PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus
27.10.2010 - (COM(2010)0358 – C7‑0162/2010 – 2010/0192(COD)) - ***I
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus
(COM(2010)0358 – C7‑0162/2010 – 2010/0192(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0358),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0162/2010),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7‑0294/2010),
1. priima toliau pateiktą poziciją per pirmąjį svarstymą;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 dalis Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 II priedo 4 dalis (nauja) | |||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
AIŠKINAMOJI DALIS
I. BENDROJI INFORMACIJA
Reglamente (EB) Nr. 539/2001 nustatomi trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines Sąjungos sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašai.
Nustatant trečiąsias šalis, kurių piliečiams yra taikomi vizų reikalavimai, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai ir vertinama atitinkamos šalies padėtis, susijusi su nelegalia imigracija, viešąja tvarka ir visuomenės saugumu bei su Europos Sąjungos išoriniais santykiais su trečiosiomis šalimis, taip pat atsižvelgiama į regioninės ir tarpusavio sąveikos reikšmę.
Kadangi tikėtina, jog šie kriterijai laikui bėgant gali kisti, ES reguliavimo sistemoje yra numatytas peržiūros mechanizmas, pagal kurį šalims, kuriose minėtose srityse įvyko teigiamų pokyčių, gali būti taikomas bevizis režimas.
Savaime suprantama, kad vertinimo mechanizmas taip pat gali veikti ir priešinga kryptimi, kai vėl įvedamas vizų režimas toms šalims, kuriose padėtis minėtose srityse pablogėjo arba kurios įvedė vizų režimą vienai ar daugiau valstybių narių.
Peržiūrint sąrašus, Europos Komisijai padeda valstybės narės. Jos yra atsakingos už tai, ar reikia įtraukti trečiąją šalį į teigiamą sąrašą, arba, priešingai, į neigiamą sąrašą. Valstybių narių Komisijai pateikta informacija kartu su vertingais Informacijos, diskusijų ir keitimosi duomenimis sienų kirtimo ir migracijos klausimais centro (angl. CIREFI) surinktais duomenimis padeda pastarajai priimti išvadas.
II. TAIVANO PERKĖLIMAS Į TEIGIAMĄ SĄRAŠĄ (VIZŲ REŽIMO PANAIKINIMAS)
Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas EB Nr. 539/2001, nesukuria precedento ir nepažeidžia kitų sąlygų Europos žemyne.
Pasiūlymo tikslas yra sukurti bendrą imigracijos politiką, kartu prisidedant prie prekybinių ryšių tarp ES ir Taivano stiprinimo.
Politinis ir ekonominis kontekstas
Per pastaruosius dešimtmečius Taivane įvyko svarbūs demokratizacijos procesai. Politiniai pokyčiai, įgyvendinti devintajame dešimtmetyje, buvo vainikuoti pirmaisiais tiesioginiais prezidento rinkimais, surengtais 1996 m. Nuo tada iki šiol vykdomos institucinės reformos, lydimos pilietinės visuomenės suaktyvėjimo, pagarba pilietinėms laisvėms ir piliečių teisėms padėjo sustiprinti politinį stabilumą Taivane.
Aukščiausiasis Taivano asmuo yra prezidentas, kurį, kaip minėta, taivaniečiai renka visuotiniuose rinkimuose ketverių metų laikotarpiui. Prezidentas skiria ministrą pirmininką, kuris, savo ruožtu, privalo sudaryti Taivano vyriausybę ir skirti ministrus, kurie sudaro vyriausybės ministrų kabinetą.
Šiuo metu salos teisės aktų leidėja yra Teisėkūros taryba (juanas), turinti 113 įstatymų leidėjų. Jos nariai renkami taikant vienmandatės apygardos rinkimų sistemą, pagal kurią gaunami du balsai – vienas skirtas apygardos kandidatui, o kitas – politinei partijai išrinkti. Įgaliojimai suteikiami ketveriems metams.
Ekonominiu požiūriu per pastaruosius 6 dešimtmečius Taivano ekonomika sparčiai augo ir dabar šios šalies pajamos, tenkančios vienam gyventojui, yra didžiausios pasaulyje (30°100 JAV dolerių). Nedarbo lygis 2010 m. liepos mėn. Taivane buvo 5,2 %, t. y. gerokai mažesnis už Europos vidurkį, tą patį mėnesį siekusį 10,1 %.
