PRANEŠIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (*) (25.6.2010)

EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ (29.6.2010)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

26.7.2010 - (2010/2072(INI))

Biudžeto komitetas
Pranešėjas: Miguel Portas
Nuomonės referentas (*):
Elisabeth Morin-Chartier, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

Procedūra : 2010/2072(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0236/2010

Pateikti tekstai :

A7-0236/2010

Debatai :

PV 06/09/2010 - 20
CRE 06/09/2010 - 20

Balsavimas :

PV 07/09/2010 - 6.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0303

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (*)
EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo

(2010/2072(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1] (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[2] (EGF reglamentas),

– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[3],

– atsižvelgdamas į visas nuo 2007 m. spalio 23 d. iki šiol priimtas savo rezoliucijas dėl pasiūlymų dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimų dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą[4],

– atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. (COM(2008)0421) ir 2009 m. liepos 28 d. (COM(2009)0394) Komisijos komunikatus Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos 2007 m. ir 2008 m.,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A7-0236/2010),

A. kadangi, siekdama sušvelninti neigiamą globalizacijos poveikį nuo kolektyvinių atleidimų iš darbo nukentėjusiems darbuotojams ir parodyti savo solidarumą su šiais darbuotojais, be to, kad didina galimybes vėl juos įdarbinti, Europos Sąjunga sukūrė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (toliau – EGF), skirtą individualiems poreikiams pritaikytoms grąžinimo į darbo rinką programoms finansiškai remti; kadangi EGF skirta didžiausia metinė suma sudaro 500 mln. eurų ir formuojama iš likusios maržos pagal praėjusiųjų metų bendrųjų išlaidų viršutines ribas arba iš įsipareigojimų asignavimų, panaikintų per praėjusius dvejus biudžetinius metus, išskyrus su finansinės programos 1b išlaidų kategorija susijusius asignavimus, kadangi EGF buvo įsteigtas kaip lanksti, ypatinga vienkartinės paramos priemonė, skirta greičiau ir veiksmingiau reaguoti, kai reikia grąžinti į darbo rinką darbuotojus, kurie buvo atleisti iš darbo dėl pasaulio prekybos pokyčių;

B. kadangi siekdama reaguoti į dėl ekonomikos ir finansų krizės padidėjusį nedarbą ir pasimokyti iš 2007 m. ir 2008 m. gautos patirties, Europos Sąjunga 2009 m. birželio mėnesį pakeitė EGF naudojimo taisykles; kadangi šie visoms iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateiktoms paraiškoms taikomi pakeitimai buvo susiję su EGF naudojimo srities išplėtimu, intervencijos kriterijų paaiškinimu ir lankstumo didinimu, ES bendro finansavimo dalies padidinimu ir laikotarpio, kuriuo valstybės narės gali naudoti ES finansinę pagalbą, prailginimu,

C. kadangi pagal EGF nuo 2007 m. iki 2009 m. pirmo pusmečio pabaigos mobilizuotų asignavimų analizė atskleidžia, kad skirtos lėšos buvo naudojamos nepakankamai – iš teoriškai galimų panaudoti 1,5 mlrd. eurų pagal 8 valstybių narių pateiktas 18 paraiškų labai nedidelio skaičiaus sektoriuose (ypač tekstilės ir automobilių pramonės sektoriuose) 24 431 darbuotojo naudai mobilizuota tik 80 mln. eurų; kadangi šie trūkumai taip pat išryškėja atsižvelgiant į skirtumą tarp pradžioje skirtų ir galutinai panaudotų asignavimų kiekio – 24,8 mln. eurų (39,4 proc. mobilizuotų lėšų) iš 11 pirmųjų paraiškų vėliau grąžinta,

D. kadangi, nors dar neįmanoma įvertinti EGF veikimo pagal persvarstytą reglamentą, nes sprendimai dėl paraiškų, pateiktų nuo 2009 m. gegužės mėnesio, dar nepriimti arba dar įgyvendinami, jau dabar pastebimas ženklus naudojimosi EGF padidėjimas, iš kurio matoma, jog padaryti pakeitimai buvo tinkami; kadangi tokiu būdu nuo 2009 m. gegužės iki 2010 m. balandžio pateiktų paraiškų skaičius padidėjo nuo 18 iki 46, prašomų lėšų skaičius – nuo 80 iki 197 milijonų eurų, paraiškas pateikusių valstybių narių skaičius – nuo 8 iki 18, darbuotojų, kuriems turi būti pagelbėta, skaičius beveik padvigubėjo (36 712 naujų darbuotojų) ir padidėjo atitinkamų ekonomikos sektorių įvairovė,

E. kadangi, nors 9 valstybės narės dar nesinaudojo EGF, mobilizuotos sumos tebėra daug mažesnės už maksimalią metinę teoriškai galimą naudoti500 mln. eurų sumą, ir kadangi dauguma paraiškų susijusios su regionais, kurių BVP vienam gyventojui viršija Europos Sąjungos vidurkį ir kuriuose nedarbo lygis išlieka nedidelis; kadangi iš to galima daryti išvadą, jog, nors pradinio reglamento patobulinimai ir buvo esminiai, jie tebėra nedideli atsižvelgiant į pastaraisiais metais pastebimą kolektyvinių atleidimų iš darbo skaičiaus augimą,

F. kadangi bendro finansavimo ribos padidinimas nuo 50 proc. iki 65 proc. atliekant 2009 m. persvarstymą galėtų būti vienas iš veiksnių, dėl kurių padidėjo paraiškų skaičius,

G. kadangi mažas EGF naudojimas skurdžiausiuose ES regionuose susijęs su skirtingomis valstybių narių strategijomis ir su sunkumais aiškiai nustatant galimų paramos gavėjų statusą, kol sprendimas nepriimtas ES lygmeniu,

H. kadangi, nepaisant 2008 m. liepos 17 d. bendro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimo, kuriame raginama kuo sparčiau ir veiksmingiau teikti EGF finansinę paramą, nuo kolektyvinio atleidimo iš darbo iki dienos, kurią iš EGF suteikiama parama prašymą pateikusiai valstybei narei, praeina maždaug 12–17 mėnesių, taip pat kadangi šis laikotarpis – viena iš priežasčių, dėl kurių skiriasi darbuotojų, kuriems prašoma EGF pagalbos, ir darbuotojų, kuriems pagelbėta, skaičiai,

I. kadangi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais projekte[5] EGF mobilizavimo procedūra pakeičiama labai nežymiai, trišales derybas paverčiant neprivalomomis, vadovaujantis įprasta praktika, taip pat kadangi šis pakeitimas nėra tokio pobūdžio, kad galėtų palengvinti ir pagreitinti procedūrą,

