Procedūra : 2009/2108(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0241/2010

Pateikti tekstai :

A7-0241/2010

Debatai :

PV 20/09/2010 - 19
CRE 20/09/2010 - 19

Balsavimas :

PV 21/09/2010 - 5.7
CRE 21/09/2010 - 5.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0325

PRANEŠIMAS     
PDF 243kWORD 248k
25.8.2010
PE 441.267v02-00 A7-0241/2010

dėl ES teisės aktų, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo

(2009/2108(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėja: Esther de Lange

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
 Peticijų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES teisės aktų, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo

(2009/2108(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymo iki 2010 m. ir jos išsaugojimo ateityje. Ekosistemų funkcijų išsaugojimas žmonių gerovei (COM(2006)0216),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl EB biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimo (COM(2008)0864 galutinis),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES biologinės įvairovės srities tikslo ir vizijos po 2010 m. pasirinkčių (COM(2010)0004),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklės, kaip reikalaujama Buveinių direktyvos 17 straipsnyje (COM(2009)0358),

–   atsižvelgdamas į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos(1) (Paukščių direktyva) ir į 2001 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją(2) dėl 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(3) (Buveinių direktyva) įgyvendinimo,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Aplinkos tarybos išvadas dėl EB biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimo ir dėl ES strategijos dėl invazinių svetimų rūšių kūrimo,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 26–27 d. Madride vykusį neoficialų Tarybos susitikimą, kuriame patvirtinti vadinamieji „Cibeles“ prioritetai, ir į 2010 m. kovo 15 d. Aplinkos tarybos išvadas dėl biologinės įvairovės po 2010 m. „ES ir pasaulio vizija ir tikslai bei tarptautinės prieigos ir dalijimosi našta tvarka“,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, ypač į 14 punktą,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl biologinės įvairovės nykimo sustabdymo iki 2010 m.(4),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. Geteborge vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame susitarta dėl tvaraus vystymosi strategijos dalies, t. y. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m.,

–   atsižvelgdamas į Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos (angl. The economics of ecosystems and biodiversity – TEEB) tyrimą (http://www.teebweb.org),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES invazinių rūšių strategijos kūrimo (COM(2008)0789),

–   atsižvelgdamas į ES mėlynąją knygą dėl integruotos jūrų politikos (COM(2007)0575 ir SEC(2007)1278) ir į tebevykstantį pasirengimą bendrosios žuvininkystės politikos reformai,

–   atsižvelgdamas į priemones, kuriomis siekiama stiprinti gamtos išsaugojimą ir didinti biologinę įvairovę ir kurios yra dalis BŽŪP patikrinimo, ir į šiuo metu svarstomas BŽŪP reformos suteiktas galimybes,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Jungtinės Tautos paskelbė 2010 m. biologinės įvairovės metais,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 13–25 d. Dohoje (Kataras) vykusio 15-ojo Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių konferencijos susitikimo (COP15) išvadą,

–   atsižvelgdamas į būsimą penktąjį Konvencijos šalių konferencijos susitikimą, atstosiantį Kartachenos biosaugos protokolo šalių susitikimą (COP-MOP 5) ir JT biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalių konferenciją (COP 10),

–   atsižvelgdamas į EAA ataskaitą Nr. 4/2009 „Pažanga, siekiant 2010 m. Europos biologinės įvairovės tikslo“, ypač į priedą „SEBI 2010 m. biologinės įvairovės rodiklis“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacinį dokumentą „Gairės dėl „Natura 2000“ tinklo steigimo jūrų aplinkoje. Buveinių ir Paukščių direktyvų taikymas (2007 m. gegužės mėn.),

–   atsižvelgdamas į strategiją „ES 2020“,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų trečiąją pasaulio biologinės įvairovės apžvalgą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Žuvininkystės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7-0241/2010),

A. kadangi Europos Sąjungos teisės aktais turi būti daromas poveikis biologinei įvairovei, kaip jis daromas, pavyzdžiui, pagal Vandens pagrindų direktyvą (2000/60/EB) arba pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (2008/56/EB),

B.  kadangi iš Komisijos komunikatų paaiškėjo, kad ES neįgyvendino savo 2010 m. biologinės įvairovės tikslo,

C. kadangi atlikus rūšių ir buveinių tipų, saugomų pagal Buveinių direktyvos nuostatas, būklės patikrinimą matyti, kad dauguma rūšių ir buveinių tipų apsaugos būklė nepatenkinama, kad išnykimo lygis sparčiai didėja (remiantis tam tikrais skaičiavimais biologinės įvairovės per pastaruosius 40 metų sumažėjo 30 proc.) ir kad nėra jokių pernelyg didelio biologinės įvairovės nykimo priežasčių mažėjimo požymių; kadangi dėl klimato kaitos, kurią lėmė žmonių veikla, ES svarbos buveinėms ir rūšims galbūt kyla pavojus; kadangi, mokslininkų vertinimu, esama daug į sąrašus neįtrauktų rūšių, dėl to neįmanoma nustatyti viso biologinės įvairovės nykimo masto,

D. kadangi keletas veiksnių sutrukdė ES pasiekti savo 2010 m. tikslą, pavyzdžiui, nesugebėjimas pripažinti ir spręsti su biologinės įvairovės nykimą skatinančiais veiksniais susijusių problemų, nevisiškas teisės aktų įgyvendinimas, bloga ir nebaigta integracija į sektorių politikos kryptis, nepakankamos mokslinės žinios ir duomenų spragos, politinės valios nebuvimas, nepakankamas finansavimas, papildomų veiksmingų priemonių, skirtų konkrečioms problemoms (pvz., invazinių svetimų rūšių problemoms) spręsti, stoka,

E.  kadangi biologinė įvairovė, kuri yra natūralus pasaulio turtas, yra labai svarbi žmogaus gyvenimui žemėje ir visuomenės gerovei tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per ekosistemų procesus; kadangi biologinė įvairovė atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su badu pasaulyje ir užtikrinant aprūpinimą maistu; kadangi biologinės įvairovės išsaugojimas ir tausus naudojimas yra būtina klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos sąlyga,

F.  kadangi biologinė įvairovė yra nepakeičiamas žmonijos evoliucijos pagrindas, o dėl jos ir kartu gamtos paveldo nykimo atsiranda disbalansas ir daugėja didelių ekonominių ir gerovės nuostolių, prilygstančių išlaidoms dėl neveiklumo kovos su klimato kaita srityje,

G. kadangi Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrime (TEEB) taip pat patvirtinama, kad dėl nykstančios biologinės įvairovės daugėja didelių ekonominių ir gerovės nuostolių,

H. kadangi iš neseniai atlikto Eurobarometro tyrimo matyti, kad dauguma ES piliečių nėra susipažinę su biologinės įvairovės sąvoka ir biologinės įvairovės nykimo padariniais,

I.   kadangi dėl rūšių nykimo gali nutrūkti kitų augalų ir gyvūnų rūšių, kurios labai svarbios maisto gamybos, prisitaikymo prie klimato sąlygų, atsparumo išorės veiksniams ir genetinės vertės išsaugojimo aspektais, išlikimui būtina mitybos grandinė,

Bendrosios pastabos

1.  yra labai susirūpinęs dėl labai spartaus žmogaus sukelto biologinės įvairovės nykimo, dėl kurio iki 2050 m. gamta bus smarkiai nuskurdinta ir negrįžtamai pažeista, jei tempas ir toliau bus toks pat kaip per pastaruosius dešimtmečius, ir pabrėžia, kad veikiančios ekosistemos – būtina mūsų gyvenimo sąlyga;

2.  pabrėžia tai, kad biologinė įvairovė yra svarbiausias geros aplinkos būklės rodiklis;

3.  suvokia, kad nesugebėjimas sustabdyti biologinės įvairovės nykimo nepriimtinas ne tik etiniu, bet ir ekologiniu bei ekonominiu požiūriu, nes dėl to ateities kartos negalės naudotis ekosistemų funkcijomis ir turtingos, natūralios biologinės įvairovės gerovės aspektais; dėl to ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti biologinės įvairovės valdymą ir laikytis atitinkamų reikalavimų tiek vidaus, tiek ir išorės santykių srityse;

4.  be to, supranta, jog tam, kad būtų sėkmingai kovojama su trejopa krize, t. y. grėsme aprūpinimo maistu saugumui, biologinės įvairovės nykimu ir klimato kaita, reikia laikytis nuoseklaus požiūrio ir parengti būsimą ES biologinės įvairovės strategiją, kuri būtų visiškai suderinta su kovos su skurdu ir badu bei klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jo strategijomis;

5.  pripažįsta, kad NVO turi vaidinti svarbų vaidmenį biologinės įvairovės apsaugos srityje, t. y. kaip vietoje veikiantys subjektai dalyvauti sprendimų priėmimo procese bei didinti visuomenės informuotumą;

6.  vis dėlto pritaria TEEB tyrimo išvadai, kad nustatant ekonominę biologinės įvairovės vertę susiduriama su metodologinio pobūdžio apribojimais ir tai neturėtų užgožti biologinės įvairovės apsaugos aspektų, susijusių su etikos ir kartų sritimis;

7.  yra labai susirūpinęs, kad tarptautinės politinės darbotvarkės lygmeniu stokojama suvokimo, jog biologinės įvairovės nykimo sustabdymas – ypač skubus klausimas;

ES ir biologinė įvairovė

8.  labai apgailestauja dėl to, kad nepasiektas ES tikslas sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą iki 2010 m., dėl kurio sutarta 2001 m. Geteborge vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, ir pritaria daugelio peticijų Europos Parlamentui autorių išreikštam susirūpinimui;

9.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ES biologinės įvairovės srities tikslo ir vizijos po 2010 m. pasirinkčių;

