Pranešimas - A7-0339/2010Pranešimas
A7-0339/2010

    PRANEŠIMAS dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

    23.11.2010 - (2010/2202(INI))

    Užsienio reikalų komitetas
    Pranešėja: Laima Liucija Andrikienė


    Procedūra : 2010/2202(INI)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A7-0339/2010

    PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

    dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

    (2010/2202(INI))

    Europos Parlamentas,

    –       atsižvelgdamas į vienuoliktąją Europos Sąjungos ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn.,

    –       atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 6 ir 21 straipsnius,

    –       atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visus svarbius tarptautinius žmogaus teisių dokumentus,

    –       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

    –       atsižvelgdamas į visas Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus[1],

    –       atsižvelgdamas į regionines žmogaus teisių apsaugos priemones, įskaitant visų pirma Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, Fakultatyvinį protokolą dėl Afrikos moterų teisių, Amerikos žmogaus teisių konvenciją, Arabų šalių žmogaus teisių chartiją ir ASEAN Tarpvyriausybinės žmogaus teisių komisiją,

    –       atsižvelgdamas į tai, kad 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutas, taip pat atsižvelgdamas į su TBT susijusias savo rezoliucijas[2],

    –       atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/444/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo ir į Tarybos veiksmų planą dėl tolesnės veiklos, priėmus bendrąją poziciją; primindamas esminį Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį vykdant sunkių nusikaltimų prevenciją pagal jo jurisdikciją,

    –       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įsipareigojimą remti efektyvų Tarptautinio baudžiamojo teismo veikimą,

    –       atsižvelgdamas į tai, kad taikyti baudžiamąjį teisingumą už tarptautinius nusikaltimus atsakingiems asmenims – kiekvienos valstybės pareiga,

    –       atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir vykstančias derybas dėl ES prisijungimo prie konvencijos,

    –       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją[3],

    –       atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą ir jo persvarstymą[4],

    –       atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę[5] (Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė arba EDŽTRP),

    –       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje,

    –       atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją[6] dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos raidos ir ES vaidmens ir 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją[7] dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos tryliktosios sesijos,

    –       atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d.[8] ir 2007 m. balandžio 26 d.[9] rezoliucijas dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo iniciatyvos ir į 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 62/149 dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo, taip pat į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos,

    –       atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais,

    –       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų, į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiųjų įgaliotinių žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais veiklą, į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir 2010 m. birželio 16 d. Parlamento rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjų[10],

    –       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo panaikinimo,

    –      atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT)[11], gaires dėl mirties bausmės, kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmių, dėl žmogaus teisių gynėjų, dėl dialogų su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių klausimais, dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos ir dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

    –       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos priemonių, skirtų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimui ir gynimui, rinkinį[12],

    –       atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl demokratijos stiprinimo ES išorės santykiuose[13],

    –       atsižvelgdamas į visas savo rezoliucijas, priimtas skubiais žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejais,

    –       atsižvelgdamas į savo 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, visų pirma dėl Liu Xiaobo bylos[14],

    –       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

    –       atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7‑0339/2010),

    A.     kadangi Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir toliau yra pasaulinis pamatinis dokumentas, kuriame kiekvienas žmogus yra dėmesio centre,

    B.     kadangi vienuoliktojoje Europos Sąjungos metinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių padėties (2008/9) pateikiama bendra ES veiksmų, susijusių su žmogaus teisėmis ir demokratija pasaulyje, apžvalga,

    C.     kadangi šioje rezoliucijoje bandoma tirti, vertinti ir konkrečiais atvejais pateikti konstruktyvią ES veiklos žmogaus teisių ir demokratijos srityje kritiką,

    D.     kadangi Europos Sąjungoje padėtis žmogaus teisių srityje daro tiesioginę įtaką jos patikimumui ir gebėjimui įgyvendinti veiksmingą išorės žmogaus teisių politiką,

    E.     kadangi Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant religijos ar įsitikinimų laisvę ir mažumoms priklausančių asmenų teises,

    F.     kadangi teisingumas, demokratija ir teisinė valstybė yra tvarios taikos pagrindas, nes užtikrina pagrindines laisves ir žmogaus teises, ir kadangi tvarios taikos neįmanoma pasiekti teikiant apsaugą asmenims, atsakingiems už nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautinės baudžiamosios teisės pažeidimus,

    G.     kadangi pagal Lisabonos sutartį ES galios užsienio politikos srityje išplečiamos ir taip jos vertybėms ir tikslams suteikiama daugiau svarbos; kadangi pradėjus taikyti pagrindines naujoves, susijusias su ES išorės veiksmais, pvz., numačius Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigybę ir įkūrus Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), toliau bus stiprinami ES išorės veiksmai žmogaus teisių srityje ir sudaromos geresnės galimybės įtraukti žmogaus teises į visas susijusias politikos sritis,

    H.     kadangi pagal Sutartį ES suteikiamas vieno juridinio asmens statusas, o tai leis Sąjungai prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT) Strasbūre bus sudarytos sąlygos tikrinti ES teisės aktų atitiktį konvencijai,

    I.      kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma, taigi taip sustiprinama žmogaus teisių apsauga Europoje,

    J.      kadangi ES tvirtai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą, skatina Romos statuto visuotinį taikymą ir gina jo vientisumą siekdama apginti ir sustiprinti šio teismo nepriklausomumą,

    K.     kadangi 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendroji pozicija ir 2004 m. veiksmų planas turi būti atnaujinti, atsižvelgiant į nuo 2004 m. įvykusius tarptautinės baudžiamosios teisės pokyčius; kadangi ES turi intensyviau teikti veiksmingą pagalbą ir bendradarbiauti, nes daugėja Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotų arešto orderių ir teismo procesų;

    L.     kadangi dedant pastangas ir kovojant su terorizmu pasaulyje kilo būtinybė suderinti saugumą ir pagarbą žmogaus teisėms,

    M.    kadangi pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė turėjo neigiamą poveikį ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms; kadangi tai turėjo didžiausią poveikį skurdžiausiai gyvenančių asmenų teisėms; kadangi dėl kylančių ir nepastovių kainų ir spekuliacijų prekėmis milijonai žmonių daugybėje Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių kovoja stengdamiesi patenkinti pagrindinius poreikius; kadangi milijonai žmonių susidūrė su nesaugumo ir pagarbos orumui trūkumo problemomis ir kai kuriose šalyse į protestus buvo reaguojama represijomis ir smurtu,

    N.     kadangi ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms turi būti skiriamas toks pats dėmesys kaip ir pilietinėms ir politinėms teisėms ir jos turi būti laikomos vienodai svarbiomis; kadangi turi būti laikomasi ES ir ES nepriklausančių šalių pasirašytuose susitarimuose numatytų žmogaus teisių sąlygų ir jos turi būti įgyvendinamos,

    O.     kadangi klimato kaita turi stiprų ilgalaikį poveikį žmogaus teisėms; kadangi ypač tikėtinos neigiamos pasekmės pažeidžiamoms grupėms tiek besivystančiose šalyse, tiek tolimojoje šiaurėje, pvz., vietos tautoms, tačiau jų mastas gali būti ir daug platesnis,

    P.     kadangi kova su nebaudžiamumu yra itin svarbi, nes jos tikslas – užkirsti kelią sunkiausiems nusikaltimams ir bausti nusikaltimų vykdytojus; kadangi nebaudžiamumas yra labai svarbi sritis, susijusi su daugeliu žmogaus teisių klausimų, įskaitant kankinimą, mirties bausmę, smurtą prieš moteris, žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir kovą su terorizmu,

    Q.      kadangi, JT nuomone, sena žmogaus teisių problema, susijusi su kolonizacijos panaikinimu, dar nėra visais atvejais išspręsta artimiausiose ES kaimyninėse šalyse ir visų pirma Vakarų Sacharoje,

    R.     atsižvelgdamas į tai, kad Europos institucijų gyvenime labai svarbu tai, kad būtų taikomi Europos žmogaus teisių konvencijoje susisteminti principai ir užtikrintas jų laikymasis,

    S.     kadangi pasaulyje atsiranda žmogaus teisių pažeidimų naujų formų, visų pirma naujų informacinių technologijų srityje, pvz., netinkamas interneto naudojimas ir cenzūra bei privatumo pažeidimas naudojant asmens duomenis,

    T.     kadangi religijos ir tikėjimo laisvei kyla vis didėjanti grėsmė, visų pirma dėl autoritarinių vyriausybių, kurių veikla nukreipta prieš religines mažumas, arba dėl vyriausybių, kurios neužkerta kelio išpuoliams, bauginimui ar kitiems žalingiems veiksmams, nukreiptiems prieš tam tikrus asmenis ar religines grupes,

    U.     kadangi žmogaus teisės pažeidžiamos šalyse, kurios pripažino tarptautinių priemonių, taikomų žmogaus teisių srityje, jurisdikciją, ir šalyse, kurios nepaiso šių istoriškai susiformavusių teisių,

    1.      pakartoja tvirtą Europos Parlamento pasiryžimą ir primena savo ilgalaikes pastangas ginti žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje formuojant tvirtą ir veiksmingą ES žmogaus teisių politiką, kuri užtikrintų didesnį visų politikos sričių nuoseklumą ir darną, palaikant dvišalius santykius su ES nepriklausančiomis šalimis ir aktyviai dalyvaujant tarptautiniuose forumuose, taip pat remiant tarptautines ir vietos pilietinės visuomenės organizacijas;

    2.      mano, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai atsiranda istorinė proga pašalinti likusias ES žmogaus teisių ir demokratijos politikos spragas; todėl ragina, kad EIVT visiškai atitiktų Lisabonos sutarties tikslą ir dvasią, t. y. siekį užtikrinti, kad pagarbai žmogaus teisėms ir jų rėmimui būtų teikiama didžiausia reikšmė įvairiose Sąjungos išorės politikos srityse, kaip nustatyta ES sutarties 2, 3 ir 21 straipsniuose;

    3.      atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties V antraštinės dalies 1 skyriaus nuostatas vykdant veiksmus tarptautiniu lygmeniu vadovaujamasi demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo, neatšaukiamumo ir nedalomumo principais; parėžia, kad šie principai yra bendras esminis santykių su ES nepriklausančiomis šalimis pagrindas;

    4.      taigi mano, kad sprendimas dėl to, kokią vietą EIVT struktūroje skirti žmogaus teisėms, yra labai svarbus; todėl ragina įsteigti Žmogaus teisių ir demokratijos direktoratą, kurio užduotis būtų plėtoti tvirtą ES žmogaus teisių ir demokratijos strategiją ir vykdyti bendrą daugiašalių forumų koordinavimą; yra tvirtai įsitikinęs ir kartu pabrėžia, kad būtina laikytis pozicijos, jog patirties žmogaus teisių ir demokratijos srityje taikymas turi būti įtvirtintas kaip svarbiausia atsakomybės sritis visose EIVT geografinėse ar politinėse tarnybose, ir kad toks požiūris neleis izoliuoti žmogaus teisių, ir kad tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi Lisabonos sutarties nuostatų;

    5.      pripažįsta Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai įsipareigojimą užtikrinti aktyvų ES dalyvavimą pasaulio arenoje siekiant visuotinai gerinti žmogaus teisių ir demokratijos padėtį; todėl ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis būtinų veiksmų, kad Briuselyje būtų įsteigta Žmogaus teisių darbo grupė (COHOM) siekiant veiksmingai ir laiku šiuos klausimus įtraukti į visas kitas ES institucijų veiklos ir politikos sritis; taip pat ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai apsvarstyti ES darbuotojų, įskaitant delegacijų vadovus ir EIVT direktorius, privalomo mokymo žmogaus teisių srityje svarbą;

    6.      ragina įsteigti specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigybę; pabrėžia, kad ES specialiųjų įgaliotinių žmogaus teisių klausimais, visų pirma žmogaus teisių gynėjų, tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo, taip pat moterų ir vaikų teisių klausimais, paskyrimas padėtų suteikti daugiau nuoseklumo ES išorės veiklai šioje srityje ir padaryti ją regimesnę; pabrėžia, kad šie ES specialieji įgaliotiniai turėtų būti ekspertų lygio paskirtieji asmenys, įrodę turintys paties žmogaus teisių srityje;

    7.      mano, kad siekiant ES paramą demokratijos kūrimui visame pasaulyje padaryti veiksmingesnę būtinas nuoseklesnis ir vientisesnis pagrindas; mano, kad svarbiausias nuoseklios ES užsienio politikos prioritetas turi būti demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas, nes demokratinė visuomenė, teisinės valstybės principai ir pagrindinių teisių užtikrinimas yra žmogaus teisių puoselėjimo pagrindas, ir kad šiuos dalykus reikia įtraukti į visus ES ir ES nepriklausančių šalių bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės susitarimus; mano, kad nauja ES institucinė struktūra, ypač EIVT, suteikia galimybę didinti ES nuoseklumą ir veiksmingumą šioje srityje;

    8.      ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai laikytis savo įsipareigojimų įtraukti žmogaus teises į ES išorės veiksmus, kad į jas būtų atsižvelgiama EIVT struktūroje ir paskirstant išteklius tarnybos viduje, siekiant, kad nauja tarnyba galėtų užtikrinti, jog žmogaus teisių klausimams skiriama dėmesio visose išorės veiklos srityse, įskaitant BSGP, vystymosi ir prekybos sritis;

    9.      mano, kad, užuot palaipsniui mažinus ES specialiųjų įgaliotinių veiklą, reikėtų ją toliau plėtoti, ypač siekiant apimti šalis ir regionus, kuriuose ES neturi diplomatinių misijų; mano, kad, atsižvelgiant į žmogaus teisių klausimų reikšmę konfliktinėse situacijose ir situacijose po konflikto, ypač svarbu, jog visi Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai turėtų įgaliojimus, kurie apimtų pilietines ir politines teises, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, moterų ir vaikų teises, tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinį teisingumą ir kuriuose būtų konkrečiai paminėtas pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams skatinimas ir užtikrinimas; pabrėžia, kad ES specialieji įgaliotiniai atlieka svarbiausią koordinavimo vaidmenį, turint mintyje vidaus gaires, specialias žinias ir interesų gynimą, ir yra įprasti kontaktiniai asmenys trečiosioms šalims ir kitiems ES nepriklausantiems subjektams;‑{}‑ pritaria bent vieno asmens kiekvienoje ES atstovybėje ir prie EIVT paskyrimui, kuris būtų kontaktinis asmuo, vadovaujantis žmogaus teisių politikos koordinavimui, jos įtraukimui į visas politikos sritis ir stebėsenai;

    10.    teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pasirengimą atlikti esminę visų ES priemonių šioje srityje peržiūrą, apimant dialogus žmogaus teisių srityje, ES gaires, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, ES dvišalę paramą ir veiksmus daugiašaliuose forumuose, ir pradėti konsultacijų dėl atskirų šalių žmogaus teisių strategijų, kurios apimtų visas tarptautiniuose paktuose ir JT konvencijose susistemintas žmogaus teises, įskaitant ekonomines, socialines ir kultūrines teises, parengimo procesą; pabrėžia savo ryžtą užtikrinti visapusišką Europos Parlamento dalyvavimą minėtose konsultacijose ir šio dalyvavimo svarbą; pabrėžia, kad į konsultacijas reikia įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas;

    11.    pritaria, kad tokios atskirų šalių žmogaus teisių strategijos, kurias parengti ne kartą prašė Parlamentas, gali iš esmės pagerinti ES išorės veiksmų nuoseklumą ir efektyvumą, jei šalies žmogaus teisių strategija taptų informaciniu dokumentu, kuriame būtų nustatyti šaliai būdingi prioritetai ir tikslai, kuriuos reikia įtraukti į visas susijusias išorės ES politikos sritis ir priemones;

    12.    ypač pabrėžia, kad atliekant šią peržiūrą labai svarbu atlikti kruopštų Europos kaimynystės politikos (EKP) žmogaus teisių aspektų vertinimą ir itin daug dėmesio reikėtų skirti esamų priemonių, pvz., veiksmų planų, pažangos ataskaitų, dialogų žmogaus teisių tema ir sprendimų dėl santykių su ES nepriklausančiomis šalimis gerinimo priėmimo proceso, nuoseklumo ir efektyvumo klausimams;

    13.    mano, kad persvarstytas pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių – tai Parlamento laimėjimas bendradarbiavimo su Komisija srityje, tačiau apgailestauja, kad Taryba šiame susitarime nedalyvauja; primygtinai pabrėžia būtinybę stiprinti skaidrumą ir nevaržomą prieigą prie dokumentų ES institucijoms bendraujant tarpusavyje, siekiant užtikrinti veiksmingesnį atskirų institucijų bendradarbiavimą ir nuoseklumą;

    14.    primena, kad būtina plėtoti nuoseklią ES užsienio politiką, jei Sąjunga ketina atlikti svarbų ir konstruktyvų vaidmenį pasaulyje skatinant žmogaus teises; ragina valstybes nares siekiant šio tikslo tvirtai įsipareigoti ir parodyti politinę valią;

    15.    pabrėžia, kad reikia teikti didesnį prioritetą Europos Sąjungos gebėjimo skubiai reaguoti, kai ES nepriklausančios šalys pažeidžia žmogaus teises ir kai visų pirma reikia paremti pavojuje atsidūrusius žmogaus teisių gynėjus bei kai ES įsisteigusios bendrovės daro žmogaus teisių pažeidimus ES nepriklausančiose šalyse, pagerinimui ir šiuo tikslu parengti strategines veiksmų programas;

    16. pripažįsta, kad nevyriausybinės organizacijos yra labai svarbios demokratinių visuomenių vystymuisi ir klestėjimui ir skatinant tarpusavio supratimą ir toleranciją, nustatant ir realizuojant įgyvendinamus prioritetinius politinius uždavinius ir bendrus sprendimus, kaip įveikti su demokratijos plėtra susijusius iššūkius;

    ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje

    17.    pabrėžia ES metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties svarbą nagrinėjant ir vertinant ES žmogaus teisių politiką, ypač siekiant apskritai didinti su žmogaus teisėmis susijusių klausimų viešumą; pabrėžia, kad Europos Parlamentas turi teisę tikrinti Komisijos ir Tarybos veiksmus žmogaus teisių srityje; ragina, kad Europos Parlamentas būtų visapusiškai įtrauktas rengiant būsimų metinių ataskaitų projektų dalis, susijusias su Parlamento veikla žmogaus teisių srityje, atsižvelgiant į kelių pirmininkavusių valstybių narių praktiką;

    18.    teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ES metinės ataskaitos pristatymą Parlamentui ir naują ataskaitinį laikotarpį, grindžiamą kalendoriniais metais, kuris suteikia Parlamentui galimybę gruodžio mėn. plenarinę sesiją, kurios metu teikiama metinė A. Sacharovo premija už minties laisvę ir diskutuojama dėl EP metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir ES politikos šioje srityje, skirti žmogaus teisėms;

    19.    ragina Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją dėti daugiau pastangų platinant ES metines žmogaus teisių ir demokratijos padėties ataskaitas ir užtikrinti, kad ataskaitos pasiektų kuo didesnę auditoriją ir ypač asmenis, kurie dalyvauja skatinant žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje; taip pat ragina rengti viešas informacines kampanijas, kurios padėtų daugiau sužinoti apie ES vaidmenį šioje srityje; pripažįsta, kad dabartinėje ataskaitoje buvo pateiktas aiškesnis pristatymas lyginant su ankstesniais leidimais;

    20.    pakartoja savo prašymą, kad vertinant politiką Taryba, Komisija ir ES delegacijos ir vietoje įsisteigusios ambasados pateiktų daugiau ir išsamesnės informacijos ir kad reikėtų nustatyti ir pasiūlyti konkrečias gaires, kaip pagerinti bendrą koncepciją, sumažinti bet kokius prieštaravimus ir pritaikyti politikos prioritetus atsižvelgiant į kiekvieną konkrečią valstybę, siekiant patvirtinti atskirų šalių žmogaus teisių strategijas, kaip apibrėžta EIVT programoje; mano, kad ES veiksmuose skaidrumui būtina teikti didžiulį dėmesį ir suteikti daugiau galimybių naudotis darbotvarkėmis ir dokumentais, kurie būtent skirti diskusijoms su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių tema;

    21.    pakartoja savo raginimą nuolatos vertinti Europos Sąjungos politikos, priemonių, iniciatyvų ir dialogų, susijusių su žmogaus teisėmis ES nepriklausančiose šalyse, vykdymą ir rezultatus ir apie rezultatus išsamiai informuoti Parlamentą; ragina Tarybą ir Komisiją parengti konkrečius kiekybiškai įvertinamus rodiklius ir gaires, siekiant įvertinti šių politikos krypčių veiksmingumą;

    ES veikla tarptautiniuose forumuose žmogaus teisių klausimais

    22.    pabrėžia, kad būsimas ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos yra galimybė įrodyti savo įsipareigojimą ginti žmogaus teises ir Sąjungos viduje, ir už Sąjungos ribų; ragina ES valstybes nares remti šią iniciatyvą ir įpareigoti ES piliečius ją palaikyti;

    23.    ragina Komisiją ir Tarybą Sąjungos viduje ir už jos ribų kuo labiau viešinti Europos žmogaus teisių konvenciją siekiant, inter alia, taip pat informuoti visuomenę apie Europos žmogaus teisių teismo jurisdikciją, kuria galima pasinaudoti siekiant nagrinėti pažeidimus, kuriuos patyrė Europos Tarybos valstybė narė arba jos piliečiai, ir atlyginant dėl jų patirtą žalą;

    24.    ragina vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad EIVT būtų tinkamai integruota ir jos veikla būtų koordinuojama su kitais tarptautiniais organais, regioninėmis organizacijomis ir jų darbu žmogaus teisių rėmimo srityje; ragina vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad JT sistemoje, Europos Taryboje, ESBO ir kitose tarptautinėse organizacijose pateikiamos rekomendacijos, susirūpinimą keliantys klausimai ir prioritetai būtų iki galo ir metodiškai įtraukiami į visas ES politikos sritis, ypač į žmogaus teisių sritį;

    25.    apgailestauja dėl to, kad bylų nagrinėjimas Europos Žmogaus teisių teisme vyksta labai lėtai ir gali užtrukti septynerius metus; pažymi, kad Teismas nagrinėja apie 100 000 bylų; pabrėžia, kad Teismas turėtų būti pavyzdinė institucija, ginanti teisę į teisingumą ir į nešališką teismą; ragina ES institucijas ir ES valstybes nares dėti visas pastangas siekiant suteikti pagalbą Teismui; džiaugiasi, kad Rusija, kuri buvo paskutinė iš 47 Europos Taryboje dalyvaujančių valstybių, atsisakančių ratifikuoti 14-ąjį protokolą, dabar ratifikavo Europos žmogaus teisių konvencijos 14-ąjį protokolą dėl Teismo veiksmingumo, pagal kurį nustatomos supaprastintos Teismo bylų nagrinėjimo procedūros ir siekiama padėti greičiau išspręsti užsitęsusias bylas ir kuris gali įsigalioti tik tada, kai jį ratifikuos visos Europos Tarybos narės;