1950 m. Taivanas buvo neturtingesnis už Ganą, Ugandą bei Kongo Demokratinę Respubliką ir iki 1960 m. labiau priklausė nuo prekių eksporto, nei tokios šalys kaip Kenija, Pietų Afrika ir Libanas. Šiandien Taivane pagaminti produktai sudaro daugiau kaip 97 % šios šalies eksporto.
Pagal Tarptautinio valiutos fondo 2009 m. statistinius duomenis ekonominiu požiūriu Taivanas, kurio BNP 379 mlrd. JAV dolerių, užima 25-ąją vietą pasaulyje. Pirmąjį 2010 m. ketvirtį ekonomikos augimas pasiekė 13,27 %, o prekybos balanso perteklius pirmąjį pusmetį sudarė 12,1 mlrd. JAV dolerių.
Europos Sąjunga ir Taivanas palaiko svarbius ekonominius ir prekybinius ryšius, taip pat bendradarbiauja mokslinių tyrimų, mokslo, technologijų, švietimo, kultūros ir aplinkos apsaugos srityse. Taivanas yra ketvirtas pagal dydį ES prekybos partneris Azijoje, o Europos Sąjunga šioje šalyje yra didžiausia užsienio investuotoja. Prekybos apimtis tarp valstybių narių ir Taivano 2008 m. pasiekė 47 mlrd. JAV dolerių.
Vizų politika
Faktai, išdėstyti ankstesniame skrisnyje, prisidėjo prie to, kad bendras migracijos lygis siekia tik 0,15 %. Esant tokioms aplinkybėms, rizika, kad iš šios Azijos valstybės į ES pateks nelegalių imigrantų, yra labai maža. Remiantis Europos Komisijos pateiktais duomenimis, 2006–2008 m. laikotarpiu visoje Europos Sąjungos teritorijoje buvo nustatyti tik 45 nelegalūs imigrantai iš Taivano.
Kalbant apie kelionės dokumentų saugumą, reikia pasakyti, kad Taivano elektroniniai pasai atitinka visus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos keliamus reikalavimus, taip pat yra apsaugoti nuo padirbinėjimo kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis. Autentifikavimą atlieka elektroninio sertifikavimo sistemos. Paso duomenys yra saugomi mikroschemoje, kuri gali būti nuskaitoma radijo dažnius naudojančiais prietaisais. Šie duomenys apima: vardą ir pavardę (anglų ir kinų kalbomis), gimimo vietą ir datą, dokumento numerį, galiojimo datą ir dokumento turėtojo veido atvaizdą.
Šiuo metu apie 60°000 žmonių, gyvenančių užsienyje ir neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Taivane, turi Taivano valdžios išduotą pasą. Asmenys, esantys tokioje situacijoje, neturi jokio Taivano tapatybės dokumento, todėl norėdami atvykti į Taivaną privalo kreiptis į nacionalinę imigracijos agentūrą, prašydami išduoti specialų leidimą. Taigi, jei Taivano valdžios institucijos iš šių asmenų reikalauja leidimo atvykti, būtų logiška, kad Europos Sąjunga jiems irgi taikytų tokį pat reikalavimą.
Viza kaip priemonė, skirta legalizuoti asmenų atvykimą ir laikiną buvimą šalyje, kurios piliečiai ar gyventojai jie nėra, veiksmingai apriboja galimybes nelegaliai patekti į šalį ar joje gyventi. Toks reikalavimas paprastai keliamas neteisėtos imigracijos kilmės ir tranzito šalimis, nors tai nėra tikslinga, kai kalbama apie šalis, kuriose imigracijos lygis yra labai žemas.
Išdėstytos priežastys buvo pagrindas tokioms valstybėms narėms kaip Jungtinė Karalystė ir Airija panaikinti vizų režimą Taivano piliečiams (atitinkamai nuo 2009 m. kovo ir liepos mėn.). Kitos šalys, kaip antai Japonija, Pietų Korėja, Singapūras ir Naujoji Zelandija, taip pat panaikino šį reikalavimą.
Šiuo metu Taivanas netaiko vizų režimo daugumai valstybių narių, išskyrus Kiprą, Rumuniją ir Bulgariją. Tačiau Taivano valdžios institucijos oficialiai įsipareigojo panaikinti vizų režimą visoms minėtoms valstybėms iki 2010 m. lapkričio 11 d. Labai svarbu, kad šis įsipareigojimas būtų įgyvendintas.
