Pranešimas - A7-0313/2010Pranešimas
A7-0313/2010

PRANEŠIMAS dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m.

8.11.2010 - (2010/2108(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Lena Kolarska-Bobińska


Procedūra : 2010/2108(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0313/2010

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m.

2010/2108(INI)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 7 d. paskelbtą, padėtį įvertinantį Komisijos dokumentą „Nauja energetikos strategija Europai 2011–2020 m.“,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos energetikos politika“ (COM(2007)0001) ir į vėlesnį 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Antroji Strateginė energetikos apžvalga. ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas“ ir papildomus dokumentus (COM(2008)0781),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl antrosios strateginės energetikos politikos apžvalgos[1],

–   atsižvelgdamas į Trečiąjį energetikos srities teisės aktų paketą, kurį sudaro 2009 m. liepos 13 d. Reglamentas (EB) Nr. 713/2009 įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, 2009 m. liepos 13 d. Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003, 2009 m. liepos 13 d. Reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005, 2009 m. liepos 13 d. Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (Elektros energijos direktyva) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (Gamtinių dujų direktyva)[2],

–   atsižvelgdamas į ES energetikos ir klimato kaitos dokumentų paketą, kurį sudaro 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009 nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO 2 kiekį, 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti Direktyvą 93/12/EEB, 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas[3],

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Bendros užsienio politikos energetikos srityje kūrimo[4],

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 17 d. Energetikos chartijos sutartį, kuria nustatoma tarptautinio bendradarbiavimo energetikos srityje teisinė bazė, ir į jos pereinamojo laikotarpio protokolo projektą,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo programos, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, sukūrimo (Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti)[5],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 31 d. Komisijos komunikatą dėl ekonomikos gaivinimo programos, eikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams (Reglamento (EB) Nr. 663/2009 keitimas) (COM(2010)0283),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 7 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą (SET planas)“ (COM(2009)519)) ir į savo 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl investavimo į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą (SET planas)[6],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 4 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl transeuropinių energetikos tinklų programos įgyvendinimo 2007–2009 m. (COM(2010)0203),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB (COM(2009)0363) (A. Vidal-Quadras pranešimas),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ (COM(2006)0545),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 25 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl pažangos diegiant elektros energijos tiekimo saugumo ir investicijų į infrastruktūrą užtikrinimo priemones (COM(2010)0330),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadų „Naujos 2011–2020 m. Europos energetikos strategijos link“ projektą[7],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, pagal kurią panaikinama Tarybos direktyva 93/76/EEB (Energetinių paslaugų direktyva)[8],

–   atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/62/EEB (Termofikacijos direktyva)[9],

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7‑0313/2010),

A. kadangi nuo Lisabonos sutarties prasidėjo naujas Sąjungos laikotarpis, per kurį reikia suderinti mūsų tikslus ir strategijas bei ES biudžetą siekiant visapusiškai įgyvendinti šią sutartį,

B.  kadangi į Lisabonos sutartį įtrauktas atskiras energetikos skyrius, dabar yra tvirtas teisinis pagrindas vystyti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje,

C. kadangi Sąjunga susiduria su vėluojančio ar nebaigto energetikos srities teisės aktų įgyvendinimo problema ir su koordinuojamų energetikos strategijų trūkumo problema, kurioms spręsti Komisija turi imtis tvirto vadovaujančio vaidmens, kad šie trūkumai būtų panaikinti, o valstybės narės turėtų aiškiai ir įtikinamai parodyti ryžtą ir suteikti paramą,

D. kadangi Europa ir toliau tampa vis labiau priklausoma nuo energijos, visų pirma iškastinio kuro, importo iš užsienio šaltinių, kadangi priklausomybė nuo naftos yra ypač didelė, o ateityje dar labiau padidės ir kadangi ES energetikos politika turėtų būti tarptautinio pobūdžio,

E.  kadangi gyvenimo lygis ir ekonominis konkurencingumas priklauso nuo energijos kainos ir galimybės ja apsirūpinti,

F.  kadangi ES energetikos politika turėtų padėti jai laikytis savo įsipareigojimo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,

G. kadangi reikia didelių energetikos srities investicijų, visų pirma investicijų per artimiausią dešimtmetį į naujas elektrines, jungtis ir perdavimo tinklus, atsižvelgiant į tai, kad šiomis investicijomis bus sukurtas net ir ilgesnio laikotarpio energijos rūšių derinys, turėtų būti imamasi veiksmų siekiant užtikrinti, kad jos sustiprins perėjimą prie tvarios ekonomikos; kadangi siekiant šio tikslo reikės rasti daugiau įvairesnių finansavimo priemonių arba galbūt naujų rinkos priemonių, ypač tuose regionuose, kurie energetikos požiūriu yra atokiausi,

H. kadangi 27 ES valstybėse narėse yra pakankamai biomasės išteklių dideliems antrosios kartos biokuro kiekiams pagaminti,

I.   kadangi anglys ir toliau bus svarbus pirminis visuomenės ir šalies ekonomikos energijos gamybos šaltinis,

J.   kadangi investicijoms į energetikos sektorių reikia didelio kapitalo ir kadangi reikia sukurti stabilią ilgalaikę reguliavimo sistemą, kurioje bendrovės galėtų priimti aplinkos ir ekonominiu požiūriu tinkamus sprendimus dėl investicijų ir kadangi dėl to jokiu būdu neturėtų būti iškraipoma konkurencija,

K. kadangi, siekiant maksimaliai padidinti teigiamą ES indėlį tarptautinėse derybose ir sumažinti Europos pramonės įmonių anglies dioksido nutekėjimo ir konkurencingumo sumažėjimo riziką, ES ambicingas ilgalaikis išmetamo anglies dvideginio mažinimo tikslas turėtų būti suderintas su pasauliniu klimato kaitos susitarimu,

L.  kadangi energetikos tinklo infrastruktūra turi būti pirmiausia ir daugiausia finansuojama iš energetikos tarifų; kadangi vis dėlto ES finansavimo ir paramos taip pat gali prireikti, jei rinkos pačios negalės finansuoti tokių investicijų, siekiant sukurti tinkamai veikiančias Europos energetikos rinkas, ypač mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose,

M. kadangi dėl ekonominio nuosmukio, atsiradusio dėl finansų krizių, investicijos į energetikos sektorių buvo atidėtos; kadangi vis dėlto krizės taip pat gali būti galimybė Europai vykdyti reformas,

N. kadangi tvaria ir dinamiška ekonomika turėtų būti siekiama ekonominį augimą atsieti nuo energijos suvartojimo, visų pirma padidinant energijos vartojimo efektyvumą vienam produkcijos vienetui,

O. kadangi Komisija taip pat išreiškė savo ketinimą 2009 m. įvertinti pasaulinę suskystintų gamtinių dujų (LNG) padėtį ir nustatyti, kur yra trūkumų, bei pasiūlyti LNG veiksmų planą,

Įžanga Strategija, skirta siekiant užtikrinti visapusišką Lisabonos sutarties įgyvendinimą

1.  džiaugiasi, kad pateiktas padėtį įvertinantis Komisijos dokumentas „Nauja energetikos strategija Europai 2011–2020 m.“, kuris yra pirmasis žingsnis siekiant išsamios ES energetikos politikos įgyvendinant strategiją „ES 2020“,

2.  mano, kad bet kokia būsimąja strategija turėtų būti siekiama įgyvendinti Lisabonos sutartyje išdėstytus bendros energetikos rinkos, tiekimo saugumo, energijos naudojimo efektyvumo, energijos taupymo, naujų ir atsinaujinančių energijos formų vystymo ir energetinių tinklų propagavimo tikslus; be to, tokia strategija turi padėti pasiekti prieinamas energijos kainas, kurios būtų naudingos visiems vartotojams, skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius pagal tvarios energijos programą ir plėtoti sujungtus, bendrus, tarpusavyje sąveikaujančius pažangiuosius energetinius tinklus bei turėtų padėti sumažinti priklausomybę nuo energijos importo ir padidinti vietoje vykdomą atsinaujinančios energijos gamybą, tačiau palaikyti konkurencingumą ir pramonės augimą bei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

3.  pabrėžia, kad siūloma strategija turėtų būti įgyvendinama visų pirma laikantis solidarumo ir atsakomybės principų, pagal kuriuos nė viena valstybė narė neturi būti užmiršta ar izoliuota ir visos valstybės narės turi imtis priemonių, skirtų užtikrinti bendrą Sąjungos saugumą; pabrėžia, kad svarbu, jog į Sutartį yra įtrauktas atskiras energetikos skyrius (SESV 194 straipsnis), kuriuo užtikrinamas tvirtas Sąjungos veiksmų teisinis pagrindas, pagrįstas Bendrijos metodu;

4.  pabrėžia, kad Sąjungai reikia veiksmingos ir tvarios energetikos politikos ilgalaikės vizijos laikotarpiui iki 2050 m., grindžiamos jos ilgalaikiais išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslais, kuri būtų įgyvendinama pagal tikslius ir išsamius trumpalaikius ir vidutinės trukmės laikotarpio veiksmų planus, kurie padėtų siekti šių tikslų;

5.  ragina parengti Europos energijos bendrijos planus, kurie apimtų tvirtą bendradarbiavimą energetikos tinklų ir Europos finansavimo, skiriamo naujoms energetikos technologijoms, klausimus; mano, kad Europos energijos bendrija turėtų, iš pradžių nesiekdama iš dalies pakeisti Lisabonos sutarties, panaikinti Europos energetikos politikos susiskaidymą ir Sąjungos vardu tvirtai reikšti nuomonę tarptautiniu mastu energetikos klausimais;