J. kadangi, vadovaujantis Komisijos laikotarpio vidurio įvertinimo ataskaita dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) veikimo[6], reikalavimas norint mobilizuoti EGF priimti specialų abiejų biudžeto valdymo institucijų sprendimą yra vienas iš procedūros vykdymą lėtinančių veiksnių; kadangi tai neturėtų kliudyti greitinti ir supaprastinti sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimą,

K. kadangi dar nėra patikimų ir nuoseklių duomenų apie EGF įgyvendinimą po jo pakeitimų 2009 m., be to, tvirtai laikantis nuomonės, kad reikia nustatyti skaidrumo ir nuolatinės atskaitomybės prievolę,

L. kadangi visi nuo 2007 m. iki 2010 m. balandžio mėnesio priimti 27 sprendimai buvo teigiami ir leidžiamų skirti lėšų dydžiu atitiko Komisijos pasiūlymus,

M. kadangi globalizacijos reiškinys ir ekonominės krizės poveikis užimtumui bus juntamas ir po 2013 m. ir gali būti, kad dėlto paraiškų skaičiaus didėjimo tendencijos ateinančiais metais stiprės; tačiau kadangi fondo tikslais negalima atsverti novatoriškumo stygiaus,

1. laikosi nuomonės, kad EGF, kaip Europos Sąjungos socialinės politikos priemonės, pridėtinė vertė – jo pastebima, specifinė, tikslinė ir laikina finansinė parama, teikiama individualiems poreikiams pritaikytoms darbuotojų, kurie nukentėjo dėl kolektyvinių atleidimų iš darbo sunkią ekonominę ir socialinę krizę patiriančiuose sektoriuose ar regionuose, perkvalifikavimo ir grąžinimo į darbo rinką programoms;

2. mano, kad paraiškų dėl EGF finansavimo skaičiaus didėjimas bei EGF mobilizavimo ir įgyvendinimo procedūros taikymo sunkumai verčia kuo skubiau patobulinti nuostatas dėl fondo procedūrų ir biudžeto; pabrėžia, kad Komisija turėtų pagerinti informacijos teikimą apie EGF ir jo matomumą valstybėse narėse ir tarp galimų fondo lėšų gavėjų; taigi prašo Komisijos savo laikotarpio vidurio įvertinimą pateikti anksčiau – 2011 m. birželio 30 d., taip pat kartu pateikti pasiūlymą persvarstyti EGF reglamentą, siekiant sumažinti akivaizdžiausius fondo trūkumus iki dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) pabaigos;

3. ragina Komisiją, kad ji, atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą, skiriamas lėšas įvertintų šių kokybinių aspektų atžvilgiu:

a) grąžinimo į darbo rinką sėkmės rodiklis ir lėšų gavėjų kvalifikacijos kėlimo įvertinimas;

b) priemonių, kurios buvo finansuojamos pagal kiekvieną EG fondui pateiktą prašymą, ir grąžinimo į darbą rezultatų lyginamoji analizė;

c) nediskriminavimo kriterijaus laikymasis atleidžiamų darbuotojų padėties, susijusios su jų darbo sutartimis, ir darbuotojų, kurie pasinaudoja savo laisvo judėjimo ES viduje teise, atžvilgiu;

d) socialinių konsultacijų procedūros, kurios buvo arba nebuvo taikomos rengiant paraiškas, ir jų įgyvendinimo kontrolė;

e) poveikis, kuris daromas iš EGF skiriamų lėšų gavėjų tinklui ir mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms įtakos gali turėti atleidimų iš darbo planas ir kurio darbuotojai gali gauti paramą iš fondo;

f) poveikio, kurį skirtingi pretendentai gauti EGF lėšas daro už jų prašymų tvarkymą atsakingai nacionalinei institucijai, analizė;

g) poveikis, kuris teikiant EGF paramą daromas amžiaus grupėms paramą gaunančiose valstybėse narėse ir sektoriuose;

4. ragina Komisiją, kad ji, atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą, skiriamas lėšas įvertintų biudžeto požiūriu ir aptartų savo išvadas ypač atsižvelgdama į:

a) skirtumą tarp iš EGF prašomų paramos sumų ir paramą gaunančių valstybių narių grąžinamų sumų ir šio skirtumo priežastis;

b) atvejus, kai valstybės narės grąžino finansuojamų programų ir neįgyvendintų priemonių sumas;

c) finansavimo vienam darbuotojui skirtumus tarp valstybių narių įgyvendinant skirtingas EGF programas ir šių skirtumų priežastis;

d) įvairių ES finansuojamų programų (įskaitant ESF paramą), kurių lėšos skiriamos regionui, kuriam svarstoma skirti ir (arba) jau nuspręsta skirti EGF paramą, koordinavimo analizę;

e) bendro finansavimo dalies, kurią Komisija numatė kitoms nacionalinėms ir veiklos paramos priemonėms, analizę;

5. mano, kad persvarstant reglamentą derėtų atsižvelgti į EGF veikimo įvertinimo rezultatus ir į įgytą patirtį, taip pat nustatyti priemones, kurios padėtų gerokai sutrumpinti EGF mobilizavimo procedūros trukmę;

6. ragina Komisiją pasiūlyti EGF reglamento priedą, pagal kurį valstybės narės turėtų pareigą remti darbuotojų asociacijos dalyvavimą jį įgyvendinant; ragina Komisiją surengti patirties ir pažangiosios patirties mainus, darbuotojų dalyvavimo įgyvendinant EGF tema, taigi nagrinėjant jau pradėtas ir naujas bylas darbuotojai galėtų pasiremti patirtimi, gauta iš ankstesnių bylų;

7. pabrėžia, kad laikas, kurio reikia EGF mobilizavimui, galėtų būti sutrumpintas perpus, jei būtų parengtos ir patvirtintos šios priemonės:

a) paraiškas EGF mobilizavimui valstybė narė turėtų parengti vos tik paskelbus kolektyvinį atleidimą iš darbo, o ne po jo įvykdymo,

b) Komisija turėtų informuoti valstybę narę, kad paraiška gali būti pateikiama pirmą dieną, kai tik patenkinami intervencijos kriterijai;

c) turėtų būti naudojamasi visomis priemonėmis siekiant palaikyti greitus ir gerus ryšius su šiame procese dalyvaujančia valstybe nare;

d) valstybės narės turėtų pateikti savo paraiškas savo oficialia kalba ir viena iš ES institucijų darbo kalbų, nes tai padėtų už paraiškų nagrinėjimą atsakingai Komisijos tarnybai nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų;

e) Komisija turėtų turėti būtinus žmogiškuosius ir techninius pajėgumus, kad laikydamasi biudžeto neutralumo principų galėtų veiksmingai ir greitai tvarkyti valstybių narių pateiktas paraiškas;

f) Komisija sprendimą dėl EGF mobilizavimo turėtų priimti per 3-4 mėnesius nuo paraiškos, įskaitant visą reikalingą informaciją, gavimo iš valstybės narės; tais atvejais, kai paraiškos įvertinimas gali užtrukti ilgiau nei 4 mėnesius, Komisija kaip galima greičiau apie tai turėtų pranešti EP ir pateikti tokio atidėliojimo priežastis;