    26.    ragina Europos Tarybą ir Europos Sąjungą glaudžiau bendradarbiauti žmogaus teisių, įskaitant ekonomines ir socialines teises bei mažumų teises, rėmimo ir jų užtikrinimo srityje, ir skatinti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teises ir jų teisių gynėjų veiklą, užtikrinti, kad diskriminacijos aukos žinotų apie ir turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis teisinėmis priemonėmis, kurias taiko nacionalinės valdžios įstaigos kovai su diskriminacija, taip pat užtikrinti regioninių ir mažumų kalbų apsaugą, o šiuo tikslu taikyti teisines nediskriminavimo priemones ir pasitelkti esamas socialinių teisių gynėjų organizacijas bei taip skatinti įvairovę ir toleranciją;

    27.    ragina ES valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti visas pagrindines JT ir Europos Tarybos žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius jų protokolus, visų pirma 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų migrantų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos, Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, 2007 m. rugsėjo 13 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl vietinių tautų teisių, 1998 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaraciją dėl pagrindinių darbo principų ir teisių, Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinių protokolų ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; primygtinai reikalauja, kad konvencijos fakultatyvinis protokolas būtų laikomas jos sudedamąja dalimi, ir ragina kartu prisijungti ir prie konvencijos, ir prie protokolo[15];

    28.    atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus teisių apibrėžtys, tarptautinės visuomenės priimtos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, yra pakankamai lanksčios ir gali apimti naujus žmonijos pažangos laimėjimus, tačiau pabrėžia, kad reikia susisteminti naujas teises siekiant atsižvelgti į naujas grėsmes laisvei, pvz., susijusias su mokslo, sąžinės, žinių, lyties tapatumo ar seksualinės orientacijos laisve, ir visas su skaitmenine sritimi susijusias teises, pradedant visuotine prieiga prie interneto;

    29.    pabrėžia, kad svarbu labiau racionalizuoti ir, jei įmanoma, koordinuoti tarptautines institucijas, į kurių jurisdikciją įeina žmogaus teisės, ir jų procedūras siekiant visada kuo geriau užtikrinti, kad būtų efektyviau skatinamos ir ginamos pagrindinės teisės, numatytos susijusiuose tarptautiniuose dokumentuose;

    30.    pabrėžia, kad reikia skirti daugiau dėmesio į įvairiems Europos Tarybos ir JT kontrolės mechanizmams ir kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su jų atitinkamais pagal sutartis įsteigtais organais siekiant tinkamiau perduoti jų išvadas ir pasinaudoti žiniomis konkrečioje srityje;

    31.    teigiamai vertina ES pastangas, dedamas JT Generalinės Asamblėjos trečiajame komitete (socialiniai, humanitariniai ir kultūriniai reikalai) ir susijusias su dideliu skaičiumi rezoliucijų, ypač dėl raginimo pradėti taikyti mirties bausmės moratoriumą, kuriam pritarė daugiau šalių, dėl vaiko teisių, dėl religinio nepakantumo ir žmogaus teisių padėties Birmoje (Mianmare) ir Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR);

    32.    palankiai vertina tai, kad 2009 m. spalio mėn. Briuselyje atidarytas pirmasis Europos regioninis Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras; siūlo pradėti veiksmingą bendradarbiavimą su vyriausiuoju komisaru siekiant skatinti žmogaus teisių standartų ir politikos kūrimą ir taikymą Europos Sąjungoje ir likusioje Europos dalyje ir imtis tolesnės su tuo susijusios veiklos;

    33.    ragina Tarybą ir Komisiją apibrėžti strategiją, skirtą šalims, kurios atsisako visapusiškai bendradarbiauti su JT organais ir įsileisti JT nepriklausomus ekspertus ir specialius pranešėjus, siekiant, kad šios šalys suteiktų jiems leidimą atvykti į savo teritoriją ir netrukdytų jų darbui;

    34.    apgailestauja dėl to, kad susilpnėjo ES politika ir pasikeitė ES požiūris į Birmos chuntą, ir pabrėžia, kad laikantis dabartinio požiūrio nepadedama ištaisyti tragiškos politinės, socialinės ir humanitarinės padėties, su kuria Birmos žmonės priversti taikstytis nuo karinio valdymo pradžios, ir kad kyla pavojus, jog šis požiūris gali būti suprastas kaip tam tikra nuolaidžiavimo diktatūrai politika;

    35.    palankiai vertina Europos Sąjungos paramą Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių forumų iniciatyvoms, kuriose raginama homoseksualumo nelaikyti nusikaltimu; ragina Europos Sąjungą kartu su panašios nuomonės besilaikančiomis valstybėmis toliau remti visas tarptautinių forumų iniciatyvas, kuriose smerkiami žmogaus teisių pažeidimai, susiję su seksualine orientacija ir lyties tapatumu;

    36.    ragina Komisiją ir Tarybą skatinti oficialiai ir juridiškai įteisinti terminą „ekologinis pabėgėlis“ (turima mintyje atvejai, kai asmenys priversti palikti savo namus ir prašyti prieglobsčio užsienyje dėl klimato kaitos pokyčių), kuris dar nepripažintas nei tarptautinėje teisėje, nei jokiame kitame teisiškai įpareigojančiame tarptautiniame susitarime;

    37.    ragina skatinti bendradarbiavimą vietinių gyventojų grupių teisių gynimo srityje tarp Jungtinių Tautų, jų Nuolatinio forumo vietinių gyventojų grupių klausimais ir Europos Sąjungos, kadangi vietinių gyventojų grupės yra viena iš pažeidžiamiausių grupių pasaulyje;

    Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba (JTŽTT)

    38.    pabrėžia JTŽTT vaidmenį visoje JT sistemoje ir jos potencialą sudaryti vertingą pagrindą Europos Sąjungos daugiašalėms pastangoms žmogaus teisių srityje; pažymi, jog ši nauja institucija turi ir toliau stengtis dirbti laikydamasi aukščiausių standartų ir kuo veiksmingiau, kad taptų patikimesnė;

    39.    pabrėžia, jog siekiant, kad JTŽTT veiktų veiksmingai, itin svarbus aktyvus pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo;

    40.    labai teigiamai vertina tai, kad dabartinė JAV administracija siekia aktyviau dalyvauti JT veikloje ir nuo 2009 m. iki 2012 m. turi vietą JTŽTT; pripažįsta, kad JAV narystė didina JTŽTT patikimumą ir pajėgumą; ragina ES stiprinti bendradarbiavimą su JAV, ypač keičiantis patirtimi, susijusia su dialogais žmogaus teisių tema;

    41.    primena, kad 2011 m. JTŽTT iš esmės persvarstys savo procedūras, taigi ragina ES aktyviai tam rengtis ir dalyvauti šiame persvarstyme;

    42.    pabrėžia svarbų visuotinio periodinio vertinimo (VPV) vaidmenį ir ragina Tarybą, Komisiją ir ypač naują Europos išorės veiksmų tarybą atidžiai sekti ir stebėti su visuotiniu periodiniu vertinimu susijusią veiklą, kad visuotinis periodinis vertinimas būtų veiksmingesnis, o į su juo susijusią nepriklausomų ekspertų nuomonę būtų labiau atsižvelgiama;

    43.    tvirtai remia ES pastangas užkirsti kelią bet kokiam VPV šališkumui ir manipuliacijoms; atsižvelgdamas į tai labai apgailestauja dėl 2009 m. vasario mėn. sesijos, kuriai labai pakenkė procedūriniai trukdžiai ir pastangos manipuliuoti procesu atliekant vertinimą, rezultatų;

    44.    ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai lankytis JTŽTT ir asmeniškai užtikrinti, kad būtų sukurtos kuo glaudesnės JTŽTT ir EIVT sąsajos visais lygmenimis; ragina būsimą EIVT žmogaus teisių padalinį užmegzti glaudžius darbo kontaktus su JTŽTT; ragina vykdyti koordinuotą dialogą su ES nepriklausančiomis šalimis dėl pozicijų, kurias patvirtino JT Žmogaus teisių taryba, ne tik Ženevoje ir tuomet, kai organizuojami konkretūs dialogai žmogaus teisių tema, bet ragina, kad šis dialogas taptų sudėtine visų ES dvišalių diskusijų su šiomis šalimis politikos, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo klausimais dalimi;

    45.    pažymi, kad ES valstybės narės sudaro JTŽTT mažumą; ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis bendrų veiksmų plėtojant atitinkamus susitarimus su valstybėmis ir nevalstybiniais veikėjais, ir toliau ginančiais žmogaus teisių visuotinumą ir nedalomumą;

    46.    ragina vyriausiąją įgaliotinę ir ES užsienio reikalų ministrus patvirtinti Užsienio reikalų tarybos išvadas, kuriose nustatyti ES prioritetai ir strategijos, prieš pradedant posėdžiauti kiekvienai JT Žmogaus teisių tarybai ir JT Generalinės Asamblėjos sesijai;

    47.    ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT stiprinti savo bendradarbiavimą JTŽTT su kitų regioninių grupių demokratinėmis vyriausybėmis ar demokratijos siekiančiomis vyriausybėmis, kad didėtų tikimybė, jog sėkmingos bus iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintų principų laikymąsi; šiuo tikslu ragina Komisiją ir valstybes nares efektyviau koordinuoti savo veiksmus ir prašo Komisijos pateikti metinę balsavimo žmogaus teisių klausimais Jungtinėse Tautose pavyzdžių ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėta, kokios įtakos šiam balsavimui turi ES ir jos valstybių narių bei kitų blokų politika; pakartoja, kad ES delegacija ir ES valstybės narės Ženevoje daugiau dėmesio turėtų skirti tam, kad ankstyvu diskusijų etapu būtų įtrauktos ES nepriklausančios šalys, ir turėtų vengti sureikšminti vidines diskusijas, kuriomis siekiama ES vieningumo, rizikuojant, kad bus pasirinkta bendro mažiausio vardiklio koncepcija;

    48.    dar kartą pabrėžia nepaprastą specialių procedūrų ir šalių įgaliojimų svarbą JTŽTT; teigiamai vertina naujai nustatytus teminius įgaliojimus kultūrinių teisių srityje ir džiaugiasi, kad teminiai įgaliojimai taikomi taip pat teisės į maistą, religijos ar tikėjimo laisvės srityje ir sprendžiant viduje perkeltų asmenų klausimus; taip pat teigiamai vertina šalių įgaliojimų pratęsimą Burundžiui, Haičiui, Kambodžai, Somaliui, Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, Mianmarui ir Sudanui; apgailestauja, kad įgaliojimai Liberijai ir Kongo Demokratinei Respublikai nebuvo pratęsti;

    49.    džiaugiasi 2008 m. JTŽTT sprendimu išplėsti Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio verslo ir žmogaus teisių klausimais įgaliojimus ir pirmininkaujant Švedijai Tarybos 2009 m. gruodžio mėn. priimtomis išvadomis, kuriose palankiai vertinama specialiojo įgaliotinio veikla; ragina ES valstybes nares tęsti veiklą įgyvendinant su įgaliojimais susijusias galutines rekomendacijas ir su projektu „Apsaugoti, gerbti, padėti“ (angl. „protect, respect, remedy“), kurį JTŽTT reikės pristatyti 2011 m., susijusią veiklą;

    50.    teigiamai vertina specialias JTŽTT sesijas, skirtas žmogaus teisių padėčiai Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, pasaulinių ekonomikos ir finansų krizių poveikiui visuotiniam žmogaus teisių užtikrinimui ir veiksmingam naudojimuisi jomis, žmogaus teisių padėčiai Šri Lankoje ir žmogaus teisių padėčiai okupuotose Palestinos teritorijose ir Rytų Jeruzalėje; apgailestauja, kad 2009 m. spalio 16 d. vykstant 12-ajai Žmogaus teisių tarybos sesijai ES valstybėms narėms nepavyko pasiekti bendros pozicijos balsuojant dėl R. Goldstone‘o ataskaitos, nes 4 valstybės narės balsavo prieš, 2 susilaikė ir 2 balsuojant nedalyvavo; ragina valstybes nares ir visas kitas atitinkamas ES institucijas užtikrinti glaudesnį politikos koordinavimą Žmogaus teisių taryboje ir kituose JT organuose; pabrėžia, kad, norint užtikrinti tikrą ir ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose, svarbiausia išankstinė sąlyga – visų šalių bet kokiomis aplinkybėmis rodoma pagarba tarptautinėms žmogaus teisių nuostatoms ir tarptautinei humanitarinei teisei; todėl ragina visas šalis, atliekant tarptautinius standartus atitinkančius tyrimus, laikytis JT Generalinės Asamblėjos 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2010 m. vasario 26. priimtose rezoliucijose nurodytų reikalavimų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad pažeidusieji tarptautinę teisę būtų patraukti atsakomybėn, remiantis ES įsipareigojimu pagal Ženevos konvenciją ir atsižvelgiant į ES prioritetinį uždavinį – kovoti su nebaudžiamumu;

    51.    pritaria tam, kad Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras būtų nepriklausomas; apgailestauja, kad per 10-ąją eilinę sesiją 2009 m. kovo mėn., nepaisant ES prieštaravimo, buvo priimta rezoliucija, kuria siekiama apriboti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro nepriklausomybę; ragina ES institucijas papildomai finansiškai paremti visą Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro specialiųjų procedūrų sistemą siekiant užtikrinti, kad visi asmenys, turintys įgaliojimus vykdyti specialiąsias procedūras, turėtų pakankamai išteklių savo užduotims deramai atlikti;

    ES bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu

    52.    primena, kad aktyviai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir pritaria svarbiausiam jo tikslui kovoti su genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų prieš žmoniją nebaudžiamumu; džiaugiasi, kad 2010 m. kovo, rugpjūčio ir spalio mėn. Bangladešui, Seišelių saloms, Sent Lusijai ir Moldovai ratifikavus Romos statutą sutarties šalių padaugėjo iki 114; pabrėžia, kad TBT Romos statutą, kaip pagrindinę ES demokratinių principų ir vertybių dalį, ratifikavo visos ES valstybės narės, taigi ragina valstybes nares visapusiškai laikytis statuto kaip ES acquis dalies; pabrėžia visuotinumo principo svarbą ir ragina EIVT, ES valstybes nares ir Komisiją ir toliau dėti daug pastangų skatinant, kad visuotinai būtų ratifikuotas Romos statutas ir Susitarimas dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo privilegijų ir imunitetų ir priimti reikiami nacionaliniai įgyvendinamieji teisės aktai, taip pat ragina peržiūrėti 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/444/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo ir 2004 m. veiksmų planą, skirtą bendrajai pozicijai, ragina, kad minėtos pastangos apimtų ir Susitarimą dėl TBT privilegijų ir imunitetų (angl. APIC), kuris yra svarbi teismo veiklos priemonė; be to, ragina ES valstybes nares persvarstyti ir atnaujinti bendrą poziciją dėl TBT ir tam skirtą veiksmų planą siekiant pagerinti Tarptautiniam baudžiamajam teismui teikiamą veiksmingą ES pagalbą, atsižvelgiant į pastaruosius pokyčius, spręstinus uždavinius ir Teismo poreikius (kadangi vis daugėja TBT išduotų arešto orderių ir teismo procesų), taip pat pradėti diskusijas dėl galimo ES gairių, skirtų tarptautiniam teisingumui ir (arba) TBT, priėmimo;

    53.    aktyviai ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares remti TBT sprendimų įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su Teismu per plėtros derybas ir priimant naujas valstybes nares, taip pat visuose ES aukščiausiojo lygio susitikimuose ir palaikant dialogą su ES nepriklausančiomis šalimis, įskaitant Jungtines Valstijas, Kiniją, Rusiją, Afrikos Sąjungą ir Izraelį; ragina visų pirma Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad teisingumas būtų neatskiriama visų taikos derybų dalis; ragina EITV į susijusius susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis sistemingai įtraukti sąlygą dėl TBT; ragina vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad TBT klausimas būtų įtrauktas į visus ES užsienio politikos prioritetinius uždavinius ir atitinkamai į ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimus, ir kad EIVT darbuotojai, dirbantys ir būstinėse, ir ES delegacijose, būtų reguliariai lavinami TBT srityje; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paskirti specialųjį pasiuntinį tarptautinio teisingumo klausimu, kuriam būtų suteikti įgaliojimai visose ES užsienio politikos srityse viešinti ir įtvirtinti ES įsipareigojimą dėl kovos su nebaudžiamumu ir dėl TBT ir atstovauti jį vykdant;

    54.    palankiai vertina tai, kad 2008 m. liepos 3 d. Belgija įvykdė arešto orderį, kurį TBT ikiteisminio tyrimo III rūmai išdavė dėl Jeano Pierro Bembos sulaikymo; tačiau yra labai susirūpinęs dėl to, kad nors išduoti aštuoni TBT arešto orderiai (dėl Viešpaties pasipriešinimo armijos (angl. LRA) keturių vyresniųjų vadovų Ugandoje, Bosco Ntagandos Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ahmado Haruno, Ali Kushaybo ir Sudano prezidento Omaro Hassano Ahmado Al-Bashiro Sudane), šie asmenys dar nesuimti; apgailestauja dėl to, kad Sudanas nesiima veiksmų ir atkakliai atsisako areštuoti ir perduoti TBT įtariamus asmenis, taip nuolat pažeisdamas pagal JT Saugumo Tarnybos Rezoliuciją 1593 (2005) prisiimtus įsipareigojimus; pažymi, kad 2010 m. gegužės 26 d. TBT ikiteisminio tyrimo I rūmai informavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarnybą apie tai, kad Sudano Respublika nepakankamai bendradarbiauja dėl A. Haruno ir A. Kushaybo bylų; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad dvi TBT statuto šalys, Čadas ir Kenija, neseniai buvo pakvietusios ir svetingai priėmė prezidentą Omarą al-Bashirą savo teritorijose nepaisant to, kad pagal Romos statutą jos yra įsipareigojusios jį areštuoti ir kad nesulaikė jo pagal arešto orderį; ragina toliau ieškoti laisvėje esančių kaltinamų asmenų Kroatijoje ir atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurio galėtų imtis ES ir TBT užtikrinant, kad būtų atliekami galimų karo nusikaltimų tyrimai Šri Lankoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje;

    55.    palankiai vertina tai, kad ES rimtai vertina atnaujintus įsipareigojimus TBT; tai iliustruoja faktas, kad ES 2009 m. lapkričio mėn. Hagoje dalyvavo Statuto šalių asamblėjos (SŠA) aštuntojoje sesijoje, o 2010 m. birželio mėn. – pirmojoje Romos statuto peržiūros konferencijoje; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į ES administracijos pareiškimus dėl TBT ir peržiūros konferencijoje prisiimtus įsipareigojimus bendradarbiauti su Teismu; ragina JAV atnaujinti savo parašą susitarime dėl TBT ir toliau visapusiškai bendradarbiauti su TBT, ypač kai tai susiję su TBT tiriamais ar preliminariai analizuojamais atvejais, taip pat laikytis visapusiškos politikos dėl TBT;

    56.    ragina kitoje AKR ir ES Jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje į tarptautinį vystomąjį bendradarbiavimą ir atitinkamą politinį dialogą įtraukti diskusiją dėl kovos su nebaudžiamumu, kaip patvirtinta daugelyje rezoliucijų ir patikslinto Kotonu susitarimo 11 straipsnio 6 dalyje, t. y. skatinti kovą su nebaudžiamumu ir stiprinti teisinę valstybę vykdant esamas vystomojo bendradarbiavimo programas ir imantis tinkamų veiksmų; ragina ES ir jos valstybes nares tęsti dialogą su Afrikos Sąjunga dėl šių klausimų ir padėti Afrikos valstybėms, statuto šalims, toliau laikytis Romos statuto įsipareigojimų; remia Teismo prašymą Adis Abeboje įsteigti ryšių su Afrikos Sąjunga biurą;

    57.    pažymi, kad vis dar itin svarbus statuto šalių, jį pasirašiusių valstybių ir Teismo bendradarbiavimas, kaip nurodyta Romos statuto 86 straipsnyje, siekiant veiksmingo ir sėkmingo tarptautinės baudžiamosios teisės sistemos veikimo, ypač siekiant stiprinti teisėsaugos pajėgumus ir Teismo veiksmingą ir nepriklausomą teisminės veiklos vykdymą; taip pat pripažįsta ES ir TBT bendradarbiavimo ir pagalbos susitarimo svarbą ir tuo remdamasis ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares teikti Teismui visą reikalingą pagalbą, įskaitant atitinkamos srities paramą šiuo metu jo nagrinėjamose bylose ir ypač vykdant išduotus arešto orderius; ragina visas ES valstybes nares, jei dar to nepadarė, priimti su bendradarbiavimu susijusius teisės aktus, kaip nurodyta Romos statuto IX dalyje, ir sudaryti ad hoc sutartis su Teismu dėl Teismo sprendimų vykdymo ir nukentėjusiųjų bei liudytojų perkėlimo; ragina ES valstybes nares bendradarbiavimą su TBT įtraukti kaip nuolatinį Statuto šalių asamblėjos (SŠA) darbotvarkės punktą siekiant užtikrinti, kad dalijamasi geriausia praktika ir kad aptariami nebendradarbiavimo atvejai, taip pat kad SŠA imasi tinkamų priemonių;

    58.    ypač pabrėžia būtinybę stiprinti tarptautinę baudžiamosios teisės sistemą ir atsižvelgdamas į tai išreiškia susirūpinimą, kad Ratko Mladićius ir Goranas Hadžićius tebėra laisvėje ir nebuvo perduoti TBTBJ; atsižvelgdamas į tai, ragina Serbijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką bendradarbiavimą su TBTBJ, kad būtų suimti ir perduoti teisingumui visi likę kaltinamieji, siekiant sudaryti sąlygas ratifikuoti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą; pažymi, kad reikia toliau teikti pagalbą, įskaitant finansinę, specialiajam Siera Leonės teismui, kad jis galėtų užbaigti svarstomas bylas, taip pat ir tas, dėl kurių gali būti pateiktos apeliacijos; taip pat pažymi, kad daugiašaliame bendradarbiavime padaryta pažanga dalijantis patirtimi ir teikiant paramą tais atvejais, kai veikla, susijusi su informacijos atskleidimu, rinkimu ir išsaugojimu, gali pasitarnauti plataus spektro tarptautinėms ir tarpinėms teisingumo operacijoms, ypač taikant greitojo reagavimo teisėsaugos srityje mechanizmą, kuriame dalyvauja daugiau nei pusė ES valstybių narių, ir ragina toliau bei aktyviau remti šį mechanizmą;

    ES gairės dėl žmogaus teisių

    Mirties bausmė

    59.    primena 2008 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją, kuria raginama paskelbti visuotinį mirties bausmės taikymo moratoriumą (Rezoliucija 63/168); pabrėžia, kad už rezoliuciją šiuo metu balsavo 106 šalys ir tai patvirtina laipsnišką visuotinės nuomonės prieš mirties bausmę stiprinimą;

