Pranešimas - A7-0260/2010Pranešimas
A7-0260/2010

PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose vandenyse

30.9.2010 - (COM(2009)0151 – C7‑0009/2009 – 2009/0051(COD)) - ***I

Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Carmen Fraga Estévez


Procedūra : 2009/0051(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0260/2010

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose vandenyse

(COM(2009)0151 – C7‑0009/2009 – 2009/0051(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0151),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–00009/2009),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2010 m. kovo 17 d. nuomonę[1],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0260/2010),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  patvirtina bendrus Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

           EUROPOS PARLAMENTO POZICIJA

PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ[2]*

---------------------------------------------------------

dėl Komisijos pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS

REGLAMENTO (ES) Nr. …/2010,

kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose vandenyse

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[4],

kadangi:

(1)    Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose (toliau – ŽŠRAK konvencija) patvirtinta Sprendimu 81/608/EEB[5] ir įsigaliojo 1982 m. kovo 17 d.

(2)    ŽŠRAK konvencijoje numatyta tinkama daugiašalio bendradarbiavimo struktūra, skirta racionaliam žuvininkystės išteklių išsaugojimui ir valdymui konvencijoje nustatytame rajone užtikrinti.

(3)    2006 m. lapkričio 15 d. metiniame susitikime Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija priėmė rekomendaciją, kuria nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema (toliau – sistema), taikytina žvejybos laivams, žvejojantiems konvencijos rajono teritorijose, kurios nepriklauso susitariančiųjų šalių nacionalinei jurisdikcijai. Metiniuose 2007 ir 2008 m. lapkritį vykusiuose susitikimuose ši sistema buvo iš dalies pakeista keletu rekomendacijų.

(4)    Pagal ŽŠRAK konvencijos 12 ir 15 straipsnius šios rekomendacijos įsigaliojo atitinkamai 2007 m. gegužės 1 d., 2008 m. vasario 9 d. ir 2009 m. sausio 6 ir 8 d.

(5)    Šia sistema numatytos kontrolės priemonės, taikytinos ŽŠRAK rajone veiklą vykdantiems laivams, plaukiojantiems su susitariančiųjų šalių vėliavomis, ir patikrų jūroje tvarka, įskaitant patikros bei priežiūros procedūras ir pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kurias turi atlikti susitariančiosios šalys.

(6)    Šia sistema numatyta nauja uosto valstybių kontrolės sistema, kuri veiksmingai užkirs kelią Europos uostuose iškrauti ir perkrauti šaldytas žuvis, jei su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų vėliavos valstybė nebus patvirtinusi, kad tokia veikla yra teisėta.

(7)    Tam tikros ŽŠRAK priimtos nuostatos perkeliamos į Bendrijos teisę kasmet priimant BLSK ir kvotų reglamentą – šiuo metu naujausias yra Tarybos reglamentas (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus[6]. Siekiant teisinio aiškumo, susijusios nuostatos, kurios nėra laikinos, turėtų būti perkeltos į atskirą naują reglamentą.

(8)    Į sistemą taip pat įtrauktos nuostatos, skirtos skatinti ne susitariančiųjų šalių laivus laikytis išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių – taip siekiama užtikrinti, kad ŽŠRAK priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių būtų tvirtai laikomasi. ŽŠRAK rekomendavo pakeisti tam tikrus į neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdžiusių laivų sąrašus įtrauktus laivus kitais. Turėtų būti užtikrinta, kad šios rekomendacijos taptų Bendrijos teisinės tvarkos dalimi.

(9)    2009 m. lapkričio 20 d. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis[7], 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės kontroliuoja galimybes naudotis savo teritoriniais vandenimis ir ištekliais ir su jų vėliava plaukiojančių laivų veiklą už Sąjungos teritorinių vandenų ribos. Todėl reikėtų numatyti, kad valstybės narės, kurių laivams suteiktas leidimas žvejoti ŽŠRAK reguliuojamame rajone, paskirtų sistemos inspektorius, kurie vykdytų stebėseną ir priežiūrą, ir tinkamus patikrai reikalingus išteklius.

(10)  Siekiant užtikrinti ŽŠRAK konvencijos rajone vykdomos žvejybos veiklos stebėseną, svarbu, kad taikydamos sistemą valstybės narės bendradarbiautų tarpusavyje ir su Komisija bei su Komisijos paskirta įstaiga.

(11)  Valstybės narės atsakingos už tai, kad jų inspektoriai laikytųsi ŽŠRAK nustatytų patikros procedūrų.

(12)  Komisijai remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsniu būti turėtų suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus dėl išsamių taisyklių dėl išteklių, apie kuriuos turi būti pranešta, išankstinio pranešimo apie įplaukimą į uostą pranešimo ir atšaukimo procedūrų ir leidimo iškrauti arba perkrauti. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu deramai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais.

(13)  Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos įgyvendinimo aktais pagal Sutarties 291 straipsnį. Tame straipsnyje numatyta, kad priimant reglamentą pagal įprastą teisėkūros procedūrą iš anksto nustatomi valstybių narių vykdomos kontrolės, kai Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai. Kol bus priimtas naujas reglamentas, toliau taikomas 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/486/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[8], išskyrus reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kuri netaikoma.

(13a) Komisijai remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsniu būti turėtų suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl būsimų ŽŠRAK kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos pakeitimų įtraukimo į ES teisės aktus – tam tikrų tiesiogiai nenustatytų neesminių šio Reglamento aspektų pakeitimų, kurie taptų privalomi Europos Sąjungai pagal Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose (toliau – ŽŠRAK konvencija) sąlygas. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu deramai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais.

(14)  Kadangi šiuo reglamentu nustatomos naujos su kontrole ir vykdymo užtikrinimu ŽŠRAK konvencijos rajone susijusios taisyklės, 1999 m. gruodžio 16 d. Reglamentas (EB) Nr. 2791/1999, nustatantis Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose galiojimo srityje taikomas tam tikras kontrolės priemones, turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos (toliau – sistemos), kurią patvirtino Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija, taikymo Sąjungoje bendrosios taisyklės ir sąlygos.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Jei nenurodoma kitaip, šis reglamentas taikomas visiems ES laivams, kurie yra naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos veiklai, susijusiais su Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose reguliuojamo rajono žuvininkystės ištekliais.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

(1)    konvencija – Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose su padarytais pakeitimais;

(2)    konvencijos rajonas – konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžti konvencijos rajono vandenys;

(3)    reguliuojamas rajonas – konvencijos rajono vandenys, esantys už susitariančiųjų šalių žvejybos jurisdikcijai priklausančių vandenų;

(4)    susitariančiosios šalys – konvencijos susitariančiosios šalys;

(5)    ŽŠRAK – Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija;

(6)    žvejybos veikla – žvejyba, įskaitant jungtines žvejybos operacijas, žuvų perdirbimo operacijas, žuvų ar žuvų produktų perkrovimą ar iškrovimą ir bet kokią komercinę veiklą, susijusią su pasirengimu žvejybai arba pačia žvejyba;

(7)    žuvininkystės ištekliai – konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti ištekliai;

(8)    reguliuojamieji ištekliai – žuvininkystės ištekliai, kuriems taikomos konvencijos rekomendacijos ir kurie išvardyti priede;

(9)    žvejybos laivas – laivas, kurio esama arba numatoma paskirtis – žuvininkystės išteklių komercinis naudojimas, įskaitant žuvų perdirbimo laivus ir perkrovimo laivus;

(10)  ne susitariančiosios šalies laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su kita nei ŽŠRAK susitariančiųjų šalių vėliava, įskaitant laivus, kuriuos galima pagrįstai laikyti neregistruotais;

(11)  jungtinė žvejybos operacija – bendra dviejų ar daugiau laivų operacija, kai žvejybos įrankiais sužvejotos žuvys kraunamos iš vieno laivo į kitą;

(12)  perkrovimo operacija – visų arba kai kurių ▌žvejybos laive esančių ▌žuvininkystės produktų ▌perkrovimas į kitą žvejybos laivą;

(13)  uostas – žuvininkystės ištekliams iškrauti skirta vieta arba vieta netoli kranto, susitariančiosios šalies paskirta žuvininkystės ištekliams perkrauti;

4 straipsnis

Ryšių centrai

1.      Valstybės narės skiria kompetentingą įstaigą, veikiančią kaip ryšių centras, kurio paskirtis – gauti priežiūros ir patikros ataskaitas pagal 12, 19, 20 ir 27 straipsnius ir gauti pranešimus bei išduoti leidimus pagal 24 ir 25 straipsnius.

2.      Ryšių centrai, kurių paskirtis – pagal 24 ir 25 straipsnius gauti pranešimus ir išduoti leidimus, veikia 24 valandas per parą.

3.      Valstybės narės Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir ŽŠRAK sekretoriui nusiunčia paskirtojo ryšių centro telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir fakso numerį.

4.      Apie bet kokius paskesnius pokyčius, susijusius su 1 ir 3 straipsnio dalyse minimais ryšių centrais, Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir ŽŠRAK sekretoriui pranešama likus ne mažiau kaip penkiolikai dienų iki pokyčio įsigaliojimo.

5       1 ir 3 straipsnio dalyse nurodytos informacijos perdavimo būdas nustatomas 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

II SKYRIUS

Stebėsenos priemonės

5 straipsnis

Sąjungos dalyvavimas

1.      Valstybės narės Komisijai kompiuteriu nuskaitoma forma atsiunčia visų su jų vėliava plaukiojančių ir Sąjungoje registruotų laivų, kuriems suteiktas leidimas žvejoti reguliuojamame rajone, visų pirma laivų, kuriems suteiktas leidimas tiesiogiai žvejoti vienos rūšies ar kelių rūšių reguliuojamuosius išteklius, sąrašą su visais pakeitimais. Ši informacija atsiunčiama kasmet ne vėliau kaip gruodžio 15 d. arba likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki laivo įplaukimo į reguliuojamą rajoną. Komisija šią informaciją nedelsdama persiunčia ŽŠRAK sekretoriui.