8. ragina Komisiją valstybėms narėms pateikti gairių rinkinį, skirtą EGF finansavimo paraiškų rengimui ir įgyvendinimui, siekiant greito paraiškų nagrinėjimo ir kad visi susiję asmenys pritartų taikytinai strategijai ir priemonėms, kurias reikia įgyvendinti, siekiant veiksmingo darbuotojų reintegravimo į darbo rinką; ragina valstybes nares pagreitinti išankstinio priemonių, kurios būtų taikomos nuo paraiškų pateikimo dienos, finansavimo procedūrą siekiant kiek galima geriau išnaudoti EGF paramos įgyvendinimo laikotarpį ir padėti atitinkamiems darbuotojams;

9. primena valstybėms narėms, kad jos turi pareigą, viena vertus, pagal EGF reglamento 5 straipsnį nuo pačios prašymų rengimo pradžios įtraukti socialinius partnerius, kita vertus, laikytis šio reglamento 9 straipsnio, pagal kurį reikalaujama, kad valstybės narės teiktų informaciją apie remiamus veiksmus ir ją paviešintų, kad ši informacija būtų skiriama susijusiems darbuotojams, vietos ir regiono valdžios institucijoms ir socialiniams partneriams ir kad būtų standartizuotos procedūros; ragina valstybes nares užtikrinti, kad prieš pradedant bet kokią programą būtų įtrauktos darbo tarybos siekiant, jog socialiniai partneriai tikrai dalyvautų rengiant restruktūrizavimo planus, kurie atitiktų darbuotojų, o ne įmonių poreikius;

10. prašo valstybių narių, kad jos, konsultuodamosi su visomis suinteresuotomis šalimis, ypač su socialiniais partneriais, sukurtų nacionalinio lygio EGF komunikacijos ir administravimo struktūrą ir Europos lygiu keistųsi pažangiąja patirtimi, nes masinio atleidimo iš darbo atveju tai padės EGF nelesiant ir veiksmingai sureaguoti;

11. primena, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006 valstybės gali teikti bendras paraiškas EGF paramai gauti, kai jos susiję su tam tikro geografinio regiono ar atitinkamo sektoriaus darbuotojais, kurie nėra sutelkti toje pačioje valstybėje narėje;

12. mano, kad siekiant pagreitinti ir supaprastinti procedūras reikia užtikrinti veiksmingesnį Komisijos ir Europos Parlamento veiklos koordinavimą, kad būtų sutrumpintas sprendimų priėmimo laikotarpis, tuo pat metu nekliudant atitinkamiems EP komitetams vertinti paraiškų, taigi:

a) Komisija privalo deramai atsižvelgti į EP darbotvarkę (Parlamento komitetų ir plenarinius posėdžius) ir pateikti savo pasiūlymus tinkamu laiku, kad būtų galima pagreitinti sprendimų priėmimo procedūrą;

b) Komisija privalo tinkamu laiku informuoti EP apie sunkumus ir (arba) trukdžius, kurie iškyla vertinant valstybių narių paraiškas;

c) kita vertus, Užimtumo ir socialinių reikalų ir Biudžeto komitetai turi daryti viską, ką gali, kad sprendimai būtų tvirtiname per kitą plenarinį posėdį po jų priėmimo komitete;

13. mano, kad persvarstant reglamentą į jį galėtų būti įtrauktos neatidėliojamos EGF mobilizavimo procedūros supaprastinimo ir lankstumo didinimo priemonės, jei tai pasiteisins pagal iki to laiko įgytą patirtį; mano, kad šios priemonės jokiu būdu neturėtų apriboti ar sumažinti Europos Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų, galių priimant sprendimus dėl fondo mobilizavimo;

14. mano, kad neskaitant šių procedūros patobulinimų derėtų iki dabartinės DFP pabaigos pratęsti 2009 m. nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, skirtos padėti savo darbo vietas dėl ekonomikos ir finansų krizės prarandantiems darbuotojams, taikymą ir kad dėl to derėtų išsaugoti nuostatą dėl 65 proc. bendro finansavimo dalies, nes dar neišnyko šių priemonių patvirtinimą pateisinančios esminės priežastys;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad į Komisijos 2011 m. biudžeto projektą pirmą kartą įrašyti Europos globalizacijos fondui skirti mokėjimų asignavimai, ir mano, kad tai svarbus veiksnys bendrai svarstant fondo valdymą ir matomumą; vis dėlto mano, kad šių mokėjimų asignavimų gali neužtekti siekiant padengti sumą, kurios reikės iš EGF remiamoms programoms 2011 m.; taigi primena savo reikalavimą nefinansuoti EGF vien tik atliekant lėšų perkėlimus iš ESF numatytų biudžeto eilučių ir ragina Komisiją šiam tikslui nedelsiant nustatyti ir naudoti lėšas iš įvairių biudžeto eilučių;

16. pabrėžia, kad EGF perspektyvos bus nustatytos vedant derybas dėl kitos DFP; mano, kad siekiant šio tikslo galėtų būti apsvarstyta keletas alternatyvų; mano, kad itin atidžiai turėtų būti apsvarstyta galimybė kurti nepriklausomą fondą su nuosavais įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimais ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl lėšų skyrimo tokiam fondui; mano, kad atliekant bet kokius būsimus EGF pertvarkymus derėtų išsaugoti jo lankstumą, kuris šiuo metu yra santykinis pranašumas, palyginti su ES struktūrinių fondų padėtimi;

17. pabrėžia, kad dabartines EGF priemones pavertus nuolatiniu paramos aktyvioms darbo paieškos priemonėms instrumentu būtų parodyta politinė valia sukurti ES socialinės politikos ramstį, kuris papildytų valstybių narių socialinę politiką ir galėtų atnaujinti Europos profesinio mokymo politiką; atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad EGF tikslai turėtų ir toliau skirtis nuo ESF tikslų ir nuo ES mokymosi visą gyvenimą programų, kadangi EGF nukreiptas į kiekvieno pagalbą gaunančio darbuotojo gebėjimų didinimą, o ne į įmonių problemų sprendimą ar bendro pobūdžio paslaugų teikimą mokymo įstaigoms;

18. ragina valstybes nares naudotis EGF ir pasiekti EGF, ESF ir mikrofinansų sąveikos siekiant kiekvienam atvejui pritaikyti labiausiai jam tinkamą priemonę;

19. ragina valstybes nares naudoti EGF Europos tikslams įgyvendinti, naujiems įgūdžiams, susijusiems su naujomis, tvariomis, ekologiškomis ir kokybiškomis darbo vietomis tam tikruose regionuose, populiarinti ir mokymuisi visą gyvenimą skatinti, siekiant, kad darbuotojai galėtų plėtoti savo asmeninę karjerą, ir prisidėti prie ES konkurencingumo didinimo globalizacijos kontekste;

