PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR

2.11.2010 - (COM(2010)0095 – C7‑0087/2010 – 2010/0065(COD)) - ***I

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetasMoterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėjos: Edit Bauer, Anna Hedh
(Bendri komitetų posėdžiai – darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnis)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR

(COM(2010)0095 – C7‑0087/2010 – 2010/0065(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0095),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 2 dalį ir 83 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė Parlamentui pasiūlymą (C7-0087/2010),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į nacionalinių parlamentų indėlį rengiant teisės akto projektą,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–   pasikonsultavę su Regionų komitetu,

–    atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 25 d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį patvirtinti Parlamento poziciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į bendrus Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0348/2010),

1.  priima toliau pateiktą poziciją per pirmąjį svarstymą;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

EUROPOS PARLAMENTO POZICIJA PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ^[2]*

PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 2 dalį ir 83 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

taikydami įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

(1)    Prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas, dažnai susijęs su organizuotu nusikalstamumu ir šiurkštus pagrindinių teisių pažeidimas, aiškiai uždraustas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Apsauga nuo ir kova su prekyba žmonėmis yra prioritetinis Sąjungos ir valstybių narių uždavinys.

(1a)  Ši direktyva yra dalis visuotinių veiksmų, nukreiptų prieš prekybą žmonėmis, kuri numato veiksmus, įtraukiančius trečiąsias šalis, kaip nurodoma dokumente „ES išorės aspekto stiprinimo kovos su prekyba žmonėmis srityje veiksmų planas. Siekiant visuotinių ES veiksmų prieš prekybą žmonėmis“; Todėl reikėtų imtis veiksmų trečiosiose kilmės ir aukų perdavimo šalyse, kuriais visų pirma būtų siekiama didinti informuotumą, mažinti pažeidžiamumą, teikti paramą ir pagalbą aukoms, kovoti su pagrindinėmis prekybos žmonėmis priežastimis, remti šalis kuriant atitinkamus kovos su prekyba žmonėmis teisės aktus.

(1b)  Šia direktyva pripažįstamas lytims specifinis nelegalios prekybos žmonėmis fenomenas ir faktas, kad vyrais ir moterimis yra dažnai prekiaujama skirtingais tikslais. Dėl šios priežasties, kai tai reikalinga, teikiant paramos ir pagalbos priemones reikėtų atsižvelgti į lytį. Skatinimo ir atgrasinimo veiksmai gali būti skirtingi priklausomai nuo atitinkamo sektoriaus, t.y. nelegali prekyba žmonėmis sekso pramonei arba kaip pigios darbo jėgos šaltinis statybų, žemės ūkio sektoriuose arba vergovė buityje.

(2)    Europos Sąjunga yra įsipareigojusi užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja, taip pat apsaugoti prekybos žmonėmis aukų teises. Todėl 2002 m. liepos 19 d. buvo priimtas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR[4] dėl kovos su prekyba žmonėmis ir ES planas dėl prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja skirtų geriausios praktikos, standartų ir procedūrų (2005/C 311/01)[5]. Be to, Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje Stokholmo programa aiškus prioritetas yra suteikiamas kovai su nelegalia prekyba žmonėmis. Reikėtų numatyti ir kitas priemones, skirtas padėti kuriant bendrus ES indikatorius skirtus nustatyti prekybos žmonėmis aukas, ko galima pasiekti visiems susijusiems dalyviams, ypač viešosioms ir privačioms socialinėms tarnyboms keičiantis geriausia praktika.

(2a)  Teisėsaugos institucijos valstybėse narėse turėtų ir toliau bendradarbiauti stiprinant kovą su nelegalia prekyba žmonėmis. Šiuo klausimu yra būtinas glaudus tarpvalstybinis bendradarbiavimas, įskaitant pasikeitimą informacija ir geriausia patirtimi, o taip pat nuolatinis atviras dialogas tarp valstybių narių policijos, teisminių bei finansinių institucijų. Nelegalios prekybos žmonėmis atvejų tyrimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn koordinavimas turėtų būti palengvintas vykdant sustiprintą bendradarbiavimą su Europolu ir Eurojustu, įsteigus bendras tyrimų grupes, o taip pat įgyvendinant Tarybos pamatinį sprendimą 2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo[6] .

(2b)  Valstybės narės turėtų skatinti ir glaudžiai dirbti su pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant pripažintas ir aktyvias NVO, dirbančias kovos su nelegalia prekyba žmonėmis srityje, veikti kuriant politines iniciatyvas, rengiant informacines ir sąmoningumo kėlimo kampanijas, mokslinių tyrimų ir lavinimo programas bei apmokymus, o taip pat stebėti kovos su nelegalia prekyba žmonėmis priemones ir vertinti jų poveikį.

(3)    Šia direktyva nustatomas integruotas visapusiškas ir žmogaus teisėmis paremtas požiūris į kovą su prekyba žmonėmis ir ją įgyvendinant reikėtų atsižvelgti į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegaliai imigracijai padedančius veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis[7] bei 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai[8]. Pagrindiniai šios direktyvos tikslai – geresnė prevencija, baudžiamasis persekiojimas ir aukų teisių apsauga. Taip pat šia direktyva yra pritaikomas skirtingų prekybos žmonėmis formų aplinkybių suvokimas ir ja siekiama su kiekviena prekybos forma kovoti pačiomis veiksmingiausiomis priemonėmis.

(3a)  Vaikai yra pažeidžiamesni, todėl jiems kyla didesnis pavojus tapti prekybos žmonėmis aukomis. Taikant šios direktyvos nuostatas visų pirma turi būti kuo labiau atsižvelgiama į vaiko gerovę pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją.

(4)    2000 m. Jungtinių Tautų protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ir 2005 m. Europos Tarybos konvencija dėl kovos su prekyba žmonėmis yra esminiai žingsniai stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis. Pažymėtina, kad Europos Tarybos konvencijoje numatytas įvertinimo mechanizmas, kurį sudaro kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupė (GRETA) ir Susitariančiųjų Šalių komitetas. Norint išvengti veiklos dubliavimosi reikia remti kompetentingų kovos su prekyba žmonėmis tarptautinių organizacijų veiklos koordinavimą.