    60.    teigiamai vertina sprendimą panaikinti mirties bausmę 2009 m., kurį priėmė Burundis, Togas ir JAV Naujosios Meksikos valstija; ragina JAV panaikinti mirties bausmę ir apgailestauja dėl to, kad mirties bausmė vis dar vykdoma 35 iš 50 JAV valstijų;

    61.    ragina Tarybą ir Komisiją skatinti likusias šalis, kurios nepasirašė, neratifikavo ar neįgyvendino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrojo fakultatyvinio protokolo ar panašaus regioninio dokumento, tai padaryti;

    62.    pakartoja, kad ES priešinasi mirties bausmei bet kokiomis aplinkybėmis, įskaitant be teismo vykdomas egzekucijas; primena, kad ES yra vadovaujanti paramos teikėja pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios kovoja prieš mirties bausmę; ragina Komisiją ir toliau teikti prioritetą kovai prieš šią žiaurią ir nežmonišką bausmę ir išsaugoti tai kaip Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) ir geografinių priemonių taikymo srities prioritetą; nemano, kad įkalinimas visam gyvenimui be galimybės suimtųjų paleisti tam tikromis sąlygomis prieš laiką yra priimtina mirties bausmės alternatyva;

    63.    ragina šalis, kuriose kaip mirties bausmė vis dar vykdomas užmėtymas akmenimis, panaikinti teisės aktus, kuriuose numatyta ši nežmoniška bausmė; ragina Irano lyderius priimti įstatymą, kuriuo nedviprasmiškai uždraudžiama užmėtymą akmenimis, kuris yra barbariškiausia mirties bausmės forma, skirti kaip teisėtą bausmę; smerkia tai, kad daug šalių vis dar baudžia mirties bausme nepilnamečius pažeidėjus ir šią bausmę vykdo; smerkia tai, kad Irano režimas taiko mirties bausmę, ir dėl to Iranas atsiduria šalių, kuriose įvykdoma daugiausia mirties bausmių, sąrašo antroje vietoje (po Kinijos); griežtai smerkia tai, kad po taikių demonstracijų, vykusių po 2009 m. birželio mėn. prezidento rinkimų Irane, padidėjo bausmių įvykdymo skaičius; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinija vis dar įvykdo daugiausia mirties bausmių pasaulyje, ir ragina Kiniją viešai paskelbti duomenis apie šalyje įvykdytų mirties bausmių skaičių, kad mirties bausmės tema būtų galima atlikti skaidrią analizę ir surengti diskusijas; teigiamai vertina Baltarusijos valdžios institucijų veiksmus sudaryti darbo grupę, kuri parengtų pasiūlymus dėl mirties bausmės moratoriumo; išlieka susirūpinęs dėl to, kad mirties bausmės vis dar vykdomos Baltarusijoje, kuri yra vienintelė šalis Europoje, ir toliau taikanti mirties bausmę, o šia bausme nuteistų asmenų šeimos neinformuojamos apie bausmės dieną ar kūno palaidojimo vietą;

    64.    pažymi, kad pasaulyje yra 32 jurisdikcijos, pagal kurių įstatymus leidžiama mirties bausmę taikyti už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; pažymi, kad Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, Europos Komisija ir atskiros Europos vyriausybės aktyviai dalyvauja finansuojant ir (arba) teikiant techninę, teisinę ir finansinę paramą, skirtą stiprinti su narkotikais susijusią teisėsaugos veiklą valstybėse, kuriose vis dar egzistuoja mirties bausmė už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; yra susirūpinęs, kad tokia parama galėtų paskatinti mirties bausmių skyrimo ir vykdymo skaičiaus padidėjimą; ragina Komisiją parengti gaires, kurios reglamentuotų tarptautinį šalių ir regioninio lygmens kovos su narkotikais veiklos finansavimą, siekiant užtikrinti, kad tokių programų rezultatas nebūtų žmogaus teisių pažeidimas, įskaitant mirties bausmės taikymą; pabrėžia, kad mirties bausmės už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, panaikinimas turėtų būti išankstinė finansinės ir techninės paramos, pajėgumų kūrimo ir kitokios paramos baudžiamajam persekiojimui už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, teikimo sąlyga;

    65.    yra susirūpinęs dėl to, kad mirties bausmės vis dar vykdomos Baltarusijoje, kuri yra vienintelė šalis Europoje, ir toliau taikanti mirties bausmę; teigiamai vertina valdžios institucijų veiksmus sudaryti darbo grupę, kuri parengtų pasiūlymus dėl mirties bausmės moratoriumo;

    66.    išreiškia didelį susirūpinimą dėl 2009 m. homoseksualiems asmenims nepalankaus įstatymo projekto, kurį šiuo metu svarsto Ugandos parlamentas ir pagal kurį už paramą lesbietėms, gėjams ar biseksualios orientacijos asmenims baudžiama baudomis ar įkalinimu, o už homoseksualius santykius abiejų partnerių sutikimu baudžiama baudomis, kalėjimu ar mirties bausme; ragina Ugandos parlamentą atmesti šį ir bet kokius panašius teisės aktus; smerkia bet kur pasaulyje taikomą baudžiamąją atsakomybę už homoseksualumą;

    Smurtas prieš moteris

    67.    pažymi, kad trijų pirmininkaujančių valstybių – Prancūzijos, Čekijos Respublikos ir Švedijos – 2008 m. liepos mėn. – 2009 m. gruodžio mėn. programoje prioritetas teikiamas smurto prieš moteris ir mergaites klausimui, ir ragina nuosekliai taikyti principus ir vykdyti politiką ES viduje ir už jos ribų bei remti žmogaus teisių pažeidimu laikytino moterų lytinių organų žalojimo draudimą; pažymi, kad buvo priimtas naujas gairių šiuo klausimu rinkinys, ir tikisi, kad Komisija jų įgyvendinimo rezultatus pristatys Parlamentui;

    68.    atsižvelgia į tai, kad naujojoje Europos Komisijos lyčių lygybės strategijoje atkreipiamas konkretus dėmesys į moterų lytinių organų žalojimo klausimą; pakartoja, kad reikia derinti ES išorės ir vidaus politiką šiuo ypatingu klausimu; ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares moterų lytinių organų žalojimo klausimą aptarti politiniuose ir politikos dialoguose su šalimis partnerėmis ir atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, susijusiomis su šiuo jautriu klausimu nacionaliniu lygmeniu, taikant dalyvavimu pagrįstą požiūrį ir įtraukiant susijusias bendruomenes; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares aktyviau taikyti visas politines ir institucines priemones siekiant paremti iniciatyvas, kuriomis siekiama, kad kuo greičiau būtų priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, kurioje būtų raginama nustatyti moterų lytinių organų žalojimo moratoriumą visame pasaulyje;

    69.    mano, kad smurtas prieš moteris išreiškiamas ir psichologiškai; pastebi, jog, kalbant apie darbo sektorių, pasakytina, kad moterims, palyginti su vyrais, ir toliau mokama nepakankamai ir kad daugiau moterų negu vyrų dirba ribotų garantijų ar ne visą darbo dieną trunkančius darbus; todėl pabrėžia, jog šioje srityje Komisijos ir valstybių narių vaidmuo Europos Sąjungoje ir už jos ribų negali apsiriboti tik kova su smurtu siaurąja prasme, atsižvelgiant į tai, kad reikia kovoti su visų rūšių moterų patiriamu smurtu – fiziniu, psichologiniu, socialiniu ir ekonominiu, ir jog prioritetas turėtų būti teikiamas lyčių atžvilgiu nešališkam berniukui ir mergaičių švietimui kuo ankstyvesniame amžiuje ir kovai su lyčių stereotipais;

    70.    pabrėžia visapusiško JT Saugumo Tarybos rezoliucijų 1325, 1820, 888 ir 1889, kuriose raginama moteris dalyvauti visuose etapuose ir visais lygmenimis sprendžiant konfliktų klausimus ir apsaugoti moteris ir mergaites nuo seksualinio smurto ir diskriminacijos, įgyvendinimo svarbą; ragina valstybes nares, kurios dar nepriėmė JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 nacionalinių įgyvendinimo planų, kuo skubiau tai padaryti; griežtai smerkia išprievartavimo kaip karinės priemonės taikymą ir pakartotinius Kongo Demokratinėje Respublikoje vykdomus masinius išprievartavimus; reikalauja pateikti visą informaciją apie Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misijos Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUSCO) pajėgų nesugebėjimą sustabdyti masinių išprievartavimų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę, pasitelkus EUSEC ir EUPOL misijas Kongo Demokratinėje Respublikoje, atlikti tyrimą ir pranešti Europos Parlamentui apie visas Kongo ir tarptautines įmones ar subjektus, susijusius su Kongo Demokratinės Respublikos gavybos pramone, iš kurios lėšų finansuojamos visos ginkluotos grupuotės ir apsaugos personalas, dalyvaujantys vykdant masinius išprievartavimus ir kitus sisteminius nusikaltimus prieš civilius;

    71.    ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai didinti darbuotojų, kurie spręstų lyčių klausimus vykdant išorės veiksmus, skaičių ir sukurti tam skirtas struktūras; pripažįsta BSGP srityje padarytą pažangą rengiant misijas ir apmokant darbuotojus;

    72.    išreiškia didelį susirūpinimą dėl kai kuriose šalyse įsigalėjusios diskriminacijos dėl lyties ir smurto namuose ir nurodo, kad kaimo vietovėse gyvenančios moterys – tai ypač pažeidžiama grupė; taip pat išreiškia didelį susirūpinimą dėl seksualinio smurto ir didelio išprievartaujamų moterų ir mergaičių skaičiaus Pietų Afrikoje ir dėl to, kad tyrimai dažnai vykdomi nederamai ir yra trikdomi dėl šališkumo lyčių atžvilgiu, o aukos susiduria su daugybe kliūčių siekdamos gauti medicinos priežiūrą, taip pat delsiama joms suteikti gydymą; griežtai smerkia smurtą prieš moteris ir mergaites kaip nuolatinę problemą Gvatemaloje ir Meksikoje;

    73.    yra itin susirūpinęs dėl moterų ir mergaičių padėties Irane, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Afganistane; smerkia sunkius moterų teisių pažeidimus Kongo Demokratinėje Respublikoje, ragina tarptautinę bendruomenę labai padidinti lėšas, skiriamas pastangoms, dedamoms siekiant apsaugoti moteris nuo išprievartavimo, ir pabrėžia, kad svarbu skubiai tarptautinį dėmesį atkreipti į moterų ir mergaičių padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje; smerkia 2009 m. kovo mėn. priimtą įstatymą dėl šiitų asmens statuso, kuriuo labai pažeidžiamos Afganistano moterų teisės ir kuris prieštarauja Afganistano Konstitucijai ir tarptautiniams žmogaus teisių standartams; teigiamai vertina įstatymo dėl „šiitų jurisprudencijos pasekėjų asmens statuso“ pakeitimus, bet išlieka itin susirūpinęs dėl tam tikrų įstatymo straipsnių, kurie prieštarauja Afganistano įsipareigojimams pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Vaiko teisių konvenciją; primygtinai ragina Afganistano valdžios institucijas nedelsiant imtis veiksmų siekiant pagerinti moterų teisių padėtį šalyje;

    74.    primygtinai reikalauja, kad visuose žmogaus teisių dialoguose būtų atvirai keliami klausimai dėl moterų teisių, ypač susiję su siekiu kovoti ir panaikinti bet kokios formos diskriminaciją ir prievartą prieš moteris ir mergaites, įskaitant pirmiausia nėštumo nutraukimą dėl nepageidaujamos vaiko lyties, visų rūšių žalingą tradicinę praktiką arba papročius, pvz., moterų lytinių organų žalojimą, ankstyvas arba priverstines vedybas, visų rūšių prekybą žmonėmis, smurtą namuose ir moterų žudymą, išnaudojimą darbo vietoje ir ekonominį išnaudojimą; taip pat primygtinai reikalauja atmesti bet kokius atitinkamų šalių pasiteisinimus dėl įpročių, tradicijų arba religinių dalykų, kuriais būtų bandoma pateisinti žiaurų elgesį siekiant išvengti pareigų dėl tokio elgesio išgyvendinimo vykdymo; pabrėžia, kad dar daugiau pastangų tam, kad būtų panaikintas visų rūšių moterų lytinių organų žalojimas, reikėtų dėti ir vietiniu, ir politinių sprendimų priėmimo lygmenimis, kad būtų atkreiptas dėmesys į faktą, jog šio pobūdžio žalojimas yra nuostatų dėl lyčių ir žmogaus teisės į fizinį vientisumą pažeidimas; atkreipia dėmesį į padėtį jaunų migrančių, su kuriomis dėl tam tikrų bendruomenių principų, religijos ar šeimos garbės elgiamasi netinkamai, jos žudomos dėl garbės, jų lytiniai organai žalojami ir atimama jų laisvė;

    75.    primena Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir pabrėžia, kad teisė į švietimą ir sveikatos apsaugą laikomos pagrindinėmis žmogaus teisėmis; yra įsitikinęs, kad sveikatos apsaugos programos, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos apsaugą, lyčių lygybės skatinimą, moters ir vaiko teisių užtikrinimą, turėtų būti įtrauktos į ES vystymosi ir žmogaus teisių politiką, ypač suvokiant smurto prieš silpnesniąją lytį mastą ir tai, kad moterys bei vaikai rizikuoja užsikrėsti ŽIV/AIDS arba tai, kad jiems nesuteikiama prieiga prie informacijos, galimybė naudotis prevencinėmis priemonėmis ir (arba) gydymo paslaugomis; ragina Komisiją į savo vystymosi politiką, ypač į su prekyba susijusias paramos programas, įtraukti pagrindines darbo teises ir deramo darbo darbotvarkę;

    76.    ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares skatinti, kad visų pirma Afrikos Sąjungos valstybės narės ratifikuotų ir įgyvendintų Afrikos Sąjungos priimtą Protokolą dėl Afrikos moterų teisių;

    Kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys

    77.    ragina pacientų ir atskirų asmenų, ypač tų asmenų, kurie nepajėgia apsiginti, sveikatos pažeidimus pripažinti žiauriu, nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, tačiau supranta, kad tam tikrus aktus sudėtinga įrodyti, todėl ragina būti ypač atidiems;

    78.    ragina pripažinti, kad mažumos, pvz., vietos gyventojų grupės ir dėl luomo diskriminuojami asmenys, yra neproporcingai pažeidžiama grupė ir gali būti kankinami;

    79.    ragina visas valstybes, kurios iki šiol dar to nepadarė, tapti Konvencijos prieš kankinimus, kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį arba bausmes ir jos fakultatyvinio protokolo šalimis; primygtinai ragina valstybes atsisakyti bet kokių neigiamų nuostatų šių priemonių atžvilgiu; ragina valstybes nares, kurios pasirašė Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą (angl. OPCAT), geriau ir sparčiau įdiegti nacionalinį prevencijos mechanizmą;

    80.    ragina šalis visame pasaulyje priimti Kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio ir baudimo veiksmingo tyrimo ir patvirtinimo dokumentais vadovą, kuris bendrai žinomas kaip Stambulo protokolas, ir veiksmingai juo naudotis; mano, kad Stambulo protokolas – tai labai svarbi priemonė renkant įrodymus ir siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumui; yra įsitikinęs, kad kankintojų nebaudžiamumas ir toliau yra didelė kliūtis veiksmingai kankinimo prevencijai, nes nusikaltėliai netiesiogiai skatinami tęsti savo pasibjaurėtiną veiklą;

    81.    pabrėžia veiksmingo ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauru, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu gairių įgyvendinimo svarbą; ragina Tarybą ir Komisiją pristatyti šių gairių įgyvendinimo rezultatus ypač didelį dėmesį skiriant kankinimų aukų reabilitacijos rezultatams atsižvelgiant į Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę;

    82.    ragina valstybes nares patenkinti rezoliucijoje dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, pateiktus reikalavimus[16]; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1236/2005 persvarstytas nuostatas;

    83.    yra ypač susirūpinęs dėl didelio masto korupcijos, nusikalstamumo, politinio persekiojimo, nebaudžiamumo, opozicijos atstovų kankinimų ir įkalinimų Venesueloje, kadangi policijos pajėgomis manipuliuojama siekiant politinės naudos ir trūksta priemonių, o vyriausybė nepajėgi kovoti su šia rimta grėsme žmogaus teisėms;

    84.    išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad visame pasaulyje dėl asmenų seksualinės orientacijos vėl pradedamos pažeidinėti jų žmogaus teisės, ir smerkia bet kokį smurtą prieš šiuos asmenis; pažymi, kad visame pasaulyje auga transseksualių asmenų žmogžudysčių skaičius; labai apgailestauja, kad daugelyje šalių homoseksualumas vis dar laikomas nusikaltimu, už kurį baudžiama kalėjimu, o kai kuriais atvejais – net mirties bausme; todėl palankiai vertina Delio Aukštojo teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą, pagal kurį nustatoma, jog homoseksualumas Indijoje nelaikomas nusikaltimu, ir ragina kitas šalis pasekti šiuo pavyzdžiu;

    Vaikų teisės

    85.    labai apgailestauja dėl to, kad apie 215 mln. vaikų yra vaikų darbo aukos, iš kurių trys ketvirtadaliai atlieka sunkiausių formų vaikų darbą (TDO duomenys, 2009 m.); palankiai vertina ES Tarybos 2010 m. birželio 14 d. išvadas dėl vaikų darbo ir susijusį Komisijos tyrimą ((SEC(2010) 37 galutinis), kuriuose raginama nustatyti išsamią ES politinę koncepciją, kurioje dėmesys būtų skirimas vystymuisi ir skurdo panaikinimui; ragina Komisiją užtikrinti, kad šioje srityje būtų vykdoma veiksminga pažangos stebėsena, ir skatinti kartu su ES valstybėmis narėmis, kad ji būtų taikoma palaikant dialogus su trečiosiomis šalimis;

    86.    primena sėkmingą vienuoliktąjį ES ir nevyriausybinių organizacijų žmogaus teisių forumą kovos su smurtu prieš vaikus tema ir Švedijos pirmininkavimą (Stokholmas, 2009 m. liepos mėn.) bei jo metu išsakytus raginimus tęsti teisinį darbą siekiant uždrausti visas fizinių bausmių formas visose vietose, įskaitant namus, nustatyti geriausią praktiką ir patirtį, įgytą kovojant su smurtu prieš vaikus konfliktinėse situacijose ir po konflikto, ir didinti ES išorės veiksmų ir ES valstybių narių vidaus politikos vaiko teisių klausimais suderinamumą;

    87.    išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad milijonai vaikų vis dar tampa išprievartavimo, smurto namuose, fizinės, emocinės ir seksualinės prievartos, įskaitant seksualinį ir ekonominį išnaudojimą, aukomis; pabrėžia, kad visos teisės, pripažintos pagal Vaiko teisių konvenciją ir jos papildomus protokolus, yra vienodai svarbios, ir ragina iki galo ratifikuoti ir įvykdyti įsipareigojimus bei atkreipti ypatingą dėmesį į naujus seksualinio vaikų išnaudojimo komerciniais tikslais būdus;

    88.    ragina ES skubiai imtis papildomų priemonių, nukreiptų prieš vaikų darbą, ir ragina ES veiksmingiau taikyti turimas priemones įtraukiant jas į dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais; ragina ES veiksmingai užtikrinti ES vaiko teisių gairių laikymąsi ir ištirti galimybę priimti kovos su vaikų darbu gaires; primena, kad net ES prekybos politika gali atlikti naudingą vaidmenį kovojant su vaikų darbu, visų pirma taikant bendrosios lengvatų sistemos (angl. GSP+) paskatas; tiksi, kad ateityje ši priemonė bus geriau įvertinta, o jos vertinimas atliekamas kasmet ir pateikiamas Europos Parlamentui pradedant kasmetinę diskusiją žmogaus teisių tema;

    89.    pažymi, kad 2009 m. minėtos 20-osios Vaiko teisių konvencijos metinės; su pasitenkinimu pažymi, kad prisijungimas prie konvencijos šiuo metu yra beveik visuotinis, ir ragina šalis, kurios dar neprisijungė prie konvencijos, nedelsiant tai padaryti; išlieka labai susirūpinęs dėl to, kad vis dar dažnai pažeidžiamos nustatytos teisės; ragina daugiau dėmesio skirti vaikų poreikiams, susijusiems su ypatinga apsauga ir priežiūra, įskaitant deramą teisinę apsaugą, prieš gimimą ir po jo, kaip numatyta Vaiko teisių konvencijoje ir Vaiko teisių deklaracijoje; palankiai vertina tai, kad sukurta generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo kovos su smurtu prieš vaikus klausimais pareigybė, ir pabrėžia šių įgaliojimų svarbą;

    90.    išreiškia gilų susirūpinimą dėl vaikų, kurie įtraukti į ginkluotus konfliktus, kenčia nuo jų ar net yra verčiami juose aktyviai dalyvauti; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą aktyviau užtikrinti, kad būtų laikomasi ES gairių dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose; teigiamai vertina naują JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1882 (2009), kuria toliau stiprinama nuo ginkluotų konfliktų kenčiančių ir į juos įtrauktų vaikų apsauga;

    91.    išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vaikai naudojami kaip kareiviai; ragina ES ir JT nedelsiant imtis šių vaikų nuginklavimo, reabilitacijos ir reintegracijos veiksmų;

    Žmogaus teisių gynėjai

    92.    palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant peržiūrėti ir patobulinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų (gairės persvarstytos 2008 m.); pažymi, kad rengiama daugiau nei 60 vietos įgyvendinimo strategijų ir paskirti atitinkami ryšių palaikymo pareigūnai; vis dėlto išlieka ypač susirūpinęs dėl to, kad ES delegacijoms nepavyko šių gairių įgyvendinti, ragina EIVT parengti įgyvendinimo planą ir jame nustatyti aiškius rodiklius ir terminus siekiant tolesnės pažangos veiksmingai įgyvendinant gaires ir ragina pateikti turimų vietos strategijų sąrašą; ragina EIVT, Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant didinti žmogaus teisių gynėjų ir ES diplomatų, veikiančių trečiose šalyse, informuotumą apie šias gaires; ragina ES misijas, prieš pradedant veikti žmogaus teisių gynėjų vardu, su jais palaikyti nuolatinį ryšį ir teikti jiems grįžtamąją informaciją; pabrėžia, kad rengiant įgyvendinimo vietoje strategijas reikėtų konsultuotis su daugeliu žmogaus teisių gynėjų, kurie veikia ir miesto, ir kaimo vietovėse siekdami ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, taip pat pilietinių ir politinių teisių; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinimo vietoje strategijose turėtų būti nustatyta konkreti taikytinų priemonių darbotvarkė siekiant gerinti žmogaus teisių gynėjų apsaugą ir kad praėjus pagrįstam laikotarpiui turėtų būti vertinamas šių strategijų poveikis; atsižvelgdamas į tai, ragina įvertinti, kaip įgyvendinama pagalba ir priemonės, kurių pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ėmėsi pilietinės visuomenės organizacijos siekdamos remti žmogaus teisių gynėjus;