Energijos rinkos veikimo užtikrinimas

6.  pabrėžia, kad Europos vidaus energetikos rinkos kūrimo užbaigimas yra būtinas siekiant įgyvendinti ES politikos tikslus; mano, kad tai turėtų būti paremta aiškia teisine sistema, pagal kurią teisės aktų būtų laikomasi griežtai, ir Komisija, jei reikia, būtų labiau pasirengusi už pažeidimus pateikti ieškinius prieš valstybes nares;

7.  stipriai pabrėžia, kad reikia visapusiškai įgyvendinti dabartinius energetikos srities ES teisės aktus ir pasiekti ES energetikos tikslus; pabrėžia, kad visose valstybėse narėse reikia greitai ir tiksliai įgyvendinti Trečiojo energijos vidaus rinkos teisės aktų paketo taisykles ir energijos vartojimo efektyvumo dokumentų paketą;

8.  ragina Komisiją užtikrinti, kad dabartinės vidaus rinkos direktyvos būtų visiškai ir tinkamai taikomos ir perkeltos į valstybių narių nacionalinius įstatymus ir, jei valstybės narės nesiimtų veiksmų, kaip galutinę priemonę dabartines direktyvas pasiūlyti priimti reglamentų forma siekiant užtikrinti visapusišką tiesioginį jų įgyvendinimą visoje bendroje rinkoje;

9.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti tiekimo saugumą Europos energijos gamybai, ypač taikant pramonės politiką, kuri skatintų ilgalaikes investicijas į elektros gamybos įmones ES;

10. mano, kad reikėtų sustiprinti energetikos rinkos reguliavimo institucijų vaidmenį ir nacionalinių reguliavimo institucijų, konkurencijos įstaigų ir Komisijos bendradarbiavimą, ypač mažmeninėse ir didmeninėse rinkose; šiuo aspektu ragina Komisiją imtis visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) ir Europos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO) galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis; pažymi, kad jeigu ACER ir ENTSO kompetencijos nepakaktų sukurti integruotai Europos energetikos rinkai, gali prireikti pakeisti jų įgaliojimus; ragina Komisiją ir ACER parengti pasiūlymus dėl to, kaip būtų galima sustiprinti suinteresuotųjų subjektų įsitraukimą;

11. pabrėžia, kad, siekiant suteikti naudos vartotojams, reikia gerinti didmeninių energetikos rinkų skaidrumą ir veiklą, ypač energetikos rinkoje parduodamų finansinių produktų požiūriu ir veiksmingų vienos dienos rinkų sukūrimo visoje Europoje aspektu; taigi palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji ketina pateikti pasiūlymą dėl energetikos prekybos rinkų skaidrumo ir vientisumo, ir ragina šiuo aspektu plėtoti išsamią reguliavimo sistemą;

12. mano, kad vartotojams gali būti naudinga padidėjusi konkurencija energetikos rinkoje; pabrėžia, kad reikia skatinti konkurenciją įvairinant tiekimo kelius, energijos šaltinius ir Europos rinkų subjektus ir kad svarbu skatinti kurti naujus verslo modelius;

13. primena 2005 m. Komisijos atliktą sektoriaus apklausą; ragina 2013 m. atlikti antrąją sektoriaus apklausą;

14. prašo Komisijos surengti metinį aukščiausiojo lygio susitikimą su nacionalinių parlamentų energetikos komitetų atstovais ir Europos parlamento nariais bei subjektais, suinteresuotais ES energetikos srities politikos, teisės aktų ir kitais su ja susijusiais klausimais, siekiant užtikrinti geresnį tarpusavio supratimą; toliau remia sumanymą surengti specialų Europos Vadovų tarybos posėdį, kuriame būtų aptariami svarbūs energetikos politikos klausimai ir per kurį būtų atsižvelgta į Parlamento pranešimus dėl 2011–2020 m. energetikos strategijos ir Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano;

Šiuolaikinių integruotų perdavimo tinklų rėmimas

15. primygtinai pabrėžia, kad bet koks šiuolaikinio visą ES apimančio elektros ir dujų perdavimo tinklo kūrimo vėlavimas kenkia ES siekiui iki 2020 m. pasiekti jos su energetika ir klimato kaita susijusius tikslus „20-20-20“ ir pasiekti ES 2050 m. tikslus, kaip susitarė vyriausybių vadovai, taip stiprinant ES energijos tiekimo saugumą; todėl džiaugiasi, kad energetikos strategijoje pagrindinis dėmesys kreipiamas į pažangią ir modernią nfrastruktūrą, siekiant sukurti šiuolaikinius visą ES apimančius integruotus perdavimo tinklus;

16. pabrėžia, kad tik visą Europą apimantis tinklas, kuriam netrukdo valstybių narių sienos, padės galutinai užbaigti vidaus energetikos rinkos kūrimą; mano, kad reikia skubiai parengti ir visiškai įgyvendinti Sutartyje ir antriniuose teisės aktuose numatytas teisines ir finansines priemones siekiant nedelsiant ištaisyti bet kokias klaidas, susijusias su tuo, kad laiku nebuvo reaguojama į spragas ir trūkumus kuriant transeuropinius energetikos tinklus; pabrėžia, jog užtikrinus, kad visa Europoje pagaminta energija būtų naudojama optimaliai, sumažėtų importo poreikis;

17. ragina valstybes nares Komisijai laiku pateikti išsamią informaciją, kaip nurodyta Tarybos Reglamente 617/2010 dėl pranešimo apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą ir pastebėti galimus pasiūlos ir paklausos pusiausvyros sutrikimus, taip pat kliūtis investicijoms, kol bus paskelbtas Teisingumo Teismo sprendimas dėl reglamento teisėtumo, kadangi jis turėjo būti priimtas pagal bendro sprendimo procedūrą, kaip nurodyta Sutarties 194 straipsnyje;

18. mano, kad Komisijos būsimasis Šiaurės jūros jėgainių tinklo projektas kartu su kitomis regioninėmis iniciatyvomis, pvz., Viduržemio jūros regiono energijos žiedo ir Baltijos jūros šalių tinklų sujungimo projektais, turėtų būti būsimojo Europos vadinamojo supertinklo dalis; ragina valstybes nares ir Komisiją atidėti jo kūrimui reikalingus išteklius;

19. pabrėžia, kad 10-ies metų tinklo plėtros planas sujungti ES elektros energijos ir dujų perdavimo tinklus turėtų būti labiau suderintas su 2020 m. tikslais ir tapti naujų su energetikos infrastruktūra susijusių teisės aktų technologiniu ir metodiniu pagrindu; pažymi, kad įgyvendinant šį planą svarbus ACER vaidmuo; pabrėžia, kad skubiai reikia į Europos energetinį tinklą integruoti energetines salas, be kita ko kuriant geresnes dujų tinklo jungtis ir LNG terminalus, – tai padėtų įveikti kai kurių valstybių narių rinkos atskirtį ir padidinti tų ES šalių, kurios dabar yra priklausomos nuo kelių ne ES valstybių narių, energijos tiekimo saugumą;

20. pabrėžia, kad įmonių valdytojams reikia keistis išsamesne informacija apie infrastruktūros tinklo valdymą siekiant užkirsti kelią rinkos iškraipymams, kurių priežastis – netiksli informacija;

21. pakartoja, kad norint rinkai suteikti paskatų investuoti į naujų energetikos technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą, jam reikia suteikti reguliavimo pagrindą; šiuo aspektu pabrėžia, kad reikia ir toliau siekti bendros ES patentų sistemos;

22. be to, pabrėžia, kad siekiant integruoti vis didesnius skirstomos energijos kiekius, reikia skubiai plėtoti ir atnaujinti skirstymo tinklus;

23. pabrėžia, kad dabartinė transeuropinių energetikos tinklų programa (TEN-E) buvo neveiksminga, daug neprisidėjo prie jungčių tarp valstybių narių statybos ir kad ją reikia pakoreguoti taip, kad būtų galima pasiekti klimato ir energetikos dokumentų rinkinyje bei Trečiajame vidaus rinkos pakete nustatytų tikslų; taip pat mano, kad todėl siūlomame energetikos infrastruktūros pakete ir TEN-E pakeičiančiuose teisės aktuose turėtų būti:

a)   atliktas leidimų išdavimo energetikos infrastruktūrai problemos vertinimas ir nustatyti skirtingi biurokratizmo mažinimo, patvirtinimo procesų sutrumpinimo ir visuomenės problemų sprendimo būdai;

b)   nustatyti ir remiami prioritetiniai projektai ir sukurti svarbiausių infrastruktūros investicijų, skirtų vidaus energetikos rinkai vystyti, nustatymo kriterijai, atsižvelgiant į projekto naudą siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, į poreikį stiprinti konkurenciją ir pasiekti ilgalaikius tvarios energijos tikslus bei pagerinti socialinę ir teritorinę sanglaudą;

c)   pateikti aiškūs kriterijai ir gairės valstybėms narėms dėl energetikos infrastruktūros valstybinio ir ES finansavimo;

d)   išplečiama finansinė parama, įskaitant Europos investicijų banko ir kitų finansinių tarpininkų paramą, teikiama projektų įgyvendinimo stadijoje siekiant įveikti rinkos trūkumus;

e)   pagal esamus sėkmingus modelius sukuriamas tarpvalstybinis išlaidų pasidalijimo modelis, visų pirma koordinuojant infrastruktūros ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą;

f)    įvertinta, ar ES svarbos infrastruktūros projektų konkursai galėtų paspartinti investicijas į infrastruktūrą;

Energetikos politikos finansavimas.

