. Siekiant pagerinti moterų ir jaunimo patekimą į darbo rinką ir atsižvelgiant į demografinius sunkumus, būtina sukurti pakankamas sąlygas vaikų rūpybai, kad kiekvienam ikimokyklinio amžiaus vaikui būtų suteikta vieta vaikų priežiūros įstaigose, o kiekvienam jaunuoliui (-ei), glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, baigus mokyklą per keturių mėnesių laikotarpį būtų pasiūlyta darbo arba stažuotės ar tobulinimosi vieta. Ilgą laiką nedirbantys žmonės turėtų gauti pasiūlymus dėl galimybės įsidarbinti gerinančių priemonių, dėl kurių turėtų būti nustatyti kiekybiniai tikslai, siekiant sustiprinti darbo rinkos prevencinę politiką. Taigi, 25 proc. visų ilgą laiką nedirbusių žmonių turėtų dalyvauti taikant aktyviąją darbo rinkos priemonę, lankydami tęstinius kvalifikacijos kėlimo kursus, mokydamiesi ir (arba) juos perkeliant į kitą darbo vietą.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų aktyviau imtis socialinio dialogo ir spręsti darbo rinkos suskaidymo klausimą, taikydamos priemones, skirtas spręsti laikino ir nestabilaus užimtumo, nepakankamo užimtumo ir nelegalaus darbo problemas. Už profesinį judumą turėtų būti atlyginama. Darbų kokybės ir užimtumo sąlygų klausimai turėtų būti sprendžiami kovojant su mažu darbo užmokesčiu ir užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą ir tiems, kurie dirba pagal terminuotas darbo sutartis, ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Užimtumo paslaugos turėtų būti gerinamos ir visiems prieinamos, įskaitant jaunimą ir tuos, kuriems gresia nedarbas, individualiai pritaikant paslaugas labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims.

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų didinti užimtumo lygį taikydamos skatinimo priemones, skirtas, visų pirma jaunimui, žemos kvalifikacijos ir labai pažeidžiamiems asmenims, konsultuodamos ir taikydamos į darbo rinkos poreikius orientuotas mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemones. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būti laikomasi vienodo požiūrio ir vienodo atlyginimo už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principo ir kad ši praktika būtų gerinama, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 ir 157 straipsniuose. Darbo kokybės klausimas turėtų būti sprendžiamas mažinant skurstančių darbuotojų skaičių. Be to, valstybės narės, apsitelkdamos atitinkamas programas, turėtų gerinti teisėtų migrantų užimtumo galimybes. Reikia toliau dėti pastangas ir kurti pažangias programas siekiant iš naujo į darbo rinką integruoti neįgalius asmenis, pvz., siūlant jiems subsidijuojamas darbo vietas. Valstybės narės turėtų pašalinti kliūtis, kurios naujokams trukdo patekti į darbo rinką, remti darbo vietų kūrimą, skatinti socialines naujoves ir gerinti įdarbinimo agentūrų, įskaitant valstybines įdarbinimo tarnybas, darbo kokybę ir veiksmingumą. Darbo biržos privalo rengti mokymų ir kuravimo programas, ypač informacijos ir ryšių technologijų srityje, bei, siekiant kiek galima labiau palengvinti darbo paieškos procesą, visų pirma vyresniems žmonėms, teisėtiems migrantams, tautinėms mažumoms ir neįgaliesiems, užtikrinti prieigą šiems asmenims prie didelės spartos interneto. Be to, turėtų būti remiami individualiai ir kolektyviai savarankiškai dirbantys asmenys, kuriantys socialinės ekonomikos įmones. Siekiant užkirsti kelią darbo rinkos skirstymui pagal lytis, reikėtų imtis specialių priemonių prieš moterų dominavimą menkai apmokamuose darbuose ir veiksmingiau skatinti moterų skyrimą į vadovaujančias pareigas. Visų pirma reikėtų pritaikyti darbo laiko nuostatas ir taip sudaryti galimybę derinti šeiminį ir profesinį gyvenimą, taip pat taikyti lankstesnes išėjimo į pensiją taisykles. Valstybės narės turėtų taikyti priemones, siekdamos skatinti tėvų dalyvavimą prižiūrint vaikus, ir turėtų peržiūrėti savo mokesčių sistemas, kad jos taptų patrauklesnės ketinantiems įsidarbinti asmenims. Išorės ir vidaus lankstumo ir užimtumo garantijų strategijos, skirtos lankstumui stiprinti ir veiksmingiau reaguoti į gamybos ciklus, turėtų būti geriau taikomos remiantis aktyvia darbo rinkos politika bei tinkamomis socialinio saugumo sistemomis, prieinamomis visiems pagal įvairias užimtumo formas dirbantiems darbuotojams, siekiant užtikrinti, kad darbo pakeitimas nesukeltų neproporcingų finansinių problemų. Turėtų būti pabrėžiama, kad lankstumas be socialinės apsaugos nėra tvarus būdas užimtumui didinti. Tai būtina papildyti vienareikšmiškai įsipareigojant aktyviai padėti ieškant darbo. Taikant naujas darbo organizavimo formas, pvz., netipinį laikiną darbą, darbą ne visą dieną ir darbą namuose arba darbuotojų judumą, neturi sumažėti atitinkamų asmenų individualios ir kolektyvinės darbo teisės ir jų socialinis saugumas. Reikėtų užtikrinti, kad naujos užimtumo formos nebūtų sukurtos tam, kad pakeistų įprastas (visos darbo dienos, nuolatinio darbo) sutartis. Taip pat turėtų būti dedamos pastangos kovojant su nelegaliu darbu taikant veiksmingas priemones, skirtas darbo teisėms užtikrinti ir stebėti, kaip jos įgyvendinamos. TDO remiamas deramas darbas ir „geras darbas“ turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujamasi kuriant darbo vietas ir siekiant integracijos į darbo rinką. Gerindamos darbo rinkos veiklą ir rezultatus valstybės narės turėtų skatinti socialinę partnerystę ir aktyviai įtraukti socialinius partnerius į nacionalinės politikos rengimą ir visiškai gerbti jų teisę, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, sudaryti ir įgyvendinti kolektyvines sutartis.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 2a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Ypač svarbu kurti kokybiškas darbo vietas, kurios bus reikalingos atsižvelgiant į ilgalaikius planus ir kurių didelė pridėtinė vertė. Taigi labai svarbu, kad švietimo ir užimtumo politika skatintų ekonominės struktūros pokyčius. Paprastai, nebus atkurtos visos darbo vietos ir tuose pačiuose sektoriuose, kurių neliko dėl ekonomikos krizės. Taigi švietimo sistema turi lanksčiai reaguoti į darbo rinkos poreikius, atsirandančius dėl naujos ekonominės struktūros. Užimtumo politika turi užtikrinti, kad darbuotojai galėtų kiek galima sklandžiau pakeisti sektorius ir išgyventi darbo rinkos padėties pokyčius. Taigi dar svarbiau nei tai buvo praeityje pradėti nuo ilgalaikių tikslų ir labiau atkreipti dėmesį į suderintas įmonių, švietimo ir užimtumo politikos priemones.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdamos didinti konkurencingumą ir dalyvavimo lygį, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, ir vadovaudamosi ekonominės politikos 2 gaire, valstybės narės turėtų peržiūrėti mokesčių ir išmokų sistemas, taip pat viešųjų tarnybų gebėjimus teikti būtiną paramą. Valstybės narės turėtų didinti darbo jėgos dalyvavimą, pasitelkdama politiką, kuria skatinamas aktyvus senėjimas, lyčių lygybė ir vienodas darbo užmokestis, taip pat jaunimo, neįgaliųjų, legalių migrantų ir kitų pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką. Taikant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką ir teikiant prieinamas socialinės rūpybos paslaugas bei diegiant darbo organizavimo inovacijas, turėtų būti siekiama didinti užimtumą, visų pirma kalbant apie jaunimą, vyresnio amžiaus darbuotojus ir moteris, ypač siekiant išlaikyti aukštos kvalifikacijos moteris mokslo ir technikos srityse. Valstybės narės taip pat turėtų šalinti naujokų patekimo į darbo rinką kliūtis, remti savarankiškai dirbančius asmenis ir darbo vietų kūrimą tokiose srityse, kurios apima ekologiškas darbo vietas ir socialinę rūpybą, taip pat skatinti socialines inovacijas.

Dėl to Europos socialinio fondo lėšos turėtų būti naudojamos pilnu pajėgumu, siekiant didinti užimtumą ir darbo kokybę, pasitelkiant priemones, kuriomis tobulinami asmeniniai įgūdžiai ir tenkinami perspektyvių profesijų kokybės reikalavimai. Siekiant plėtoti profesinį mobilumą, svarbu, kad valstybės narės įvairiomis priemonėmis skatintų žmonių pasirengimą judumui Europos Sąjungoje. Norint tai įgyvendinti, turi būti išnagrinėta ir kur galima supaprastinta tvarka, reikalinga norint gauti Europos socialinio fondo subsidijas. Nacionaliniai biudžetai ir ES biudžetas, įskaitant Europos socialinį fondą ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, turėtų būti koordinuojami ir panaudojami siekiant padėti darbo jėgai prisitaikyti prie tvarios ekonomikos sąlygų. Siekiant šio tikslo valstybės narės turėtų imtis iniciatyvos ir skelbti informaciją apie tokio finansavimo paskirtį ir lėšų naudojimo sąlygas.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 3a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės skatina naudoti ES mikrofinansų priemonę kaip ekonominių ir socialinių priemonių derinimo, siekiant paskatinti ekonomikos ir užimtumo augimą, pavyzdį.

 

Nacionalinės ir ES mikrofinansų priemonės turėtų būti taikomos vykdant specialias mokymo ir kuravimo programas bei taikant socialinių pašalpų sistemas, pagal kurias būtų užtikrinamos minimalios pajamos pirmaisiais metais po įmonės atidarymo siekiant verslumą padaryti tikra galimybe.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 3b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės turėtų taip pat skatinti visuotinės svarbos socialines paslaugas, įskaitant su užimtumu, sveikata ir būstais susijusias paslaugas, kurias reikia pakankamai finansuoti, ir į jas investuoti.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindinis ES tikslas, kuriuo remdamosi valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus, – iki 2020 m. pasiekti 75 % 20–64 m. moterų ir vyrų užimtumą, įskaitant didesnį jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų ir žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimą bei geresnį legalių migrantų integravimą.

Išbraukta.

(Paskutinioji Komisijos teksto 7 gairės pastraipa įtraukiama prieš pirmą Parlamento pakeitimo pastraipą.)

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės antraštė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8 gairė. Kvalifikuotos darbo jėgos formavimas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, darbo kokybės ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas

8 gairė. Darbo kokybės ir mokymosi visą gyvenimą bei tinkamo darbo skatinimas, formuojant kvalifikuotą darbo jėgą

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės -1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybių narių nacionaliniai tikslai yra iki 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių iki 10 proc. ir kartu bent iki 40 proc. padidinti 30–34 m. amžiaus asmenų, baigusių aukštąjį arba gavusių atitinkamą išsilavinimą, dalį.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų skatinti darbo našumą ir įsidarbinimo galimybes atitinkamai suteikdamos žinių ir įgūdžių pagal esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius. Kokybiškas pradinis išsilavinimas ir patrauklus profesinis mokymas turi būti derinamas su veiksmingomis paskatomis mokytis visą gyvenimą, suteikti „antrojo šanso“ galimybes, užtikrinti kiekvienam suaugusiajam galimybę pasikelti kvalifikaciją ir su tikslinės migracijos bei integracijos politika. Valstybės narės turėtų plėtoti įgytos kompetencijos pripažinimo sistemas, šalinti profesinio ir geografinio darbuotojų judumo kliūtis, skatinti įgyti skirtingose srityse pritaikomų gebėjimų, kūrybiškumą ir daugiausia dėmesio skirti žemos kvalifikacijos darbuotojams remti, vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybėms didinti, kartu gerinant aukštos kvalifikacijos darbuotojų, įskaitant mokslininkų, mokymą, įgūdžius ir patirtį.

Kokybiško pradinio išsilavinimo ir patrauklaus profesinio mokymo, kuriuo darbuotojams būtų padedama pritaikyti savo įgūdžius prie darbo rinkos poreikių, užtikrinimas valstybėms narėms yra prioritetinis uždavinys. Jie turi būti derinami su lavinimo pasiūla, kuria jauniems žmonėms, visų pirma 25–35 m. amžiaus asmenims, suteikiama „antroji galimybė“ baigti mokyklą, įskaitant privalomą švietimo ir profesinio mokymo galimybę bei veiksmingas paskatas mokytis visą gyvenimą, iš socialinių partnerių reikalaujant suteikti tam reikalingus laiko išteklius bei finansiškai remti mokymosi galimybes. Valstybės narės turėtų įsipareigoti anksti mokyklą paliekančių asmenų skaičių sumažinti iki mažiau nei 10 proc., o migracijos ir integracijos politiką papildyti kalbų mokymo bei socialinių studijų pasiūlymais. Valstybės narės taip pat turėtų plėtoti įgytų įgūdžių ir kompetencijos pripažinimo sistemas.

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir verslo atstovais valstybės narės turėtų gerinti mokymosi galimybes, išsilavinimo ir karjeros planavimą, derindamos jį su sistemingu informavimu apie naujas darbo vietas ir galimybes, verslumo skatinimu ir geresniu reikiamų įgūdžių numatymu. Bendrais finansiniais vyriausybių, asmenų ir darbdavių indėliais turėtų būti skatinamos investicijos į žmogiškųjų išteklių vystymą, įgūdžių tobulinimą ir dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose. Siekdamos remti jaunimą, ypač nedirbantį ar nesimokantį, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų priimti programas, kuriomis būtų siekiama padėti dabartiniams absolventams rasti pirmąjį darbą arba suteikti tolesnio išsilavinimo ir mokymosi galimybes, įskaitant stažuotes, taip pat greitai reaguoti, kai jaunimas netenka darbo. Reguliariai stebint įgūdžių tobulinimo ir reikiamų įgūdžių prognozavimo politikos rezultatus, turėtų būti lengviau nustatyti tobulintinas sritis, taip pat reikia užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos greičiau reaguoti į darbo rinkos poreikius. Šiems tikslams remti valstybės narės turėtų iki galo panaudoti ES lėšas.

Bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir verslo atstovais valstybės narės turėtų gerinti mokymosi galimybes, įskaitant profesinį mokymą, išsilavinimo ir karjeros planavimą, derindamos jį su geresniu sistemingu informavimu apie naujas darbo vietas ir galimybes ir taikydamos tinkamas priemones šiems veiksmams skatinti, verslumo skatinimu, MVĮ raida ir geriau numatyti reikiamus kokybės reikalavimus. Žmogiškųjų išteklių vystymo bei įgūdžių tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo procesai turėtų būti finansuojami bendrais finansiniais darbdavių ir vyriausybių indėliais. Visiems ir visada turėtų būti galima užtikrinti kokybišką bendrojo lavinimo ir profesinį mokymą bei anksti mokyklą palikusių asmenų sugrąžinimą į švietimo sistemą. Valstybės narės investicijas į švietimą turėtų nukreipti tokiu būdu, kad būtų pasiektas darbingos visuomenės kvalifikacijos kėlimo tikslas, taip pat atsižvelgiant į savišvietą ir neformalųjį mokymąsi. Užimtumo reformomis visų pirma reikėtų siekti užtikrinti, kad būtų įgyjami pagrindiniai gebėjimai, kurie žinių ekonomikos sąlygomis reikalingi kiekvienam darbuotojui, visų pirma kai tai susiję su galimybe tobulintis arba įgyti žinių informacijos ir ryšių technologijų (IRT) srityje. Reikėtų imtis priemonių, kad jaunimo ir mokytojų judumas mokymosi tikslais taptų norma. Valstybės narės turėtų gerinti švietimo ir profesinio bei neprofesinio mokymo sistemų visų amžiaus grupių asmenims atvirumą ir adekvatumą, ypač įgyvendindamos nacionalines kvalifikacijų sistemas, suteikiančias galimybę taikyti lanksčius mokymosi būdus, ir gerindamos bendrojo bei profesinio lavinimo sektorių partnerystę su darbo sektoriumi, įskaitant mokamas stažuotes, siekiant žymiai padidinti aukštesnio lygio išsilavinimo bei profesinio mokymo dalį.

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės 2a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Reguliariai stebint įgūdžių tobulinimo ir reikiamų įgūdžių prognozavimo politikos rezultatus, turėtų būti lengviau nustatyti tobulintinas sritis, taip pat reikia užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos greičiau reaguotų į darbo rinkos poreikius. Šiems tikslams remti valstybės narės turėtų iki galo panaudoti ES lėšas.

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 a gairė (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

8a gairė: Socialinės ir ekonominės sanglaudos politikos stiprinimas remiant užimtumą

 

Valstybės narės įsipareigoja pritaikyti, papildyti, koordinuoti ir koreguoti savo nacionalinius tikslus savo šalyse ir tarpusavyje taip, kad sumažėtų regionų ekonominio vystymosi disbalansas.

 

Valstybės narės žino, kad sanglaudos politika yra veiksminga priemonė, kuria remiamos gairės derinant regionų ypatumus ir remiant regionus, kad jie nugalėtų savo socialinius ir ekonominius sunkumus, ir mažinant jų skirtumus, tačiau ši priemonė nėra priklausoma nuo minėtųjų gairių.

 

Integruoto požiūrio, daugiapakopio valdymo ir partnerystės principai turėtų sudaryti valdymo pagrindą ir tapti šios strategijos įgyvendinimo dalimi, o regioninis ir vietos lygmenys turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį, visų pirma socialinėje ekonomikoje, kaip priemonės, padėsiančios daugybei ekonominių ir socialinių subjektų, ypač MVĮ, gyventi ir gaminti Sąjungoje.

 

Taigi sanglaudos politika yra ne tik stabilių finansinių asignavimų šaltinis, bet kartu ir galinga ekonominio vystymosi priemonė, taigi, ir užimtumo priemonė visiems Sąjungos regionams.

 

Valstybės narės turėtų daugiau investuoti į transporto, energetikos, telekomunikacijų ir IT infrastruktūras bei visapusiškai pasinaudoti Europos struktūriniais fondais.

 

Potencialių naudos gavėjų dalyvavimas Sąjungos bendrai finansuojamose programose turėtų būti skatinamas supaprastinant įgyvendinimo sistemas.

 

To siekdamos valstybės narės turėtų kurti savo sanglaudos politikos ir kitų esamų politikos sričių sąveiką laikydamosi integruoto požiūrio, kadangi sanglauda – tai ne išlaidos, ji suteikia galios, suteikia galimybių naudoti nepanaudotą potencialą, mažina struktūrinius skirtumus tarp šalių ir regionų, išplečia Sąjungos regionų augimą bei padidina jų konkurencingumą globalizuotame pasaulyje, kompensuoja pasaulio ekonomikos krizės padarinius ir kuria Sąjungos socialinį kapitalą.

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 9 gairės pavadinimas ir 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9 gairė. Visų lygių švietimo ir mokymo sistemų veikimo tobulinimas ir aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų skaičiaus didinimas

Išbraukta.

Siekdamos visiems užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir mokymą ir gerinti švietimo rezultatus, valstybės narės turėtų veiksmingai investuoti į švietimo ir mokymo sistemas, pirmiausia kad pagerintų ES darbo jėgos įgūdžių lygį ir kad žmonės galėtų greitai reaguoti į besikeičiančius šiuolaikinių darbo rinkų poreikius. Veiksmų reikėtų imtis visuose sektoriuose (nuo ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo, profesinio lavinimo ir mokymo bei suaugusiųjų mokymo), taip pat atsižvelgiant į savimoką ir neformalųjį mokymą. Reformomis reikėtų siekti užtikrinti, kad būtų įgyjami pagrindiniai gebėjimai, kurie žinių ekonomikos sąlygomis reikalingi kiekvienam individui, visų pirma kiek tai susiję su galimybe įsidarbinti, toliau mokytis arba IRT įgūdžiais. Reikėtų imtis priemonių, kad jaunimo ir mokytojų judumas mokymosi tikslais taptų norma. Valstybės narės turėtų gerinti švietimo ir mokymo sistemų atvirumą ir adekvatumą, ypač įgyvendindamos nacionalines kvalifikacijų sistemas, suteikdamos galimybę taikyti lanksčius mokymosi būdus ir plėtodamos švietimo ir (arba) mokymo sektoriaus partnerystę su darbo sektoriumi. Todėl reikėtų didinti mokytojo profesijos patrauklumą. Aukštasis mokslas turėtų tapti atviresnis netradiciniams besimokantiesiems, o aukštojo arba lygiaverčio mokslo studentų skaičius turėtų padidėti. Siekdamos sumažinti nedirbančių ir nesimokančių jaunų žmonių skaičių, valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nebaigti mokyklos .

 

(Komisijos teksto 9 gairė perkeliama ir sujungiama su Parlamento pakeitimo teksto 8 gairės antra pastraipa.)

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 9 gairės 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindinis ES tikslas, kuriuo remdamosi valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus, – 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių iki 10 %, kartu bent iki 40 % padidinti 30–34 m. amžiaus asmenų, baigusių aukštąjį arba atitinkamą mokslą, dalį.

Išbraukta.

(Paskutinioji Komisijos teksto 9 gairės pastraipa įtraukiama prieš 8 gairės pirmą dalį Parlamento pakeitime.)

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 10 gairės antraštė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10 gairė. Socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu

10 gairė. Kova su skurdu ir socialinės įtraukties bei apsaugos skatinimas

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 10 gairės -1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus 25 proc. sumažinti žemiau nacionalinių skurdo ribų gyvenančių europiečių skaičių, padedant išbristi iš skurdo daugiau kaip 20 mln. žmonių, ypač taikant užimtumo bei švietimo politikos priemones.

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 10 gairės 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdamos mažinti skurdą valstybės narės turėtų stengtis skatinti visišką dalyvavimą visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime ir suteikti užimtumo galimybių, iki galo pasinaudodamos Europos socialinio fondo parama. Be to, reikėtų stengtis užtikrinti lygias galimybes, įskaitant galimybę naudotis prieinamomis, tvariomis, aukštos kokybės paslaugomis ir viešosioms paslaugomis (įskaitant internetines paslaugas, atitinkančias 4 gairės nuostatas), visų pirma sveikatos priežiūros paslaugomis. Valstybės narės turėtų taikyti veiksmingas antidiskriminacines priemones. Siekiant kovoti su socialine atskirtimi, suteikti žmonėms galimybių ir skatinti dalyvauti darbo rinkoje, socialinės apsaugos sistemos, mokymosi visą gyvenimą ir aktyvios įtraukties politika taip pat turėtų būti tobulinama, kad įvairiais žmonių gyvenimo etapais būtų kuriamos galimybės ir jie būtų apsaugoti nuo atskirties grėsmės. Socialinės apsaugos ir pensijų sistemos turi būti modernizuotos, kad jomis būtų galima iki galo pasinaudoti, siekiant užtikrinti tinkamą paramą pajamų atžvilgiu ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros sistema, taip užtikrinant socialinę sanglaudą ir kartu išlaikant finansinį tvarumą. Išmokų sistemomis daugiausia dėmesio reikėtų skirti pajamų užtikrinimui keičiant darbo vietą ir skurdo mažinimui, visų pirma kalbant apie tas visuomenės grupes, kurioms labiausiai gresia socialinė atskirtis, pavyzdžiui, šeimas, kuriose yra tik vienas iš tėvų, mažumas, neįgaliuosius, vaikus ir jaunimą, vyresnio amžiaus moteris ir vyrus, legalius migrantus ir benamius. Remdamos labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius, valstybės narės taip pat turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas.

Kova su skurdu ir atskirtimi ir toliau tebėra labai svarbus iššūkis. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, svarbu visoms socialinėms grupėms, nepaisant vietovės ar išsilavinimo, sudaryti galimybes dalyvauti darbo rinkoje arba grįžti į ją. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą suteikiant žmonėms pakankamą saugumo jausmą, tačiau tuo pat metu užtikrinant, kad jie neprarastų motyvacijos dirbti ir uždirbti. Siekdamos šio tikslo, valstybės narės turėtų stengtis mažinti skurdą, įskaitant dirbančių žmonių skurdą, skatinti visišką dalyvavimą, atsižvelgiant į pačių žmonių pasirinkimą, politiniame, visuomeniniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime ir plėsti užimtumo galimybes, nes tam ir turėtų būti naudojama Europos socialinio fondo parama. Valstybės narės ypatingą dėmesį turėtų skirti didėjančiam skurstančių darbuotojų skaičiui. Siekiant nustatyti konkrečius kovos su skurdu tikslus, turėtų būti aišku, kaip „išmatuoti“ skurdą. Turėtų būti patikslinta standartinė apibrėžtis, kad skurdas yra tuomet, kai uždirbama 60 proc. vidutinio atlyginimo. Skurdas negali būti apibrėžiamas tokiu vienpusiu rodikliu. Turi būti užtikrinta, kad būtų išsaugotos lygios galimybės, taip pat galimybė naudotis prieinamomis, tvariomis, aukštos kokybės paslaugomis ir viešosioms paslaugomis (įskaitant internetines paslaugas, atitinkančias 4 gairės nuostatas), ir, visų pirma reikėtų išlaikyti galimybę naudotis socialinėmis, užimtumo, sveikatos priežiūros ir būsto srities paslaugomis, užtikrinant, kad jos taip pat būtų prieinamos pažeidžiamoms ir silpnesnėms visuomenės grupėms. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad valstybinių įstaigų žodžiu arba raštu teikiama informacija būtų aiški ir išsami, o tuo atveju, kai atsisakoma suteikti teisę gauti pašalpą ar kitą socialinę lengvatą, turėtų būti pateikta šio atsisakymo priežastis ir nurodyta galimybė asmeniui pateikti apeliaciją. Sudarant bet kokius darbo santykius valstybėse narėse turėtų būti teisiškai privalomas principas, pagal kurį tarp vyrų ir moterų, įgijusių tokį patį išsilavinimą ir atliekančių tokį patį darbą, neturi būti diskriminacijos. Siekiant kovoti su socialine atskirtimi, suteikti žmonėms galimybių atlikti svarbų vaidmenį visuomenėje ir skatinti dalyvauti darbo rinkoje, socialinės apsaugos sistemos ir aktyvios įtraukties politika toliau turi būti tobulinama, kad įvairiais žmonių gyvenimo etapais būtų kuriamos galimybės ir darbo perspektyvos, atsižvelgiant į įvairius poreikius ir įsipareigojimus, ir jie būtų apsaugoti nuo atskirties grėsmės, taip pat teikti paramą, visų pirma asmenims, esantiems toliausiai nuo darbo rinkos, kad jie gautų kvalifikuotą darbą. Todėl vykdant aktyvią darbo rinkos politiką būtina sukurti veiksmingus metodus, skirtus mokymams ir darbo vietų kūrimui tiems, kurie yra atskirti nuo darbo rinkos dėl apmokymų trūkumo. Tuo pat metu socialinės apsaugos ir pensijų sistemos turi būti modernizuotos taip, kad jomis būtų galima iki galo pasinaudoti, siekiant užtikrinti pajamas aukščiau skurdo ribos, suteikiant galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros sistema, kartu išlaikant šių sistemų finansinį tvarumą. Išmokų sistemomis reikėtų užtikrinti pajamų saugumą keičiant darbo vietą ir mažinti skurdą, visų pirma kalbant apie tas visuomenės grupes, kurioms labiausiai gresia socialinė atskirtis, pavyzdžiui, šeimas, kuriose yra tik vienas iš tėvų, mažumas, neįgaliuosius, vaikus ir jaunimą, vyresnio amžiaus moteris ir vyrus, legalius migrantus ir benamius. Visų pirma valstybės narės įsipareigoja kovoti su vaikų skurdu naudodamos tinkamas priemones, kad vaikų asmeninis vystymasis nebūtų ribojamas ir pradėdami savo darbinę karjerą jie nebūtų nevisateisiai dėl su skurdu susijusių jų laisvo vystymosi trukdžių. Ypač svarbu užtikrinti galimybes vaikams iš nepasiturinčių šeimų gauti išsilavinimą ir turėti lygias galimybes siekiant apsaugoti juos nuo socialinės atskirties, kai jie taps suaugusiais asmenimis. Siekiant padidinti pajamų saugumą įvairiais gyvenimo etapais, valstybės narės turėtų užtikrinti adekvačias minimalias pajamas, kurios turėtų būti bent jau aukščiau skurdo ribos, remiantis įvairia praktika, kolektyviniais susitarimais ir valstybių narių teisės aktais. Valstybės narės taip pat turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas siekiant sumažinti įvairią per gyvenimą patiriamą riziką, ypač tuomet, kai su ja susiduria labiausiai pažeidžiami asmenys, ir veiksmingai įgyvendinti patvirtintas antidiskriminacines priemones. Siekdamos stiprinti viešųjų finansų tvarumą, valstybės narės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į teigiamą poveikį, kurį pokyčiai socialinės sanglaudos politikoje padarė nacionaliniams biudžetams. Sumažinus skurdą ir padidinus dalyvavimą sumažėja socialinės išlaidos ir padidėja mokestinės pajamos. Valstybės narės turėtų garantuoti aukštus minimalius darbo kokybės standartus, siekiant panaikinti dirbančių asmenų skurdą.

