PRANEŠIMAS dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą

6.10.2010 - (2010/2059(INI))

Peticijų komitetas
Pranešėja: Mariya Nedelcheva
PR_INI_AnnOmbud

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą

(2010/2059(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 straipsnio trečiąją pastraipą ir 228 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 43 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų[1],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį Europos Parlamento ir ombudsmeno pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 5 d. Komisijos komunikatą dėl įgaliojimų priimti ir perduoti pranešimus Europos ombudsmenui ir įgaliojimų tarnautojams duoti parodymus Europos ombudsmenui suteikimo (SEC(2005)1227),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sprendimo, iš dalies keičiančio 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, patvirtinimo[2],

–   atsižvelgdamas į ombudsmeno įgyvendinimo nuostatų pakeitimą, kuriuo siekiama atspindėti Statuto pokyčius, įsigaliojusius 2009 m. sausio 1 d.,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 205 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią sakinius,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0275/2010),

A. kadangi metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą 2010 m. balandžio 19 d. oficialiai pateiktas Europos Parlamento Pirmininkui, o ombudsmenas Nikiforos Diamandouros 2010 m. gegužės 4 d. Briuselyje pristatė savo pranešimą Peticijų komitetui,

B.  kadangi SESV 24 straipsnyje nurodoma, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis gali kreiptis į ombudsmeną, kurio pareigybė įsteigta pagal 228 straipsnį“,

C. kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“,

D. kadangi Chartijos 43 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“,

E.  kadangi nuo SESV įsigaliojimo bendra užsienio ir saugumo politika bei Europos Vadovų Tarybos veikla priskiriama ombudsmeno kompetencijai,

F.  kadangi pagal SESV 228 straipsnį ombudsmenas nuo šiol „renkamas po kiekvienų Europos Parlamento rinkimų visai Parlamento kadencijai“, o nebe skiriamas Parlamento,

G.  kadangi savo darbu ombudsmenas padeda kurti Sąjungą, kurioje „sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečio“, kaip nurodoma Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio antrojoje pastraipoje,

H.  kadangi 2009 m. ombudsmenas užregistravo 3 098 skundus (2008 m. – 3 406 skundai) ir kadangi 727 skundai (23 proc., 2008 m. – 802 skundai) buvo pripažinti priskirtinais ombudsmeno kompetencijai,

I.    kadangi 2009 m. ombudsmenas pradėjo 335 skundų tyrimus ir 318 tyrimų buvo baigti, iš jų 311 buvo atlikti gavus skundus ir septyni – ombudsmeno iniciatyva,

J.    kadangi 179 atvejais (tai sudaro 56 proc. visų atvejų), kurie buvo išnagrinėti 2009 m., skunduose minimos institucijos pasiekė draugišką sprendimą arba išsprendė klausimą, dėl kurio buvo pateiktas skundas ombudsmenui, o tai rodo didėjantį institucijų ir įstaigų pasiryžimą skundus ombudsmenui vertinti kaip galimybę ištaisyti padarytas klaidas ir bendradarbiauti su ombudsmenu piliečių labui,

K.  kadangi 2009 m. ombudsmenas 12 proc. atvejų (37 tyrimai) nustatė netinkamo administravimo veiksmus ir 35 atvejais pateikė kritines pastabas,

L.   kadangi 2009 m. buvo pateikta 15 rekomendacijų projektų,

M.  kadangi dažniausiai pasitaikantys kaltinimai dėl netinkamo administravimo buvo susiję su skaidrumo stoka, įskaitant atsisakymą pateikti informaciją (36 proc. nagrinėtų atvejų), neteisingumu arba piktnaudžiavimu valdžia (14 proc. nagrinėtų atvejų), vėlavimu, kurio galėjo būti išvengta (13 proc. nagrinėtų atvejų), procedūros įgyvendinimo klaidomis (13 proc. nagrinėtų atvejų), aplaidumu (6 proc. nagrinėtų atvejų), Komisijos, kaip už sutarčių vykdymą atsakingos institucijos, pareigų nevykdymu (6 proc. nagrinėtų atvejų), teisinėmis klaidomis (6 proc. nagrinėtų atvejų) ir diskriminavimu (5 proc. nagrinėtų atvejų),