    93.    ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę pirmenybę teikti veiksmingesniam esamų nuoseklios ir sistemingos žmogaus teisių gynėjų apsaugos priemonių ir mechanizmų įgyvendinimui, ragina Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir visus Komisijos narius, turinčius kompetenciją išorės santykių srityje, įtvirtinti politiką, pagal kurią jiems vykstant oficialaus vizito į trečiąsias šalis būtų nuolat susitinkama su žmogaus teisių gynėjais, ir pabrėžia, kad parama žmogaus teisių gynėjams taip pat turėtų būti būtinai įtraukta į ES specialiųjų įgaliotinių mandatą; pabrėžia, kad šiuo požiūriu tiek vyriausioji įgaliotinė, tiek specialieji įgaliotiniai už savo veiksmus yra atskaitingi Europos Parlamentui;

    94.    ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti 2010 m. birželio mėn. priimtoje Parlamento rezoliucijoje dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių pasiūlytas priemones ir ypatingą dėmesį skirti priemonėms, kurių tikslas – teikti skubią pagalbą žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla pavojus, pvz., vizų išdavimui skubos tvarka ir prieglobsčio suteikimui, taip pat priemonėms, susijusioms su visuomenės parama žmogaus teisių gynėjams ir viešu jų darbo pripažinimu, o įgyvendinant gaires atsižvelgti į lyties aspektą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žmogaus teisių gynėjoms ir kitoms ypač pažeidžiamoms grupėms, pvz., teisių gynėjams, kurie siekia užtikrinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises, taip pat teisių gynėjams, dirbantiems mažumų ir čiabuvių teisių srityse; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai skatinti Europoje vykdyti prieglobstį teikiančių miestų programą, skirtą žmogaus teisių gynėjams;

    95.    prašo, kad, atsižvelgiant į Lisabonos sutarties įgyvendinimą ir į EIVT įsteigimą, ES institucijos sukurtų tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmą žmogaus teisių gynėjų klausimais; supranta, kad tokį mechanizmą kurti būtų lengviau, jei visos ES institucijos ir įstaigos turėtų pagrindinius centrus ir aiškias gaires, skirtus žmogaus teisių gynėjams, ir būtų glaudžiau bendradarbiaujama su pagrindiniais centrais, skirtais žmogaus teisių gynėjams, ir asmenimis, atsakingais už žmogaus teises ir demokratiją ES misijose ir delegacijose; ragina EIVT sukurti statistikos duomenų bazę, kurioje būtų renkama informacija apie ES delegacijų suteiktą paramą žmogaus teisių gynėjams, siekiant įvertinti gairių veiksmingumą ir apie šių vertinimų rezultatus informuoti Europos Parlamentą;

    96.    pripažįsta daugelyje ataskaitų žmogaus teisių klausimais daromas išvadas, kad žmogaus teisių gynėjai, kurių indėlis siekiant apsaugoti ir skatinti žmogaus teises rizikuojant savo pačių asmeniniu saugumu yra neįkainojamas, kenčia nuo vis stipresnių įvairių formų išpuolių, pvz., sąžinės, religijos laisvės, žodžio ar susirinkimų laisvės pažeidimų, užpuolimų ir žudymų, savavališkų suėmimų, neteisingų teismų ir pilietinės visuomenės organizacijų biurų uždarymo; ragina ES delegacijas dėti daugiau pastangų ir, bendradarbiaujant su susijusių šalių pilietinės visuomenės organizacijomis, padėti užkirsti kelią tokiems išpuoliams, taip pat pasirūpinti, kad šių organizacijų darbuotojams ir jų rėmėjams nekiltų grėsmė;

    97.    išlieka budrus ES nepriklausančių valstybių vyriausybių, kurios prieštaringai vertinamų įstatymų, reglamentuojančių NVO veiklą, priėmimą naudoja kaip priemonę žmogaus teisių judėjimui malšinti, atžvilgiu; šiuo tikslu reikėtų paminėti Etiopijos Parlamento 2009 m. sausio mėn. priimtą vadinamąjį Labdaros organizacijų ir bendrijų deklaravimo įstatymą, pagal kurį uždraudžiama beveik visa žmogaus teisių veikla;

    98.    smerkia tai, kad kai kuriose šalyse išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus ir jiems skirti anoniminiai grasinimai yra įprastas dalykas, o žurnalistams, ypač tiems, kurie praneša apie korupciją ir prekybą narkotikais, grasinama ir prieš juos vykdomi išpuoliai dėl jų darbo;

    99.    išreiškia gilų apgailestavimą dėl, be kitų asmenų, Stanislavo Markelovo, Anastasios Baburovos ir Natalyos Estemirovos nužudymo Rusijoje, dėl André Rwisereka ir Jean Leonard Rugambage nužudymo Ruandoje, savavališko Roxanos Saberi ir Abdolfattah Soltani sulaikymo Irane, vis dar trunkančio Hu Jia, kuris 2009 m. buvo apdovanotas A. Sacharovo premija, kalinimo Kinijoje bei tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų jam stokos; visa tai vyko ataskaitiniu laikotarpiu; ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant suteikti išsamios informacijos apie garsaus advokato žmogaus teisių klausimais Gao Zhishengo, kuris pradingo 2009 m. vasario 4 d., padėtį ir pradėti visiškai nepriklausomą ir skaidrų tyrimą dėl jo dingimo;

    100.  smerkia neteisėtą Sacharos žmogaus teisių gynėjų sulaikymą ir išpuolius prieš juos Vakarų Sacharos teritorijoje, kurią kontroliuoja Marokas, ir ragina JT įtraukti žmogaus teisių padėties stebėseną į JT misijos, skirtos referendumui Vakarų Sacharoje (MINURSO), įgaliojimus;

    101.  pažymi, kad Kuboje žmogaus teisių gynėjai paleisti į laisvę; labai apgailestauja dėl to, kad Kubos vyriausybė atsisako pripažinti, jog žmogaus teisių stebėsena – tai teisėta veikla, todėl vietos žmogaus teisių grupėms neleidžiama suteikti teisinio statuso; susirūpinęs pažymi, kad žmogaus teisių gynėjų Kuboje sulaikymas taip pat yra rimtas žmogaus teisų pažeidimas; ragina Kubos vyriausybę neištremti savo politinių kalinių, bet suteikti jiems laisvę išvykti iš Kubos ir į ją sugrįžti be grėsmės būti areštuotiems;

    102.  pritaria Nobelio taikos premijos komiteto sprendimui skirti 2010 m. Nobelio taikos premiją Liu Xiaobo už ilgą kovą be smurto už pagrindines žmogaus teises ir laisves Kinijoje; primygtinai ragina vyriausybę Pekine nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Liu Xiaobo iš kalėjimo, taip pat panaikinti apribojimus, taikomus jo žmonai Liu Xia;

    103.  yra labai susirūpinęs tuo, kad Iranas 2008 ir 2009 m. toliau persekiojo nepriklausomus žmogaus teisių gynėjus bei pilietinės visuomenės narius ir kad šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai ir toliau buvo daromi, netgi dažniau negu anksčiau; smerkia savavališką žmogaus teisių gynėjų suėmimą, kankinimą ir įkalinimą dėl jų darbo, apkaltinus „nacionaliniam saugumui prieštaraujančia veikla“; apgailestauja dėl dabartinės vyriausybės politikos, nukreiptos prieš mokytojus ir akademikus, kuria norima uždrausti studentams siekti aukštojo mokslo, ir smerkia studentų aktyvistų persekiojimą ir įkalinimą; apgailestauja dėl neramumų, kilusių po 2009 m. birželio 12 d. vykusių prezidento rinkimų, ir dėl smurto, kurį panaudojo Irano valdžios institucijos, kai buvo savavališkai sulaikyta bent 400 žmonių, pranešama, kad nužudyta mažiausiai 40 žmonių, buvo masiškai teisiami asmenys, kaltinami nusikaltimais nacionaliniam saugumui, su žmonėmis buvo žiauriai elgiamasi ir vykdomi kankinimai, taip pat buvo paskelbtos mirties bausmės;

    Nuostatos dėl žmogaus teisių

    104.  pabrėžia nuostatų dėl žmogaus teisių ir demokratijos ir veiksmingų ginčų sprendimo mechanizmų svarbą ir būtinybę juos įtraukti į prekybos susitarimus tarp ES ir trečiųjų šalių, įskaitant žuvininkystės susitarimus; vis dėlto dar kartą reikalauja, kad šias nuostatas papildytų įgyvendinimo mechanizmas siekiant užtikrinti, jog nuostatų būtų laikomasi praktikoje; pabrėžia, kad svarbu atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį ES nepriklausančiose šalyse, kurios vykdo prekybą su ES; pabrėžia, kad minėtoji stebėsena ir vertinimas turėtų apimti oficialias konsultacijas su pilietine visuomene dėl šių susitarimų poveikio; ragina atskiruose prekybos susitarimuose nustatyti aiškius žmogaus teisių kriterijus siekiant užtikrinti, kad abi šalys turėtų aiškius standartus ir supratimą apie tai, kokiomis sąlygomis ir atliekant kokius veiksmus gali būti taikomos minėtosios nuostatos dėl žmogaus teisių;

    105.  dar kartą pabrėžia žmogaus teisių nedalomumo principą ir smerkia bandymus traktuoti tam tikrą teisę ar diskriminavimo priežastį kaip mažiau svarbią negu kitos; ragina Komisiją ir Tarybą gerbti nedalomumo principą derybose su ES nepriklausančiomis šalimis dėl nuostatų dėl žmogaus teisių;

    106.  pabrėžia, kad siekdama laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje ES turėtų, atsižvelgdama į susitarimų pobūdį ir į kiekvienoje šalyje partnerėje susiklosčiusią padėtį, įtraukti sistemines nuostatas dėl demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, taip pat dėl socialinių ir aplinkos apsaugos standartų; laikosi nuomonės, kad pagal šias nuostatas Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė bent laikinai sustabdyti prekybos lengvatas, įskaitant ir pagal laisvos prekybos susitarimus suteikiamas lengvatas, savo pačios iniciatyva arba valstybės narės ar Europos Parlamento prašymu, jeigu yra pakankamai įrodymų, kad buvo pažeistos žmogaus teisės, taip pat darbo teisės; mano, kad bet kuriuo atveju ES turėtų aiškiai nustatyti tinkamas sankcijas, kurios galėtų būti taikomos ES nepriklausančių šalių, rimtai pažeidusių žmogaus teises, atžvilgiu ir turėtų jas taikyti; dar kartą ragina Komisiją, Tarybą ir ypač Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos nuostatos dėl žmogaus teisių, įtvirtintos galiojančiuose tarptautiniuose susitarimuose, ir kad būtų nustatyta procedūra, padedanti veiksmingai įgyvendinti šias nuostatas, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta Kotonu susitarimo 8, 9 ir 96 straipsniuose;

    107.  pritaria tam, kad taikomas poveikio tvariam vystymuisi vertinimas, tačiau laikosi nuomonės, kad vertinimas (ne vien tik išankstinis) turėtų būti atliekamas ir po to, kai sudaromas susitarimas, kad būtų užtikrinamas tolesnis vertinimas;

    108.  pažymi, kad bendroji lengvatų sistema (GSP+ ) veikia; vis dėlto laikosi nuomonės, kad ši sistema, pagal kurią šalims, besilaikančioms tarptautinių konvencijų ir standartų dėl žmogaus teisių ir darbo teisių, suteikiamos didelės prekybos lengvatos, turi būti atidžiau ir skaidriau stebima, taip pat panaudojant poveikio žmogaus teisėms vertinimą, nuoseklią ir teisingą kriterijų sistemą ir atviras konsultacijas, kai suteikiama lengvata, ir kad prekybos lengvatos turi būti suteikiamos tik toms šalims, kurios ratifikavo ir veiksmingai įgyvendino pagrindines tarptautines konvencijas dėl tvarios plėtros, žmogaus teisių, ypač vaikų darbo srityje, ir gero valdymo; ragina aktyviau atlikti įgyvendinimo stebėseną dalyvaujant pilietinei visuomenei, profesinėms sąjungoms ir bendruomenėms ir atsižvelgiant į pasiekimus ir kliūtis žmogaus teisių, įskaitant socialines, ekonomines, kultūrines ir aplinkosaugines teises, plėtros srityje; pabrėžia, jog svarbu atidžiai stebėti, kaip Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą įgyvendina Pakistanas, kuris pakviestas dalyvauti bendrojoje lengvatų sistemoje;

    109.  primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo remiantis būtų uždrausta importuoti į ES prekes, pagamintas naudojant priverstinį darbą, ypač vaikų darbą, ir pažeidžiant pagrindinius žmogaus teisių standartus; pabrėžia, kad toks reglamentas sudarytų galimybes ES tirti konkrečius skundus;

    110.  teigiamai vertina nuostatos dėl žmogaus teisių įtraukimą į partnerystės susitarimą, kurį ES pasirašė su Indonezija, ir į stabilizacijos ir asociacijos susitarimą su Albanija, įsigaliojusį per ataskaitinį laikotarpį; dėl šios priežasties daugiau negu 120 šalių pritaria šios nuostatos įtraukimui į susitarimus su ES;

    111.  apgailestauja dėl į Kotonu susitarimą įtrauktų nuostatų dėl žmogaus teisių menko laikymosi ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją, Tarybą ir valstybes nares visiškai pasinaudoti šiomis nuostatomis, kad būtų plačiai sprendžiamos žmogaus teisių problemos ir žmogaus teisės būtų skatinamos dvišaliuose ir regioniniuose dialoguose su AKR šalimis partnerėmis;

    Demokratijos ir teisinės valstybės rėmimas išorės santykiuose

    112.  palankiai vertina Tarybos išvadas dėl paramos demokratijai ES plėtojant išorės santykius[17] ir ES paramos demokratijai ES plėtojant išorės santykius veiksmų darbotvarkės priėmimą kaip ES paramos demokratijai nuoseklumo ir veiksmingumo gerinimo priemones;

    113.  ragina Komisiją sistemingai spręsti paramos demokratijai klausimą šalies strategijos dokumentuose nuosekliai atsižvelgiant į konkrečią šalies padėtį ir ES regioninę strategiją;

    114.  atkreipia dėmesį į organizacijos „Amnesty International“ 2010 m. ataskaitą, kurioje vykstantis antrasis buvusio naftos bendrovės „YUKOS“ vadovo Michailo Chodorkovskio ir jo verslo partnerio Platono Lebedevo teismo procesas pateikiamas kaip neteisingų teismų Rusijoje pavyzdys; ragina Rusijos Federaciją užtikrinti, kad vykdant baudžiamąjį šių ir kitų teisiamųjų persekiojimą šalies teisingumo sistemoje būtų laikomasi pagrindinių tinkamo proceso ir žmogaus teisių normų;

    115.  ragina Rusijos teismines institucijas paspartinti tyrimą dėl Sergejaus Magnitskio mirties; ragina uždrausti atvykti į ES 60 Rusijos pareigūnų, kurie susiję su šia byla, ir reikalauja, kad ES teisėsaugos institucijos bendradarbiautų siekiant įšaldyti šių Rusijos pareigūnų bankų sąskaitas ir kitą turtą visose ES valstybėse narėse;

    116.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad žmogaus teisės ir demokratijos stiprinimas būtų veiksmingai įtraukti į visas politikos sritis; laukia atnaujintų Tarybos išvadų Belgijos pirmininkavimo laikotarpiu, kuriose iš naujo apsvarstoma padaryta pažanga ir atsižvelgiama į priimtą veiksmų planą;

    Tarptautinė humanitarinė teisė (THT)

    117.  palankiai vertina 2009 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtas išvadas dėl atitikties THT skatinimo, tai buvo padaryta tais metais, kai buvo minimos 60-osios Ženevos konvencijos metinės;

    118.  pažymi, kad 2009 m. priimtos atnaujintos ES gairės dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės; ragina Tarybą THT gaires veiksmingiau derinti su kitomis ES žmogaus teisių gairėmis ir geriau taikyti tarptautinės humanitarinės teisės normas vykdant bet kokius ES išorės veiksmus;

    119.  palankiai vertina 2009 m. rugsėjo 30 d. paskelbtą nepriklausomos tarptautinės konflikto Gruzijoje tiriamosios misijos ataskaitą (Tagliavini ataskaita) ir pritaria jos pagrindinėms pastaboms ir išvadoms, padarytoms remiantis tarptautine humanitarine teise ir žmogaus teisių teise, ypač dėl to, kad reikia užtikrinti atskaitomybę ir skriaudos atitaisymą visais 2008 m. rugpjūčio mėn. įvykdytos prievartos atvejais, ir tikisi, kad ataskaitoje pateikiama išsamia bendro pobūdžio informacija galima pasinaudoti vykdant teisminį tyrimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant pagaliau užtikrinti atskaitomybę už nusikaltimus, įvykdytus per Rusijos – Gruzijos 2008 m. rugpjūčio mėn. konfliktą;

    120.  labai apgailestauja dėl to, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. vykstant ginkluotam konfliktui tarp Rusijos ir Gruzijos dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos dėl tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų nukentėjo šimtai aukų, o dešimtys tūkstančių asmenų buvo perkelti; primena, kad iki šiol Rusija įgyvendino tik pirmą iš šešių susitarimo punktų dėl ugnies nutraukimo su Gruzija; apgailestauja dėl sąmoningo etninių gruzinų kaimų Pietų Osetijoje ir Abchazijoje sugriovimo vykstant konfliktui ir po jo; pabrėžia, kad už šiuos pažeidimus iki šiol niekas nenubaustas;

    Religijos ir tikėjimo laisvė

    121.  pabrėžia, kad religijos ir tikėjimo laisvė yra viena iš esminių ir pagrindinių teisių, kuri turi būti gerbiama, ir kad su žmogaus teisių gerbimu susijusios sąlygos, kurios numatytos dvišaliuose susitarimuose su ES nepriklausančiomis šalimis, turi būti griežčiau ir veiksmingiau vykdomos;

    122.  palankiai vertina 2009 m. lapkričio mėn. Tarybos priimtas išvadas dėl religijos ir tikėjimo laisvės; pripažįsta, kad religijos ir tikėjimo laisvė yra vienodai svarbi religingiems ir nereligingiems asmenims ir jų tapatybei, kadangi tikėjimas, kokios formos jis bebūtų, yra labai svarbi asmeninio ir socialinio bendrumo sudedamoji dalis; ragina Tarybą ir Komisiją priimti ir įgyvendinti praktines priemones, skirtas kovai su religiniu nepakantumu ir diskriminacija, ir pasauliniu mastu skatinti religijos ir tikėjimo laisvę, kaip numatyta anksčiau pateiktose išvadose; ragina Tarybą ir Komisiją į procesą įtraukti Europos Parlamentą, pilietinės visuomenės organizacijas ir kitus susijusius subjektus;

    123.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę įtraukti religijos ir tikėjimo laisvę į ES žmogaus teisių politiką ir ES metinėje žmogaus teisių ataskaitoje pateikti nuodugnaus religijos ir tikėjimo laisvės padėties tyrimo rezultatus;

    124.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę didinti darbuotojų, sprendžiančių pagarbos religijos ir tikėjimo laisvei klausimus išorės veiksmų srityje, skaičių ir sukurti tam skirtas struktūras, ypač atsižvelgiant į tai, kad kuriama Europos išorės veiksmų tarnyba; pritaria tam, kad pagarbos religijos ir tikėjimo laisvei pasaulyje klausimas laikomas vienu iš prioritetinių EIVT klausimų, atsižvelgiant į rimtus tokios laisvės pažeidimus pasaulyje ir aiškų poreikį teikti paramą persekiojamoms religinėms mažumoms daugelyje pasaulio dalių;

    125.  ragina Tarybą ir Komisiją atsižvelgti į religijos ir dialogo su religinėmis institucijomis ir organais, dalyvaujančiais religijos dialoguose sprendžiant konfliktų prevencijos, konfliktų sprendimo ir susitaikymo klausimus;

    126.  išlieka labai susirūpinęs dėl to, kad visuose pasaulio regionuose dar esama diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo, taip pat dėl to, kad tam tikroms religinėms bendruomenėms, įskaitant religines mažumas, priklausantiems asmenims daugelyje šalių, pvz., Šiaurės Korėjoje, Irane, Saudo Arabijoje, Somalyje, Maldyvuose, Afganistane, Jemene, Mauritanijoje, Laose, Uzbekistane, Eritrėjoje ir Egipte, vis dar neleidžiama naudotis žmogaus teisėmis; smerkia Kinijos valdžios institucijas dėl asmenų, įskaitant krikščionis, musulmonus, budistus ir Falun Gong praktikuojančius asmenis, kurie savo religiją praktikuoja ne oficialiai leistinais būdais, persekiojimo; primygtinai ragina Kiniją, kaip ji pažadėjo, ratifikuoti Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių paktą; ragina Kinijos valdžios institucijas atsisakyti savo represinės politikos Tibete, kurią taikant ilgainiui galėtų būti sunaikinta Tibeto religija ir kultūra; smerkia Irano valdžios institucijas dėl asmenų, priklausančių religinėms mažumoms, įskaitant krikščionis, bahajus ir musulmonus, kurie perėjo į kitą religiją ar nepraktikuoja religijos, persekiojimo; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas apsaugoti religines mažumas ir vykdyti savo įsipareigojimus pagal TPPTP; primygtinai ragina Rusijos Federacijos valdžios institucijas paskelbti 2002 m. įstatymo dėl kovos su ekstremistine veikla įgyvendinimo moratoriumą, nes šiuo įstatymu dažnai piktnaudžiaujama persekiojant taikias religinių mažumų grupes; išreiškia susirūpinimą dėl kalnų gyventojų krikščionių mažumos, gyvenančios Vietnamo centrinėje aukštumoje, padėties; primena Vietnamo valdžios institucijoms, kad mažumų teisės apima laisvę be apribojimų praktikuoti religiją, asociacijų ir žodžio laisvę, taikių susirinkimų laisvę, lygias teises turėti ir naudoti žemę ir teisę visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmime, susijusiame su mažumoms poveikį turinčiais klausimais, įskaitant sprendimus, susijusius su ekonominio vystymosi projektais ir perkėlimo gyventi į kitą vietą klausimais;

    127.  primygtinai ragina ES parengti priemonių rinkinį, susijusį su pažanga teisės į religijos ir tikėjimo laisvę srityje savo išorės politikoje, laikyti religijos ir tikėjimo laisvę pagrindine laisve, įtraukti būtinų laisvių, priklausančių teisei į religijos ir tikėjimo laisvę, kontrolinį sąrašą, kad būtų įvertinta, ar jos gerbiamos, ir įtraukti mechanizmus, skirtus religijos laisvės pažeidimų nustatymui, kad religijos ir tikėjimo laisvė būtų labiau skatinama valstybės tarnautojų darbe, ypač Europos išorės veiksmų tarnybos veikloje, taip pat rengiant šias priemones įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas;