(4a)  Šia direktyva nedaroma poveikio negrąžinimo principui, vadovaujantis 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvencija) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsniu bei 19 straipsnio 2 dalimi.

(5)    Siekiant atsižvelgti į naujausius įvykius, susijusius su prekyba žmonėmis, šioje direktyvoje nustatyta platesnė prekybos žmonėmis sąvoka nei Pamatiniame sprendime 2002/629/TVR, todėl į ją įtrauktos papildomos išnaudojimo formos. Šioje direktyvoje priverstinis elgetavimas turėtų būti suprantamas kaip priverstinio darbo arba tarnybos (toliau – paslaugos) forma, kaip apibrėžta 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijoje Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo. Todėl prekybos žmonėmis apibrėžtis išnaudojimą verčiant elgetauti, įskaitant parduoto priklausomo asmens naudojimą elgetavimui, apima tik tada, kai yra visi priverstinio darbo ar paslaugų požymiai. Ar sutikimas teikti tokias paslaugas galioja, reikėtų vertinti kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į atitinkamą teismo praktiką. Tačiau kai tai susiję su vaikais, galutinis sutikimas niekada neturėtų būti laikomas galiojančiu veiksniu. Sąvoka „išnaudojimas įtraukiant į nusikalstamą veiką“ turėtų būti aiškinama kaip asmens išnaudojimas, inter alia, verčiant užsiimti kišenvagystėmis, vagiliavimu parduotuvėse, prekyba narkotikais ir kita panašia veika, už kurią taikomos bausmės ir kuri susijusi su finansiniu pasipelnymu. Apibrėžtis taip pat apima prekybą žmonėmis organų išpjovimo tikslu, kuri yra sunkus žmogaus orumo ir fizinio neliečiamumo pažeidimas, o taip pat ir kitą elgesį, pvz. neteisėtą įsivaikinimą arba priverstinę santuoką, tiek kiek toks elgesys aititinka pagrindinius nelegalios prekybos žmonėmis aspektus.

(6)    Šioje direktyvoje nustatytų bausmių dydis rodo didėjantį valstybių narių susirūpinimą dėl plintančio prekybos žmonėmis reiškinio. Dėl šios priežasties direktyvos pagrindas yra 2002 m. balandžio 24–25 d. priimtos Tarybos išvados dėl požiūrio, taikytino 3 ir 4 lygio bausmių derinimo srityje. Už tam tikromis aplinkybėmis padarytą nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, padarytą ypač pažeidžiamai aukai, turėtų būti taikoma griežtesnė bausmė. Šioje direktyvoje ypač pažeidžiami asmenys turėtų apimti bent jau visus vaikus. Kiti faktoriai į kuriuose galima atsižvelgti vertinant aukos pažeidžiamumą gali apimti pvz. lytį, nėštumą, sveikatos būklę ir negalią. Jeigu nusikalstama veika ypač sunki, pavyzdžiui, kai buvo sukeltas pavojus aukos gyvybei arba nusikalstama veika padaryta panaudojant sunkų smurtą įskaitant kankinimą, prievartinį narkotikų ir(arba) medicinių preparatų vartojimą, išprievartavimą arba kitas rimtas psichologinės, fizinės arba seksualinės prievartos formas, arba kitus veiksmus, kuriais aukai buvo padaryta ypač didelė žala, už ją turėtų būti taikoma ypač griežta bausmė. Jeigu šioje direktyvoje daroma nuoroda į perdavimą, tokia nuoroda turėtų būti aiškinama pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR[9] dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos. Į nusikalstamos veikos sunkumą gali būti atsižvelgta nuosprendžio įgyvendinimo apimtyje.

(6a)  Kovojant su nelegalia prekyba žmonėmis būtina visapusiškai pasinaudoti tokiomis turimomis nusikalstamu būdu įgytų pajamų arešto bei konfiskavimo priemonėmis kaip Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei jos protokolai, 1990 m. Europos Tarybos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo[10], 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo[11]. Įšaldytas ir konfiskuotas šioje direktyvoje minimais nusikalstamais būdais įgytas lėšas ir nusikaltimo priemones reikėtų skatinti panaudoti suteikiant paramą ir apsaugą aukoms, įskaitant kompensacijas aukoms bei kompensacijas už tarpvalstybines ES teisėsaugos institucijų atliktas priemones kovjant su prekyba

(7)    Pagal atitinkamų valstybių narių teisės sistemų pagrindinius principus prekybos žmonėmis aukos turėtų būti netraukiamos baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžiamos už nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, už naudojimąsi suklastotais dokumentais arba už nusikalstamą veiką, numatytą prostitucijai ar imigracijai skirtuose teisės aktuose, kurią jos buvo priverstos padaryti tiesiogiai dėl to, kad tapo prekybos žmonėmis aukomis. Tokios apsaugos tikslas – užtikrinti aukų žmogaus teises, išvengti tolesnės viktimizacijos ir paskatinti jas būti liudytojais baudžiamosiose bylose, iškeltose nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Šia apsaugos sąlyga nepašalinama galimybė traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti už nusikalstamas veikas, kurias asmuo tyčia padarė arba dalyvavo jas darant.

(8)    Siekiant užtikrinti sėkmingą su prekyba žmonėmis susijusios veikos tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už ją, iš esmės šie veiksmai turėtų būti pradedami nepriklausomai nuo to, ar auka pateikė skundą arba kaltinimą. Kai dėl nusikalstamos veikos pobūdžio tai yra būtina, baudžiamąjį persekiojimą turėtų būti leidžiama vykdyti pakankamą laiką po to, kai auka sulaukė pilnametystės. Pakankamo baudžiamojo persekiojimo laikotarpio trukmė turėtų būti nustatyta pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus. Teisėsaugos pareigūnai ir prokurorai turėtų būti tinkamai parengti, be kita ko, siekiant pagerinti tarptautinį teisėsaugos ir teismų bendradarbiavimą. Be to, už tokių nusikalstamų veikų tyrimą arba už jas taikomą baudžiamąjį persekiojimą atsakingi asmenys turėtų galėti naudotis tyrimo priemonėmis, kurios naudojamos tiriant organizuotus ar kitus sunkius nusikaltimus; tai galėtų būti pranešimų perėmimas, slaptas stebėjimas, įskaitant elektroninį stebėjimą, banko sąskaitų kontrolė ir kiti finansiniai tyrimai.