N.  kadangi vidutinė skundų nagrinėjimo trukmė sutrumpėjo nuo 13 mėnesių (2008 m.) iki 9 mėnesių (2009 m.), o tai rodo ombudsmeno pastangas sutrumpinti savo atliekamų tyrimų vidutinę trukmę ir atitinkamų institucijų siekį bendradarbiauti,

O.  kadangi 2009 m. nebuvo pateiktas nė vienas specialusis pranešimas Europos Parlamentui dėl netinkamo administravimo,

P.   kadangi ombudsmeno kritinės pastabos ir rekomendacijos neturi privalomosios galios, tačiau jos skirtos Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų savireguliavimui skatinti ir padės ateityje išvengti klaidų ir netinkamos veiklos pasikartojimo,

Q.  kadangi ombudsmeno vaidmuo nuo tarnybos įkūrimo buvo plėtojamas, o šią plėtrą lėmė jo nepriklausomumas ir Europos Parlamento ir Peticijų komiteto turima jo veiklos demokratinės priežiūros teisė,

R.   kadangi, siekiant užtikrinti pareigos skubiai ir išsamiai atsakyti į piliečių užklausas, skundus ir peticijas įvykdymą, labai svarbu, kad Europos institucijos ir įstaigos naudotųsi visais reikiamais ištekliais,

S.   kadangi Parlamentas savo 2001 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijoje[3], patvirtino Europos ombudsmeno tinkamo administravimo elgesio kodeksą,

T.   kadangi Europos ombudsmenų tinklas pataria skundų pateikėjams kreiptis į ombudsmenus ar kitas panašias institucijas, kurios gali savo lygmeniu suteikti tinkamiausią pagalbą, ir keistis informacija bei gerąja patirtimi,

U.  kadangi ombudsmeno veikla ir Peticijų komiteto veikla papildo viena kitą ir sudaro sąlygas veiksmingiau atlikti jų darbus,

1.   patvirtina Europos ombudsmeno pateiktą 2009 m. metinį pranešimą;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, sustiprėjo ombudsmeno demokratinis teisėtumas, nes jį renka Parlamentas, ir išplėsti jo įgaliojimai, įtraukiant bendrą užsienio ir saugumo politiką bei Europos Vadovų Tarybos veiklą;

3.   džiaugiasi, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, į ES pagrindinių teisių chartiją, kuri nuo šiol turi privalomąją galią, įrašyta teisė į tinkamą administravimą kaip iš Sąjungos pilietybės kylanti pagrindinė teisė; todėl ragina ombudsmeną, nagrinėjant kasdien gaunamus skundus, prižiūrėti, kad būtų laikomasi Pagrindinių teisių chartijos;

4.  mano, kad skaidrumas, galimybė gauti informaciją ir pagarba teisei į tinkamą administravimą yra būtinos išankstinės sąlygos, kad piliečiai pasitikėtų institucijų gebėjimu ginti jų teises;

5.  taigi mano, kad sąvoka „netinkamas administravimas“ ir toliau turėtų būti aiškinama plačiai ir apimti ne tik Europos administracinės teisės taisyklių ar bendrųjų principų, pvz., objektyvumo, proporcingumo ir lygybės, nediskriminavimo ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, pažeidimus, bet ir atvejus, kai institucija veikia nenuosekliai ir nesąžiningai arba neatsižvelgia į teisėtus piliečių lūkesčius, įskaitant tuos atvejus, kai institucija pati įsipareigoja laikytis tam tikrų normų ir standartų ir tai privalomai nenustatyta Sutartyse ar antrinės teisės aktuose;

