PRANEŠIMAS dėl prekybos ir ekonominių santykių su Turkija

17.8.2010 - (2009/2200(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjas: Metin Kazak

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl prekybos ir ekonominių santykių su Turkija

(2009/2200(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. parengtą Turkijos pažangos ataskaitą (SEC(2009)1334),

–   atsižvelgdamas į 1963 m. rugsėjo 12 d. susitarimą, įsteigiantį Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją,

–   atsižvelgdamas į šio susitarimo 1970 m. lapkričio 23 d. papildomą protokolą, ypač į jo 41 straipsnio 1 dalį (status quo sąlyga),

–   atsižvelgdamas į 1980 m. rugsėjo 19 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr.1/80,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/95 dėl galutinio muitų sąjungos įgyvendinimo etapo (96/142/EB),

     atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo nutarimus, susijusius su keturiomis pagrindinėmis laisvėmis, visų pirma Demirel, Sevince, Savas, Abatay-Sahin, Tum-Dari ir Soysal bylose,

–   atsižvelgdamas į paskutinį 2007 m. paskelbtą PPO prekybos pranešimą dėl Turkijos,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos,

–   atsižvelgdamas į Politikos departamento 2009 m. metinės Turkijai skirtos programos, vykdomos pagal pasirengimo narystei priemonę ir atsižvelgiant į 2009 m. plėtros dokumentų paketą, analizę,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. gruodžio 11 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0238/2010),

A. kadangi muitų sąjunga su Turkija ir toliau išlieka viena iš pažangiausių ir glaudžiausių komercinių santykių, kuriuos ES palaiko su trečiąją šalimi, formų,

B.  kadangi Turkijos ekonomikai pagal dydį tenka 17-oji vieta pasauliniu mastu, remiantis Pasaulio banko statistiniais duomenimis, ir 6-oji vieta Europos lygmeniu, o pramoninės prekės sudaro daugiau nei 90 % jos eksporto; kadangi 2008 m. Turkija buvo 20-a pagal dydį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) gavėja ir jos TUI įplaukos sudarė 18 mlrd.,

C. kadangi Turkija tapo septintąją pagal dydį ES prekybos partnere, o ES yra didžiausia Turkijos prekybos partnerė,

D. kadangi 2009 m. Turkija į ES eksportavo prekių už 33,6 mlrd. eurų ir iš ES importavo prekių už 40,4 mlrd. eurų,

E.  kadangi vidutinis nedarbo lygis Turkijoje 2009 m. pasiekė nerimą keliančius 13 proc., o jaunimo nedarbo lygis siekia 24 proc., ir paskutiniame 2007 m. skurdo tyrime nurodoma, kad 18,56 proc. Turkijos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos,

1.  džiaugiasi išplėtotais ES ir Turkijos prekybos santykiais; ragina Turkiją supaprastinti procedūras ir sumažinti biurokratiją bei panaikinti likusias tarifines ir netarifines kliūtis; pabrėžia, kad svarbu palaikyti konstruktyvų dviejų šalių dialogą siekiant toliau gerinti minėtuosius santykius;

2.  primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205 straipsnyje ir ES sutarties 21 straipsnyje bendrai nustatoma, kad vykdant Sąjungos išorės veiksmus, įskaitant bendrą prekybos politiką, siekiama skatinti „demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principus bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų“ laikymąsi, taip pat tvirtinti partnerystę su trečiosiomis šalimis, kurios laikosi minėtųjų principų;

3.  ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas ir tęsti dialogą su Turkija prekybos klausimais, visų pirmą pasitelkiant jungtinį konsultacinį komitetą ir EB ir Turkijos muitų sąjungos jungtinį komitetą; ragina abi puses veiksmingiau naudotis šiomis platformomis ir greičiau išspręsti neišspręstus klausimus, pvz., dėl Turkijos draudimo importuoti jautieną, gyvus galvijus ir išvestinius produktus ir dėl kai kurių valstybių narių taikomų kelių kvotų Turkijoje registruotoms transporto priemonėms;

4.  atkreipia dėmesį į Turkijos ilgalaikio augimo potencialą ir demografinius ypatumus; ragina ir ES, ir Turkiją deramą dėmesį skirti bendroms ekonomikos sritims, išlaikyti atvirą prekybą ir investavimo tvarką ir neprarasti gebėjimo atsilaikyti vietos protekcionistiniam spaudimui, laikantis savo įvairiose tarptautinės platformose duotų įsipareigojimų, ir naudoti PPO nuostatas atitinkančias prekybos apsaugos priemones;