24. mano, kad nauja daugiametė finansinė programa turėtų atitikti ES politinius prioritetus, kaip nurodyta strategijoje „Europa 2020“, atsižvelgiant į Antrosios Strateginės energetikos apžvalgos rezultatus ir prioritetus, – tai reiškia, kad energetikos politikai, įskaitant šiuolaikinę ir pažangią energetikos infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą, su atsinaujinančia energija susijusius projektus ir mokslinius tyrimus, plėtrą bei naujų energetikos technologijų diegimą, reikia skirti daug didesnę biudžeto dalį;

25. mano, kad šiuolaikiniam visą ES apimančiam elektros perdavimo tinklui teks svarbus vaidmuo siekiant tikslo 20 proc. energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių; todėl ragina Komisiją vystyti tinkamą paskatų investicijoms į elektrines konkrečiuose regionuose sistemą turint tikslą pasiekti optimalų ekonominį rezultatą ir išvengti neveiksmingų investicijų į tinklus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad visa apimanti strategija turi būti skirta visos energetikos sistemos problemoms spręsti – ir gamintojams, ir vartotojams;

26. prašo Komisijos pasiūlyti strategiją, kaip padidinti šildymo rinkos veiksmingumą, siekiant remti veiksmingas vietines infrastruktūras, kaip antai centralizuotą šildymą ir vėsinimą, kurios skatintų plėtoti bendrus šildymo, vėsinimo ir elektros naudojimo sprendimus, pagrįstus bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, taip pat veiksmingai naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;

27. mano, kad naujoviškos finansinės priemonės (pvz., rizikos pasidalijimo priemonės ir valstybinių bankų paskolų sistemos) galėtų būti svarbi paramos investicijoms į energetikos infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančių energijos šaltinių projektus, mokslinius tyrimus ir į naujų energetikos technologijų plėtrą siekiant remti perėjimą prie tvarios ekonomikos; taigi ragina Komisiją dažniau papildyti tradicines paskolas ar jas keisti šiomis sistemomis ir ragina valstybes narias naudotis tokiomis naujoviškomis finansinėmis priemonėmis; šiuo aspektu atkreipia dėmesį į teigiamą patirtį, įgytą naudojantis kitomis panašiomis priemonėmis; tvirtai remia pasiūlymą ES biudžeto kapitalą naudoti kaip paskolų garantiją skatinant privačiojo sektoriaus ir bendras privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijas;

28. mano, kad, kaip Komisija pabrėžia strategijoje „Europa 2020“, ES turėtų mokesčių naštą perkelti į aplinkai kenkiančias sritis; ragina Komisiją atitinkamai persvarstyti energetikos mokesčių direktyvą;

29. mano, jog itin svarbu, kad teikiant būsimą investicijų į energetiką finansavimą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tiems projektams, pagal kuriuos sukuriama kuo daugiau naujų darbo vietų;

30. pabrėžia, kad pagrindinėms infrastruktūros investicijoms, įskaitant elektros tinklus ir tiekimo tinklus, ypač siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir norint pasiekti klimato ir su aplinkos apsauga susijusius tikslus, kai kuriose valstybėse narėse gali prireikti tam tikros Sąjungos paramos, jei pati rinka šių investicijų negalės suteikti;

31. pabrėžia, kad siekiant rinkos integracijos reikia geriau panaudoti esamus veikiančius tinklus, grindžiamus tarptautiniu rinkų sąlygų suderinimu ir bendros Europos jungiamųjų vamzdynų valdymo sistemos vystymu;

32. mano, kad siekiant išvengti didelių neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių ES regionuose, kuriuose anglių kasyba vis dar yra pagrindinis užimtumo šaltinis, ES turėtų palikti valstybėms narėms galimybę iki 2021 m. teikti subsidijas anglių kasybos pramonei; bet koks apribojimas šioje srityje, ypač nuo 2014 m., neišvengiamai padidintų skurdą ir nedarbą bei turėtų kitų neigiamų socialinių pasekmių;

33. atkreipia dėmesį į ACER atsakomybę siekiant užtikrinti, kad nacionalinis elektros tinklų plėtros planavimas atitiktų 10-ies metų tinklo plėtros planą;

34. pabrėžia, kad daugelį naujų valstybių narių gali stipriai paveikti išoriniai energijos tiekimo sutrikimai ir kad joms reikia ypatingos Sąjungos paramos užtikrinant stabilų ir patikimą energijos tiekimą;

35. palankiai vertina tai, kad Komisijoje sukurta darbo grupė, nagrinėsianti pažangiųjų tinklų problemas, ir rekomenduoja šiai grupei dirbant atsižvelgti į visų suinteresuotųjų šalių nuomones; prašo Komisijos reguliariai informuoti Parlamentą apie darbo grupės darbų eigą; pabrėžia, kad, remiantis darbo grupės išvadomis, Komisija turėtų ES lygiu užtikrinti tinkamą pažangiųjų tinklų reguliavimo sistemą, kurią taikant būtų teikiamos tinkamos paskatos tinklų operatoriams investuoti į veiklos efektyvumą ir nustatomi visos ES mastu taikomi bendri pažangiųjų tinklų plėtros standartai, taip padedant pereiti prie tvarios ekonomikos; be to, remia bandomuosius projektus, skiriamus naujoviškoms komunikacijos, automatizavimo ir tinklų kontrolės technologijoms; primena Direktyvos 2009/72/EB ir Direktyvos 2009/73/EB nuostatas dėl pažangiųjų skaitiklių;

36. remia bandomuosius projektus, skirtus pažangiųjų skaitiklių plėtotei, pvz., pagal SET plano „Pažangiųjų miestų“ iniciatyvą, keldamas sąlygą, kad būtų apsaugoti vartotojai ir mažas pajamas gaunantys naudotojai bei užtikrinamas privatumas;

37. prašo Komisiją iki 2011 m. pabaigos pateikti pasaulio ir ES dujų rinkos ateities analizę, įskaitant jau suplanuotų dujų infrastruktūros projektų (t. y. projektų, kurie buvo plėtojami kuriant pietinį dujų koridorių) poveikį, naujus LNG terminalus, skalūnų dujų poveikį JAV dujų rinkai (visų pirma dėl LNG importo poreikių) ir galimų pokyčių skalūnų dujų rinkoje poveikį ES būsimam dujų tiekimo saugumui ir kainoms; mano, kad analizė turi atitikti dabartinės infrastruktūros vystymosi ir ES 2020 m. su CO2 susijusių tikslų siekimo rezultatų padėtį bei šia tema prasidėti; pabrėžia, kad turi būti konsultuojamasi su visais susijusiais suinteresuotais subjektais;

ES energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos potencialo geresnis naudojimas

38. mano, kad energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas turi būti visų būsimų strategijų prioritetai, nes jie yra susiję su sąnaudų požiūriu veiksmingais būdais sumažinti ES energetinį priklausomumą ir kovoti su klimato kaita, padedant kurti darbo vietas ir ekonominį konkurencingumą bei užkirsti kelią energijos tarifų ir sąskaitų augimui taip mažinant energijos nepriteklių; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant ES politiką teikti prioritetą energijos vartojimo efektyvumui ir ragina sparčiau įgyvendinti esamus teisės aktus bei ragina Komisiją laiku patvirtinti ambicingą „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą“; taigi mano, kad tai turi būti daroma atsižvelgiant į kai kuriose valstybėse narėse jau įdėtas pastangas;

39. džiaugiasi efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūra; ragina Komisiją atsižvelgti į Parlamento nuomonę;

40. pabrėžia, kad IRT gali ir turi atlikti svarbesnį vaidmenį skatinant atsakingai naudoti energiją namų ūkiuose, transporto, energijos gamybos ir gamybos sektoriuose; mano, kad pažangieji skaitikliai, našus apšvietimas, nuotolinių išteklių paslauga (angl. cloud computing) ir paskirstytoji programinė įranga iš esmės galėtų pakeisti energijos naudojimo įpročius;

41. mano, kad siekiant energijos vartojimo efektyvumo ir taupant energiją taip pat turėtų būti skiriamas dėmesys visai energijos paklausos ir pasiūlos grandinei, įskaitant perdirbimą, perdavimą, paskirstymą ir tiekimą, taip pat pramonės ir namų ūkių bei transporto vartojimui;

42. remia gerai veikiančios energijos paslaugų rinkos plėtrą ir papildomų rinkos priemonių įvedimą siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą kaip priemonę skatinti ES ekonomikos konkurencingumą;

43. be to, mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti energiją naudojančių produktų energijos naudojimo efektyvumui; ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti Ekologinio projektavimo direktyvą, pvz., įtraukiant daugiau produktų ir taikant dinamikos standartų nustatymo modelį, kad būtų užtikrinta, jog bus nustatomi ir reguliariai atnaujinami ryžtingi tikslai;

44. ragina Komisiją pateikti esamų teisės aktų įgyvendinimo įvertinimą; mano, kad, jei vertinimas parodys nepakankamą visos energijos naudojimo efektyvumo strategijos įgyvendinimą, dėl kurio ES gali nepasiekti savo 2020 m. tikslo, į Energijos efektyvumo veiksmų planą reikėtų įtraukti Komisijos įsipareigojimą siūlyti tolimesnes ES masto priemones, skiriamas valstybėms narėms, pvz., individualius energijos efektyvumo tikslus, kurie atitiktų bent jau 20 proc. ES mastu sutaupytos energijos, vadovaujantis pagrindiniais strategijos „Europa 2020“ tikslais ir kuriuos nustatant būtų atsižvelgiama į santykinę pradinę padėtį ir nacionalines aplinkybes, taip pat išankstinį kiekvieos valstybės narės energijos vartojimo efektyvumo plano patvirtinimą; mano, kad tokios papildomos priemonės turėtų būti reikalingos, teisingos, jas turi būti galima įvertinti, taip pat jos turi daryti veiksmingą ir tiesioginį poveikį įgyvendinant nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo planus; ragina Komisiją ir valstybes nares susitarti dėl bendros metodologijos, skirtos nacionaliniams efektyvaus energijos vartojimo tikslams įvertinti ir šių tikslų siekimo pažangai stebėti;