6.   teigiamai vertina tai, kad ombudsmenas savo veiklą pristatė aiškiai ir suprantamai; vis dėlto siūlo, kad būsimuose pranešimuose, veiklos santraukoje ir teminėje analizėje būtų labiau pabrėžiamos struktūrinės problemos ir kompleksinės tendencijos;

7.   mano, kad ombudsmenas, nagrinėdamas ir administruodamas skundus, atlikdamas tyrimus ir pateikdamas išvadas, palaikydamas dalykinius santykius su Europos Sąjungos institucijomis ir įstaigomis ir ragindamas piliečius naudotis savo teisėmis, susijusiomis su Europos Sąjungos institucijomis ir įstaigomis, kaip ir anksčiau, darniai ir energingai naudojosi savo įgaliojimais;

8.   teigiamai vertina tai, kad ombudsmenas palaiko puikius institucinius ryšius su Peticijų komitetu ir kad yra gerbiama atitinkama abiejų šalių kompetencija; ragina ombudsmeną ir toliau užtikrinti savo atstovo dalyvavimą visuose Peticijų komiteto posėdžiuose;

9.   pripažįsta, kad Peticijų komiteto, 94 biurų 32 šalyse atstovaujamo Europos ombudsmenų tinklo nario, indėlis užtikrinant neteisminių teisių gynimo priemonių taikymą yra labai svarus ir atitinka subsidiarumo principą; džiaugiasi dėl Europos ombudsmeno bendradarbiavimo su kitais ombudsmenais ir panašiomis institucijomis valstybėse narėse nacionaliniu, regiono ir vietos lygmenimis;

10. atsižvelgia į tai, kad 2009 m. ombudsmenas gavo 3 098 skundus ir kad 318 tyrimų per tą laikotarpį buvo užbaigti;

11. teigiamai vertina tai, kad daug procedūrų baigėsi draugišku susitarimu arba jas atliko atitinkama institucija (56 proc.), o tai rodo, kad ombudsmenas dalykiškai bendradarbiauja su ES įstaigomis; ragina ombudsmeną ir ES institucijas bei įstaigas toliau dėti pastangas šia linkme;

12. teigiamai vertina ombudsmeno pastangas sutrumpinti atliekamų tyrimų vidutinę trukmę iki devynių mėnesių; ragina visoms Europos institucijoms ir įstaigoms numatyti reikiamus biudžeto ir žmogiškuosius išteklius, kad piliečiai gautų greitus ir išsamius atsakymus į užklausas, skundus ir peticijas;

13. atsižvelgia į tai, kad daugiau negu trečdalis ombudsmeno tyrimų 2009 m. pradėti dėl nepakankamo skaidrumo; todėl prašo, kad šiuo metu persvarstant Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 nebūtų suvaržyta esama teisė gauti informaciją ir dokumentus, bet būtų laikomasi iniciatyvesnio požiūrio;

14. džiaugiasi 2009 m. pasiekta pažanga suteikiant ombudsmenui didesnes galimybes naudotis konfidencialiais Tarybos dokumentais;

15. pažymi, kad, kaip teigia ombudsmenas, komunikacijos ir interneto svetainės plėtros strateginis planas padėjo sumažinti nepriimtinų skundų skaičių, ir ragina ombudsmeną toliau stengtis informuoti ES piliečius apie savo funkcijas ir savo kompetencijos ribas bei apie jų teises;

16. palaiko ombudsmeno nuomonę, kad siekiant tinkamo administravimo labai svarbu ne tik laikytis privalomųjų taisyklių, kurios privalomos administracijai, bet ir plėtoti tikrą piliečių aptarnavimo kultūrą; todėl ragina ombudsmeną iniciatyviau diegti šią aptarnavimo kultūrą ES institucijose ir tarp piliečių;