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 10 gairės 1a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Socialinės apsaugos sistemos, įskaitant pensijų ir sveikatos priežiūros sistemas, turėtų būti stiprinamos ir atnaujinamos, užtikrinant jų socialinį tinkamumą, finansinį tvarumą ir galimybes reaguoti į besikeičiančius poreikius, tuo pat metu kiekvienam Europos Sąjungos gyventojui suteikiant tinkamą apsaugą nuo tam tikrų socialinių grėsmių, pvz., sveikatos problemų, nedarbo ir skurdo.

 

Valstybės narės turėtų pagerinti pagal trumpalaikes darbo sutartis dirbančių asmenų, visų pirma moterų ir ypač besilaukiančių moterų, socialinę apsaugą.

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 10 gairės 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindinis ES tikslas, kuriuo remdamosi valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus, – 25 % sumažinti žemiau nacionalinių skurdo ribų gyvenančių europiečių skaičių, padedant išbristi iš skurdo daugiau kaip 20 mln. žmonių.

Išbraukta.

(Paskutinioji Komisijos teksto pastraipa įterpiama prieš pirmą Parlamento pakeitimo pastraipą.)


AIŠKINAMOJI DALIS

2010 m. balandžio 27 d. Komisija pristatė pasiūlymą „2020 m. Europos strategijos integruotas gairės“, kuriame nustatyta naujos strategijos ir reformų, kurių turi imtis valstybės narės, programa. Pasiūlymą sudaro bendrosios ekonominės politikos gairės, pagrįstos SESV 121 straipsniu, ir užimtumo gairės, pagrįstos SESV 148 straipsniu. Komisijos pasiūlyme šie du teisės aktai yra atskiros, tačiau tarpusavyje susijusios priemonės, sudarančios integruotų gairių, kurių skaičius ribotas siekiant užtikrinti didesnį nuoseklumą ir aiškumą, paketą. Šios gairės yra ramsčiai, kuriais bus pagrįstas 2020 m. Europos strategijos įgyvendinimas, taip pat šiose gairėse yra svarbiausi Komisijos komunikato dėl 2020 m. Europos strategijos, paskelbto kovo 3 d., prioritetai. 10 integruotų gairių – tai daug mažesnis rinkinys, kuriuo pakeistos ankstesnės 24 gairės – sudaro 6 ekonominės srities ir 4 užimtumo srities gairės. Pagal Komisijos pasiūlymą integruotų gairių užimtumo rinkinį sudaro 7 gairė - dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir struktūrinio nedarbo mažinimas, 8 gairė. - kvalifikuotos darbo jėgos formavimas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, darbo kokybės ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas, 9 gairė - visų lygių švietimo ir mokymo sistemų veikimo tobulinimas ir aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų skaičiaus didinimas ir 10 gairė - socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu. Šiame pranešime kalbama apie integruotų gairių užimtumo rinkinį, kartu atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymų dėl ekonominės politikos rinkinį.

Apie naująsias 2020 m. užimtumo gaires diskutuota įpusėjus ekonominei krizei ir tai, be abejo, turės didelės įtakos darbo rinkai keletą ateinančių metų. Nepaisant kai kurių padrąsinančių ženklų, kad grįžta augimas, daugumos valstybių narių ekonomika išlieka trapi. Todėl dar ne visapusiškai jaučiame tiesioginį krizės poveikį nedarbui. Taigi reikia dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintas tvarus atkūrimas ir kad būtų sustiprintas darbo vietų kūrimo potencialas Europos šalių ekonomikoje, taip pat padedama žmonėms gauti darbo. Be to, ilgalaikės daugumos valstybių narių problemos, pvz., demografinė kaita, globalizacija ir naujų technologijų, įskaitant mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas, perėmimas ir toliau išlieka, ir šias problemas reikia spręsti ir atkūrimo laikotarpiu, ir vėliau. Taigi labai svarbu, kad pagal kito dešimtmečio Europos užimtumo strategiją būtų sprendžiamos skubios ir neatidėliotinos problemos, atsiradusios dėl krizės, ir vidutinės trukmės laikotarpio bei ilgalaikės problemos, taip pat būtų nustatyta šių problemų sprendimo pusiausvyra.

Pagal šią sistemą pranešėja iš esmės pritaria Komisijos požiūriui, pagal kurį mažinamas gairių skaičius. Tačiau pranešėja taip pat mano, kad negalima nustatyti mažesnio gairių ir bendrų ES lygmens tikslų skaičiaus jų aiškumo ir jų naudingumo atliekant valstybių narių politikos gairių vaidmenį sąskaita.

Todėl pranešėja mano, kad kai kuriuos Komisijos pasiūlymo aspektus reikėtų labiau apmąstyti ir išaiškinti. Šie aspektai pirmiausia apima šiuos punktus:

- Atsižvelgiant į dabartinę ekonominę ir finansų krizę ir ilgalaikes problemas, su kuriomis susidūrė Europos visuomenė, kartu su ekonomine, socialine, švietimo ir kitomis politikos sritimis, užimtumo politika turėtų atlikti labai svarbų vaidmenį. Be to, reikia užtikrinti veiksmų, kurių imasi valstybės narės įvairiose srityse, pvz., ekonomikos, užimtumo ir socialinių reikalų srityse, darną. Pagal 2020 m. Europos ir valstybių narių reformų programas tai reiškia tvirtą įsipareigojimą užtikrinti, kad investicijos į tvarų augimą taip pat palengvins tvarių darbo vietų kūrimą. Taip pat tai reiškia, kad integruotų gairių ekonominio ir užimtumo rinkinių tarpusavio papildomumas ir darna yra itin svarbūs.

- Pranešėja pritaria pasiūlymams imtis ryžtingų veiksmų siekiant padidinti Europos moterų ir vyrų užimtumo lygį, tačiau mano, kad šį tikslą galima pasiekti tik jei valstybės narės ypatingą dėmesį skirs judumo ir jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų bei moterų užimtumo skatinimui.

- Be to, siekiant bendrų tikslų ir socialinių užimtumo tikslų, taip pat siekiant užtikrinti, kad darbdaviai galėtų gauti kvalifikuotos ir tinkamos darbo jėgos, būtina tinkamai naudoti lankstumo principus, kokybišką švietimą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir kovą su struktūriniu nedarbu.

- Atsižvelgiant į tai ir turint mintyje padėtį darbo rinkoje Europos Sąjungos ir valstybių narių pastangose įgyvendinti 2020 m. Europos ir užimtumo gaires reikėtų taip pat atsižvelgti į didėjantį naujų darbo formų ir netipiškų darbo sutarčių skaičiaus augimą ir reikėtų nustatyti tinkamą šios srities teisinę sistemą.

- Be to, užtikrinant, kad bus prieinama kvalifikuota darbo jėga, kartu reikėtų intensyviau investuoti į darbo vietų kūrimą, kur MVĮ atlieka itin svarbų vaidmenį, ir bendrai į dideliu užimtumu pasižyminčio augimo skatinimą.

- Remdamasi Lisabonos strategijos patirtimi pranešėja mano, kad 2020 m. Europos strategijoje reikėtų papildomai pasistengti ir pagerinti strategijos valdymą bei jos įgyvendinimo priemones. Šiuo požiūriu itin svarbus socialinių partnerių vaidmuo ir socialinis dialogas siekiant įvardyti tik vieną aspektą.

- Pagaliau pranešėja mano, kad siekiant, jog 2020 m. Europa būtų efektyvi ir šiame kontekste užimtumo gairės būtų veiksmingos, reikėtų tinkamai atsižvelgti į tai, kad reikia užtikrinti, jog būtų nugalėti valstybių narių ir regionų socialiniai ir ekonominiai skirtumai. Todėl reikia siekti sanglaudos politikos tikslų ir kurti šios politikos ir kitų sektorių politikos sąveiką. Šiuo požiūriu itin svarbų vaidmenį turi atlikti šio programavimo laikotarpio Europos struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas bei kitos būsimos ES finansavimo priemonės.

Todėl pranešėjos pasiūlytais pakeitimais siekiama didesnio dokumento aiškumo ir darnos, taip pat siekiama spręsti anksčiau išvardytus klausimus.


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (28.6.2010)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis

(COM(2010)0193 – C7‑0111/2010 – 2010/0115(NLE))

Nuomonės referentas: Hans-Peter Martin

PAKEITIMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, taip pat numatyta, kad Sąjunga gali imtis iniciatyvos, kad užtikrintų valstybių narių socialinės politikos koordinavimą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje numatyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi.

(2) Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija, skatina socialinį teisingumą ir užtikrina apsaugą; taip pat numatyta, kad Sąjunga turi imtis iniciatyvos, kad užtikrintų valstybių narių socialinės politikos koordinavimą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje numatyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su aukšto užimtumo lygio skatinimu ir su tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi bei su aukštu bendro ir profesinio švietimo ir sveikatos apsaugos lygiu;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) Lisabonos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui padėjo pasiekti bendrą sutarimą dėl bendros ES ekonominės ir užimtumo politikos krypties. Vadovaudamasi strategija, 2005 m. Taryba patvirtino bendras ekonominės politikos gaires ir užimtumo gaires, o 2008 m. jas peržiūrėjo. 24 gairėse išdėstyti nacionalinių reformų programų pagrindai, apibrėžiami pagrindiniai visos ES makroekonominiai, mikroekonominiai ir darbo rinkos reformos prioritetai. Tačiau iš patirties matyti, kad gairėse nebuvo nustatyti pakankamai aiškūs prioritetai ir kad prioritetai galėjo būti labiau tarpusavyje susiję. Dėl to jų poveikis formuojant nacionalinę politiką buvo ribotas.

(5) Lisabonos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui padėjo pasiekti bendrą sutarimą dėl bendros ES ekonominės ir užimtumo politikos krypties. Vadovaudamasi strategija, 2005 m. Taryba patvirtino bendras ekonominės politikos gaires ir užimtumo gaires, o 2008 m. jas peržiūrėjo. 24 gairėse išdėstyti nacionalinių reformų programų pagrindai, apibrėžiami pagrindiniai visos ES makroekonominiai, mikroekonominiai ir darbo rinkos reformos prioritetai. Lisabonos strategijoje nurodyti lūkesčiai neišsipildė. 2020 m. Europos strategijoje reikia padaryti išvadas atsižvelgiant į senosios strategijos klaidas, taigi būtina parengti nuoseklias, įmanomas finansuoti, įvykdytinas ir patikrinamas priemones ir strategijas ir jų rezultatus nuolat vertinti, kad taip būtų galima reguliariai tikrinti, kaip siekiama užsibrėžtų tikslų.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a) Prieš kurdama naujas iniciatyvas Europos Sąjunga turi žymiai pagerinti esamą politiką ir jos įgyvendinimą.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) Komisija pasiūlė parengti naują kito dešimtmečio strategiją – 2020 m. Europos strategiją, kad po krizės ES taptų stipresnė ir jos ekonomika būtų orientuota į pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Prie atitinkamų gairių išvardyti penki pagrindiniai tikslai sudaro bendrus uždavinius, kuriais grindžiama valstybių narių ir Sąjungos veikla. Valstybės narės turėtų labai stengtis įgyvendinti nacionalinius tikslus ir pašalinti augimą stabdančias kliūtis.

(7) Komisija pasiūlė parengti naują kito dešimtmečio strategiją – 2020 m. Europos strategiją, kad po krizės ES taptų stipresnė ir jos ekonomika būtų orientuota į pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Prie atitinkamų gairių išvardyti penki pagrindiniai tikslai sudaro bendrus uždavinius, kuriais grindžiama valstybių narių ir Sąjungos veikla. Valstybės narės turėtų įsipareigoti pasiekti nacionalinius tikslus. Jos turėtų dėmesį sutelkti į užimtumo padidinimą ir pašalinti augimo kliūtis, atsirandančias dėl teisės aktų, biurokratijos ir netinkamai šalies skiriamų išteklių.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Įgyvendindamos visapusiškas ekonomikos krizės įveikimo strategijas, valstybės narės turėtų vykdyti ambicingas reformas, kad užtikrintų makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą, gerintų konkurencingumą, mažintų makroekonominį disbalansą ir tobulintų darbo rinkos veikimą. Fiskalinių atkūrimo priemonių panaikinimas turėtų būti atliekamas ir derinamas pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas.