2.      1 dalyje nurodyto sąrašo perdavimo būdas nustatomas 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

6 straipsnis

Žvejybos įrankių ženklinimas

1.      Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojamame rajone plaukiojančių jų žvejybos laivų žvejybos įrankiai būtų paženklinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 356/2005[9].

2.      Valstybės narės gali pašalinti ir sunaikinti statomuosius žvejybos įrankius, kurie nepaženklinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 356/2005 arba kitaip neatitinka NEAFC priimtų rekomendacijų, ir tuose įrankiuose esančias žuvis.

7 straipsnis

Pamestų žvejybos įrankių paieška

4.      Kompetentinga institucija arba vėliavos valstybė narė nedelsdama siunčia pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 48 straipsnio 3 dalį perduotą informaciją ir ŽŠRAK sekretoriui siunčia laivo tarptautinį šaukinį.

5.      Valstybės narės vykdo reguliarias su jų vėliava plaukiojančių laivų pamestų žvejybos įrankių paieškas. ▌

8 straipsnis

Sužvejotų žuvų kiekio ▌registravimas

1.      ES žvejybos laivų kapitonai ne tik registruoja Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6 straipsnyje nurodytą informaciją[10], bet ir veda įrištą laivo žurnalą numeruotais puslapiais, arba elektroninį laivo žurnalą, kuriame registruoja šiuos duomenis:

         (a)    kiekvieną įplaukimą į reguliuojamą rajoną ir išplaukimą iš jo;

         (b)    apytikslį bendrą laive laikomų sužvejotų žuvų kiekį nuo paskutinio įplaukimo į reguliuojamą rajoną – šie duomenys registruojami kasdien ir (arba) po kiekvieno valksmo;

         (c)    į jūrą išmestų žuvų kiekį – šie duomenys registruojami kasdien ir (arba) po kiekvieno valksmo;

         (ca)  kiekvieną kartą pateikus informaciją pagal 9 straipsnį, į žurnalą būtina nedelsiant įrašyti šiuos duomenis:

                  -       ataskaitos perdavimo datą ir laiką (UTC), nebent tai būtų įrašoma elektroniniu būdu;

                  -       jei ataskaita perduodama radijo bangomis – radijo stoties, per kurią ji perduodama, pavadinimą;

         (cb)  žvejybos gylį (kur tinkama).

2.      Reguliuojamųjų išteklių žvejybos veiklą vykdančių ES žvejybos laivų, kuriuose perdirbamos ir (arba) šaldomos sužvejotos žuvys, kapitonai:

         (a)    laivo produkcijos žurnale registruoja bendrą produkcijos kiekį pagal rūšį ir produkto pavidalą ir

         (b)    triume sukrauna visas sužvejotas ir perdirbtas žuvis taip, kad kiekvienos rūšies žuvys galėtų būti atpažįstamos pagal žvejybos laive laikomą sukrovimo planą.

3.      Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės nuo prievolės vesti laivo žurnalą gali atleisti perkrovimo operacijas vykdantį laivą, kai sužvejotos žuvys kraunamos į aptariamąjį laivą. Laivai, kuriems taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, sukrovimo plane nurodo vietą triume, kurioje saugomos 14 straipsnio 1 dalyje minimos šaldytos žuvys, ir laivo produkcijos žurnale registruoja:

         (a)    9 straipsnyje nurodytos ataskaitos perdavimo datą ir laiką pagal suderintąjį pasaulinį laiką (angl. UTC);

         (b)    jei perduodama radijo bangomis – radijo stoties, per kurią perduodama ataskaita, pavadinimą;

         (c)    perkrovimo operacijos datą ir laiką (UTC);

         (d)    perkrovimo operacijos vietą (ilgumą ir platumą);

         (e)    į laivą sukrautų kiekvienos rūšies žuvų kiekį;

         (f)     žvejybos laivo, iš kurio buvo kraunamos sužvejotos žuvys, pavadinimą ir tarptautinį radijo šaukinį.

4.      Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

9 straipsnis

Sužvejoto reguliuojamųjų išteklių kiekio ataskaitos

1.      Reguliuojamųjų išteklių žvejybos veiklą vykdančių ES žvejybos laivų kapitonai savo žvejybos stebėjimo centrui elektroniniu būdu siunčia sužvejotų žuvų kiekio ataskaitas. Šie duomenys Komisijai pareikalavus yra jai prieinami. Ataskaitose nurodoma tokia informacija:

         (a)    įplaukiant į reguliuojamą rajoną laive laikomų sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos. Tokios ataskaitos perduodamos ne anksčiau kaip likus 12 valandų ir ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki laivo kiekvieno įplaukimo į reguliuojamą rajoną;

         (b)    per savaitę sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos. Tokios ataskaitos pirmą kartą perduodamos ne vėliau kaip septintos dienos nuo laivo įplaukimo į reguliuojamą rajoną pabaigoje arba, kai žvejybos reisas trunka ilgiau kaip septynias dienas, vėliausiai pirmadienio vidurdienį; pranešamas per praėjusią savaitę, kurios pabaiga – sekmadienio vidurnaktis, sužvejotų žuvų kiekis. Šioje ataskaitoje nurodomas žvejybos dienų skaičius nuo žvejybos pradžios arba nuo paskutinės sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos;

         (c)    išplaukiant iš reguliuojamo rajono laive laikomų sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos. Tokios ataskaitos perduodamos ne anksčiau kaip likus 8 valandoms ir ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki laivo kiekvieno išplaukimo iš reguliuojamo rajono. Šioje ataskaitoje, kur tinkama, nurodomas žvejybos dienų skaičius ir reguliuojamame rajone nuo žvejybos pradžios arba nuo paskutinės sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos sužvejotų žuvų kiekis;

         (d)    kiekvieno perkrovimo metu pakrautų ar iškrautų žuvų kiekio, laivui esant reguliuojamame rajone, ▌ataskaitos. Laivai, iš kurių perkrautos žuvys, šią ataskaitą pateikia ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki perkrovimo pradžios, o laivai, į kuriuos perkraunamos žuvys – ne vėliau kaip vieną valandą po perkrovimo. Šioje ataskaitoje nurodoma planuojamo perkrovimo data, laikas, geografinė vieta ir bendras suapvalintas iškrautinų arba pakrautų žuvų svoris kilogramais pagal rūšis ir laivų, į kuriuos pakraunamos arba iš kurių iškraunamos sužvejotos žuvys, šaukiniai. Nepažeidžiant IV skyriaus nuostatų, ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bet kokio iškrovimo pradžios laivas, į kurį perkraunamos žuvys, praneša apie visą laive esantį sužvejotų žuvų kiekį ir bendrą svorį, kuris bus iškrautas, uosto pavadinimą ir iškrovimo datą bei laiką.

2.      Šiame straipsnyje nurodytose sužvejotų žuvų kiekio ataskaitose nurodomas bendras suapvalintas svoris kilogramais pagal rūšis (jį suapvalinus iki artimiausio 100 kg) naudojantis FAO kodais. Bendras žuvų rūšių kiekis, kurio bendras suapvalintas svoris pagal rūšį yra mažesnis nei viena tona, gali būti pranešamas 3-alfa kodu „MZZ“ (marine fish not specified – jūrų žuvys neįvardytos).

3.      Sužvejotų žuvų kiekio ataskaitų duomenis valstybės narės registruoja Reglamento (EEB) Nr. 1224/2009 109 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje.

4.      Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės, visų pirma perduodamų duomenų pavidalas ir specifikacijos, nustatomos 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

10 straipsnis

Bendros sužvejotų žuvų kiekio ir žvejybos pastangų ataskaitos

1.      Iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos valstybės narės Komisijai elektroniniu būdu perduoda informaciją apie reguliuojamame rajone su jų vėliava plaukiojančių laivų sužvejotų žuvininkystės išteklių kiekį, kuris buvo iškrautas arba perkrautas per praėjusį mėnesį.

2.      Be to, nepažeidžiant Reglamento (EEB) Nr. 1224/2009 33 straipsnio 2 dalies, iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos valstybės narės Komisijai elektroniniu būdu perduoda informaciją apie konvencijos rajono Bendrijos vandenyse su jų vėliava plaukiojančių laivų trečiųjų šalių žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir ES vandenyse sužvejotų reguliuojamųjų išteklių kiekį, kuris buvo iškrautas arba perkrautas per praėjusį mėnesį.

3.      ▌Duomenų perdavimo pagal 1 ir 2 dalis pavidalas nustatomas 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

         Išteklių, apie kuriuos turi būti pranešama pagal 1 dalį, sąrašas tvirtinamas 46–46c straipsniuose nustatyta tvarka.

4.      Komisija kaupia 1 ir 2 dalyse nurodytus visų valstybių narių duomenis ir per 30 dienų nuo kalendorinio mėnesio, kurį sužvejotos žuvys buvo iškrautos arba perkrautos, pabaigos persiunčia juos ŽŠRAK sekretoriui.

11 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

Valstybės narės užtikrina automatinį laivų stebėjimo sistema (LSS) gautos informacijos, susijusios su laivais, plaukiojančiais su jų vėliava ir žvejojančiais reguliuojamame rajone, perdavimą elektroniniu būdu ŽŠRAK sekretoriui; perduodama informacija turi atitikti pavidalą ir specifikacijas, nustatytus 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

12 straipsnis

Informacijos teikimas

1.      Valstybės narės nedelsdamos teikia 9 ir 11 straipsniuose nurodytas ataskaitas ir informaciją ŽŠRAK sekretoriui. Tačiau dėl techninių nesklandumų tokios ataskaitos ir informacija ŽŠRAK sekretoriui perduodama per 24 valandas nuo gavimo. Valstybės narės užtikrina, kad visos jų persiunčiamos ataskaitos ir pranešimai būtų numeruojami eilės tvarka.

2.      Valstybės narės užtikrina, kad ŽŠRAK sekretoriui perduodamos ataskaitos ir informacija atitiktų duomenų perdavimo pavidalo reikalavimus ir protokolus, nustatytus 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

13 straipsnis

Perkrovimo ir jungtinės žvejybos operacijos

1.      ES žvejybos laivai vykdo perkrovimo operacijas reguliuojamame rajone tik jei iš anksto yra gavę savo vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą leidimą.