5.   išreiškia susirūpinimą dėl mažo moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygio ir jų užimtumo neoficialiame sektoriuje; ragina Turkiją ekonomikos, socialinėje ir užimtumo politikoje moterų užimtumui skirti ypač daug dėmesio;

6.   pabrėžia itin blogą padėtį jaunimo užimtumo srityje ir konkrečių veiksmų siekiant spręsti šią problemą trūkumą; atkreipia dėmesį į neseniai atliktą TDO tyrimą, kuriame nurodoma, kad apskritai darbo vietų kūrimas ir visų pirma moterų ir jaunimo užimtumas – tai pagrindinai darbo rinkos uždaviniai siekiant Turkijos vystymosi; taigi ragina parengti užimtumo strategiją, pagal kurią būtų bendrai sprendžiama jaunimo užimtumo problema ir ypatingas dėmesys teikiamas jaunų moterų padėčiai;

7.  džiaugiasi, kad 1996 m. įsteigta muitų sąjunga, kuri užtikrino didesnes patekimo į rinką galimybes ir dėl kurios ES ir Turkijos prekybos mastas 2008 m. pasiekė didžiausią lygį ir išaugo iki 100 mlrd. eurų per metus;

8.   pažymi, kad muitų sąjunga apima pramonines prekes ir perdirbtus žemės ūkio produktus; tikisi, kad muitų sąjunga kuo greičiau apims ir žemės ūkio produktus; mano, kad muitų sąjunga gali būti sustiprinta į ją įtraukiant kitus sektorius, pvz., paslaugų ir viešųjų pirkimų;

9.   apgailestauja, kad paskutiniame PPO pranešime nurodoma, kad Turkijos žemės ūkio produktams taikoma vidutinė tarifo norma yra palyginti aukšta, o tam tikrais atvejais labai aukšta (pvz., kukurūzams taikomas 130 proc. muitas); ragina Turkijos vyriausybę iš esmės sumažinti šias kliūtis;

10. džiaugiasi, kad Turkijos muitų kodeksas priderintas prie ES muitų kodekso ir visų pirma tuo, kad priimta bendroji lengvatų sistema (BLS); ragina labiau suderinti Turkijos teisės aktus ir Bendrijos acquis laisvos prekybos, kovos su klastojimu, patikrų po prekių įforminimo ir leidimų neapmuitinamų prekių parduotuvėms srityse;

11. apgailestauja, kad per penkerius pastaruosius metus Turkija iki galo neįgyvendino asociacijos susitarimo papildomo protokolo ir nepanaikino visų kliūčių laisvam prekių judėjimui; ragina Turkiją nedelsiant visapusiškai ir nediskriminuojant įvykdyti visus savo įsipareigojimus, susijusius su šiuo protokolu, nes tai padės jai toliau plėtoti prekybos ryšius su visomis ES valstybėmis narėmis, ir primena, kad, jei to nebus padaryta, gali būti labai pakenkta derybų procesui;

12. pakartoja, jog labai svarbu, kad Turkija visapusiškai laikytųsi savo įsipareigojimų, susijusių su muitų sąjunga; taip pat mano, kad reikia tolesnio derinimo su Bendrijos acquis kai kuriuose sektoriuose, pvz., laisvosios prekybos zonų ir atleidimo nuo muitų;

13. pabrėžia, kad muitų sąjungai būtų labai naudinga, jei būtų persvarstytas ginčų sprendimo mechanizmas, kurį taikant būtų galima greitai ir teisingai spręsti svarstytinus klausymus;

14. ragina laikantis PPO taisyklių panaikinti visas nereikalingas kliūtis ES ir Turkijos prekybai, įskaitant technines kliūtis, kaip antai susijusias su sertifikatų nepripažinimu, dvigubais bandymais, kartotinėmis patikromis, privalomomis techninėmis nuostatomis ir standartais; taip pat ragina Komisiją pasidalyti gerąja patirtimi šioje srityje;