10. be to, palankiai vertina 2010 m. kovo 15 d. Aplinkos tarybos išvadas dėl biologinės įvairovės, taip pat naująjį pagrindinį tikslą – iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų silpimą Europos Sąjungoje ir kiek įmanoma jas atkurti, atsižvelgiant į tai, kad biologinė įvairovė natūraliai kinta, ir į 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriomis patvirtinama, kad reikia skubiai pakeisti tebesitęsiančias biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų būklės blogėjimo tendencijas;

11. mano, kad sustabdyti biologinės įvairovės nykimą yra visiškai būtinas siekis, kurį reikia įgyvendinti iki 2020 m.;

12. atkreipia dėmesį į jau vykdomas vertingas iniciatyvas, kuriomis siekiama atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas, ir mano, kad tokia atkūrimo veikla taip pat turi būti įtraukta į 2020 m. pagrindinį tikslą;

13. mano, kad tais atvejais, kai trūksta duomenų, reikėtų atlikti išsamų ekologinį, ekonominį ir socialinį poveikio vertinimą;

14. atsižvelgdamas į biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų pasaulinį pobūdį ir jų itin svarbų vaidmenį siekiant bendrųjų tvarios plėtros, skurdo ir bado mažinimo bei sveikatos gerinimo ir žmonių gerovės didinimo tikslų, yra įsitikinęs, kad taikant būsimą ES strategiją taip pat turėtų būti skatinamos tarptautinės ES pastangos siekiant išvengti biologinės įvairovės nykimo, nes atliekant tyrimus, pvz., TEEB, surinkta pakankamai įrodymų, kad tai daryti yra ekonomiškai veiksminga ir perspektyvu, ir todėl ji turėtų labiau prisidėti prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo iki 2015 m.;

15. be to, pabrėžia, kad, siekiant spręsti invazinių svetimų rūšių problemą, būtina bendra ES politika, kuri būtų biologinės įvairovės saugojimo ir gerinimo politikos dalis ir atkreipia dėmesį į ypač glaudų transporto koridorių ir svetimų rūšių įvežimo dideliu mastu ryšį;

Saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“

16. pripažįsta, kad siekiant ES biologinės įvairovės tikslo labai svarbu visiškai ir tinkamai įgyvendinti tinklą „Natura 2000“ reglamentuojančius teisės aktus, taip pat kovos su klimato kaita ir tvaraus vystymosi tikslus; atsižvelgdamas į tai, mano, jog siekiant įgyvendinti tinklo „Natura 2000“ tikslus itin svarbu, kad būsimas bendradarbiavimas su žemės naudotojais būtų iš esmės stiprinamas ir kad jis būtų geranoriškas; pabrėžia, kad „Natura 2000“ strategija jau apvainikuota nepaprasta sėkme;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares visiškai įgyvendinti Buveinių direktyvos 6 straipsnį;

18. tebėra susirūpinęs dėl tinklą „Natura 2000“ reglamentuojančių teisės aktų visapusiško ir nuodugnaus įgyvendinimo, nepaisant teigiamų ir apčiuopiamų rezultatų, susijusių su kelių rūšių apsaugos būkle, kurių pasiekė kai kurios valstybės narės; ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti „Natura 2000“ programos įgyvendinimui;

19. palankiai vertina tai, kad „Natura 2000“ tinklas užima 18 proc. ES teritorijos (sausumos), taip pat ankstyvą pažangą, padarytą rengiant apsaugos priemones ar valdymo planus; yra sunerimęs dėl to, kad valstybėms narėms nepavyko laikytis direktyvose nustatytų terminų; ir todėl ragina valstybes nares imtis skubių veiksmų siekiant visiškai įgyvendinti Paukščių ir Buveinių direktyvas;

20. reiškia rūpestį dėl nepakankamos pažangos steigiant tinklą „Natura 2000“ jūrų aplinkoje ir prašo, kad Komisija ir valstybės narės pagreitintų reikiamas procedūras;

21. ragina Komisiją sukurti pavyzdinį saugomų jūrų teritorijų tinklą, kuris padėtų derinti siekį saugoti aplinką ir verstis tausia žvejyba; skatina Komisiją nuolat informuoti apie valstybių narių pažangą, pasiektą įgyvendinant Buveinių ir Paukščių direktyvas, ypač pritaikant tinklo „Natura 2000“ reikalavimus jūros aplinkai, kadangi šiuo metu jūrų teritorijos sudaro mažiau negu 10 proc. saugomų teritorijų, taip pat apie valstybių narių atskaitomybės ir stebėsenos įsipareigojimus;

22. pažymi, kad remiantis ES teisės aktais dėl biologinės įvairovės jūrų rūšims ir buveinėms užtikrinama mažesnė apsauga negu sausumos rūšims ir buveinėms, ir todėl ragina Komisiją įvertinti šių teisės aktų ir jų įgyvendinimo trūkumus bei vystyti saugomas jūrų teritorijas, kuriose būtų vykdomas griežtesnis ekosistemų dėsniais grindžiamas ūkinės veiklos, įskaitant žvejybą, valdymas;

23. taip pat pažymi, kad įvairios su ES regioninėmis jūromis susijusios konvencijos, pvz., Šiaurės Rytų Atlanto jūrinės aplinkos apsaugos konvencija (OSPAR), Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos konvencija (HELCOM) ir Barselonos konvencija, sudaro svarbų jūrų ekosistemų apsaugos pagrindą;

24. mano, kad valstybėms narėms turėtų būti leista imtis jūrų biologinės įvairovės apsaugos iniciatyvų, kurios aprėptų daugiau nei ES teisės aktuose nustatytus veiksmus;

25. primena, kad siekiant sukurti vientisą „Natura 2000“ tinklą būtina išlaikyti tas kraštovaizdžio ypatybes, kurios yra svarbiausios laukinei florai ir faunai; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti saugant ir plėtojant saugomų sausumos ar jūrų teritorijų, taip pat ir didelės gamtinės vertės žemės ūkio naudmenų tarpusavio ryšį;

26. pritaria Europos aplinkos agentūros išvadoms, kuriose teigiama, kad rūšių ir buveinių, saugomų pagal ES Buveinių direktyvą, išsaugojimo būklė kelia susirūpinimą ir kad neturėtų būti susitelkiama į biologinės įvairovės salelių išsaugojimą, kai gamta nyksta visur kitur, nes jose atsispindi Europos piliečių požiūris, labai dažnai išreiškiamas jų peticijose Europos Parlamentui;

27. primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad pagal Jūrų strategijos direktyvą nenumatyta riboti naudojimosi tinklui „Natura 2000“ priklausančiomis saugomomis jūrų teritorijomis, ir todėl ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į visas saugomas jūrų teritorijas, įskaitant tas, kurios įtrauktos į regionines jūrų konvencijas, ir kurti jų savitarpio saitus, siekiant sukurti nuoseklų ir visapusišką tinklą;

28. atkreipia dėmesį į tam tikrą neišvengiamą ES aplinkosaugos teisės aktų subsidiarumo lygį, tačiau yra susirūpinęs, kad šiuo lankstumu įgyvendindamos teisės aktus gali piktnaudžiauti valstybės narės; apgailestauja dėl ryškių skirtumų valstybėse narėse, susijusių su, pavyzdžiui, išoriniu tinklo „Natura 2000“ teritorijų poveikiu, bendrosiomis išimtimis, taikomomis tam tikrai veiklai, arba atsargumo principo taikymu; reikalauja, kad, nustačius tokius akivaizdžius skirtumus, taip pat būtų tiriama, ar minėtosios valstybės narės netaiko priemonių, kurios sukelia sunkumų siekiant veiksmingai įgyvendinti su biologine įvairove susijusius tikslus;

29. atsižvelgdamas į šiuos valstybių narių skirtumus, ragina, kad prireikus Komisija daugiau išaiškintų direktyvas ar gaires; tokie išaiškinimai arba gairės geriausiai grindžiamos ir (arba) išaiškinamos pasitelkiant gerąją patirtį;

30. ragina Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą kuo greičiau susipažinti su nepriklausomų ekspertų, Peticijų komiteto užsakymu atlikusių tyrimą Buveinių direktyvos taikymo srityje, pastabomis, ypač dėl projektų alternatyvų ir bendro poveikio vertinimo trūkumo, netinkamo teritorijų valdymo ir, kai spendžiama dėl kompensacinių priemonių, šių priemonių tikrinimo nebuvimo ir dėl to, kad jos dažnai taikomos pavėluotai, jei iš viso taikomos, ir taip pat susipažinti su kitais šioje ataskaitoje išdėstytais pasiūlymais ir rekomendacijomis;

31. pabrėžia tai, kad, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą, svarbu įgyvendinti atsargumo principą gamtos atžvilgiu, susijusį su biologine įvairove;

32. ragina valstybes nares užtikrinti, kad su biologinės įvairovės sritimi susiję poveikio aplinkai vertinimas ir strateginis aplinkos vertinimas būtų pakankamai kokybiški, siekiant užtikrinti tinkamą „Natura 2000“ teisės aktų įgyvendinimą;

33. ragina stiprinti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą ir griežčiau išaiškinti jos tikslus siekiant išvengti grynojo bendros vertės nuostolio ir, kai įmanoma, gauti su biologine įvairove susijusios naudos; taip pat ragina nustatyti konkrečius reikalavimus, susijusius su šiuo metu atliekama projektų poveikio biologinei įvairovei ir poveikio mažinimo priemonių veiksmingumo stebėsena, kartu apibrėžiant atitinkamas nuostatas dėl galimybės gauti šios informacijos ir dėl reikalavimų vykdymo;

34. mano, kad geresnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali duoti daug naudos siekiant „Natura 2000“ tikslų;

