PRANEŠIMAS dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (13.7.2010)

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (16.9.2010)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

6.10.2010 - (2010/2079(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Maria da Graça Carvalho

Procedūra : 2010/2079(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0274/2010

Pateikti tekstai :

A7-0274/2010

Debatai :

PV 10/11/2010 - 23
CRE 10/11/2010 - 23

Balsavimas :

PV 11/11/2010 - 8.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0401

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo

(2010/2079(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo (COM(2010)0187),

– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimą dėl tinkamumo kriterijų, taikomų vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų metodikai (C(2009)4705),

– atsižvelgdamas į ekspertų grupės ataskaitą dėl Šeštosios bendrosios programos (2002-2006) ex-post įvertinimo (E. Rietschel pranešimas) ir į vėlesnį Komisijos komunikatą (COM(2009)0210),

– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 26 d. Komisijos komunikatą, pavadinimu: „Daugiau ar mažiau kontrolės? Administracinių kontrolės sąnaudų ir klaidų rizikos pusiausvyros užtikrinimas (COM(2010)0261),

– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 9 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl Rekomenduotinų būsimų prioritetų Europos mokslinių tyrimų ir moksliniais tyrimais grindžiamų inovacijų srityje įgyvendinant Lisabonos strategiją po 2010 m. ir į Konkurencingumo tarybos išvadas dėl paprastesnių ir veiksmingesnių Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo programų, kurios buvo priimtos 2010 m. gegužės 26 dieną,

– atsižvelgdamas į Berlyno deklaraciją dėl laisvo žinių prieinamumo socialinių ir humanitarinių mokslų srityje,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto kontrolės ir Regioninės plėtros komitetų nuomones (A7‑0274/2010),

A. kadangi Septintoji bendroji programa (7-oji BP) yra didžiausia tarpvalstybinė pasaulio mokslinių tyrimų ir vystimosi programa ir yra labai svarbi įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų sritį bei ES 2020 strategijos tikslus,

B. kadangi moksliniai tyrimai itin prisideda prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir energijos ekologiškumo bei tvarumo,

C. kadangi bendrojoje programoje būtini aukšti pažangos standartai, veiksmingumas ir efektyvumas, siekiant pritraukti ir išlaikyti geriausius Europos mokslininkus ir sukurti labiau naujovėmis ir žiniomis pagrįstą ES ekonomiką, galinčią pasaulinėje ekonomikoje,

D. kadangi nacionalinės, regionų ir Europos mokslinių tyrimų politikos koordinavimas vis dar ribotas ir tai sukuria didelių kliūčių siekiant ekonomiškai veiksmingų sprendimų,

E. kadangi dabartinį Septintosios bendrosios programos administravimui, nepaisant to, kad jis buvo patobulintas palyginti su Šeštosios bendrosios programos administravimu, iki šiol būdingas didelis biurokratizmas, menkas rizikos toleravimas, prastas veiksmingumas ir nepagrįsti vėlavimai, o visa tai mokslininkų bendruomenės, akademikų, pilietinės visuomenės organizacijų, verslo ir pramonės atstovų (ypač nedidelių mokslinių tyrimų grupių, įskaitant MVĮ) visai neskatina dalyvauti šioje programoje,

F. kadangi visi suinteresuoti dalyviai ragina toliau supaprastinti ir suvienodinti taisykles ir procedūras, bet pats supaprastinimas per se nėra tikslas, o labiau priemonė, kuria užtikrinamas ES mokslinių tyrimų finansavimo patrauklumas ir prieiga prie jo, taip pat sutrumpinamas laikas, kurį mokslininkai turi skirti vien šiam procesui,

G. kadangi rezultatais pagrįstas finansavimas gali apriboti mokslinių tyrimų projektų apimtis iki mažiau rizikingų ir į rinką nukreiptų mokslinių tyrimų projektų, o tai gali sutrukdyti ES siekiant meistriškumo mažai tirtų sričių moksliniai tyrimų ir naujovių srityse,

H. kadangi mokslinius tyrimus ir inovacijas reikia aiškiai atskirti, nes tai yra du skirtingi procesai (moksliniai tyrimai investicijas generuoja į žinias, o inovacijos žinias paverčia investicijomis),

I. kadangi dabartinis supaprastinimo procesas pasiekė svarbiausią etapą, kuris suteikia postūmį 8-osios BP vidurio laikotarpio persvarstymui ir būsimos 8-osios BP paruošimui,

J. kadangi dabartinės 7-osios BP struktūra ir įgyvendinimas bei būsima bendroji programa privalo remtis paprastumo, stabilumo, skaidrumo ir teisinio aiškumo, nuoseklumo, pažangos ir pasitikėjimo principais,

1. remia Komisijos komunikate išdėstytą iniciatyvą dėl bendrųjų mokslinių tyrimų programų supaprastinimo, nes tai suteikia patikimas ir kūrybingas priemones, kurios BP dalyviams padėtų išspręsti silpnąsias programos vietas;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad nors supaprastinimo procesas yra labai svarbus, tačiau jis yra tik dalis būtinų reformų, kurios yra būtinos ES mokslinių tyrimų finansavimui pagerinti;

3. pabrėžia būtinybę kiekvienos supaprastinimo priemonės atveju nustatyti, ar ji įsigalioja pagal dabartinę teisinę sistemą, ir, ar būtini Finansinio reglamento, Dalyvavimo taisyklių ar specialių taisyklių, taikomų BP, pakeitimai;

4. ragina Komisiją dalyvauti įgyvendinant šią Finansinio reglamento reformą, kuria siekiama: pagerinti galiojančios teisinės sistemos nuoseklumą, sumažinti nuostatų skaičių, aiškumo, nedviprasmiškumo ir lengvo valdymo; šiuo tikslu ragina į Finansinį reglamentą įtraukti dalyvavimo taisykles;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija savo pasiūlytą supaprastinimą turėtų papildyti detaliu mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtros naujose valstybėse narėse planu, siekdama visoms valstybėms narėms sudaryti vienodas galimybes gauti finansavimą pagal 7-ąją BP ir būsimą 8-ąją BP;

6. pažymi, kad privatus sektorius aktyviai nedalyvauja Bendrojoje programoje dėl sudėtingų ir daug laiko atimančių dalyvavimo taisyklių, didelių personalo sąnaudų ir per didelio biurokratizmo;

Pragmatiniai postūmiai administracinio ir finansinio supaprastinimo atžvilgiu

7. pritaria didėjančioms pastangoms administraciniu ir finansiniu požiūriu supaprastinti Bendrosios programos taisykles, taikomas visai programai ir jos gyvavimo ciklui (taikymui, vertinimui ir valdymui), nes tai suinteresuotiems dalyviams turėtų atnešti svarbių privalumų;

8. pabrėžia, kad bet koks supaprastinimo procesas turi būti atidžiai panaudojamas dabartinėje 7-ojoje BP, siekiant išlaikyti stabilumą, nuoseklumą ir teisinį aiškumą ir užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių tarpusavio pasitikėjimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog, kadangi reikia nedelsiant siekti, kad visos galiojančios taisyklės būtų vienodai aiškinamos, reikėtų tebegaliojančioms sutartims netaikyti gairių, parengtų po sutarties sudarymo;