(8) Įgyvendindamos visapusiškas ekonomikos krizės įveikimo strategijas, valstybės narės turėtų vykdyti ambicingas struktūrines reformas, kad užtikrintų makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą, gerintų konkurencingumą, mažintų makroekonominį disbalansą, sustiprintų socialinę sanglaudą, gerintų produktyvumą ir tobulintų darbo rinkos veikimą. Laipsniškas fiskalinių atkūrimo priemonių panaikinimas turėtų būti pradėtas iškart pastebėjus, kad ekonomika tvariai atsigauna, turėtų būti atliekamas ir derinamas, inter alia, pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) Pagal 2020 m. Europos strategiją valstybės narės turėtų įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama pažangaus, t. y. žiniomis ir inovacijomis grindžiamo ekonomikos augimo. Reformomis turėtų būti siekiama gerinti švietimo kokybę, užtikrinti visiems galimybę mokytis ir gerinti mokslinių tyrimų bei verslo veiklą, kad visoje ES būtų skatinamos inovacijos ir žinių perdavimas. Jomis turėtų būti skatinamas verslumas ir padedama kūrybingas idėjas paversti inovaciniais produktais, paslaugomis ir procesais, kuriuos pasitelkus būtų galima sukurti augimą, kokybiškas darbo vietas, teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taip pat veiksmingiau spręsti Europos ir pasaulines socialines problemas. Šiuo atžvilgiu itin svarbu kuo geriau pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis.

(9) Pagal 2020 m. Europos strategiją valstybės narės turėtų įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama pažangaus, t. y. žiniomis ir inovacijomis grindžiamo ekonomikos augimo. Reformomis turėtų būti siekiama gerinti švietimo kokybę, atsižvelgiant į tarptautinį mastą, užtikrinti visiems galimybę mokytis ir gerinti mokslinių tyrimų bei verslo veiklą, kad visoje ES būtų skatinamos inovacijos ir žinių perdavimas. Pasinaudojant teisės aktais ir ištekliais jomis turėtų būti aktyviai skatinamas verslumas ir taip padedama kūrybingas idėjas paversti inovaciniais produktais, paslaugomis ir procesais, kuriuos pasitelkus būtų galima sukurti augimą, kokybiškas darbo vietas, teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taip pat veiksmingiau spręsti Europos ir pasaulines socialines problemas. Šiuo atžvilgiu itin svarbu kuo geriau pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a) Siekdamos padidinti ekonomikos augimą valstybės narės turėtų sumažinti biurokratinę naštą, sumažinti pernelyg didelį reguliavimą ir didelius mokesčius bei vengti protekcionistinės politikos.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9b) Veiksmingos bendros rinkos sukūrimas yra pagrindinis rodiklis, kuriuo matuojamas bendras ES makroekonomikos veikimas; jis yra ypač svarbus pinigų sąjungai, kurios užduotis – teikti ekonomę naudą, atstatyti augimą ir kurti naujas darbo vietas.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl sprendimo

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) Valstybės narės savo reformų programomis taip pat turėtų siekti tvaraus augimo. Tvarus augimas – tai veiksmingai naudojamų išteklių, tvarios ir konkurencingos ekonomikos kūrimas, sąžiningas sąnaudų ir naudos pasiskirstymas ir pasinaudojimas Europos lyderyste skubant kurti naujus procesus ir technologijas, įskaitant ekologiškas technologijas. Valstybės narės turėtų įgyvendinti būtinas reformas, kad sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir veiksmingai naudotų išteklius. Jos taip pat turėtų gerinti verslo aplinką, skatinti kurti ekologiškas darbo vietas ir modernizuoti pramonės bazę.

(10) Valstybės narės savo reformų programomis taip pat turėtų siekti tvaraus augimo. Tvarus augimas – tai veiksmingai naudojamų išteklių, tvarios ir konkurencingos ekonomikos kūrimas, sąžiningas sąnaudų ir naudos pasiskirstymas ir pasinaudojimas Europos lyderyste skubant kurti naujus procesus ir technologijas, įskaitant ekologiškas technologijas. Šios technologijos turėtų būti kiek įmanoma prieinamos visoms bendrovėms, įskaitant mažąsias įmones ir MVĮ tam, kad pokyčiai, vykdomi siekiant padidinti tvarumą, vyktų visose srityse. Valstybės narės turėtų įgyvendinti būtinas reformas, kad sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir veiksmingai naudotų išteklius. Jos taip pat turėtų gerinti verslo aplinką, skatinti kurti ekologiškas darbo vietas ir modernizuoti pramonės bazę. Dėl finansų krizės neturėtų būti trukdomas ar vilkinamas šis itin svarbus perėjimas prie ekologiškos ir tvarios ekonomikos.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl sprendimo

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) Valstybių narių reformų programomis taip pat turėtų būti siekiama integracinio augimo. Integracinis augimas – tai darnios visuomenės kūrimas, kai žmonės gali numatyti ir valdyti pokyčius ir taip būti aktyviais visuomenės ir ekonomikos veikėjais. Todėl valstybių narių reformomis visiems žmonėms per visą gyvenimą turėtų būti užtikrinamos galimybės ir taip mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis, šalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma moterims, vyresnio amžiaus darbuotojams, jaunimui, neįgaliesiems ir legaliems migrantams. Be to, reformomis turėtų būti užtikrinama, kad ekonomikos augimas būtų naudingas visiems piliečiams ir visiems regionams. Todėl svarbiausi dalykai, kurių turėtų būti siekiama valstybių narių reformų programomis, tai užtikrinti veiksmingą darbo rinkų veikimą, investuojant į sėkmingą darbo vietos keitimą, atitinkamų įgūdžių vystymą, darbo kokybės didinimą ir kovą su suskaidymu, struktūriniu nedarbu ir neveiklumu, kartu užtikrinant tinkamą tvarią socialinę apsaugą ir aktyvią įtrauktį, siekiant sumažinti skurdą.

(11) Valstybių narių reformų programomis taip pat turėtų būti siekiama integracinio augimo. Integracinis augimas – tai darnios visuomenės kūrimas, kai žmonės gali numatyti ir valdyti pokyčius, ypač tuos, kurie vyksta atsiradus naujoms technologijoms, automatizavus procesus ir dėl kompiuterinės revoliucijos, ir taip būti aktyviais visuomenės ir ekonomikos veikėjais. Todėl valstybių narių reformomis visiems žmonėms per visą gyvenimą turėtų būti užtikrinamos galimybės ir taip mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis, šalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma moterims, vyresnio amžiaus darbuotojams, jaunimui, neįgaliesiems ir legaliems migrantams. Be to, reformomis turėtų būti užtikrinama, kad ekonomikos augimas būtų naudingas visiems piliečiams ir visiems regionams. Todėl svarbiausi dalykai, kurių turėtų būti siekiama valstybių narių reformų programomis, tai užtikrinti veiksmingą lanksčių darbo rinkų veikimą, investuojant į sėkmingą darbo vietos keitimą, atitinkamų įgūdžių vystymą, darbo kokybės didinimą ir kovą su suskaidymu, struktūriniu nedarbu ir neveiklumu, kartu užtikrinant tinkamą tvarią socialinę apsaugą ir aktyvią įtrauktį, siekiant sumažinti skurdą.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl sprendimo

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a) Atsižvelgiant į integracinio augimo tikslą valstybės narės Komisijos iniciatyva turėtų numatyti naujų užimtumo formų teisinę sistemą, pagal kurią atitinkamiems darbuotojams būtų užtikrinta teisinė lygybė ir sudarytos sąlygos užimtumui, kuris neskatina tolesnio darbo rinkos skaidymo, ir pagal kurią užtikrinama visapusiška individualių ir kolektyvinių darbuotojų teisių apsauga ir reikalinga darbuotojų socialinė apsauga.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl sprendimo

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) ES ir valstybių narių struktūrinėmis reformomis galima veiksmingai prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, jeigu jomis didinamas ES konkurencingumas pasaulio ekonomikoje, sudaromos naujos galimybės Europos eksportuotojams ir suteikiama konkurencinga galimybė naudotis svarbiausiomis importuojamomis prekėmis. Todėl vykdant reformas reikėtų atsižvelgti į jų poveikį išorės konkurencingumui, siekiant skatinti Europos augimą ir dalyvavimą atvirose ir sąžiningomis taisyklėmis grindžiamose pasaulio rinkose.

(12) ES ir valstybių narių struktūrinėmis reformomis galima veiksmingai prisidėti prie kokybiško ekonomikos augimo ir tvaraus darbo vietų kūrimo, jeigu jas vykdant deramai reaguojama į besitęsiančią ekonomikos ir finansų krizę ir taip didinamas ES konkurencingumas pasaulio ekonomikoje, sudaromos naujos galimybės Europos eksportuotojams ir suteikiama konkurencinga galimybė naudotis svarbiausiomis importuojamomis prekėmis. Todėl vykdant reformas reikėtų atsižvelgti į jų poveikį išorės konkurencingumui, siekiant skatinti Europos Sąjungos augimą ir dalyvavimą atvirose ir sąžiningomis taisyklėmis grindžiamose pasaulio rinkose.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl sprendimo

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a) Struktūrinių reformų plėtojimo ir vykdymo procesų metu valstybės narės turėtų ypač daug dėmesio skirti tam, kad būtų skatinamas augimas, susijęs su užimtumo didinimu, ir kad realiajame ekonomikos sektoriuje būtų sukuriama daug darbo vietų.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl sprendimo

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) 2020 m. Europos strategija turi būti paremta integruota politika, kurią valstybės narės turėtų įgyvendinti iki galo ir vienodu spartumu, kad turėtų naudos iš suderintų struktūrinių reformų.

(13) 2020 m. Europos strategija turi būti paremta integruota politika, kurią valstybės narės turėtų įgyvendinti iki galo ir kuo greičiau, atsižvelgiant į skirtingas jų struktūras, kad turėtų naudos iš suderintų struktūrinių reformų.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl sprendimo

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a) Planuodamos ir įgyvendindamos ES finansavimą, įskaitant finansavimą iš Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, valstybės narės turėtų atsižvelgti į 2020 m. Europos strategiją, ypač į joje pateiktus užimtumo ir socialinės politikos aspektus.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl sprendimo

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) Nors šios gairės skirtos valstybėms narėms, 2020 m. Europos strategiją reikėtų įgyvendinti kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai bendradarbiaujant su parlamentais, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais, kurie prisidės prie nacionalinių reformų programų kūrimo, jų įgyvendinimo ir bendro informacijos apie strategiją skleidimo.

(14) Nors šios gairės skirtos valstybėms narėms, 2020 m. Europos strategiją būtina įgyvendinti kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai bendradarbiaujant su parlamentais ir pilietinės visuomenės atstovais. Ypatingas vaidmuo tenka nacionalinio lygmens socialiniams partneriams, nes be jų dalyvavimo neįmanomas praktinis užimtumo strategijos įgyvendinimas įmonėse. Visus veikėjus reikia vienodomis teisėmis įtraukti į nacionalinių reformų programų kūrimą, jų įgyvendinimą ir bendrą informacijos apie strategiją skleidimą, nes socialinė politika turi atitikti vietos sąlygas ir prioritetus.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl sprendimo

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14a) Valstybės narės turėtų ne tik dėti pastangas siekdamos vykdytis plataus užmojo reformas ir siekdamos nacionalinių tikslų, bet ir tuo pat metu mažinti biurokratiją, administracines ir įstatymines kliūtis ir telkti dėmesį į tai, kad programos ir priemonės būtų veiksmingos ir skaidrios.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl sprendimo

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) 2020 m. Europos strategija paremta mažesniu nuoseklių gairių rinkiniu, kuris pakeičia ankstesnį 24 gairių rinkinį ir yra skirtas užimtumo ir bendros ekonominės politikos klausimams. Prie šio sprendimo pridedamos valstybių narių užimtumo politikos gairės glaudžiai susijusios su valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis, pridedamomis prie [...] Tarybos rekomendacijos [...]. Kartu jos sudaro 2020 m. Europos strategijos integruotas gaires.