2.      ES žvejybos laivai perkrovimo arba jungtinėse žvejybos operacijose gali dalyvauti tik jei jose dalyvauja laivai, plaukiojantys su susitariančiosios šalies vėliava, ir ne susitariančiosios šalies, kuriai ŽŠRAK suteikė bendradarbiaujančios ne susitariančiosios šalies statusą, laivai.

3.      ES žvejybos laivai, dalyvaujantys perkrovimo operacijose, kurių metu žuvys kraunamos į laivą, per tą patį žvejybos reisą nedalyvauja kitoje žvejybos veikloje, įskaitant jungtines žvejybos operacijas, išskyrus žuvų perdirbimo ir iškrovimo operacijas.

14 straipsnis

Žuvų sukrovimas skyrium

1.      ES žvejybos laivai, plukdantys konvencijos rajone daugiau kaip vienu žvejybos laivu sužvejotus šaldytus žuvininkystės išteklius, gali krauti iš kiekvieno iš šių laivų iškrautas žuvis daugiau kaip vienoje triumo dalyje, tačiau taip, kad skirtingų laivų sužvejotos žuvys būtų aiškiai atskirtos plastiko, faneros ar tinklo pertvaromis.

2.      Visos konvencijos rajone sužvejotos žuvys kraunamos atskirai nuo visų už minėto rajono ribų sužvejotų žuvų.

15 straipsnis

Šaldytų žuvų ženklinimas

Visos šaldytos konvencijos rajone sužvejotos žuvys paženklinamos aiškiai įskaitoma etikete arba spaudu. Etiketėje arba spaude, kuriuo kraunant paženklinama kiekviena šaldytų žuvų dėžė arba briketas, nurodoma žuvies rūšis, produkto pagaminimo data, TJTT parajonis ir kvadratas, kuriuose žuvys buvo sužvejotos, ir laivo, kuriuo sužvejotos žuvys, pavadinimas.

III SKYRIUS

Patikros jūroje

16 straipsnis

ŽŠRAK inspektoriai

1.      Valstybės narės, kurių žvejybos laivams suteiktas leidimas žvejoti reguliuojamame rajone, skiria inspektorius, kurie pagal sistemą vykdo priežiūrą ir patikras.

2.      Valstybės narės kiekvienam inspektoriui išduoda specialų tapatybės dokumentą. Šio dokumento pavidalas nustatomas 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.      Kiekvienas inspektorius turi su savimi ir pateikia specialųjį tapatybės dokumentą įlipdamas į žvejybos laivą.

17 straipsnis

Bendrosios patikrų ir priežiūros nuostatos

1. Komisija arba jos paskirta įstaiga koordinuoja Sąjungos vykdomą priežiūros veiklą ir patikras ir kasmet kartu su susijusiomis valstybėmis narėmis parengia jungtinės veiklos planą, kuriame numatomas Sąjungos dalyvavimas sistemoje ateinančiais metais. Šiame veiklos plane, inter alia, nustatomas patikrų, kurios turės būti atliktos, skaičius.

         Jei reguliuojamame rajone reguliuojamųjų išteklių žvejybos veiklą tuo pačiu metu vykdo daugiau kaip 10 ES žvejybos laivų, Komisija arba jos paskirta įstaiga užtikrina, kad tuo metu tame rajone būtų patikrą vykdantis valstybės narės laivas arba kad su kita susitariančiąja šalimi būtų sudarytas susitarimas, kuriuo būtų užtikrintas patikrą vykdančio laivo buvimas.

2.      Valstybės narės užtikrina, kad jų paskirti inspektoriai patikras atliktų nediskriminuodami ir vadovaudamiesi sistema. Patikrų skaičius priklauso nuo laivynų dydžio, atsižvelgiant į ▌reguliuojamame rajone žvejybos laivų praleistą laiką.▌

3.      Komisija arba jos paskirta įstaiga tolygiai paskirstydama patikras siekia užtikrinti, kad visos susitariančiosios šalys, kurių žvejybos laivai vykdo veiklą reguliuojamame rajone, būtų vertinamos vienodai.▌

5.      Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad kitos susitariančiosios šalies paskirti ŽŠRAK inspektoriai turėtų galimybę atlikti patikras su tos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose.

6.      Inspektoriai vengia naudoti jėgą, išskyrus teisėtos būtinosios ginties atvejus. Žvejybos laivuose atlikdami patikras inspektoriai su savimi neturi šaunamųjų ginklų. Šios nuostatos neturi įtakos nacionalinėms nuostatoms dėl draudimo panaudoti jėgą.

7.      Inspektoriai vengia trikdyti žvejybos laivo darbą ar sukelti kitų su laivo veikla ir laive laikomomis sužvejotomis žuvimis susijusių nepatogumų, išskyrus atvejus, kai tai būtina, ir tai daro tik tiek, kiek būtina savo funkcijoms atlikti.

18 straipsnis

Patikros priemonės

1.      Valstybės narės savo inspektoriams suteikia priemones, reikalingas priežiūros ir patikros užduotims atlikti. Šiuo tikslu įgyvendindamos sistemą jos skiria laivų ir orlaivių patikroms vykdyti.

2.      Komisija arba jos paskirta įstaiga iki kiekvienų metų sausio 1 d. ŽŠRAK sekretoriui siunčia informaciją apie planą, ŽŠRAK inspektorių pavardes ir specialių patikras vykdančių laivų pavadinimus, taip pat nurodo orlaivių, kuriuos valstybės narės tais metais skiria patikroms vykdyti, rūšis ir atpažinties duomenis (registracijos numerį, pavadinimą, radijo šaukinį). Kur tinkama, ši informacija pateikiama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 79 straipsnyje nurodytu sąrašu. Valstybės narės informaciją apie šio sąrašo pakeitimus siunčia Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, kuri šią informaciją ir išankstinį įspėjimą apie pakeitimus likus mėnesiui iki pakeitimų įsigaliojimo persiunčia ŽŠRAK sekretoriui ir kitoms valstybėms narėms.

3.      Bet kuris ŽŠRAK inspektorius plukdantis pagal sistemą paskirtas laivas, taip pat tuo laivu transportuojami motorlaiviai duoda specialų ŽŠRAK inspektavimo signalą, kuris reiškia, kad laive esantys inspektoriai gali vykdyti patikros užduotis pagal sistemą. Šiai sistemai įgyvendinti skirti orlaiviai turi aiškų tarptautinį radijo šaukinį. Specialaus signalo forma nustatoma 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4.      Komisija arba jos paskirta įstaiga registruoja datą ir laiką, kada paskirtasis Sąjungos patikras vykdantis laivas pradeda ir baigia pagal sistemą atliekamą patikrą, kaip nurodyta formoje, nustatytoje 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. ▌

19 straipsnis

Priežiūra

1.      Priežiūrą, stebėdami žvejybos laivus, iš pagal sistemą paskirto laivo arba orlaivio atlieka ŽŠRAK inspektoriai. ŽŠRAK inspektoriai nedelsdami elektroniniu būdu susijusio laivo vėliavos valstybei, Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir ŽŠRAK sekretoriui persiunčia kiekvienos laivo stebėjimo ataskaitos kopiją, kurios pavidalas nustatytas 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Kiekvienos stebėjimo ataskaitos popierinė versija ir nuotraukos, jei jų yra, persiunčiamos susijusio laivo vėliavos valstybei, jei ji pageidauja.

2.      ŽŠRAK inspektoriai stebėjimo rezultatus registruoja stebėjimo ataskaitoje naudodami formą, nustatytą 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

20 straipsnis

Patikros

1.      Inspektoriai nesilaipina į žvejybos laivą iš anksto radijo ryšiu jo neįspėję arba jam nedavę atitinkamo signalo iš Tarptautinio signalų sąvado, įskaitant patikros platformos atpažinties ženklą, nepriklausomai nuo to, ar patvirtinama, kad toks pranešimas gautas.

2.      Inspektoriai turi įgaliojimus tikrinti visas susijusias žvejybos laivų vietas, denius ir patalpas, sužvejotas žuvis (perdirbtas arba ne), tinklus ir kitus žvejybos įrankius, įrangą ir bet kokius susijusius dokumentus, kurių atitiktį ŽŠRAK nustatytoms priemonėms, jų nuomone, būtina patikrinti, ir apklausti kapitoną ar kapitono paskirtą asmenį.

3.      Nereikalaujama, kad laivas, į kurį numatoma įsilaipinti, žvejodamas, statydamas žvejybos įrankius arba traukdamas žvejybos įrankius sustotų arba manevruotų. Inspektoriai gali pareikalauti laikinai sustabdyti arba atidėti žvejybos įrankių traukimą, kol įsilaipins į žvejybos laivą – visais atvejais tai negali trukti ilgiau kaip 30 minučių nuo 1 dalyje minėto signalo gavimo.

4.      Patikrų platformų kapitonai laikydamiesi geros jūreivystės taisyklių užtikrina manevravimą saugiu atstumu nuo žvejybos laivo.

5.      Inspektoriai gali nurodyti žvejybos laivui atidėti įplaukimą į reguliuojamą rajoną arba išplaukimą iš jo iki 6 valandų nuo tada, kai tas žvejybos laivas perduoda 9 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytas ataskaitas.

6.      Patikra trunka ne ilgiau kaip 4 valandas arba kol tinklas ištraukiamas ir patikrinamas tinklas bei sužvejotos žuvys, priklausomai nuo to, kas trunka ilgiau. Jei nustatomas pažeidimas, inspektoriai gali likti laive tiek, kiek reikia 29 straipsnio 1 dalies b punkte numatytoms priemonėms pritaikyti.