    128.  pritaria nuolat reiškiamai principinei ES pozicijai, susijusiai su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ir JTŽTT rezoliucijomis dėl kovos su religijų šmeižimu; palankiai vertina rezoliuciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo panaikinimo, kurią pateikė ES; ragina ES toliau stengtis išlaikyti nuoseklų požiūrį į saviraiškos laisvę ir į draudimą kurstyti religinę neapykantą; ragina ES pradėti konstruktyvų dialogą su Islamo konferencijos organizacija ir kitais religijų šmeižimo principo rėmėjais;

    129.  pabrėžia, kad tarptautinėje žmogaus teisių teisėje religijos ir tikėjimo laisvė pripažįstama neatsižvelgiant į registracijos pobūdį, taigi registracija neturėtų būti privaloma išankstinė sąlyga religijai išpažinti; be to, reiškia susirūpinimą dėl to, kad Azerbaidžane, Kazachijoje, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Turkmėnijoje, Uzbekijoje ir Vietname religinės grupės privalo užsiregistruoti prie vyriausybės ir gali veikti tik vadovaujamos valdybų, kontroliuojamų vyriausybės, o tai pažeidžia jų religinę autonomiją ir riboja jų veiklą;

    130.  ragina Rusiją paskelbti 2002 m. įstatymo dėl kovos su ekstremistine veikla įgyvendinimo moratoriumą, kadangi šiuo įstatymu piktnaudžiaujama ir naudojamasi siekiant riboti religijos laisvę, malšinti ar bandyti uždrausti nesmurtines religines grupes; taip pat su dideliu susirūpinimu pažymi, kad 265 religinės organizacijos ir bendruomenės yra juodajame vadinamųjų ekstremistinių organizacijų sąraše;

    131.  taip pat ragina šias valstybes neriboti religinių grupių asociacijų ir susirinkimų laisvės ir gerbti religijos ir tikėjimo laisvę: Saudo Arabiją, Egiptą, Eritrėją, Iraną, Somalį, Jemeną, Baltarusiją, Šiaurės Korėją ir Laosą;

    132.  pabrėžia, kad tokiose pasaulio dalyse, kaip Saudo Arabija, Indonezija, Pakistanas, Irakas, Somalis ir Sudanas, vis dar yra kliūčių laisvai išpažinti tikėjimą asmeniniu ir kolektyviniu lygmeniu, taip pat didėja netolerancija religinėms mažumoms šalyse, turinčiose gilias demokratijos tradicijas, pvz., Indijoje, ir ragina Komisiją vykstant atitinkamam politiniam dialogui atkreipti dėmesį į šiuos klausimus;

    133.  griežtai smerkia tai, kad baudžiama už apostazę, taip pat tai, kad ji laikoma nusikaltimu tais atvejais, kai pereinama iš vienos religijos į kitą arba iš vienos religinės grupės (pogrupio) į kitą; bausmės vis dar taikomos daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių; ragina ES institucijas daryti spaudimą šioms šalims, kad jos nutrauktų tokią praktiką, ypač jei už tai gali būti numatyta mirties bausmė; labai nerimauja dėl prievartinio religijos keitimo, kurio vis dar pasitaiko tokiose šalyse, kaip Saudo Arabija ir Egiptas, ir prašo ES institucijas aiškiai įsipareigoti kovoti su tokiais žmogaus teisių pažeidimais;

    134.  primena, kad daugelyje pasaulio šalių vis dar paplitęs šventyklų ir religinių leidinių draudimas, konfiskavimas ir naikinimas, taip pat dvasininkų mokymo draudimas; primygtinai reikalauja, kad ES institucijos, bendraudamos su atitinkamomis vyriausybėmis, reikštų prieštaravimus dėl šių pažeidimų ir ragintų valstybes, kuriose prisidengiant įstatymais dėl šventvagystės persekiojami religinių mažumų nariai, pakeisti arba panaikinti šias nuostatas;

    135.  pabrėžia, kad ES sąžinės laisvė yra pagrindinė vertybė, kuri apima tikėjimo ar netikėjimo laisvę ir laisvę išpažinti pasirinktą religiją;

    Laisvė reikšti mintis ir įsitikinimus

    136.  yra susirūpinęs, kad laisvė reikšti mintis pažeidžiama taikant įvairias naujas priemones, ypač taikant modernias technologijas, pvz., internetą; pakartoja, kad saviraiškos laisvė apima teisę ieškoti informacijos ir idėjų, jas gauti ir skleisti visomis priemonėmis;

    137.  pripažįsta, kad naujos technologijos teikia precedento neturinčias galimybes dalyvauti viešajame gyvenime, reikšti nuomones, turėti prieigą prie informacijos apie žmogaus teises ir informuoti pasaulį apie žmogaus teisių pažeidimus; yra susirūpinęs dėl to, kad valstybės naudoja vis sudėtingesnę techniką, pavyzdžiui, dvejopos paskirties technologijas, skirtas informacijai cenzūruoti, veiklai internete stebėti, ir kad daugelyje šalių pasitaikė atvejų, kai žmonės naudoja internetą norėdami pasinaudoti savo teise laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus, taip pat pasitaikė bauginimo, persekiojimo, netgi sulaikymo ir įkalinimo atvejų;

    138.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę imtis vadovaujančio vaidmens priimant poziciją ir plėtojant konkrečią politiką, kurią taikydama ES taptų pasauline veikėja interneto laisvės srityje ir kuri apimtų ne tik žmogaus teisių problemų, susijusių su naujų technologijų naudojimu, sprendimo būdus, bet ir padidintų galimybę naudotis šiomis technologijomis siekiant ginti ir remti žmogaus teises;

    139.  ragina šalis, kurios riboja prieigą prie interneto, panaikinti laisvo informacijos srauto apribojimus; pažymi, kad, remiantis organizacijos „Žurnalistai be sienų“ duomenimis, į „interneto priešų“ sąrašą įtrauktos valstybės, kurios vykdo vis didesnę interneto cenzūrą: Baltarusija, Kinija, Kuba, Egiptas, Iranas, Mianmaras (Birma), Šiaurės Korėja, Saudo Arabija, Sirija, Tunisas, Turkmėnija, Uzbekija ir Vietnamas;

    140.  remia laisvę reikšti savo mintis ir taikių susirinkimų laisvę, kaip oficialiai užtikrinta Rusijos Konstitucijos 31 straipsnyje, tačiau šis straipsnis, deja, praktiškai netaikomas; reiškia solidarumą su akcijos „Strategija-31“ organizatoriais ir dalyviais. „Strategija-31“ – tai virtinė pilietinių protestų, prasidėjusių 2009 m. liepos 31 d. ir vykstančių kiekvieno mėnesio, turinčio 31 dieną, paskutinę dieną Triumfo aikštėje Maskvoje; apgailestauja, kad iki šiol valdžios institucijos neišdavė nė vieno leidimo rengti akcijos „Strategija-31“ demonstracijas motyvuodamos tuo, kad tuo pačiu metu Triumfo aikštėje jau numatyti kiti renginiai; yra labai susirūpinęs dėl to, kad 2009 m. gruodžio 31 d. Rusijos policija sulaikė daug taikių protestuotojų, tarp jų – ir Maskvos Helsinkio grupės pirmininkę Lyudmilą Alexeyevą, kuri tik kelios savaitės iki sulaikymo buvo apdovanota Parlamento skiriama A. Sacharovo premija; remia Rusijos žmogaus teisių komisaro Vladimiro Lukino raginimą pradėti griežtų policijos veiksmų, susijusių su gegužės mėn. 31 d. protestais, tyrimą;

    141.  itin nerimauja dėl to, kad Venesueloje ir Kuboje ribojama saviraiškos laisvė, reguliuojama naujienų žiniasklaida, ribojamas ir kontroliuojamas interneto naudojimas, taip pat dėl to, kad mėginama malšinti pasipriešinimą;

    Žmogaus teisės ir kova su terorizmu

    142.  smerkia visų rūšių terorizmą; primena, kad visame pasaulyje dėl terorizmo žuvo tūkstančiai nekaltų piliečių ir buvo sugriautas daugelio šeimų gyvenimas; mano, kad teroristinių išpuolių atvejais visų pirma būtina kalbėti apie aukų, o ne nusikaltėlių teises; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog teroristai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

    143.  pažymi, kad kovojant su terorizmu daugelyje pasaulio šalių buvo pažeistos pagrindinės žmogaus teisės, t. y. pasirinktos neproporcingos priežiūros priemonės, pasitaikė neteisėto sulaikymo ir kankinimo atvejų siekiant išgauti informaciją iš įtariamų terorizmu asmenų; išreiškia susirūpinimą tuo, kad kai kurioms valstybėms kova su terorizmu yra priedanga siekiant malšinti tautines mažumas ir vietos žmogaus teisių gynėjus, todėl reikalauja, kad kova su terorizmu nebūtų naudojama kaip argumentas siekiant apriboti ar uždrausti teisėtą ir pagrįstą žmogaus teisių gynėjų veiklą; smerkia šiuos žmogaus teisių pažeidimus, pabrėžia ES poziciją, kad kova su terorizmu turi būti vykdoma visiškai gerbiant pagrindines teises ir laikantis teisinės valstybės principų, ir yra įsitikinęs, kad pilietinės laisvės neturėtų būti pažeidžiamos kovojant su terorizmu;

    144.  ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti dvišalių politinių ir žmogaus teisių dialogų su ES nepriklausančiomis šalimis galimybe siekiant priminti, kad kovojant su terorizmu turi būti gerbiamos žmogaus teisės ir kad jokiomis aplinkybėmis kovos su terorizmu politika negali būti priemonė, naudojama prieš žmogaus teisių gynėjus ar politinius oponentus; ypač ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę viešai pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus įgyvendinant kovos su terorizmu politiką ir operacijas;

    145.  ragina šiuo klausimu labiau koordinuoti Terorizmo darbo grupės (COTER) ir Darbo grupės žmogaus teisių klausimais (COHOM) veiklą ir skatinti jų bendradarbiavimą siekiant pasmerkti atvejus, kai kovos su terorizmu politika neteisėtai naudojama prieš žmogaus teisių gynėjus, ir vadovaujantis ES gairėmis dėl žmogaus teisių gynėjų sistemingai inicijuoti demaršus ir taikyti tą patį metodą kankinimo ir netinkamo elgesio, susijusio su kova su terorizmu pagal ES gaires dėl kankinimo, atvejais;

    146.  primena JAV prezidento Baracko Obamos sprendimą 2009 m. sausio mėn. uždaryti Gvantanamo įlankos sulaikymo stovyklą; išreiškia apgailestavimą, kad šis sprendimas dar nėra visiškai įgyvendintas; primena savo 2006 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl kalinių padėties Gvantaname, kurioje primygtinai reikalaujama, kad su visais kaliniais būtų elgiamasi pagal tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimus ir, jei jiems būtų pateikti kaltinimai, jų byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką; primena ES ir JAV 2009 m. birželio mėn. bendrą pareiškimą dėl sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje, kurioje palankiai vertinamas JAV ryžtas panaikinti slaptas sulaikymo įstaigas; prašo JAV vyriausybę visapusiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus; ragina ES valstybes nares priimti koordinuotą veiksmų planą siekiant padėti JAV uždaryti Gvantanamo įkalinimo įstaigą ir suteikti pabėgėlio statusą buvusiems kaliniams, kuriems nebuvo pateikti kaltinimai ir kurių negalima grąžinti arba perkelti į JAV; palankiai vertina daugelio ES valstybių narių konstruktyvų dalyvavimą dedant pastangas priimti kai kuriuos buvusius Gvantanamo kalinius ir ieškant būsto kai kuriems asmenims, kuriems buvo suteiktas leidimas išvykti iš sulaikymo stovyklos; tačiau pabrėžia, kad iki šiol tik šios valstybės narės – Vokietija, Airija, Slovakija, Danija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Portugalija, Belgija, Prancūzija, Vengrija ir Italija – sutiko priimti sulaikytuosius; yra susirūpinęs dėl JAV be teismo kalinamų sulaikytųjų, pavyzdžiui, Bagramo oro bazėje Afganistane;

    147.  pažymi, kad pirmininkaujant Prancūzijai 2008 m. rugsėjo 16 d. buvo sušauktas inauguracinis Romos aukščiausio lygio susitikimas, o pirmininkaujant Ispanijai 2010 m. balandžio 9–10 d. – antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas; su dideliu susirūpinimu pažymi priverstinį romų bendrijos narių išsiuntimą ir tai, kad padaugėjo ksenofobijos atvejų ir neapykantos prieš mažumas ir migruojančias bendrijas kurstymo; dar kartą pakartoja Europos Palamento raginimą valstybėms narėms gerbti visus savo įsipareigojimus pagal ES teisę; tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų, ragina Europos Komisiją veikti oficialiai ir pradėti pažeidimo procedūrą;

    148.  pažymi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, direktyvoms ir kitų tipų teisės aktams, susijusiems su kova prieš terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą, taikoma bendro sprendimo procedūra, o su šiuo klausimu susijusiems tarptautiniams susitarimams turės pritarti Parlamentas; pažymi, kad dėl šių pokyčių Parlamentui suteikiamas papildomas svertas kuriant tinkamą saugumo ir žmogaus teisių pusiausvyrą; taigi įsipareigoja veikti pagal savo naujas prerogatyvas ir nuosekliai raginti gerbti ir propaguoti žmogaus teises, civilines ir politines laisves ir demokratiją įgyvendinant visus ES ir ES nepriklausančių šalių bei regioninių organizacijų santykius;

    149.  pakartoja, kad kiekviena valstybė narė turi pareigą saugoti atpažįstamus asmenis, kuriems gresia tikra ir tiesioginė teroro aktų grėsmė, ir teigia, kad visos valstybės narės turi taikyti visas pagrįstas priemones, kad galėtų nustatyti procedūras, padėsiančias užkirsti kelią teroristinei veiklai ir sumažinti kovos su terorizmu veiklos šalutinį poveikį;

    150.  primena 2001 m. kovo mėn. ES Tarybos pamatinį sprendimą dėl terorizmo aukų: neatidėliotina pagalba, nuolatinė pagalba, nusikaltimų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, įgyvendinamos galimybės kreiptis į teismą ir siekti teisingumo, teisingumo vykdymas, kompensacijos, nukentėjusiųjų ir jų šeimų privataus gyvenimo apsauga, nukentėjusiųjų garbės ir saugumo apsauga, nukentėjusiųjų informavimas ir konkretūs mokymai asmenims, atsakingiems už pagalbą nukentėjusiesiems;

    Dialogai žmogaus teisių klausimais ir konsultacijos su ES nepriklausančiomis šalimis

    151.  išreiškia nusivylimą tuo, kad vykstant daugeliui dialogų žmogaus teisių klausimais ir vykdant konsultacijas nebuvo pasiekta pažangos; pastebi, kad pilietinės visuomenės įtraukimas į šiuos dialogus ir konsultacijas nebuvo metodiškai užtikrintas, o kai kada to nebuvo galima padaryti dėl ES nepriklausančių šalių numatytų apribojimų; yra susirūpinęs dėl to, kad net tais atvejais, kai problemos nagrinėjamos, vyriausybės nevykdo savo įsipareigojimų informuoti ES apie konkrečias problemas, taip pat struktūrines, nagrinėjamas šių dialogų metu;

    152.  ragina užtikrinti realų EP dalyvavimą vertinant vykstančius dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais; ragina suteikti visapusišką prieigą prie baigiamųjų dokumentų ir kitų atitinkamų šaltinių; tikisi, kad atlikus vertinimus bus parengti aiškūs diskusijų poveikio matavimo rodikliai ir konkretūs pasiūlymai, pagrįsti kiekvienos šalies požiūriu į tai, kaip reikėtų pagerinti šiuos rezultatus ir išvengti to, kad ES žmogaus teisių konsultacijų nesėkmės pasikartotų;

    153.  ragina Europos institucijas užtikrinti šios srities tikslų, vertybių ir nuomonių skaidrumą ir tarpusavio darną;

    154.  pažymi, kad dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais išvadas reikia įtraukti į ES aukščiausio lygio susitikimus su jos partneriais;

    155.  mano, kad apskritai dialogai ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais turi būti planuojami ir vykdomi skaidriai, o iš anksto nustatyti dialogo tikslai turi būti įvertinti iš karto pasibaigus dialogui; ragina Tarybą ir Komisiją primygtinai reikalauti, kad ES nepriklausančių šalių valdžios institucijos užtikrintų plataus masto dalyvavimą dialoguose ir konsultacijose ministrų lygmeniu;

    156.  ragina ES šalis kandidates pagerinti žmogaus teisių apsaugos padėtį savo teritorijose atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas;

    157.  ragina Komisiją ir Tarybą vykstant konsultacijoms ir diskusijoms su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių klausimais ypač atkreipti dėmesį į tautinių ir religinių mažumų padėtį ir į tai, kaip dažnai pažeidžiamos jų teisės;

    158.  džiaugiasi glaudesniu Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimu žmogaus teisių klausimais ir geresniu jų koordinavimu;

    159.  palankiai vertina tai, kad užmegzti dialogai žmogaus teisių klausimais su visomis Centrinės Azijos valstybėmis: Tadžikija, Kazachija, Kirgizija, Turkmėnija ir Uzbekija, taip pat tai, kad iki 2009 m. lapkričio mėnesio su kiekviena šalimi įvyko antras dialogas; be to, palankiai vertina 2008 m. spalio mėn. surengtą pirmą ES ir Uzbekijos pilietinės visuomenės seminarą žmogaus teisių dialogo klausimais; apgailestauja, kad vykstant ES ir Kinijos dialogui žmogaus teisių klausimais nebuvo pasiekta jokios pažangos dėl konkrečių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje; pabrėžia, kad nepaisant kai kurių tinkama linkme padarytų veiksmų, kurių ėmėsi Kinijos valdžios institucijos (darbo reforma, Aukščiausiojo liaudies teismo atliktas mirties bausmių persvarstymas), žmogaus teisių padėtis ir toliau blogėja: dėl to kyla socialinių neramumų, griežtėja kontrolė ir represijos prieš žmogaus teisių gynėjus, teisininkus, internetinių dienoraščių autorius ir socialinius aktyvistus, taip pat vykdoma politika, kurią taikant siekiama išstumti į užribį tibetiečius ir jų kultūrinę tapatybę; yra labai susirūpinęs dėl to, kad nėra Kinijos ir Tibeto dialogo pažangos; labai susirūpinęs dėl blogėjančios uigūrų gyventojų žmogaus teisių padėties Kinijoje, smerkia ilgalaikę priespaudą Rytų Turkestane ir apgailestauja, kad Kinijos valdžios institucijos neprisideda prie Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijoje numatytų laisvių, pavyzdžiui, žodžio, demonstracijų, susirinkimų, religijos ir asmens laisvės, apsaugos; taip pat apgailestauja dėl to, kad Kinijos Liaudies Respublika vykdo gyventojų perkėlimo politiką, kurią taikant siekiama menkinti uigūrų kultūrą ir skaidyti jų vienybę; išreiškia savo nusivylimą tuo, kad vykdant ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais nebuvo pasiekta jokių esminių rezultatų; palankiai vertina tai, kad 2009 m. pradėtas dialogas žmogaus teisių klausimais su Indonezija ir kad įvyko pirmieji susitikimai su Gruzija ir Armėnija; mano, kad nors šios diskusijos žmogaus teisių klausimais sudaro galimybes labiau atsižvelgti į žmogaus teisių problemas ES išorės santykiuose, negalima leisti, kad jos taptų tikslu, reikia daugiau dėmesio skirti tam, kad po to, kai per šias diskusijas iškeliamos ir nagrinėjamos problemos, būtų imamasi veiksmų joms spręsti; apgailestauja, kad nėra dialogo žmogaus teisių klausimais su Indija rezultatų ir yra nusivylęs tuo, kad kastomis pagrįstos diskriminacijos problema nebuvo aptariama vykstant paskutiniajam dialogui žmogaus teisių klausimais;

    160.  ragina ES valstybes nares, Europos Komisiją ir ES Pagrindinių teisių agentūrą gerai koordinuoti savo pozicijas vykstant ES ir ES nepriklausiančių šalių diskusijoms žmogaus teisių klausimais; pabrėžia, kad ES turi būti pajėgi šalinti žmogaus teisių pažeidimus pačioje Sąjungoje, jei norima, kad ji pasaulyje būtų matoma kaip žmogaus teisių skleidėja;

    161.  palankiai vertina pirmąjį ES ir Baltarusijos dialogą žmogaus teisių klausimais, kuris vyko 2009 m. birželio mėn., ir apgailestauja, kad žmogaus teisių padėtis šioje šalyje išlieka bloga, įskaitant asociacijų, susirinkimų ir žodžio laisvės suvaržymus, represijas prieš žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus;

    162.  palankai vertina tai, kad Meksikos vyriausybė deda pastangas kovoti su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat tai, kad Kongresui pateiktas teisės akto, kuriuo siekiama reformuoti Karo tarnybos kodeksą, projektas; pabrėžia, kad ES ir Meksikos strateginė partnerystė turėtų būti suprantama kaip galimybė stiprinti žmogaus teises ir demokratiją;

    163.  pažymi, kad 2009 m. balandžio mėn. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (Šiaurės Korėjos) parlamentas iš naujo apsvarstė šalies konstituciją, ir, be kita ko, įtraukė nuostatą, kad Šiaurės Korėja gerbia ir saugo žmogaus teises; ragina Šiaurės Korėjos valdžios institucijas imtis konkrečių ir apčiuopiamų priemonių gerinant žmogaus teisių padėtį, atsižvelgdamas į tai, ragina valdžios institucijas leisti nepriklausomiems tarptautiniams ekspertams atlikti visų rūšių sulaikymo įstaigų patikrinimą ir leisti JT specialiesiems pranešėjams atvykti į šalį; pabrėžia, kad vertinant žmogaus teisių padėtį šalyje turi būti atsižvelgiama ne tik į konstitucines nuostatas, bet visų pirma į konkrečias priemones; ragina Šiaurės Korėjos valdžios institucijas panaikinti draudimus tarptautiniams darbuotojams stebėti pagalbos dalijimą ir užtikrinti, kad tarptautinė pagalba būtų teikiama tiems, kuriems jos labiausiai reikia; ragina Šiaurės Korėjos vadovybę įsipareigoti konstruktyviai dalyvauti dialoge su ES žmogaus teisių klausimais;