(15) 2020 m. Europos strategija paremta nuoseklių gairių rinkiniu, kuris pakeičia ankstesnį 24 gairių rinkinį ir yra skirtas užimtumo ir bendros ekonominės politikos klausimams. Prie šio sprendimo pridedamos valstybių narių užimtumo politikos gairės glaudžiai susijusios su valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis, pridedamomis prie [...] Tarybos rekomendacijos [...]. Kartu jos sudaro 2020 m. Europos strategijos integruotas gaires.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl sprendimo

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) Nepaisant to, kad šias gaires reikia parengti kiekvienais metais, jos turėtų didžia dalimi nekisti iki 2014 m., siekiant užtikrinti, kad didžiausias dėmesys būtų skiriamas įgyvendinimui,

(17) Šios gairės turėtų didžia dalimi nekisti iki 2020 m., siekiant užtikrinti, kad būtų galima deramai įvertinti, kaip siekiama jose numatytų tikslų. Pasiekti tikslai turėtų būti vertinami kas trejus metus.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl sprendimo

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17a) Tuo tarpu turėtų būti moksliškai įvertintos priemonės, kurių imtasi, ir jų rezultatai ir turėtų būti atlikta jų kritinė apžvalga.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 gairės -1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Visomis politikos kryptimis ir priemonėmis, kurių imtasi pagal 2020 m. Europos strategiją, turi būti aktyviai skatinamos lygios galimybės ir lyčių lygybė ir jose turėtų būti atsižvelgiama į lyčių lygybės integravimo principą. Tai apima iniciatyvas, kurių tikslas – stiprinti moterų teises ir kovoti su moterų diskriminacija. Socialinės apsaugos sistemos turėtų būti peržiūrėtos siekiant panaikinti elementus, dėl kurių kyla lyčių nelygybė. Turėtų būti užtikrintos geresnės darbo sąlygos tuose sektoriuose, kur moterų labai daug. Turėtų būti sprendžiamas priverstinio darbo ne visą darbo dieną klausimas. Turėtų būti didinama lyčių lygybė mokymo ir švietimo srityse. Iki 2020 m. atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų turėtų būti sumažintas iki 0–5 proc. Geresnis prieinamų, įperkamų, lanksčių ir aukštos kokybės priežiūros paslaugų visiems, ypač galimybės naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, užtikrinimas yra svarbus siekiant sudaryti sąlygas lyčių lygybės užtikrinimo procesui ir jį skatinti.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 gairės 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų aktyviau imtis socialinio dialogo ir spręsti darbo rinkos suskaidymo klausimą, taikydamos priemones, skirtas spręsti laikino ir nestabilaus užimtumo, nepakankamo užimtumo ir nelegalaus darbo problemas. Už profesinį judumą turėtų būti atlyginama. Darbų kokybės ir užimtumo sąlygų klausimai turėtų būti sprendžiami kovojant su mažu darbo užmokesčiu ir užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą ir tiems, kurie dirba pagal terminuotas darbo sutartis, ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Užimtumo paslaugos turėtų būti gerinamos ir visiems prieinamos, įskaitant jaunimą ir tuos, kuriems gresia nedarbas, individualiai pritaikant paslaugas labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims.

Valstybės narės turėtų aktyviau imtis socialinio dialogo ir reaguoti į darbo rinkos suskaidymą, užtikrindamos pakankamą socialinę laikino ir nestabilaus užimtumo apsaugą, ir kovoti su nelegaliu darbu. Už profesinį judumą turėtų būti atlyginama. Darbų kokybės ir užimtumo sąlygų klausimai turėtų būti sprendžiami kovojant su mažu darbo užmokesčiu ir užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą ir tiems, kurie dirba pagal terminuotas darbo sutartis, ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Užimtumo paslaugos turėtų būti gerinamos ir visiems prieinamos, įskaitant jaunimą ir tuos, kuriems gresia nedarbas, individualiai pritaikant paslaugas labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 gairės 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdamos didinti konkurenciją ir dalyvavimo lygį, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, ir vadovaudamosi ekonominės politikos 2 gaire, valstybės narės turėtų peržiūrėti mokesčių ir išmokų sistemas, taip pat viešųjų tarnybų gebėjimus teikti būtiną paramą. Valstybės narės turėtų didinti darbo jėgos dalyvavimą, pasitelkdama politiką, kuria skatinamas aktyvus senėjimas, lyčių lygybė ir vienodas darbo užmokestis, taip pat jaunimo, neįgaliųjų, legalių migrantų ir kitų pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką. Taikant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką ir teikiant prieinamas socialinės rūpybos paslaugas bei diegiant darbo organizavimo inovacijas, turėtų būti siekiama didinti užimtumą, visų pirma kalbant apie jaunimą, vyresnio amžiaus darbuotojus ir moteris, ypač siekiant išlaikyti aukštos kvalifikacijos moteris mokslo ir technikos srityse. Valstybės narės taip pat turėtų šalinti naujokų patekimo į darbo rinką kliūtis, remti savarankiškai dirbančius asmenis ir darbo vietų kūrimą tokiose srityse, kurios apima ekologiškas darbo vietas ir socialinę rūpybą, taip pat skatinti socialines inovacijas.

Siekdamos didinti konkurenciją ir dalyvavimo lygį, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, ir vadovaudamosi ekonominės politikos 2 gaire, valstybės narės turėtų peržiūrėti mokesčių ir išmokų sistemas, taip pat viešųjų tarnybų gebėjimus teikti būtiną paramą. Valstybės narės turėtų didinti darbo jėgos dalyvavimą, pasitelkdama politiką, kuria skatinamas aktyvus senėjimas, lyčių lygybė ir vienodas darbo užmokestis, taip pat jaunimo, neįgaliųjų, legalių migrantų ir kitų pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką. Taikant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką ir teikiant prieinamas socialinės rūpybos paslaugas bei diegiant darbo organizavimo inovacijas, turėtų būti siekiama didinti užimtumą, visų pirma kalbant apie jaunimą, vyresnio amžiaus darbuotojus ir moteris, ypač siekiant išlaikyti aukštos kvalifikacijos moteris mokslo ir technikos srityse. Valstybėse narėse turėtų būti aktyviai skatinami taip pat ir besimokančiųjų amato mainai. Valstybės narės taip pat turėtų šalinti naujokų patekimo į darbo rinką kliūtis, remti savarankiškai dirbančius asmenis ir darbo vietų kūrimą tokiose srityse, kurios apima ekologiškas darbo vietas ir socialinę rūpybą, taip pat skatinti socialines inovacijas. Siekdamos skatinti ekologinių darbo vietų kūrimą, valstybės narės turėtų siūlyti perkvalifikavimo priemones darbuotojams, iki šiol dirbantiems sektoriuose, pasižyminčiais dideliu išmetamo CO2 kiekiu. Stiprindamos darbo rinkos veikimą ir veiklos rezultatus valstybės narės turėtų į nacionalinės politikos kūrimo veiklą aktyviai įtraukti socialinius partnerius, taip pat turėtų visiškai pripažinti jų teisę (remiantis nacionaliniais teisės aktais ir praktika) sudaryti ir vykdyti kolektyvines sutartis.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 gairės pagrindiniai tikslai

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindinis ES tikslas, kuriuo remdamosi valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus, – iki 2020 m. pasiekti 75 % 20–64 m. moterų ir vyrų užimtumą, įskaitant didesnį jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų ir žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimą bei geresnį legalių migrantų integravimą.

Pagrindinis ES tikslas, kuriuo remdamosi valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus, – iki 2020 m. pasiekti bent 75 % 20–64 m. moterų ir vyrų užimtumą, įskaitant didesnį jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų, ir žemos kvalifikacijos darbuotojų, ypač vyresnio mažiaus moterų, dalyvavimą bei geresnį legalių migrantų integravimą ir sumažinti jaunimo nedarbą.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 gairės 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes atitinkamai suteikdamos žinių ir įgūdžių pagal esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius. Kokybiškas pradinis išsilavinimas ir patrauklus profesinis mokymas turi būti derinamas su veiksmingomis paskatomis mokytis visą gyvenimą, suteikti „antrojo šanso“ galimybes, užtikrinti kiekvienam suaugusiajam galimybę pasikelti kvalifikaciją ir su tikslinės migracijos bei integracijos politika. Valstybės narės turėtų plėtoti įgytos kompetencijos pripažinimo sistemas, šalinti profesinio ir geografinio darbuotojų judumo kliūtis, skatinti įgyti skirtingose srityse pritaikomų gebėjimų, kūrybiškumą ir daugiausia dėmesio skirti žemos kvalifikacijos darbuotojams remti, vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybėms didinti, kartu gerinant aukštos kvalifikacijos darbuotojų, įskaitant mokslininkų, mokymą, įgūdžius ir patirtį.

Valstybės narės turėtų skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes atitinkamai suteikdamos žinių ir įgūdžių pagal esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius. Kokybiškas pradinis išsilavinimas ir patrauklus profesinis mokymas turi būti derinamas su veiksmingomis paskatomis mokytis visą gyvenimą, suteikti „antrojo šanso“ galimybes, užtikrinti kiekvienam suaugusiajam galimybę pasikelti kvalifikaciją ir su tikslinės migracijos bei integracijos politika. Valstybės narės turėtų plėtoti įgytos kompetencijos pripažinimo sistemas, šalinti profesinio ir geografinio darbuotojų judumo kliūtis, skatinti įgyti skirtingose srityse pritaikomų gebėjimų, kūrybiškumą ir daugiausia dėmesio skirti žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojams remti ir jų įsidarbinimo galimybėms didinti, kartu gerinant aukštos kvalifikacijos darbuotojų, įskaitant mokslininkų, mokymą, įgūdžius ir patirtį. Atsižvelgdamos į Europos studentų kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą, valstybės narės turėtų parengti sistemas, kurias taikant būtų galima palyginti profesinio išsilavinimo kokybę ir išsilavinimas atitinkamai būtų pripažįstamas visoje ES.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 gairės 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir verslo atstovais valstybės narės turėtų gerinti mokymosi galimybes, išsilavinimo ir karjeros planavimą, derindamos jį su sistemingu informavimu apie naujas darbo vietas ir galimybes, verslumo skatinimu ir geresniu reikiamų įgūdžių numatymu. Bendrais finansiniais vyriausybių, asmenų ir darbdavių indėliais turėtų būti skatinamos investicijos į žmogiškųjų išteklių vystymą, įgūdžių tobulinimą ir dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose. Siekdamos remti jaunimą, ypač nedirbantį ar nesimokantį, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų priimti programas, kuriomis būtų siekiama padėti dabartiniams absolventams rasti pirmąjį darbą arba suteikti tolesnio išsilavinimo ir mokymosi galimybes, įskaitant stažuotes, taip pat greitai reaguoti, kai jaunimas netenka darbo. Reguliariai stebint įgūdžių tobulinimo ir reikiamų įgūdžių prognozavimo politikos rezultatus, turėtų būti lengviau nustatyti tobulintinas sritis, taip pat reikia užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos greičiau reaguoti į darbo rinkos poreikius. Šiems tikslams remti valstybės narės turėtų iki galo panaudoti ES lėšas.

Bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir verslo atstovais valstybės narės turėtų gerinti mokymosi galimybes, išsilavinimo ir karjeros planavimą, derindamos jį su sistemingu informavimu apie naujas darbo vietas ir galimybes ir atitinkamomis šioms darbo vietoms ir galimybėms skirtomis paramos priemonėmis, įmonių skatinimu prisidėti prie išsilavinimo ir tolesnio mokymosi ir geresniu reikiamų įgūdžių numatymu. Bendrais finansiniais vyriausybių ir darbdavių indėliais turėtų būti skatinamos investicijos į personalo planavimą ir vystymą, įgūdžių tobulinimą ir dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose. Siekdamos remti jaunimą, ypač nedirbantį ar nesimokantį, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų priimti programas, kuriomis būtų siekiama padėti dabartiniams absolventams arba mokyklos nebaigusiems jauniems žmonėms rasti pirmąjį darbą arba suteikti tolesnio išsilavinimo ir mokymosi galimybes, įskaitant stažuotes, taip pat greitai reaguoti, kai jaunimas netenka darbo. Reguliariai stebint įgūdžių tobulinimo ir reikiamų įgūdžių prognozavimo politikos rezultatus, turėtų būti lengviau nustatyti tobulintinas sritis, taip pat reikia užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos būtų labiau orientuotos į ateityje perspektyvius darbo sektorius. Siekdamos paremti mokymosi visą gyvenimą tikslų siekį, galimybes įgyti išsilavinimą ir geografinį judumą, valstybės narės turėtų numatyti naujus nuotolinio mokymosi internetu ir mokymosi naudojantis elektroninėmis priemonėmis (e. mokymasis) būdus, kurie papildytų tradicines mokymosi formas. Šiems tikslams remti valstybės narės turėtų iki galo panaudoti ES lėšas.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 gairės 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdamos visiems užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir mokymą ir gerinti švietimo rezultatus, valstybės narės turėtų veiksmingai investuoti į švietimo ir mokymo sistemas, pirmiausia kad pagerintų ES darbo jėgos įgūdžių lygį ir kad žmonės galėtų greitai reaguoti į besikeičiančius šiuolaikinių darbo rinkų poreikius. Veiksmų reikėtų imtis visuose sektoriuose (nuo ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo, profesinio lavinimo ir mokymo bei suaugusiųjų mokymo), taip pat atsižvelgiant į savimoką ir neformalųjį mokymą. Reformomis reikėtų siekti užtikrinti, kad būtų įgyjami pagrindiniai gebėjimai, kurie žinių ekonomikos sąlygomis reikalingi kiekvienam individui, visų pirma kiek tai susiję su galimybe įsidarbinti, toliau mokytis arba IRT įgūdžiais. Reikėtų imtis priemonių, kad jaunimo ir mokytojų judumas mokymosi tikslais taptų norma. Valstybės narės turėtų gerinti švietimo ir mokymo sistemų atvirumą ir adekvatumą, ypač įgyvendindamos nacionalines kvalifikacijų sistemas, suteikdamos galimybė taikyti lanksčius mokymosi būdus ir plėtodamos švietimo ir (arba) mokymo sektoriaus partnerystę su darbo sektoriumi. Todėl reikėtų didinti mokytojo profesijos patrauklumą. Aukštasis mokslas turėtų tapti atviresnis netradiciniams besimokantiesiems, o aukštojo arba atitinkamo mokslo studentų skaičius turėtų padidėti. Siekdamos sumažinti nedirbančių ir nesimokančių jaunų žmonių skaičių, valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų žingsnių, kad būtų užkirstas kelias nebaigti mokyklos.