45. remia kelių lygių valdymą ir decentralizuotą energetikos politikos ir veiksmingo energijos vartojimo klausimų sprendimo būdą, įskaitant merų konferenciją ir „Pažangių miestų“ iniciatyvos tolesnę plėtrą; pabrėžia, kad reikalingas patikimas finansavimas, taip pat skiriamas su metodu „nuo atskiro prie bendro“ susijusioms iniciatyvoms ir miestų bei regionų įtraukimui; pabrėžia, kad suderinus sanglaudos politiką ir jai skiriamų lėšų naudojimą su strategija „Europa 2020“ būtų sudarytos sąlygos sukurti pamatinę tiekimo sistemą, kuri valstybėse narėse ir regionuose paskatintų pažangų ir tvarų augimą;

46. mano, kad Europa atsilieka nuo savo tarptautinių partnerių bioenergijos technologijos pilno potencialo vystymo srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti įvairius sektorius apimančią biomasės politiką, kurią taikant būtų galima sukurti tvarią žemės ūkio, žemės ūkio atliekų ar miškininkystės kilmės biomasės rinką ir išvengti išmetamų teršalų kiekio didėjimo ir bioįvairovės nykimo; pripažįsta, kad dabar galima naudotis tvaria antrosios kartos technologija; ragina Komisiją pasiūlyti politikos sistemą ir remia pastangas toliau skatinti tolesnį tvaraus antrosios kartos biokuro naudojimą Europoje;

47. ragina Komisiją ištirti valstybių narių pateiktus atitinkamus nacionalinius atsinaujinančios energijos veiksmų planus; prašo Komisijos, jei reikia, imtis veiksmų, siekiant padėti kai kurioms valstybėms narėms patobulinti jų planus, ir pasinaudoti visais savo įgaliojimais siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo teisinius įsipareigojimus įgyvendindamos savo nacionalinius tikslus; akcentuoja direktyvoje numatytus bendradarbiavimo mechanizmus, kuriais galima padėti valstybėms narėms įgyvendinti savo tikslus; taip pat ragina Komisiją sukurti atsakingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimo platformą siekiant palengvinti keitimąsi informacija ir nustatyti su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusią geriausią praktiką;

48. pripažįsta svarbų hidroakumuliacinių elektrinių, kaip veiksmingų, patikimų, aplinkai nekenksmingų elektros šaltinių, vaidmenį teikiant papildomas ar balansavimo paslaugas;

49. mano, kad siekiant veiksmingai diegti atsinaujinančiųjų išteklių energiją reikėtų naudoti lankstumo priemones, nurodytas Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje bei suderinti tinklų sujungimo sąlygas, kad būtų galima užtikrinti rentabilias atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimo sąlygas (pvz., prisijungimo prie tinklo sąnaudų apmokėjimas taikant tinklo tarifą); mano, kad per vidutinės trukmės laikotarpį galėtų būti sukurtos regionų atsinaujinančios energijos rinkos grupės;

50. ragina ES veiksmingiau diegti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vartojimą ilgainiui siekiant sukurti visoje ES taikomų paskatų naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius sistemą, kuri padėtų konkrečių rūšių atsinaujinančiuosius energijos šaltinius naudoti tose ES dalyse, kur jie veiksmingiausi, taip sumažinant skatinimo juos naudoti sąnaudas ir užtikrinti veiksmingą finansavimo paskirstymą; mano, kad per ilgos trukmės laikotarpį atsinaujinančiųjų šaltinių energija turėtų tapti tinkamai veikiančios ir integruotos ES energetikos vidaus rinkos dalimi;

51. mano, kad reikėtų parengti vidutinės trukmės laikotarpio viziją siekiant išspręsti pagrindinius klausimus, susijusius su visapusišku atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimu į rinką; taigi pabrėžia, kad bet koks harmonizavimas turi būti tinkamai parengtas, siekiant nesukelti nacionalinių rinkų irimo; mano, kad būtina sąlyga harmonizuotoms paramos sistemoms yra tinkamai veikianti ir neiškraipyta vidaus elektros rinka ir vienodos visiems taikomos sąlygos; mano, kad bet kokia tolimesnė politika ar strategija privalo remtis tais pagalbiniais mechanizmais, kurie pasirodė esantys veiksmingi įgyvendinant tikslus ir tuo pat metu jais buvo užtikrinta plati geografinė bei technologinė įvairovė ir investuotojų pasitikėjimas;

52. atsižvelgiant į Kovos su klimato kaita ir energetikos dokumentų rinkinyje nustatytus apribojimus, taikomus anglimi kūrenamų jėgainių statybai, primygtinai ragina Komisiją parengti teisines nuostatas, kuriomis būtų palengvinama tokių jėgainių statyba, jei jų vardinis veiksmingumas viršija 50%;

53. ragina Komisiją ir valstybes nares į savo energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus įtraukti finansines ir mokestines priemones, kuriomis būtų skatinamas energijos vartojimo efektyvumas (ypač susijusias su pastatų gerinimu) ir, rengiant būsimą daugiametę finansinę programą, energijos vartojimo efektyvumą ir energetikos infrastruktūrą laikyti prioritetais; mano, kad protingas lėšų naudojimas, pvz., naudojant „žaliosios“ infrastruktūros bankus, padedančius pritraukti privatų kapitalą, ir suteikiant lengvą bei kryptingą prieigą prie ES fondų lėšų, turi lemiamą svarbą didinant ES lėšų, skiriamų energijos vartojimo efektyvumui gerinti, naudą;

Užtikrinti energijos tiekimo saugumą

54. mano, kad kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba Komisija turėtų užtikrinti, jog Sąjunga dėl išorinės energijos politikos kalbėtų vienu balsu; be to, mano, kad ES turėtų naudotis savo naujomis galiomis siekdama aktyviai nustatyti bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis klimato kaitos sušvelninimo ir aplinkos apsaugos srityse galimybes ir jas stiprinti;

55. mano, kad ES, vykdydama savo energetikos politiką, privalo užtikrinti stiprią ir nuoseklią tarptautinę dimensiją bei integruoti energetikos klausimus į savo išorės politiką bei veiksmus; mano, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai turėtų teikti tvirtą diplomatinę paramą ES energetikos politikai, siekdama sustiprinti energijos tiekimo saugumą;

56. mano, kad pirmenybę trumpalaikiu ir vidutiniu laikotarpiu derėtų suteikti strateginės energijos infrastruktūros vystymui ir santykių su pagrindiniais tiekėjais ir tranzito šalimis plėtrai; vis dėlto laikosi nuomonės, kad veiksmingiausią ir tvariausią ilgalaikį sprendimą galima rasti taikant energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo priemones bei naudojant vietinius tvarios energijos šaltinius;

57. mano, kad visi išorės vamzdynai ir kiti energetikos tinklai, patenkantys į Europos Sąjungos teritoriją, turėtų būti reglamentuojami skaidriais tarpvyriausybiniais susitarimais ir jiems turėtų būti taikomos vidaus rinkos taisyklės, įskaitant tokias taisykles, kaip taisyklės dėl trečiosios šalies patekimo, paskirties sąlygų, paskirstymo ir kliūčių valdymo taisyklės, taisyklės dėl sutarčių trukmės ir „imk arba mokėk“ salygų; ragina Komisiją užtikrinti, kad esamuose ir būsimuose dujotiekiuose bei komerciniuose susitarimuose būtų laikomasi Europos energetikos acquis ir, jei reikia, imamasi veiksmų;

58. mano, kad ES turėtų griežtai laikytis teisės aktų, be to, užtikrinti, kad jų būtų laikomasi siekiant energetinio solidarumo ir laikantis konkurencijos ir bendrosios rinkos taisyklių bei neaukoti atskirų Europos šalių teisėtų interesų, ypač šalių, kurios neeksportuoja dujų Europos rinkai;

59. ragina dar labiau išplėsti Energijos bendrijos sutartį į ją įtraukiant daugiau ES kaimyninių šalių, o ypač partnerystės su Rytų šalimis regiono šalių; pabrėžia, jog Komisija turi užtikrinti, kad Energijos bendrijos sutarties valstybės narės laiku ir griežtai įgyvendintų ES energetikos taisykles, ir šį įgyvendinimą skatinti, ypač padarant ES lėšų finansavimą priklausomą nuo sutarties įpareigojimų laikymosi;

60. mano, kad energetikos skyrius, apimantis politinį ir techninį bendradarbiavimą, įtrauktas į kiekvieną susitarimą su kaimyninėmis valstybėmis, turėtų būti stiprinamas, visų pirma stiprinant energijos vartojimo efektyvumo programas ir vidaus rinkos taisykles; mano, kad Taryba turėtų suteikti Komisijai įgaliojimą pradėti derybas siekiant transformuoti dabartinį supratimo memorandumą energetikos klausimais į teisiškai privalomus dokumentus; pabrėžia, kad dialogai energetikos klausimais taip pat turi apimti pagarbos žmogaus teisėms temą ir socialinį aspektą;

61. ragina Komisiją prekybinių susitarimų pagalba paspartinti su ES standartais suderinamų saugumo ir energijos efektyvumo taisyklių, taikomų energijos importo ir eksporto gamybai, perdavimui, tranzitui, saugojimui bei perdirbimui ir (arba) valymui, priėmimą, taip pat PPO lygmeniu pasiūlyti pasaulinio masto standartus, kuriais būtų skatinama atvira ir sąžininga prekyba saugiais atsinaujinančios energijos šaltiniais bei inovatyviomis energetinėmis technologijomis;