35. be to, reiškia rūpestį dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo trūkumo, dėl kurio tos pačios sritys gali būti vertinamos skirtingai, ir šiuo požiūriu pabrėžia, kad naudinga taikyti esamas priemones, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) teisinę priemonę;

36. primygtinai ragina Komisiją taikant būsimą biologinės įvairovės strategiją ir atsižvelgiant į tinklą „Natura 2000“ skirti daugiau dėmesio ekosistemų funkcijoms ir tuo pačiu metu remti ir stiprinti pastangas, skirtas gerai rūšių ir jų buveinių apsaugos būklei pasiekti;

Integracija į kitas politikos sritis

37. yra įsitikinęs, kad saugomų teritorijų sausumoje ir jūrose tinklas „Natura 2000“ nėra vienintelė ES priemonė, skirta biologinei įvairovei išsaugoti, ir kad siekiant užtikrinti ES biologinės įvairovės politikos sėkmę reikia vadovautis labiau kompleksiniu požiūriu;

38. todėl ragina Komisiją užtikrinti tolesnę biologinės įvairovės integraciją į kitas ES politikos sritis, pavyzdžiui, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, regioninės politikos ir sanglaudos, energetikos, pramonės, transporto turizmo, vystomojo bendradarbiavimo, mokslinių tyrimų ir naujovių, kad jos stiprintų viena kitą, ir didinti Europos Sąjungos sektorių ir biudžeto politikos suderinamumą; pabrėžia, kad ypač bendroji žemės ūkio politika, regioninė politika, taip pat bendroji žuvininkystės politika teikia labai daug galimybių nuveikti daugiau biologinės įvairovės srityje;

39. pabrėžia vandens ir biologinės įvairovės valdymo ryšį, nes tai svarbiausia gyvybės išsaugojimo ir tvaraus vystymosi priemonė;

40. mano, kad ūkininkams tenka svarbus vaidmuo siekiant ES biologinės įvairovės tikslo; nurodo, kad 1992 m. buvo duotas pradinis postūmis biologinės įvairovės apsaugos integravimui į bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir kad vėliau, 2003 m. reformos metu, buvo pradėtos taikyti kompleksinio paramos susiejimo, bendrųjų išmokų ūkiui (atsietų) ir kaimo plėtros priemonės, kurios naudingos biologinei įvairovei;

41. vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl ES ūkininkų gebėjimo toliau gaminti aukštos kokybės maisto produktus ir išlikti konkurencingiems; mano, kad vykdant BŽŪP reformą turėtų būti tinkamai atlyginta ES ūkininkams už jų pastangas siekiant ES biologinės įvairovės tikslo;

42. pažymi, kad žemės ir miškų ūkio veikla Europoje iš esmės prisidėjo prie šiuo metu saugotinos rūšių ir biotopų įvairovės bei daugialypio kultūrinio kraštovaizdžio; todėl pabrėžia, kad tik žemės ir miškų ūkio veikla gali padėti ilgam išlaikyti ES kultūrinį kraštovaizdį ir išsaugoti rūšių įvairovę;

43. palankiai vertina kai kurių valstybių narių bandymus integruoti aplinkos apsaugos klausimus į bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), pavyzdžiui, agrarinės aplinkosaugos priemonių ir gerų žemės ūkio ir aplinkos sąlygų nustatymą; ragina Komisiją pasinaudoti BŽŪP reforma kaip galimybe toliau stiprinti šią kryptį ir siekti visiškai tvaraus ūkininkavimo ES, kai nauda gamtai yra pagrindinis principas, pavyzdžiui, nustatant atlyginimą už ekologines paslaugas ar teikiant aiškiai apibrėžtas viešąsias gėrybes, taip pat skatinant tvarų ūkininkavimą ekologiškai pažeidžiamose teritorijose, pavyzdžiui, tinklo „Natura 2000“ teritorijose siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų finansuojami tvaraus ūkininkavimo būdai, kad būtų tinkamai atlyginta už sukauptą gerąją patirtį ir skatinama ją toliau kaupti ir kad ūkininkams nebūtų sudaromos nepalankios finansinės ar kitokios sąlygos, tačiau pabrėžia, kad turi būti sukurtos prielaidos tam, kad ūkiai ir ateityje galėtų prisidėti prie rūšių įvairovės;

44. ragina Komisiją labiau atsižvelgti į tai, ar laikomasi visų Europos Sąjungos reglamentų ir direktyvų, kurių pagrindinis tikslas – biologinės įvairovės išsaugojimas;

45. pažymi, kad Europos Sąjunga, vykdydama ES žemės ūkio politiką ir sukurdama kompleksinio paramos susiejimo sistemą, nustatė taisykles, kuriomis siekiama išsaugoti rūšių įvairovę, tačiau apgailestauja, kad daugeliu atvejų nėra visoje ES vienos šių taisyklių laikymosi ir kontrolės sistemos;

46. supranta, kad žemės naudojimo politika – dar vienas svarbus gamtos apsaugos aspektas, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti biologinės įvairovės kriterijų integraciją į sprendimų priėmimo procesą vietos ir regionų lygmeniu klausimais, susijusiais su žemės naudojimu ir teritorijų politika, įskaitant regioninę ir sanglaudos politiką;

47. pabrėžia, kad žemės dirbimas ir biologinės įvairovės išsaugojimas nėra priešingi dalykai ir kad integruotas žemės dirbimas padeda sukurti buveines rūšių įvairovei;

48. pabrėžia, kaip svarbu sustabdyti ir pakreipti priešinga linkme auginamų daržovių rūšių ir veislių įvairovės mažėjimą, dėl kurio nyksta genetinis pagrindas, nuo kurio priklauso žmonių ir gyvūnų mityba; pabrėžia, kaip svarbu skatinti tradicinių tam tikriems regionams būdingų veislių žemės ūkio kultūrų vartojimą;

49. atsižvelgdamas į žemės ūkio ir gyvulininkystės genetinės įvairovės ekonominę, socialinę ir ekologinę vertę, ragina Komisiją nustatyti konkrečius prioritetinius tikslus, skirtus sustabdyti genetinės įvairovės nykimą ir vietinių rūšių praradimą; taip pat ragina apibrėžti sąvokas „vietinė“ („nevietinė“) rūšis ir nustatyti jų apsaugos priemones;

50. mano, kad ūkininkams, teikiantiems papildomas ekosistemos paslaugas, skirtas biologinei įvairovei išsaugoti, pagal BŽŪP turi būti mokamos papildomos Europos Sąjungos finansuojamos tiesioginės išmokos už plotus; dar kartą prašo taikyti kompleksinį paramos susiejimą vadinamųjų premijų pagrindu, kai ūkininkams skiriami premijiniai taškai už veiklą, kuria skatinama biologinė įvairovė ir kuri įgyvendinama kartu su įsipareigojimais pagal tinkamą agrarinės aplinkosaugos kompleksinį paramos susiejimą;

51 pažymi, kad su aplinkosauga susijusių teisės aktų leidybos srityje pasiekta didelė pažanga, pvz., įdiegta Integruotoji kenkėjų kontrolė ir išleisti nauji su pesticidais susiję teisės aktai, pagal kuriuos galima užtikrinti ypatingą augalų apsaugą – tikslingai veikiant kenksmingus ir apsaugant naudingus organizmus;

52. palankiai vertina šiuo metu rengiamą bendrosios žuvininkystės politikos reformą ir ragina Komisiją integruoti biologinės įvairovės kriterijus į būsimus teisės aktų pasiūlymus; be to, primygtinai reikalauja, kad pagal Komisijos komunikatą dėl darnios akvakultūros ateities kūrimo (COM(2009)0162) ir atsižvelgiant į Europos Parlamento poziciją, išdėstytą 2010 m. liepos 17 d. rezoliucijoje, būtų kuriami tvarios akvakultūros modeliai kaip galima alternatyva žvejybai;

53. pažymi, kad pagrindinės priemonės su jūrų aplinka susijusiems biologinės įvairovės tikslams siekti aprėpia ne tik Buveinių ir Paukščių direktyvas, bet ir Vandens pagrindų direktyvą (pakrančių vandenys) bei Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (visi jūrų laivybos vandenys);

54. mano, kad pagrindinis bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas turėtų būti išmetamų žuvų kiekio mažinimas, ir ragina Komisiją nustatyti, kodėl jos išmetamos, bei parengti konkrečius su kiekviena žuvininkystės sritimi susijusius sprendimus, ypač nustatyti įvairių rūšių žuvų ar biomasės kvotas, atrinkti žvejybos įrankius, pvz., nustatyti, kad paprastai turi būti žvejojama tinklais kvadratinėmis kilpomis, ir vykdyti teritorinį išteklių valdymą;

55. mano, kad regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atsakingos už žuvininkystės valdymą ir užtikrina, kad atviroje jūroje būtų atsakingai žvejojama; taigi mano, kad svarbu šioms organizacijoms suteikti daugiau įgaliojimų, ypač atsižvelgiant į vykdomą kontrolę ir atgrasomąsias sankcijas, ir kad, visų pirma, regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos turėtų valdyti tam tikrų komerciniu požiūriu svarbių rūšių jūrų gyvūnijos išteklius ir reikalauti naudoti sugautų žuvų kiekio sertifikatus;

56. pabrėžia, kad būtina imtis tolesnių veiksmų integruoto pakrančių zonų valdymo ir jūrų teritorijų planavimo srityse, kadangi tai galėtų būti svarbūs dalyvaujamojo ekosistemų metodo, kurį taikant užtikrinama jūrų ir pakrančių išteklių apsauga ir tvarus valdymas bei paisoma gamtos procesų ir ekosistemų pajėgumų, elementai;