    164.  vis dar susirūpinęs dėl to, kad 2006 m. buvo nutrauktas dialogas žmogaus teisių klausimais su Iranu dėl Irano pasirengimo bendradarbiauti stokos ir mano, kad atėjo metas tarptautinei bendruomenei pradėti veikti ir paremti Irano pilietinę visuomenę šioje itin svarbioje šalies demokratinio judėjimo kryžkelėje; ragina Irano valdžios institucijas atnaujinti šį dialogą, siekiant paremti visas suinteresuotąsias pilietinės visuomenės šalis, kurios siekia demokratijos, ir stiprinti (taikiomis ir nesmurtinėmis priemonėmis) atitinkamus vykstančius procesus, kurie galėtų paskatinti demokratines, institucines ir konstitucines reformas, užtikrintų šių reformų nuoseklų vystymąsi ir sudarytų ypač palankias sąlygas žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės atstovams dalyvauti priimant politinius sprendimus, t. y. sustiprintų jų vaidmenį bendrojo pobūdžio politinėje veikloje; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares remti ir stiprinti šiuos procesus; yra labai susirūpinęs dėl to, kad 2008–2009 m. žmogaus teisių padėtis Irane blogėjo ir kad tebetaikomi saviraiškos ir susirinkimų laisvės apribojimai; šiomis aplinkybėmis yra labai susirūpinęs dėl to, kad persekiojami žurnalistai, rašytojai, mokslininkai, moterų ir žmogaus teisių aktyvistai; tebėra susirūpinęs dėl represijų prieš Irano tautines ir religines mažumas;

    165.  atkreipia dėmesį į nerimą keliančias autoritarines tendencijas Kambodžoje, kurios pastebimos dėl to, kad vyrauja ilgalaikis nebaudžiamumas už žmogaus teisių pažeidimus ir opozicijos partijoms priklausančių asmenų ir kitų politinių aktyvistų politinės erdvės bei žodžio laisvės varžymas; ragina Komisiją imtis veiksmų ir atnaujinti 1991 m. Paryžiaus susitarimo dėl Kambodžos galiojimą;

    Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės

    166.  pripažįsta, kad ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms turi būti teikiama tokia pat svarba kaip ir pilietinėms bei politinėms teisėms, atsižvelgiant į visų žmogaus teisių universalumą, nedalomumą, tarpusavio priklausomybę ir sąveiką, kaip patvirtinta 1993 m. Vienoje surengtoje pasaulinėje konferencijoje žmogaus teisių klausimais; ragina pasaulio šalis pasirašyti Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą, kuris pateiktas pasirašyti 2009 m. rugsėjo 24 d.;

    167.  pabrėžia, kad žmogaus teisės, inter alia, apima teisę į maistą, vandenį ir sanitariją, švietimą, tinkamą būstą, žemę, orų darbą ir asmeninį saugumą; šos teisės, kaip ir sąžininga prieiga prie gamtinių išteklių vadovaujantis tvarumo principu, turėtų būti užtikrintos ir ateities kartoms; pripažįsta, kad skurdas ir gero valdymo trūkumas yra svarbūs veiksniai, daugeliu atvejų lemiantys tokių teisių neužtikrinimo priežastis; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), nes akivaizdu, kad pasauliui toli gražu nepavyksta pasiekti 2015 m. nustatytų tikslų; atsižvelgiant į tai, pakartoja, kad siekiant įgyvendinti TVT itin svarbu užtikrinti, jog būtų įgyvendinama žmogaus teisėmis grindžiama politika;

    168.  pripažįsta Tarptautinės darbo organizacijos priežiūros sistemos svarbą ginant teises prekybos ir užimtumo, statistikos sistemų, socialinės apsaugos ir užimtumo politikos srityse, taip pat darbo saugos ir sveikatos srityse;

    169.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įmonės, priklausančios nacionalinei arba Europos jurisdikcijai, laikytųsi žmogaus teisių ir sveikatos bei aplinkos apsaugos standartų, kurie būtų taikomi joms steigiantis arba vykdant veiklą ES nepriklausančiose šalyse, ypač besivystančiose;

    170.  prašo Komisijos ir valstybių narių vykdyti oficialios paramos plėtrai (OVP) įsipareigojimus besivystančioms šalims siekiant kovoti su pasauline ekonomikos ir finansų krize ir taip sumažinti neigiamas šios krizės pasekmes žmogaus teisių padėčiai pasaulyje; palankiai vertina 10-ąją specialiąją Žmogaus teisių tarybos sesiją „Pasaulio ekonomikos ir finansų krizių poveikis visuotiniam žmogaus teisių įgyvendinimui ir veiksmingam naudojimuisi jomis“, kuri vyko 2009 m. vasario 20 d.; ragina ES valstybes nares ir per krizę bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių klausimais ir atkakliai tvirtina, kad žmogaus teisų pažeidimų negalima pateisinti išteklių trūkumu;

    Komisijos išorinės pagalbos programos ir EDŽTRP

    171.  džiaugiasi tuo, kad 2008 ir 2009 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) programavimo dokumentuose buvo atsižvelgta į Parlamento prioritetus;

    172.  remia EDŽTRP indėlį, visų pirma vietos ir tarptautinėms pilietinės visuomenės organizacijoms vykdant pilietinės visuomenės projektus (90 proc. indėlio), taip pat panaudojant regionines ir tarptautines organizacijas šioje srityje, pvz., Europos Tarybą, ESBO ir JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro tarnybą (10 proc. indėlio);

    173.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2008–2009 m. buvo suteikta daugiau nei 235 mln. EUR suma žmogaus teisių ir demokratijos klausimams spręsti, kurie buvo panaudoti finansuojant 900 projektų maždaug 100 šalių; ypač daug projektų buvo finansuota šalyse, kuriose vykdoma Europos kaimynystės politika, o didžiausia bendra suma skirta AKR šalims; mano, kad EDŽTRP finansavimas turėtų būti gerokai padidintas ir apimti Europos paramos demokratijai skiriamas lėšas siekiant remti žmogaus teises, pajėgumų kūrimą ir demokratijos skatinimą tose visuomenėse, kuriose labiausiai to reikia;

    174.  kaip pagrindinį EDŽTRP privalumą pabrėžia tai, kad ji nepriklauso nuo priimančios šalies vyriausybės pritarimo, taigi dėmesį galima sutelkti į svarbius politinius klausimus ir naujovišką požiūrį ir tiesiogiai bendradarbiauti su vietos pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios turi išsaugoti savo nepriklausomybę nuo valstybinės valdžios institucijų;

    175.  pabrėžia, kad svarbu naudoti EDŽTRP kaip priemonę reaguojant į grėsmes žmogaus teisėms ir teikiant vis didesnę paramą žmogaus teisių gynėjams ir žmogaus teisių pažeidimo aukoms; remia vienuolikos pagal EDŽTRP finansuojamų organizacijų, pagrindinį dėmesį skiriančių žmogaus teisių gynėjų apsaugai ir skubiam reagavimui kritinių situacijų atveju, tinklą; ragina parengti konkrečias strategijas, skirtas įvairaus pobūdžio žmogaus teisių gynėjų, įskaitant lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų gynėjus, poreikiams tenkinti, įskaitant poreikius, susijusius su žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų nagrinėjimu;

    176.  ragina Komisiją užtikrinti Europos Sąjungos politinių prioritetų, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų ir jos remiamų projektų bei programų, visų pirma susijusių su jos dvišaliu programavimu su ES nepriklausančiomis šalimis, derėjimą;

    177.  atidžiai stebi vis dar nerimą keliančią žmogaus teisių padėtį Afrikos žemyne ir yra įsitikinęs, kad Afrikos valstybės padarė didelę pažangą siekdamos teisinės valstybės principo įgyvendinimo visame žemyne, priimdamos Afrikos žmogaus teisių chartiją (taip pat žinomą kaip Bandžiulio chartija), todėl svarsto galimybę sukurti ad hoc biudžeto eilutę, kuri būtų skirta Afrikos žmogaus teisų teismui remti.

    178.  ragina Komisijos darbuotojus reguliariai rengti susitikimus su pilietinės visuomenės atstovais Briuselyje siekiant stiprinti dialogą su tais partneriais, kurie konkrečiai įgyvendina projektus vietos lygmeniu;

    179.  palankiai vertina žmogaus teisių klausimams skirtų lėšų paskirstymą geografinėms programoms, politikos nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu įgyvendinimui panaudojant Europos plėtros fondą (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalyse), Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (Lotynų Amerikoje, Azijoje ir Pietų Afrikoje) ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (kaimyniniuose regionuose), taip pat panaudojant temines priemones, pvz., EDŽTRP, Stabilumo finansavimo priemonę, Vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (angl. ICI Plus);

    Parama rinkimams ir rinkimų stebėjimas

    180.  su džiaugsmu pažymi, kad ES vis dažniau naudoja paramą rinkimams ir rinkimų stebėjimą demokratijai ES nepriklausančiose šalyse skatinti, taip didindama pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir teisinei valstybei, taip pat pažymi, kad plačiai pripažįstama šių misijų kokybė ir nepriklausomumas;

    181.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę kontroliuoti, kaip įgyvendinamos ES rinkimų stebėjimo misijų galutinėse ataskaitose pateiktos rekomendacijos, užtikrinti, kad prireikus vėliau būtų teikiama pagalba ir nuolat informuojamas EP;

    182.  pabrėžia savo raginimą, kad rinkimų procesai, įskaitant etapus iki rinkimų ir po jų, būtų įtraukti į įvairaus lygmens politinį dialogą su atitinkamomis ES nepriklausančiomis šalimis, prireikus taikant specialias priemones, siekiant užtikrinti ES politikos krypčių darną ir dar kartą patvirtinti esminį žmogaus teisių ir demokratijos vaidmenį;

    183.  ragina būti budresniems nustatant kriterijus, pagal kuriuos atrenkamos valstybės, kuriose turi būti teikiama parama rinkimams ir (arba) stebimi rinkimai, taip pat laikytis tarptautiniu lygiu nustatytos metodikos ir taisyklių, visų pirma susijusių su misijos nepriklausomumu ir veiksmingumu;

    184.  palankiai vertina skiriamą finansavimo sumą, kuri per šios ataskaitos laikotarpį (18 mėnesių), viršijo 50 mln. EUR;

    Europos Parlamento veiksmų, susijusių su žmogaus teisėmis, panaudojimas

    185.  ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai pasinaudoti Parlamento rezoliucijomis, ypač skubiomis, ir kitais pranešimais ir imtis konkrečių veiksmų atsižvelgiant į išreikštą susirūpinimą ir pageidavimus;

    186.  pakartoja, kad reikia suteikti daugiau regimumo Parlamento teikiamai metinei A. Sacharovo premijai už minties laisvę; apgailestauja, kad po premijos įteikimo tinkamai nestebima nei kandidatų ar laureatų gerovė, nei jų šalių padėtis; taip pat ragina Tarybą ir Komisiją siekti padaryti šią premiją regimesne; vienas iš veiksmų galėtų būti paminėjimas metiniame žmogaus teisių pranešime; be to, ragina Tarybą ir Komisiją palaikyti ryšius su A. Sacharovo premijos kandidatais ir laureatais siekiant užtikrinti nuolatinį dialogą ir žmogaus teisių padėties atitinkamose šalyse stebėseną, tai pat pasiūlyti apsaugą persekiojamiems asmenims;

    187.  primena Parlamento delegacijoms, jog būtina diskusijas žmogaus teisių klausimais sistemingai įtraukti į tarpparlamentinių susitikimų darbotvarkes, taip pat susipažinti su projektais ir lankytis institucijose, kurios siekia gerinti žmogaus teisių padėtį, organizuoti susitikimus su žmogaus teisių gynėjais, o prireikus suteikti jiems apsaugą ir pasirūpinti tarptautiniu viešumu;

    188.  palankiai vertina tai, kad sukurtas A. Sacharovo premijos laureatų tinklas; ragina skubiai rasti būtinas lėšas, kurios reikalingos tam, kad būtų pasiekti jo tikslai ir palengvintas A. Sacharovo premijos laureatų ir Parlamento bendravimas suteikiant premijos laimėtojams specialų statusą, kuris leistų jiems patekti į Parlamento patalpas taikant supaprastintas įėjimo procedūras;

    *

    *         *

    189.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir šioje rezoliucijoje paminėtų šalių ir teritorijų vyriausybėms.

    • [1]    JT konvencija prieš kankinimą; Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija; JT konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija; Tarptautinė konvencija dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo.
    • [2]     OL C 379, 1998 12 7, p. 265; OL C 262, 2001 9 18, p. 262; OL C 293 E, 2002 11 28, p. 88; OL C 271 E, 2003 11 12, p. 576; priimti tekstai, 2008 m. gegužės 22 d., P6_TA(2008)0238; priimti tekstai, 2008 m. spalio 21 d., P6_TA(2008)0496, priimti tekstai, 2008 m. spalio 23 d., P6_TA(2008)0526; priimti tekstai, 2008 m. spalio 21 d., priimti tekstai, 2009 m. kovo 12 d., P6_TA(2009)0145; priimti tekstai, 2009 kovo 26 d., P6_TA(2009)0193; priimti tekstai, 2009 gegužės 7 d., P6_TA(2009)0385; priimti tekstai, 2009 spalio 22 d., P6_TA(2009)0058; priimti tekstai, 2009 gruod˛io 17 d., P6_TA(2009)0119;
    • [3]     OL C 303, 2007 12 14, p. 1.
    • [4]     OL L 317, 2000 12 15, p. 3; OL C 303, 2007 12 14, p. 1; L 209, 2005 8 11, p. 27.
    • [5]     OL L 386, 2006 12 29, p. 1.
    • [6]       OL C 46E, 2010 2 24, p. 71.
    • [7]     Priimti tekstai, P7_TA(2010)0036.
    • [8]     OL C 250 E, 2007 10 25, p. 91.
    • [9]     OL C 74 E, 2008 3 20, p. 775.
    • [10]    Priimti tekstai, P7_TA(2010)0226.
    • [11]    OL C 327, 2005 12 23, p. 4.
    • [12]    Tarybos dokumentas 11179/10.
    • [13]   Priimti tekstai, P7_TA(2009)0056.
    • [14]    Priimti tekstai, P7_TA(2010)0226.
    • [15]    2009 m. gruodžio mėn. Austrija, Belgija, Vokietija, Vengrija, Italija, Portugalija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė ratifikavo ir konvenciją, ir fakultatyvinį protokolą; visos valstybės narės pasirašė konvenciją, bet jos dar neratifikavo 15 valstybių narių (Bulgarija, Kipras, Estija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Airija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija); 19 valstybių narių taip pat pasirašė protokolą, bet jo dar neratifikavo 10 valstybių (Bulgarija, Kipras, Čekijos Respublika, Suomija, Prancūzija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Rumunija, Slovakija).
    • [16]    P7_TA-PROV(2010)0236.
    • [17]    Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba (GAERC), 2009 m. lapkričio 17 d.

    I PRIEDAS

    INDIVIDUAL CASES RAISED BY THE EUROPEAN PARLIAMENT BETWEEN JULY 2008 AND DECEMBER 2009

    THE SAKHAROV PRIZE 2009

     

    The winner of the Sakharov Prize 2009

     

     

     

     

     

    MEMORIAL (Oleg Orlov, Sergei Kovalev and Lyudmila Alexeyeva on behalf of MEMORIAL and all other human rights defenders in russia)

    SHORTLISTED NOMINEES

     

     

     

    BACKGROUND

    MEMORIAL

     

    Oleg ORLOV

    Sergei KOVALEV

    Lyudmila ALEXEYEVA

     

    and all other Human Rights Defenders in Russia

    Russian civil rights defence organization

     

    Oleg ORLOV - head of the Council of the Human Rights Center Memorial was fined and ordered to retract public statements following a civil defamation lawsuit brought against him by the President of the Republic of Chechnya, Ramzan Kadyrov, whom Orlov had claimed to having been responsible for the abduction and death of Natalya Estemirova, MEMORIAL representative in Grozny investigating murders and abductions in Chechnya. In 2007 Orlov himself was abducted in Ingushetia, together with three journalists, before being beaten, threatened with execution and later released. On 31 January 2010, Orlov and some 100 others were arrested in Moscow during a peaceful demonstration on Triumphalnaya Square, and in September 2010 Orlov was ongoing trial for criminal charges of libel.

     

    Sergei KOVALEV - human rights defender, former political prisoner in the Soviet Union, first federal Ombudsman for Human Rights in Russia and chair of the Memorial Russian Historical, Educational and Human Rights Society is a founder of the first Soviet human rights association in 1969, the Initiative Group for the Defence of Human Rights. Kovalev, recipient of more than a dozen international awards, was one of the authors of the Russian Declaration of Human and Civil Rights. Kovalev, author of Putin's War, has been an outspoken critic of authoritarian tendencies in the administrations of Boris Yeltsin and Vladimir Putin. In 1996 he resigned in protest as head of Yeltsin's presidential human rights commission. In 2002 he organized a public commission to investigate the 1999 Moscow apartment bombings, which was effectively paralyzed after the persecution and assassination of its members.

    Lyudmila ALEXEYEVA - together with Andrei Sakharov and others founded the Moscow Helsinki Group to monitor Soviet compliance with the Helsinki Final Act in 1976. Since the 1960s Alexeyeva has been campaigning for fair trials of arrested dissidents and objective coverage in the media. She was excluded from the Communist Party, deprived of her job as editor of a scientific magazine and was forced to emigrate from the USSR. Having returned after the collapse of the Soviet Union, Alexeyeva co-founded the All-Russian Civic Congress and later the All-Russian Civic Network. She has been critical of the Kremlin’s human rights record and has accused the government of encouraging extremists with its nationalistic policies, such as the mass deportations of Georgians in 2006 and police raids against foreigners working in street markets, as well as Russian conduct in Ingushetia. Recently Alexeyeva has been an active participant in Strategy-31 demonstrations on the Moscow's Triumphalnaya Square in defense of freedom of assembly in Russia.

     

    Dr Izzeldin ABUELAISH

    Palestinian obstetrician, treating both Israelis and Palestinians, and a senior researcher at the Gertner Institute in the Sheba Hospital in Israel has dedicated his entire life for peace and for medicine. In January 2009, during an Israeli raid on Gaza, a shell hit his apartment killing his three daughters. In memory of his daughters, Dr Abuelaish has set up Daughters for Life, an international foundation to provide education and health access to women and girls in Gaza and in the Middle East and to support their leadership development. In spite of this personal family tragedy, Dr Abuelaish continues to fight for peace between the Israeli and Palestinian peoples and to build bridges between the two war-torn, violence-ridden communities.

     

    Dawit ISAAK

    Swedish journalist, writer and playwright of Eritrean origin who has been a political prisoner since 2001. While demanding democratic reforms and objective evaluation of the events leading to Eritrea's war with Ethiopia, Isaak was arrested as traitor. He has also been accused of receiving financial aid from abroad – a crime according to Eritrean press laws. He has been in jail since his arrest in September 2001, without having been tried by a court of law.

     

     

    COUNTRY

    Individual

     

    BACKGROUND

    ACTION TAKEN BY PARLIAMENT

    AFGHANISTAN

    Sitara Achikzai

     

    Perwiz Kambakhsh

    Achikzai was a leading Afghan women's rights activist and a member of the regional parliament in Kandahar. She was assassinated by the Taliban on 12 April 2009.

     

    Afghan journalist who was sentenced to death by a provincial court for distributing "blasphemous" material in 2008, having published a translation of the Qur’an without the accompanying Arabic script. He had been arrested in 2007 after downloading material from the internet relating to the role of women in Islamic societies. He was released following a presidential pardon in September 2009.

    In its resolution adopted on 24 April 2009, the European Parliament:

    - condemned the murders of activists working to promote human rights and the emancipation of Afghan women, in particular the recent assassination of the regional parliamentarian Sitara Achikzai.

     

    - was appalled to learn that the Afghan Supreme Court has upheld the 20-year prison sentence which Perwiz Kambakhsh received on a blasphemy charge and called on President Karzai to pardon Mr Kambakhsh and authorise his release from prison.

    Angola

    José Fernando Lelo

     

    A journalist who was arrested on 15 November 2007, along with six soldiers, and later charged with assisting the soldiers in planning a rebellion. On 16 September 2008, Lelo was convicted to twelve years imprisonment by Cabinda Military Court for crimes against the security of the state and instigating a rebellion. Concerns were raised over the quality of the evidence upon which Lelo’s conviction was based, notably that it may have been obtained through torture. On Friday 21 August 2009, Lelo was released after being acquitted on appeal by the Supreme Military Court of Angola, which ruled that there was insufficient evidence to maintain the conviction.

    A letter of concern was sent on 18 November 2008.

     

    azerbaijan

    Emin Abdullayev (Milli)

    Adnan Hajizade

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Eynulla Fatullayev

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Farhad and Rafiq Aliyevs

     

     

     

     

    They had used online networking tools, including YouTube, Facebook and Twitter, to disseminate information about the political situation in Azerbaijan, criticising the country's government. On 11 November 2009, Milli was sentenced to two-and-a-half years and Adnan Hajizade to two years imprisonment on charges of hooliganism and inflicting minor bodily harm, charges which appear to be politically motivated. Emin Milli, also an outspoken critic of changes to the Azerbaijani Constitution in March 2009, following which the presidential term limit was abolished and thereby allowing current President Ilham Aliyev to stand for re-election on a continuous basis, is also a cofounder of a youth group named Alumni Network. Adnan Hajizada, is a coordinator of the youth movement known as OL!, which advocates non-violence and tolerance. The two bloggers were sentenced to harsh prison terms on the basis of highly unlikely charges and faced an unfair trial lacking due process.

    Fatullayev is an Azerbaijani journalist and editor-in-chief who was persecuted and imprisoned in Azerbaijan for his criticism of government's policies and for his alleged publications. He is an outspoken criticizer of the government for violating press freedom and its violation of human rights in Azerbaijan.

     

     

     

     

     

     

    Farhad Aliyevs is an Azerbaijani politician who was removed from office in 2005 and accused of plotting a coup d'etat. Farhad Aliyevs and his son Rafiq were sent to prison in August 2008. They appealed to the Supreme Court in 2009 and have filed a complaint to the European Court of Human Rights.

    A letter of concern was sent on 27 July 2009.

     

    In its resolution adopted on 17 December 2009, the European Parliament:

    - called for the immediate release of the two bloggers and for a new, fully open and fair trial on the basis of an unbiased police investigation and in accordance with all relevant international standards.

    - was concerned about the deterioration of media freedom in Azerbaijan, deplored the practice of arresting, prosecuting and convicting opposition journalists on various criminal charges and called on the Azerbaijani authorities to release the imprisoned journalists immediately, including Eynulla Fatullayev.

    - called on the Azerbaijani authorities to address the lack of police investigation into cases of violence and harassment against journalists and the fact that many crimes have so far gone unpunished;

    - stressed that the safety of media workers must be improved and welcomed the proposed amendments to the criminal-law provisions on defamation and libel.

     

    A letter of concern was sent on 8 October 2009.

     

     

     

     

    BANGLADESH

    Sheikh Hasina

    Bangladeshi politician, the President of the Awami League since 1981 and current Prime Minister of Bangladesh who was arrested in June 2007 and indicted on extortion charges. On June 11, 2008 Hasina was released on parole for medical reasons.

    In its resolution adopted on 10 July 2008, the European Parliament:

    - welcomed the release of former Prime Minister Sheikh Hasina on humanitarian grounds.