Siekdamos visiems užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir mokymą ir gerinti švietimo rezultatus, valstybės narės turėtų veiksmingai investuoti į išsilavinimo ir tolesnio mokymo sistemas, pirmiausia kad pagerintų ES darbo jėgos įgūdžių lygį ir kad žmonės galėtų greitai reaguoti į besikeičiantį darbo pasaulį. Europos Sąjungoje reikėtų numatyti bendrą minimalų pradinio išsilavinimo standartą, pagal kurį visi Europos Sąjungos vaikai turėtų teisę į nemokamą vietą mokykloje nepriklausomai nuo tėvų socialinių aplinkybių. Veiksmų reikėtų imtis visuose sektoriuose (nuo ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo, profesinio lavinimo ir mokymo bei suaugusiųjų mokymo), taip pat atsižvelgiant į savimoką ir neformalųjį mokymą. Išsilavinimo ir mokymo, ypač aukštesniojo ir universitetinio išsilavinimo, kokybė turėtų atitikti tarptautinius standartus, kad taip būtų galima užtikrinti ilgalaikį valstybių narių darbuotojų konkurencingumą. Reformomis reikėtų siekti užtikrinti, kad būtų įgyjami pagrindiniai gebėjimai, kurie žinių ekonomikos sąlygomis reikalingi kiekvienam individui, visų pirma kiek tai susiję su galimybe įsidarbinti, toliau mokytis arba IRT įgūdžiais. Reikėtų imtis priemonių, kad būtų užtikrinta jaunimo ir mokytojų judumo mokymosi tikslais galimybė. Valstybės narės turėtų gerinti švietimo ir mokymo sistemų atvirumą ir adekvatumą, ypač įgyvendindamos nacionalines kvalifikacijų sistemas, suteikdamos galimybę taikyti atvirus mokymosi būdus, taip pat ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir plėtodamos švietimo ir (arba) mokymo sektoriaus partnerystę su darbo sektoriumi. Todėl reikėtų didinti mokytojo profesijos patrauklumą. Aukštasis mokslas turėtų tapti atviresnis netradiciniams besimokantiesiems, o aukštojo arba atitinkamo mokslo studentų skaičius turėtų padidėti. Iš esmės kiekvienas besimokantysis turėtų būti remiamas ir skatinamas atsižvelgiant į jo asmeninius gebėjimus. Siekdamos sumažinti nedirbančių ir nesimokančių jaunų žmonių skaičių, valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų žingsnių, kad teikiant asmenines paskatas ir paramą būtų užkirstas kelias nebaigti mokyklos. Siekiant, kad ypač gabūs ir pajėgūs mokytis jauni žmonės galėtų visapusiškai išnaudoti savo potencialą, valstybės narės turėtų numatyti tikslines priemones, kurias taikant būtų galima paskatinti ir paremti jų vystymosi potencialą. Asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali pasinaudoti šiomis sistemomis, reikia užtikrinti daugiau nei skursti neleisiančią socialinę apsaugą. Žmonėms, kurie dėl ligų ir (arba) negalios negali toliau dirbti ankstesnio savo darbo, reikia numatyti atitinkamų tolesnio profesinio mokymosi ir (arba) persikvalifikavimo priemonių.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 gairė. Pagrindiniai tikslai

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindinis ES tikslas, kuriuo remdamosi valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus, 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių iki 10 %, kartu bent iki 40 % padidinti 30–34 m. amžiaus asmenų, baigusių aukštąjį arba atitinkamą mokslą, dalį.

Pagrindiniai ES tikslai, kuriais remdamosi valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus, yra šie: 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių iki 10 %, kartu bent iki 40 % padidinti 30–34 m. amžiaus asmenų, baigusių aukštąjį arba atitinkamą mokslą, dalį. Remiantis pripažintais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimais, privačios ir viešosios išlaidos, susijusios su visų mokymosi sričių mokymosi įstaigomis, valstybėje narėje turėtų atitinkamai siekti mažiausiai 6 % jos BVP, o, jei įmanoma, būti didesnės.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl sprendimo

10 gairės 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdamos mažinti skurdą valstybės narės turėtų stengtis skatinti visišką dalyvavimą visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime ir suteikti užimtumo galimybių, iki galo pasinaudodamos Europos socialinio fondo parama. Be to, reikėtų stengtis užtikrinti lygias galimybes, įskaitant galimybę naudotis prieinamomis, tvariomis, aukštos kokybės paslaugomis ir viešosioms paslaugomis (įskaitant internetines paslaugas, atitinkančias 4 gairės nuostatas), visų pirma sveikatos priežiūros paslaugomis. Valstybės narės turėtų taikyti veiksmingas antidiskriminacines priemones. Siekiant kovoti su socialine atskirtimi, suteikti žmonėms galimybių ir skatinti dalyvauti darbo rinkoje, socialinės apsaugos sistemos, mokymosi visą gyvenimą ir aktyvios įtraukties politika taip pat turėtų būti tobulinama, kad įvairiais žmonių gyvenimo etapais būtų kuriamos galimybės ir jie būtų apsaugoti nuo atskirties grėsmės. Socialinės apsaugos ir pensijų sistemos turi būti modernizuotos, kad jomis būtų galima iki galo pasinaudoti, siekiant užtikrinti tinkamą paramą pajamų atžvilgiu ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros sistema, taip užtikrinant socialinę sanglaudą ir kartu išlaikant finansinį tvarumą. Išmokų sistemomis daugiausia dėmesio reikėtų skirti pajamų užtikrinimui keičiant darbo vietą ir skurdo mažinimui, visų pirma kalbant apie tas visuomenės grupes, kurioms labiausiai gresia socialinė atskirtis, pavyzdžiui, šeimas, kuriose yra tik vienas iš tėvų, mažumas, neįgaliuosius, vaikus ir jaunimą, vyresnio amžiaus moteris ir vyrus, legalius migrantus ir benamius. Remdamos labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius, valstybės narės taip pat turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas.

 

Valstybės narės tam, kad pasiektų šį tikslą, turėtų dėti daugiau pastangų, kad nebūtų skurstama, taip pat, kad nebūtų skurstama dirbant. Turėtų būti dedamos pastangos siekiant skatinti visišką ir savo sprendimu pasirenkamą dalyvavimą politiniame, visuomeniniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime ir suteikti užimtumo galimybių, iki galo pasinaudojant Europos socialinio fondo parama. Be to, reikėtų stengtis užtikrinti ir išsaugoti lygias galimybes, taip pat galimybę naudotis prieinamomis, tvariomis, aukštos kokybės paslaugomis ir viešosioms paslaugomis (įskaitant internetines paslaugas, atitinkančias 4 gairės nuostatas), visų pirma sveikatos priežiūros sektoriuje ir ypač socialinės gerovės, įdarbinimo, sveikatos ir su namų ūkiu susijusiuose sektoriuose. Valstybės narės turėtų taikyti aktyvias ir veiksmingas antidiskriminacines priemones. Sudarant bet kokius darbo santykius valstybėse narėse turėtų būti teisiškai privalomas principas, pagal kurį tarp vyrų ir moterų, įgijusių tokį patį išsilavinimą ir atliekančių tokį patį darbą, neturi būti diskriminacijos. Siekiant kovoti su socialine atskirtimi, suteikti žmonėms galimybių ir skatinti dalyvauti darbo rinkoje, socialinės apsaugos sistemos, mokymosi visą gyvenimą ir aktyvios įtraukties politika taip pat turėtų būti tobulinama, kad įvairiais žmonių gyvenimo etapais būtų kuriamos galimybės ir jie būtų apsaugoti nuo atskirties grėsmės. Socialinės apsaugos ir pensijų sistemos turi būti modernizuotos, kad jomis būtų galima iki galo pasinaudoti, siekiant užtikrinti skursti neleisiančias pajamas ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros sistema, taip užtikrinant socialinę sanglaudą. Išmokų sistemomis daugiausia dėmesio reikėtų skirti pajamų užtikrinimui keičiant darbo vietą ir skurdo mažinimui, visų pirma kalbant apie tas visuomenės grupes, kurioms labiausiai gresia socialinė atskirtis, pavyzdžiui, mažumas, neįgaliuosius, vaikus ir jaunimą, vyresnio amžiaus moteris ir vyrus, migrantus ir benamius. Valstybės narės taip pat turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas, skirtas spręsti įvairiems socialinio pobūdžio pavojams, kylantiems asmenų gyvenimo laikotarpiu, ypač kai tai susiję su labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais. Siekdamos stiprinti viešųjų finansų tvarumą, valstybės narės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į poveikį, kurį pokyčiai socialinės sanglaudos politikoje padarė nacionaliniams biudžetams. Dėl mažesnio skurdo lygio ir didesnio dalyvavimo sumažėja socialinės išlaidos ir padidėja mokesčių įplaukos.

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Slavi Binev, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Pascal Canfin, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Diogo Feio, Elisa Ferreira, Vicky Ford, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Enikő Győri, Liem Hoang Ngoc, Othmar Karas, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Arlene McCarthy, Íñigo Méndez de Vigo, Sławomir Witold Nitras, Ivari Padar, Alfredo Pallone, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Elena Băsescu, David Casa, Iliana Ivanova, Syed Kamall, Philippe Lamberts


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (23.6.2010)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Europos strategijos integruotų gairių II dalis

(COM(2010)0193 – C7‑0111/2010 – 2010/0115(NLE))

Nuomonės referentė: Eva-Britt Svensson

PAKEITIMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnyje nurodyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba imasi priemonių užtikrinti, kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principas, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, taip pat numatyta, kad Sąjunga gali imtis iniciatyvos, kad užtikrintų valstybių narių socialinės politikos koordinavimą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje numatyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi.

(2) Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą ir moterų ir vyrų lygybę, taip pat numatyta, kad Sąjunga gali imtis iniciatyvos, kad užtikrintų valstybių narių socialinės politikos koordinavimą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje numatyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje nurodyta, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Šios sutarties 10 straipsnyje pridedama, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad Europos visuomenėje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Įgyvendindamos visapusiškas ekonomikos krizės įveikimo strategijas, valstybės narės turėtų vykdyti ambicingas reformas, kad užtikrintų makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą, gerintų konkurencingumą, mažintų makroekonominį disbalansą ir tobulintų darbo rinkos veikimą. Fiskalinių atkūrimo priemonių panaikinimas turėtų būti atliekamas ir derinamas pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas.

(8) Įgyvendindamos visapusiškas ekonomikos krizės įveikimo strategijas, valstybės narės turėtų vykdyti ambicingas reformas, kad užtikrintų makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą, gerintų konkurencingumą, mažintų makroekonominį disbalansą ir tobulintų darbo rinkos veikimą, ir turėtų iš naujo apsvarstyti poreikį reformuoti savo pensijų sistemas siekiant atspindėti tikrąją demografinę padėtį ir trumpalaikes ir ilgalaikes demografinio augimo prognozės. Fiskalinių atkūrimo priemonių panaikinimas turėtų būti atliekamas ir derinamas pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(8a) Kai valstybės narės svarsto sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas, ypač priežiūros ir švietimo srityse, pirmiausia jos turėtų įvertinti tokio sumažinimo poveikį moterų užimtumui.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) Pagal 2020 m. Europos strategiją valstybės narės turėtų įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama pažangaus, t. y. žiniomis ir inovacijomis grindžiamo ekonomikos augimo. Reformomis turėtų būti siekiama gerinti švietimo kokybę, užtikrinti visiems galimybę mokytis ir gerinti mokslinių tyrimų bei verslo veiklą, kad visoje ES būtų skatinamos inovacijos ir žinių perdavimas. Jomis turėtų būti skatinamas verslumas ir padedama kūrybingas idėjas paversti inovaciniais produktais, paslaugomis ir procesais, kuriuos pasitelkus būtų galima sukurti augimą, kokybiškas darbo vietas, teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taip pat veiksmingiau spręsti Europos ir pasaulines socialines problemas. Šiuo atžvilgiu itin svarbu kuo geriau pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis.

(9) Pagal 2020 m. Europos strategiją valstybės narės turėtų įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama pažangaus, t. y. žiniomis ir inovacijomis grindžiamo ekonomikos augimo. Reformomis turėtų būti siekiama gerinti švietimo kokybę kovojant su lyčių stereotipais ir užtikrinant visiems galimybę mokytis ir gerinti mokslinių tyrimų bei verslo veiklą, kad visoje ES būtų skatinamos inovacijos ir žinių perdavimas. Jomis turėtų būti skatinamas verslumas ir padedama kūrybingas idėjas paversti inovaciniais produktais, paslaugomis ir procesais, kuriuos pasitelkus būtų galima sukurti augimą, kokybiškas darbo vietas, teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taip pat veiksmingiau spręsti Europos ir pasaulines socialines problemas. Šiuo atžvilgiu itin svarbu kuo geriau pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl sprendimo

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) Valstybių narių reformų programomis taip pat turėtų būti siekiama integracinio augimo. Integracinis augimas – tai darnios visuomenės kūrimas, kai žmonės gali numatyti ir valdyti pokyčius ir taip būti aktyviais visuomenės ir ekonomikos veikėjais. Todėl valstybių narių reformomis visiems žmonėms per visą gyvenimą turėtų būti užtikrinamos galimybės ir taip mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis, šalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma moterims, vyresnio amžiaus darbuotojams, jaunimui, neįgaliesiems ir legaliems migrantams. Be to, reformomis turėtų būti užtikrinama, kad ekonomikos augimas būtų naudingas visiems piliečiams ir visiems regionams. Todėl svarbiausi dalykai, kurių turėtų būti siekiama valstybių narių reformų programomis, tai užtikrinti veiksmingą darbo rinkų veikimą, investuojant į sėkmingą darbo vietos keitimą, atitinkamų įgūdžių vystymą, darbo kokybės didinimą ir kovą su suskaidymu, struktūriniu nedarbu ir neveiklumu, kartu užtikrinant tinkamą tvarią socialinę apsaugą ir aktyvią įtrauktį, siekiant sumažinti skurdą.