(9)    Siekiant užtikrinti tarptautinių nusikaltėlių grupuočių, kurių veiklos centras yra valstybėje narėje ir kurios verčiasi prekyba žmonėmis trečiosiose šalyse, veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą, jurisdikcija tirti su prekyba žmonėmis susijusią veiką turėtų būti nustatyta, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra tos valstybės narės pilietis ir kai nusikalstama veika padaryta ne tos valstybės narės teritorijoje. Panašiai, jurisdikcija taip pat gali būti nustatyta, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra asmuo, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, auka yra valstybės narės pilietis arba asmuo, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, arba nusikalstama veika padaryta tos valstybės narės teritorijoje įsisteigusio juridinio asmens naudai, ir kai nusikalstama veika padaryta ne tos valstybės narės teritorijoje.

(10)  Balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis, numatytos nuostatos dėl leidimų gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[12] reglamentuojama Sąjungos piliečių ir jų šeimų teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, taip pat apsauga nuo išsiuntimo, o šia direktyva nustatomos konkrečios apsaugos priemonės visoms prekybos žmonėmis aukoms. Todėl šia direktyva nereglamentuojamos jų gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygos.

(11)  Prekybos žmonėmis aukos turi turėti galimybę veiksmingai naudotis savo teisėmis. Todėl aukoms turėtų būti teikiama pagalba ir parama prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį po jo. Valstybės narės turėtų suteikti išteklius, reikalingus aukoms teikti pagalbą, paramą ir apsaugą. Teikiama pagalba ir parama turėtų apimti bent jau būtiniausias priemones, kurių reikia, kad auka atsigautų ir galėtų išvengti ją pardavusių asmenų. Praktiškai taikant tokias priemones turėtų būti atsižvelgta į konkretaus asmens sąlygas, kultūrinį kontekstą ir poreikius, nustatytus atlikus individualų vertinimą pagal nacionalines procedūras. Asmeniui turėtų būti skirta pagalba ir parama, kai tik gaunama pagrįstų duomenų, kad jis gali būti prekybos žmonėmis auka, nepaisant to, ar jis nori duoti parodymus kaip liudytojas. Tais atvejais, kai auka teisėtai nuolat negyvena valstybėje narėje, pagalba ir parama turėtų būti teikiama besąlygiškai bent jau visu svarstymo laikotarpiu. Jeigu baigus nustatymo procesą arba pasibaigus svarstymo laikotarpiui, nusprendžiama, kad asmuo neturi teisės gauti leidimą gyventi šalyje arba negyvena šalyje teisėtai arba jei auka išvyko iš tos valstybės narės teritorijos, atitinkama valstybė narė neprivalo tam asmeniui toliau teikti pagalbos ir paramos remdamasi šia direktyva. Prireikus pagalba ir parama turėtų būti tęsiama atitinkamą laikotarpį pasibaigus baudžiamajam procesui, pavyzdžiui, jeigu dėl sunkių fizinių ar psichologinių nusikaltimo pasekmių tęsiamas medicininis gydymas arba jeigu kyla pavojus aukos saugumui dėl to asmens parodymų baudžiamajame procese.

(12)  2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose[13] nustatomos nukentėjusiųjų teisės baudžiamosiose bylose, įskaitant jų teisę į apsaugą ir žalos atlyginimą. Be to, prekybos žmonėmis aukoms nedelsiant turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti teisine konsultacija ir, atsižvelgiant į aukos vaidmenį atitinkamose teisingumo sistemose, teisinio atstovavimo paslaugomis, įskaitant žalos atlyginimo tikslais. Tokią teisinę pagalbą kompetentingos valdžios institucijos galėtų teikti ir siekiant iš valstybės išsireikalauti kompensaciją. Teisinių konsultacijų tikslas – padėti aukoms gauti informacijos ir patarimų apie įvairias galimybes, kuriomis jos gali naudotis. Teisinės konsultacijos turėtų būti teikiamos asmens, gavusio atitinkamą teisinį apmokymą ir jis nebūtinai privalo būti teisininku. Teisinės konsultacijos ir, atsižvelgiant į aukos vaidmenį atitinkamose teisingumo sistemose, teisinio atstovavimo paslaugos turėtų būti teikiamos nemokamai bent jau tada, kai auka neturi pakankamai finansinių lėšų, laikantis valstybių narių vidaus procedūrų. Kadangi vaikai aukos dažniausiai tokių lėšų neturi, teisinės konsultacijos ir teisinio atstovavimo paslaugos jiems praktiškai būtų nemokamos. Be to, remiantis pagal nacionalines procedūras atliekamu individualiu rizikos vertinimu, aukos turėtų būti apsaugotos nuo keršto, bauginimo ir nuo rizikos, kad dar kartą taps prekybos žmonėmis aukomis.

(13)  Prekybos žmonėmis aukos, kurios jau patyrė prievartą ir žeminantį elgesį, dažnai susijusį su prekyba žmonėmis, įskaitant seksualinį išnaudojimą, seksualinę prievartą, išžaginimą, į vergiją panašią praktiką ar organų išpjovimą, turėtų būti apsaugotos nuo antrinės viktimizacijos ir nuo dar vienos psichologinės traumos per baudžiamąjį procesą. Būtina vengti bereikalingo apklausų kartojimo tyrimo, traukimo baudžiamojon atsakomybėn ir teismo proceso etapais, pvz. kaip galima anksčiau bylos eigoje, kai tai įmanoma, parengiant tokių apklausų vaizdo įrašus. Šiuo tikslu per baudžiamąjį tyrimą ir procesą prekybos žmonėmis aukoms turėtų būti taikoma jų individualius poreikius atitinkanti tvarka. Vertinant individualius poreikius reikėtų atsižvelgti į tokias aukos aplinkybes, kaip amžius, nėštumas, sveikata, negalia, kitas asmenines sąlygas, taip pat į fizines ir psichologines nusikalstamos veikos, padarytos asmeniui, pasekmes. Ar ir kaip tokia tvarka bus taikoma, sprendžiama kiekvienu atveju atskirai remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytais pagrindais bei teismų teisės veikti savo nuožiūra taisyklėmis, teismo praktika ar gairėmis.