15. pripažįsta, kad Turkija patyrė sunkumų sudarydama laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kad tai turi neigiamų padarinių Turkijos ekonomikai, nes ES laisvosios prekybos susitarimų partneriams, su kuriais Turkija dar negalėjo pasirašyti laisvosios prekybos susitarimų, sudaromos sąlygos vienašalei lengvatinei prieigai prie Turkijos rinkos; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad Turkijai būtų įtraukta į būsimų ES ir trečiųjų šalių laisvosios prekybos susitarimų poveikio vertinimo tyrimus ir toliau skatinti perduoti informaciją apie ES poziciją ir derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų padėtį; ragina Komisiją laisvosios prekybos susitarimuose atsižvelgti į ES ir Turkijos muitų sąjungą;

16. ragina Turkiją panaikinti likusias prekių importo licencijas, kurios pažeidžia įsipareigojimus, numatytus muitų sąjungos nuostatose, ir sutikti, kad būtų atnaujintas EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 2/97 dėl techninių prekybos kliūčių panaikinimo;

17. palankiai vertina standartizavimui užsienio prekybos srityje skirtus teisės aktus, kuriuos Turkijos vyriausybė priėmė 2009 m., tačiau pažymi, kad pradėtos vykdyti atitikties vertinimo procedūros ir muitinės patikros; ragina ir ES, ir Turkiją visapusiškai taikyti abipusio pripažinimo principą;

18. ragina Turkiją panaikinti sunkias importo procedūras ir suderinti savo perdirbtiems žemės ūkio produktams, kurie neatitinka muitų sąjungos reikalavimų, taikomą neapmuitinamų kvotų sistemą;

19. džiaugiasi teigiamomis išvadomis, pateiktomis paskutiniame PPO pranešime dėl Turkijos; ragina Turkijos vyriausybę vis dėlto imtis būtinų veiksmų ir įgyvendinti jame nurodytas rekomendacijas, taip pat paspartinti struktūrines ir teisėkūros reformas;

20. ragina Turkiją nutraukti naujų reikalavimų, susijusių su gera gamybos praktika, taikymą, nes pagal šiuos reikalavimus faktiškai draudžiama importuoti tam tikrus farmacijos produktus, taip pat dalyvauti įgyvendinant tarptautines iniciatyvas siekiant suderinti, pvz., PPO ir ES, geros gamybos praktikos procedūras ir standartus ir prisidėti prie šių iniciatyvų;

21. atkreipia dėmesį į dinamišką Turkijos tarptautinės prekybos strategiją ir į tai, kad Turkija sudarė šešiolika laisvosios prekybos susitarimų; ragina ES ir Turkiją bendradarbiauti ir stiprinti prekybos santykius su Centrine Azija;

22. atkreipia dėmesį į tai, kad 88 % visų tiesioginių užsienio investicijų Turkijoje yra ES investicijos; nurodo, kad tiesioginių užsienio investicijų dalis Turkijos BVP yra sąlyginai maža;

23. atkreipia dėmesį į Turkijos vaidmenį regioninėse platformose, kaip antai, Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijoje, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros banke ir Pietryčių Europos bendradarbiavimo procese; ragina Turkiją imtis vadovaujamojo vaidmens ir skatinti atvirą ir sąžiningą prekybą deramai atsižvelgiant į socialinę, ekonominę ir ekologinę gerovę;

24. atkreipia dėmesį į Turkijos vaidmenį Viduržemio jūros regione kaip partnerės, prisidėjusios inicijuojant Barselonos procesą, ir ragina Turkiją visapusiškai gerbti visas proceso valstybes partneres; pabrėžia, kad esama nepaprastai daug galimybių išplėsti Turkijos prekybą Viduržemio jūros baseino regione;

25. pažymi, kad, nors ES vis dar didžiausia Turkijos prekybos partnerė, nuo 2009 m. Rusija, Kinija, JAV ir Iranas yra vienos iš pagrindinių Turkijos prekybos partnerių; pabrėžia, kad Turkijos ir ES prekybos apimtis sumažėjo 2009 m., tačiau pirmuosius du 2010 m. ketvirčius matyta augimo tendencija; taip pat pažymi, kad Turkija ieško įvairesnių prekybos partnerių; prašo Komisijos atlikti ES dalies Turkijos užsienio prekyboje santykinio sumažėjimo priežasčių (galima įtraukti ir finansų krizę) ir ekonominio poveikio tyrimą;