    BElarus

    Marijus Ivanilovas

     

    Alyaksandr Kazulin, Sergei Parsyukevich and Andrei Kim

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Mikalai Autukhovich, Yury Liavonau and Uladzimir Asipenka

     

     

    Artsiom Dubski

    Franak Viačorka, Ivan Šyla and Zmiter Fedaruk

     

    Angelika Borys

     

     

     

    Tatsyana Shaputska

    Lithuanian national and director of the printing house of the daily newspaper ‘Respublika’ was detained in Belarus on the allegation of possession of amphetamine pills. He was been held for two months without trial or proof of his guilt in a prison in the Belarusian city of Zhodin. His arbitrary detention was later extended with additional two months, while the regime’s authorities were unable to find any proof of his guilt.

     

     

     

    Activists of an entrepreneurship movement who were detained in February 2009 and received criminal charges of intentional destruction or damage to property of citizens. Autukhovich announced to having been on hunger strike.

    Dubski is a youth opposition activist imprisoned for two months.

    Young activists forced into army conscription. Viačorka was denied from enrolling to any university in Belarus.

    Chair at the Congress of the Union of Poles. She was arrested on 15 March 2009.

     

     

     

    Shaputska, a prominent young opposition activist, was expelled from her university in September 2009 for participation in an Eastern Partnership Civil Society Forum in Brussels.

    Letter of concern sent on 8 December 2009.

    In its resolution adopted on 9 October 2008, the European Parliament:

    - expressed its satisfaction that the three political prisoners had been released.

    - expected that they will enjoy all the civic rights guaranteed to all Belarusian citizens by the Constitution of the Republic of Belarus.

     

    In its resolution adopted on 2 April 2009, the European Parliament:

    - called for the immediate release of the three entrepreneurs and the youth opposition activist as well as a review of the "restricted freedom" sentences imposed on 11 persons who participated in a demonstration which took place in January 2008.

    - called to review the cases of forcible army conscription of several young activists.

    In its resolution adopted on 17 December 2009, the European Parliament:

    - insisted that Belarus should guarantee political rights and freedoms by discontinuing the practice of politically motivated acts of intimidation, in particular dismissals from jobs and universities.

    BURMA

    Aung San Suu Kyi

    As a pro-democracy campaigner and leader of the opposition National League for Democracy party (NLD) she is winner of the 1991 Nobel Peace prize and a laureate of Sakharov Prize in 1990. She has spent more than 11 of the past 19 years in some form of detention under Burma's military regime, and has become an international symbol of heroic and peaceful resistance in the face of oppression.

    In its resolution adopted on 23 October 2008, the European Parliament:

    - condemned the continued detention of Aung San Suu Kyi, who has been under intermittent house arrest since her victory at the last democratic elections in 1990, and insisted upon her immediate release.

    On 12 August 2009 the President of the European Parliament, Jerzy Buzek, "condemned the extended house arrest of Aung San Suu Kyi as unacceptable, unjustified and cruel."

    canada

    Robert Dziekanski

    Dziekanski was a Polish immigrant who died at the Vancouver International Airport shortly after being tasered several times by the Royal Canadian Mounted Police. The Criminal Justice Branch decided that no criminal charges would be laid against the RCMP officers.

    The incident came to light as it was filmed by a member of the public. The video, which was initially taken into police possession, was released to the press after a court order.

    The final inquiry report concluded that the RCMP was not justified in using a taser against Dziekanski and that the officers had later deliberately misrepresented their actions to investigators.

    A letter of concern was sent on 6 March 2009.

    china

    Liu Xiaobo

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Ji Sizun

     

     

     

     

    Akmal Shaikh

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Lobsang Gyaltsen, Loyak, Tenzin Phuntsok, Kangtsuk and Dawa Sangpo

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Gao Zhisheng

     

     

     

     

    Dalai Lama

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Hu Jia

    Liu Xiaobo is an intellectual and human rights activist in China. On 2008, Xiaobo was detained in response to his participation with Charter 08 (published on 10 December 2008 to coincide with the 60th Anniversary of the Universal Declaration of Human Rights, Charter 08 calls for political reform in China). He was formally arrested on 2009, on suspicion of inciting subversion of state power and was tried on the same charges and sentenced to eleven years' imprisonment and two years' deprivation of political rights on 25 December 2009. He was granted the Nobel Peace Prize for 2010 for his long and non-violent struggle for fundamental human rights in China, and his work on the close connection between human rights and peace.

    Ji Sizun is a grassroots legal defender, who was imprisoned on 2009 for "forging official seals and documents". Concerns have been raised that Ji Sizun's conviction is based on his application for a permit to hold a protest in one of Beijing's designated 'protest zones' during the 2008 Olympic Games.

    Akmal Shaikh, a British citizen, was sentenced to death for smuggling drugs to China. He was executed by lethal injection on 29 December 2009 in Urumqi, China. He was alleged to have been carrying around 4 kg of heroin in a suitcase which he denied belonging to him. He suffered from severe mental illness and vulnerability and is said to having fallen victim of professional drug smugglers, being used and manipulated.

     

     

     

     

     

    Tibetans who were sentenced to death in April 2009 on charges relating to "starting fatal fires" and for their alleged roles in the protests and rioting in Lhasa on March 14, 2008. The execution of Gyaltsen and Loyak was confirmed on October 23, 2009, whereas Sangpo was given life imprisonment.

     

     

     

     

    Chinese human rights lawyer who has been disbarred, detained, lived under house arrest and tortured by the Chinese secret police after taking on human rights cases. He was taken away for interrogation by Chinese security agents in February 2009 and has not been seen since.

     

    Current Dalai Lama, Tenzin Gyatso, is the head of state and the spiritual leader of Tibet while describing himself as a simple Buddhist monk. In 1989 he was awarded the Nobel Peace Prize for his non-violent struggle for the liberation of Tibet.

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Prominent Chinese human rights activist and dissident is the laureate of the 2008 Sakharov Prize. Hu Jia has often been persecuted for his actions in China and he remains imprisoned until today.

    Letters of concern were sent on 5 February 2009 and on 21 December 2009.

     

     

     

     

     

     

     

     

    A letter of concern was sent on 5 February 2009.

     

     

     

     

    A letter of concern was sent on 20 November 2009.

     

    Press Releases by the President of the European Parliament on 29 December 2009:

    - strongly condemned the execution

    - recalled that the European Union strongly condemns the death penalty and will continue its appeals to stop the use of the death penalty in all circumstances, and called upon all states to abolish the death penalty for all crimes.

     

    In its resolution adopted on 26 November 2009, the European Parliament:

    - strongly condemned the execution of the two Tibetans and of the nine persons of Uighur ethnicity following the events in March 2008 in Lhasa and the riots of 5-7 July 2009 in Urumqi.

    - called on the Chinese authorities to suspend all the other death sentences and to commute those sentences to terms of imprisonment.

     

    Letter of concern was sent on 12 May 2009.

     

     

     

    In its resolution adopted on 12 March 2009, the European Parliament:

    - called on the Council Presidency to adopt a declaration calling on the Chinese Government

    to open a constructive dialogue with a view to reaching a comprehensive political

    agreement and to include a reference to the Memorandum for Genuine Autonomy for the

    Tibetan People.

     

    Letter of concern sent on 17 November 2008.

    CUBA

    Ariel Sigler Amaya, Antonio Diaz, Jose Daniel Ferrer and Alfredo Dominguez

    Political prisoners who were detained and sentenced in 2003 they all remain in prison in Cuba. Claims have been made as to humiliating treatment and unacceptable prison conditions. Sigler Amaya, who was one of the 75 dissidents arrested during the Primavera Negra, has been reported to being under serious health condition, requiring medical treatment.

    Letter of concern sent on 22 September 2009.

    eritrea

    Dawit Isaak

     

     

     

     

     

     

     

    Swedish-Eritrean playwright, journalist and writer, who has been held in Eritrean prison since 2001 without trial. Isaak has allegedly been a victim of torture during his detention.

     

     

    A letter of concern was sent on 20 February 2009.

    In its resolution adopted on 15 January 2009, the European Parliament:

    - expressed its deep concern at the continuing imprisonment in Eritrea of the Swedish-Eritrean journalist, held in jail since his arrest in September 2001, without having been tried by a court of law, and demanded the immediate release of him and other imprisoned journalists.

     

    ETHIOPIA

    Birtukan Midekssa

     

    Ethiopian politician, former judge and the leader of the opposition party Unity for Democracy and Justice (UDJ), which aims to bringing about change in Ethiopia by peaceful means. She was imprisoned, among more than 100 others, for offences after controversial polls in 2005, and was re-arrested and imprisoned to serve a life sentence in December 2008.

    In its resolution adopted on 15 January 2009, the European Parliament:

    - was outraged at the imprisonment of Birtukan Midekssa, leader of the opposition party Unity for Democracy and Justice (UDJ), and demanded her immediate and unconditional release.

    GUINEA-BISSAU

    João Bernardo

    Vieira and Tagmé Na Waié

     

    Ansumane Mané and Veríssimo Correia Seabra

    Vieira was the President of Guinea-Bissau from 1980 to 1999 and again from 2005 to 2009. On 2 March 2009 he was assassinated by soldiers. Tagmé Na Waié was chief of staff of the army of Guinea-Bissau until his assassination in 2009.

    Guinea-Bissau military generals: Mané was killed during a shootout with government forces in November 2000 and Seabra detained and beaten to death by revolting soldiers in October 2004.

     

    In its resolution adopted on 12 March 2009, the European Parliament:

    - strongly condemned the assassinations of the President and the army's chief of staff.

     

    - urged the Guinea-Bissau authorities to thoroughly investigate these crimes and to bring those responsible to justice.

     

    - pointed out that the cases involving the assassinations of Mané (2000) and Seabra (2004) had not yet been cleared up, nor had the respective killers been located, indicted and tried, and stressed that impunity is not an answer.

    Iran

    Shirin Ebadi

     

     

     

     

     

     

     

    Roxana Saberi

     

    Maryam Malek

     

     

     

     

     

     

     

    Mansour Osanloo, Ebrahim

    Maddadi, Farzad Kamangar and Ghaleb Hosseini

     

    Mohammad Sadiq Kaboudvand

     

     

     

     

     

     

     

    Vali Azad, Mohammad Ali Navid Khamami and Ashraf

    Kalhori

    Fariba Kamalabadi, Jamaloddin Khanjani, Afif Naeimi, Saeid Rasaie, Mahvash Sabet, Behrouz Tavakkoli, Vahid Tizfahm

     

    Kobra Babaei

     

     

     

    Hassan Mozafari, Rahman Shahidi andReza Hejazi

     

     

     

     

    Amir Amrollahi, Behnood Shojaee, Mohammed Fadaei and Bahman Soleimanian

     

    Emadeddin Baghi,

     

     

    Yaghoub Mehrnehad

     

     

     

     

    Farzad Kamangar

     

     

    Soghra Najafpour

     

     

    Neda Agha-Soltan

     

     

     

    Safar Angooti and Abbas Hosseini

     

     

    Abdolfattah Soltani

     

     

    Shadi Sadr

     

     

     

    Fariba Pajooh

     

    An Iranian lawyer, human rights activist and founder of Centre for the Defence of Human Rights in Iran who was awarded the Nobel Peace Prize in 2003. Reportedly the Iranian authorities' persecution of Shirin Ebadi has intensified due to her contact with UN human rights officials and their use of information provided by her NGO in a UN report of 2 October 2008 on the situation of human rights in Iran. A statement was issued by the UN Secretary-General on 3 January 2009 on her harassment and persecution and on her safety and security.

    Saberi is an American journalist who was arrested in Iran in January 2009. On April 8, 2009, the Iranian government charged Saberi with espionage, which she denied. She was subsequently sentenced to an eight-year prison term. An appeals court reduced the charge against her from espionage to possessing classified information - a charge which she also denied - and reduced her eight-year prison term to a two-year suspended sentence. She was released on May 11, 2009.

     

    Labour rights activists who remain incarcerated solely on the grounds of their commitment to fair labour practices.

     

     

     

     

    An Iranian Kurdish activist and journalist and the editor of Payam-e Mardom. He is also the founder of Kurdistan Human Rights Organization, founded in 2005. He has been in custody since June 2007, and is serving an 11- year prison term. Kaboudavand documented and reported on human rights violations in Iran’s Kurdish areas.

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Babaei is accused of “adultery while being married”, and condemned to capital punishment by stoning. Her husband was reportedly hanged for “sodomy” on 5 October 2009.

     

     

    On 22 July 2008 juvenile offenders Hassan Mozafari and Rahman Shahidi were executed, and on 19 August 2008 19-year-old Reza Hejazi was hanged for an alleged murder which he committed when he was 15 years old. Neither Hejazi’s family nor their lawyer was notified of the time and place of the scheduled executions, in violation of Iranian law.

     

    Juvenile offenders Amir Amrollahi, Behnood Shojaee, Mohammed Fadaei and Bahman Soleimanian were reportedly facing imminent execution in Iran in October 2009 for crimes committed when they were minors.

     

    Baghi, a prisoners' rights advocate and an investigative journalist, has been constantly harassed by the authorities and imprisoned in connection with his writings on Iran.

     

    Yaghoub Mehrnehad, an ethnic Baluchi and executive director of the Voice of Justice Youth Association, was executed on 4 August 2008, after having publicly confronted local officials demanding accountability for their poor performance.

     

    Minority rights activist, Kurdish teacher Farzad Kamangar, has been condemned to death on charges, without evidence, of taking up arms against the state.

     

    Najafpour spent almost the entire past 19 years of her life on death row for a murder which took place when she was 13 years old.

     

    Agha-Soltan became the symbol of the violent repression in Iran after being killed by security forces in presidential election protest in June 2009 in Tehran, when her death was captured on video by bystanders and broadcast over the Internet.

     

     

    Angooti and Hosseini, two child offenders who were sentenced to death and executed in October 2009 for murders they committed at the age of 16 and 17.

     

    Soltani is a human rights activist who was prevented from travelling from Tehran to Nuremberg, Germany in order to receive that city's Human Rights Prize.

     

    Sadr is a lawyer, journalist and a woman's rights activist who was arrested on 15 July 2009 for speaking publicly about human rights violations carried out in prisons on detainees following Iran's disputed presidential elections in 2009.

     

    Pajooh is a young Iranian-Canadian journalist and well-known blogger, who was arrested at her home in Tehran on 24 August 2009.

    In its resolution adopted on 15 January 2009, the European Parliament:

    - strongly condemned the repression, persecution and threats against Shirin Ebadi and the closure of the CDHR in Tehran and expressed grave concern at the intensified persecution of human rights defenders in Iran.

     

    In its resolution adopted on 7 May 2009, the European Parliament:

    - urged the Appeals Court to release Roxana Saberi immediately and unconditionally on the grounds that the trial was held in camera without due legal process, in accordance with international norms, and to drop all charges against her.

    - condemned in the strongest possible terms the three stonings which took place in the city of Mashhad in late December 2008.

    - expressed serious concern at the deteriorating health of Mr Kaboudvand since his imprisonment, considered him a prisoner of conscience and called for his immediate and unconditional release and for him to be given medical care.

    - appealed to the Iranian authorities to respect religious minorities and promptly release the seven Bahia' leaders, who have been imprisoned solely on the basis of their belief.

    - reiterated its call for the labour rights activists immediate release.

     

    - condemned strongly the recent execution by stoning of Vali Azad, and expressed great

    concern over the pending execution of Mohammad Ali Navid Khamami and Ashraf

    Kalhori.

     

     

    A letter of concern was sent on the 17 December 2009.

     

     

     

     

    In its resolution adopted on 4 September 2008, the European Parliament:

    - reiterated its call on the members of the Majlis to urgently amend legislation in order to ensure that no-one is executed for a crime committed when less than 18 years of age and to raise the age of legal responsibility to international standards.

    - strongly condemned the persecution and imprisonment of citizens in Iran who engage in the defence of human rights and campaign against the death penalty, and are frequently charged with ‘activities against national security’.

    - called for the unconditional release of Emadeddin Baghi and Mohammad Sadegh Kabovand and the commutation of the death sentence on Farzad Kamangar, as well as a reinvestigation into his case.

     

     

     

    In its resolution adopted on 22 October 2009, the European Parliament:

    - urged the Iranian authorities to eliminate, in law and in practice, all forms of torture and other cruel, inhuman or degrading treatment or punishment, and to uphold due process of law and end impunity for human rights violations.

    - reiterated its appeal to the Iranian authorities to live up to the government's obligation to respect religious minorities and promptly release the seven Baha'i leaders.

    - reiterated its call on the Iranian authorities to abolish the death penalty completely.

    iraq

    Tareq Aziz

    Tareq Aziz, the former Iraqi deputy Prime Minister was put on trial for his responsibility in relation to deaths of a group of 42 merchants who were summarily executed in 1992. On 11 March 2009 Aziz was found guilty of crimes against humanity and sentenced to 15 years in prison, and on 2 August 2009, he was further convicted of helping to plan the forced displacement of Kurds from north-eastern Iraq and sentenced to seven years in jail.

    A letter of concern was sent on 17 July 2008.

    kashmir

    Parvez Imroz

    An award-winning human rights lawyer, president of the Jammu and Kashmir Coalition of Civil Society and founder of the Association of the Parents of Disappeared Persons (APDP), he survived an armed attack on 30 June 2008 in Srinagar by alleged security forces members

    In its resolution adopted on 10 July 2008, the European Parliament:

    - expressed its concern for the safety of Parvez Imroz and other human rights activists who are investigating the unmarked graves and other allegations of human rights abuses in Jammu and Kashmir,

    - called on the Indian authorities to ensure their protection and allow them to operate without fear of harassment and violence

    - urged the authorities to conduct a prompt and impartial investigation into the attack on Parvez Imroz, to make the results public and to bring those responsible to justice

    Kazakhstan

    Yevgeny Zhovtis

    Zhovtis is a human rights defender and director of the Kazakhstan International Bureau for Human Rights and the Rule of Law. During OSCE meetings in the past, he detailed human rights abuses in his country.

    He was convicted of manslaughter for hitting and killing a pedestrian with his car on 26 July 2009 and was sentenced to four years in a penal community.

    OSCE Office for Democratic Institutions and Human Rights has stated that 'questionable procedures may have violated Zhovtis's right to a fair trial as guaranteed by the constitution of Kazakhstan, the country's OSCE commitments and fundamental international standards'.

    While in prison, Zhovtis has continued his human rights advocacy by reporting regularly through a blog.

     

    In its resolution adopted on 17 September 2009, the European Parliament:

    - expressed great concern about the conduct of the investigation into the unfortunate traffic accident and of Yevgeny Zhovtis's subsequent trial, and drew attention to allegation that evidence in his defence was not allowed during the trial.

    - called on the Kazakh authorities to carry out immediately and with full respect for transparency and the rule of law a second full and fair investigation into the circumstances surrounding the accident, and to review Yevgeny Zhovtis's conviction and sentence accordingly.

    mauritania

    Sidi Mohamed Ould Cheikh Abdallahi

    Yahya Ould Ahmed el-Waghef

    President Sidi Mohamed Ould Cheikh Abdallahi, Prime Minister Yahya Ould Ahmed el-Waghef, and other members of the government, were placed under house arrest following a military coup on 6 August 2008, when President Sidi Mohamed Ould Cheikh Abdallahi was ousted by a group of high-ranking generals whom he had dismissed from office earlier that day. The coup marked the second one in the country in three years, and it violated both constitutional legality and the results of democratic and internationally validated elections.

    On 12 August 2008, it was reported that Prime Minister Yahya Ould Ahmed el-Waghef, and other members of the government were released from house arrest. On 21 December 2008, it was reported that President Sidi Mohamed Ould Cheikh Abdallahi was released from house arrest following intense international pressure.

    In its resolution adopted on 4 September 2008, the European Parliament:

    - expressed regret that the coup had taken place, as it marked a setback given the notable developments made in advancing democracy in the country

    - called for the immediate release of President Sidi Mohamed Ould Cheikh Abdallahi, Prime Minister Yahya Ould Ahmed el-Waghef, and other members of the government still under house arrest in various locations.

    occupied palestinian territories

    The al-Kurd family

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Gilad Shalit, Marwan Barghouti

    On the night of Sunday, 9 November 2008, members of the Israeli police and armed forces evicted the al-Kurd family from their home in the Sheikh Jarrah neighbourhood of East Jerusalem where they had lived for more than 50 years. They allowed settlers to enter the family’s house and then sealed off the area. This eviction was carried out on the basis of an order issued by the Israeli Supreme Court on 16 July 2008 following long and controversial legal proceedings on disputed ownership before Israeli courts and authorities.

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Israeli soldier abducted by Hamas in June 2006 and held as a prisoner in Gaza Strip by Hamas ever since. Barghouti, a member of the Palestinian Legislative Council, was arrested by Israel Defense Forces in 2002 in Ramallah, tried and convicted on charges of murder, and sentenced to five life sentences.

    In its resolution adopted on 20 November 2008, the European Parliament:

    - expressed its deep concern at the eviction of the al-Kurd family, the recent destruction of the houses of Palestinian families by the Israeli authorities in several areas of East Jerusalem and the possible serious consequences of these measures.

    - pointed out that these operations, which seriously affect the lives of the residents of these areas, contravene international law.

    - called to the Israeli authorities immediately to halt any expansion of settlements and the building of the security fence beyond Israel's 1967 borders, actions which are contrary to international law and are undermining peace efforts.

     

    In its resolution adopted on 4 September 2008, the European Parliament:

    - called for steps to be taken by Hamas and Israel with a view to the immediate release of Gilad Shalit and the imprisoned members of the Palestinian Legislative Council including Marwan Barghouti.

    pakistan

    Muhammad Irfan

    Tahir Imran

    Tahir Mahmud

    Naseer Ahmad

    Young people who belong to the Ahmadiyya religious minority in Pakistan. They have been held in Dera Ghazi Khan prison since January 2009 on blasphemy charges.

    Serious concerns were raised in regard to fairness of the trial, detention conditions and the right to family life. Pakistani Criminal Code provides death penalty for blasphemy.

    A letter of concern was sent on 10 July 2009.

    RUssia

    Magomed Evloïev

     

     

    Miloslav Bitokov

     

     

     

    Abdullah Alishaev

     

     

     

    Otto Messmer

    Victor Betancourt

     

     

    Karinna Moskalenko

     

     

     

     

    Akhmed Kotiev

    Zurab Tsechoev

    Dmitrii Kraiukhin

    Stanislav Dmitrievski

     

     

     

    Anna Politkovskaya

     

     

     

     

     

    Alexander Litvinenko

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Stanislav Markelov

     

     

     

     

    Anastasia Baburova

     

     

     

    Zarema Sadulayeva

    Alik Lechayevich Dzabrailov

     

     

    Adrei Kulagin

     

     

     

     

     

     

    Natalia Estemirova

     

     

     

     

    Mikhail Khodorkovsky

     

     

     

     

     

     

    Maksharip Aushev

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    SAUDI ARABIA

    Matrouk al-Faleh

     

    Magomed Evloïev, a journalist opposed to the Russia Republic of Ingushetia was shot in the head on 31 August 2008 shortly after being released from police custody.

     

     

    Miloslav Bitokov, editor of the newspaper Gazeta Yuga suffered an armed attack from unknown assailants on 2 September 2008 in the town of Nalchik.