(13a) Pagalbos ir paramos priemonės aukoms turėtų būti teikiamos gavus sutikimą ir tinkamai informavus. Todėl aukos turėtų būti informuotos apie svarbius tokių priemonių aspektus ir jos neturėtų būti taikomos prievarta. Aukos atsisakymu priimti pagalbos ar paramos priemones atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nėra sukeliama prievolė aukai suteikti alternatyvias pagalbos priemones.

(14)  Be visoms prekybos žmonėmis aukoms skirtų priemonių, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vaikams aukoms būtų taikomos specialios pagalbos, paramos ir apsaugos priemonės. Šios priemonės turėtų būti taikomos atsižvelgiant į vaiko gerovę pagal JT vaiko teisių konvenciją. Jeigu prekybos žmonėmis aukos amžius nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų, jis laikomas vaiku, kad jam nedelsiant būtų galima suteikti pagalbą, paramą ir apsaugą. Pagalbos ir paramos priemonės visų pirma turėtų būti skiriamos padėti vaikams aukoms atsigauti fiziškai, psichologiškai ir socialiai ir jomis turėtų būti siekiama ilgalaikio konkrečiam asmeniui skirto sprendimo. Galimybės mokytis suteikimas padėtų vaikams reintegruotis į visuomenę. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai, prekybos žmonėmis aukos, ypač pažeidžiami, turėtų būti galima taikyti papildomas apsaugos priemones jiems apsaugoti apklausų per baudžiamąjį tyrimą ir procesą metu.

(14a) Įpatingą dėmesį reikia atkreipti į be palydos esančius vaikus, tapusius prekybos žmonėmis aukomis nes jiems, dėl ypač pažeidžiamos padėties, būtina įpatinga pagalba ir parama. Nuo to momento kai be palydos esantis vaikas yra identifikuojamas kaip nelegalios prekybos žmonėmis auka ir iki tol, kol bus rastas patikimas sprendimas, valstybės narės turėtų taikyti vaiko poreikius atitinkančias priėmimo priemones ir užtikrinti, kad bus taikomos procedūrinės garantijos. Būtina imtis reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad, kai tai įmanoma, saugoti nepilnamečio interesus bus paskirtas globėjas ir(arba) atstovas. Sprendimas dėl kiekvieno be palydos esančio vaiko ateities turėtų būti priimtas kaip galima greičiau, siekiant rasti patikimą sprendimą, paremtą individualiu vaiko interesų vertinimu, kas yra svarbiausias faktorius. Patikimas sprendimas galėtų būti grąžinimas ir reintegracija į kilmės arba grąžinimo šalį, integracija į priimančios šalies visuomenę, suteikiant tarptautinį apsaugos statusą arba kitokį statusą, priklausomai nuo valstybės narės nacionalinės teisės.

(14b) Kai, vadovaujantis šia direktyva, vaikui paskiriamas globėjas ir (arba) atstovas, šiuos vaidmenis gali atlikti tas pats asmuo arba juridinis asmuo, institucija arba įstaiga.

(15)  Valstybės narės turėtų sukurti ir (arba) stiprinti politiką, kuria siekiama užkirsti kelią prekybai žmonėmis įskaitant priemones, kuriomis mažinama visų formų išnaudojimą skatinanti paklausa, taip pat priemones, kuriomis mažinama rizika žmonėms tapti prekybos žmonėmis aukomis vykdant mokslinius tyrimus, o taip pat naujų formų prekybos žmonėmis, informacijos, suderinto duomenų rinkimo, informuotumo didinimo ir švietimo tyrimus. Imdamosi tokių iniciatyvų valstybės narės turėtų atsižvelgti į lyčių aspektą ir vaiko teises. Visi pareigūnai, kuriems gali tekti susidurti su prekybos žmonėmis aukomis arba galimomis aukomis, turėtų būti tinkamai parengti atpažinti tokias aukas ir su jomis elgtis. Ši pareiga pasirengti visų pirma turėtų būti taikoma šių kategorijų nariams, kuriems dirbant gali tekti susidurti su prekybos žmonėmis aukomis: policijos, sienos apsaugos tarnybų ir migracijos tarnybų pareigūnams, prokurorams, advokatams, teisėjams bei teisminių institucijų darbuotojams, darbo inspektoriams, socialinės rūpybos, vaikų teisių apsaugos ir sveikatos priežiūros darbuotojams bei konsulinių įstaigų personalui, tačiau, atsižvelgiant į vietos aplinkybes, ji galėtų būti taikoma ir kitų kategorijų valstybės pareigūnams, kuriems dirbant gali tekti susidurti su prekybos žmonėmis aukomis.

(16)  Direktyvoje 2009/52/EB numatomos sankcijos ir priemonės nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams kurie, nors jiems ir nepareikšti kaltinimai ir jie nėra pripažinti kaltais dėl prekybos žmonėmis, naudojasi asmens darbu arba paslaugomis, žinodami, kad jis yra prekybos žmonėmis auka. Be to, valstybės narės turėtų atsižvelgti į galimybę taikyti sankcijas asmenims, kurie naudojasi aukos paslaugomis žinodami, kad jis yra prekybos žmonėmis auka. Tokia papildoma baudžiamoji atsakomybė galėtų būti numatyta ir legaliai esančių trečiųjų šalių piliečių ir ES piliečių darbdaviams, taip pat asmenims, perkantiems seksualines paslaugas iš bet kokio asmens, kuris yra prekybos žmonėmis auka, neatsižvelgiant į jų pilietybę.