20. prašo Komisijos pagerinti atskaitomybę už EGF panaudojimą – pateikti gerokai išsamesnius metinius pranešimus ir nuolat teikti Europos Parlamentui informaciją apie valstybių narių mokamus finansinių įnašus;

21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL L 139, 2006 6 14, p. 1.
[2] OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
[3] OL L 167, 2009 6 29, p. 26.
[4] Tekstai priimti 2010 03 25 (P7_TA-PROV(2010)0071 ir P7_TA-PROV(2010)0070), 2010 03 09 (P7_TA-PROV(2010)0044, P7_TA-PROV(2010)0043 ir P7_TA-PROV(2010)0042), 2009 12 16 (P7_TA-PROV(2009)0107), 2009 11 25 (TA-PROV(2009)0087), 2009 10 20 (P7_TA(2009)0049), 2009 09 15 (P7_TA(2009)0009), 2009 05 05 (P6_TA(2009)0339), 2008 11 18 (OL C 16E, 2010 01 22, p.84), 2008 10 21 (OL C 15E, 2010 01 21, p.117), 2008 04 10 (OL C 247E, 2009 10 15, p.75), 2007 12 12 (OL C 323E, 2008 12 18, p.260) ir 2007 10 23 (OL C 263E, 2008 10 16, p.155).
[5] ⁸ 2010 m. kovo 3 d. COM(2010)0073.
[6] 2010 m. baland˛io 27 d. COM(2010)0185.

Šis pranešimas savo iniciatyva pateikiamas praėjus daugiau kaip trejiems EGF įgyvendinimo, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. reglamento[1] nuostatomis, iš esmės pakeistomis 2009 m. birželio 18 d. reglamentu[2], metams. Remiantis šiuo laikotarpiu įgyta patirtimi ir 2010 m. balandžio 28 d. išklausytų nacionalinių ekspertų nuomone, jame apžvelgiamas EGF finansavimas ir veikimas prieš jo teisinio pagrindo persvarstymą ir po jos. Atsižvelgiant į struktūrinį nedarbo augimą ir didėjantį kolektyvinių atleidimų iš darbo skaičių Europos Sąjungoje, pranešime siūloma pradedant artimiausia finansine programa paversti EGF nuolatine solidarumo su darbuotojais, kurie nukentėjo dėl kolektyvinių atleidimų iš darbo, priemone. Jame siūloma nedelsiant atlikti nedidelio masto pakeitimus, skirtus sumažinti akivaizdžiausius EGF trūkumus. Kai kurie pasiūlymai dėl pakeitimų gali būti atlikti nedelsiant. Kitus derėtų apsvarstyti atliekant EGF reglamento persvarstymą po jo laikotarpio vidurio įvertinimo. Tam Komisijos prašoma šį įvertinimą pateikti anksčiau – 2011 m. birželio 30 d.

Pirmiau trumpai išdėstyta pozicija remiasi išsamia EGF mobilizavimui taikomų teisinių sąlygų (I dalis) ir EGF mobilizavimo atvejų 2007 m. – 2010 m. balandžio mėn. (II dalis) analize.

I. EGF MOBILIZAVIMO SĄLYGOS

· Esminės sąlygos

Pradžioje EGF vienintelis tikslas buvo siekis sušvelninti neigiamą globalizacijos poveikį labiausiai pažeidžiamiems ir mažiausiai kvalifikuotiems kai kurių sektorių darbuotojams, kurie neteko darbo dėl didelių pasaulio prekybos pokyčių, rimtai sutrikdžiusių ekonomiką. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. EGF naudojimo sritis buvo išplėsta 2009 m. gegužės 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. pateiktoms paraiškoms, įtraukiant darbuotojus, netekusius darbo dėl finansų ir ekonomikos krizės.

Ar būtina persvarstyti EGF tikslą atsižvelgiant į struktūrinį nedarbo augimą ir didėjantį kolektyvinių atleidimų iš darbo skaičių Europos Sąjungoje? Ar krizei įveikti pakanka 2009 m. birželio mėn. numatytos išimties?

Valstybės narės gali kreiptis dėl EGF paramos, jei patenkinamas bent vienas iš toliau nurodytų trijų kriterijų:

– per keturių mėnesių laikotarpį valstybės narės įmonė atleidžia ne mažiau kaip 500 (iki 2009 m. – 1000) darbuotojų, o į šį darbuotojų skaičių gali būti įtraukti dirbantys tiekėjui ar tolesnės gamybos grandies įmonei (2 straipsnio a punktas)[3];

– per devynių mėnesių laikotarpį visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse NACE 2 sektoriuje viename arba dviejuose gretimuose NUTS II lygio regionuose atleidžiama ne mažiau kaip 500 (iki 2009 m. – 1000) darbuotojų (2 straipsnio b punktas)³;

– atleidimas iš darbo smarkiai paveikia vietos užimtumą ir vietos ekonomiką mažose darbo rinkose arba tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis, net jeigu netenkinami pirmiau nurodyti kriterijai (2 straipsnio c punktas)³.

Ar pakanka ribą sumažinti nuo 1000 iki 500 darbuotojų? Ar tinkami šių atleidimų iš darbo kiekybinio įvertinimo laikotarpiai ir geografiniai masteliai?

Iš EGF skiriama finansinė parama aktyvioms darbo rinkos priemonėms, kurios sudaro individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų, skirtų darbo netekusiems darbuotojams grąžinti į darbo rinką, suderinto paketo dalį. Šias aktyvias priemones sudaro, pvz., pagalba darbo paieškoms, mokymai, judumą skatinančios išmokos ir priemonės, kuriomis nepalankioje būklėje esantys arba pagyvenę darbuotojai skatinami likti darbo rinkoje arba grįžti į ją. Tačiau iš EGF nefinansuojamos pasyvios socialinės apsaugos priemonės.

Kaip išsaugoti EGF novatoriškumą, nukreiptą į kiekvieno pagalbą gaunančio darbuotojo gebėjimų didinimą ir pageidavimus, skatinant jo perkėlimą į kitas nuostatas?

EGF parama turi papildyti valstybių narių vykdomus veiksmus, o ne juos pakeisti. Šis papildomumo reikalavimas įgyvendinamas nustatant, kad numatytų priemonių išlaidoms skirta didžiausia bendro finansavimo dalis – 50 proc., nors 2009 m. ji padidinta iki 65 proc. paraiškoms, pateiktoms iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Ar pakanka laikinai padidinti bendro finansavimo iš EGF ribą?