7.      Ypatingomis aplinkybėmis, susijusiomis su žvejybos laivo dydžiu ir laive laikomu sužvejotų žuvų kiekiu, patikros trukmė gali viršyti 6 dalyje nustatytą trukmę. Tokiu atveju inspektoriai žvejybos laive jokiu būdu nelieka ilgiau negu reikia tokiai patikrai atlikti. Priežastys, dėl kurių viršijama 6 dalyje nustatyta trukmė, pateikiamos 9 dalyje nurodytoje patikros ataskaitoje.

8.      Į kitos susitariančiosios šalies žvejybos laivą įsilaipina ne daugiau kaip du valstybių narių paskirti inspektoriai. Atlikdami patikrą inspektoriai prireikus laivo kapitono gali paprašyti pagalbos. Įsilaipindami ir atlikdami patikrą inspektoriai netrukdo laivo kapitonui susisiekti su vėliavos valstybės institucijomis.

9.      Kiekviena patikra dokumentuojama patikros ataskaita, kurios pavidalas nustatytas 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Kapitonas gali pateikti pastabas apie patikros ataskaitą; šią ataskaitą inspektoriai pasirašo, kai patikra baigiama. Žvejybos laivo kapitonui įteikiama patikros ataskaitos kopija. Kiekvienos patikros ataskaitos kopija nedelsiant perduodama patikrinto laivo vėliavos valstybei ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai. Komisija arba jos paskirta įstaiga nedelsdama ją persiunčia ▌ŽŠRAK sekretoriui. Kiekvienos patikros ataskaitos originalas arba patvirtinta kopija siunčiama patikrinto laivo vėliavos valstybei, jei ji pageidauja.

21 straipsnis

Laivo kapitono pareigos patikros metu

Žvejybos laivo kapitonas:

(a)    vadovaudamasis 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priimtomis specifikacijomis padeda inspektoriams greitai ir saugiai įsilaipinti į laivą ir išsilaipinti iš jo;

(b)    bendradarbiauja su inspektoriais ir padeda jiems atlikti žvejybos laivo patikrą, kaip nustatyta šiame reglamente, ir inspektoriams atliekant savo pareigas jiems netrukdo, jų nebaugina, nesikiša į jų darbą ir užtikrina jų saugumą;

(c)    leidžia inspektoriams susisiekti su vėliavos valstybės ir su patikrą atliekančios šalies institucijomis;

(d)    leidžia inspektoriams patekti į visas žvejybos laivo vietas, denius ir patalpas, patikrinti laive laikomas sužvejotas žuvis (perdirbtas arba ne), tinklus ar kitus žvejybos įrankius, įrangą ir visą susijusią informaciją ar dokumentus, jei, inspektorių nuomone, tai yra būtina pagal 20 straipsnio 2 dalį;

(e)    inspektoriui paprašius pateikia dokumentų kopijas ir

(f)     suteikia inspektoriams deramus patogumus, taip pat prireikus, jei pastarieji lieka laive pagal 32 straipsnio 3 dalį, parūpina maisto ir gyvenamąją patalpą.

IV SKYRIUS

Uosto valstybės vykdoma žvejybos laivų, plaukiojančių su kitos susitariančiosios šalies vėliava, kontrolė

22 straipsnis

Taikymo sritis

Nepažeidžiant Reglamento (EEB) Nr. 1224/2009 ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai[11], atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (NNN reglamentas), šiame skyriuje išdėstytos nuostatos taikomos su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų konvencijos rajone sužvejotų ir užšaldytų žuvininkystės išteklių iškrovimo arba perkrovimo operacijoms valstybių narių uostuose.

23 straipsnis

Paskirtieji uostai

Valstybės narės skiria uostus ar vietas netoli nuo kranto, kur būtų leidžiama vykdyti 22 straipsnyje nustatytas užšaldytų su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų konvencijos rajone sužvejotų žuvininkystės išteklių iškrovimo ar perkrovimo operacijas ir teikti uosto paslaugas, ir praneša apie juos Komisijai. Komisija praneša ŽŠRAK sekretoriui apie minėtas vietas ir visus paskirtųjų uostų sąrašo pakeitimus ne vėliau kaip likus penkiolikai dienų iki pakeitimo įsigaliojimo.

Su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų konvencijos rajone sužvejotų ir užšaldytų žuvų iškrovimo ir perkrovimo operacijas leidžiama vykdyti tik paskirtuosiuose uostuose.

24 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie įplaukimą į uostą

1.      Pagal Reglamento (EEB) Nr. 1005/2008 6 straipsnį, visų žvejybos laivų, turinčių šio reglamento 22 straipsnyje nurodytų žuvų ir ketinančių įplaukti į uostą ir jame iškrauti ar perkrauti žuvis, kapitonai arba jų atstovai apie tai praneša uosto, kuriuo jie ketina naudotis, valstybės narės kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki numatyto įplaukimo laiko.

         Tačiau, atsižvelgdama, visų pirma, į atstumą nuo žvejybos vietų iki atitinkamų uostų, valstybė narė gali nustatyti kitokį laiką pranešimui apie įplaukimą į uostą pateikti. Tokiu atveju valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją arba jos paskirtą įstaigą ir ŽŠRAK sekretorių.

2.      Laivų kapitonai arba jų atstovai gali atšaukti išankstinį pranešimą informuodami apie tai uosto, kuriuo ketina pasinaudoti, kompetentingas institucijas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki pranešto atvykimo laiko.

         Tačiau valstybė narė gali nustatyti kitokį laiką pranešimui apie įplaukimą į uostą atšaukti. Tokiu atveju valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją arba jos paskirtą įstaigą ir ŽŠRAK sekretorių. Prie šio pranešimo pridedama pirminio pranešimo kopija su įstrižu užrašu „ATŠAUKTA“.

3.      Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos persiunčia 1 ir 2 dalyse nurodyto pranešimo kopiją žvejybos laivo vėliavos valstybei ir, jei laivas vykdo perkrovimo operacijas, laivų, iš kurių perkraunamos žuvys, vėliavos valstybei (-ėms). 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija taip pat nedelsiant persiunčiama ŽŠRAK sekretoriui.

5.      ▌Pranešimo pavidalas ir specifikacijos nustatomi 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

         Jei reikia, vėlesnės išsamios taisyklės dėl pranešimo ir atšaukimo procedūrų pagal šį straipsnį, įskaitant laikotarpius, priimamos 46–46c straipsniuose nustatyta tvarka.

25 straipsnis

Leidimas iškrauti arba perkrauti žuvis

1.      Iškrauti arba perkrauti žuvis ketinančio žvejybos laivo vėliavos valstybė arba perkrovimo operacijas ne Sąjungos vandenyse vykdančio laivo, iš kurio perkrautos žuvys, vėliavos valstybė (-ės) uosto valstybės narės kompetentingoms institucijoms grąžina 24 straipsnyje minimo pirminio pranešimo kopiją ir kartu patvirtina, kad:

         (a)    žvejybos laivai, kurie deklaravo sužvejoję žuvų, turėjo pakankamą kvotą deklaruotų rūšių žuvims žvejoti;

         (b)    buvo tinkamai praneštas laive laikomų žuvų kiekis, ir į jį buvo atsižvelgta apskaičiuojant bet kokius žuvų kiekio ar pastangų apribojimus, kurie galėtų būti taikomi;

         (c)    žvejybos laivams, kurie deklaravo sužvejoję žuvų, buvo suteiktas leidimas žvejoti deklaracijoje nurodytuose rajonuose;

         (d)    laivų buvimas deklaracijoje nurodytame žvejybos rajone buvo patikrintas remiantis LSS duomenimis.

2.      Iškrovimo arba perkrovimo operacijos gali būti pradėtos tik po to, kai uosto valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia leidimą. Toks leidimas suteikiamas tik jei gaunamas 1 dalyje nurodytos vėliavos valstybės sutikimas.

3.      Negavusios 1 dalyje nurodyto patvirtinimo, uosto valstybės narės kompetentingos institucijos, nukrypdamos nuo 2 dalies, gali leisti iškrauti visas sužvejotas žuvis arba jų dalį, bet tokiais atvejais laiko atitinkamas žuvis jų žinioje esančiame sandėlyje. Norint parduoti, perimti ar transportuoti žuvis, jas atsiimti leidžiama tik gavus 1 dalyje nurodytą patvirtinimą. Jei per 14 dienų nuo žuvų iškrovimo patvirtinimas negaunamas, uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali konfiskuoti žuvis ir jas sunaikinti pagal nacionalines taisykles.

4.      Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša laivo kapitonui savo sprendimą suteikti leidimą iškrauti ar perkrauti žuvis arba jo nesuteikti ir informuoja apie tai ▌ŽŠRAK sekretorių.

5.      Išsamios leidimo iškrauti arba perkrauti pagal šį straipsnį taisyklės priimamos 46–46c straipsniuose nurodyta tvarka.

26 straipsnis

Patikros uostuose

1.      Valstybės narės kiekvienais ataskaitiniais metais savo uostuose atlieka bent 15 % iškrovimo arba perkrovimo operacijų patikras.

2.      Atliekant patikrą stebima visa iškrovimo arba perkrovimo operacija ir atliekama kiekvienos pirminiame pranešime apie iškrovimą įrašytos rūšies žuvų kiekio ir iškrauto arba perkrauto kiekvienos rūšies žuvų kiekio kryžminė patikra. Kai iškrovimo arba perkrovimo operacija baigiama, inspektorius patikrina ir nurodo laive paliekamą kiekvienos rūšies žuvų kiekį.

3.      Nacionaliniai inspektoriai deda visas pastangas, kad nesugaišintų laivo nepagrįstai, ir užtikrina, kad laivo darbas būtų kuo mažiau trukdomas ir būtų sukeliama kuo mažiau nepatogumų, – taip būtų stengiamasi nepadaryti neigiamos įtakos žuvų kokybei.

4.      Uosto valstybė narė gali pasikviesti kitų susitariančiųjų šalių inspektorius, kad jie lydėtų tos valstybės narės inspektorius ir stebėtų, kaip atliekama žuvininkystės išteklių, kuriuos sužvejojo su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantys laivai, iškrovimo ar perkrovimo operacijų patikra.