(11) Valstybių narių reformų programomis taip pat turėtų būti siekiama integracinio augimo. Integracinis augimas – tai darnios visuomenės kūrimas, kai žmonės gali numatyti ir valdyti pokyčius ir taip būti aktyviais visuomenės ir ekonomikos veikėjais. Todėl valstybių narių reformomis visiems žmonėms per visą gyvenimą turėtų būti užtikrinamos galimybės ir taip mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis, šalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma moterims, vyresnio amžiaus darbuotojams, jaunimui, neįgaliesiems ir legaliems migrantams. Be to, reformomis turėtų būti užtikrinama, kad ekonomikos augimas būtų naudingas visiems piliečiams ir visiems regionams. Todėl svarbiausi dalykai, kurių turėtų būti siekiama valstybių narių reformų programomis, tai užtikrinti veiksmingą darbo rinkų veikimą, investuojant į sėkmingą darbo vietos keitimą, atitinkamų įgūdžių vystymą, kovą su lyčių stereotipais, darbo kokybės didinimą ir kovą su suskaidymu, struktūriniu nedarbu ir neveiklumu, kartu užtikrinant tinkamą tvarią socialinę apsaugą, lygias galimybes ir aktyvią įtrauktį, siekiant sumažinti skurdą. Valstybės narės taip pat turėtų siekti didinti moterų darbuotojų užimtumo galimybes žemės ūkio sektoriuje, užtikrinant vienodą požiūrį, kaip ir kituose darbo rinkos sektoriuose.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl sprendimo

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a) Pranešdamos apie užimtumo lygį, valstybės narės turėtų pateikti aiškius ir palyginamus, pagal lytį suskirstytus darbo jėgos statistikos duomenis, kurie teisingai atspindėtų darbo vietų, darbuotojui suteikiančių ekonominę nepriklausomybę, darbo ne visą dieną ir dalinio nedarbo dalis.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir struktūrinio nedarbo mažinimas

Dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, nedarbo mažinimas ir lyčių lygybės skatinimas

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų aktyviau imtis socialinio dialogo ir spręsti darbo rinkos suskaidymo klausimą, taikydamos priemones, skirtas spręsti laikino ir nestabilaus užimtumo, nepakankamo užimtumo ir nelegalaus darbo problemas. Už profesinį judumą turėtų būti atlyginama. Darbų kokybės ir užimtumo sąlygų klausimai turėtų būti sprendžiami kovojant su mažu darbo užmokesčiu ir užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą ir tiems, kurie dirba pagal terminuotas darbo sutartis, ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Užimtumo paslaugos turėtų būti gerinamos ir visiems prieinamos, įskaitant jaunimą ir tuos, kuriems gresia nedarbas, individualiai pritaikant paslaugas labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims.

Valstybės narės turėtų aktyviau imtis socialinio dialogo ir spręsti darbo rinkos suskaidymo klausimą, taikydamos priemones, skirtas spręsti laikino ir nestabilaus užimtumo, nepakankamo užimtumo ir nelegalaus darbo problemas. Už profesinį judumą turėtų būti atlyginama. Darbų kokybės ir užimtumo sąlygų klausimai turėtų būti sprendžiami kovojant su mažu darbo užmokesčiu ir užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą ir tiems, kurie dirba pagal terminuotas darbo sutartis, ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Užimtumo paslaugos turėtų būti gerinamos ir visiems prieinamos, įskaitant moteris, jaunimą ir tuos, kuriems gresia nedarbas, individualiai pritaikant paslaugas labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims. Valstybės narės turėtų pakeisti moterų darbo formas ir sąlygas siekiant sustiprinti jų padėtį darbo rinkoje ir užtikrinti jų socialinę apsaugą ir kitas moterų, įskaitant individualų verslą turinčias moteris, teises.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdamos didinti konkurenciją ir dalyvavimo lygį, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, ir vadovaudamosi ekonominės politikos 2 gaire, valstybės narės turėtų peržiūrėti mokesčių ir išmokų sistemas, taip pat viešųjų tarnybų gebėjimus teikti būtiną paramą. Valstybės narės turėtų didinti darbo jėgos dalyvavimą, pasitelkdama politiką, kuria skatinamas aktyvus senėjimas, lyčių lygybė ir vienodas darbo užmokestis, taip pat jaunimo, neįgaliųjų, legalių migrantų ir kitų pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką. Taikant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką ir teikiant prieinamas socialinės rūpybos paslaugas bei diegiant darbo organizavimo inovacijas, turėtų būti siekiama didinti užimtumą, visų pirma kalbant apie jaunimą, vyresnio amžiaus darbuotojus ir moteris, ypač siekiant išlaikyti aukštos kvalifikacijos moteris mokslo ir technikos srityse. Valstybės narės taip pat turėtų šalinti naujokų patekimo į darbo rinką kliūtis, remti savarankiškai dirbančius asmenis ir darbo vietų kūrimą tokiose srityse, kurios apima ekologiškas darbo vietas ir socialinę rūpybą, taip pat skatinti socialines inovacijas.

Siekdamos didinti konkurenciją ir dalyvavimo lygį, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, ir vadovaudamosi ekonominės politikos 2 gaire, valstybės narės turėtų peržiūrėti mokesčių ir išmokų sistemas, taip pat viešųjų tarnybų gebėjimus teikti būtiną paramą, įskaitant kliūčių, trukdančių moterims dalyvauti darbo rinkoje, pašalinimą. Valstybės narės turėtų didinti ekonomiškai aktyvių amžiaus grupių dalyvavimą darbo rinkoje, pasitelkdama politiką, kuria skatinamas aktyvus senėjimas, lyčių lygybė, vienodas darbo užmokestis ir galimybė moterims gauti socialinę ir su darbu susijusią apsaugą ir išmokas. Be to, reikia atkreipti ypatingą dėmesį į tam tikras pažeidžiamas visuomenės grupes, kurios ieškant darbo susiduria su ypatingais sunkumais, pvz., tarp kitų, jaunimas, neįgalieji ir imigrantai. Taikant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką turėtų būti siekiama didinti užimtumą, visų pirma kalbant apie jaunimą, vyresnio amžiaus darbuotojus ir moteris. Reikėtų imtis aktyvių priemonių, siekiant padidinti moterų dalyvavimą mokslo ir technikos srityse, jas jose išlaikyti ir pagerinti galimybes gauti paaukštinimą. Siekiant pagerinti vyrų ir moterų galimybes suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, valstybės narės turėtų darbuotojams suteikti teisę į darbą ne visą darbo dieną ir darbo laiko ir vietos lankstumą, galimybę gauti prieinamą, lanksčią ir aukštos kokybės vaikų priežiūrą ir kitų išlaikomų asmenų priežiūrą bei tinkamas motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir įsivaikinimo atostogas. Siekiant užtikrinti lygybės politikos pažangą, valstybės narės taip pat turėtų šalinti naujokų ir moterų patekimo į darbo rinką kliūtis, remti savarankiškai dirbančius asmenis ir darbo vietų kūrimą tokiose srityse, kurios apima ekologiškas darbo vietas, kurios taip pat yra išankstinė sąlyga geriau apmokamoms, aukštos kvalifikacijos ir gerai atlyginamoms moterų darbo vietoms, ir socialinę rūpybą, taip pat skatinti socialines inovacijas.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Reikėtų imtis atskirų priemonių, skirtų pašalinti kliūtims, su kuriomis įsijungdamos į darbo rinką susiduria moterys, ypač vyresnio amžiaus, jaunos moterys, migrantės, mažumų atstovės, lesbietės, lytį pakeitę asmenys ir moterys su negalia, įskaitant priemones, kuriomis aktyviai kovojama su diskriminacijos ar socialinės atskirties formomis, su kuriomis susiduria šios moterys.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Lyčių lygybės aspektu moterys ir vyrai turėtų gauti tokias pačias galimybes įsitraukti į darbo rinką ir siekti karjeros. Todėl, be kita ko, turėtų būti sukurta politika, skatinanti bendrą moterų ir vyrų atsakomybę privataus gyvenimo ir rūpybos srityse, visų pirma, nustatant teisę į vaiko priežiūros atostogas, kuria būtų užtikrinama, kad būtų galima gauti aukštos kokybės priežiūros paslaugas, skirtas 0–3 m. amžiaus vaikams, ir bendrąjį mokymą, skirtą 3–6 m. amžiaus vaikams, ir kuria būtų panaikinama visų rūšių diskriminacija darbo vietoje, kaip, pvz., dabartinis moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 3 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Atsižvelgiant į esamus moterų ir vyrų užimtumo galimybių skirtumus ES, reikia dėti ypatingas pastangas įtraukti moteris į darbo rinką siekiant bendro 75 proc. užimtumo tikslo.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindinis ES tikslas, kuriuo remdamosi valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus, – iki 2020 m. pasiekti 75 % 20–64 m. moterų ir vyrų užimtumą, įskaitant didesnį jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų ir žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimą bei geresnį legalių migrantų integravimą.

Pagrindinis ES tikslas, kuriuo remdamosi valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus, – iki 2020 m. pasiekti 75 % 20–64 m. moterų ir vyrų užimtumą, įskaitant didesnį jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų ir žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimą bei geresnį migrantų integravimą. Valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad mažiausiai 50 proc. moterų užimtumo suteiktų ekonominę nepriklausomybę. Iki 2020 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas turėtų būti sumažintas iki 0–5 proc.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 a gairė: Lyčių lygybė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7a gairė: Lyčių lygybė

 

Valstybės narės, nustatydamos atskirus lyčių lygybės tikslus ir taikydamos lyčių lygybės principą ir atskirus politikos veiksmus, turėtų padidinti visapusiškai gerbiančio darbuotojų teises ir suteikiančio ekonominę nepriklausomybę moterų užimtumo lygį ir panaikinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, diskriminaciją ir moterų ir vyrų užimtumo ir nedarbo lygių skirtumus.

 

Valstybės narės turėtų siekti iki 2020 m. pasiekti 75 proc. moterų užimtumo lygį (paremtą visos darbo dienos ekvivalentais), inter alia,

 

- didesnėmis valstybės ir privačiomis investicijomis, didesniu kokybiškų viešųjų paslaugų skaičiumi ir parama šeimoms ir asmenims;

 

- pagerinant vyrų ir moterų galimybes suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ypač sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba vyrai, darbuotojams suteikiant teisę į darbą ne visą darbo dieną ir darbo laiko ir vietos lankstumą, jei jie to prašo, bei tinkamas motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir įsivaikinimo atostogas;

 

- užtikrinant, kad aukštos kokybės paslaugos būtų prieinamos, įperkamos ir lanksčios, ypač galimybės naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, nustatant tikslą užtikrinti 50 proc. būtinos 0–3 metų vaikų priežiūros ir 100 proc. 3–6 metų vaikų priežiūros poreikių, ir pagerinti kitų išlaikytinių, ypač vyresnio amžiaus asmenų, sveikatos priežiūros prieinamumą;

 

- sprendžiant nestabilių darbo sąlygų problemą, ir kovojant su nesavanorišku darbu ne visą darbo dieną, kadangi dažniausiai su tuo susiduria moterys;

 

- labiau ir geriau naudojant etninių mažumų atstovių ir migrančių įgūdžius;

 

- pripažįstant sutuoktinių ir sugyventinių, kurie dažniausiai yra moterys, kurios padeda amatų, prekybos, žemės ūkio ir žvejybos sektoriuose ir mažose šeimos įmonėse, teisę gauti tinkamą socialinę apsaugą ir apsaugą darbe;

 

- pagerinant darbo sąlygas ir darbo įvertinimą sektoriuose, kuriuose moteris sudaro ypatingai didelę darbuotojų dalį (t. y., priežiūra ir darbas namuose, kai kurie paslaugų sektoriai);

 

- pašalinant kliūtis, su kuriomis įsijungdamos į darbo rinką susiduria moterys, ypač vyresnio amžiaus, jaunos moterys, migrantės, mažumų atstovės, lesbietės, lytį pakeitę asmenys ir moterys su negalia, įskaitant priemones, kuriomis aktyviai kovojama su diskriminacijos ar socialinės atskirties formomis, su kuriomis susiduria šios moterys;

 

- skatinant moteris pasirinkti mokslines ir technines profesijas, padidinant jų galimybes šiuose sektoriuose gauti paaukštinimą ir užtikrinant, kad darbuotojos turėtų vienodas mokymosi ir išsilavinimo galimybes ir, visų pirma, kad joms būtų sudarytos galimybės dalyvauti mokymuose, skirtuose parsirengti užimti ekologiškas darbo vietas;

 

- atkreipiant ypatingą dėmesį į moterų, susiduriančių su skurdu, grupes, kaip, pvz., vienišos moterys, jaunos moterys, vienišos moterys, neturinčios darbo patirties, vyresnio amžiaus moteris ir migrantes, kadangi daugelis jų negali ar dar negali pagerinti savo padėties įsijungiant į darbo rinką.

 

Valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų visapusiškai įgyvendintas vienodo atlyginimo už tą patį darbą principas ir siekti iki 2010 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą sumažinti iki 0–5 proc. Šie tikslai remiami Komisijos peržiūrėta Direktyva 75/117/EEB, pasiūlymu dėl teisės akto, kuris yra veiksmingesnis už šiuo metu galiojančius teisės aktus ir kuriuo sukuriamos priemonės, taikytinos pažeidus vienodo darbo užmokesčio teisę, siekiant užtikrinti, kad jos būtų atgrasančios ir proporcingos (pvz., didesnės sankcijos už pakartotinius pažeidimus);

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes atitinkamai suteikdamos žinių ir įgūdžių pagal esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius. Kokybiškas pradinis išsilavinimas ir patrauklus profesinis mokymas turi būti derinamas su veiksmingomis paskatomis mokytis visą gyvenimą, suteikti „antrojo šanso“ galimybes, užtikrinti kiekvienam suaugusiajam galimybę pasikelti kvalifikaciją ir su tikslinės migracijos bei integracijos politika. Valstybės narės turėtų plėtoti įgytos kompetencijos pripažinimo sistemas, šalinti profesinio ir geografinio darbuotojų judumo kliūtis, skatinti įgyti skirtingose srityse pritaikomų gebėjimų, kūrybiškumą ir daugiausia dėmesio skirti žemos kvalifikacijos darbuotojams remti, vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybėms didinti, kartu gerinant aukštos kvalifikacijos darbuotojų, įskaitant mokslininkų, mokymą, įgūdžius ir patirtį.