     

     

    Abdullah Alishaev, a reporter from the television channel TV-Chirkei died on 3 September 2008 as a result of gunshot wounds from unknown assailants.

     

     

    On 28 October 2008 Otto Messmer, leader of the Russian Jesuit order, and Victor Betancourt, an Ecuadorean priest, were brutally murdered in their Moscow apartment.

     

     

    In mid-October 2008 a leading Russian human rights lawyer, Karinna Moskalenko, who has successfully represented 30 Russian citizens in the European Court of Human Rights, was the victim of an attempt to poison her by placing mercury in her car in Strasbourg.

     

     

    Attempts on the lives of human rights defenders, including the Ingush opposition leader Akhmed Kotiev, the human rights defender Zurab Tsechoev from Ingushetia, the human rights activist Dmitrii Kraiukhin from Orel and the human rights activist Stanislav Dmitrievski from Nizhni Novgorod, were recorded between July and October 2008.

     

     

    A special correspondent to a Russian magazine Novaya Gazeta, author and human rights activist who carried out investigations into corruption and human rights abuses, especially in Chechnya and the North Caucasus. She won international recognition for her reporting work on the conflict in Chechnya in which she sought to expose human rights abuses. On 7 October 2006 she was shot dead in the elevator of her apartment building, an assassination still unsolved.

    Alexander Litvinenko, a former Russian security officer died in a London hospital in late 2006 after being poisoned by radioactive polonium-210. He was investigating the murder of journalist Anna Politkovskaya. Litvinenko, who had fled to the UK and granted asylum there first came to prominence by exposing an alleged plot to assassinate the then powerful tycoon Boris Berezovsky. He later became an outspoken criticiser of Putin's Russia.

     

     

     

     

     

    Markelov was a lawyer who represented terrorism suspects, muckraking journalists, and Chechen civilians who accused the Russian military of abuse. He was shot dead in broad daylight in downtown Moscow on January 2009.

     

     

     

    Baburova was a journalist for the liberal opposition weekly "Novaya gazeta." She was killed on the same attack as Stanislav Markelov.

     

     

     

    Human rights defender Sadulayeva, the head of Chechen aid group was abducted in Grozny with her husband Dzabrailov and brutally killed in August 2009.

     

     

     

    Kulagin was involved with the human rights organisation 'Justice' (Spraviedlivost), which he led in the north-western part of Russia in Karelia. He was known for his active engagement in the field of better treatment for inmates in Russian prisons. Kulagin, who had been missing since May 2009, was found dead in a quarry in July 2009.

     

     

    Russian human rights campaigner who documented hundreds of cases of abuse in Chechnya. She was abducted and shot dead in the North Caucasus on 15 July 2009. Her work for the Russian human rights group Memorial focused on alleged human rights violations by government-backed militias.

     

     

    Former Yukos Oil chief who is in trial for embezzlement and money laundering since March 2009. Once the richest man in Russia, Khodorkovsky was arrested in October 2003 and found guilty of fraud in May 2005. He was sentenced to nine years in prison. The sentence was later reduced to 8 years. Claims have been made to the fairness of his trial.

     

     

    Popular human rights activist and opposition figure who was shot dead in Ingushetia.

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    A human rights defender who was held in solitary confinement Alhayer prison since his arrest on 19 May 2008 at King Sa’ud University in Riyad, where he is professor of Political Science. He was released in January 2009.

    A letter of concern was sent to the French Foreign Minister, Bernard Kouchner, on 26 September 2008 regarding the three journalists.

     

    In its resolution adopted on 18 December 2008, the European Parliament:

    - drew attention to the growing trends of violence which, according to the Moscow Bureau for Human Rights, have resulted in more than 100 people being killed in 2008 on the basis of their race, nationality, religion or sexual orientation, and to the absence of effective condemnation of such hate crimes by Russian authorities.

    - expressed alarm at the attempt made in October 2008 on the life of human rights lawyer Karinna Moskalenko and her family, and appeals to both the French and Russian authorities to identify the perpetrators and their motives.

    - asserted that the activities of human rights lawyers acting in cases involving alleged human rights abuses, who have to take great personal risks in continuing their work, should be afforded the highest respect, protected by the state and supported by the international community.

    - reminded that the Russian authorities remain uncooperative in the investigations into his murder in London by poisoning with radioactive polonium.

    - condemned the search of the offices of the Memorial organisation, winner of the 2009 Sakharaov Prize, in St Petersburg on 4 December 2008.

    - expressed its dismay at the trial of Anna Politkovskaya being open only to a limited number of journalists, and closed to television journalists; expects the court to establish not only who committed and assisted in the murder of Anna Politkovskaya but also who ordered it.

     

    Letters of concern were sent on 5 February 2009 and on 25 November 2009.

     

     

     

    A letter of concern was sent on 5 February 2009 and on 25 November 2009.

     

     

    Letter of concern was sent on 11 September 2009.

     

     

    Letter of concern sent on 11 September 2009. On 24 July 2009, President of the European Parliament, Jerzy Buzek, called on Russian authorities to investigate the murder.

    In its resolution adopted on 17 September 2009, the European Parliament:

    - took note of the July telegram from Russian President Dmitry Medvedev to the human rights organisation Memorial pledging his commitment to investigate fully the murder of Natalia Estemirova

    On 15 July 2009, President of the European Parliament, Jerzy Buzek, called on Russian authorities to investigate the murder.

    In its resolution adopted on 18 November 2009, the European Parliament:

    - reiterated its call to ensure that the murderers of Natalia Estemirova, Andrei Kulagin, Zarema Sadulayeva, Alik Dzhabrailov, Maksharip Aushev, Stanislav Markelov, Anastasiya Baburova and Anna Politkovskaya are found and brought to justice and to pay close attention to the second trial of Mr Khodorkovsky.

    - condemned the brutal assassination of Maksharip Aushev.

     

     

     

     

     

     

     

    A letter of concern was sent on 6 January 2009.

     

    somalia

    Aisha Ibrahim Duhulow

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Two Italian Roman Catholic nuns (Maria Teresa Olivero and Caterina Giraudo)

     

    Aisha Ibrahim Duhulow, a 13-year-old girl, was stoned to death in Somalia after being accused and convicted of adultery in breach of Islamic law while she was in fact a victim of rape by three men. The stoning was carried out by a group of 50 men in a stadium in the southern port of Kismayo, in front of around 1000 spectators. The al-Shabab militia, who control Kismayo, detained and ordered the execution by stoning of Aisha Ibrahim Duhulow, but did not arrest or detain those accused of her rape. Inside the stadium, militia members opened fire when some of the people at the stadium attempted to save the life of Aisha Ibrahim Duholow, and shot dead a boy who was a bystander.

     

     

     

     

     

     

     

    Maria Teresa Olivero and Caterina Giraudo; two Italian Roman Catholic nuns from Kenya who were kidnapped, then taken to Somalia.

     

    In its resolution adopted on 20 November 2008, the European Parliament:

    - strongly condemned the stoning and execution of Aisha Ibrahim Duhulow and expressed its horror at such a barbaric act perpetrated against a 13-year-old rape victim;

    - called on the Somali Government to condemn this execution and to take action to prevent such brutal executions in the future;

    - called on the Somali Government to issue documents and make statements to restore the honour of Aisha Ibrahim Duhulow posthumously;

    - called for those accused of raping Aisha Ibrahim Duhulow to be brought to trial in accordance with due process,

    - called on both the Somali and Kenyan authorities to make all possible efforts and take all possible political and diplomatic initiatives to secure the release of the two Italian Roman Catholic nuns.

    sri lanka

    Paikiasothy Saravanamuttu

     

     

     

     

     

     

    Jayaprakash Sittampalam Tissainayagam

     

    Human Rights defender and Executive Director of the Centre for Policy Alternatives, a Colombo based organization focused on constructive policy alternatives aimed at strengthening and safeguarding democracy, pluralism, the rule of law, human rights and social justice. He received an anonymous death threat letter.

    A Sri Lankan editor and journalist, who was arrested in 2008 and charged with inciting violence in articles for his magazine. On August 31, 2009 he was sentenced to 20 years in hard labour in prison for inciting communal violence through his writings and receiving money from the Liberation Tigers of Tamil Eelam, a banned terrorist group in Sri Lanka. On 15 September 2009 Tissainayagam launched an appeal against his conviction. He has received awards for his courageous journalism.

    A letter of concern was sent on 10 September 2009.

     

     

     

     

     

     

     

    Letters of concern were sent on 12 May 2009 and on 10 September 2009.

     

    SyriA

    Muhannad al-Hassani

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Haitham Maleh

     

     

     

     

    Anwar al-Bunni

    Kamal Labwani

     

     

     

     

     

    A leading human rights lawyer and President of the Syrian Human Rights Organisation (Swasiah), was arrested by the Syrian authorities on 28 July 2009. He was involved in the monitoring of detention conditions in Syria and notably of legal practices of the Supreme State Security Court, where trials fall short of international standards according to Human Rights Watch's report of February 2009. He had been interrogated on several occasions before the arrest, these interrogations focusing mainly on his actions in the field of human rights and the defence of political prisoners. He was formally charged with "weakening national sentiments" and "spreading false news that could debilitate the morale of the nation" in a closed session to which his lawyer was not allowed access. Lawyers assisting his defense were reportedly denied access to him in prison and he was allowed only brief consultations with them in the courtroom itself. Al-Hassani, head of the Syrian Organisation for Human Rights (Swasiya), was sentenced to three years in prison for "weakening national morale".

     

    A lawyer and human rights activist, who campaigned for decades for an end to emergency law. Maleh, at the time 79 years old, was sentenced to three years in prison for "weakening national morale".

     

    Al-Bunni, a prominent advocate for democratic reform in Syria, has been in detention since May 2006. He, like the others are prisoners of conscience and human rights defenders. Labwani had three years added to his 12 year sentence for allegedly “broadcasting false or exaggerated news which could affect the morale of the country”, on account of remarks he was alleged to have made in his prison cell.

    In its resolution adopted on 17 September 2009, the European Parliament:

    - called on the Syrian authorities to release Mr Muhannad al-Hassani immediately and to guarantee in all circumstances his physical and psychological integrity.

    - called on the Syrian authorities to put an end to its policy of persecution and harassment of human rights defenders and their families and to release immediately all prisoners of conscience, human rights defenders, including Anwar al-Bunni and Kamal Labwani, and peace activists.

     

     

     

    A letter of concern was sent on 2 December 2009 regarding these four individual cases.

    TANZANIA

     

    Vicky NtetemaBahtior Hamrayev

    Tanzanian investigative journalist who went into hiding after receiving death threats for exposing witch-doctors and police involvement in these killings. She was awarded with "Courage in Journalism Award" for her reports on the murder of albinos.

    In its resolution adopted on 4 September 2008, the European Parliament:

    - urged the Tanzanian authorities to initiate an in-depth and independent investigation of the accusations made by Vicky Ntetema.

    Uganda

    Joseph Kony

    Joseph Kony was the Chairman and Commander-in-Chief of the Lord's Resistance Army (LRA) in Uganda. In 2005 the ICC issued 33 counts of alleged crimes against humanity and war crimes: 12 counts of war crimes and crimes against humanity, including murder, rape, enslavement, sexual enslavement, and inhumane acts of inflicting serious bodily injuries and suffering, and 21 counts of war crimes, including murder, cruel treatment of civilians, intentionally directing an attack against a civilian population, pillaging, inducing rape and forced enlistment of children.

    Joseph Kony is still evading capture.

    In its resolution adopted on 21 October 2008, the European Parliament:

    -demanded the unconditional and immediate release of all persons abducted by the LRA, particularly children, who risk ending up as sex slaves or being forced to fight for the LRA.

    - urged the Ugandan Government to refrain from concluding any agreements with the LRA that would circumventing international law.

    - urged the Member States of the EU, the African Union (AU) and particularly Uganda's neighbouring countries to address the implementation of the warrants of arrest in a consistent way.

    UNITED STATES OF AMERICA

    Troy Davis

     

     

     

     

     

     

     

     

    Binyam Mohamed

     

    He was sentenced to death by the Georgia State Court in 1991 for the murder of a policeman and scheduled to be executed at the end of July 2008. Mr Davis has been on death row in the U.S. state of Georgia since 1991. According to Troy Davis’ lawyers, there is abundant proof of his innocence, material evidence against him has never been produced and seven witnesses for the prosecution have retracted their testimony.

    US Supreme Court ordered mandating a new evidentiary hearing in June 2010, where the burden is on him to prove his innocence, beyond reasonable doubt, of a crime that happened over 20 years ago.

    Ethiopian national who has spent just under seven years in custody, four of which in Guantanamo. He was among those captured and transported under the US extraordinary rendition program. Mr Mohamed has insisted the only evidence against him was obtained using torture. In August 2007, Britain asked the US to return Mr Mohamed and others to the UK, and in 2009 the U.S. dropped all charges against him.

    In its resolution adopted on 10 July 2008, the European Parliament:

    - asked that Troy Davis’ death sentence be commuted and, in view of the abundant evidence which might lead to such commutation, for the relevant courts to grant him a retrial,

    - urgently appealed urgently to the Georgia State Board of Pardons and Paroles to commute Troy Davis’ death sentence.

     

    A letter of concern was sent on 8 December 2008.

     

    uzbekistan

    Mamir Azimov

    Bahtior Hamrayev

     

    Respectively head of the region and district branches of the Human Rights Society of Uzbekistan were physically assaulted by police officers on 11 November 2009. Azimov was arrested, detained for several hours and reportedly beaten in the police station.

    A letter of concern was sent on 21 December 2009.

    venezuela

    Julio Soto

     

     

     

     

     

     

    José Miguel Vivanco and Daniel Wilkinson

     

     

     

     

    Manuel Rosales

     

    On 1 October 2008, Julio Soto, a local opposition leader in Margarita Island, Nueva Esparta State, Venezuela. He was killed after receiving twenty shots at Maracibo, Western Venezuela – a crime that was committed under strange circumstances and that has yet to be resolved. Investigations are under way to determine the responsible behind the killing. As Soto was an active member of the opposition, it has been argued his killing was politically motivated.

     

    Director and deputy director for the Americas of the NGO Human Rights Watch who were arbitrarily expelled by the Venezuelan authorities from the country for having presented a critical report on the civil liberties and human rights situation during President Hugo Chávez's 10 years in office.

     

     

    An educator, politician and the most prominent leader in Venezuela's opposition, frequently attracting the anger and disdain of President Hugo Chavez. He is currently in Peru where he has been granted political asylum as hiding from politically motivated corruption charges brought against him in Venezuela.

     

    In its resolution adopted on 23 October 2008, the European Parliament:

    - vigorously condemned the murder of the student leader, Julio Soto.

    - conveyed its condolences to the victim’s family and friends and called on the Venezuelan authorities to make every possible effort to investigate this crime as soon as possible, so that the perpetrators and those responsible are brought to justice and the crime does not go unpunished.

     

     

    In its resolution adopted on 7 May 2009, the European Parliament:

    - while welcomed the decision taken by the Peruvian Government to grant Manuel Rosales political asylum, strongly condemned the use of threats and violence, the abuse of power, defamation and the exploitation of the legal system as a political weapon designed to intimidate and eliminate opponents.

    VIETNAM

    Thich Quang Do

     

     

     

     

     

    Nguyen Gia Thieu

    Vietnamese Buddhist monk, religious leader, and critic of the Vietnamese government, and has been involved with its leadership since the 1960s. He is the current Patriarch of the Unified Buddhist Church of Vietnam, a currently banned religious body in Vietnam. Having returned from exile in early 90s he has been jailed several times in the 1990´s and was formally placed under house arrest by the authorities in June 2001.

     

    A French citizen, importer of Swiss watches to Vietnam, who was detained without a trial for more than three years and later sentenced to 20 years imprisonment and a fine of $25 million.

    In its resolution adopted on 26 November 2009, the European Parliament:

    - demanded the unconditional release of Thich Quang Do and re-establishment of the legal status of the Unified Buddhist Church of Vietnam and of its dignitaries.

     

    Letter of concern was sent on 1 October 2008.

    zimbabwe

    Jestina Mukoko

     

     

     

     

     

     

     

    Zacharia Nkomo

    Broderick Takawira

    Pascal Gonzo

    Jestina Mukoko, a journalist and the director of the Zimbabwe Peace Project (ZPP), an NGO that monitors human rights abuses throughout the country, was abducted from her home in December 2008 by state security agents. She was beaten, tortured, forced to confess to an alleged plot to mount a terrorist incursion from neighbouring Botswana, and subsequently imprisoned. Mukoko appealed her arrest through the court. Zimbabwean Supreme Court finally ruled on 28 September 2009 that state security forces had violated her human rights. A concurrent civil suit is still pending.

     

    Zacharia Nkomo is the brother of the leading human rights lawyer Harrison Nkomo.

    Broderick Takawira is a provincial coordinator of the ZPP, and Pascal Gonzo, a driver staff member at ZPP. They were all kidnapped by the Mugabe regime in December 2008.

    In its resolution adopted on 18 December 2008, the European Parliament:

    - firmly condemned the continuing violence perpetrated by the Mugabe regime against members and supporters of the MDC.

    - was outraged by the spate of recent abductions of human rights defenders and called for their immediate release.

    - called for the perpetrators of these abductions to be held to account.

    II PRIEDAS

    LIST OF RESOLUTIONS

    List of resolutions adopted by the European Parliament between July 2008 and December 2009, and relating directly or indirectly to human rights violations in the world

    (http://www.europarl.europa.eu/DROI)

    Country

    Date of adoption of resolution

     

     

    AFRICA

     

     

    DEMOCRATIC REPUBLIC OF CONGO

    23.10.08 (Clashes in the eastern border areas), 20.11.08 (Response of the European Union to the deteriorating situation in the east), 17.12.09

    GUINEA

    15.01.09, 22.10.09

    GUINEA-BISSAU

    12.03.09

    KENIA

    15.01.09 (Press freedom)

    MAURITANIA

    04.09.08

    NIGERIA

    20.11.08 (Death penalty)

    SIERRA LEONE

    24.04.09 (Support for the Special Court for Sierra Leone)

    SOMALIA

    20.11.08

    SUDAN

    12.03.09 (Expulsions of NGOs from Darfur)

    TANZANIA

    04.09.08 (Albino killings)

    UGANDA

    21.10.08 (Joseph Kony), 17.12.09 (Anti-homosexual draft legislation)

    ZIMBABWE

    10.07.08, 18.12.08

     

    AMERICA

     

     

    NICARAGUA

    18.12.08 (Attacks on human rights defenders, civil liberties and democracy), 26.11.09

    UNITED STATES OF AMERICA

    03.10.08 (Death penalty: the case of Troy Davis)

    VENEZUELA

    23.10.08, 7.05.09 (Case of Manuel Rosales)

     

     

     

    ASIA

     

     

    AZERBAIJAN

    17.12.09 (Freedom of expression)

    AFGHANISTAN

    08.07.08 (Stabilisation of Afghanistan: challenges for the EU and the international community), 24.05.09 (Women's rights)

    BANGLADESH

    10.07.08

    BURMA (MYANMAR)

    23.10.08

    CHINA

    10.07.08 (Situation after the earthquake and before the Olympic Games), 26.11.09 (Minority rights and application of the death penalty)

    KASHMIR

    10.07.08

    KAZAKHSTAN

    17.10.09 (the case of Yevgeny Zhovtis)

    LAOS

    26.11.09

    MADAGASCAR

    07.05.09

    PHILIPINES

    12.03.09

    SRI LANKA

    05.02.09, 12.03.09, 17.09.09, 22.10.09

    THAILAND

    05.02.09 (Situation of Burmese refugees)

    VIETNAM

    22.10.08 (Democracy, human rights and the new EU-Vietnam Partnership and Cooperation Agreement), 26.11.09

     

    EUROPE

     

     

    ARMENIA

     

    BELARUS

    09.10.08 (elections), 15.01.09 (EU strategy), 02.04.09 (Bi-annual evaluation of the EU Belarus dialogue), 17.12.09

    BOASNIA AND HERZEGOVINA

    24.04.09

    GEORGIA

    03.10.08

    ITALY

    10.07.08 (Census of the Roma on the basis of ethnicity)

    KOSOVO

    05.02.09

    RUSSIA

    18.12.08 (Attacks on human rights defenders in Russia and the Anna Politkovskaya murder trial), 17.09.09 (Murder of human rights activists)

    UKRAINE

    23.19.08 (Commemoration of the Holodomor, the artificial famine 1932-1933)

     

     

     

    MIDDLE EAST

     

     

    IRAN

    04.09.08 (Executions), 15.01.09 (the case of Shirin Ebadi), 07.05.09 (the case of Roxana Saberi), 22.10.09

    IRAQ

    24.04.09 (Humanitarian situation of Camp Ashraf residents)

    ISRAEL

    04.09.08 (Palestinian prisioners)

    LEBANON

    22.05.08

    PALESTINE

    04.09.08 (Palestinian prisoners in Israeli jails), 20.11.08 (al-Kurd family), 15.01.09 (Gaza)

    SYRIA

    17.09.09 (the case of Muhannad al-Hassani)

     

    THEMATIC

     

     

    Death Penalty

    10.07.08 (particularly the case of Troy Davis)

    The evaluation of EU sanctions as part of the EU’s actions and policies in the area of human rights

    04.09.08

    Promoting social inclusion and combating poverty: Promoting social inclusion and combating poverty (promoting social inclusion and combating poverty, including child poverty, in the EU)

    09.10.08

    The case of the Al-Kurd family

    20.11.08

    Development perspectives for peace-building and nation building in post-conflict situations

    18.12.08

    The situation of women in the Balkans

    04.12.08

    Srebrenica

    15.01.09

    Situation in the Gaza Strip

    15.01.09

    Situation in the Horn of Africa

    15.01.09

    50th anniversary of the Tibetan uprising and dialogue between His Holiness

    the Dalai Lama and the Chinese Government

    12.03.09

    Democracy building in external relations

    22.10.09

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    9.11.2010

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    50

    0

    2

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Gabriele Albertini, Pino Arlacchi, Bastiaan Belder, Frieda Brepoels, Elmar Brok, Mário David, Marietta Giannakou, Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Heidi Hautala, Richard Howitt, Anneli Jäätteenmäki, Ioannis Kasoulides, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Paweł Robert Kowal, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Alexander Graf Lambsdorff, Vytautas Landsbergis, Ulrike Lunacek, Barry Madlener, Mario Mauro, Kyriakos Mavronikolas, Francisco José Millán Mon, María Muñiz De Urquiza, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols, Pier Antonio Panzeri, Alojz Peterle, Bernd Posselt, Cristian Dan Preda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Werner Schulz, Charles Tannock, Zoran Thaler, Inese Vaidere, Kristian Vigenin

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Laima Liucija Andrikienė, Elisabeth Jeggle, Norbert Neuser, Vittorio Prodi, Helmut Scholz, Konrad Szymański, László Tőkés, Renate Weber

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

    Leonidas Donskis, Filip Kaczmarek