(17)  Valstybės narės, pasirinkusios jų vidaus struktūrą atitinkantį būdą ir atsižvelgdamos į poreikį nustatyti būtiniausią struktūrą ir apibrėžtas užduotis, turėtų sukurti nacionalines stebėsenos sistemas, pavyzdžiui, nacionalinių pranešėjų sistemą arba lygiaverčius mechanizmus, kad galėtų analizuoti prekybos žmonėmis tendencijas, kaupti statistinius duomenis, vertinti kovos su prekyba žmonėmis rezultatus ir reguliariai teikti ataskaitas. Tokios nacionalinės stebėjimo sistemos arba lygiaverčiai mechganizmai jau yra įsteigti neoficialiame Sąjungos tinkle, kuris buvo įsteigtas 2009 m. birželio 4 d. Tarybos išvadomis. Kovos su nelegalia prekyba koordinatorius dalyvautų šio tinklo veikloje, kuris suteikia Sąjungai ir valstybėms narėms objektyvią, patikimą, palyginamą ir naujausią strateginę informaciją nelegalios prekybos žmonėmis srityje ir Sąjungos lygmeniu padeda keistis patirtimi bei geriausia praktika prekybos žmonėmis prevencijos bei kovos su ja srityje. Europos Parlamentui turėtų būti leista dalyvauti bendroje nacionalinių stebėjimo sistemų ar lygiaverčių mechanizmų veikloje.

(17a) Siekiant įvertinti kovos su nelegalia prekyba rezultatus ir gauti palyginamus statistinius duomenis, Sąjunga turėtų ir toliau plėtoti savo metodologiją ir duomenų surinkimo metodus.

(17b)   Atsižvelgiant į Stokholmo programą ir siekiant sukurti bendrą Sąjungos strategiją kovai su nelegalia prekyba, kuria būtų toliau stiprinami Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimai bei pastangos saugant nuo ir kovojant su nelegalia prekyba, valstybės narės turėtų padėti vykdant kovos su nelegalia prekyba kooridnatoriaus užduotis. Tokios užduotys galėtų apimti koordinavimo ir darnumo stiprinimą, vengiant Sąjungos institucijų ir agentūrų veiklos bei valstybių narių ir tarptautinių veikėjų veiklos dubliavimosi. Jomis būtų prisidedama prie jau esančios Sąjungos politikos ir strategijos kovai su nelegalia prekyba žmonėmis stiprinimo arba naujos politikos ir strategijos kūrimo, bei ataskaitų teikimo ES institucijoms.

(17c) Šia direktyva siekiama iš dalies pakeisti ir praplėsti 2002 m. liepos 19 d. pamatinio sprendimo dėl 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis[14] nuostatas. Kadangi būsimų pakeitimų yra daug ir jie yra svarbūs, vardant aiškumo reikėtų pakeisti visą pamatinį sprendimą.

(18)  Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punktą valstybės narės skatinamos vardan savo ir Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(19)  Kadangi šios direktyvos tikslo, tai yra kovoti su prekyba žmonėmis, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu, ES gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 3 ir 5 straipsniuose. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

(20)  Šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, t. y. žmogaus orumo principo, vergijos, priverstinio darbo ir prekybos žmonėmis uždraudimo, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, vaiko teisių, teisės į laisvę ir saugumą, saviraiškos ir informacijos laisvės, asmens duomenų apsaugos principo, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principų. Visų pirma, šia direktyva siekiama užtikrinti, kad būtų besąlygiškai laikomasi visų šių teisių ir principų, ir ji atitinkamai turi būti įgyvendinama.

(21)  ▌Airija, remdamasi Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 3 straipsnio nuostatomis, pranešė pageidaujanti dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.

(22)  Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nepažeidiant to protokolo 4 straipsnio, Jungtinė Karalystė ▌nedalyvaus priimant šią direktyvą, ji nebus jai privaloma ar taikoma.

(23)  Pagal Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, todėl ji nėra jai privaloma ar taikoma,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje nustatomos būtiniausios taisyklės, susijusios su nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir sankcijomis prekybos žmonėmis srityje. Joje taip pat nustatomos bendros nuostatos, pagal kurias atsižvelgiama į lyčių aspektą, kad būtų sustiprinta nusikaltimų prevencija ir aukų apsauga.

2 straipsnis

Su prekyba žmonėmis susijusios nusikalstamos veikos

1.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų baudžiama už toliau nurodytas tyčines veikas.

Asmenų verbavimas, vežimas, perdavimas, laikymas ar priėmimas, įskaitant to asmens kontrolės perėmimą ar perdavimą, grasinant arba panaudojant jėgą ar kitokią prievartą, pagrobiant, sukčiaujant arba apgaule, piktnaudžiaujant padėtimi arba pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, duodant arba gaunant pinigų ar naudos siekiant kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimo, kai šios veikos tikslas yra išnaudojimas.

2.      Pažeidžiamumas – padėtis, kai asmuo neturi tikro arba priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti prievartai.

3.      Išnaudojimas apima bent jau naudą iš kitų asmenų prostitucijos ar kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, įskaitant elgetavimą, vergiją ar į vergiją panašią praktiką, priverstinę tarnystę, išnaudojimą įtraukiant į nusikalstamą veiką, arba organų išpjovimą.

4.      Prekybos žmonėmis aukos sutikimas su ketinamu arba faktišku išnaudojimu neturi reikšmės, jeigu buvo panaudotas bent vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų.

5.      Jeigu 1 dalyje nurodytas elgesys yra susijęs su vaiku, už jį baudžiama kaip už prekybą žmonėmis, net jeigu nepanaudotas nė vienas iš 1 dalyje nurodytų būdų.

6.      Šioje direktyvoje „vaikas“ – jaunesnis nei 18 metų asmuo.

3 straipsnis

Kurstymas, bendrininkavimas ir kėsinimasis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už kurstymą padaryti ir bendrininkavimą padarant 2 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, taip pat už pasikėsinimą ją padaryti būtų baudžiama.