27 straipsnis

Patikrų ataskaitos

1.      Kiekviena patikra dokumentuojama patikros ataskaita, kurios pavidalas nustatytas 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.      Kapitonas gali pateikti pastabas apie patikros ataskaitą; šią ataskaitą inspektorius ir kapitonas pasirašo, kai patikra baigiama. Žvejybos laivo kapitonui įteikiama patikros ataskaitos kopija.

3.      Kiekvienos patikros ataskaitos kopija nedelsiant perduodama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei ir, jei vykdytos perkrovimo operacijos, laivų, iš kurių perkrautos žuvys, vėliavos valstybei (-ėms), Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir ŽŠRAK sekretoriui. Kiekvienos patikros ataskaitos originalas arba patvirtinta kopija siunčiama patikrinto laivo vėliavos valstybei, jei ji pageidauja.

V SKYRIUS

Pažeidimai

28 straipsnis

Taikymo sritis

Nepažeidžiant Reglamento (EEB) Nr. 1224/2009 ir Reglamento (EB) Nr. 1005/2008, šiame skyriuje išdėstytos nuostatos taikomos su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantiems Sąjungos žvejybos laivams ir žvejybos laivams, kurie yra naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žuvininkystės išteklių žvejybos veiklai reguliuojamame rajone.

29 straipsnis

Pažeidimų nagrinėjimo tvarka

1.      Jei inspektoriai mano, kad yra rimtų priežasčių įtarti, jog žvejybos laivas vykdo veiklą, kuria pažeidžiamos ŽŠRAK patvirtintos priemonės, jie:

         (a)    nurodo šį pažeidimą 19 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 8 dalyje ir 27 straipsnyje minimoje ataskaitoje;

         (b)    imasi visų reikiamų priemonių įrodymų saugumui ir tęstinumui užtikrinti. Ant bet kurios žvejybos įrankio dalies, kuri, inspektoriaus nuomone, buvo naudojama pažeidžiant taikytinas priemones, gali būti pritvirtinama atpažinties žyma;

         (c)    stengiasi nedelsdami susisiekti su patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybės paskirtu inspektoriumi ar institucija;

         (d)    nedelsdami perduoda patikros ataskaitą Komisijai arba jos paskirtai įstaigai.

2.      Patikrą atliekanti valstybė narė raštu praneša išsamią informaciją apie pažeidimą patikrinto laivo vėliavos valstybės paskirtosioms institucijoms ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, kai tik įmanoma, per vieną darbo dieną nuo patikros pradžios.

3.      Patikrą atliekanti valstybė narė nedelsdama siunčia priežiūros arba patikros ataskaitą su visais patvirtinamaisiais dokumentais patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybės kompetentingoms institucijoms, be to, siunčia kopiją Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, o ji persiunčia kopiją ŽŠRAK sekretoriui.

30 straipsnis

Tolesnis pažeidimų tyrimas

1.      Jei valstybei narei kita susitariančioji šalis arba kita valstybė narė praneša apie su jos vėliava plaukiojančio žvejybos laivo padarytą pažeidimą, ta valstybė narė, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais, nedelsdama imasi veiksmų, kad gautų ir išnagrinėtų pažeidimo įrodymus, atlieka tolesnį reikalingą pažeidimo tyrimą ir, jei tik įmanoma, patikrina susijusį žvejybos laivą.

2.      Valstybės narės skiria atitinkamas institucijas, joms paveda priimti pažeidimo įrodymus ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai praneša tų institucijų adresus ir bet kokius padarytus informacijos pakeitimus. Komisija arba jos paskirta įstaiga šią informaciją persiunčia ŽŠRAK sekretoriui.

31 straipsnis

Šiurkštūs pažeidimai

Šiame reglamente šiurkščiais laikomi šie pažeidimai:

(a)    žvejyba neturint galiojančio vėliavos valstybės išduoto leidimo;

(b)    žvejyba neturint kvotos arba viršijus kvotą;

(c)    draudžiamų žvejybos įrankių naudojimas;

(d)    rimti netikslumai registruojant sužvejotų žuvų kiekį;

(e)    pasikartojantis 9 ir 11 straipsnių nuostatų nesilaikymas;

(f)     žuvų iškrovimas arba perkrovimas uoste, kuris nėra paskirtas, kaip nurodyta 23 straipsnyje;

(g)    24 straipsnio nuostatų nesilaikymas;

(h)    žuvų iškrovimas arba perkrovimas neturint uosto valstybės leidimo, kaip nurodyta 25 straipsnyje;

(i)     trukdymas inspektoriui atlikti savo pareigas;

(j)     tikslinga tam tikros rūšies išteklių, kuriems taikomas moratoriumas arba kuriuos žvejoti draudžiama, žvejyba;

(k)    žvejybos laivo žymenų, atpažinties arba registracijos ženklų klastojimas ar slėpimas;

(l)     su tyrimu susijusių įrodymų slėpimas, sugadinimas ar sunaikinimas;

(m)   įvairūs pažeidimai, kurie rodo, kad prastai paisoma išsaugojimo ir valdymo priemonių;

(n)    dalyvavimas perkrovimo arba jungtinėse žvejybos operacijose, kuriose dalyvauja ne susitariančiosios šalies, kuriai ŽŠRAK nesuteikė bendradarbiaujančios ne susitariančiosios šalies statuso, laivas;

(o)    bet kokių atsargų ar kuro tiekimas arba paslaugų teikimas laivams, įtrauktiems į 44 straipsnyje nurodytus sąrašus.

32 straipsnis

Tolesnis šiurkščių pažeidimų tyrimas

1.      Jei inspektorius mano, kad yra rimtų priežasčių įtarti, jog žvejybos laivas padarė šiurkštų pažeidimą pagal 31 straipsnį, jis nedelsdamas apie tą pažeidimą praneša Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, atitinkamoms patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybės institucijoms, o jei patikrintas laivas vykdė perkrovimo operacijas, ir laivų, iš kurių perkrautos žuvys, vėliavos valstybei (-ėms), kaip nurodyta 29 straipsnio 3 dalyje; šio pranešimo kopija taip pat siunčiama ŽŠRAK sekretoriui.

2.      Kad apsaugotų įrodymus, inspektorius imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių įrodymų saugumą ir tęstinumą, tačiau taip pat stengiasi, kad laivo darbas būtų kuo mažiau trukdomas ir būtų sukeliama kuo mažiau nepatogumų.

3.      Inspektoriui suteikiami įgaliojimai pasilikti žvejybos laive tiek, kiek reikia informacijai apie pažeidimą pateikti tinkamai įgaliotam 33 straipsnyje nurodytam inspektoriui arba kol gaunamas vėliavos valstybės atsakymas, kuriuo ji pageidauja, kad inspektorius pasišalintų iš žvejybos laivo.

33 straipsnis

Tolesnis ES žvejybos laivų padarytų šiurkščių pažeidimų tyrimas

1.      Vėliavos valstybės narės nedelsdamos atsako į 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą ir užtikrina, kad tinkamai įgaliotas tirti pažeidimą inspektorius susijusiame žvejybos laive patikrą atliktų per 72 valandas. Tinkamai įgaliotas inspektorius įsilaipina į atitinkamą žvejybos laivą ir tiria įtariamo pažeidimo, kurį nustatė ŽŠRAK inspektorius, įrodymus, po to kuo greičiau siunčia tyrimo rezultatus kompetentingai vėliavos valstybės narės institucijai ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai.

2.      Atsižvelgdama į pranešime nurodomus rezultatus, ir jei įrodymai tai lemia, vėliavos valstybė narė pareikalauja, kad žvejybos laivas nedelsdamas plauktų į vėliavos valstybės narės paskirtą uostą (ir visais atvejais jį pasiektų per 24 valandas) nuodugniai tos valstybės institucijų atliekamai patikrai.

3.      Vėliavos valstybė narė gali suteikti įgaliojimus patikrą atliekančiai valstybei pasirūpinti, kad žvejybos laivas būtų nedelsiant plukdomas į vėliavos valstybės narės paskirtą uostą.

4.      Jei laivas nekviečiamas į uostą, vėliavos valstybė narė privalo Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir patikrą atliekančiai valstybei tai laiku deramai pagrįsti. Komisija arba jos paskirta įstaiga persiunčia šį pagrindimą ŽŠRAK sekretoriui.

5.      Jei reikalaujama, kad žvejybos laivas plauktų į uostą nuodugniai patikrai pagal 2 ir 3 dalis, kitos susitariančiosios šalies ŽŠRAK inspektorius, gavęs žvejybos laivo vėliavos valstybės narės pritarimą, gali įsilaipinti į žvejybos laivą, plaukiantį į uostą, ir jame pasilikti, kol uoste atliekama to žvejybos laivo patikra.

6.      Vėliavos valstybė narė Komisijai arba jos paskirtai įstaigai nedelsdama praneša nuodugnios patikros rezultatus ir informuoja apie priemones, kurių imamasi dėl padaryto pažeidimo.

7.      Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės nustatomos 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

34 straipsnis

Ataskaitų apie pažeidimus rengimas ir tolesnės priemonės

1.      Iki kiekvienų metų vasario 15 d. valstybės narės Komisijai arba jos paskirtai įstaigai pateikia tyrimų, susijusių su praėjusiais kalendoriniais metais padarytais ŽŠRAK priemonių pažeidimais, eigos ataskaitą. Pažeidimai vardijami rengiant paskesnes ataskaitas, kol jų tyrimas pagal atitinkamas nacionalinių teisės aktų nuostatas baigiamas. Komisija arba jos paskirta įstaiga persiunčia šias ataskaitas ŽŠRAK sekretoriui iki kovo 1 d.

2.      1 dalyje nurodomoje ataskaitoje apibūdinama esama tyrimo būklė, visų pirma nurodant, ar byla baigta nagrinėti, ar pateikta apeliacija, ar vis dar atliekamas tyrimas. Šioje ataskaitoje apibūdinamos konkrečiu atveju taikomos sankcijos, visų pirma nurodant baudų dydį, konfiskuotų žuvų ir (arba) žvejybos įrankių vertę ir bet kokius pateiktus rašytinius įspėjimus, o jei nebuvo imtasi jokių veiksmų, pateikiamas paaiškinimas.