Be to, EGF veikla turi būti derinama su kitomis Europos Sąjungos politikos priemonėmis. Šį derinimo reikalavimą išreiškia draudimas bet kokiu būdu bendrai finansuoti numatytų priemonių sąnaudas pagal kitas ES finansines priemones. Šiuo požiūriu svarbu, kad valstybės narės, be kita ko, užtikrintų, kad EGF remiamos priemonės tuo pačiu metu negautų finansavimo iš ESF, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš ESF veiklos krypčių – „gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti bei darbo rinkų lankstumą“[4].

Ar visapusiškai laikomasi derinimo reikalavimo?

· Procedūrinės sąlygos

EGF skirta didžiausia metinė suma sudaro 500 mln. eurų ir formuojama iš likusios maržos pagal praėjusiųjų metų bendrųjų išlaidų viršutines ribas arba iš įsipareigojimų asignavimų, panaikintų per praėjusius dvejus biudžetinius metus, išskyrus su finansinės programos 1b išlaidų kategorija susijusius asignavimus.

Įsipareigojimų asignavimai įrašomi į bendrąjį Europos Sąjungos biudžetą kaip atidėjinys (40 02 43 biudžeto eilutėje) netiesiogiai pagal įprastinę biudžeto procedūrą po to, kai Komisija nustato, jog pakanka maržų ir (arba) panaikintų įsipareigojimų asignavimų. Atitinkami mokėjimų asignavimai gali būti įrašyti į rezervą, gauti iš biudžeto eilučių, kurių asignavimai nepakankamai panaudojami, arba įrašomi į EGF biudžeto eilutę (04 05 01).

Ar EGF turi išlikti fondu be lėšų?

EGF mobilizavimo procedūrą sudaro keturi etapai:

– valstybė narė pateikia paraišką Komisijai EGF paramai gauti per dešimt savaičių nuo tos dienos, kai įvykdomos EGF paramos sąlygos, o ši paraiška gali būti vėliau papildyta;

– Komisija konsultuodamasi su valstybe nare išnagrinėja paraišką, po to atitinkamu atveju pateikus pasiūlymą dėl EGF mobilizavimo, kuriame nustatoma skirtina finansinės paramos suma, pradedama biudžeto procedūra ir pateikiamas prašymas pervesti šios paramos lėšas;

– abi biudžeto valdymo institucijos išnagrinėja pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti EGF ir prašymą pervesti lėšas, po to atitinkamu atveju jie patvirtinami su pakeitimais arba be jų;

– biudžeto valdymo institucijai priėmus sprendimą mobilizuoti EGF, valstybei narei skirta finansinė parama paprastai išmokama per penkiolika dienų vienu mokėjimu.

Ar visada būtina, kad kiekvienu atveju sprendimą dėl lėšų mobilizavimo priimtų biudžeto valdymo institucija? Ar būtini numatyti terminai ir ar jų laikomasi? Kaip padidinti Komisijos atliekamo paraiškų įvertinimo nuspėjamumą valstybėms narėms?

Tuo tarpu EGF įgyvendinimo procedūra gali būti padalinta į tris etapus:

– valstybė narė finansinę paramą panaudoja per 24 mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos arba nuo dienos, kai buvo pradėta vykdyti priemones, kurių sąnaudos dengiamos, jei jas pradėta vykdyti per tris mėnesius nuo paraiškos dienos (iki 2009 m. – per 12 mėnesių nuo paraiškos dienos );

– valstybė narė per šešis mėnesius nuo finansinės paramos naudojimo laikotarpio pabaigos pateikia ataskaitą apie jos įgyvendinimą;

– Komisija per šešis mėnesius nuo įgyvendinimo ataskaitos gavimo užbaigia finansinės paramos teikimą.

Ar pakanka, kad laikotarpis, per kurį valstybė narė turi panaudoti finansinę paramą, padvigubintas? Ar optimali Komisijos atliekama finansinės paramos panaudojimo kontrolės procedūra?

II. EGF MOBILIZAVIMAS 2007 M. – 2010 M. BALANDŽIO MĖN.

· EGF mobilizavimo sprendimų ir paraiškų analizė

Paraiškos pagal jų skaičių ir prašomos paramos dydį susitelkia nedaugelyje valstybių narių be sąsajos su gerovės ir nedarbo lygio skirtumais.

2007 m. – 2010 m. balandžio mėn. buvo priimti 27 sprendimai mobilizuoti EGF ir 58 paraiškos buvo pateiktos ir priimtos. Šie sprendimai ir šios paraiškos skirti (-os) atitinkamai 13 ir 17 valstybių narių. Dešimt valstybių narių dar nepareiškė pageidavimo arba negalėjo pasinaudoti EGF.

Penkios valstybės narės, pateikusios paraiškas didžiausiai paramai gauti (Prancūzija, Italija, Ispanija, Airija, Vokietija), paprašė skirti apie 70 proc. visų asignavimų, dėl kurių buvo kreiptasi, o penkios valstybės narės, kurių paraiškos paramai buvo mažiausios (Čekija, Lenkija, Malta, Suomija, Lietuva), paprašė maždaug 2 proc. šių bendrų asignavimų.

Sprendimai dėl EGF mobilizavimo buvo susiję su NUTS 2 lygio regionais, kurių BNP vidurkis vienam gyventojui sudarė 109,3 proc. Europos Sąjungos vidurkio, o nedarbo lygio vidurkis buvo tik 5,9 proc.[5].

Kodėl EGF daugiausia naudojamas regionams, kurių BVP vienam gyventojui viršija Europos Sąjungos vidurkį ir kuriuose nedarbo lygis išlieka nedidelis, ir kaip pataisyti šį neatitikimą?

Paraiškų skaičius ir prašomos paramos dydis atspindi dažnesnį EGF mobilizavimą, tačiau jis lieka ribotas asignavimų, kuriuos galima naudoti, atžvilgiu.

Iki 2009 m. birželio mėn. persvarstymo buvo priimta tik 16 sprendimų, kuriais pasinaudojo 8 valstybės narės, o iš viso mobilizuota 80 mln. eurų suma.

Skirtingų metų palyginimas vis dėlto atspindi dažnesnį naudojimą, ypač susijusį su 2009 m. nustatytomis lankstesnėmis EGF naudojimo procedūromis ir su ekonomikos ir finansų krize. Panaudotų asignavimų dalis pakilo nuo 3,7 proc. 2007 m. (18,6 mln. eurų) iki 9,8 proc. 2008 m. (49 mln. eurų) ir 10,5 proc. 2009 m. (54 mln. eurų). Ši tendencija regis neišnyks ir 2010 m. 2009 m. birželio mėn. – 2010 m. balandžio mėn. buvo patvirtintos, išnagrinėtos ar pateiktos 42 paraiškos, susijusios su dar 36712 darbuotojų ir dar 9 valstybėmis narėmis, o bendra suma sudarė 197 mln. eurų.

Ar didelis paraiškų skaičiaus ir prašomos paramos dydžio augimas yra nuolatinio pobūdžio, o jei taip, kaip jį paaiškinti ir kaip su juo efektyviai susidoroti?