26. pažymi, kad Turkija ir ES susiduria su panašiomis energijos tiekimo problemomis; pabrėžia projekto „Nabucco“ svarbą siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ES, todėl ragina Turkiją imtis iniciatyvos, kad nedelsiant būtų įgyvendintas tarpvyriausybinis susitarimas dėl projekto „Nabucco“; pabrėžia, jog būtina nustatyti bendrą išorinę energetikos strategiją ir pradėti energetikos skyriaus aptarimą, nes tai padėtų toliau stiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje; ragina Turkiją ratifikuoti Energetikos chartijos sutarties prekybos nuostatų pakeitimą ir investuoti į savo itin didelį atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą;

27. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl besikartojančių ir taikant Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) 4-ąjį būdą atsirandančių su vizomis susijusių problemų labai ribojamas Turkijos verslininkų ir sunkvežimių vairuotojų įvažiavimas į ES; atkreipia dėmesį į atitinkamus Teisingumo Teismo nutarimus šiuo klausimu ir ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi šių nutarimų; ragina Komisiją ir Tarybą iš naujo išnagrinėti vizos procedūras siekiant panaikinti prekybos kliūtis;

28. apgailestauja dėl to, kad teisės aktai, pagal kuriuos, laikantis ES standartų ir atitinkamų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, visapusiškai užtikrinamos profesinių sąjungų teisės, dar iki galo neparengti, visų pirma turint mintyje profesinių sąjungų organizacijos teises, kolektyvines derybas ir teisę streikuoti;

29. ragina Turkiją nediskriminuoti užsienio įmonių pasiūlymų teikėjams iš Turkijos suteikiant 15 % kainų lengvatą, kai vykdomi viešieji pirkimai; ragina Turkiją pasirašyti PPO sutartį dėl viešųjų pirkimų;

30. pabrėžia, kad dėl suklastotų prekių, įskaitant farmacijos ir kosmetikos prekes, kyla problemų ES ir Turkijos prekybos santykiams ir mažėja Turkijos kaip tiesioginių užsienio investicijų objekto patrauklumas; ragina Turkiją veiksmingai įgyvendinti naujus teisės aktus dėl intelektinės nuosavybės teisių siekiant skatinti prekybos santykius su ES; pabrėžia, kad kuriant intelektinės nuosavybės sistemą būtina užtikrinti geresnę tarptautinių intelektinės nuosavybės teisės reikalavimų ir vietos ekonominio vystymosi poreikių pusiausvyrą;

31. pažymi, kad MVĮ sudaro 99 % Turkijos įmonių ir suteikia 70 % įsidarbinimo galimybių Turkijoje; ragina Turkiją pagerinti MVĮ galimybes gauti lėšų; palankiai vertiną devintąjį Turkijos plėtros planą, kuriame dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, kuri labai svarbi siekiant padidinti MVĮ konkurencingumą, finansavimui;

32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Turkijos vyriausybei.

AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Per pastaruosius metus Turkijos kaip pasaulinio lygmens prekybos veikėjos vaidmuo išaugo, kadangi šalis vis daugiau naudojasi savo unikalia geopolitine padėtimi. Ji veikia kaip Viduržemio jūros, Artimųjų Rytų, Azijos, Juodosios jūros ir Kaukazo regionų tarpininkė. Pagrindiniai prekybos santykiai, kurie paskatino Turkijos sustiprėjimą pasaulio prekybos arenoje, visgi buvo jos privilegijuoti santykiai su Europos Sąjunga (ES).

Muitų sąjunga (MS)

Muitų sąjungos pradžia – 1963 m., kai Turkija ir EEB sudarė asociacijos susitarimą, kuriame buvo numatyta, jog iki 1996 m. bus sukurta muitų sąjunga. Taigi sukūrus muitų sąjungą (ši muitų sąjunga yra viena iš trijų muitų sąjungų, kurias sudarė ES, ir vienintelė sąjunga, sudaryta su šalimi kandidate) buvo galima plėtoti ekonominius santykius. Nuo to laiko pasiektas gana didelis rinkos integracijos lygis, visų pirma laisvo prekių judėjimo srityje. Ypatingi naujausi laimėjimai siekiant integracijos – tai Turkijos priimtas naujas muitų kodeksas ir priimta bendroji lengvatų sistema.