9. išreiškia susirūpinimą, kad dabartinė sistemą ir 7PB valdymo praktika yra ypač nukreiptos į kontrolę, o tai sukelia išteklių švaistymą, sąlygoja negausų dalyvavimą ir nepatrauklią mokslininkams aplinką; susirūpinęs pažymi, kad atrodo, jog dabartinė valdymo sistema, kuri visiškai nepakanti rizikai, vengia rizikos, o ne ją valdo; todėl ragina peržiūrėti ir (arba) išsamiai išaiškinti ES pareigūnų tarnybos nuostatus dėl personalo atsakomybės, taip pat vykdant Finansinio reglamento reformą pateikti konkrečius pasiūlymus (pvz., dėl draudimo arba rizikos paskirstymo);

10. mano, kad ES stebėsena ir finansinė kontrolė, kurią vykdo Komisija ir OLAF, turi visų pirma siekti apsaugoti viešąsias lėšas ir kovoti su sukčiavimu, aiškiai atskiriant, kas yra klaidos, o kas yra sukčiavimas; atsižvelgdamas į tai mano, kad reikia visuose privalomuose teisiniuose dokumentuose nustatyti aiškesnę klaidos apibrėžtį, kuri apimtų ir klaidų nustatymo priemones, kad neliktų aiškinimo skirtumų; taigi ragina atidžiai išnagrinėti klaidas ir atitinkamas jų taisomąsias priemones ir apie juos informuoti;

11. mano, kad ES mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu ir rizikos tolerancija dalyvių atžvilgiu visuose projektų etapuose ir užtikrinti atskaitomybę, taikant lanksčias ES taisykles, siekiant, jei įmanoma, kiek galima geriau jas derinti su įvairiais nacionaliniais teisės aktais ir tarptautiniu lygiu pripažinta apskaitos praktika;

12. visiškai pritaria toleruotinų klaidų rizikos didesnio koeficiento patvirtinimui, nes tai sumažintų sudėtingumą ir ex post auditus, užtikrinant tinkamą pusiausvyrą tarp patikimo finansinio valdymo ir atitinkamos kontrolės; pabrėžia, kad ypač svarbu užtikrinti, kad dalyvavimo taisyklės būtų aiškinamos ir taikomos vienodai, siekiant sumažinti klaidų skaičių;

13. reikalauja, kad naudos gavėjai, gaunantys paramą pagal Bendrąją programą, būtų informuojami apie atitinkamas Komisijos audito strategijas; rekomenduoja apie šias strategijas informuoti naudojant nacionalinius asmenis ryšiams ir įtraukiant jas į sistemą CORDIS;

14. sutinka ir rekomenduoja, kad būtų plačiau pripažinta įprasta reikalavimus atitinkančioms dalyvių sąnaudoms taikoma apskaitos praktika, kuri būtų aiškiai apibrėžta ir dėl kurios būtų sutarta, ypač vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų metodikos, jei šios procedūros yra suderintos su nacionalinėmis taisyklėmis ir jas yra patvirtinusios kompetentingos institucijos, paliekant kiekvienam gavėjui pakankamai galimybių lanksčiai taikyti esamas personalo sąnaudų metodikas ar vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų metodikas;

15. ragina Komisiją aktyviai įgyvendinti Parlamento reikalavimus, numatytus jo sprendimuose dėl 2007 m. ir 2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ypač pateikti konkrečius pasiūlymus dėl vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų skaičiavimo supaprastinimo ir šiuos pasiūlymus taikyti;

16. mano, kad Europos institucijos, atlikdamos visos sąnaudų metodikos auditą, turėtų priimti viešųjų institucijų teikiamus organizacijų metinių apskaitų ir atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimus, kuriuos parengė nacionaliniai audito rūmai arba nacionaliniai viešieji auditoriai;

17. pritaria finansavimo normų ir metodų, skirtų apibrėžti netiesiogines išlaidas, susidarančias skirtingose priemonėse ir vykdant skirtingas veiklos rūšis (valdymą, mokslinius tyrimus, demonstravimą ir platinimą), derinių tolesniam mažinimui nekeliant grėsmės esamam finansavimo normų lygiui; vis dėlto pripažįsta, kad nereikėtų atsisakyti esamo universitetų/mokslinių centrų, pramonės subjektų, pelno nesiekiančių organizacijų ir MVĮ diferencijavimo; ragina Komisiją ir toliau tikrąsias išlaidas naudoti, kaip vieną iš metodų sujungiant finansavimo normas ir apibrėžiant netiesiogines išlaidas;

18. mano, kad vienodo dydžio arba vienkartinės išmokos turi būti naudojamos tik savanorišku pagrindu ir tik tinkamais atvejais; ragina Komisiją toliau išaiškinti vienodo dydžio arba vienkartinių išmokų naudojimo terminologiją;

19. pritaria vienodo dydžio išmokų taikymui kitoms tiesioginėms išlaidoms padengti, jei ši išliks tikrųjų išlaidų pasirinktis; ragina Komisiją kruopščiai įvertinti vienkartinių išmokų naudojimą personalo sąnaudoms; pabrėžia, kad vienkartinės išmokos yra pati veiksmingiausia alternatyva BP Tarptautinio bendradarbiavimo šalims-partnerėms ;

20. pripažįsta, kad , kur įmanoma, sumažinus iki mažesnių konsorciumų, prisidedama prie proceso supaprastinimo, projektų terminų sutrumpinimo ir administravimo sąnaudų sumažinimo;

21. mano, kad didesnes grupes turėtų pateisinti įvairus darbo, kurį reikia atlikti, pobūdis;

22. pavyzdžiui, siekiant supaprastinti paramos skyrimo susitarimo pakeitimus siūlo nebylaus patvirtinimo procedūrą, ypač tais atvejais, kai reikia atsižvelgti į konsorciumų struktūros arba administracinius ir finansinius pokyčius;

23. pritaria visiškam laiko registravimo mechanizmų atšaukimui, pavyzdžiui: tabelių (jis panaikinimas neturi apriboti vienkartinių išmokų panaudojimo);

24. pritaria skubiam įsipareigojimo kompensuoti palūkanas už išankstinį finansavimą panaikinimui;

25. pritaria, kad prizų naudojimas yra skatintinas, bet jis negali pakeisti tinkamai struktūrizuoto finansavimo;

26. ragina Komisiją leisti kompensuoti išlaidas, patirtas pateikus sėkmingai parinktą pasiūlymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas pramonės subjektų, ypač MVĮ, dalyvavimui;

27. prašo supaprastinti aiškinimą ir toliau išaiškinti reikalavimus atitinkančių išlaidų sąvoką (pvz., personalo sąnaudų mokesčiai ir mokėjimai, nedarbingumas ir motinystės atostogos) ir ar PVM galima būtų priskirti reikalavimus atitinkančioms išlaidoms; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę laikyti PVM reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, jei jos neišskaitomos; prašo toliau išaiškinti procedūras, susijusias su valiutos keitimo normomis, kurį naudoja parneriai, disponuojantys skirtingomis valiutomis;