62. džiaugiasi, kad Rusija dalyvauja Energetikos chartijos konferencijos posėdžiuose; ragina Komisiją dirbti siekiant išplėsti sutartį į daugiau šalių ir Energetikos chartijos konferencijos forume derybomis siekti susitarimo, kurio rezultatas būtų, kad Rusija priimtų visus energetikos chartijos principus ir jos protokolus; tačiau pabrėžia, kad bet koks susitarimas privalo visapusiškai atitikti ES energijos vidaus rinkos taisykles; be to, pabrėžia, kad energetika turėtų būti svarbiausia sąlyga susitarimui po partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Rusija ir kad šis naujas susitarimas turėtų būti naudojamas kaip gairės ir pamatas siekiant nuoseklumo ir darnos atskirų valstybių narių santykiuose su Rusija;

63. prašo Komisijos ir Tarybos glaudžiai bendradarbiauti su NATO, siekiant suderinti Sąjungos ir NATO energijos tiekimo saugumo strategijas;

64. prašo Komisijos užtikrinti, kad Reglamentas dėl dujų tiekimo saugumo bus visiškai taikomas po jo įsigaliojimo;

65. ragina Komisiją ir susijusias valstybes nares toliau tęsti ES pietų koridoriaus, ypač „Nabucco“ projekto, įgyvendinimą, nes tai galėtų gerokai sustiprinti dujų tiekimo Europos Sąjungoje saugumą; prašo Komisijos informuoti Parlamentą ir Europos Vadovų Tarybą apie veiksmus, kurių imamasi atliekant šį procesą;

66. ragina vykdyti ypatingą dialogą energetikos klausimais su Kaspijos jūros regiono šalimis ir palankiai vertina Kaspijos vystomojo bendradarbiavimo veiklą; šiuo aspektu pritaria dialogui dėl ES strategijos Juodosios jūros regione ir pabrėžia visų energetikos klausimų dialoge tarp ES ir šio regiono šalių, svarbą;

67. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti DESERTEC ir TRANSGREEN iniciatyvas atsižvelgiant į Viduržemio jūros regiono saulės energijos planą, siekiant sustiprinti tiekimo saugumą ir skatinti susijusių šalių vystymąsi remiant saulės energijos elektrines ir kitas tvarias energijos iš atsinaujinančių šaltinių technologijas Šiaurės Afrikos regione ir jų prijungimą prie Europos tinklų, jei tai bus ekonominiu požiūriu įmanoma ir netrukdys ES emisijos leidimų sistemos veiklai; mano, kad turėtų būti visapusiškai naudojamasi direktyvoje dėl atsinaujinančiųjų energijos šaltinių importo iš trečiųjų šalių nurodytomis bendradarbiavimo priemonėmis;

68. mano, kad valstybės narės yra atsakingos už sprendimus dėl savo konkrečių energijos rūšių derinių siekiant sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį ir priklausomumą nuo kainų pokyčiams jautraus kuro; pabrėžia, kad valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad naujoms ir esamoms atominėms elektrinėms tiek Sąjungos viduje, tiek už jos ribų būtų taikomi aukščiausi saugumo standartai;

69. mano, kad turėtų būti tęsiami branduolių sintezės, kaip ateities energijos šaltinio, moksliniai tyrimai, tačiau turi būti visiškai laikomasi biudžeto principų;

70. turėdamas omenyje tas valstybes nares, kurios pasirinko branduolinę energiją kaip savo energijos rūšių derinio dalį, mano, kad, siekiant užtikrinti kuo didesnį šios technologijos saugumą, būtų naudinga nustatyti minimalius ES licencijavimo ir naujų atominių elektrinių projektų sertifikavimo standartus; mano, kad, vykdant naujus elektrinių statybos projektus, visada turėtų būti naudojama geriausia turima technologija; taip pat ragina taikyti papildomas ES priemones siekiant skatinti nustatyti tvaraus radioaktyvių atliekų valdymo standartus;

71. skatina ir remia LNG terminalų ir jungčių statybą, ypač tose šalyse, kuriose dujų tiekimas yra labiausiai nepatikimas, laikantis sąlygos, kad būtų atliekama sąnaudų ir naudos analizė bei kad nebūtų iškraipoma konkurencija ar vykdoma diskriminacija; pabrėžia, kad svarbu ir toliau plėsti Europos laivyną, skirtą LNG transportuoti, ir tuo pačiu didinti ES energijos tiekimo saugumą; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti bendradarbiavimą energetikos klausimais su Golfo įlankos ir Artimųjų Rytų valstybėmis;

72. mano, kad kai kurios Europos kaimo vietovės turi ypatingų poreikių, susijusių su energijos tiekimu, taigi ragina valstybes nares atsižvelgti į šiuos poreikius ir šalinti kliūtis, įskaitant fiskalines kliūtis, kad būtų galima gaminti energiją vietoje, pvz., naudojant hibridines mažos galios jėgaines;

73. mano, kad strategija, kuria siekiama apriboti akmens anglių naudojimą ES valstybėse narėse, neturėtų būti panaudota dujų importo monopoliui stiprinti; akmens anglies panaudojimo energetikos sektoriuje ribojimas turi būti siejamas su sąlyga veiksmingai įvairinti dujų tiekimą valstybėse narėse, kad būtų išvengta žaliavų monopolio sustiprėjimo;

Mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų skatinimas

74. ragina atidžiai stebėti SET plano įgyvendinimą ir nustatyti kliūtis, trukdančias pritraukti viešąsias ir privačias investicijas; palankiai vertina naujausią pažangą pradedant įgyvendinti pirmąsias keturias Europos pramonės iniciatyvas ir bendrų mokslinių tyrimų iniciatyvas; ragina kuo greičiau imtis kitų iniciatyvų ir ragina Tarybą leisti naudoti reikiamas lėšas; prašo Komisijos suinteresuotiesiems subjektams teikti skaidrią informaciją apie SET plano iniciatyvų finansavimą;

75. džiaugiasi pažanga, padaryta kuriant bendras technologijų iniciatyvas; ragina Komisiją parengti naujas papildomas Europos pramonės iniciatyvas pagal SET planą, siekiant išnaudoti didelį kitų atsinaujinančios energijos technologinių galimybių, t. y. geoterminės, saulės šilumos, vandens ir vandenynų energijos, potencialą ir įtraukti esamas šildymo ir vėsinimo atsinaujinančios energijos technologijas; pabrėžia, kad norint finansuoti šias iniciatyvas reikia išteklių iš ES biudžeto;

76. remia ekonomiškai efektyvių naujų technologijų, skirtų naudoti numatant energijos gamybos pokyčius, vykdant paklausos valdymą, elektros energijos perdavimą ir elektros energijos saugojimą (įskaitant vandenilio ir kito kuro ląstelių naudojimą), plėtrą, kuri padėtų padidinti bendrą bazinę paklausą ir pagerinti sistemų, pagal kurias naudojama didelė dalis energijos iš atsinaujinančių šaltinių, lankstumą bei pagerinti elektrinių automobilių naudojimą;

77. pabrėžia, jog svarbu, kad dujų ir elektros energijos sektoriuose dirbtų patyrę ir kvalifikuoti darbuotojai; taigi ragina Komisiją konsultuojantis su atitinkamais socialiniais partneriais apsvarstyti, kaip būtų galima spręsti šią problemą ir skatinti profesinį švietimą ir mokymą;

78. pabrėžia, kad Europa turėtų būti itin pažangi su energija susijusių interneto technologijų ir mažai anglies dioksido išskiriančių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) vystymo srityje; mano, kad gerinant paramos inovacijoms galimybes visada reikia numatyti mažesnę biurokratinę naštą paramos prašytojui; ragina Komisiją šalinti biurokratinę naštą iš naujo suplanuojant bendrosios programos procedūras;

79. ragina Komisiją skatinti ir remti ekologiškai tinkamus bandomuosius projektus ES, skirtus netradicinių vidaus energijos šaltinių panaudojimui; prašo Komisiją padėti valstybėms narėms vykdyti geologinius tyrimus siekiant nustatyti Sąjungoje turimų skalūninių dujų rezervų lygį ir ekonominiu ir aplinkos apsaugos aspektais nagrinėti bei vertinti galimybes naudoti skalūninių dujų vidinius išteklius; prašo šią informaciją įtraukti į visas būsimas ilgalaikes Sąjungos strategijas;

80. mano, kad kai kurios šalys, pvz., Kinija, prisiėmė strateginį vaidmenį siekdamos užtikrinti į eksportą orientuotos energijos iš atsinaujinančių šaltinių vidaus pramonės plėtrą, taigi šiose šalyse remiamos vietos įmonės ir joms sudaromos geresnės sąlygos naudotis pigesniu kapitalu ir infrastruktūra; ragina Komisiją patvirtinti politikos sistemą, kuri padėtų skatinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių pramonės konkurencingumą ir Europos investicijų aplinkos patrauklumą;

81. mano, kad atsižvelgiant į pereinamąjį laikotarpį, per kurį siekiama iki 2050 m. sukurti tvarią ekonomiką, tradicinės ir netradicinės gamtinės dujos yra reikalingas energijos šaltinis, kuris teikia galimybių greičiausiu ir veiksmingiausiu būdu sumažinti išmetamų teršalų kiekį; siekiant šias dujas padaryti švaresnes, reikia naudotis moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamomis lėšomis;

82. palaiko tolesnį valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą užtikrinant, kad tvariai biomasės rinkai būtų taikomos reikiamos skatinamosios priemonės, atsižvelgiant į susijusius biologinės įvairovės ir maisto gamybos klausimus;