Prašoma parama vienam darbuotojui labai skiriasi įvairiose valstybėse narėse.

Priimti sprendimai susiję su 29292 atleistais iš darbo darbuotojais, o pateiktose paraiškose nurodyta, kad pagalba reikalinga 54867 darbuotojams.

Vidutiniškai prašoma 5253 eurų paramos vienam darbuotojui. Santykis tarp vienam darbuotojui prašomos mažiausios paramos (511 eurų)[6] ir didžiausios paramos (22031 eurų)[7] – maždaug 1 prie 40.

Ar esami finansinės paramos vienam darbuotojui skirtumai tarp valstybių narių visiškai pagrįsti, o jei ne – kaip juos pašalinti?

Paraiškos dėl EGF mobilizavimo remiasi visais paramos kriterijais, tačiau nevienodu mastu.

Valstybės narės 57,7 proc. atvejų rėmėsi EGF reglamento 2 straipsnio b punkte nurodytu paramos kriterijumi, 36,5 proc. atvejų – 2 straipsnio a punkto kriterijumi, 5,8 proc. atvejų – 2 straipsnio c punkto kriterijumi. Tik viena valstybė narė (Lietuva) kiekvieną iš trijų intervencijos kriterijų panaudojo bent vienoje savo paraiškoje.

Nuo 2009 m. birželio mėn. 2 straipsnio b punkto paramos kriterijumi remiamasi dažniau nei prieš tai (60 proc. atitinkamų paraiškų, palyginti su 50 proc.).

Kaip paaiškinti stebimus su kriterijų naudojimu susijusius skirtumus tarp valstybių narių?

EGF parama buvo skirta tik nedaugeliui ekonomikos sektorių, nors jų įvairovė pradeda didėti.

Nors 16 sprendimų, priimtų pagal pradinį reglamentą, buvo skirti vien tekstilės (50 proc.), automobilių (31 proc.) ir mobilaus ryšio telefonijos (19 proc.) sektoriams, paraiškos pagal iš dalies pakeistą reglamentą, skirtos ir naujiems sektoriams, pvz., mechanikos, elektronikos, tipografijos ir statybų sektoriams.

Ar didesnis dėmesys tam tikriems sektoriams visada pateisinamas globalizacijos arba krizės argumentais?

· EGF mobilizavimo ir įgyvendinimo analizė

Nors EGF iki šiol neturi nuosavų mokėjimų asignavimų, ši padėtis gali keistis nuo 2011 m.

Visi įsipareigojimams padengti sutelkti mokėjimų asignavimai, buvo perkelti iš biudžeto eilučių, kuriose buvo numatytas nepakankamas panaudojimas. 97,6 proc. poreikių padengti iš biudžeto eilučių, susijusių su ESF, o likę asignavimai paimti iš biudžeto eilutės „Teisingumas baudžiamųjų ir civilinių bylų srityje“. Nors galimybė mokėjimų asignavimus įrašyti į rezervą su įsipareigojimų asignavimais dar nebuvo panaudota, 2011 m. biudžeto projekte pirmą kartą numatyta į EGF eilutę įrašyti 50 mln. eurų mokėjimų asignavimų.

Koks bus mokėjimų asignavimų įrašymo į EGF eilutę poveikis lėšų mobilizavimo trukmei?

EGF mobilizavimo procedūros trukmė per ilga, o tai kenkia EGF efektyvumui ir valstybių narių susidomėjimui juo.

Laikotarpio nuo paraiškos gauti EGF paramą pateikimo iki suteiktos finansinės paramos išmokėjimo trukmė vidutiniškai viršija 9 mėnesius.

Šis laikotarpis gali būti padalintas taip:

– 6 mėnesiai nuo valstybės narės paraiškos pateikimo iki Komisijos pasiūlymo dėl EGF mobilizavimo sprendimo priėmimo;

– 2 mėnesiai nuo Komisijos pasiūlymo dėl EGF mobilizavimo sprendimo priėmimo iki dienos, kurią pasiūlymą patvirtina biudžeto valdymo institucija;

– 1 mėnesiai nuo dienos, kurią sprendimą dėl EGF mobilizavimo priima biudžeto valdymo institucija, iki dienos, kurią Komisija išmoka finansinę paramą[8].

Tai kenkia EGF patrauklumui valstybėms narėms, kurios iš anksto finansuoja aktyvias darbo rinkos priemones nežinodamos procedūros rezultato. Tai iš dalies paaiškina, kodėl pastebimas darbuotojų, kuriems prašoma EGF pagalbos, ir darbuotojų, kuriems pagelbėta, skaičių skirtumas, nes atleisti darbuotojai gali nuspręsti visiškai pasitraukti iš darbo rinkos arba tuo metu susirasti darbą. Kraštutiniu atveju, dėl šio skirtumo valstybėms narėms gali tekti grąžinti visą joms skirtą paramą, jei vėliau nebetenkinamas darbuotojų skaičiaus kriterijus.

Kaip sutrumpinti EGF mobilizavimo procedūros trukmę siekiant padidinti EGF patrauklumą valstybėms narėms?

[1] 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą.
[2] 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą.
[3] Cituojami Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 straipsniai.
[4] 2006 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimas 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių.
[5] Šaltinis: Eurostato 2007 m. duomenys apie BNP vienam gyventojui ir 2008 m. duomenys apie nedarbo lygį.
[6] EGF/2010/010 dėl „Unilever” (Čekija).
[7] EGF/2010/007 dėl „Steiermark-Niederoesterreich” (Austrija).
[8] Bendra trukmė ir skirtos paramos išmokėjimo trukmė taikytina tik 15 pirmųjų sprendimų mobilizuoti EGF, nes nėra informacijos apie vėlesnius sprendimus. Kiti du laikotarpiai paskaičiuoti remiantis visais priimtais sprendimais.

pateikta Biudžeto komitetui

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo
(2010/2072(INI))

Nuomonės referentė (*): Elisabeth Morin-Chartier

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) valstybėms narėms numato ne aktyvias darbo rinkos priemones, kurias reikėtų įgyvendinti norint kreiptis į fondą, o reikalauja įgyvendinti suderintą paketą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų, padėsiančių atleistiems darbuotojams reintegruotis į darbo rinką pagal EGF reglamento 3 straipsnį[1]; šiame reglamente visiškai išsaugoma galimybė valstybėms narėms lanksčiai pritaikyti atleistiems darbuotojams skirtas priemones prie kiekvienos paraiškos vietos ir individualių poreikių,

1. primena, kad socialinė ir darbo politika priklauso nuo atviruoju koordinavimo metodu ir naudojant visas galimas sąveikas koordinuojamų nacionalinių kompetencijų siekiant užtikrinti teigiamą Sąjungos vystymąsi globalizacijos kontekste ir spręsti socialinės ir profesinės integracijos valstybėse narėse ir skirtingų valstybių narių integracijos problemas; taip pat primena, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) yra priemonė, kuri buvo sukurta šiam tikslui paremti ir padėti darbuotojams masinio atleidimo iš darbo atveju;