35 straipsnis

Patikrų ataskaitų vertinimas

Valstybės narės ne tik laikosi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 77 straipsnio nuostatų, bet ir bendradarbiauja, tarpusavyje ir su kitomis ▌susitariančiosiomis šalimis, kad palengvintų teisminius ar kitokius tyrimus, kurie atliekami inspektoriui pateikus ataskaitą pagal sistemą, atsižvelgiant į nuostatas, apibrėžiančias įrodymų priimtinumą nacionalinėse, teismų ir kitose sistemose.

36 straipsnis

Priežiūros ir patikrų ataskaitos

1.      Iki kiekvienų metų vasario 15 d. valstybės narės Komisijai arba jos paskirtai įstaigai praneša šiuos praėjusių kalendorinių metų duomenis:

         (a)    pagal 19, 20 ir 26 straipsnius tos valstybės narės atliktų patikrų skaičių, konkrečiai nurodydamos kiekvienos susitariančiosios šalies laivuose atliktų patikrų skaičių ir, jei nustatyta pažeidimų, konkretaus laivo patikrinimo datą, vietą ir pažeidimo pobūdį;

         (b)    lėktuve praleistų priežiūros valandų skaičių ir ŽŠRAK patruliavimo laivuose praleistų dienų jūroje skaičių, stebėjimo operacijų skaičių, įskaitant susitariančiųjų šalių laivus ir ne susitariančiųjų šalių laivus, taip pat konkrečių laivų, kuriems parengtos priežiūros ataskaitos, sąrašą.

2.      Komisija arba jos paskirta įstaiga, remdamasi valstybių narių ataskaitomis, parengia Bendrijos ataskaitą. Šią Bendrijos ataskaitą kasmet iki kovo 1 d. ji išsiunčia ŽŠRAK sekretoriui.

VI SKYRIUS

Priemonės, kuriomis ne susitariančiųjų šalių žvejybos laivai skatinami laikytis taisyklių

37 straipsnis

Taikymo sritis

1.      Šis skyrius taikomas ne susitariančiųjų šalių žvejybos laivams, kurie yra naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žuvininkystės išteklių žvejybos veiklai konvencijos rajone.

2.      Šiuo skyriumi nepažeidžiamas Reglamentas (EEB) Nr. 1224/2009, Reglamentas (EB) Nr. 1093/94 ir Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008.

38 straipsnis

Ne susitariančiųjų šalių laivų stebėjimas ir nustatymas

1.      Valstybės narės nedelsdamos Komisijai arba jos paskirtai įstaigai perduoda bet kokią informaciją, susijusią su ne susitariančiųjų šalių laivais, pastebėtais arba kitaip nustatytais vykdant žvejybos veiklą konvencijos rajone. Komisija arba jos paskirta įstaiga nedelsdama informuoja ŽŠRAK sekretorių ir visas valstybes nares apie kiekvieną gautą stebėjimo ataskaitą.

2.      Valstybė narė, pastebėjusi ne susitariančiosios šalies laivą, stengiasi nedelsdama informuoti tą laivą apie tai, kad jis pastebėtas arba kitaip nustatytas vykdant žvejybos veiklą konvencijos rajone, ir jei ŽŠRAK to laivo valstybei nėra suteikusi bendradarbiaujančios ne susitariančiosios šalies statuso, daroma prielaida, kad tas laivas nesilaiko konvencija nustatytų ŽŠRAK išteklių išsaugojimo rekomendacijų.

3.      Jei ne susitariančiosios šalies laivas pastebėtas arba kitaip nustatytas vykdant perkrovimo veiklą, daroma prielaida, kad bet kuris kitas kartu su minėtu laivu vykdantis veiklą ne susitariančiosios šalies laivas taip pat nesilaiko išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių.

39 straipsnis

Patikros jūroje

1.      ŽŠRAK inspektoriai prašo leidimo įsilaipinti į ne susitariančiosios šalies laivą, kuris susitariančiosios šalies pastebėtas ar kitaip nustatytas vykdant žvejybos veiklą konvencijos rajone, ir atlikti jo patikrą. Jei laivas sutinka, kad į jį būtų laipinamasi, patikra yra dokumentuojama patikros ataskaita, kaip nurodyta 20 straipsnio 9 dalyje.

2.      ŽŠRAK inspektoriai nedelsdami perduoda patikros ataskaitos kopiją Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, ŽŠRAK sekretoriui ir ne susitariančiosios šalies laivo kapitonui. Jei įrodymai lemia, valstybė narė imasi pagal tarptautinę teisę tinkamų veiksmų. Valstybės narės skatinamos ištirti vidaus priemonių tinkamumą tokiems laivams taikyti teisinius veiksmus.

3.      Jei laivo kapitonas nesutinka, kad į laivą būtų laipinamasi ir kad būtų atliekama patikra, arba nesilaiko kurio nors iš 21 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų įpareigojimų, daroma prielaida, kad tas laivas vykdo NNN veiklą. ŽŠRAK inspektorius nedelsdamas apie tai informuoja Komisiją arba jos paskirtą įstaigą, o ji nedelsdama apie tai informuoja ŽŠRAK sekretorių.

40 straipsnis

Įplaukimas į uostą

1.      Ne susitariančiosios šalies žvejybos laivo kapitonas gali įplaukti tik į uostą, kuris paskirtas pagal 23 straipsnį. Į valstybės narės uostą ketinančio įplaukti laivo kapitonas uosto valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie tai praneša vadovaudamasis 24 straipsnio nuostatomis. Susijusi uosto valstybė narė nedelsdama persiunčia šią informaciją minėto laivo vėliavos valstybei ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, o ji po to persiunčia šią informaciją ŽŠRAK sekretoriui.

2.      Uosto valstybė narė draudžia į savo uostus įplaukti laivams, kurie nėra atsiuntę būtino išankstinio pranešimo apie įplaukimą į uostą, kaip nurodyta 24 straipsnyje.

41 straipsnis

Patikros uoste

1.      Valstybės narės užtikrina, kad visi į jų uostus įplaukiantys ne susitariančiųjų šalių laivai būtų tikrinami. Laivui leidžiama vykdyti bet kokių žuvų iškrovimo arba perkrovimo operacijas tik po to, kai atliekama patikra. Kiekviena patikra dokumentuojama patikros ataskaita, kaip numatyta 27 straipsnyje. Jei laivo kapitonas nesilaiko kurio nors iš 21 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų įpareigojimų, daroma prielaida, kad tas laivas vykdo NNN veiklą.

2.      Informacija apie ne susitariančiųjų šalių laivų visų patikrų, atliktų valstybių narių uostuose, rezultatus ir paskesnius veiksmus nedelsiant perduodama Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, o ji šią informaciją persiunčia ŽŠRAK sekretoriui.

42 straipsnis

Iškrovimo ir perkrovimo ▌operacijos

1.      Iškrovimo ir perkrovimo operacijos gali būti pradėtos vykdyti tik po to, kai uosto valstybės kompetentingos institucijos suteikia leidimą.

2.      Visų žuvų produktų iškrovimo ir perkrovimo iš ne susitariančiosios šalies laivo, kuriame pagal 41 straipsnį atlikta patikra, operacijos draudžiamos visų valstybių narių uostuose ir vandenyse, jei patikros metu paaiškėja, kad tame laive laikomos rūšių, kurioms taikomos konvencija nustatytos rekomendacijos, žuvys, išskyrus atvejus, kai laivo kapitonas kompetentingoms institucijoms pateikia pakankamus įrodymus, kad žuvys sužvejotos už reguliuojamo rajono ribų arba laikantis visų susijusių konvencija nustatytų rekomendacijų.

3.      Laivui neleidžiama vykdyti iškrovimo arba perkrovimo operacijos, jei to laivo valstybė narė arba, jei laivas vykdė perkrovimo operacijas, laivų, iš kurių perkrautos žuvys, vėliavos valstybė (-ės) nepateikia 25 straipsnyje nurodyto patvirtinimo.

4.      Be to, iškrovimo arba perkrovimo operacijos draudžiamos ir tuo atveju, kai laivo kapitonas nesilaiko kurio nors iš 21 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų įpareigojimų.

43 straipsnis

Ne susitariančiųjų šalių veiklos ataskaitos

1.      Iki kiekvienų metų vasario 15 d. valstybės narės Komisijai arba jos paskirtai įstaigai praneša šiuos praėjusių kalendorinių metų duomenis:

         (a)    ne susitariančiųjų šalių laivų patikrų, kurias tos valstybės narės atliko jūroje ar savo uostuose pagal sistemą, skaičių, patikrintų laivų pavadinimus ir atitinkamas jų vėliavos valstybes, patikrų datas ir atitinkamus uostus, kuriuose buvo atliktos patikros, taip pat tokių patikrų rezultatus ir

         (b)    jei žuvys iškraunamos arba perkraunamos po patikros, atliktos pagal šią sistemą, ataskaitoje taip pat nurodomi vadovaujantis 42 straipsniu pateikti įrodymai.

2.      Be priežiūros ataskaitos ir informacijos apie patikras, valstybės narės bet kuriuo metu Komisijai arba jos paskirtai įstaigai gali pateikti papildomos informacijos, kuri galėtų būti naudinga nustatant ne susitariančiųjų šalių laivus, įtariamus vykdant NNN žvejybos veiklą konvencijos rajone.

3.      Remdamasi šia informacija, iki kiekvienų metų kovo 1 d. Komisija arba jos paskirta įstaiga ŽŠRAK sekretoriui siunčia bendrąją ne susitariančiųjų šalių veiklos ataskaitą.