28. apgailestauja, kad pradėjus taikyti dalyvių identifikacijos kodą (DIK) nesumažėjo pakartotinių prašymų gauti teisinę ir finansinę informaciją (ir ją pagrindžiančius dokumentus) ir kad, suteikus DIK prašymo pateikimo metu, prašymas ne visada patenkinamas; taigi ragina susijusius subjektus tobulinti DIK ir veiksmingiau jį naudoti;

29. prašo Komisijos pateikti tikslesnes, nuoseklesnes ir skaidresnes audito darbo tvarkos taisykles, įskaitant taisykles ir principus, pagal kuriuos užtikrinama pagarba organizacijos, kuriai atliekamas auditas, teisėms ir, kad visos pusės būtų išklausytos, ir pranešti apie audito ekonominę vertę;

30. ragina Komisiją įgyvendinti bendrojo audito principą ir pereiti prie realaus audito, kurį atliktų vienintelė įmonė, nes tai finansavimo gavėjams suteiktų galimybę ištaisyti sistemos klaidas ir kitais metais įteikti patobulintas išlaidų ataskaitas; mano, kad pritaikius šį vienintelės audito įmonės principą, būtų užtikrinta, jog pasibaigus projektui, įvairūs auditoriai nedarytų audito daugiau nei vieną kartą, taigi, Komisija pasitikėtų pirmu paskirtu nepriklausomu auditoriumi, ir dokumentai būtų pateikiami tik kartą, kad ir kiek kartų būtų atliekamas auditas;

31. ragina Komisiją pateikti teisinį aiškumą, vengiant atgaline data taikyti griežčiau apibrėžtas taisykles, reglamentuojančias dalyvavimą, ir neprašyti gavėjų perskaičiuoti Komisijos tarnybų jau patvirtintas finansines ataskaitas, nes taip sumažėtų ex post audito ir atgalinės datos korekcijų poreikis; prašo Komisijos greitai spręsti šias problemas, kylančias dėl vykdomų patikrinimų, veikti rūpestingai ir gerbti patikimo finansinio valdymo principus; rekomenduoja ginčus dėl šių problemų spręsti šalių susitarimu, pagal, pavyzdžiui, nepriklausomo pakartotinio audito išvadas ir (arba) ad hoc įstojus nepriklausomam tarpininkui;

32. siūlo įdiegti atsakymų procedūrą, pagal kurią, jei per tam tikrą nustatytą terminą, Komisija neatsako į gautą informaciją, laikoma, kad šiai informacijai Komisiją pritarė;

33. kviečia Komisiją reguliariai pranešti Parlamentui dėl 7-osios BP administravimo išlaidų, įskaitant valdymo išlaidas, skirtas tiek Komisijai, tiek ir dalyviams, bei dėl priemonių, kurios taikomos ar kurias planuojama taikyti, dėl šių išlaidų sumažinimo;

Radikalus perėjimas prie kokybės, prieigos ir skaidrumo pagerinimo

a) Link mokslu pagrįsto požiūrio

34. primena Komisijai, kad iš ES programų naudos gavėjų tikimasi, kad jie finansuojamą veiklą vykdys sąžiningai ir stengsis pasiekti laukiamų rezultatų;

35. todėl yra susirūpinęs dėl dabartinio bendrojo Komisijos požiūrio dėl rezultatais pagrįsto finansavimo (iš esmės pagrįsto tinkamos apskaitos principu) ir yra labai susirūpinęs dėl galimo rezultatais pagrįsto finansavimo poveikio mokslinių tyrimų kokybei ir pobūdžiui, kuris gali trukdyti moksliniams tyrimams ir daryti neigiamą poveikį projektams, kurie neturi pamatuojamų tikslų arba kurių tikslai pamatuojami naudojant kitus negu tiesioginio naudingumo parametrus; taip pat yra susirūpinęs dėl galimų rezultatų atliekant projektų rezultatų ex ante ir ex post vertinimą ir dėl tikslaus kriterijų, reikalingų šiems rezultatams apibrėžti, nustatymo;

36. mano, kad nėra pakankamas bendrasis vienkartinių išmokų (suderėtų specifinių projektų vienkartinių išmokų ar kiekvienam atskiram projektui iš anksto numatomų vienkartinių išmokų) panaudojimas, išskyrus esant tam tikroms, tinkamai patvirtintomis sąlygoms; pritaria didesnio pasitikėjimo požiūriui, specialiai taikomam dar neištirtų mokslinių sričių tyrimams; rekomenduoja pradėti rezultatais pagrįsto finansavimo projektinius bandymus, kai vienkartinės išmokos, pritaikytos specifiniams projektams, bus mokamos pagal sutartus mokslinių tyrimų ir demonstravimo projektų, vykdomų ypatingai probleminėse srityse, rezultatus;

37. todėl pritaria mokslu pagrįstai finansavimo sistemai, pabrėžiant mokslinių (techninių) kriterijų svarbą ir tarpusavio peržiūrai, pagrįstai pažanga, atitiktimi ir poveikiu, kartu su supaprastinta ir veiksminga finansų kontrole ir laikantis principo, kad visos šalys turi būti išklausytos; mano, kad šis mokslu pagrįstas požiūris sąlygos pagrindinį perėjimą nuo finansų link mokslo (technikos) dalies, atsižvelgiant į kontrolės mechanizmus; mano, kad šis požiūris suteikia dalyviams galimybę sutelkti savo pastangas ties savo pagrindine kompetencija, moksliniais ir (arba) techniniais klausimais ir EMTS kūrimu;

b) Laiko optimizavimas

38. pritaria bendrajai krypčiai, siekiant sutrumpinti vidutinį laikotarpį, per kurį paskiriamas finansavimas ir jis išmokamas, bet išreiškia tam tikras abejones dėl bendrinio didelės apimties kvietimų ir kvietimų su nustatytais paraiškų teikimo terminais naudojimo; vis dėlto pripažįsta, kad šie kvietimai tinka MVĮ kaip priemonė finansavimo galimybių netikrumui sumažinti ir tolesniam dalyvavimui paskatinti;

39. išreiškia susirūpinimą dėl vis dar per ilgo laikotarpio nuo pasiūlymo termino iki sutarties pasirašymo (sutarties sudarymo laikas) ir dėl įvairių Komisijos tarnybų neatitikimų; ragina Komisiją sutrumpinti sutarties sudarymo laiką iki 6 mėnesių ilgiausiai ir nustatyti atitinkamus įvertinimo ir derybų dėl sutarties terminus, pagrįstus gairių nustatymo sistema;

40. kviečia Komisiją prailginti vidutinį laikotarpį nuo kvietimo teikti paraiškas paskelbimo iki paraiškų teikimo termino;

41. ypač abejoja dėl galimų padarinių, ypač turinčių poveikį etikai, saugumui ir gynybai, panaikinus teisinį reikalavimą, kad valstybių narių atstovų komitetai pateiktų nuomonę dėl atrankos sprendimų atskirų projektų atžvilgiu;