Išvada
Taivanas nekelia grėsmės Europos Sąjungai nei neteisėtos imigracijos, nei visuomenės saugumo požiūriu.
Vizų režimo panaikinimas Taivanui sustiprins prekybinius ryšius su Europos Sąjunga, paskatins glaudesnį bendradarbiavimą kultūros, švietimo, aplinkos ir mokslinių tyrimų srityse ir prisidės prie abipusio turizmo augimo.
Siekdama užtikrinti regioninį nuoseklumą, Europos Sąjunga turėtų atleisti Taivaną nuo vizų reikalavimo, nes nuo šio reikalavimo ji jau atleido kitas panašaus ekonominio išsivystymo šalis ir subjektus toje pačioje pasaulio dalyje, pavyzdžiui, Honkongą, Makao, Japoniją, Pietų Korėją ir Singapūrą.
Tai, kad Europos Sąjungos veiksmai turi būti proporcingi ir remtis abipusiškumo principu, pagrindžia šį pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nepamirštant, kad iki 2010 m. pabaigos Taivanas turi oficialiai pripažinti bevizio režimo įvedimą Bulgarijai, Kiprui ir Rumunijai.
Vizų režimo panaikinimas nebus taikomas į Europos Sąjungos atvykstantiems asmenims, turintiems Taivano pasą, kuriame nėra asmens tapatybės kortelės numerio.
Ir, galiausiai, Taivano perkėlimas į vadinamąjį teigiamą sąrašą yra adekvatus veiksmas, derantis su neseniai Europos Sąjungos šioje srityje priimtais sprendimais.
III. KITŲ TREČIŲJŲ ŠALIŲ PERKĖLIMAS IŠ VIENO SĄRAŠO Į KITĄ
Komisijai nemato priežasčių, dėl kurių Trinidadas ir Tobagas, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Belizas, Dominika, Grenada, Maršalo Salos, Mikronezija ir Palau turėtų būti perkelti į teigiamą sąrašą.
Šie pasiūlymai buvo pateikti vienos arba, retais atvejais, dviejų valstybių narių. Menka parama tokioms iniciatyvoms Taryboje ir Komisijos atlikta ekonominių, saugumo, nelegalios imigracijos rizikos bei regioninio nuoseklumo ir abišališkumo principų analizė nepaskatino teigiamų reakcijų tokių prašymų atžvilgiu.
IV. MARIANOS ŠIAURINĖS SALOS
Marianos Šiaurinių Salų Sandrauga (angl. Commonwealth of the Northern Mariana Islands) yra politiškai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis susijusi teritorija. Ją sudaro keturiolika salų, esančių Marianos Salų šiaurėje, tarp Havajų ir Filipinų. Jose gyvena 82° 459 gyventojų.
1975 m. Marianos Šiaurinės Salos įtvirtino savo politinę sąjungą su JAV. Salose veikia atstovaujamosios demokratijos daugiapartinė prezidentinio valdymo politinė sistema, kurioje aukščiausias pareigas eina gubernatorius. Valstybės vadovas yra JAV prezidentas. Sandraugos federalines lėšas administruoja JAV vidaus reikalų departamento Salų reikalų tarnyba.
Iš to išplaukia, kad Marianos Šiaurinių Salų Sandraugos piliečiai yra JAV piliečiai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir siekiant ES politinio nuoseklumo, nuoroda į Marianos Šiaurines Salas turėtų būti išbraukta iš Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priedo, taip atleidžiant jų piliečius nuo vizų reikalavimo.
Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (6.10.2010)
pateiktas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus
(COM(2010)0358 – C7‑0162/2010 – 2010/0192(COD))
Nuomonės referentas: Andrey Kovatchev
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Pagrindinis šio Reglamento (EB) Nr. 539/2001 dalinio pakeitimo tikslas - nebetaikyti vizų režimo į ES vykstantiems Taivano piliečiams.
Komisijos pasiūlyme labai tiksliai išdėstyta, kad neabejotinai reikia pritarti vizų režimo netaikymo principui atsižvelgiant į tai, jog Taivano ekonominio išsivystymo, švietimo ir demokratinio valdymo lygis lygintinas su kitų regiono EBPO šalių: Pietų Korėjos ir Japonijos.