44 straipsnis

Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybos veiklą vykdantys laivai

1.      Valstybės narės užtikrina, kad į ŽŠRAK sudarytą orientacinį NNN veiklą vykdančių laivų sąrašą (A sąrašą) įtraukti laivai:

         (a)    įplaukę į jų uostus būtų tikrinami vadovaujantis 41 straipsnio nuostatomis;

         (b)    negautų leidimo vykdyti iškrovimo ar perkrovimo operacijų jų uostuose arba jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;

         (c)    negautų su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, pagalbinių laivų, kuro atsargų papildymo laivų, nešančiųjų laivų ir krovininių laivų pagalbos arba leidimo dalyvauti bet kokioje perkrovimo ar jungtinėje žvejybos operacijoje, kurioje dalyvauja minėti laivai;

         (d)    negautų bet kokių atsargų, kuro arba paslaugų.

2.      1 dalies b ir d punktų nuostatos netaikomos į A sąrašą įtrauktam laivui tuo atveju, kai buvo rekomenduota, kad ŽŠRAK tą laivą išbrauktų iš A sąrašo.

VII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

45 straipsnis

Konfidencialumas

1.      Kartu su Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsniuose nustatytais įpareigojimais valstybės narės užtikrina visų ŽŠRAK sekretoriatui pagal 9 straipsnio 2 dalies, 11, 12 straipsnių ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatas perduotų ir iš jo gautų elektroninių ataskaitų ir pranešimų konfidencialų tvarkymą.

2.      Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės nustatomos 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

46 straipsnis

Įgaliojimų perdavimas

1.      Komisija deleguotais aktais pagal 46a straipsnį ir su 46b ir 46c straipsnių sąlygomis gali priimti išsamias 25 straipsnio taikymo taisykles, taip pat 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą išteklių sąrašą ir 24 straipsnio 5 dalies 2 pastraipoje nurodytas išsamias taisykles dėl pranešimo ir atšaukimo procedūrų, įskaitant laikotarpius.

2.      Priimdama tokius deleguotus aktus Komisija laikosi šio reglamento nuostatų.

46a straipsnis

Delegavimas

1.      Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 46 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus 3 metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Komisija parengia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki 3 metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba jį atšaukia pagal 46b straipsnį.

2.      Priėmusi deleguotą teisės aktą, Komisija iškart apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.      Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 46b ir 46c straipsniuose nustatytų sąlygų.

46b straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.      Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 46 straipsnyje nurodytus suteiktus įgaliojimus.

2.      Institucija, kuri pradėjo vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, prieš priimdama galutinį sprendimą per pagrįstą laikotarpį informuoja kitą instituciją ir Komisiją, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie gali būti atšaukti, ir galimas tokio atšaukimo priežastis.

3.      Sprendimu dėl panaikinimo tame sprendime nurodyti deleguoti įgaliojimai nutraukiami. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėliau, tame sprendime nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

46c straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1.      Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo datos.

         Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

2.      Jei, pasibaigus šiam laikotarpiui, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame numatytą dieną.

         Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti nepasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu prieš tai ir Europos Parlamentas, ir Taryba informavo Komisiją apie savo ketinimą nepareikšti prieštaravimo.

3.      Jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto, jis neįsigalioja. Prieštaraujanti institucija nurodo prieštaravimo dėl deleguotų teisės aktų priežastis.

47 straipsnis

Įgyvendinimas

1.      Komisijai talkina Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komitetas (toliau – Komitetas).

2.      Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

48 straipsnis

Pakeitimų darymo tvarka

Jei reikia, siekiant ES teisės aktų pakeitimus perkelti į esamas sistemos, kuri taps privaloma Sąjungai, nuostatas, Komisija deleguotais aktais pagal 46a straipsnį ir su 46b ir 46c straipsnių sąlygomis gali iš dalies pakeisti šio reglamento nuostatas dėl:

-       susitariančių šalių dalyvavimo žvejyboje reguliuojamame rajone, nustatyto 5 straipsnyje ;

-       statomųjų žvejybos įrankių pašalinimo ir sunaikinimo ir pamestų žvejybos įrankių paieškos, nustatytų 6 ir 7 straipsniuose;

-       laivo stebėjimo sistemos naudojimo, nustatyto 11 straipsnyje;

-       bendradarbiavimo ir informacijos perdavimo ŽŠRAK sekretoriui, nustatytų 12 straipsnyje;

-       žuvų sukrovimo skyrium ir šaldytų žuvininkystės išteklių ženklinimo reikalavimų, nustatytų 14 ir 15 straipsniuose;

-       ŽŠRAK inspektoriai skyrimo, nustatyto 16 straipsnyje;

-       priemonių, kuriomis ne susitariančiųjų šalių žvejybos laivai skatinami laikytis taisyklių, nustatytų VI skyriuje;

-       reguliuojamųjų išteklių sąrašo, nustatyto priede.

Priimdama tokius deleguotus aktus Komisija laikosi šio reglamento nuostatų.

49 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2791/1999 yra panaikinamas.

50 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu                                               Tarybos vardu

Pirmininkas […]                                                                Pirmininkas […]

PRIEDAS

Reguliuojamieji ištekliai

A)     Pelaginių ir vandenyninių žuvų rūšys

Rūšis (bendrinis pavadinimas)

MŽŪO kodas

Mokslinis pavadinimas

TJTT parajoniai ir

kvadratai

Gelminis ilgažiomenis ešerys

REB

Sebastes mentella

I, II, V, XII, XIV

Atlantinė silkė

HER

Clupea harengus

I, II

Šiaurinis žydrasis merlangas

WHB

Micromesistius poutassou

IIa, IVa, Vb, VI, VII, XII, XIV

Atlantinė skumbrė

MAC

Scomber scombrus

IIa, IV, V, VI, VII, XII

Juodadėmė menkė

HAD

Melanogrammus aeglefinus

VIb

B)     Giliavandenių žuvų rūšys

Rūšis (bendrinis pavadinimas)

MŽŪO kodas

Mokslinis pavadinimas

TJTT parajoniai

Berdo švelniagalvė

ALC

Alepocephalus bairdii

I–XIV

Ilgasnukė švelniagalvė

PHO

Alepocephalus rostratus

I–XIV

Melsvoji antimora

ANT

Antimora rostrata

I–XIV

Juodoji kalavija

BSF

Aphanopus carbo

I–XIV

Juodieji katrykliai

API

Apristuris spp

I–XIV

Atlantinė argentina

ARG

Argentina silus

I–XIV

Paprastieji beriksai

ALF

Beryx spp

I–XIV

Paprastoji brosmė

USK

Brosme brosme

I–XIV

Rudasis trumpadyglis ryklys

GUP

Centrophorus granulosus

I–XIV

Pilkasis trumpadyglis ryklys

GUQ

Centrophorus squamosus

I–XIV

Paprastasis juodasis šunryklis

CFB

Centroscyllium fabricii

I–XIV

Portugalinis baltaakis dygliaryklis

CYO

Centroscymnus coelolepis

I–XIV

Ilgašnipis baltaakis dygliaryklis

CYP

Centroscymnus crepidater

I–XIV

Gelminis penkiadantis krabas

KEF

Chaceon (Geryon) affinis

I–XIV

Europinės chimeros

CMO

Chimaera monstrosa

I–XIV

Gyvatryklis

HXC

Chlamydoselachus anguineus

I–XIV

Atlantinis jūrinis ungurys

COE

Conger conger

I–XIV

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

RNG

Coryphaenoides rupestris

I–XIV

Šokoladinis dygliaryklis

SCK

Dalatias licha

I–XIV

Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis

DCA

Deania calceus

I–XIV

Juodasis kardinolas

EPI

Epigonus telescopus

I–XIV

Didysis juodasis dygliaryklis

SHL

Etmopterus princeps

I–XIV

Naktinis juodasis dygliaryklis

SHL

Etmopterus spinax

I–XIV

Juodažiotis pjūklauodegis katryklis

SHO

Galeus melastomus

I–XIV

Rūšis (bendrinis pavadinimas)

MŽŪO kodas

Mokslinis pavadinimas

TJTT parajoniai

Islandinis pjūklauodegis katryklis

GAM

Galeus murinus

I–XIV

Melsvažiotis ešerys

BRF

Helicolenus dactylopterus

I–XIV

Pilkasis šešiažiaunis ryklys

SBL

Hexanchus griseus

I–XIV

Islandinis pjūklapilvis beriksas

ORY

Hoplostethus atlanticus

I–XIV

Viduržemio jūros pjūklapilvis beriksas

HPR

Hoplostethus mediterraneus

I–XIV

Didžiaakė chimera

CYH

Hydrolagus mirabilis

I–XIV

Uodeguotoji kalavija

SFS

Lepidopus caudatus

I–XIV

Didysis likodonas

ELP

Lycodes esmarkii

I–XIV

Šiaurinis grenadierius

RHG

Macrourus berglax

I–XIV

Melsvoji molva

BLI

Molva dypterigia

I–XIV

Paprastoji molva

LIN

Molva molva

I–XIV

Paprastoji mora

RIB

Mora moro

I–XIV

Tribriaunias ryklys

OXN

Oxynotus paradoxus

I–XIV

Raudonpelekis pagelas

SBR

Pagellus bogaraveo

I–XIV

Siūlapelekės vėgėlės

GFB

Phycis spp.