42. mano, kad nuostata, pagal kurią siekiama nustatyti bendrus pagrindinius principus, neturėtų trukdyti pasirinkti nacionalines etines ir konkrečiai pritaikytas mokslinių tyrimų sąlygas;

43. remia bendrąjį požiūrį dėl dviejų etapų paraiškos teikimo procedūros, ypač tais atvejais, kai tikimasi ypač daug paraiškų, tačiau tik jeigu vertinimas atliekamas ypač kruopščiai pirmajame etape (tikslų, mokslinio požiūrio, dalyvių kompetencijos, mokslinio bendradarbiavimo naudos ir bendrojo biudžeto); pabrėžia, kad tai padidina sėkmės galimybes antrajame etape, tačiau tik tokiu atveju, jei tai nedaroma ilgesnių sutarties sudarymo ar dotacijos suteikimo laikotarpių sąskaita; mano, kad šis modelis sumažina paraiškų išlaidas;

c) Perėjimas link į vartotojus orientuoto požiūrio prieigos atžvilgiu

44. pabrėžia, kad Bendrosios programos valdymo srityje didžiausias dėmesys turi būti skiriamas naudos gavėjams ir turi būti užtikrinama geresnė prieiga prie Bendrosios programos;

45. ragina gerokai pagerinti gairių dokumentų, kurie turėtų būti surinkti į vieną vadovą ir išversti į oficialias ES kalbas, aiškumą ir prieinamumą;

46. pabrėžia, kad reikia padidinti naujų valstybių narių dalyvavimą Bendrosios programos projektuose supaprastinant paraiškų teikimo ir sutarčių sudarymo procedūras, kurios sudaro svarbias kliūtis pateikti paraiškas, ypač subjektams, kurie tai daro pirmą kartą;

47. rekomenduoja suinteresuotosioms šalims užtikrinti didesnį stabilumą, stengiantis paskirti vienintelį Komisijos pareigūną, atsakingą už projektą, kuris teiktų asmeninę paramą per visą projekto gyvavimo laiką, ir kartu nuosekliai įgyvendinant taisykles bei „vieno informacijos centro klientams“ principą, pagal kurį iš to paties informacijos centro būtų galima gauti informacijos apie daugelį programų;

48. mano, kad kiekviename Komisijos ir jos tarnybų pateiktame dokumente turi būti aiškiai apibrėžta jo teisinė padėtis, nurodyta, kas pagal šį dokumentą yra įpareigojamas ir kaip jis yra įpareigojamas;

49. remia tolesnį e. administravimo ir IT priemonių įdiegimą, ypač mokslinių tyrimų dalyvių portalo sukūrimą ir elektroninio parašo įdiegimą; ragina Komisiją sukurti integruotas ir vartotojams tinkamas interneto sistemas; pritaria, kad visa elektroninė programų valdymo informacija (tapatybė, paraiškos, derybos ir ataskaitos) būtų prieinama; pritaria tam, kad ši interneto sistema būtų pasiekiama nuo pirmosios programos dienos ir prieinama visais etapais; mano, kad būtina skatinti vaizdo konferencijas, o ne tiesioginius susitikimus; rekomenduoja e. administravimo tarnyboms bendraujant naudoti atvirus protokolus ir formas, kad būtų užtikrintas skaidrumas, prieiga ir tarpusavio sąveika;

50. rekomenduoja Komisijai pradėti informacijos ir sąmoningumo didinimo kampanijas programos teikiamų informacinių technologijų priemonių klausimais;

51. džiaugiasi Komisijos laisvo žinių prieinamumo bandomuoju projektu, pagal kurį siekiama suteikti daugiau galimybių gauti mokslinių tyrimų rezultatus ir per sistemą CORDIS, ir raginant mokslininkus savo mokslinius tyrimus registruoti saugykloje;

52. pabrėžia, kad tam, kad naudos gavėjai galėtų dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose, jie privalo turėti didelius techninius pajėgumus ir gerai išmanyti administracines ir finansines procedūras, todėl dalyvauti labai sunku mažo dydžio kandidatams, pvz., MVĮ ir nedideliems mokslinių tyrimų institutams, esantiems atokiuose regionuose; primena, kad MVĮ sudaro apie 90 proc. Europos įmonių ir kad būtina užtikrinti jų aktyvų ir veiksmingą dalyvavimą naudojant 7-osios BP išteklius;

53. pabrėžia, kad reikia daugiau skaidrumo kvietimų teikti paraiškas temos parinkimo procese - tai užtikrintų tinkamą susijusių suinteresuotųjų šalių dalyvavimą;

54. rekomenduoja parengti skaidresnę, labiau suprantamą ir darnesnę tarpusavio peržiūros sistemą, kuri būtų pagrįsta nuopelnais;

Programų ir priemonių sinergija

55. ragina sumažinti ES programų (BP, KIP, struktūriniai fondai) ir susijusių priemonių (BTI, 187 straipsnio iniciatyvos, 185 straipsnio projektai, ŽIB ir kt.) kompleksiškumą; pabrėžia, kad tai sąlygotų išsamų sinergijos, kylančios dėl jų jungtinės veiklos, panaudojimą;

56. apgailestauja dėl itin didelio mokslinių tyrimų organizacijų, bendradarbiavimo modelių ir valdymo mechanizmų gausėjimo, taip pat dėl su tuo susijusio sudėtingumo, dėl kurio kyla skaidrumo problemų atsižvelgiant į biudžeto valdymo instituciją ir atsiranda skirtingas požiūris į naudos gavėjus;

57. rekomenduoja ribotą taisyklių ir bendrų finansavimo principų rinkinį, skirtą valdyti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, ir ragina laikytis nuoseklumo ir vienodumo įgyvendinant ir aiškinant taisykles ir procedūras; pabrėžia, kad būtina taikyti šį bendrą taisyklių rinkinį visai BP ir susijusioms priemonėms bei pačioje Komisijoje, neatsižvelgiant į tai, koks subjektas ar vykdančioji agentūra atsako už įgyvendinimą;

58. rekomenduoja sukurti mechanizmą, kuris Komisijoje suteiktų bendrąsias gaires ir pradėti mokymą, skirtą projektus administruojantiems pareigūnams ir vidaus auditoriams; ragina sukurti apeliacinį mechanizmą (BP tarpininkas), skirtą dalyviams tais atvejais, kai taisyklės ir procedūros aiškinamos nenuosekliai ir netolygiai; mano, kad šio tarpininko sprendimai turėtų būti galutiniai ir privalomi;

59. mano, kad dėl universitetų, valstybinių mokslinių tyrimų organizacijų, didelių įmonių, MVĮ ir regionų bei vietos valdžios institucijų artumo, pvz., tam tikrose grupėse, regionai – tinkamiausias lygmuo siekiant skatinti inovacijas; taip pat pažymi, kad skatinant inovacijas regionų lygmeniu galima sumažinti socialinius ir regioninius skirtumus; vis dėlto ragina skirtingais lygmenimis (regioniniu, nacionaliniu ir Bendrijos) veiksmingiau koordinuoti Europos lygmens mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos planavimo veiksmus; taip pat pabrėžia, kad būtina pagerinti universitetų ir pramonės subjektų santykius;