4 straipsnis

Sankcijos

1.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 2 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama laisvės atėmimo bausmėmis, kurių didžiausia ne trumpesnė kaip penkeri metai.

2.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 2 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama laisvės atėmimo bausmėmis, kurių didžiausia ne trumpesnė kaip dešimt metų, jeigu nusikalstama veika buvo padaryta bet kuriomis iš šių aplinkybių:

a)      ▌

nusikalstama veika padaryta aukai, kuri buvo ypač pažeidžiama; tai šioje direktyvoje apima bent jau aukomis tapusius vaikus ▌;

b)      nusikalstama veika buvo padaryta dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta 2008 m. spalio 24 d. Pamatiniame sprendime 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu[15];

c)      nusikalstama veika tyčia arba dėl didelio neatsargumo buvo sukeltas pavojus aukos gyvybei;

d)      nusikalstama veika padaryta panaudojant sunkų smurtą, arba aukai padaryta ypač didelė žala.

3.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jeigu nusikalstamą veiką padarė savo pareigas atliekantis valstybės tarnautojas, tai būtų laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

4.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias bausmes, kurios gali būti susijusios su perdavimu.

5 straipsnis

Juridinių asmenų atsakomybė

1.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už 2 ir 3 straipsniuose nurodytą nusikalstamą veiką, kurią jų naudai padarė asmuo, veikęs individualiai arba kaip tokio juridinio asmens struktūros narys ir užimantis to juridinio asmens struktūroje vadovaujančias pareigas, jeigu jis turėjo teisę:

a)    atstovauti juridiniam asmeniui arba

b)    juridinio asmens vardu priimti sprendimus, arba

c)    vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.

2.      Valstybės narės taip pat užtikrina, kad juridinis asmuo galėtų būti traukiamas atsakomybėn, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje minėto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės jam pavaldus asmuo galėjo padaryti 2 ir 3 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas šio juridinio asmens naudai.

3.      Juridinio asmens atsakomybė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nepašalina fizinių asmenų, padariusių, kursčiusių ar padėjusių padaryti 2 ir 3 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, baudžiamosios atsakomybės.

4.      Šioje direktyvoje „juridinis asmuo“ – subjektas, turintis teisinį subjektiškumą pagal taikytiną teisę, išskyrus valstybes ar valdžios funkcijas vykdančias viešąsias įstaigas bei viešąsias tarptautines organizacijas.

6 straipsnis

Sankcijos juridiniams asmenims

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniam asmeniui, patrauktam atsakomybėn pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos, kurios apima baudžiamąsias arba ne baudžiamojo pobūdžio baudas ir gali apimti kitas sankcijas, pavyzdžiui:

a)      teisės į valstybės teikiamas lengvatas arba pagalbą atėmimą;

b)      laikiną ar nuolatinį teisės verstis komercine veikla atėmimą;

c)      teisminės priežiūros skyrimą;

d)      teismo paskirtą likvidavimą;

e)      laikiną ar galutinį įmonių, kurios buvo naudojamos nusikalstamai veikai įvykdyti, uždarymą.

6 a straipsnis

Areštavimas ir konfiskavimas

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus areštuoti ir konfiskuoti priemones ir pelną, gautą iš nusikalstamų veikų, nurodytų šioje direktyvoje.

7 straipsnis

Aukų netraukimas baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių joms netaikymas

Valstybės narės, vadovaudamosi savo teisės sistemos pagrindiniais principais, imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turėtų įgaliojimus netraukti baudžiamojon atsakomybėn prekybos žmonėmis aukų ir neskirti joms bausmių už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, kuri yra tiesioginė bet kurios joms padarytos veikos, nurodytos 2 straipsnyje, pasekmė.

8 straipsnis

Tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas

1.      Valstybės narės užtikrina, kad 2 ir 3 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tyrimas arba baudžiamasis persekiojimas už jas galėtų vykti nepriklausomai nuo to, ar auka pateikė skundą arba kaltinimą, ir kad baudžiamasis procesas galėtų tęstis net tais atvejais, jeigu auka atsiėmė savo pareiškimą.

2.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad tais atvejais, kai dėl nusikalstamos veikos pobūdžio tai yra būtina, baudžiamąjį persekiojimą už 2 ir 3 straipsniuose nurodytą nusikalstamą veiką būtų galima vykdyti pakankamą laiką po to, kai auka sulaukė pilnametystės .

3.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmenys, padalinių ar tarnybų, atsakingų už 2 ir 3 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą už jas, personalas būtų tinkamai parengti.

4.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmenys, padaliniai ar tarnybos, atsakingi už 2 ir 3 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą už jas, galėtų naudotis tokiomis veiksmingomis tyrimo priemonėmis, kurios naudojamos tiriant organizuotus nusikaltimus ir kitus sunkius nusikaltimus.

9 straipsnis

Jurisdikcija

1.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių savo jurisdikcijai dėl nusikalstamos veikos, nurodytos 2 ir 3 straipsniuose, nustatyti, jeigu:

a)    nusikalstama veika visiškai ar iš dalies padaryta jų teritorijoje arba

b)    nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra vienas iš jų piliečių ▌.

2.      Valstybės narės praneša Komisijai, jeigu jos nusprendžia nustatyti papildomą jurisdikciją dėl nusikalstamos veikos, nurodytos 2 ir 3 straipsniuose, padarytos už jų teritorijos ribų, pavyzdžiui, kai:

a)    nusikalstama veika padaryta vienam iš jų piliečių arba asmeniui, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra tos valstybės narės teritorijoje, arba

b)    nusikalstama veika padaryta tos valstybės narės teritorijoje įsisteigusio juridinio asmens naudai,

▌

c)          nusikalstamą veiką padariusio asmens įprastinė gyvenamoji vieta yra tos valstybės narės teritorijoje. ▌

3.      Siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už 2 ir 3 straipsniuose nurodytą nusikalstamą veiką, padarytą ne atitinkamos valstybės narės teritorijoje, kiekviena valstybė narė 1 dalies b punkte ▌minėtais atvejais imasi, o 2 dalyje minėtais atvejais gali imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad jos jurisdikcija ▌ nepriklausytų nuo to, ar:

a)    veikos laikomos baudžiamosiomis jų padarymo vietoje arba

b)    baudžiamąjį persekiojimą galima pradėti tik po to, kai apie nusikalstamą veiką padarymo vietoje praneša auka, arba valstybės, kurioje padaryta nusikalstama veika, iniciatyva.