83. mano, kad moksliniai tyrimai ir plėtra energetikos technologijų inovacijos srityje, ypatingą dėmesį skiriant naujoms, švarioms, tvarioms ir veiksmingoms energetikos technologijoms, turėtų būti pagrindinis naujosios Aštuntosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios programos prioritetas; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją sudarant būsimą biudžetą ir daugiametę finansinę programą pirmenybę skirti šiai politikos sričiai; pabrėžia, kad lėšų skirstymo metodai turėtų atspindėti skirtingus valstybių narių pajėgumus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros požiūriu;

84. ragina Komisiją tvaraus transporto klausimą įtraukti į energetikos strategiją taip, kad būtų galima išnaudoti visą įvairių technologijų potencialą, tai galima daryti, be kita ko, nustatant tinkamą reguliavimo sistemą ir parengiant su ekologiškais automobiliais susijusių veiksmų planą, remiant technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą, šalinant naujų (kuro) technologijų diegimo kliūtis, nustatant bendrus standartus (pvz., taikomus geležinkelio transportui ir elektriniams automobiliams), ryžtingus standartus, taikomus iškastiniu kuru varomiems automobiliams, visoje Europoje kuriant transporto žaliuosius koridorius ir integruojant įvairias transporto rūšis; ypatingą dėmesį reikėtų skirti elektriniams automobiliams, siekiant užtikrinti, kad jais būtų galima lengvai važinėti ir kad juos būtų galima lengvai gauti visoje Europoje, taip pat kad jų didesnis naudojimas būtų derinamas su pažangiųjų elektros tinklų ir saugojimo sistemų plėtra, su dideliu energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių gamybos lygiu ir su bendra šilumos ir elektros energijos gamyba;

85. pabrėžia, kad energetikos srities moksliniai tyrimai turėtų padėti ne tik mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą, bet ir pagerinti Europos pramonės konkurencingumą; šiuo požiūriu mano, jog siekiant užtikrinti, kad tarptautinėje rinkoje būtų galima visapusiškai prekiauti Europos inovacijomis, gyvybiškai būtina su ES strateginėmis partnerėmis (pvz., Kinija, Japonija, Indija, Rusija ir JAV) vykdyti naujųjų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energetikos technologijų, pvz., elektrinių automobilių, standartizaciją; siekdamas užtikrinti veiksmingą ir sąžiningą technologijų perdavimą, skatina ES ir jos tarptautinius partnerius siekti pradėti prekybą tvariomis technologijomis, numatant ilgalaikį tikslą panaikinti tarifines kliūtis ekologiškų technologijų atžvilgiu;

86. laikosi nuomonės, kad elektros energijos vartojimas gali būti veiksmingai mažinamas atliekant tyrimus, kuriais būtų siekiama nustatyti įprastų žaliavų ir statybos medžiagų pakaitalus, kuriems pagaminti reikėtų mažiau elektros energijos;

Vykdant ES energetikos politiką didžiausio dėmesio skyrimas vartotojų ir piliečių naudai

87. pabrėžia, kad pažangieji skaitikliai yra svarbi priemonė siekiant padėti vartotojams veiksmingiau kontroliuoti savo vartojimą, kuriam taikomi didžiausi tarifai, ir savo namuose gerinti energijos vartojimo veiksmingumą; laikosi nuomonės, kad, siekiant visuotinai naudoti pažangiuosius skaitiklius ir vykdyti energetikos projektus, reikalingos informacijos kampanijos ir švietimo energijos vartojimo efektyvumo klausimais programos, kad būtų galima visuomenei paaiškinti šių dalykų naudą; pabrėžia, jog norint, kad pažangiųjų skaitiklių naudojimas būtų sėkmingas, labai svarbu informuoti visuomenę apie jų teikiamą naudą; pabrėžia, kad Parlamentas iškėlė politinį tikslą, kad 50 proc. Europos namų ūkių iki 2015 m. turėtų pažangiuosius skaitiklius, ir įpareigojo valstybes nares užtikrinti, kad bent jau 80 proc. vartotojų iki 2020 m. turėtų pažangiąsias matavimo sistemas[10];

88. mano, kad informuoti vartotojai ir visuomenės atstovai gali daryti įtaką rinkai priimdami sąmoningus sprendimus; todėl džiaugiasi tokiomis iniciatyvomis kaip Europos branduolinės energetikos forumas (angl. ENEF), kuriame daug suinteresuotų šalių gali diskutuoti bendrų interesų klausimais;

89. mano, kad pastatų apšiltinimas ir iš miestų atliekų gaunamų medžiagų bei energijos perdirbimas gali vartotojams duoti nemenkos naudos;

90. remia iniciatyvas, kuriomis siekiama palengvinti žmogiškųjų išteklių poreikių pritaikymą siekiant pereiti prie mažai CO2 išskiriančio energijos rūšių derinio;

91. ragina Komisiją stebėti ir Europos Parlamentui pateikti ataskaitą apie trečiojo vidaus rinkos paketo įgyvendinimą nacionalinių priemonių, skirtų išvengti energijos nepritekliaus, srityje ir primena valstybėms narėms apie jų įsipareigojimus pagal galiojančias teisės nuostatas;

92. ragina patvirtinti pačius griežčiausius saugos standartus visiems energijos šaltiniams, inter alia, vykdant bendradarbiavimo programas tarp valstybių narių, siekiant išsklaidyti visuomenės abejones ir skatinti didesnį visuomenės pritarimą; taip pat ragina gerinti visuomenės žinias apie tinkamo elektros energijos tiekimo svarbą ir būtinybę kurti naują elektros energijos gamybos ir perdavimo infrastruktūrą; remia kampanijas skirtas vartotojų informuotumui apie galimą energijos taupymą kasdieniame gyvenime ir apie tokius egzistuojančias sistemas, kaip antai patarimų dėl energijos vartojimo paslaugos, didinti siekiant keisti vartojimo įpročius;

93. pažymi, kad per metus tiekėjus pakeičiančių vartotojų dalis valstybėse narėse svyruoja tarp 0 ir 20 proc.; pabrėžia, kad sunkumai palyginti rinkos pasiūlą ir informacijos trūkumas trukdo keisti tiekėjus ir veiksmingai veikti mažmeninės rinkos konkurencijai; primena, kad pagal Trečiąjį energetikos paketą nacionalinės reguliavimo institucijos privalo užtikrinti, kad direktyvose nurodytos vartotojų apsaugos priemonės būtų veiksmingos ir taikomos;

94. primena energetikos pramonės įmonėms pagal Trečiąjį energetikos paketą prisiimtą įsipareigojimą pradėti teikti aiškias ir suprantamas energijos sąskaitas; mano, kad kad Komisijos Piliečių energetikos forumo parengtuose sąskaitų šablonuose pateikta informacija turėtų būti mažiausias kiekvienoje energijos sąskaitoje pateikiamos informacijos standartas ir kad šie šablonai visoje Sąjungoje turėtų būti naudojami kaip skaidrių energijos sąskaitų pagrindas;

95. pakartoja, kad vykdant naująją energetikos politiką turėtų būti padedama siekti ilgalaikio tikslo sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

96. taigi ragina Komisiją atlikti analizes, kurių tikslas – išnagrinėti ilgalaikę veiklą, taip pat tiekimo ir paklausos srityje ir tiekimo nutraukimo realią riziką bei sąnaudas, palyginti su saugojimo galimybėmis, pasiūlos įvairove ir jų sąnaudomis; šios analizės turėtų apimti ilgalaikius strateginius ir energetikos politikos pokyčius ES bei taip pat svarbius vertinimus, kaip ES gali išvengti tiekimo nutraukimo;

97. atsižvelgdamas į Kankūno aukščiausiojo lygio susitikimą, mano, kad ES turėtų imtis iniciatyvos, kad būtų pasiektas išsamus, teisiškai įpareigojantis ir ryžtingas susitarimas, ir parodyti, kad ji geba darniai veikti ir atlikti iniciatorės vaidmenį; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti savo ankstesnį pasiūlymą kaip tarptautinio susitarimo dėl išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų dalį siekiant, kad ilgalaikius tikslus būtų galima įgyvendinti lengviau ir išlaikant geresnį sąnaudų ir naudos santykį;

98. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

  • [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0038.
  • [2]  OL L 211, 2009 8 14, p. 1.
  • [3]  OL L 140, 2009 6 5, p. 1.
  • [4]  OL C 219E, 2008 8 28, p. 206.
  • [5]  OL L 200, 2009 7 31, p. 31.
  • [6]  Priimti tekstai, P7 TA-PROV(2010)0064.
  • [7]  9744/10.
  • [8]  OL L 114, 2006 4 27, p. 64.
  • [9]  OL L 52, 2004 2 21, p. 50.
  • [10]  2010 m. kovo 25 d. pranešimas savo iniciatyva dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“ (2009/2225(INI)) ir 2010 m. balandžio 14 d. pranešimas savo iniciatyva dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos (2009/2228(INI)).

AIŠKINAMOJI DALIS

Dabar Europos Sąjungos energetikos srityje esama daugelio uždavinių. Vienas sunkiausių iš šių uždavinių – Europos mastu kovoti dėl energetikos ateities. ES tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo iš užsienio. Mūsų energetikos sistemai reikalingos didelės investicijos, o Europa vis dar jaučia ekonomikos krizės pasekmes. Be to, mes patys nesugebame įgyvendinti savo energetikos srities teisės aktų.

Lisabonos sutartis buvo pirmas žingsnis siekiant išspręsti šias problemas. Joje nustatyti aiškūs Sąjungos tikslai: veikianti bendra energetikos rinka, tiekimo saugumas, energijos vartojimo efektyvumas ir energetikos tinklų kūrimo bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimas. Dabar Sąjunga turi ir tvirtą teisinę sistemą, ir teisinį pagrindą (194 straipsnis), pagal kuriuos ji gali veikti energetikos politikos srityje.