Ko verta pasimokyti dėl 8-osios BP

60. mano, kad radikaliai BP administravimo peržiūrai turi būti skirta pirmenybė, sudarant naująją BP;

61. mano, kad Finansinio reglamento, Tarnautojų tarnybos nuostatų ir konkretiems tyrimams taikytinos toleruotinos klaidų rizikos peržiūra turi ypatingą vaidmenį restruktūrizuojant mokslinių tyrimų finansavimo sistemą ir dėl tolesnės pažangos supaprastinant mokslinių tyrimų finansavimą;

62. ragina Komisiją įvertinti kiekvienos atskiros priemonės kiekvienoje programoje veiksmingumą, siekiant konkrečių politikos tikslų ir ragina sumažinti priemonių įvairovę, jeigu aiškiai neįrodomas jų veiksmingumas ar konkretus indėlis, tuo pat metu išlaikant pakankamą lankstumą, pritaikytą specialiai projektams;

63. remia mokslu pagrįstą finansavimo sistemą ir proporcingą padalijimą nuo bendrų prie atskirų, orientuotų į poveikį iki nuo atskirų prie bendrų, mokslu pagrįstų mokslinių tyrimų pagal 8-ąją BP;

64. mano, kad 8-ojoje BP būtina didžiausią dėmesį skirti dar neištirtų sričių tyrimams ir atsižvelgti į visą inovacijų grandinę: dar neištirtų sričių tyrimus, technologinę plėtrą, demonstravimą, platinimą, rezultatų nustatymą ir greitą mokslinių tyrimų rezultatų integraciją į rinkas;

65. mano, kad 8-oji BP turėtų skatinti Europos mokslininkus bendradarbiauti ir pradėti taikyti „mokslinių tyrimų krepšelių“ sistemą, pagal kurią moksliniams tyrimams numatytos lėšos kartu su mokslininkais keliautų į visų valstybių narių universitetus ir tai padėtų steigti pažangos centrus, nepriklausomus universitetus ir gerintų mokslininkų mobilumą;

66. prašo Komisijos paskelbti skirtingų valstybių narių dalyvavimo 7-ojoje BP ataskaitą ir atsižvelgti į šios ataskaitos išvadas siekiant užtikrinti darnų mokslinių tyrimų pasiskirstymą visose valstybėse narėse vykdant 8-ąją BP;

67. mano, kad nustatant 8-osios BP prioritetus reikia daugiau dėmesio atkreipti į dotacijomis pagrįsto naujovių finansavimo alternatyvas, pavyzdžiui, į viešojo ir privataus kapitalo bendrovių ir į akcinio kapitalo investicijas;

68. rekomenduoja toliau didinti 8-osios BP tarptautinį pobūdį, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, įskaitant besivystančias šalis, ir numatyti joms paprastas ir konkrečias vadybos taisykles; ragina laukiant būsimosios 8-osios BP keistis geriausiąja patirtimi ir standartais su kitais tarptautiniais partneriais;

69. remia idėją, kad Komisija spręstų, kada suteikti finansavimą, kai jo reikia iš nacionalinių ar regionų institucijų;

70. džiaugiasi, kad buvo įsteigtas Komisijos naujovių pakomitetis, taip pat šio pakomitečio diskusijomis apie ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos veiksmingumo įvertinimą ir išlaidas, susijusias su mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektais;

71. paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

Mokslas, švietimas, inovacijos sudaro ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindą. Europa privalo investuoti į inovacijas, jei nori sukurti naujus produktus ir paslaugas. Tai sukurs naujas darbo vietas ir sąlygos augimą, o tai Europą padarys konkurencingesne ir pagerins gyvenimo kokybę. Tačiau dėl inovacijų būtini moksliniai tyrimai. Moksliniai tyrimai ir inovacijos sudaro Europos Sąjungos Europa 2020 iniciatyvos pagrindą.

Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo programos, ypač mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendroji programa , per daugelį metų išaugo savo apimtimi tiek savo taikymo srities atžvilgiu, tiek ir dėl savo biudžeto apimties. Padidėjęs paraiškų kiekis sąlygojo atitinkamą kontrolės mechanizmų augimą, siekiant užtikrinti tinkamą ES lėšų panaudojimą. Tačiau dėl didesnio taisyklių ir administravimo procedūrų skaičiaus tapo ypač sudėtinga pasitikėti šiuo procesu. Ypač sunku susidoroti su šiuo kompleksiškumu tapo mažesnėms organizacijoms (SVĮ, naujoms pažangiųjų technologijų įmonėms, mažiems institutams, universitetams ir mokslo centrams) .

Mokslinių tyrimų bendruomenė skubiai ragina suvienodinti taisykles ir procedūras bei apskritai supaprastinti finansinės atskaitomybės reikalavimus. neseniai daugiau kaip 13 tūks. mokslininkų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama labiau supaprastinti ir suteikti daugiau apsitikėjimo ES mokslinių tyrimų finansavimu. Ši nuomonė vyrauja tarp mokslininkų, akademikų ir pramonės atstovų. Todėl būtina supaprastinti 7-osios BP ir 8-osios BP, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendroji programos ir visų Europos Komisijos mokslo ir inovacijų programų mechanizmus.

Dabartinę sistemą reikia pakeisti sistema, kuri labiau pasitiki paraiškų teikėjais. Ateityje būtina supaprastinti projektų administracinius ir finansinius aspektus, sustiprinant mokslinį ir technologinį vertinimo procesą. Tai apima tarpusavio peržiūrą ir kartu su ja vertinimui taikyti pažangos kriterijus. Žinoma, visi finansiniai sandoriai kelia tam tikrą rizikos lygį, bet ypatingas susirūpinimas jos kontrole, taikant administracinę priežiūrą, iš tikrųjų gali padidinti bendrąsias projekto išlaidas. Visų pirma, turi būti įmanoma toleruoti didesnį rizikos laipsnį (taigi racionalizuoti biurokratinę kontrolę). Antra, būtina labiau pasitikėti mokslo ir verslo bendruomene. Būtina sukurti pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyrą, t. y. tarp rizikavimo ir su rizika susijusio pavojaus, užtikrinant patikimą ES mokslinių tyrimų finansavimo valdymą.

Iš tikrųjų būtina pagerinti ir racionalizuoti mokslinių tyrimų finansavimą ir administravimą. Šiuo metu įvairioms Bendrosios programos priemonėms, skirtingų rūšių institucijos (universitetams, mokslo centrams, pramonei ir SVĮ), įvairioms veiklos rūšims (valdymui, moksliniams tyrimams, demonstravimui) yra taikomos skirtingos taisyklės ir procedūros. Ši trijų lygių forma (priemonės, institucijos ir veiklos rūšys) sutinkama daugelyje koncentrinių taisyklių ir procedūrų sluoksnių. Šiuos sluoksnius sudaro taisyklės, taikomos dalyvavimui, specifinėms programoms, finansų reglamentui, toleruotinai klaidų rizikai ir tarnybos nuostatoms, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai įtakoja Bendrąją programą.