▌

10 straipsnis

Pagalba ir parama prekybos žmonėmis aukoms

1.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį po jo aukoms būtų teikiama pagalba ir parama, kad jos galėtų naudotis teisėmis, nustatytomis 2001 m. kovo 15 d. Pamatiniame sprendime 2001/220/TVR ir šioje direktyvoje.

2.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmeniui būtų teikiama pagalba ir parama, kai tik kompetentingos institucijos gauna pagrįstų duomenų, rodančių, kad jis galėjo tapti 2 ir 3 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos auka.

3.     Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pagalba ir parama aukai būtų teikiama nepaisant to, ar auka nori bendradarbiauti baudžiamosios veikos tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir teismo metu, nepažeidžiant Direktyvos 2004/81/EB arba panašių nacionalinių nuostatų.

4.      Valstybės narės, bendradarbiaudamos su atitinkamomis paramos organizacijomis, imasi būtinų priemonių, kad sukurtų tinkamus ankstyvo aukų nustatymo, pagalbos ir paramos joms mechanizmus.

5.      1 ir 2 dalyje nurodytos pagalbos ir paramos priemonės teikiamos gavus sutikimą ir tinkamai informavus, ir apima priemones, kuriomis aukoms sukuriamas bent jau toks gyvenimo lygis, kad jos galėtų pragyventi, pavyzdžiui, tinkamas ir saugus būstas ir materialinė pagalba, taip pat būtinas medicininis gydymas, įskaitant psichologinę pagalbą, konsultacijas ir informaciją, prireikus – vertimo raštu ir žodžiu paslaugas ▌.

6.      5 dalyje minima informacija apima, atitinkamais atvejais, informaciją apie apmąstymų ir atsigavimo laikotarpį pagal Direktyvą 2004/81/EB ir informaciją apie galimybę suteikti tarptautinę apsaugą pagal Taryos direktyvą 2004/83/EB[16] ir Tarybos direktyvą 2005/85/EB[17] arba pagal kitas tarptautines priemones ar kitas panašias nacionalines nuostatas.

7.      Valstybės narės pasirūpina specialių poreikių, ypač dėl nėštumo, sveikatos būklės, negalios, psichikos ar psichologinių sutrikimų arba sunkaus psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto, turinčiomis aukomis.

11 straipsnis

Prekybos žmonėmis aukų apsauga baudžiamojo tyrimo ir baudžiamojo proceso metu

1.      Be Pamatiniame sprendime 2001/220/TVR išdėstytų teisių, taikomos šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės.

2.      Valstybės narės užtikrina, kad prekybos žmonėmis aukos nedelsiant galėtų pasinaudoti teisine konsultacija ir, atsižvelgiant į aukos vaidmenį atitinkamoje teisingumo sistemoje, teisinio atstovavimo paslaugomis, įskaitant žalos atlyginimo tikslais. Teisinio konsultavimo ir teisinio atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai, jei auka neturi pakankamai finansinių lėšų. ▌

3.      ▌

Valstybės narės užtikrina, kad, atsižvelgiant į individualų rizikos vertinimą, prekybos žmonėmis aukoms būtų suteikta tinkama apsauga, inter alia, sudarant galimybę joms dalyvauti liudytojų apsaugos programose arba prireikus pasinaudoti kitomis panašiomis priemonėmis remiantis nacionalinės teisės aktuose arba procedūrose nustatytais pagrindais.

4.      Nepažeisdamos teisės į gynybą ir atsižvelgdamos į kompetentingų institucijų atliktą individualų aukos asmeninių aplinkybių įvertinimą, valstybės narės užtikrina, kad prekybos žmonėmis aukoms būtų taikoma speciali tvarka siekiant užkirsti kelią antrinei viktimizacijai ir kad, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytais pagrindais bei teismų teisės veikti savo nuožiūra taisyklėmis, teismo praktika ar gairėmis, kiek įmanoma būtų vengiama:

         a)    bereikalingų pakartotinų apklausų tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu;

         b)    aukų ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų akistatos, be kita ko, duodant parodymus, pavyzdžiui, vykstant apklausoms ir kryžminei apklausai, naudojant atitinkamas priemones, įskaitant atitinkamų ryšių technologijų naudojimą;

         c)    duoti parodymus viešame teismo posėdyje; taip pat

         d)    užduoti nebūtinus klausimus apie asmeninį gyvenimą.

12 straipsnis

Bendrosios pagalbos, paramos ir apsaugos priemonių vaikams, prekybos žmonėmis aukoms, nuostatos

1.      Prekybos žmonėmis aukomis tapusiems vaikams teikiama pagalba, parama ir apsauga ▌. Taikant šią direktyvą, vaiko gerovė yra pagrindinis tikslas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad jeigu prekybos žmonėmis aukos amžius tiksliai nežinomas ir jeigu yra priežasčių manyti, kad asmuo yra vaikas, jis laikomas vaiku, kad jam nedelsiant būtų galima suteikti pagalbą, apsaugą ir paramą pagal 13 ir 14 straipsnius.

13 straipsnis

Pagalba ir parama nukentėjusiems vaikams ▌

1.     Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad konkrečių veiksmų siekiant trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu suteikti apsaugą, pagalbą ir paramą vaikams, prekybos žmonėmis aukoms, kad jie fiziškai, psichologiškai ir socialiai atsigautų, būtų imtasi individualiai įvertinus ypatingas vaiko aukos aplinkybes ir deramai atsižvelgus į vaiko nuomonę, poreikius ir rūpesčius, siekiant vaiko atžvilgiu rasti ilgalaikį sprendimą. Per pagrįstą laikotarpį valstybės narės suteikia galimybę mokytis aukomis tapusiems vaikams ir aukų vaikams, kuriems pagal šios direktyvos 10 straipsnį yra teikiama pagalba ir parama, pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas.