Priėmus Sutartį prasideda naujas Sąjungos laikotarpis. Dabar laikas suderinti mūsų tikslus ir strategijas siekiant visapusiškai įgyvendinti šią sutartį. Taigi Europos Parlamento pranešėja mano, kad norint pasiekti 194 straipsnio tikslus ir klimato teisės aktų rinkinio tikslus „20-20-20“, reikalingos strateginės gairės ir nauja energetikos strategija. ES veiksmus galima stiprinti keliais aspektais. Pirma, reikia geriau naudoti ES biudžeto išteklius, skiriamus ES energetikos ir klimato politikai. Antra, reikia sukurti daugiau būdų, kaip ekonomiškiau remti visos Europos energetikos tinklų tolesnę plėtrą ir modernizavimą bei labai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energetikos sistemų kūrimą. Itin svarbu sukurti didesnę ES energetikos politikos vidaus ir išorės aspektų sąveiką. EP pranešėja mano, kad esama aiškaus politinio ryžto imtis daugiau veiksmų šiose energetikos politikos srityse Europos lygmeniu.

EP pranešėja visiškai sutinka su Komisijos teiginiu, kad dabartinėje Europos energetikos srities teisės aktų įgyvendinimo pakopoje padėtis iš esmės prasta, net įgyvendinant ankstesnius teisės aktus, pvz., 2003 m. priimtąjį 2-ąjį vidaus energetikos rinkos teisės aktų rinkinį. Taip pat Komisija yra visiškai teisi stengdamasi atkreipti didelį dėmesį į politikos, dėl kurios susitarta nuo 2007 m., įgyvendinimą. Taip pat teisingas Komisijos įspėjimas, kad reikalingi tolesni veiksmai, tačiau tokios priemonės nebus patikimos ar veiksmingos, jei esami teisės aktai ir programos nebus visapusiškai įgyvendinami.

Strateginiai tikslai. Naujais veiksmais energetikos srityje turėtų būti siekiama trijų pagrindinių su energetika susijusių ES tikslų:

1.  Pirmasis tikslas – pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos (tai buvo Komisijos pirmosios strateginės energetikos apžvalgos ir klimato dokumentų rinkinio tema).

2.  Antrasis tikslas – pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos technologijų sistemos ir ekonomikos, visiems užtikrinti energijos tiekimo saugumą (tai buvo 2008 m. Komisijos antrosios strateginės energetikos srities apžvalgos tema).

3.  Trečiasis tikslas – užtikrinti, kad siekiant pirmųjų dviejų ES tikslų taip pat būtų stiprinamas ES konkurencingumas ir kad visiems vartotojams būtų tiekiama energija už prieinamą kainą.

Pirmasis tikslas gali būti ir buvo nustatytas atsižvelgiant į emisijų mažinimo tikslus ir potikslius, susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir biokuro dalimi tiekiamos energijos rūšių derinyje. Tačiau sudėtinga ir netinkama nustatyti tiek pat tikslius siekius, susijusius su energijos rūšių derinio kitais komponentais (nafta, anglimis, dujomis, branduoline energija). Tai sudėtinga, nes šių energijos šaltinių kainos svyruoja pasaulio prekių rinkose, taigi ir jų naudojimas kinta. Tai netinkama todėl, kad iškastinio kuro dalis turi būti nustatyta atsižvelgiant į atsinaujinančių išteklių energijos dalį ir neturi bei negali būti nustatyta iš anksto. Tinkama nustatyti tikslą, susijusį su atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalimi (nepaisant naudotinos atsinaujinančių išteklių energijos rūšies) visame energijos rūšių derinyje, norint mažinti augantį priklausomumą nuo iškastinio kuro importo ir pasiekti išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų. Tačiau apskritai kalbant pasakytina, kad energijos rūšių derinio klausimą reikia palikti rinkos dalyviams ir įmonėms, kurie turės atlikti savo skaičiavimus, pagrįstus aiškiomis ES nustatytomis strategijomis, paskatomis ir nuobaudomis.

Ilgainiui pirmasis tikslas, susijęs su mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos sukūrimu, bus naudingas siekiant antrojo, su energetiniu saugumu susijusio tikslo mažinant Europos poreikius, susijusius su naftos ir dujų importu. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į ES konkurencingumą ir energijos prieinamumą ES pramonei ir privatiems vartotojams.

ES biudžeto lėšos. Didelis dabartinės ES energetikos politikos trūkumas – nesugebėjimas nukreipti ES lėšų į tą sritį, kuri, nepaisant nuosmukio, vis dar tebėra vienas iš svarbiausių Europos vyriausybių ir piliečių prioritetų. Kaip teigia Komisija, ES energetikos sistemoms reikalingi milijardai eurų investicijų į energijos tinklus, gamybos ir transporto pajėgumus bei švarias technologijas. Tai turi būti pagrindinė būsimos energetikos strategijos tema.

EP pranešėja mano, kad dabar Europa turi skirti lėšų nusistatytiems politikos tikslams, įskaitant tikslus „20-20-20“ bei Lisabonos sutarties straipsnius dėl energetinio saugumo, įgyvendinti. Naujojoje energetikos strategijoje turėtų būti skatinama daugiau ES biudžeto išteklių skirti energetikos ir klimato politikai, pradedant nuo finansinės programos po 2013 m.

Iki šiol Europos indėlis į energetikos politiką buvo labiau susijęs su reguliavimu, o ne su finansais (išskyrus mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą). Europos reguliavimas buvo daugiausia skiriamas energijos tinklams ir energijos produktams. Trijų vieno po kito priimtų ES teisės aktų rinkinių dėl energetikos vidaus rinkos tikslas buvo panaikinti diskriminaciją elektros tinklų ir dujų vamzdynų srityse bei perdavimo sistemos operatorius padaryti universaliais energijos perdavėjais visoje Europoje. Buvo laikomais teorijos, kad jeigu perdavimo sistemos operatoriams bus teikiamos tinkamos paskatos, jie ir jų naudotojai finansuos visą reikalingą tinklų infrastruktūrą. Tačiau tampa aišku, kad atsinaujinantiesiems energijos ištekliams atokiose vietovėse reikalingi nauji tinklų sujungimai ar pažangieji tinklai kuriami nepakankamai greitai, kad būtų galima užtikrinti didesnę generatorių bei vartotojų sąveiką ir geresnį energijos paklausos valdymą. Kaip Komisija įspėja, ne visas investicijas į infrastruktūrą atliks vien tik rinka, ypač ten, kur dėl tarptautinio kai kurių tinklų pobūdžio tampa sunku valstybėms narėms paskirstyti sąnaudas.

EP pranešėja mano, kad Komisija turėtų prisidėti prie investicijų į infrastruktūrą. Ji turi sukurti strateginę visos ES infrastruktūrą, kuri skatintų ES ir regioninių rinkų integraciją ir padidintų gebėjimus įsisavinti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Vis dėlto net visas ES biudžetas yra per mažas palyginti su Europos energetikos srities investicijų poreikiais. Tačiau, siekiant tinkamai panaudoti energetikos ir klimato politikai skiriamas biudžeto lėšas, būtų atliekami šie veiksmai:

· ES biudžeto prioritetai būtų derinami su jos politikos prioritetais.

· Būtų teikiama pagalba naujesnėms Centrinės ir Rytų Europos valstybėms narėms, kurių didelis emisijų mažinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos potencialas.

· Būtų remiamos ir teikiamos paskatos tais atvejais, kai ES energetikos tikslams pasiekti rinkos priemonių nepakanka.

Kadangi ES biudžetas yra palyginti mažas, EP pranešėja mano, kad ES turėtų ieškoti būdų, kaip panaudoti ES biudžetą taip, kad jis darytų didelį poveikį. Vienas iš tokių būdų galėtų būti Europos biudžeto naudojimas užtikrinti paskoloms siekiant skatinti privačias ir privataus bei viešojo sektorių partnerysčių investicijas, kaip dabar daroma naudojant Europos ekonomikos atgaivinimo plano energetikos lėšas. Tokios rizikos pasidalijimo priemonės ir valstybinių bankų teikiamų paskolų sistemos būtų paramos investicijoms į energetikos infrastruktūrą priemonė ir galėtų naujovišku būdu vis labiau pakeisti tradicines paskolas.

Ekonomiškesnė parama atsinaujinantiesiems energijos ištekliams. Kai kurios nacionalinės finansinės paramos sistemos yra daug didesnės negu visos ES pastangos. Vis dėlto vienas iš būdų labiau remti atsinaujinančių išteklių energiją – susieti šiuos didesnius nacionalinius fondus į visos Europos sistemą. Taigi rengiant naująją energetikos strategiją reikėtų atsižvelgti į pirminį Komisijos pasiūlymą dėl visos Europos prekybos atsinaujinančių išteklių energija ar kilmės garantijų sistemos. Tai padėtų visoje Europoje sukurti masto ekonomiją ir investicijas nukreipti ten, kur jos duotų geriausių rezultatų. Vidutinės trukmės laikotarpiu Europa, siekdama sukurti visos Europos atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinką, taip pat galėtų kurti regionines atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinkas.

Energijos vartojimo efektyvumas. Daugelis suinteresuotųjų šalių naująją energetikos strategiją supranta kaip galimybę sustiprinti plano „20-20-20“ neprivalomą tikslą: tikslą iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumą pagerinti 20 proc. Vis dėlto EP pranešėja mano, kad bus sunku įgyvendinti bet kokius teisiškai privalomus energijos efektyvumo tikslus, tačiau vietoje to galima daugiau dėmesio skirti ekonomiškiems veiksmams, kuriais siekiama geriau išnaudoti dar nepanaudotą ES energijos taupymo potencialą. Gerai tai, kad Komisija ragina valstybes nares pagerinti jų energijos vartojimo efektyvumo planus, pateiktus 2008 m., kuriuos, kaip teigia Komisija, galima labai patobulinti.