Pranešėjas pritaria komunikatui dėl mokslinių tyrimų programų įgyvendinimo supaprastinimo. Tai sudaro didžiulį ir kūrybingą reformos planą, kuris BP dalyviams turėtų padėti susidoroti su daugeliu jų problemų.

Tačiau siūlomų pokyčių ryšys su dabartiniu finansiniu reglamentu yra neaiškus. Dėl kai kurių, Komisijos siūlomų, pakeitimų būtina pakeisti Finansinį reglamentą. Dėl kitų pakeitimų būtina pakeisti dalyvavimo taisykles arba tam tikras BP specialių programų taisykles. Taigi dėl tam tikrų priemonių būti pakeitimai visose srityse, o dėl kitų – jokie pakeitimai nėra būtini.

Antra, pranešėjas yra susirūpinęs dėl ryšio tarp finansavimo ir rezultatų. Kita vertus, labai sveikintina, kad Europos Komisija svarsto galimybę peržiūrėti mokslinių tyrimų finansavimo taisykles. Tačiau visus pakeitimus būtina apgalvoti labai atidžiai ir kruopščiai, atsižvelgiant ne tik į finansinius ir administracinius motyvus bei pasekmes naudos gavėjams, bet taip pat ir į galima poveikį mokslinių tyrimų ir inovacijų kokybei. Pranešėjas taip pat turi abejonių dėl to, kad galimybė pasirinkti rezultatais pagrįstą finansavimą gali sąlygoti mažiau rizikingų ir labiau į rinkos tyrimus orientuotų projektų pasirinkimą. Europai reikia daugiau inovacijų, tačiau mums būtina palaikyti ir neištirtų sričių mokslinius tyrimus, nes jie sudaro inovacijų pagrindą. Be to, be pažangos moksliniuose tyrimuose negali būti jokių inovacijų.

Pranešėjas labai ragina supaprastinti moksliniams tyrimams prieiga prie finansavimo. Būtina sukurti abipusio pasitikėjimo kultūrą, kurioje dalyvautų visi suinteresuoti dalyviai. Tai sustiprins mokslinius tyrimus ir inovacijas bei Europa taps labiau patrauklia vieta gyventi ir dirbti.

Todėl šis pranešimas yra labai aktualus ir būtinas. Jis yra pateikiama ypač laiku, nes tuoj pradėsime vykdyti vidurio laikotarpio 7-osios BP vertinimą ir pasiruošimus naujai 8-ajai BP. Šis pranešimas turėtų pateikti stiprų pagrindą, kuriuo mes galėtume pagrįsti tolesnius savo veiksmus.

Pragmatiniai postūmiai administracinio ir finansinio supaprastinimo atžvilgiu

ES mokslinių tyrimų finansavimo kompleksiškumo ir jo struktūros supaprastinimas turėtų teigimai įtakoti daugelį suinteresuotų dalyvių. 2007 m. biudžeto vykdymo patvirtinimo rezoliucijoje, Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į būtinybę didinti įvairovę. Jis taip pat paragino įvertinti naudos gavėjų problemas, įskaitant ir skaidrumo trūkumą. Supaprastinimo procesas dalyviams turi atnešti stabilumą ir teisinį aiškumą.

Todėl finansinės atskaitomybės supaprastinimui būtina labiau taikyti pasitikėjimu ir didesniu rizikos toleravimu pagrįstą metodą. tai apima visų įprastų apskaitos ir valdymo principų ir praktikos, kurią taiko naudos gavėjai, patvirtinimą, jeigu jie suderinti ir patvirtinti nacionalinių institucijų. Tai taip pat apima ir nacionalinių institucijų pateiktų auditų bei metodologijos sertifikatų pritarimui bei finansinei kontrolei, kuri siekia apsaugoti valstybės lėšas ir kovoti su sukčiavimu. Bendrojo audito metodas ir realus auditas, kurį atlieka vienintelė įmonė, naudos gavėjams suteiktų galimybes ištaisyti visas sistemines klaidas.

Kiekvienai atskirai priemonei būtina nustatyti ar dėl bus būtina atlikti pakeitimus Finansiniame reglamente, dalyvavimo taisyklėse ar specialiuose programose. Be to, būtina nurodyti ar šios priemonės taikomos 7-ajai BP ar tik 8-ajai BP. Pranešėjas pritaria, kad dėl 7-osios BP pokyčius būtina atlikti palaipsniui, siekiant išvengti drastiškų vadovavimo pokyčių toje pačioje bendrojoje programoje.

Pranešėjas taip pat pritaria minčiai dėl finansavimo normų ir netiesioginių išlaidų apskaičiavimo metodų visose finansinėse sistemose suderinimo mažinimui. Tačiau finansavimo normų ir netiesioginių išlaidų apskaičiavimo modeliai turėtų skirtis įvairioms organizacijoms: universitetams, mokslo organizacijoms ir pramonei. Tai pagrindžia priežastis, kad visų šių subjektų išlaidos žymiai skiriasi. Įvairių rūšių veiklos .finansavimo normos turi būti skirtingos . Taisyklių suvienodinimas turi būti skirtas įvairioms priemonėms. Be to, pranešėjas mano, kad mažesni konsorciumai ir paprastesnių centrinių mechanizmų naudojimas sąlygos supaprastintas procedūras.

Be to, siekiant išvengti skirtingo aiškinimo, būtina aiškiai apibrėžti naudojamą sudėtingų sąvokų (pavyzdžiui, vienkartinių išmokų ir reikalavimus atitinkančių sąnaudų )terminologiją. Ypač svarbu išaiškinti reikalavimus atitinkančias išlaidas, pavyzdžiui mokesčius. Taip pat svarbu, kad visos Europos Komisijos tarnybos ir skirtingi auditai taikytų nuoseklias taisykles.

A. Radikalus perėjimas link kkybės, prieigos ir skaidrumo pagerinimo

a) link mokslu pagrįsto požiūrio

Pažanga privalo tapti pačias svarbiausia jėga, kuri stumia į priekį mokslinių tyrimų finansavimą, ir rezultatais pagrįstas požiūris gali sumažinti mokslininkų mokslines ambicijas. Todėl pranešėjas vietoj rezultatais pagrįsto modelio siūlo taikyti mokslu pagrįstą finansavimo sistemą. Ji apimtų finansinių aspektų kontrolės supaprastinimą, pabrėžtų mokslinius ir techninius aspektus bei tarpusavio peržiūrą, patemtą pažanga. Iš tikrųjų nuosekli, skaidri ir suderinta profesinė tarpusavio peržiūros sistema, kuri naudojasi pažanga, turi tapti pačiu svarbiausiu vertinimo kriterijumi, kaip tai jau yra taikoma Europos mokslinių tyrimų tarybos struktūrų ir mechanizmų vertinimui. Be to, prizų naudojimas turi būti skatinamas, bet tai daroma labai apgalvotai. Tačiau prizų, kaip mokslinių tyrimų finansavimo, priemonės naudojimas neturi pakeisti struktūrinio finansavimo.

b) Laiko optimizavimas

Visus proceso etapus būtina optimizuoti, siekiant išvengti vėlavimo ir skatinti išlaidų veiksmingumą. Tai apima prieiga prie Darbo programų, kvietimų paskelbimą, pasiūlymų projektus, atrankos procedūras ir laiką, per kurį patvirtinamos dotacijos ir jos išmokamos.