57. atsižvelgdamas į smarkų vandens biologinės įvairovės nykimą ir gėlo vandens ekosistemų būklės blogėjimą, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visapusišką Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą; taip pat pabrėžia, kad biologinės įvairovės mažėjimo problemas reikia spręsti pasitelkiant ir upių baseinų valdymo planus;

58. ragina valstybes nares rengti miškininkystės politiką taip, kad būtų visiškai atsižvelgta į biologinės įvairovės išsaugojimui, taip pat dirvožemio išsaugojimui ir formavimui svarbų miškų vaidmenį, anglies dioksido sekvestracijos ir oro valymo savybes ir piliečių poilsio poreikį miškuose;

59. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimo siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą (COM(2008)0645), kuriame reikalaujama vėliausiai iki 2030 m. užkirsti kelią visuotiniam miškų ploto mažėjimui;

60. atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkiui skirtų degalų paklausa išaugo ir dėl to didėja spaudimas jų gamybai ir kyla pavojus biologinei įvairovei, ypač besivystančiose šalyse, dėl buveinių ir ekologinių sistemų, pvz., inter alia, drėgnosios zonos ir miškai, nykimo ir pasikeitimo;

61. pabrėžia, kad reikia didinti pagal Aštuntąją bendrąją programą aplinkos ir biologinės įvairovės moksliniams tyrimams skiriamą biudžetą, kuris būtų proporcingas didžiuliams poreikiams ir uždaviniams sprendžiant biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos problemą;

62. pažymi, kad 2009 m. spalio 21 Tarybos išvadų 8 dalyje Komisija raginama skubiai pagal sektorius atlikti subsidijų, turinčių neigiamą poveikį aplinkai, peržiūrą; ragina Komisiją iš karto imtis veiksmų pagal šias išvadas, siekiant išvengti subsidijų politikos sritims, kurios daro neigiamą poveikį Europos biologinei įvairovei;

63. ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti Septintosios aplinkosaugos veiksmų programos kūrimo parengiamąjį etapą diskusijoms ir konkretiems ES biologinės įvairovės veiksmams plėsti ir skatinti;

Biologinė įvairovė ir klimato kaita

64 pabrėžia didelę biologinės įvairovės ir atsparių ekosistemų svarbą švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu sausumos ir jūrų ekosistemos sugeria apie pusę antropogeninės kilmės CO2 išmetamųjų teršalų;

65. palankiai vertina vis didesnę paramą klimato kaitos poveikiui sumažinti skirtoms priemonėms, kurios taip pat gali būti naudingos biologinei įvairovei, tačiau jos neturėtų daryti neigiamos įtakos biologinės įvairovės finansavimui;

66. ragina Komisiją užtikrinti, kad klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės neturėtų neigiamo poveikio jūrų ir sausumos biologinei įvairovei;

67. pabrėžia tai, kad dirvožemis vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį siekiant ES biologinės įvairovės tikslo; pripažįsta, kad dirvožemio būklės blogėjimas visų pirma susijęs su vietos ir regionų lygmens priežastimis bei pasekmėmis ir kad dėl to turėtų būti laikomasi subsidiarumo principo; ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų dėl dirvožemio kokybės užtikrinimo ir tausoti dirvožemį bei ragina prisiimti atsakomybę tas valstybes nares, kurios dar nėra priėmusios dirvožemio apsaugos teisės aktų;

Ekonominė biologinės įvairovės vertė

68. pabrėžia, kad ekonominiu ir socialiniu požiūriais žuvininkystė itin svarbi pakrančių, o aplinkos apsaugos požiūriu – jūrų ekosistemų vystymuisi; mano, kad remiantis tuo, kas nustatyta pagal BŽP, valstybėms narėms turėtų būti ne trukdoma, o padedama laikytis teisės aktų dėl biologinės įvairovės nuostatų, ypač kai pastarosios susijusios su siekiu parengti adekvačias tinklui „Nature 2000“ priklausančių jūrų teritorijų apsaugos priemones;

69. pripažįsta didelį užimtumo potencialą, susijusį su minėta veikla ir su tvarios ekonomikos bei aplinką tausojančios infrastruktūros kūrimu, dėl kurių pobūdžio būtų galima kurti darbo vietų vietos darbuotojams (darbo vietų, kurių negalima perkelti į trečiąsias šalis), taip labai padedant įgyvendinti strategiją „ES 2020“;

70. be to, yra giliai įsitikinęs, kad išteklių naudojimo efektyvumas, tvari ekonomikos plėtra ir gamtos apsauga gali ir turėtų būti suderintos; atkreipia ypatingą dėmesį į ekologinį ir kaimo turizmą, kai poilsio ir apsaugos sritys viena kitą sustiprina;

71. pabrėžia, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ biologinę įvairovę svarbu išsaugoti ne tik todėl, kad ji gali padėti kurti darbo vietas, bet ir todėl, kad ji padeda veiksmingai ir tvariai naudoti išteklius; pripažįsta, kad didėjančios medžiagų gamybos, prekybos ir vartojimo apimtys – svarbios biologinės įvairovės nykimo varomosios jėgos, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti priemones, skirtas išteklių naudojimo efektyvumo bei tvaraus vartojimo ir gamybos (TVG) politikai skatinti ir plėtoti;

Finansavimas

72. atkreipia dėmesį į Komisijos 2004 m. skaičiavimus, kad metinės „Natura 2000“ tinklo valdymo sąnaudos turėtų siekti 6,1 mlrd. EUR; vis dėlto pažymi, kad pagal TEEB ataskaitą investicijų, skirtų biologinės įvairovės išsaugojimui, grąža yra daugiau kaip šimtą kartų didesnė;

73. tačiau apgailestauja dėl to, kad Europos Komisija nesuteikia savo papildomų finansavimo šaltinių tinklo „Natura 2000“ direktyvoms įgyvendinti ir kad nėra aiškaus per metus išleidžiamų faktinių sumų, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti Europos Sąjungoje, skirstymo, ir primygtinai reikalauja, kad valstybės narės ir Komisija bendradarbiautų, siekdamos pateikti aiškesnį vaizdą;

74. mano, kad Bendrija turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už gamtinių vertybių išsaugojimą tinkle „Natura 2000“, visų pirma finansavimo lygmeniu;

75. palankiai vertina tai, kad skiriama daugiau išlaidų programai LIFE+ (8 proc. daugiau 2011 m. biudžeto projekte), tačiau pabrėžia, kad ši priemonė tebesudaro tik labai nedidelę ES biudžeto dalį (0,2 proc.); be to, pažymi, kad ES finansuojamos išsaugojimo priemonės nutraukus Bendrijos finansavimą ne visuomet tęsiamos; ragina Komisiją labiau atsižvelgti į įvairius tinkamus veiksnius, kad projektai būtų tvarūs, ir sistemingai stebėti projektus atlikus galutinį mokėjimą;

76. žino, kad galima skirti papildomų lėšų biologinei įvairovei išsaugoti pasitelkus kitas priemones, pavyzdžiui, struktūrinius fondus ir Kaimo plėtros fondą, tačiau apgailestauja, kad daugelis valstybių narių šia galimybe mažai pasinaudoja; primena, kad šiuo metu daugiausia lėšų biologinės įvairovės priemonėms finansuoti skiriama iš EŽŪFKP;

77. neužbėgdamas už akių būsimoms diskusijoms ir sprendimams dėl naujos daugiametės finansinės programos (nuo 2014 m.) ir dabartinio biudžeto (2007–2013 m.) vidurio laikotarpio peržiūros, tikisi, kad biudžeto apribojimai labiau nei bet kada padės sukurti didelę pridėtinę vertę ir veiksmingiau naudoti Europos lėšas, įskaitant biologinei įvairovei skirtas išlaidas;

78. dėl to pabrėžia, kad būtina geriau susipažinti su išlaidų, skirtų biologinės įvairovės sričiai, naudojimo veiksmingumu, ir ragina Komisiją pateikti su veiksmingumo ir pridėtinės vertės didinimu susijusių gerosios patirties pavyzdžių;

79. palankiai vertina Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos rekomendaciją, kad 0,3 proc. BVP būtų skiriama nacionalinėms biologinės įvairovės išsaugojimo priemonėms;

80. su susirūpinimu pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse pagal LIFE+ programą finansuojamų projektų per metus skaičius nepasiekia skiriamų dotacijų lygio; skatina Komisiją įvertinti šio nepakankamumo priežastis ir pasiūlyti, jei to reikėtų, programos taisyklių pakeitimus, visų pirma atsižvelgiant į bendro finansavimo sumas;

81. yra įsitikinęs, kad norint pasiekti ES pagrindinį tikslą vien viešųjų išlaidų nepakaks, ir pabrėžia, kad prisiimant įmonių socialinę atsakomybę taip pat svarbu atsižvelgti į biologinę įvairovę; ragina Komisiją apsvarstyti priemones, skirtas įgyvendinti politikos kryptims, skatinančioms biologinės įvairovės išsaugojimui tinkamas investicijas ir varžančioms neigiamą poveikį jai darančias investicijas (tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose); šiuo požiūriu pritaria tam, kad Komisija įsteigė verslo ir biologinės įvairovės platformą, siekdama į biologinės įvairovės darbotvarkę įtraukti ir privatų sektorių;

82. rekomenduoja nustatyti lankstesnes šio su biologine įvairove susijusių projektų finansavimo skyrimo taisykles, kad visi veiklos vykdytojai būtų paskatinti jo siekti;

83. pabrėžia, kad išorės išlaidas, riziką ir poveikį, pavyzdžiui, kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimą, žalą biologinei įvairovei ar išlaidas, patirtas siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, reikia įtraukti į galutinę rinkai pateiktų produktų kainą; nurodo, kad tai susiję su ilgalaikiais pačių bendrovių interesais, jei jos nori išsaugoti prieigą prie gamtos išteklių; ragina Europos Komisiją kuo skubiau ir bet kuriuo atveju dar 2010 metais paskelbti minėtąjį komunikatą dėl būsimo „Natura 2000“ finansavimo, kad šis aspektas galėtų būti nagrinėjamas kartu su naująja biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.;