Inovacijos. Aišku, kad ES turi daugiau dirbti siekdama sujungti ir padidinti savo 27 valstybių narių pastangas, susijusias su moksliniais tyrimais ir plėtra. ES tai gali padaryti trimis būdais: sujungdama ir koordinuodama su moksliniais tyrimais susijusius veiksmus (kaip ji tai daro energetikos pramonės iniciatyvų atveju), nustatydama techninius ir teisinius naujų metodų standartus (kaip tai padaryta anglies dioksido surinkimo ir saugojimo srityje) ir teikdama finansavimą (kaip ji tai daro taikydama mokslinių tyrimų bendrąją programą). Vis dėlto Europos strateginiame energetikos technologijų plane Komisija teigia, kad viešosios ir privačios investicijos į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas turi būti nuo dabar iki 2020 m. padidintos nuo 3 mlrd. eurų iki 8 mlrd. eurų per metus. EP pranešėja mano, kad turime rasti naują būdą, kaip skatinti privačias investicijas į Europos strateginį energetikos technologijų planą ir taip pat vėl daugiau dėmesio skirti 8-ajai bendrajai energetikos programai.

Išorinė energetikos politika. Komisijos dokumente nurodomi daugelis ES dialogų energetikos klausimais su tarptautinėmis organizacijomis, užsienio partneriais ir tiekėjais. Tačiau lemiamu energetinio saugumo aspektu svarbiausios išorės iniciatyvos yra tos, kurias įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama šiems dalykams:

· ES vidaus energetikos rinkos taisyklių plėtrai į kaimynines šalis,

· siekiui įvairinti energijos importo šaltinius ir kelius.

EP pranešėja mano, kad pirmojo tikslo reikia siekti plečiant Energijos bendriją ir kartu su Rusija stipriai dirbti Energetikos chartijos konferencijos forume ir derybose dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Rusija. Reikia pasveikinti Moldovą, nes ji baigė ratifikavimo procedūras ir suderino savo dujų srities įstatymus su ES acquis bei įstos į Energetikos bendriją 2010 m. gegužės mėnesį. Tokią pačią užduotį vis dar turi įvykdyti Ukraina, kuri lygtinai įstojo 2009 m. gruodį ir vis dar turi užtikrinti, kad jos dujų srities įstatymai atitiktų ES acquis.

Antrojo tikslo reikia siekti statant naujus suskystintų gamtinių dujų terminalus, kuriais dujos galėtų būti tiekiamos į Europą iš viso pasaulio. Suskystintų gamtinių dujų terminalai gali padėti sukurti ir naujus dujų importo šaltinius, ir naujus jo kelius. Naujus dujų importo šaltinius ir kelius Europa gali kurti ir plėtodama pietinį dujų koridorių bei vykdydama tokius projektus kaip, pvz., Nabucco vamzdynas. EP pranešėja giria Komisiją už tai, kad ji stengiasi kūrybiškai mąstyti apie galimas priemones, kurios galėtų padidinti ES perkamąją galią, ir nagrinėja naujas priemones, pvz., Kaspijos jūros regiono plėtros korporaciją, kaip būdą Europos energijos paklausą suformuoti taip, kad Centrinės Azijos dujų gamintojai būtų paskatinti parduoti jas Europoje.

Darydama galimą išimtį projektui Nabucco, EP pranešėja mano, kad finansavimas, skiriamas Europos atsparumui išoriniams sukrėtimams energetikos srityje didinti, apskritai būtų geriau panaudojamas ES viduje, o ne už jos ribų. Taip yra todėl, kad naujos tarpvalstybinės dujotiekių jungtys ir saugojimas ES teikia ilgalaikę naudą Europos energetikos infrastruktūrai ir yra praktinė valstybių narių energetinio solidarumo išraiška. Šį procesą paskatins dabartinė Dujų tiekimo saugumo reglamento peržiūra. Tačiau labiau integruotos dujų rinkos kūrimą reikia tęsti laikotarpiu, kurį apims naujoji energetikos strategija. Taigi EP pranešėja tikisi, kad šiuo atveju Komisija sukurs vidinių ir išorinių energetikos aspektų sąveiką.

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ  (29.9.2010)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

naujosios 2011–2020 m. Europos energetikos strategijos link
(2010/2108(INI))

Nuomonės referentas: Jan Zahradil

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina Komisiją sukurti vidaus energetikos rinką, pagrįstą bendrąja Komisijos, Europos Parlamento ir valstybių narių pozicija dėl energetikos politikos, kuri paisytų valstybių narių teisių įgyvendinti jų ypatingus energijos rūšių derinius, kurie atitiktų ES tvarumo, konkurencingumo, energijos veiksmingumo ir klimato apsaugos, panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, reikalavimus, o ypač dėl tiekimo saugumo reikalavimo, kuris užtikrinamas glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis;

2.  ragina ES valstybes nares parodyti solidarumą įveikiant XXI a. energetikos iššūkius ir taip suteikti Europos Sąjungos veiksmams, vykdomiems remiantis 194 SESV straipsniu, teigiamos energijos;

3.  pabrėžia būtinybę išvystyti sąveiką tarp ES energetikos strategijos ir išorės santykių su strateginiais energetikos tiekėjais, siekiant būsimuose susitarimuose suteikti daugiau reikšmės energijos tiekimo saugumui ir energijos veiksmingumui, nes tai ES užtikrintų ilgalaikę prieigą prie žaliavų ir suteiktų galimybių visoms suinteresuotoms šalims;

4.  mano, kad būtina skatinti energijos veiksmingumą tarptautiniu lygmeniu ir tai turėtų tapti pasauliniu prioritetu, ir todėl tai būtina įtraukti į būsimą ES energetikos strategijos politiką ir į vytimosi ir tarptautinės prekybos politikos sritis;

5.  ragina Komisiją remti saulės, vėjo ir bioenergijos projektus ne valstybėse narėse; mano, kad decentralizuotas energijos tiekimas padidins energijos tiekimo saugumą; taip pat mano, kad turėtų būti sukurta jungtis prie platesnių nei regioniniai energetikos tinklų; mano, kad tokios iniciatyvos kaip DESERTEC turėtų būti plėtojamos ir suformuluotos taip, kad būtų atsižvelgta į ES ir ne valstybių narių interesus;

6.  ragina Komisiją prekybinių susitarimų pagalba paspartinti su ES standartais suderinamų saugumo ir energijos efektyvumo taisyklių, taikomų energijos importo ir eksporto gamybai, perdavimui, tranzitui, saugojimui bei perdirbimui ir(arba) valymui, priėmimą. Taip pat ragina PPO lygmeniu inicijuoti pasaulinio masto standartus kuriais būtų skatinama atvira ir sąžininga prekyba saugiais atsinaujinančios energijos šaltiniais bei inovatyviomis energetinėmis technologijomis;

7.  mano, kad energijos šaltinių, tiekimo maršrutų ir infrastruktūros diversifikacija bei naftos, dujų vamzdynų ir pažangiųjų elektros energijos tinklų tarpusavio ryšys yra būtinas ilgalaikiam energijos tiekimo į ES ir trečiąsias šalis saugumui ir pastovumui; dar kartą primena, kad šios politikos tendencijos prisideda skatinant naujų energetinių technologijų vystymą ir darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje ir taip pat trečiosiose šalyse;

8.  pabrėžia poreikį paversti kapitalu novatorišką ES verslo ir ES valstybės tarnybos potencialą atsinaujinančios energijos ir jos technologijų srityje, įskaitant energijos veiksmingumo technologijas ir tobulesnes IRT, prekybiniais susitarimais skatinti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, tuo pačiu užtikrinant naujas galimybes parduoti ES gaminius ir žinias šioje srityje arba šias žinias perduoti ten, kur tai yra būtina;

9.  pakartoja didesnių ES mokslinių tyrimų ir kapitalo injekcijų (ES tiesioginės užsienio investicijos) į energetikos infrastruktūros kūrimą ir atnaujinimą besivystančiose šalyse svarbą, ypač pasinaudojant viešojo ir privataus sektorių partneryste bei bendromis įmonėmis arba valstybinių institucijų partneryste ir tuo skatinant technologijų perdavimą bei įvairesnius energijos šaltinių derinius tose šalyse.

10. ragina Komisiją sukurti labai skaidrią tarptautinės prekybos energija rinką; primygtinai reikalauja, kad tarptautinėmis taisyklėmis būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir manipuliavimui rinkoje;

11. sveikina Ekvadoro vyriausybės sprendimą atsisakyti Yasuni naftos telkinio eksploatavimo Amazonės džiunglėse, siekiant išsaugoti aplinką ir sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro energijos eksporto ir mano, kad ES turėtų remti šias ir kitas panašias pastangas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

29.9.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Laima Liucija Andrikienė, Kader Arif, Daniel Caspary, Christofer Fjellner, Metin Kazak, David Martin, Emilio Menéndez del Valle, Cristiana Muscardini, Niccolò Rinaldi, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Keith Taylor, Iuliu Winkler, Pablo Zalba Bidegain, Paweł Zalewski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Pino Arlacchi, George Sabin Cutaş, Syed Kamall, Miloslav Ransdorf, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Franziska Keller

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.10.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

3

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Lena Ek, Ioan Enciu, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Jacky Hénin, Edit Herczog, Romana Jordan Cizelj, Arturs Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Jens Rohde, Paul Rübig, Amalia Sartori, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Niki Tzavela, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Antonio Cancian, Matthias Groote, Andrzej Grzyb, Yannick Jadot, Oriol Junqueras Vies, Silvana Koch-Mehrin, Bernd Lange, Mario Pirillo