Reikėtų priminti, kad ES ir jos valstybės narės tvirtai laikosi „vienos Kinijos“ politikos ir nepripažįsta Taivano kaip suverenios valstybės, tačiau jų prekybos (Taivanas yra PPO narys), kultūriniai ir žmonių ryšiai aktyvūs. Europos Parlamentas ir toliau skatina Taivaną dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje. Nei vizų režimas, nei bet koks konsulinės ar privatinės teisės režimas nekenkia pagal viešąją tarptautinę teisę nustatytam teritorijų statusui.
Po dešimtmečius trukusios įtampos Taivano vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos politiniai santykiai šiuo metu yra labai teigiami ir tai matyti iš pradėtų tiesioginių skrydžių ir iki šiol nebūto dvišalių verslo ir asmeninių mainų lygio. Dėl šių priežasčių atsiranda galimybė nekliudomai įgyvendinti aptariamą priemonę.
Šiuo metu vykstant į Taivaną visų ES valstybių narių, išskyrus Bulgariją, Kiprą ir Rumuniją, ir ne ES šalių, priklausančių Šengeno erdvei, piliečiams taikomas abipusis bevizis režimas.
Taivano vyriausybė įsipareigojo iki 2010 m. pabaigos panaikinti vizų režimą likusioms trims ES šalims ir mes, sveikindami Taivano vyriausybės ketinimą taikyti bevizį režimą visoms 27 valstybėms narėms, tikimės, kad tai įvyks prieš priimant šią ES priemonę.
Įtraukiant į pasiūlymą kitą teritoriją, mažytes JAV priklausančias Marianos Šiaurines Salas, kuriose gyvena mažiau nei 90 000 gyventojų, turinčių JAV pasus, siekiama ištaisyti netikslumą dabartiniame šio reglamento tekste, kuris jau apima gretimą Guamą, turintį tokį pat politinį statusą ir panašų gyventojų skaičių.
******
Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą siūlyti pritarti Komisijos pasiūlymui.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, dalinis keitimas |
|||||||
|
Nuorodos |
COM(2010)0358 – C7-0162/2010 – 2010/0192(COD) |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
LIBE |
|||||||
|
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AFET 9.9.2010 |
|
|
|
||||
|
Nuomonės referentas Paskyrimo data |
Andrey Kovatchev 15.9.2010 |
|
|
|||||
|
Svarstymas komitete |
20.9.2010 |
|
|
|
||||
|
Priėmimo data |
5.10.2010 |
|
|
|
||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
30 3 0 |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Gabriele Albertini, Frieda Brepoels, Andrzej Grzyb, Heidi Hautala, Anneli Jäätteenmäki, Ioannis Kasoulides, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Andrey Kovatchev, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Vytautas Landsbergis, Krzysztof Lisek, Mario Mauro, Kyriakos Mavronikolas, Francisco José Millán Mon, María Muñiz De Urquiza, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Kristiina Ojuland, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Adrian Severin, Ernst Strasser, Boris Zala |
|||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Nikolaos Chountis, Evgeni Kirilov, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Dominique Vlasto |
|||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Marie-Christine Vergiat |
|||||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, dalinis keitimas |
|||||||
|
Nuorodos |
KOM(2010)0358 – C7-0162/2010 – 2010/0192(COD) |
|||||||
|
Pateikimo Europos Parlamentui data |
5.7.2010 |
|||||||
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
LIBE 8.7.2010 |
|||||||
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AFET 9.9.2010 |
|
|
|
||||
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Agustín Díaz de Mera García Consuegra 2.9.2010 |
|
|
|||||
|
Priėmimo data |
26.10.2010 |
|
|
|
||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
47 1 0 |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Sonia Alfano, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Simon Busuttil, Carlos Coelho, Cornelis de Jong, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Hélène Flautre, Kinga Gál, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Ágnes Hankiss, Salvatore Iacolino, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Juan Fernando López Aguilar, Clemente Mastella, Véronique Mathieu, Nuno Melo, Louis Michel, Claude Moraes, Jan Mulder, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Rui Tavares, Valdemar Tomaševski, Wim van de Camp, Axel Voss, Renate Weber, Tatjana Ždanoka |
|||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Alexander Alvaro, Edit Bauer, Andrew Henry William Brons, Anna Maria Corazza Bildt, Nadja Hirsch, Monika Hohlmeier, Franziska Keller, Ádám Kósa, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Petru Constantin Luhan, Mariya Nedelcheva, Joanna Senyszyn, Cecilia Wikström |
|||||||
|
|
|
|||||||