Duomenų ir žinių bazė

84. pabrėžia integruotos aplinkos apskaitos svarbą analizuojant aplinkos ir ekonomikos ryšį Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis tam, kad būtų įvertintas gamybos ir vartojimo modelių poveikis gamtos ištekliams, ir ragina valstybes nares nuolat teikti Eurostatui ir Europos aplinkos agentūrai reikalingus duomenis;

85. pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla labai svarbūs siekiant užpildyti esamas žinių spragas ir užtikrinti periodišką biologinės įvairovės vystymosi stebėjimą, o taip pat kuriant politikos priemones, kuriomis siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą;

86. palankiai vertina Komisijos ataskaitą dėl ES buveinių ir rūšių, saugotų 2001–2006 m. laikotarpiu, apsaugos būklės įvertinimo, taip pat valstybių narių pažangą, padarytą įgyvendinant tinklą „Natura 2000“ reglamentuojančius teisės aktus, tačiau apgailestauja, kad vis dar yra labai daug nežinomų dalykų; ragina valstybes nares pagerinti savo ataskaitų rengimą; be to, ragina EAA ir Komisiją užtikrinti didesnį būsimose ataskaitose teiktinų duomenų patikimumą ir palyginamumą;

87. pabrėžia, kad reikia kurti aiškų pradinį scenarijų, kuriuo remdamasi Komisija turėtų įvertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant tikslus ar jų dalis; šiuo atžvilgiu pritaria pagrindinei biologinės įvairovės politikos, kurią parengė Europos aplinkos agentūra, krypčiai; šiuo atžvilgiu pritaria Europos aplinkos agentūros darbui rengiant Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BISE) ir biologinės įvairovės pradinį scenarijų, nes tai bus naudingos biologinės įvairovės politikos, visų pirma Komisijos rengiamo strateginio plano, tobulinimo ir suderinimo priemonės; pabrėžia, kad turėtų būti naudojami esami duomenys, o ne reikalaujama, kad būtų renkami nauji duomenys;

88. atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu plačioji visuomenė nepakankamai žino apie biologinės įvairovės svarbą, palankiai vertina Komisijos pradėtą informacijos kampaniją ir ragina valstybes nares dėti daug daugiau pastangų informuojant visuomenę bei keičiantis geriausia patirtimi;

Tarptautiniai aspektai

89. reiškia rūpestį dėl to, kad nepavyko įgyvendinti ir net priartėti prie pasaulinio tikslo sumažinti biologinės įvairovės nykimo tempą iki 2010 m., kuris buvo nustatytas 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais, ir dėl nuolatinio biologinės įvairovės nykimo bei ekosistemų būklės blogėjimo pasekmių siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) ir tikslo iki 2015 m. sumažinti skurdą ir badą bei pagerinti sveikatą ir žmonių gerovę ir ragina Komisiją ir valstybes nares remti biologinės įvairovės aspekto įtraukimą į įvairius pasaulinio masto procesus, pvz., Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą;

90. palankiai vertina 2010 m. spalio mėn. Nagojoje vyksiančią Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją ir ragina ES siųsti didelę, gerai pasirengusią ir tinkamai sudarytą delegaciją į ją; pabrėžia, kad ES būtina iš anksto apibrėžti tvirtą ir nuoseklią poziciją; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad konferencijoje dalyvaus tik aplinkos apsaugos ministrai, nors pažangos įgyvendinant pasaulio biologinės įvairovės darbotvarkę užtikrinimui reikalingas su įvairiais sektoriais susijęs požiūris;

91. ragina Komisiją remti tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų mokslo politikos kryptims skirtos platformos kūrimą pagal Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programą ir padėti sukurti šią platformą;

92. remia idėją, aptartą 2008 m. liepos mėn. Tarybos susitikime pirmininkaujant Prancūzijai, steigti į „Natura 2000“ panašius tinklus ES užjūrio šalyse ir teritorijose bei atokiausiuose regionuose, kurių biologinė įvairovė viena turtingiausių planetoje, ir pabrėžia, kad reikia remti šią plėtrą įgyvendinant ES politikos priemones, pvz., vystymosi politiką;

93. pažymi, kad dėl miškų naikinimo į atmosferą patenka daugiau CO2, nei jo išmeta visas transporto sektorius, ir kad miškų išsaugojimas yra vienas pagrindinių pasaulio biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų išsaugojimo elementų;

94. ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai integruoti aplinkos tvarumo principą į santykius su trečiosiomis šalimis, taip pat gerbti socialines teises ir užtikrinti vietinių bendruomenių ir vietos gyventojų apsaugą ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, ypač sprendžiant dirvos naudojimo ir miškų apsaugos klausimus ir tęsti „žaliąją diplomatiją“; ragina valstybes nares ir Europos Komisiją užtikrinti, kad „12 punktų ES veiksmų plane Tūkstantmečio vystymosi tikslams remti“ būtų pripažinta būtinybė įtraukti aplinkos tvarumo klausimus į visą jos vystomąjį bendradarbiavimą bei išorės veiksmus ir kad būtų numatytos tikslinės finansinės priemonės biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms remti;

95. pabrėžia, kad siekiant skatinti pripažinti biologinės įvairovės (ekonominę) vertę reikalingos novatoriškos finansų sistemos; ragina valstybes nares ir Komisiją dalyvauti pasaulinio masto diskusijose dėl poreikio kurti novatoriškas sistemas, skirtas mokėjimams už ekosistemų funkcijas, ir dėl galimų tokių sistemų kūrimo būdų;

96. primygtinai reikalauja, kad tarptautiniuose prekybos susitarimuose produktų, kuriais prekiaujama, tvarumas būtų esminis dalykas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad į visus būsimus PPO susitarimus reikia įtraukti su prekyba nesusijusius klausimus, tarp jų ir tuos, kurie susiję su gamybos metodais ir su biologinės įvairovės apsauga;

97. labai apgailestauja dėl nusivylimą keliančių išvadų, padarytų CITES šalių konferencijoje, kurioje nebuvo įgyvendinti pagrindiniai ES įgaliojimai, pavyzdžiui, jūrų rūšių, susijusių su dideliais komerciniais interesais, apsauga;

98. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pagreitinti savo vidaus sprendimų priėmimo procedūrą ir padaryti ją veiksmingesnę, palaikant santykius su trečiosiomis šalimis skirti daugiau išteklių ir laiko diplomatinėms pastangoms ir didinti susitarimų galią bei bendrą poveikį; atsižvelgiant į tai, kad tarša daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį daugeliui tinklo „Natura 2000“ saugomų teritorijų, ir į tai, kad žala gamtai daroma ir dėl veiklos už Europos ribų, reikėtų pabrėžti, jog būtina Europos aplinkos standartus įtraukti į partnerystės susitarimus su kaimyninėmis šalimis;

o

o o

99. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

         OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/105/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 368).

(2)

         OL C 262, 2001 9 18, p. 132.

(3)

         OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/105/EB.

(4)

         OL C 102E, 2008 4 24, p. 117.


AIŠKINAMOJI DALIS

„Visi vertingi dalykai yra lengvai pažeidžiami“. Atrodo, kad šie Luceberto (1924–1994), Nyderlandų poeto, dailininko ir fotografo, žodžiai labai trumpai ir tiksliai apibūdina didžiulį iššūkį, su kuriuo mes susiduriame biologinės įvairovės saugojimo srityje.

Viena vertus, mūsų visuomenei be galo svarbu išsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemas bei užkirsti kelią tolesniam jų nykimui. Sustabdyti biologinės įvairovės nykimą yra ne tik mūsų etinė pareiga – valdymo sąvoka įpareigoja mus išlaikyti mūsų planetą tokią, kad ji taip pat galėtų aprūpinti būsimas kartas. Išsaugoti biologinę įvairovę taip pat prasminga ekologiniu ir ekonominiu požiūriu. Ekologiniu požiūriu dėl daugybės įvairių biologinės įvairovės sudedamųjų dalių sąveikų planetoje gali gyventi visos rūšys, taip pat ir žmonės. Minėtinos šios ekosistemų teikiamos prekės ir paslaugos: maisto, kuro ir pluošto tiekimas, oro ir vandens valymas, atliekų ardymas, potvynių, sausrų, didelių temperatūrų svyravimų ir vėjo jėgų padarinių mažinimas, dirvožemio derlingumo atnaujinimas ir augalų apdulkinimas. Todėl žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, biologinės įvairovės apsauga taip pat susijusi su mūsų asmeniniais interesais. Pagaliau biologiniai ištekliai – tai ramsčiai, ant kurių kuriame civilizacijas. Dėl biologinės įvairovės nykimo kyla grėsmė maisto tiekimui, turizmo ir poilsio galimybėms, gebėjimams spręsti klimato kaitos ir medienos, vaistų bei energijos šaltinių problemas.

Kita vertus, atrodo, kad atsiribojome nuo gamtos ir stengiamės rasti gamtos vertę. Taikant mūsų naudojamus gamybos būdus bei kainą, kurią mokame už prekes ir paslaugas, neatsižvelgiama į biologinės įvairovės nykimo ar ekosistemų būklės blogėjimo kainą arba paisoma jos tik iš dalies. Taip pat dažnai tinkamai neatlyginama už paslaugas ar veiklą, kuriomis bandoma sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir išlaikyti vertingas ekosistemas. Nors ekosistemų funkcijų įkainojimas gali būti ginčytinas, atrodo, kad šiuo metu atliekamuose tyrimuose(1) nurodyta, kad dėl biologinės įvairovės nykimo šiuo metu gerovė mažėja apie 50 mlrd. EUR per metus (beveik 1 % BVP), o 2050 m. sumažės 14 trln. EUR, arba 7 % BVP per metus.