2. ragina 2009 m. persvarsčius EGF veiklą, ją tęsti ir aiškiai šį fondą koordinuoti, taip pat atlikti finansinės programos vidurio laikotarpio ESF peržiūrą, siekiant sudaryti galimybes krizės atvejais jį naudoti kaip neatidėliotiną priemonę;

3. ragina Europos Komisiją kiek galima greičiau pateikti EGF reglamento pakeitimų pasiūlymus siekiant pagreitinti paraiškų nagrinėjimo procedūrą, toliau siekti tikslo per 6 mėnesius nuo atleidimo iš darbo skirti lėšas, įskaitant apsvarstyti galimybes prašymų nagrinėjimo procedūrą pradėti tuo metu kai asmenys atleidžiami iš darbo, o ne juos atleidus, taip pat kiek įmanoma supaprastinti Europos Komisijos sprendimų priėmimo procesą ir standartizuoti procedūras; taip pat ragina Europos Komisiją parengti pasiūlymus būsimajai finansinei programai siekiant tikslų, viena vertus, bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad ateityje būtų lengviau įgyvendinti esminius pokyčius siekiant tvarios ekonomikos ir darbo rinkos, antra vertus, kad greitai ir lanksčiai būtų padedama darbuotojams, atleistiems dėl netikėtų ekonomikos sukrėtimų;

4. primena valstybėms narėms, kad tuo pat metu, kai kreipiamasi į EGF, labai svarbu kuo greičiau taikyti darbo rinkos intervencijos priemones;

5. ragina Komisiją valstybėms narėms pateikti gairių rinkinį, skirtą EGF finansavimo paraiškų rengimui ir įgyvendinimui, siekiant greito paraiškų nagrinėjimo ir kad visi susiję asmenys pritartų taikytinai strategijai ir priemonėms, kurias reikia įgyvendinti, siekiant veiksmingo darbuotojų reintegravimo į darbo rinką; ragina valstybes nares pagreitinti išankstinio priemonių, kurios būtų taikomos nuo paraiškų pateikimo dienos, finansavimo procedūrą siekiant kiek galima geriau išnaudoti EGF paramos įgyvendinimo laikotarpį ir padėti susijusiems darbuotojams;

6. primena valstybėms narėms, kad jos turi pareigą, viena vertus, pagal EGF reglamento 5 straipsnį nuo pačios prašymų rengimo pradžios įtraukti socialinius partnerius, antra vertus, laikytis šio reglamento 9 straipsnio, pagal kurį reikalaujama, kad valstybės narės teiktų informaciją apie remiamus veiksmus ir ją paviešintų, kad ši informacija būtų skiriama susijusiems darbuotojams, vietos ir regiono valdžios institucijoms ir socialiniams partneriams ir kad būtų standartizuotos procedūros; ragina valstybes nares užtikrinti, kad prieš pradedant bet kokią programą būtų įtrauktos darbo tarybos siekiant, jog socialiniai partneriai tikrai dalyvautų rengiant restruktūrizavimo planus, kurie atitiktų darbuotojų, o ne įmonių poreikius;

7. ragina Komisiją teisingai įgyvendinti Direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo ir Direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo siekiant socialiniams partneriams suteikti visas galimybes išnagrinėti siūlomus atleidimo iš darbo ar restruktūrizavimo planus prieš juos paskelbiant, taigi suteikti jiems galimybę visiškai atlikti savo vaidmenį;

8. ragina Europos Komisiją pasiūlyti EGF reglamento priedą, pagal kurį valstybės narės turėtų pareigą remti darbuotojų asociacijos dalyvavimą jį įgyvendinant; ragina Europos Komisiją surengti patirties ir pažangiosios praktikos mainus, darbuotojų dalyvavimo įgyvendinant EGF tema, taigi nagrinėjant jau pradėtas ir naujas bylas darbuotojai galėtų pasiremti patirtimi, gauta iš ankstesnių bylų;

9. prašo valstybių narių palaikant ryšius su visomis dalyvaujančiomis šalimis, ypač su socialiniais partneriais, sukurti nacionalinio lygio EGF komunikacijos ir administravimo struktūrą ir Europos lygiu keistis pažangiausia praktika, nes masinio atleidimo iš darbo atveju tai padės EGF nelesiant ir veiksmingai sureaguoti;

10. primena, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006 šalys gali teikti bendras paraiškas EGF paramai gauti, kai jos susiję su tam tikro geografinio regiono ar sektoriaus darbuotojais, kurie nėra sutelkti toje pačioje valstybėje narėje;

11. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl EFG reglamento pakeitimų, siekiant, kad būtų įtraukti visų sektorių ir regionų darbuotojai, atleisti dėl tos pačios priežasties;

12. ragina Europos Komisiją ieškoti sprendimų, kaip išvengti tų atleistų darbuotojų, kurie turi teisę į EGF priemones, ir kitų atleistų darbuotojų tame pačiame regione segregacijos;

13. ragina valstybes nares, gaunančias EGF pagalbą, pagerinti šios pagalbos įgyvendinimo efektyvumą ir taikyti individualų pagalbos atleistiems darbuotojams metodą, skatinti tolesnį jų mokymą ir persikvalifikavimą, ypač masinio atleidimo iš darbo atvejais, siekiant pagerinti darbuotojų galimybes darbo rinkoje, kurioje vyksta plataus masto restruktūrizacija; ragina užtikrinti, kad nacionalinis reglamentų įgyvendinimas nesusiaurintų fondo priemonių taikymo; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas dėti visas pastangas siekiant atgaivinti gamyklų perkėlimo poveikį patyrusias vietoves tam, kad būtų išsaugotas vietovės ekonominis aktyvumas ir atsižvelgiant į tai, kad EGF skirtas tik darbuotojams; todėl rekomenduoja valstybėms narėms sustiprinti keitimąsi pažangiausia praktika, visų pirma naudojantis programa „Progress“, ypač naująja mikrofinansavimo priemone;

14. džiaugiasi Tarybos rezoliucijos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ išvadomis ir pabrėžia, kad EGF teikia valstybėms narėms papildomą finansavimą, skirtą atleistų darbuotojų rengimui ateities poreikiams pritaikytoms darbo vietoms ir didesniam mobilumui;

15. ragina valstybes nares naudoti EGF įgyvendinant Europos tikslus, populiarinant naujus įgūdžius naujoms tvarioms, ekologiškoms ir kokybiškoms darbo vietoms tam tikruose regionuose ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą, siekiant, kad darbuotojai galėtų plėtoti savo asmeninę karjerą, ir siekiant prisidėti prie Sąjungos konkurencingumo didinimo globalizacijos kontekste;