Laikotarpio, per kurį paskiriamos dotacijos, sutrumpinimas yra labai sveikintinas reiškinys. Tačiau pranešėjas labai abejoja dėl Komisijos pasiūlymo panaikinti reikalavimą valstybėms narėms pateikti nuomones apie atrankos sprendimus. Svarbu, kada valstybės narės turėtų teisę peržiūrėti, ypač dėl saugumo ir gynybos mokslinių tyrimų ir dėl etinio projektų vertinimo.

Komisija siūlo labiau bendrinį dviejų etapų pasiūlymų naudojimą. Dviejų etapų pateikimas sumažintų visų pasiūlymo sudarymo naštą, bet taip pat gali pailginti pateikimo proceso ilgį ir sudėtingumą. Todėl pranešėjas pritaria dviejų etapų paraiškos teikimo procedūrai, kurios vertinimas būtų kruopščiai atliekamas pradiniame etape. Tai taip pat turėtų sumažinti paraiškų pateikimo išlaidas.

c) Perėjimas link į vartotojus orientuoto požiūrio prieigos atžvilgiu

Pranešėjas taip pat mano, kad geresnė prieiga prie programų ir parama naudotojams gali būti pasiekta naudojant patarimų medžiagą (mažiau žargono naudojimo, didesnis terminologijos nuoseklumas). Tai galim įgyvendinti optimizavus IT sistemas, remiant projektų valdymą ir suteikiant suasmenintą paramą, kurią suteiktų ES projektų pareigūnas (per visą projekto gyvavimo ciklą išlaikyti tą patį pareigūną). Todėl pranešėjas remia visišką dotacijų, vertinimo ir pasiūlymų sujungimą į vieną IT programą. Ji turėtų būti patikimai, lanksčiai ir lengvai naudojama. Tą pačią programą turi naudoti visos EK tarnybos ir agentūros.

Programų ir priemonių sinergija

Pranešėjas džiaugiasi dėl Komisijos įsipareigojimo užtikrinti vienodą taisyklių ir procedūrų, naudojamų visose programose ir priemonėse, aiškinimą ir taikymą. Be to, taisyklių įgyvendinimas visose keturiuose Europos Komisijos generaliniuose direktoratuose ir agentūrose, bendrosiose įmonėse, kurios įgyvendina BTI, turi būti vienodas. Tačiau pranešėjas rekomenduoja naudoti skirtingą taisyklių rinkinį, taikoma įvairiems mokslo centrams ir universitetams, bei skirtingą rinkinį – pramonei ir SVĮ.

ES programų ir susijusių priemonių kompleksiškumo sumažinimas prisidėtų prie optimizuotos sinergijos, kurią sąlygoja jungtiniai veiksmai. Taip pat pageidautina Komisijoje sukurti bendrųjų gairių mechanizmą (mokyti už projektus atsakingus darbuotojus ir auditorius bei sukurti BP tarpininko pareigybę).

Ko verta pasimokyti dėl 8-osios BP

Dėl būsimos BP pranešėjas mano, kad vienas iš didžiausių prioritetų būtų administravimo supaprastinimas. Be to, restruktūrizuojant mokslinių turimų finansavimo sistemą labai svarbu peržiūrėti Finansinį reglamentą, Tarnybos nuostatas ir konkretiems tyrimams taikytiną toleruotinos klaidų rizikos įgyvendinimą.

Tuo pat metu pranešėjas ragina Komisiją įvertinti atskirtas priemones ir padidinti jų koordinavimą , išlaikant lankstumą prisiderinti prie nuo projekto dydžio priklausomų ypatybių.

Pranešėjas mano, kad inovacijas sąlygoja tinkamai ir veiksmingai finansuojama mokslo ir švietimo sistema, kartu su programų sąlygomis (pavyzdžiui, pakankama INT politika, rizikos kapitalas, atviros rinkos ir išmanusis reglamentavimas). Todėl svarbu, kad Bendrosiose programose būtų atsižvelgiama į visą inovacijų grandinę (nuo neištirtų mokslo sričių tyrimų iki taikomųjų mokslinių tyrimų, technologinio demonstravimo, platinimo ir rezultatų pateikimo). Pranešėjas dėl 8-osios BP remia mokslu pagrįstą finansavimo sistemą ir proporcingą padalijimą nuo bendrų prie atskirų, orientuotų į poveikį iki nuo atskirų prie bendrų, mokslu pagrįstų mokslinių tyrimų.

Pranešėjas taip pat mano, kad reikėtų vykdyti tarptautinę bendrosios programos plėtrą. Taip būtų paskatinta aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, taip pat besivystančiomis šalimis.

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo
(2010/2079(INI))

Nuomonės referentas: Aldo Patriciello

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. teigiamai vertina Komisijos jau numatytas paprastinimo priemones įgyvendinant 7-ąją bendrąją programą ir remia Komisijos pastangas labiau paprastinti ir paaiškinti taisykles, kad nebūtų sudarytos sąlygos jų skirtingam interpretavimui ir būtų sumažinta klaidų rizika ir kontrolės išlaidos; taip pat ragina Komisiją nustatyti priemones, kurios būtų taikomos paprastinant ir aiškinant esamas taisykles;

2. apgailestauja dėl itin didelio mokslinių tyrimų organizacijų, bendradarbiavimo modelių ir valdymo mechanizmų gausėjimo, taip pat dėl su tuo susijusio sudėtingumo, dėl kurio kyla skaidrumo problemų atsižvelgiant į biudžeto valdymo instituciją ir atsiranda skirtingas požiūris į naudos gavėjus;

3. pakartoja savo raginimą Komisijai užtikrinti didesnį teisinį aiškumą, susijusį su audito kriterijais, susilaikyti nuo bet kokio keitimo atgaline data, nekartoti audito be reikalo ar dėl skirtingų Komisijoje taikomų kriterijų, atsižvelgti į teisėtus naudos gavėjų lūkesčius vienodai interpretuojant taisykles ir pagreitinti pažymėjimų, susijusių su vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų apskaitos metodu, pripažinimą; šių pažymėjimų atžvilgiu, atrodo, nepasiekta jokia pažanga;

4. remia deklaruotų išlaidų apskaičiavimo taisyklių paprastinimą; prašo aiškiai apibrėžti būtinus kriterijus, skirtus įvertinti, ar naudos gavėjų išlaidų skaičiavimo metodikos atitinka teisės aktų reikalavimus;

5. pabrėžia poreikį paprastinti taisykles nepakenkiant išlaidų kokybei ir gerinti įgyvendinimo veiksmingumą ir efektyvumą; mano, kad skaidrios ir tvirtos finansavimo sistemos, kurią paprasta administruoti, atsvara turėtų būti griežta kontrolės sistema; ragina Komisiją parengti mokslinių tyrimų išlaidų veiksmingumo ir efektyvumo patikrinimo metodikos pasiūlymus;