I–XIV

Amerikinė rudoji černa

WRF

Polyprion americanus

I–XIV

Apvalioji raja

RJY

Raja fyllae

I–XIV

Šiaurinė raja

RJG

Raja hyperborea

I–XIV

Norveginė raja

JAD

Raja nidarosiensus

I–XIV

Juodasis paltusas

GHL

Rheinhardtius hippoglossoides

I–XIV

Atlantinė peiliasnukė chimera

RCT

Rhinochimaera atlantica

I–XIV

Aštriadantis velvetinis dygliaryklis

SYR

Scymnodon ringens

I–XIV

Mažasis jūrinis ešerys

SFV

Sebastes viviparus

I–XIV

Arktinis ryklys

GSK

Somniosus microcephalus

I–XIV

Skorpenžuvė Trachyscorpia cristulata

TJX

Trachyscorpia cristulata

I–XIV

Priedėlis

Pareiškimai dėl 48 straipsnio

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pareiškia, kad bet kuri iš pagrindinio teisės akto neesminio pobūdžio nuostatų, kurios šiuo metu yra išvardytos reglamento 14 straipsnyje (įgaliojimų delegavimas), ateityje bet kuriuo metu gali tapti politiniu požiūriu svarbia esamos ŽŠRAK kontrolės sistemos dalimi, todėl Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija primena, kad abu teisės aktų leidėjai – Taryba arba Europos parlamentas, gali nedelsdami pasinaudoti arba teise prieštarauti Komisijos deleguotajam aktui, arba teise atšaukti deleguotuosius įgaliojimus, suteiktus pagal šio reglamento 46b ir 46c straipsnius.“

Taryba ir Parlamentas sutinka, kad, jei į bet kokius būsimuosius reglamentus, kitus nei šis reglamentas, kaip neesminė nuostata įtraukiama bet kokia ŽŠRAK kontrolės sistemos reglamento nuostata, šiuo metu nurodyta 48 straipsnyje pateiktame sąraše, tai savaime nereiškia, kad tokias nuostatas teisės aktų leidėjai automatiškai laikys neesminio pobūdžio nuostatomis.“

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pareiškia, kad šio reglamento nuostatos nedaro įtakos būsimai institucijų pozicijai dėl Sutarties dėl ES veikimo 290 straipsnio, taip pat dėl atskirų teisės aktų, kuriuose įrašytos tokios nuostatos, įgyvendinimo.“

  • [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
  • [2] * Pakeitimai: naujas arba iš dalies pakeistas tekstas paryškinamas pusjuodžiu kursyvu, išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
  • [3]        2010 m. kovo 17 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
  • [4]        2010 m. spalio ... d. Europos Parlamento pozicija.
  • [5]        OL L 227, 1981 8 12, p. 21.
  • [6]        OL L 22, 2009 1 26, p. 1.
  • [7]        OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
  • [8]        OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
  • [9]        OL L 56, 2005 3 2, p. 8.
  • [10]        OL L 261, 1993 10 20, p. 1.
  • [11]       OL L 286, 2008 10 29, p.1.

AIŠKINAMOJI DALIS

1.        Pasiūlymo kontekstas

Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose, kurios susitariančioji šalis yra ES, patvirtinta Tarybos sprendimu 81/608/EEB ir įsigaliojo 1982 m. kovo 17 d.

Siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos Konvencijos nuostatos ir rekomendacijos, kurias patvirtino Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (toliau – ŽŠRAK) gali būti priimamos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonės. Jos taikomos visiems žvejybos laivams, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos veiklai, vykdomai naudojant žuvininkystės išteklius Konvencijoje nurodytuose rajonuose.

Šiuo pasiūlymu siekiama atnaujinti ES taisykles, pagal kurias perkeliama ŽŠRAK patvirtinta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema. Norint, kad būtų galima įgyvendinti naują ŽŠRAK sistemą, pasiūlymu siekiama palaipsniui panaikinti 1999 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2791/1999, pagal kurį buvo įgyvendinama ŽŠRAK 1998 m. patvirtinta pirmoji sistema.

2006 m. vykusiame 25-ajame metiniame susitikime ŽŠRAK patvirtino naują sistemą, skirtą jos rekomendacijų kontrolei jų vykdymui pagerinti. Svarbiausias naujos sistemos atneštas pokytis – ankstesnės sistemos susiejimas su programa, pagal kurią ne susitariančiųjų šalių laivai skatinami laikytis taisyklių. Kitas pokytis – naujos uosto valstybės kontrolės sistemos, kuri veiksmingai užkerta kelią Europos uostuose iškrauti šaldytas žuvis, jei užsienio vėliavos valstybė nepatvirtina, kad tokia veikla yra teisėta, įtraukimas. Pagal šią sistemą numatomos naujos neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą vykdančių laivų kontrolės priemonės. Sistema buvo iš dalies keičiama pagal įvairias ŽŠRAK rekomendacijas, priimtas per metinius 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. susitikimus.

Šios rekomendacijos įsigaliojo atitinkamai 2007 m. gegužės 1 d., 2008 m. vasario 9 d., 2009 m. sausio 6 ir 8 d. ir 2010 m. vasario 6 d. Pagal ŽŠRAK konvencijos sąlygas jos privalomos visoms susitariančiosioms šalims. Todėl Bendrija, būdama susitariančioji šalis, turėtų minėtas rekomendacijas taikyti.

2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (NNN žvejybos reglamentas). Reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse ES žvejybos laivams nustatomas įpareigojimas turėti žvejybos leidimą, kad jie galėtų vykdyti žvejybos veiklą ne ES vandenyse. Be to, 2009 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis.

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), šis pasiūlymas buvo priskirtas įprastai teisėkūros procedūrai. Taigi reikėjo atitinkamai pakeisti Komisijos pasiūlymą, taip pat suderinti komitologijos nuostatas su SESV 290 ir 291 straipsnių, susijusių atitinkamai su deleguotais įgaliojimais ir įgyvendinimo įgaliojimais, nuostatomis.

Kai kurios ŽŠRAK nuostatos buvo įtrauktos į ES teisės aktus nustačius BLSK ir priėmus kvotų reglamentus. Siekiant teisinio aiškumo, šios nuostatos, kurios nėra laikinos, turėtų būti perkeltos į atskirą naują reglamentą.

2.        Pranešėjos pozicija

Šios ŽŠRAK rekomendacijos priimtos ES visiškai pritarus. Europos Parlamentas keletą kartą pareiškė, kad didžiausia pirmenybė turi būti skiriama kovos su NNN žvejyba priemonėms, kurias įgyvendina regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO). Todėl pranešėja mano, kad ŽŠRAK patvirtinta kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema turi būti nedelsiant perkelta į ES teisę.

Šiuo požiūriu pranešėja nepritaria Komisijos ne kartą praeityje taikytam metodui, pagal kurį RŽVO rekomendacijos perkeliamos į Bendrijos teisę pagal reglamentus dėl BLSK ir kvotų. Be to, šis teisėkūros būdas negali būti taikomas laikantis SESV, nes priemonės, kurių reikia siekiant BŽP tikslų, turi ir toliau priklausyti bendrai teisės aktų leidėjų kompetencijai, kaip nurodyta SESV 43 straipsnio 2 dalyje.

Šiuo atveju ŽŠRAK patvirtino šias priemones 2006 m. ir Komisijos bandymas pateisinti šį vėlavimą žmogiškųjų išteklių trūkumu jau darosi nepriimtinas. RŽVO rekomendacijų perkėlimas – itin svarbi priemonė ir kovojant su neteisėta žvejyba, ir siekiant išvengti, kad nebūtų su ES laivynu susijusių teisės spragų, ir dėl šių vėlavimų – nepaisant to, kad rekomendacijos laikinai įtraukiamos pagal kitus reglamentus – teisėkūra tampa paini ir kenkiama ES patikimumui.

Taigi Komisija turi kuo greičiau skirti pakankamai išteklių su RŽVO susijusiems darbams.

Šiuo atveju vėluojama dar ir dėl to, kad Komisijos pasiūlymas buvo pateiktas įsigaliojus naujai Sutarčiai, tačiau pagal konsultavimosi procedūrą. Taigi pasiūlymą reikėjo pritaikyti. Derybos komplikavosi dėl to, kad pasiūlyme buvo daug nuostatų, susijusių su senąja komitologijos procedūra, taip pat viena, susijusi su visų būsimų ŽŠRAK rekomendacijų perkėlimu į Bendrijos teisę taikant šią procedūrą.

Balsavimui Žuvininkystės komitete pateiktas konsoliduotas pakeitimas atspindi bendrą kompromisą, kuris buvo pasiektas per 2010 m. rugsėjo 15 d. trišalį dialogą norint užtikrinti, kad būtų susitarta per pirmąjį svarstymą.

Pranešėja mano, kad tekste, dėl kurio susitarta, išsaugomos naujos Parlamento prerogatyvos atsižvelgiant įprastą teisėkūros procedūrą, ir pažymi, kad jame yra pakeitimai, kuriuos reikėjo padaryti atsižvelgiant į SESV 290 ir 291 straipsnius dėl deleguotų aktų ir įgyvendinimo aktų, taip pat daug techninių pakeitimų, kuriais siekiama atnaujinti ir paaiškinti Komisijos pasiūlymą.

Bet kurių ŽŠRAK patvirtintos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos būsimų pakeitimų perkėlimo į Bendrijos teisę klausimu reikės palyginti dabar taikomus kompromisinius sprendimus ir praktinius perkėlimo procedūros reikalavimus ir padaryti pakeitimus, kurių gali prireikti ateityje ir kurie gali būti laikomi tinkamais ir leistinais pagal Sutartį.

Pranešėja taip pat norėtų dar kartą pabrėžti, kad svarbu, jog Parlamentas būtų iki galo ir laiku informuojamas apie visus derybų procedūros, susijusios su regioninių žuvininkystės organizacijų sprendimais (įskaitant derybų įgaliojimų nustatymą), etapus, taip pat pažymėti Parlamento atstovų dalyvavimo tokiose derybose stebėtojų teisėmis svarbą. Tai būtina sąlyga norint, kad šios rekomendacijos būtų sparčiai ir veiksmingai perkeliamos į Bendrijos teisę ir nebūtų pažeistos Sutartyje įtvirtintos teisės aktų leidėjų prerogatyvos ar pusiausvyra tarp institucijų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose vandenyse

Nuorodos

KOM(2009)0151 – C7-0009/2009 – 2009/0051(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

2.4.2009

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

14.7.2009

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Carmen Fraga Estévez

1.9.2009

 

 

Svarstymas komitete

21.7.2009

1.9.2009

3.11.2009

1.12.2009

Priėmimo data

29.9.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Antonello Antinoro, Kriton Arsenis, Alain Cadec, Marek Józef Gróbarczyk, Iliana Malinova Iotova, Isabella Lövin, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Britta Reimers, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Struan Stevenson, Catherine Trautmann, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Paul Besset, Ole Christensen, Chris Davies

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Pilar Ayuso, Elisabetta Gardini, Potito Salatto

Pateikimo data

30.9.2010