16. ragina valstybes nares naudotis EGF ir pasiekti EGF, ESF ir mikrofinansų sąveikos siekiant kiekvienam atvejui pritaikyti labiausiai jam tinkamą priemonę;

17. ragina valstybes nares taikyti priemones, kurios būtų suderintos su EGF reglamentu ir kurios skatintų darbuotojų mobilumą jei regione įdarbinimo galimybės nedidelės;

18. pabrėžia, kad atsižvelgiant į globalizaciją ES konkurencingumas ateityje gali būti užtikrintas tik, jei bus dedamos konkrečios pastangos, kad ES darbuotojai turėtų kiek galima daugiau įgūdžių; mano, kad EGF taip pat turi atitinkamai padėti konstruktyviai sujungti nedarbo laikotarpius, intensyviai taikydamas kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemones;

19. primena įmonėms jų socialinę atsakomybę įgyvendinti viską, kas būtina, kad darbuotojai prieš prasidedant jų nedarbo laikotarpiui galėtų patvirtinti įgytą patirtį ir kvalifikaciją tam, kad jie galėtų kuo tiksliau ir kuo greičiau persikvalifikuoti ir kad jie galėtų rasti naują, perspektyvų ir pastovų darbą tame sektoriuje, kuris veikia;

20. konstatuoja, kad dėl skirtingos padėties kiekvienoje valstybėje narėje, atvejai labai skiriasi; todėl prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, pagal kurį būtų leidžiamas didesnis įsikišimo kriterijų lankstumas atskiroms valstybėms narėms, siekiant geriau prisitaikyti prie nacionalinių ekonomikos ypatumų, įvertinant galimybę pratęsti atskaitos laikotarpį ir išplėsti įmonių kriterijus, taip pat išvengti valstybių narių nelygybės, susijusios su galimybėmis naudotis šia priemone;

21. įgyvendinant EGF ragina reikalauti, kad valstybės narės imtųsi priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, jog į asmenų, turinčių teisę gauti finansavimą, kategoriją patenkantys ne jų piliečiai taip pat turėtų teisę gauti šias lėšas,

22. ragina Komisiją įgyvendinant priemones taip pat teikti pagalbą valstybėms narėms, socialiniams partneriams ir darbuotojų asociacijoms;

23. prašo Komisijos vengti konkurencijos iškraipymo kūrimo ir skatinti suvienodinti įmonių įsipareigojimus atleidimo iš darbo dėl ekonominių priežasčių atveju Europos Sąjungoje;

24. pabrėžia, kad Europos Komisija ir valstybės narės turi ypač artimai bendradarbiauti veiksmingai stebėdamos paramą, teikiamą daugiašalėms įmonėms, ir skirti pakankamai investicijų teisėtų darbo vietų kūrimui siekiant užkirsti kelią socialiniam dempingui;

25. ragina Komisiją užtikrinti darnią politiką ir priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią tam, kad augimo ir konkurencingumo tikslai prieštarautų užimtumo, sanglaudos ir socialinės įtraukties tikslams;

26. ragina Komisiją savo metinėje ataskaitoje pateikti EGF veiksmingumo ir mokymų, skirtų sugrįžti į darbą, strategijų statistiką, išnagrinėti darbo rinkos struktūros poveikį šiam veiksmingumui;

27. pabrėžia, kad esant lėšų stygiui Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi įvertinti EGF finansuojamų priemonių efektyvumą ir tvarumą; pažymi, kad šiuo tikslu reikia parengti standartizuotus kriterijus, pavyzdžiui, pabaigti kvalifikacijos kėlimo kursai, sėkmingai rastas naujas darbas ir naujos darbo sutarties trukmė;

28. prašo Komisijos pateikti iki šiol panaudotų globalizacijos padarinių fondo lėšų ataskaitą, kurioje būtų išsamiai nurodyta, kaip buvo panaudoti asignavimai, kokią dalį viso finansavimo jie sudarė, palyginus su kitomis nacionalinėmis ir konkrečių įmonių paramos priemonėmis; ragina Komisiją padaryti negalutines šios ataskaitos išvadas ir nedelsiant teikti pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti šį fondą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] 2009 m. bir˛elio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą.

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veiklos
(2010/2072(INI))

Nuomonės referentė: Sharon Bowles

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. ragina Komisiją nedelsiant pateikti iki šiol panaudotų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų ataskaitą ir joje visų pirma tiksliai nurodyti, kiek asignavimų panaudota dėl globalizacijos netekusiems darbo asmenims paremti, palyginti su parama tiems asmenims, kurie neteko darbo dėl ekonomikos krizės, ir kokią dalį sudarė bendras finansavimas, palyginti su kitomis nacionalinėmis ir veiklos paramos priemonėmis; ragina Komisiją pagal šią ataskaitą parengti preliminarias išvadas ir išdėstyti pasiūlymus dėl fondo ateities;

2. pabrėžia svarbų ES struktūrinių fondų, taip pat ir EIB paskolų ir iniciatyvų vaidmenį Europos įmonėms, įskaitant MVĮ, teikiant investicijų kapitalą ir šitaip visų pirma kartu su Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu prisidedant prie Sąjungos pramonės pagrindo atkūrimo;

3. ragina Komisiją nustatyti kriterijus, kuriais remiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama visų pirma būtų skiriama restruktūrizavimo priemonėms, kurias taikant būtų užtikrinamos ir kuriamos darbo vietos, remiamas mokymasis visą gyvenimą (šitaip užtikrinant, kad ir įmonės, ir darbuotojai būtų konkurencingesni) ir skatinama grįžti prie ekologiškai tvaraus ir socialiniu požiūriu darnaus atitinkamų regionų vystymosi; taip pat ragina Komisiją persvarstyti kriterijus siekiant atsižvelgti į tam tikro regiono darbingo amžiaus gyventojų skaičių, o ne vien tik į darbo netekusių asmenų skaičių;

4. ragina Komisiją persvarstyti naudojimosi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis kriterijus atsižvelgiant į minėtąsias sąlygas ir, jei reikia, gerokai supaprastinti paraiškų teikimo tvarką;

5. ragina Komisiją įvertinti būsimus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansinės programos poreikius.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Pervenche Berès, Mara Bizzotto, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Sergio Gaetano Cofferati, Marije Cornelissen, Proinsias De Rossa, Frank Engel, Sari Essayah, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Thomas Händel, Marian Harkin, Roger Helmer, Nadja Hirsch, Liisa Jaakonsaari, Martin Kastler, Ádám Kósa, Jean Lambert, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Rovana Plumb, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Elisabeth Schroedter, Georgios Stavrakakis, Jutta Steinruck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georges Bach, Raffaele Baldassarre, Julie Girling, Dieter-Lebrecht Koch, Jan Kozłowski, Ria Oomen-Ruijten, Csaba Sógor

Teisinė informacija - Privatumo politika