Neatidėliotinos aplinkybės

Biologinė įvairovė tebenyksta nerimą keliančiu tempu. Šiuo metu pasaulyje rūšių nykimo tempas yra 50–1 000 kartų didesnis už ankstesnį natūralų tempą. Prognozuojama, kad iki 2050 m. biologinės įvairovės nykimo tempas paspartės 10 kartų. Europos Sąjungoje 42 % žinduolių, 43 % paukščių, 45 % peteliškių, 30 % varliagyvių, 45 % roplių ir 52 % gėlųjų vandenų žuvų rūšių gresia išnykimas. Atlikdama EB biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimo 2008 m. laikotarpio vidurio vertinimą, Komisija teigė, kad 50 % Europos išsaugojimo svarbos rūšių ir iki 80 % buveinių apsaugos būklė nepatenkinama.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu sausumos ir jūrų ekosistemos sugeria apie pusę antropogeninės kilmės CO2 išmetamųjų teršalų ir dėl šių anglies dioksido surinkimo ir saugojimo galimybių tampa neįkainojamos, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir išsaugoti ar atkurti atsparias ekosistemas yra dar svarbiau siekiant spręsti klimato kaitos problemas. Kita vertus, blogėjant ekosistemų būklei gali išsiskirti didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir daugėja įrodymų, kad dėl visuotinio atšilimo ir kitų žalingų veiksnių Žemės anglies absorbentų galimybės mažėja. Todėl labai svarbu išlaikyti ekosistemas siekiant mažinti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti.

Ankstesnės tarptautinės ir Europos iniciatyvos ir susitarimai, kuriais buvo siekiama sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą, deja, buvo nesėkmingi. Po 1992 m. Rio de Žaneire vykusio Žemės susitikimo patvirtinta Biologinės įvairovės konvencija, kurią ES ratifikavo 1993 m. 1998 m. ES patvirtino biologinės įvairovės strategiją su keturiais biologinės įvairovės veiksmų planais dėl natūralių išteklių išsaugojimo, žemės ūkio, žuvininkystės ir ekonominio ir vystomojo bendradarbiavimo, kurie buvo pateikti 2001 m. Gamta ir biologinė įvairovė taip pat yra vienas iš keturių prioritetų ES šeštojoje aplinkos apsaugos veiksmų programoje, kartu su klimato kaita, išteklių ir atliekų tvarkymu ir sveikata, susijusia su aplinka. 2006 m. Komisija paskelbė veiksmų planą, skirtą biologinės įvairovės nykimui stabdyti, ir nustatė keturias svarbiausias sritis: biologinė įvairovė Europos Sąjungoje, ES ir pasaulio biologinė įvairovė, biologinė įvairovė ir klimato kaita bei žinių bazė. Nors ir imtasi šių iniciatyvų, ES tikslas sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m., dėl kurio susitarta 2001 m. Geteborge vykusiame Europos aukščiausiojo lygio susitikime, deja, nepasiektas.

Nepaisant padėties rimtumo, Europos gyventojai nepakankamai informuojami apie nykstančią biologinę įvairovę ir neigiamus to padarinius. 2010 m. balandžio mėn. atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, tik 38 % europiečių žinojo sąvoką „biologinė įvairovė“, o 28 % buvo girdėję tokią sąvoką, bet nežinojo, ką ji reiškia. Nors dauguma apklaustųjų manė, kad biologinės įvairovės nykimas yra rimta problema, tačiau galvojo, kad jiems asmeniškai tai neturės įtakos. Tik 17 % respondentų buvo įsitikinę, kad biologinės įvairovės nykimas jau dabar turi jiems įtakos. Kaip svarbiausią priežastį, trukdančią imtis aktyvesnių veiksmų prieš biologinės įvairovės nykimą, gyventojai nurodė žinių apie galimybes trūkumą. Vadinasi labai reikia visuomenei teikti daugiau informacijos šioje srityje.

ES priemonės ir politikos kryptys

Svarbiausia biologinės įvairovės ir ekosistemų saugojimo priemonė ES lygmeniu yra „Natura 2000“, ES saugomų teritorijų tinklas, nustatytas pagal Buveinių direktyvą. Jį sudaro specialios saugomos teritorijos (SAT), kurias valstybės narės įsteigė pagal Buveinių direktyvą (1992 m.), taip pat specialios apsaugos teritorijos (SAT), įsteigtos pagal Paukščių direktyvą (1979 m.). Pagrindinis tinklo „Natura 2000“ tikslas yra „padėti užtikrinti biologinę įvairovę, apsaugant natūralias buveines ir laukinę fauną bei florą europinėje valstybių narių teritorijoje“.(2) Priemonės, kurių imtasi remiantis tinklą „Natura 2000“ reglamentuojančiais teisės aktais, skirtos „palaikyti ar atkurti gerą Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę“, kartu atsižvelgiant į „ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus bei regionines ir vietines charakteristikas“(3). Nors šiuo metu telkiamas dėmesys į buveinių išsaugojimą ir rūšių apsaugą, galėtų būti pravartu apsvarstyti galimybę skirti daugiau dėmesio atsparių ekosistemų, galinčių reaguoti į stresą ir atlikti naudingus procesus, kūrimui.

Kaip būdinga Europos aplinkos politikai, šios direktyvos pakankamai lanksčios, kad vykdant priemones būtų galima atsižvelgti į vietos sąlygas. Tai taip pat atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. Žinoma, reikia pasirūpinti, kad valstybių narių skirtumai nebūtų tokie dideli, jog direktyvos taptų neveiksmingos. Šiuo metu tarp valstybių narių dar esama pastebimų didelių direktyvų įgyvendinimo tempo ir aiškinimo skirtumų, pavyzdžiui, dėl atsargumo principo, dabartinės veiklos ir išorės poveikio.

Biologinės įvairovės tema laipsniškai įgauna svarbos ne tik aplinkos politikoje, bet ir kitose Europos politikos srityse, nors dažnai biologinės įvairovės apsaugai kitose politikos srityse, pavyzdžiui, šiuo metu peržiūrimoje Europos žuvininkystės politikoje, skiriama mažokai dėmesio. Pokyčių pavyzdys gali būti ES bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) numatytos aplinkos apsaugos priemonės žemės ūkyje ir prievolė palaikyti gerą žemės ūkinę ir aplinkosauginę būklę bei Europos bendrijos septintojoje mokslinių tyrimų programoje biologinei įvairovei skiriamas dėmesys.

Kadangi apie pusę visos Europos žemių valdo ūkininkai, jų vaidmuo saugant biologinę įvairovę labai svarbus. Todėl jie susiduria su rimtu iššūkiu: didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir kylant pragyvenimo lygiui, turi augti ir pasaulinis pagaminamos žemės ūkio produkcijos kiekis, tačiau kartu žemės ūkio sektoriui tenka rūpintis gyvenamosiomis kaimo vietovėmis bei biologinės įvairovės išsaugojimu. Tam, kad ateities žemės ūkio politika būtų sėkminga, šie trys elementai (maisto gamyba, kaimo vietovių tinkamumas gyventi ir biologinė įvairovė) turi vienas kitą papildyti, o ne vienas kitam prieštarauti.

Finansavimas

Biologinė įvairovė dažnai vertinama atskirų sektorių atžvilgiu, todėl biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimo priemonių finansavimas iš bendrojo Europos biudžeto labai išskaidytas. Siekiant remti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimą, 1992 m. pradėta įgyvendinti ES aplinkos finansinė priemonė (LIFE), kuri tradiciškai buvo svarbiausia finansuojant biologinės įvairovės išsaugojimą Europos Sąjungoje, nors šios lėšos yra tik maža visų Bendrijos išlaidų dalis. Kiti finansavimo srautai nukreipiami per:

 bendrą žemės ūkio politiką: daugiausia agrarinės aplinkosaugos priemones, kurios sudaro vieną iš didžiausių ES paramos biologinei įvairovei dalių, (finansuojamos per EŽŪFKP);

 bendrą žuvininkystės politiką: jūrų aplinkos apsaugos priemones (EŽF);

 regioninę plėtrą ir sanglaudą (struktūrinius fondus, Sanglaudos fondą);

 mokslinių tyrimų politiką (Septintąją bendrąją programą).

Viena vertus, toks išskaidytas finansavimas gali turėti ir teigiamą poveikį, nes tampa prieinami įvairūs finansavimo šaltiniai. Antra vertus, pavyzdžiui, privalomas bendras kaimo vietovių ir struktūros politikos finansavimas ir „pasirinkimo galimybių požiūris“ veda prie to, kad biologinės įvairovės išsaugojimui lėšų skiria tik tos valstybės narės, kurios sąmoningai renkasi tai daryti. Šiuo atžvilgiu tarp 27 valstybių narių yra nemažai skirtumų.

Neužbėgant už akių diskusijai dėl naujos daugiametės finansinės programos po 2013 m., reikia pasakyti, kad be finansavimo iš viešųjų šaltinių (subsidijų), būtina rasti naujų finansavimo priemonių. Svarbus iššūkis yra išorės išlaidų internalizavimas nustatant galutinę produktų kainą.

Būsimos iniciatyvos

Šiais tarptautiniais biologinės įvairovės metais jau yra arba dar bus pasiūlytos naujos iniciatyvos, kuriomis siekiama stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų būklės blogėjimą. Spalio 18–29 d. Nagojoje, Japonijoje, vyks dešimtasis Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalių konferencijos (COP 10) susitikimas.