6. primygtinai ragina, kad rengdama būsimą bendrąją programą Komisija pateiktų ambicingų pasiūlymų, kuriais siekiama sukurti finansavimo sistemą, labiau pagrįstą rezultatais ir moksliniais laimėjimais negu sąnaudomis ir išlaidomis, užtikrinant, kad nebūtų trukdoma naujoviškiems taikymo būdams; pabrėžia, kad ši moksliškai pagrįsta koncepcija neprieštarauja biudžeto kontrolės reikalavimams;

7. ragina Komisiją užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama visiems paraiškų pateikėjams ir būtų padedama susirasti atitinkamą partnerį;

8. ragina Komisiją įvertinti tai, kad ji pradėjo vykdyti nustatyto dydžio ir vienkartinius mokėjimus, nes tai gali turėti neigiamų padarinių naudos gavėjų gebėjimui deramai vykdyti audito reikalavimus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo supaprastinimo
(2010/2079(INI))

Nuomonės referentas: Alain Cadec

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia mokslinių tyrimų ir plėtros svarbą sprendžiant svarbiausius Europos Sąjungai tenkančius uždavinius, ypač įgyvendinant strategiją „ES 2020“; primena, kad sanglaudos politika labai prisidedama prie mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos regionuose finansavimo;

2. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama supaprastinti administracinius mokslinių tyrimų bendrųjų programų formalumus, susijusius su sudėtinga ir brangia konkursų ir vykdymo tvarka, ypač pradėti laipsniškai teikti rezultatais pagrįstą finansavimą ir nustatytus tam tikro dydžio mokėjimus susijusiuose projektuose dirbantiems darbuotojams; siūlo persvarstyti vadinamąją „viena tema – vienas projektas“ taisyklę ir ragina pradėti taikyti lankstesnį bendrą teminį požiūrį siekiant paspartinti inovatyvių idėjų įgyvendinimo procesą; vis dėlto pabrėžia, kad dėl moksliniams tyrimams būdingo nenuspėjamumo, kai kurie projektai, kurių rezultatų naudingumą iš pradžių sudėtinga nustatyti, taip pat yra vertingi; taip pat pareiškia, kad turi būti aišku, kaip nedviprasmiškai interpretuoti audito taisykles siekiant aiškiai atskirti galimus pažeidimus nuo tyčinio sukčiavimo;

3. palankiai vertina ES institucijų svarstymus apie būtiną regioninės politikos supaprastinimą siekiant užtikrinti naudos gavėjams didesnį jos skaidrumą, didesnes galimybes dalyvauti joje finansiškai silpniems dalyviams, didesnį jos veiksmingumą ir teisinį aiškumą; mano, kad šiame procese įgyta geroji patirtis gali būti naudinga supaprastinant Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos įgyvendinimą;

4. pabrėžia, kad tam, kad naudos gavėjai galėtų dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose, jie privalo turėti didelius techninius pajėgumus ir gerai išmanyti administracines ir finansines procedūras, todėl dalyvauti labai sunku mažo dydžio kandidatams, pvz., MVĮ ir nedideliems mokslinių tyrimų institutams, esantiems atokiuose regionuose; primena, kad MVĮ sudaro apie 90 proc. Europos įmonių ir kad būtina užtikrinti jų aktyvų ir veiksmingą dalyvavimą naudojant Septintosios bendrosios programos išteklius;

5. mano, kad įvairios Europos Sąjungos priemonės sanglaudos, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje turėtų būti įgyvendinamos integruotai siekiant užtikrinti veiksmingumą; todėl pabrėžia, kad būtina siekti šių priemonių sąveikos ir panaikinti šios sąveikos kliūtis, visų pirma suderinant audito ir išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles, siekiant naudos gavėjams supaprastinti įgyvendinimą;

6. mano, kad regionai – tinkamiausias lygmuo siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas dėl universitetų, valstybinių mokslinių tyrimų organizacijų, didelių įmonių, MVĮ ir regionų bei vietos valdžios institucijų artumo, pvz., tam tikrose grupėse; taip pat pažymi, kad skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas regionų lygmeniu galima sumažinti socialinius ir regioninius skirtumus; vis dėlto ragina skirtingais lygmenimis (regioniniu, nacionaliniu ir Bendrijos) veiksmingiau koordinuoti Europos lygmens mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos planavimo veiksmus; taip pat pabrėžia, kad būtina pagerinti universitetų ir pramonės subjektų santykius;

7. primena, kad Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa, kaip ir regioninės plėtros politika, grindžiama partnerystės ir bendro finansavimo principais; teigia, kad vertina šiuos tinkamo valdymo principus, ir prašo juos ir toliau taikyti nepaisant viešųjų išlaidų apribojimo dėl ekonomikos krizės;

8. primena, kad Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje daugiausia dėmesio skiriama didelės apimties projektams, kurie galėtų turėti konkretų poveikį ekonominei veiklai, inovacijoms planuojant produktus ir būsimos gamybos, turinčios didelę pridėtinę vertę, užtikrinimui, ir tokiu būdu skatintų darbo vietų kūrimą bei Europos Sąjungos konkurencingumo pasaulyje gerinimą; teigia, kad dinamiški aukštos kokybės projektai ir taikomųjų mokslinių tyrimų, ir fundamentinių mokslinių tyrimų srityse yra naudingi visoms ES teritorijoms nepriklausomai nuo dabartinio jų mokslinio išsivystymo lygio, ypač kai sąveika sukuriama naudojant regioninei politikai skirtas lėšas, ir veiksmingai papildo sanglaudos politikos priemonių suartinimo tikslą, kuris yra labai svarbus, tuo pačiu metu siekiant užtikrinti ir subalansuotą vystymąsi, ir konkurencingumą; vis dėlto pažymi, kad reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir mažesniems projektams, kurie gali daryti realų poveikį, pvz., stiprindami inovacijų ir socialinės integracijos ryšį;

9. prašo Komisiją skelbti skirtingų valstybių narių dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje analizę;

10. pabrėžia, kad regioninių skirtumų didėjimas mokslinių tyrimų ir plėtros potencialo srityje yra problema, kurią reikia spręsti ne tik įgyvendinant sanglaudos politiką, bet ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką;

11. mano, kad reikėtų skatinti specialistų mainus, tačiau nedidinti Europos Sąjungos „protų nutekėjimo“ į kitas pasaulio dalis, o pačioje Sąjungoje – iš skurdesnių į turtingesnes šalis, nes tai kenktų Europos sanglaudos politikai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Jean-Pierre Audy, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Luigi de Magistris, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Ingeborg Gräßle, Ville Itälä, Bogusław Liberadzki, Monica Luisa Macovei, Jan Olbrycht, Aldo Patriciello, Theodoros Skylakakis, Georgios Stavrakakis, Søren Bo Søndergaard

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Zuzana Brzobohatá, Edit Herczog, Ivailo Kalfin, Olle Schmidt, Derek Vaughan

Teisinė informacija - Privatumo politika