17. apgailestauja, kad pateikta daug skundų dėl vėlavimo įregistruoti prašymus, tvarkyti bylas ir priimti sprendimus, kurio buvo galima išvengti; siūlo peržiūrint Finansinį reglamentą numatyti finansines kompensacijas akivaizdaus užsitęsusio vėlavimo atveju;

18. atkreipia dėmesį į tai, kad ombudsmenas sėkmingai savo iniciatyva ištyrė taisykles, kurias Komisija taiko piliečių prašymams leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis; skatina stiprinti bendradarbiavimą su Peticijų komitetu ir siūlo ombudsmenui reguliariai jį informuoti apie savo iniciatyva atliekamus tyrimus ir pasiektus rezultatus; ragina Komisiją laikytis atviresnio ir dinamiškesnio požiūrio į informaciją apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

19. mano, kad ombudsmeno pasiūlytas ir Parlamento 2001 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijoje patvirtintas Europos ombudsmeno tinkamo administravimo elgesio kodeksas laikytinas orientyru ir taikytinas visiems Bendrijos institucijų ir įstaigų darbuotojams; palankiai vertina tai, kad Tinkamo administravimo elgesio kodeksą patvirtino Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas; palankiai vertina ir tai, kad su Europos investicijų banku buvo sudarytas susitarimo memorandumas dėl skundų administravimo; ragina ombudsmeną numatyti peržiūrėti Tinkamo administravimo elgesio kodeksą atsižvelgiant į 10 pastarųjų metų patirtį ir tuo remiantis užtikrinti, kad geroji patirtis būtų skatinama ir ja būtų keičiamasi;

20. apgailestauja, kad Europos ombudsmenas neregistruoja nacionalinių ombudsmenų gautų skundų, susijusių su netinkamu Bendrijos teisės taikymu tam tikroje valstybėje narėje; siūlo Europos ombudsmenui numatyti galimybę tokius skundus nagrinėti kartu, kad būtų galima geriau suprasti problemą;

21. ragina ombudsmeną skatinti nacionalinius ombudsmenus reguliariai keistis patirtimi su savo nacionaliniais parlamentais, panašiai kaip Europos ombudsmenas keičiasi patirtimi su Parlamentu;

22. ragina Europos Komisiją parengti europinį administravimo įstatymą, bendrą visoms Sąjungos įstaigoms, institucijoms ir agentūroms;

23. atkreipia ombudsmeno dėmesį į naują Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) personalo atrankos procedūrą ir siūlo prižiūrėti, kaip ji taikoma, bei išnagrinėti nustatytus pokyčius;

24. pritaria minčiai, kad reikėtų įsteigti bendrą Europos ombudsmenų tinklo narių intraneto portalą siekiant užtikrinti reguliarią rezultatų sklaidą;

25. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenui, taip pat valstybių narių vyriausybėms, parlamentams ir ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms tarnyboms.

• [1]  OL L 113, 1994 5 4, p. 15.
• [2]  OL L 189, 2008 7 17, p. 25.
• [3]  OL C 72 E, 2002 3 21, p. 331.

AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

2010 m. balandžio 19 d. metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą buvo oficialiai perduotas Europos Parlamento Pirmininkui Jerzy Buzekui, o 2010 m. gegužės 4 d. ombudsmenas Nikiforos Diamandouros pristatė savo pranešimą Peticijų komitetui.

Pranešime pateikiama Europos ombudsmeno praėjusių metų veiklos apžvalga. Įvairūs tyrimų rezultatai pateikti pagal kategorijas, pvz., pagal netinkamo administravimo pobūdį arba atitinkamą instituciją. Taip pat buvo paskelbta šešių puslapių apžvalga. Šiame leidinyje pateikiami svarbiausi skundo pateikėjų pasiekti rezultatai ir pagrindinės praėjusiais metais nagrinėtos problemos.