Valstybės narės turėtų skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes atitinkamai suteikdamos žinių ir įgūdžių pagal esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius. Kokybiškas pradinis išsilavinimas ir patrauklus profesinis mokymas turi būti derinamas su veiksmingomis paskatomis mokytis visą gyvenimą, suteikti „antrojo šanso“ galimybes, užtikrinti kiekvienam suaugusiajam galimybę pasikelti kvalifikaciją ir su tikslinės migracijos bei integracijos politika. Valstybės narės turėtų plėtoti įgytos kompetencijos pripažinimo sistemas, šalinti profesinio ir geografinio darbuotojų judumo kliūtis, skatinti įgyti skirtingose srityse pritaikomų gebėjimų, kūrybiškumą ir daugiausia dėmesio skirti žemos kvalifikacijos darbuotojams remti, vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybėms didinti, kartu gerinant aukštos kvalifikacijos darbuotojų, įskaitant mokslininkų, mokymą, įgūdžius ir patirtį, užtikrinant lygias galimybes jomis naudotis ir skatinant vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir verslo atstovais valstybės narės turėtų gerinti mokymosi galimybes, išsilavinimo ir karjeros planavimą, derindamos jį su sistemingu informavimu apie naujas darbo vietas ir galimybes, verslumo skatinimu ir geresniu reikiamų įgūdžių numatymu. Bendrais finansiniais vyriausybių, asmenų ir darbdavių indėliais turėtų būti skatinamos investicijos į žmogiškųjų išteklių vystymą, įgūdžių tobulinimą ir dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose. Siekdamos remti jaunimą, ypač nedirbantį ar nesimokantį, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų priimti programas, kuriomis būtų siekiama padėti dabartiniams absolventams rasti pirmąjį darbą arba suteikti tolesnio išsilavinimo ir mokymosi galimybes, įskaitant stažuotes, taip pat greitai reaguoti, kai jaunimas netenka darbo. Reguliariai stebint įgūdžių tobulinimo ir reikiamų įgūdžių prognozavimo politikos rezultatus, turėtų būti lengviau nustatyti tobulintinas sritis, taip pat reikia užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos greičiau reaguoti į darbo rinkos poreikius. Šiems tikslams remti valstybės narės turėtų iki galo panaudoti ES lėšas.

Bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir verslo atstovais valstybės narės turėtų gerinti mokymosi galimybes, išsilavinimo ir karjeros planavimą, kuriame turėtų išnykti lyčių stereotipai, dėl kurių atsiranda atskirtis darbo rinkoje, ir tai derinti su sistemingu informavimu apie naujas darbo vietas, didesnes moterų galimybes naujųjų technologijų sektoriuje, moterų dalyvavimo MVĮ skatinimu ir geresniu reikiamų įgūdžių numatymu, ypatingą dėmesį skiriant vienodam moterų ir vyrų dalyvavimui. Bendrais finansiniais vyriausybių, asmenų ir darbdavių indėliais turėtų būti skatinamos investicijos į žmogiškųjų išteklių vystymą, įgūdžių tobulinimą ir dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose. Siekdamos remti jaunimą, ypač nedirbantį ar nesimokantį, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų priimti programas, kuriomis būtų siekiama padėti dabartiniams absolventams rasti pirmąjį darbą arba suteikti tolesnio išsilavinimo ir mokymosi galimybes, įskaitant stažuotes, taip pat greitai reaguoti, kai jaunimas netenka darbo. Reguliariai stebint įgūdžių tobulinimo ir reikiamų įgūdžių prognozavimo politikos rezultatus, turėtų būti lengviau nustatyti tobulintinas sritis, taip pat reikia užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos greičiau reaguoti į darbo rinkos poreikius. Šiems tikslams remti valstybės narės turėtų iki galo panaudoti ES lėšas.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 9 gairės 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdamos visiems užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir mokymą ir gerinti švietimo rezultatus, valstybės narės turėtų veiksmingai investuoti į švietimo ir mokymo sistemas, pirmiausia kad pagerintų ES darbo jėgos įgūdžių lygį ir kad žmonės galėtų greitai reaguoti į besikeičiančius šiuolaikinių darbo rinkų poreikius. Veiksmų reikėtų imtis visuose sektoriuose (nuo ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo, profesinio lavinimo ir mokymo bei suaugusiųjų mokymo), taip pat atsižvelgiant į savimoką ir neformalųjį mokymą. Reformomis reikėtų siekti užtikrinti, kad būtų įgyjami pagrindiniai gebėjimai, kurie žinių ekonomikos sąlygomis reikalingi kiekvienam individui, visų pirma kiek tai susiję su galimybe įsidarbinti, toliau mokytis arba IRT įgūdžiais. Reikėtų imtis priemonių, kad jaunimo ir mokytojų judumas mokymosi tikslais taptų norma. Valstybės narės turėtų gerinti švietimo ir mokymo sistemų atvirumą ir adekvatumą, ypač įgyvendindamos nacionalines kvalifikacijų sistemas, suteikdamos galimybė taikyti lanksčius mokymosi būdus ir plėtodamos švietimo ir (arba) mokymo sektoriaus partnerystę su darbo sektoriumi. Todėl reikėtų didinti mokytojo profesijos patrauklumą. Aukštasis mokslas turėtų tapti atviresnis netradiciniams besimokantiesiems, o aukštojo arba atitinkamo mokslo studentų skaičius turėtų padidėti. Siekdamos sumažinti nedirbančių ir nesimokančių jaunų žmonių skaičių, valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų žingsnių, kad būtų užkirstas kelias nebaigti mokyklos.

Siekdamos užtikrinti, kad lyčių lygybės principai būtų įtraukti į švietimo ir mokymų programas visiems užtikrinant kokybišką išsilavinimą ir mokymą ir gerinti švietimo rezultatus, valstybės narės turėtų veiksmingai investuoti į švietimo ir mokymo sistemas, pirmiausia kad pagerintų ES darbo jėgos įgūdžių lygį ir kad žmonės galėtų greitai reaguoti į besikeičiančius šiuolaikinių darbo rinkų poreikius. Veiksmų reikėtų imtis visuose sektoriuose (nuo ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo, profesinio lavinimo ir mokymo bei suaugusiųjų mokymo), taip pat atsižvelgiant į savimoką ir neformalųjį mokymą, ir prisidėti prie lyčių atskirties pagal profesiją, sektorių ir pareigas mažinimo darbo rinkoje. Reformomis reikėtų siekti užtikrinti, kad būtų įgyjami pagrindiniai gebėjimai, kurie žinių ekonomikos sąlygomis reikalingi kiekvienam individui, visų pirma kiek tai susiję su galimybe įsidarbinti, toliau mokytis arba IRT įgūdžiais. Reikėtų imtis priemonių, kad jaunimo ir mokytojų judumas mokymosi tikslais taptų norma. Valstybės narės turėtų gerinti švietimo ir mokymo sistemų atvirumą ir adekvatumą, ypač įgyvendindamos nacionalines kvalifikacijų sistemas, suteikdamos galimybė taikyti lanksčius mokymosi būdus ir plėtodamos švietimo ir (arba) mokymo sektoriaus partnerystę su darbo sektoriumi. Todėl reikėtų didinti mokytojo profesijos patrauklumą. Aukštasis mokslas turėtų tapti atviresnis netradiciniams besimokantiesiems, o aukštojo arba atitinkamo mokslo studentų skaičius turėtų padidėti. Siekdamos sumažinti nedirbančių ir nesimokančių jaunų žmonių skaičių, valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų žingsnių, kad būtų užkirstas kelias nebaigti mokyklos.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 10 gairės 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdamos mažinti skurdą valstybės narės turėtų stengtis skatinti visišką dalyvavimą visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime ir suteikti užimtumo galimybių, iki galo pasinaudodamos Europos socialinio fondo parama. Be to, reikėtų stengtis užtikrinti lygias galimybes, įskaitant galimybę naudotis prieinamomis, tvariomis, aukštos kokybės paslaugomis ir viešosioms paslaugomis (įskaitant internetines paslaugas, atitinkančias 4 gairės nuostatas), visų pirma sveikatos priežiūros paslaugomis. Valstybės narės turėtų taikyti veiksmingas antidiskriminacines priemones. Siekiant kovoti su socialine atskirtimi, suteikti žmonėms galimybių ir skatinti dalyvauti darbo rinkoje, socialinės apsaugos sistemos, mokymosi visą gyvenimą ir aktyvios įtraukties politika taip pat turėtų būti tobulinama, kad įvairiais žmonių gyvenimo etapais būtų kuriamos galimybės ir jie būtų apsaugoti nuo atskirties grėsmės. Socialinės apsaugos ir pensijų sistemos turi būti modernizuotos, kad jomis būtų galima iki galo pasinaudoti, siekiant užtikrinti tinkamą paramą pajamų atžvilgiu ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros sistema, taip užtikrinant socialinę sanglaudą ir kartu išlaikant finansinį tvarumą. Išmokų sistemomis daugiausia dėmesio reikėtų skirti pajamų užtikrinimui keičiant darbo vietą ir skurdo mažinimui, visų pirma kalbant apie tas visuomenės grupes, kurioms labiausiai gresia socialinė atskirtis, pavyzdžiui, šeimas, kuriose yra tik vienas iš tėvų, mažumas, neįgaliuosius, vaikus ir jaunimą, vyresnio amžiaus moteris ir vyrus, legalius migrantus ir benamius. Remdamos labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius, valstybės narės taip pat turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas.

Atsižvelgiant į įvairialypį skurdo ir socialinės atskirties pobūdį, siekdamos mažinti skurdą valstybės narės turėtų stengtis skatinti visišką dalyvavimą visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime ir visiems suteikti užimtumo galimybių, iki galo pasinaudodamos Europos socialinio fondo parama. Be to, reikėtų stengtis užtikrinti lygias galimybes ir lygiateisį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, įskaitant galimybę naudotis prieinamomis, tvariomis, aukštos kokybės paslaugomis ir viešosioms paslaugomis (įskaitant internetines paslaugas, atitinkančias 4 gairės nuostatas), visų pirma sveikatos priežiūros paslaugomis. Valstybės narės, atkreipdamos ypatingą dėmesį į moteris ir atsižvelgdamos į didėjantį moterų skurdą, turėtų taikyti veiksmingas antidiskriminacines priemones ir į jas įtraukti lyčių aspektą siekiant apsaugoti rizikos grupes ir užtikrinti jų įtrauktį į darbo rinką. Siekiant kovoti su socialine atskirtimi, suteikti žmonėms galimybių ir skatinti dalyvauti darbo rinkoje, socialinės apsaugos sistemos, mokymosi visą gyvenimą ir aktyvios įtraukties politika taip pat turėtų būti tobulinama, kad įvairiais žmonių gyvenimo etapais būtų kuriamos galimybės ir jie būtų apsaugoti nuo atskirties grėsmės. Socialinės apsaugos ir pensijų sistemos turi būti modernizuotos, kad jomis būtų galima iki galo pasinaudoti, siekiant užtikrinti tinkamą paramą pajamų atžvilgiu ir kiekvieno asmens galimybę naudotis sveikatos priežiūros sistema, taip užtikrinant socialinę sanglaudą ir kartu išlaikant finansinį tvarumą. Išmokų sistemomis daugiausia dėmesio reikėtų skirti pajamų užtikrinimui keičiant darbo vietą ir skurdo mažinimui, visų pirma kalbant apie tas visuomenės grupes, kurioms lyčių lygybės požiūriu labiausiai gresia socialinė atskirtis, pavyzdžiui, šeimas, kuriose yra tik vienas iš tėvų, mažumas, neįgaliuosius, vaikus ir jaunimą, vyresnio amžiaus moteris ir vyrus, legalius migrantus ir benamius, ypatingą dėmesį skiriant moterims, kurios yra terorizmo, prekybos žmonėmis, organizuoto nusikalstamumo ir smurto šeimoje aukos. Remdamos labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius, valstybės narės taip pat turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas ir kurti ekonomikos ir socialinę politiką, kurioje labiau atsižvelgiama į lyčių aspektą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

2

12

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Emine Bozkurt, Andrea Češková, Marije Cornelissen, Silvia Costa, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Iratxe García Pérez, Jolanta Emilia Hibner, Mary Honeyball, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Philippe Juvin, Nicole Kiil-Nielsen, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Barbara Matera, Antonyia Parvanova, Frédérique Ries, Raül Romeva i Rueda, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Marc Tarabella, Britta Thomsen, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Christa Klaß, Elisabeth Morin-Chartier, Mariya Nedelcheva, Chrysoula Paliadeli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Julie Girling, Gesine Meissner


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.7.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

2

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Jean-Luc Bennahmias, Pervenche Berès, Mara Bizzotto, Milan Cabrnoch, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Sergio Gaetano Cofferati, Marije Cornelissen, Tadeusz Cymański, Frédéric Daerden, Karima Delli, Proinsias De Rossa, Sari Essayah, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Pascale Gruny, Thomas Händel, Marian Harkin, Roger Helmer, Stephen Hughes, Vincenzo Iovine, Liisa Jaakonsaari, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Ádám Kósa, Patrick Le Hyaric, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Rovana Plumb, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georges Bach, Raffaele Baldassarre, Françoise Castex, Jelko Kacin, Ria Oomen-Ruijten, Csaba Sógor, Emilie Turunen

Teisinė informacija - Privatumo politika