Muitų sąjunga apima visas pramonines prekes ir perdirbtus žemės ūkio produktus. Muitų sąjungos laimėjimus galima išreikšti skaičiais: Turkija tapo svarbia ES komercine partnere, jai tenka 7-oji vieta kaip svarbiausiai ES importo rinkai ir 5-oji vieta – kaip svarbiausiai eksporto rinkai. Du trečdalius visų tiesioginių užsienio investicijų Turkijoje sudaro ES investicijos. Taigi Turkija tapo investavimo baze Europos įmonėms ir vis didėja jos integracija į ES teikimo ir gamybos grandinę (dažnai didelės pridėtinės vertės sektoriuose). 2009 m. Turkija į ES eksportavo prekių už 33,6 mlrd. eurų ir iš ES importavo prekių už 40,4 mlrd. eurų. Be to, Turkijos ekonomikai pagal dydį tenka 15-a vieta pasauliniu mastu.

Nors muitų sąjunga įsteigta 1996 m., ji dar nėra iki galo užbaigta. Atsižvelgiant į stojimo derybas, muitų sąjunga gali būti sustiprinta į ją įtraukiant žemės ūkio produktus ir pvz., paslaugų ir viešųjų pirkimų sektorius, ir pertvarkyta siekiant pašalinti esamus trūkumus.

Muitų sąjunga parodo savo nuopelnus, susijusius su sėkminga ES ir Turkijos ekonomine ir prekybos integracija. Muitų sąjunga paskatino šį laipsnišką augimą, nes Turkija įsitvirtino Europos rinkoje ir gamybos sistemoje. Ekonominė integracija, intensyvesnė prekyba su ES ir ES investicijos labai prisidėjo prie muitų sąjungos sėkmės ir to, kad 2005 m. pradėtos stojimo derybos. Visgi muitų sąjungai kenkia nuolat iškylančios problemos, susijusios su išlikusiomis techninėmis kliūtimis prekybai ir pernelyg plačiai naudojamomis apsaugos priemonėmis. Siekiant apsaugoti vidaus rinkas vis dar vykdomos atitikties vertinimo procedūros ir taikomos techninės normos ir standartai.

Į ES vykstančių Turkijos prekybininkų vizų problemos, kaip matyti iš atitinkamų Europos Teisingumo Teismo nutarimų, paralelizmo trūkumas vedant derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų ir juos sudarant su trečiosiomis šalimis, nepakankamas intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas – tai papildomos problemos, iškilusios įgyvendinant ES ir Turkijos muitų sąjungą. Atsižvelgiant į stojimo derybas, prekybos ryšių stiprinimas ir rinkos integracijos didinimas iš tiesų būtų būdas išplėsti ir sustiprinti muitų sąjungą.

Muitų sąjungai būtų labai naudinga, jei būtų sukurtas veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas. Tačiau, atrodo, kad yra sudėtinga atlikti esminę muitų sąjungos reformą, nes tam kliudo Turkijos kaip kandidatės, siekiančios įstoti į ES, statusas.

Turkija ir tarptautinė prekyba

Turkija yra PPO narė nuo 1995 m., nors ji nėra pasirašiusi sutarties dėl viešųjų pirkimų. Kai paskutinį kartą buvo taikomas prekybos politikos peržiūros mechanizmas, teigiami įvertintos Turkijos reformos, kadangi jomis buvo skatinamas augimas, defliacija ir siekiama sumažinti viešojo sektoriaus ir užsienio skolas. Tačiau visgi esama problemų, susijusių su didėjančiu einamosios sąskaitos deficitu ir importo kliūtimis (muito ir vidiniai mokesčiai). Šios problemos buvo itin kritikuojamos atliekant prekybos politikos peržiūrą.

Turkija taip pat prisidėjo inicijuojant Barselonos procesą ir atlieka svarbiausią vaidmenį kuriant Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zoną. Iš tiesų kol kas Turkija turi labiausiai išplėtotą pietų šalių laisvosios prekybos susitarimų su Viduržemio jūros regiono šalimis tinklą. Nepaisant to, kad Turkijai Viduržemio jūros regione tenka svarbus vaidmuo, prekyba su Viduržemio jūros regiono šalimis nėra didelė tiek imant absoliučius skaičius, tiek santykinę išraišką. Iš tiesų prekyba su Viduržemio jūros regiono šalimis sudaro ne daugiau kaip 4 % Turkijos importo ir 7 % jos eksporto.

Turkija prisidėjo inicijuojant Juodosios jūros ekonominį bendradarbiavimą, pasirašė laisvosios prekybos susitarimus su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Albanija. Turkija taip pat dalyvauja Pietryčių Europos bendradarbiavimo procese.