Skundai ir tyrimai

2009 m. ombudsmenas užregistravo 3 098 skundus, o 2008 m. – 3 406. Šis skaičius, palyginti su 2009 m., sumažėjo 9 proc. 727 skundai atitiko ombudsmeno įgaliojimus. Iš jų 162 skundai buvo priimtini, bet dėl jų nebuvo pagrindo pradėti tyrimą, 335 atvejais skundų pagrindu buvo pradėtas tyrimas, o 230 skundų buvo paskelbti nepriimtinais.

Daugiausia 2009 m. ombudsmeno pradėtų tyrimų buvo susiję su Europos Komisija (56 proc.). Skundų pateikėjai taip pat kreipėsi dėl Europos Parlamento administracijos (11 proc.), Europos personalo atrankos tarnybos EPSO (9 proc.), Tarybos (4 proc.) ir Teisingumo Teismo (3 proc.) darbo. 59 tyrimai (17 proc.) pradėti dėl 23 kitų ES institucijų ir įstaigų darbo.

Dažniausiai pasitaikantys įtarimai dėl netinkamo administravimo susiję su skaidrumo stoka (36 proc. visų nagrinėtų atvejų), įskaitant atsisakymą suteikti informaciją ar pateikti dokumentus; Peticijų komitetas susirūpinęs dėl tokio didelio šių atvejų skaičiaus, nes atskaitingas ir skaidrus ES administravimas yra piliečių pasitikėjimo ES pagrindas.

2009 m. baigta 318 tyrimų. Dauguma jų buvo baigti per mažiau negu metus (70 proc.), daugiau kaip pusė (55 proc.) – per tris mėnesius. Iš jų 311 tyrimų buvo atliekami gavus skundą, septyni – savo iniciatyva.

Atlikus 58 tyrimus netinkamo administravimo veiksmų neatskleista; toks rezultatas nebūtinai yra neigiamas skundo pateikėjui, nes jis gauna išsamų su skundu susijusios institucijos ar įstaigos paaiškinimą, be to, atsiranda galimybė nustatyti, kaip būtų galima pagerinti institucijos ar įstaigos administravimo kokybę.

2009 m. 166 atvejais (56 proc.) skundai buvo išspręsti susijusioms institucijoms arba įstaigoms nusprendus juos patenkinti. Šiuos atvejus išsprendė pačios institucijos arba buvo pasiektas draugiškas sprendimas. Iš to matyti, kad didėja pasiryžimas ombudsmenui pateiktus skundus vertinti kaip galimybę ištaisyti klaidas ir bendradarbiauti su ombudsmenu Europos piliečių labui. Savo metinėje ataskaitoje ombudsmenas atkreipė dėmesį į devynis atvejus[1], kurie yra tipiški geriausios patirties pavyzdžiai. Kai tenka spręsti ombudsmeno iškeltus klausimus, šiais pavyzdžiais remiasi visos ES institucijos ir įstaigos.

Kai draugiškas sprendimas neįmanomas, ombudsmenas gali išspręsti ginčą pateikdamas kritinę pastabą arba rekomendacijos projektą. Kritine pastaba skundo pateikėjui patvirtinama, kad jo skundas yra pagrįstas, ir skundžiamai institucijai ar įstaigai nurodoma, kokių klaidų ji padarė, siekiant padėti ateityje išvengti netinkamo administravimo atvejų. 2009 m. ombudsmenas pareiškė 35 kritines pastabas.

Svarbu, kad institucijos ir įstaigos atsižvelgtų į ombudsmeno kritines pastabas, imtųsi spręsti svarbiausias problemas ir ateityje vengtų netinkamo administravimo. Siekdamas užtikrinti, kad institucijos ir įstaigos pasimokytų iš savo klaidų ir kad ateityje būtų išvengta netinkamo administravimo atvejų, ombudsmenas savo interneto svetainėje paskelbė tyrimą, kuriame atskleidžiama, kokių paskesnių veiksmų ėmėsi institucijos, reaguodamos į 2008 m. pateiktas kritines pastabas. Reikia pabrėžti, kad veiksmų reaguojant į šias kritines pastabas patenkinamumo rodiklis siekia 79 proc.