Sausio 19 d. Europos Komisija Europos lygmeniu pristatė savo komunikatą dėl ES biologinės įvairovės srities tikslo ir vizijos po 2010 m. pasirinkčių, kuris šiuo metu yra viešųjų konsultacijų tema. Komisija pateikė keturias politikos pasirinkimo galimybes:

1) iki 2020 m. gerokai sumažinti biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų funkcijų silpimo tempą Europos Sąjungoje;

2) iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų silpimą Europos Sąjungoje;

3) iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų silpimą Europos Sąjungoje ir kiek įmanoma jas atkurti;

4)  iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų silpimą Europos Sąjungoje, kiek įmanoma jas atkurti ir didinti ES paramą siekiant išvengti biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.

Tikimasi, kad, patvirtinus šį komunikatą ir pateikus viešųjų konsultacijų išvadas, iki metų pabaigos bus paskelbtas naujos ES biologinės įvairovės strategijos pasiūlymas, taip pat teisės aktų pasiūlymai.

Be to, kovo 15 d. Europos aplinkos taryba susitarė dėl naujo pagrindinio tikslo – iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų silpimą Europos Sąjungoje, kiek įmanoma jas atkurti ir didinti ES paramą siekiant išvengti biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.

Šiame savo iniciatyva parengtame pranešime siekiama atspindėti Europos Parlamento prioritetus kovojant su užsitęsusiu biologinės įvairovės nykimu ir ekosistemų būklės blogėjimu.

(1)

Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika (angl. The economics of ecosystems and biodiversity – TEEB), žr. http://www.teebweb.org/.

(2)

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva), 2 straipsnis.

(3)

Idem.


Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (8.4.2010)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl ES teisės aktų, priimtų siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo

(2009/2108(INI))

Nuomonės referentė: Isabella Lövin

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui nustatyti naują pagrindinį tikslą iki 2020 m. sustabdyti Europos Sąjungoje biologinės įvairovės ir veikiančių ekosistemų nykimą, maksimaliai jas atkurti ir didinti ES pastangas siekiant užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui pasaulyje;

2.   pabrėžia, kad stabdyti biologinės įvairovės praradimą itin svarbu siekiant išsaugoti žvejų bendruomenes, kurias neigiamai veikia įvairios žmogaus veiklos skatinamas žuvų išteklių nykimas;

3.  mano, kad itin svarbu apsaugoti jūrų biologinę įvairovę, kadangi ji lemia didesnį ekosistemų atsparumą, ir, inter alia, taip prisidedama prie klimato kaitos poveikio švelninimo;

4.   taigi ragina Komisiją imtis specialių priemonių ir apsaugoti klimato kaitos labiausiai pažeistas jūrų gyvūnijos rūšis ir buveines, taip pat užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos ar ją švelninti, nedarytų neigiamo poveikio jūrų biologinei įvairovei;

5.   ragina Komisiją sukurti pavyzdinį saugomų jūrų teritorijų tinklą, su kurio pagalba būtų galima derinti siekį saugoti aplinką ir verstis tausia žvejyba; ragina ją nuolat informuoti apie valstybių narių pažangą, pasiektą įgyvendinant Buveinių ir Paukščių direktyvas, ypač pritaikant tinklo „NATURA 2000“ reikalavimus jūrų aplinkai, kadangi šiuo metu jūrų teritorijos sudaro mažiau negu 10 proc. saugomų teritorijų, taip pat apie valstybių narių atskaitomybės ir stebėsenos įsipareigojimų vykdymą;

6.   pažymi, kad pagrindinės priemonės su jūrų aplinka susijusiems biologinės įvairovės tikslams siekti aprėpia ne tik Buveinių ir Paukščių direktyvas, bet ir Vandens pagrindų direktyvą (pakrančių vandenys) bei Jūrų strategijos pagrindų direktyvą 2008/56/EB (visi jūrų laivybos vandenys);

7.  mano, kad valstybėms narėms turėtų būti leista imtis jūrų biologinės įvairovės apsaugos iniciatyvų, kurios aprėptų daugiau negu numatyta pagal ES teisės aktuose nustatytus veiksmus;

8.  mano, jog veiksmų, kurių imtasi iki šiol, apskritai nepakanka, kad vykdant su Europos žuvininkyste susijusią veiklą būtų sumažinta ir panaikinta jauniklių, atsitiktinių rūšių žuvų, jūros žinduolių, vėžlių ir paukščių priegauda;

9.   mano, kad pagrindinis bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas turėtų būti mažinti išmetamų žuvų kiekį, ir ragina Komisiją nustatyti, kodėl jos išmetamos, bei parengti konkrečius su kiekviena žuvininkystės sritimi susijusius sprendimus: įvesti įvairių rūšių žuvų ar biomasės kvotas, atrinkti žvejybos įrankius, pvz., nustatyti, kad paprastai turi būti žvejojama tinklais kvadratinėmis kilpomis, ir vykdyti teritorinį išteklių valdymą;

10. pabrėžia, kad ekonominiu ir socialiniu požiūriais žuvininkystė itin svarbi pakrančių, o aplinkos apsaugos požiūriu – jūrų ekosistemų vystymuisi; mano, kad remiantis tuo, kas nustatyta pagal BŽP, valstybėms narėms turėtų būti ne trukdoma, o padedama laikytis teisės aktų dėl biologinės įvairovės nuostatų, ypač kai pastarosios susijusios su siekiu parengti adekvačias tinklui „NATURA 2000“ priklausančių jūrų teritorijų apsaugos priemones;

11. pažymi, kad remiantis ES teisės aktais dėl biologinės įvairovės jūrų rūšims ir buveinėms užtikrinama mažesnė apsauga negu sausumos rūšims ir buveinėms, ir todėl ragina Komisiją įvertinti šių teisės aktų ir jų įgyvendinimo trūkumus bei vystyti saugomas jūrų teritorijas, kuriose būtų vykdomas griežtesnis ekosistemų dėsniais grindžiamas ūkinės veiklos, įskaitant žvejybą, valdymas;

12. taip pat pažymi, kad įvairios su ES regioninėmis jūromis susijusios konvencijos, pvz., Šiaurės Rytų Atlanto jūrinės aplinkos apsaugos konvencija (OSPAR), Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos konvencija (HELCOM) ir Barselonos konvencija, sudaro svarbų jūrų ekosistemų apsaugos pagrindą;

13. primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad pagal Jūrų strategijos direktyvą nenumatyta riboti naudojimosi tinklui „NATURA 2000“ priklausančiomis saugomomis jūrų teritorijomis, ir todėl ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į visas saugomas jūrų teritorijas, įskaitant tas, kurios įtrauktos į regionines jūrų konvencijas, ir kurti jų savitarpio saitus, siekiant sukurti nuoseklų ir visapusišką tinklą;

14. pabrėžia, kad išsaugota jūrų biologinė įvairovė yra svarbiausias geros aplinkos būklės rodiklis;

15. pabrėžia, kad dabar, kai Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje numatyti nauji geresnio saugomų jūrų teritorijų ir žuvininkystės priemonių koordinavimo mechanizmai, atsirado galimybių praktiškai pagerinti jūrų būklės valdymą;

16. ragina Komisiją įtraukti ekosistemų metodą, kuris jau patvirtintas pagal Vandens pagrindų ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvas, į visas su jūrų biologine įvairove susijusias ES politikos sritis; taip pat pabrėžia, kad ekosistemų funkcijos apima tai, kad gamtos ekosistemos kaupia ir izoliuoja anglies dioksidą;

17. pabrėžia, kad būtina imtis tolesnių veiksmų integruoto pakrančių zonų valdymo ir jūrų teritorijų planavimo srityse, kadangi tai galėtų būti svarbūs dalyvaujamojo ekosistemų metodo, kurį taikant užtikrinama jūrų ir pakrančių išteklių apsauga ir tvarus valdymas bei paisoma gamtos procesų ir ekosistemų pajėgumų, elementai;

18. mano, kad regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atsakingos už žuvininkystės valdymą ir užtikrina, kad atviroje jūroje būtų atsakingai žvejojama; taigi mano, kad svarbu šioms organizacijoms suteikti daugiau įgaliojimų, ypač atsižvelgiant į vykdomą kontrolę ir atgrasomąsias sankcijas, ir kad, visų pirma, regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos turėtų valdyti tam tikrų komerciniu požiūriu svarbių rūšių jūrų gyvūnijos išteklius ir reikalauti naudoti sugautų žuvų kiekio sertifikatus;

19. ragina Komisiją vadovautis kuo ambicingesniais tikslais siekiant atkurti biologinę įvairovę ir gamtos ekosistemas kuo didesnėje ES jūrų aplinkos erdvėje; taip pat pabrėžia, kad atkuriamieji veiksmai galėtų būti svarbiu pakrančių bendruomenių užimtumo šaltiniu;

20. ragina ES užtikrinti, kad Europos ir pasaulio lygmenimis būtų išsaugotas nešališkumas; taip pat pabrėžia, kad būtina toliau taikyti principą „teršėjas moka“ ir visapusiško išlaidų kompensavimo principą bei papildyti šių principų taikymo sritį;

21. ragina Komisiją svarstyti galimybę nustatyti nacionalinius ar į sektorius orientuotus tikslus siekiant sumažinti poveikį biologinei įvairovei ir stabdyti jos praradimą;

22. ragina Komisiją užtikrinti, kad į ES biologinės įvairovės viziją po 2010 m. būtų įtrauktas siekis informuoti visus visuomenės sektorius ir visuomenę apskritai bei skatinti jų dalyvavimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