ES yra pagrindinė Turkijos prekybos partnerė, tačiau ES dalis mažėja. Rusija ir Kinija padidino savo dalį Turkijos prekyboje. Turkijos pagrindiniai prekybos partneriai ir ES nepriklausančios šalys yra Rusija, Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai, JAV ir Iranas.

Statistika rodo, kad Turkijos eksportas į ES išaugo tik 5 % ir kad 2008 m. tik 48 % Turkijos eksporto teko ES, palyginti su 56 % praėjusiais metais. Kita vertus, Turkijos importas iš ES išaugo 9 %, tačiau per tą patį laikotarpį importas iš kitų šalių išaugo 25 %.

Turkija susiduria su stipria konkurencija tradicinėse pramonės šakose, pvz., tekstilės sektoriuje. Didžiausios konkurentės yra besivystančios šalys, kaip antai Indija ir Kinija. Prekybos santykiai su Kinija plečiasi, visų pirma energetikos sektoriuje, taip pat abi šalys susitarė dėl daugybės ekonominių priemonių ir sudarė dvišalio bendradarbiavimo susitarimus, apimančius prekybą, diplomatiją, turizmą, energetiką, kultūrą ir žiniasklaidą. 2008 m. Turkijos prekybos su Kinija deficitas siekė beveik 16 mlrd. dolerių. ES ir Turkijai tęsiant bendradarbiavimą ir imantis suderintų veiksmų bus galima rasti bendrus sprendimus, kaip pašalinti sunkumus prekybos ir investavimo sektoriuose.

Kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas, ES ir toliau išlieka didžiausias tiesioginių užsienio investicijų šaltinis Turkijoje. 2008 m. 75 % tiesioginių užsienio investicijų Turkijoje sudarė investicijos iš ES šalių, o per pirmuosius penkis 2009 m. mėnesius ši dalis išaugo iki 88 %. Kol kas tiesioginių užsienio investicijų vaidmuo Turkijos ekonomikoje nėra didelis, taigi šioje srityje yra daug ką gerinti, daugiausia naudojantis atsigaunančios pasaulio ekonomikos privalumais. Suklastotų gaminių ir nepakankamo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo problema yra tiesiogiai susijusi su tiesioginių užsienio investicijų srautais, kadangi ji daro įtaką Turkijos kaip tiesioginių užsienio investicijų objekto patrauklumui.

Reikia paminėti Turkijos bankų sistemos atsparumą finansų krizei. Šis atsparumas didžia dalimi yra rimtų reformų, kurių buvo imtasi po 2001 m. krizės Turkijoje, rezultatas. Iš faktų matyti, kad Turkija atsigauna po krizės. Turkijos statistikos institutas pranešė, kad BVP per paskutinius tris 2009 m. mėnesius išaugo 6 %. Tai iš tiesų stebėtinas pagerėjimas, nes registruota, jog pirmąjį metų ketvirtį BVP buvo nukritęs 14,5 %.

Išvada

Atsižvelgiant į didžiulį prekybos su Turkija mastą, glaudžius ES ir Turkijos santykius, abiejų šalių prekybos ir ekonominiams santykiams turėtų būti skirimas deramas dėmesys. Taigi reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant gerinti šiuos santykius.

Šiuo metu reikia išspręsti keletą techninių klausimų ir nedelsiant imtis veiksmų šioje srityje.

Muitų sąjungą reikia padaryti veiksmingesnę; nedelsiant būtina spręsti neišspręstus klausimus, Turkija ir ES ir toliau turėtų derinti savo prekybos politiką, visų pirmą atsižvelgdamos į laisvosios prekybos susitarimus ir regioninę prekybą. Tikėtina, kad imantis šių veiksmų bus kuriama visiems palanki padėtis, duosianti naudos abiejų šalių ekonomikai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	14.7.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	25 2 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	William (The Earl of) Dartmouth, Laima Liucija Andrikienė, Kader Arif, Christofer Fjellner, Joe Higgins, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, Vital Moreira, Cristiana Muscardini, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Keith Taylor, Iuliu Winkler, Pablo Zalba Bidegain, Paweł Zalewski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Francesca Balzani, Catherine Bearder, George Sabin Cutaş, Béla Glattfelder, Salvatore Iacolino, Maria Eleni Koppa, Elisabeth Köstinger, Jörg Leichtfried, Georgios Papastamkos, Miloslav Ransdorf, Jarosław Leszek Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Franziska Keller, Kyriakos Mavronikolas, Georgios Papanikolaou, Giommaria Uggias