Kai netinkamo administravimo atvejai yra labai rimti ar turi visuotinę reikšmę arba kai institucija vis dar gali pašalinti administravimo trūkumus, ombudsmenas paprastai parengia rekomendacijos projektą. Skundžiama institucija ar įstaiga per tris mėnesius privalo atsakyti ombudsmenui ir pateikti išsamią nuomonę. 2009 m. buvo parengta 15 rekomendacijų projektų. Be to, 2009 m. baigti rengti septyni 2008 m. rekomendacijų projektai ir, remiantis 2007 m. parengtais rekomendacijų projektais, baigti tirti du skundai.

Jeigu institucija ar įstaiga tinkamai nereaguoja į rekomendacijos projektą, ombudsmenas gali pateikti Europos Parlamentui specialųjį pranešimą.

2009 m. ombudsmenas nepateikė Europos Parlamentui nė vieno specialiojo pranešimo.

Ombudsmenas taip pat pradėjo keturis tyrimus savo iniciatyva. Šiais atvejais ombudsmenas pasinaudojo savo įgaliojimu pradėti tyrimą savo iniciatyva siekdamas spręsti iš pažiūros sistemines institucijų problemas, pvz., Komisijos problemą dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis. Siekta užtikrinti, kad piliečiai žinotų, kaip galima susipažinti su dokumentais, susijusiais su pažeidimais, o jeigu būtų atsisakyta pateikti jiems tokius dokumentus – kad jie galėtų nustatyti, ar tai padaryti atsisakė Komisija, ar valstybė narė ir ar atsisakymas grindžiamas nacionaline, ar ES teise.

Europos ombudsmeno veiklos prioritetinės sritys

Svarbiausias ombudsmeno uždavinys – užtikrinti, kad ES teisėje nustatytų piliečių teisių būtų laikomasi visais Sąjungos lygmenimis, taip pat užtikrinti, kad visa ES institucijų ir įstaigų veikla atitiktų aukščiausius administravimo standartus.

Ombudsmenas toliau stengėsi piliečiams ir galimiems skundų pateikėjams pateikti išsamesnę informaciją apie jų teises, susijusias su ES įstatymų įgyvendinimu ir galimybėmis susisiekti su ombudsmenų tinklu. Tinklas, kuriam priklauso ir Peticijų komitetas, vienija beveik 94 ombudsmenų tarnybas 32 šalyse. Vienas iš tinklo tikslų – skundų perdavimo kompetentingam ombudsmenui arba panašiai institucijai spartinimas. 977 bylose, nagrinėtose 2009 m., gautą skundą ombudsmenas perdavė europinio tinklo nariui: 792 skundus pateikusiems piliečiams patarė kreiptis į šalies arba regiono ombudsmeną, o 185 atvejais – į Peticijų komitetą. Kai kuriais atvejais ombudsmenas mano esant tinkama persiųsti skundą Komisijai arba alternatyviam ginčytinų klausimų sprendimo tinklui (SOLVIT), kurį Komisija įsteigė siekdama padėti žmonėms, kurie, norėdami pasinaudoti savo teisėmis Sąjungos vidaus rinkoje, susiduria su kliūtimis. Be to, ombudsmenas sutvirtino bendradarbiavimo ryšius su Europe Direct.

Ombudsmeno tarnyba privalo užtikrinti, kad pilietis taptų visos ES institucijų ir įstaigų veiklos centru ir kad jos išnaudotų visas galimybes priimti palankų sprendimą. Be to, reikėtų, kad ombudsmenas atliktų daugiau tyrimų savo iniciatyva, kurie padėtų atskleisti problemas ir skatintų diegti gerąją patirtį. Siekdamas įgyvendinti šį tikslą, ombudsmenas toliau stiprina ryšius su ES institucijų ir įstaigų pareigūnais, kad ES lygmeniu būtų gerinama aptarnavimo kultūra.