7.4.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Josefa Andrés Barea, Kriton Arsenis, Alain Cadec, João Ferreira, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Marek Józef Gróbarczyk, Carl Haglund, Iliana Malinova Iotova, Werner Kuhn, Jean-Marie Le Pen, Isabella Lövin, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Britta Reimers, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Catherine Trautmann, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Izaskun Bilbao Barandica, Julie Girling, Raül Romeva i Rueda, Antolín Sánchez Presedo


Peticijų komiteto NUOMONĖ (2.6.2010)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl ES teisės aktų, priimtų siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo

(2009/2108(INI))

Nuomonės referentas: Victor Boştinaru

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria daugelio peticijų autorių išreikštam susirūpinimui dėl Europos Sąjungos nesugebėjimo užtikrinti, kad 2010 m. veiksmų planas dėl bioįvairovės būtų veiksmingai įgyvendintas, ir mano, kad tai yra keleto svarbių veiksnių, už kuriuos atsakingos Europos institucijos, ypač Komisija, ir valstybės narės, įskaitant jų regionų ir vietos institucijas, rezultatas;

2.  pabrėžia, kad būtina kuo greičiau visiškai įgyvendinti Paukščių ir Buveinių direktyvas, užtikrinant tinkamą finansavimą ir užbaigiant sausumos ir jūrų tinklo „Natura 2000“ kūrimą; mano, kad Paukščių ir Buveinių direktyvos yra ES gamtos apsaugos teisės aktų pagrindas, ir kad, nepaisant to, jog labai vėluojama jas taikyti, paaiškėjo, kad pagal jas įgyvendinamomis priemonėmis galima stabdyti tolesnį nykstančių rūšių ir buveinių nykimą, jei tos priemonės visapusiškai taikomos ir finansuojamos;

3.  pažymi, kad diskutuojant Peticijų komitete Komisija dažnai stokoja ryžto, kai reikia užtikrinti tinkamą aplinkosaugos direktyvų, susijusių su bioįvairovės išsaugojimu, taikymą, ką parodo dažnai atsainus jos požiūris į piliečių peticijas, nenoras pradėti pažeidimų procedūras prieš valstybes nares ir dažnai pasireiškiantis nepajėgumas pripažinti atsargumo principo svarbą stabdant bioįvairovės nykimą;

4.  ragina Europos Komisiją kuo skubiau ir bet kuriuo atveju dar 2010 metais paskelbti komunikatą dėl būsimo „Natura 2000“ finansavimo, kad šis aspektas galėtų būti nagrinėjamas kartu su naująja biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.;

5.  pažymi, kad, laimei, yra pavyzdžių, kai Komisija po diskusijų su Peticijų komitetu ėmėsi veiksmų, ypač peticijų dėl Via Baltica greitkelio maršruto, kai pagal pradinį projektą būtų buvę sunaikinti unikalūs pirmykščių miškų ir vandens telkinių plotai Rospodos slėnyje, tačiau šio pasiūlymo dabar atsisakyta ir pasirinkta tiesti alternatyvų greitkelį, nekliudantį „Natura 2000“ teritorijų;

6.  pateikia pavyzdžius, kai buvo gautos svarbios peticijos, tačiau dėl kurių Peticijų komitetui iki šiol dar nepavyko gauti Komisijos pritarimo norint užtikrinti tinkamą ES direktyvų taikymą: Baltijos jūros dujotakis „Nordstream“, dėl kurio Parlamentas priėmė svarbų pranešimą galimo poveikio aplinkai ir trapioms ekosistemoms tema, ir masinės urbanizacijos Ispanijoje poveikis aplinkai, ypač salų bei pakrančių regionams;

7.  reiškia susirūpinimą, kad dauguma atvejų Komisija nesiima veiksmų laukdama to, ką pati vadina galutiniais valstybių narių institucijų sprendimais; tačiau kai tokie galutiniai sprendimai priimami, dažnai būna per vėlu išvengti nepataisomos žalos vietos aplinkai ir žalingų pasekmių bioįvairovei bei rūšių išsaugojimo ir apsaugos srityse; pažymi, kad Komisija be kita ko yra pernelyg nuolaidi dėl terminų, per kuriuos valstybės narės privalėtų pateikti atsakymus dėl pažeidimų, susijusių su aplinkosaugos klausimais, ir nerodo iniciatyvos pati vykdyti objektyvius tyrimus;

8.  pritaria Europos aplinkos agentūros išvadoms, kuriose teigiama, kad „rūšių ir buveinių, saugomų pagal ES Buveinių direktyvą, išsaugojimo būklė kelia susirūpinimą“ ir kad neturėtų būti „susitelkiama į bioįvairovės salelių išsaugojimą, kai gamta nyksta visur kitur“, nes jose atsispindi Europos piliečių požiūris, labai dažnai išreiškiamas jų peticijose Europos Parlamentui;

9.  ragina griežtinti Poveikio aplinkai įvertinimo direktyvą ir kur kas griežčiau interpretuoti jos tikslus, ir pažymi, kad, pavyzdžiui, pagal šią direktyvą didelių infrastruktūros projektų plėtotojai patys atlieka poveikio aplinkai vertinimą ir vertindami dažnai stokoja objektyvumo ir neatsižvelgia į vietos bendruomenių ir jų išrinktų atstovų nuogąstavimus, kai pastarieji bando ginti bioįvairovę; mano, kad reikalinga sukurti bendrą Europos ekspertų akreditavimo sistemą;

10. kritikuoja valstybių narių politikos institucijose akivaizdžiai stiprėjančią tendenciją nesuteikti suinteresuotiems vietos gyventojams prieigos prie informacijos apie projektų poveikį aplinkai, o tai prieštarauja Orhuso konvencijai, įtrauktai į ES teisės aktus;

11. ragina Aplinkos komitetą kuo greičiau susipažinti su nepriklausomų ekspertų, Peticijų komiteto užsakymu atlikusių tyrimą Buveinių direktyvos taikymo srityje, pastabomis, ypač dėl alternatyvių galimybių projektams ir bendro poveikio vertinimo trūkumo, taip pat netinkamo teritorijų valdymo ir, kai spendžiama dėl kompensacinių priemonių, šių priemonių tikrinimo nebuvimo ir dėl to, kad jos dažnai taikomos pavėluotai, jei iš viso taikomos, ir taip pat susipažinti su kitais šioje ataskaitoje išdėstytais pasiūlymais ir rekomendacijomis;

12. ragina veiksmingiau vykdyti pasienio bendradarbiavimą, siekiant išsaugoti bioįvairovę ir aplinką apskirtai, ypač tokiuose regionuose kaip Dunojus ir jo delta, Juodoji jūra, Viduržemio jūros regionas ir Baltijos jūros sritys, kaip tai ragina daryti Europos aplinkos agentūra; atsižvelgiant į tai, kad tarša daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį tinklo „Natura 2000“ saugomoms teritorijoms ir į tai, kad žala gamtai daroma ir dėl veiklos už Europos ribų, mano, kad verta pabrėžti, jog būtina Europos aplinkos standartus įtraukti į partnerystės susitarimus su kaimyninėmis šalimis;

13. mano, kad valstybių narių politinės institucijos turi jausti pareigą parodyti, kaip siekti išsaugoti aplinką ir jos biologinę įvairovę, kai imasi įgyventi naują infrastruktūros sumanymą, o ne piliečiai, kurie peticijomis prašo apginti direktyvomis jiems suteiktas teises;

14. ragina dėti rimtas pastangas ir įtraukti biologinę įvairovę į visas susijusias ES politikos sritis, visų pirma atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos reformą, bendrąją žemės ūkio reformą ir naująją ES finansinę perspektyvą; mano, kad PAV, SPAV, Buveinių ir Paukščių direktyvoms reikalingos naujos griežtesnės gairės, kad būtų užtikrintas tinkamas šių direktyvų įgyvendinimas, remiantis Parlamento kompetentingo komiteto, su kuriuo Peticijų komitetas pasirengęs bendradarbiauti siekiant užtikrinti, jog rengiant būsimas aplinkos apsaugos priemones būtų tinkamiau atsižvelgiama į piliečių susirūpinimą keliančius klausimus, rekomendacijomis;

15. mano, kad prioritetas turi būti teikiamas visiškam ir veiksmingam galiojančių Europos teisės aktų, susijusių su aplinka ir bioįvairove, įgyvendinimui ir aiškiam įsipareigojimui siekti juose nustatytų tikslų; mano, kad jei, kaip apžvelgta, reikalingi tam tikri patobulinimai, būtina sutelkti dėmesį į įgyvendinimą ir veiksmingą stebėseną.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.6.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Elena Băsescu, Victor Boştinaru, Simon Busuttil, Michael Cashman, Bairbre de Brún, Pascale Gruny, Carlos José Iturgaiz Angulo, Peter Jahr, Lena Kolarska-Bobińska, Erminia Mazzoni, Willy Meyer, Mariya Nedelcheva, Nikolaos Salavrakos, Angelika Werthmann, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Pablo Arias Echeverría, Sandrine Bélier, Kinga Göncz, Marian Harkin, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Enrique Guerrero Salom, Andres Perello Rodriguez


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.7.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

55

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

János Áder, Kriton Arsenis, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Sergio Berlato, Milan Cabrnoch, Martin Callanan, Nessa Childers, Bairbre de Brún, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Jill Evans, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Julie Girling, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Holger Krahmer, Jo Leinen, Peter Liese, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vladko Todorov Panayotov, Gilles Pargneaux, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Catherine Soullie, Glenis Willmott, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Marisa Matias, Miroslav Mikolášik, Bill Newton Dunn, Jaroslav Paška, Licia Ronzulli, Renate Sommer, Eleni Theocharous, Marianne Thyssen, Michail Tremopoulos, Giommaria Uggias, Thomas Ulmer, Marita Ulvskog, Kathleen Van Brempt, Peter van Dalen

Teisinė informacija - Privatumo politika