Atsižvelgdamas į tai, jog ypač svarbu užtikrinti, kad piliečiai, kuriems gali kilti problemų bendraujant su ES institucijomis, būtų informuojami apie jų teises teikti skundus ombudsmenui, 2009 m. ombudsmenas ir jo tarnybos darbuotojai per konferencijas, seminarus ir susitikimus perskaitė 145 pranešimus. Ombudsmenas taip pat lankėsi Kipre, Slovakijoje, Čekijoje, Suomijoje, Estijoje ir Italijoje, siekdamas suteikti šių šalių piliečiams žinių apie ombudsmeno vaidmenį. Jis surengė šešias spaudos konferencijas ir daugiau kaip 40 pokalbių; žurnalistams išplatintas 21 spaudos pranešimas. Ombudsmenų tinklas reguliariai skelbia informacinį biuletenį, sukūrė narių interneto diskusijų forumą.

Vienos įdomiausių 2009 m. paskelbtų ir išplatintų publikacijų yra ombudsmeno metinis pranešimas ir naujas apibendrinamasis dokumentas „2008 m. apžvalga“.

2009 m. sausio 5 d. sukurta nauja ombudsmeno interneto svetainė reguliariai atnaujinama. Ši nauja paslauga piliečiams nuolat plėtojama. Reikia pabrėžti, kad ypač įdomus sąveikusis vadovas, kurio tikslas – padėti piliečiui nustatyti, kuri institucija tinkamiausiai administruotų jo skundą; 2009 m. 26 000 asmenų gavo atsakymą naudodamiesi šiuo sąveikiuoju vadovu. Dauguma interneto svetainės lankytojų yra iš Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Belgijos.

Išvados

Peticijų komitetas ragina ombudsmeną toliau bendradarbiauti su institucijomis siekiant skatinti tinkamą administravimą ir aptarnavimo kultūrą ir teikti daugiau informacijos, kad piliečiai, kuriems gali prireikti pasinaudoti ombudsmeno paslaugomis, žinotų, kaip tai daryti.

Peticijų komitetas ragina ombudsmeną reikalus tvarkyti siekiant draugiško sprendimo. Iš to matyti, kad didėja pasiryžimas ombudsmenui pateiktus skundus vertinti kaip galimybę ištaisyti klaidas ir kad institucijos nori bendradarbiauti su ombudsmenu.

Peticijų komitetas ragina ombudsmeną pasinaudoti teise pradėti tyrimą savo iniciatyva sprendžiant institucijų sistemines problemas, kaip komitetas tai darė 2009 m., kovodamas su nepakankamu skaidrumu ir atsisakymu pateikti informaciją.

Remdamas ombudsmeną, Europos Parlamentas ir jo Peticijų komitetas reiškia pasitikėjimą jo darbu ir pastangomis geriau tarnauti piliečiams, taip stiprinant piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga ir jos institucijomis bei gerinant jų įvaizdį.

• [1]  Bylos 2980/2008/GG(CE), 791/2005/(IP)FOR(CE), 723/2005/OV(OLAF), 790/2005/OV(OLAF), 2346/2007/JMA(EPSO), 2119/2007/ELB(CE), 1908/2007/JF(CE), 1562/2008/BB(EACI), 2003/2008/TS(ERCEA), 1537/2008/(TJ)GG(EACEA).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	29.9.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	14 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Elena Băsescu, Victor Boştinaru, Pascale Gruny, Ágnes Hankiss, Carlos José Iturgaiz Angulo, Peter Jahr, Erminia Mazzoni, Mariya Nedelcheva, Chrysoula Paliadeli, Ernst Strasser, Diana Wallis, Jarosław Leszek Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Kinga Göncz, Keith Taylor
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Herbert Dorfmann