1a.   Valstybės narės paskiria globėją ar teisinį atstovą vaikui, tapusiam prakybos žmonėmis auka, kai tik institucijos jį identifikuoja, jeigu pagal nacionalinę teisę tėvų pareigų turėtojams neleidžiama užtikrinti vaiko gerovės ir (arba) atstovauti vaikui dėl interesų konflikto tarp jų ir nukentėjusio vaiko.

2.      Valstybės narės, jei tinkama ir įmanoma, imasi priemonių siekdamos teikti pagalbą ir paramą vaiko, prekybos žmonėmis aukos, šeimai, jeigu šeima yra valstybės narės teritorijoje. Visų pirma valstybės narės, jei tinkama ir įmanoma, tai šeimai taiko Tarybos pamatinio sprendimo 2001/220/TVR 4 straipsnį.

3.      Šis straipsnis taikomas nedarant įtakos 10 straipsnio taikymui.

14 straipsnis

Vaikų, prekybos žmonėmis aukų, apsauga baudžiamojo tyrimo ir proceso metu

1.      Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad, atsižvelgiant į aukos vaidmenį atitinkamoje teisingumo sistemoje, teisminės institucijos paskirtų ▌atstovą, kuris atstovautų nuo prekybos žmonėmis nukentėjusio vaiko interesams baudžiamajame persekiojime ir procese, jeigu pagal nacionalinę teisę tėvų pareigų turėtojams neleidžiama atstovauti vaikui dėl interesų konflikto tarp jų ir nukentėjusio vaiko ▌.

1a.   Valstybės narės užtikrina, kad, atsižvelgiant į aukos vaidmenį atitinkamoje teisingumo sistemoje, vaikai, prekybos žmonėmis aukos, nedelsiant galėtų pasinaudoti teisine konsultacija ir teisinio atstovavimo paslaugomis, įskaitant žalos atlyginimo tikslais, jei jie neturi pakankamai finansinių lėšų.

2.      Nepažeisdamos teisių į gynybą, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad vykstant bet kurios iš 2 ir 3 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų baudžiamajam nagrinėjimui:

a)    faktus pranešus kompetentingoms institucijoms, vaiko aukos apklausos nebūtų nepagrįstai vilkinamos;

b)    prireikus vaiko aukos apklausos vyktų šiam tikslui skirtose arba pritaikytose patalpose;

c)    prireikus vaiką auką apklaustų ar jį apklausiant dalyvautų specialiai parengti specialistai;

d)    jei įmanoma ir tinkama, vaiką auką visuomet apklaustų tie patys asmenys;

e)    apklausų būtų kuo mažiau ir jos būtų atliekamos tik tuo atveju, jei tai griežtai būtina dėl baudžiamojo proceso;

f)     vaiką auką galėtų lydėti jo teisinis atstovas arba, tam tikrais atvejais, jo pasirinktas suaugusysis, nebent dėl to asmens priimtas pagrįstas priešingas sprendimas.

3.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad vykstant bet kurios iš 2 ir 3 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų baudžiamajam tyrimui visos vaikų aukų arba, tam tikrais atvejais, liudijančių vaikų apklausos galėtų būti įrašomos vaizdo priemonėmis ir kad taip įrašytos apklausos galėtų būti naudojamos kaip įrodymai nagrinėjant baudžiamąsias bylas teisme pagal jų nacionalinės teisės normas.

4.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nagrinėjant su bet kuria iš 2 ir 3 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų susijusią baudžiamąją bylą teisme galima būtų nurodyti, kad:

a)    apklausa vyktų uždarame posėdyje; taip pat

b)    vaikas auka galėtų būti išklausytas teismo salėje joje nebūdamas, visų pirma naudojant atitinkamas ryšių technologijas.

▌

5.      Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant 11 straipsnio.

14 a straipsnis

Pagalba, parama ir apsauga nelydimiems nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems vaikams

1.        Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad konkretūs veiksmai suteikti pagalbą ir paramą prekybos žmonėmis aukomis tapusiems vaikams, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalyje, būtų vykdomi atsižvelgiant į asmenines ir ypatingas nelydimo vaiko aukos aplinkybes.

2.        Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos rasti ilgalaikį sprendimą, grindžiamą individualiu vaiko gerovės vertinimu.

3.        Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad, jei reikia, nelydimiems nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems vaikams būtų paskirtas globėjas.

4.        Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad vykdant baudžiamąjį tyrimą ir procesą, atsižvelgdamos į aukos vaidmenį atitinkamoje teisingumo sistemoje, kompetentingos institucijos paskirtų atstovą, jeigu vaikas yra nelydimas arba atskirtas nuo šeimos.

5.        Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant 13 ir 14 straipsnių.

14 b straipsnis

Žalos atlyginimas aukoms

Valstybės narės užtikrina, kad prekybos žmonėmis aukos galėtų naudotis esamomis tyčinių smurtinių nusikaltimų aukoms taikomimis žalos atlyginimo sistemomis.

15 straipsnis

Prevencija

1.      Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kaip antai švietimas ir mokymas, kad sustabdytų ir sumažintų visų formų išnaudojimą, susijusį su prekyba žmonėmis, skatinančią paklausą.

2.      Valstybės narės, prireikus bendradarbiaudamos su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, imasi atitinkamų veiksmų, taip pat internetu, pavyzdžiui, informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijų, mokslinių tyrimų ir švietimo programų, kuriomis siekiama didinti sąmoningumą ir sumažinti riziką žmonėms, visų pirma vaikams, tapti prekybos žmonėmis aukomis.

3.      Valstybės narės skatina rengti reguliarius mokymus pareigūnams, kuriems gali tekti susidurti su prekybos žmonėmis aukomis arba galimomis aukomis, įskaitant šioje srityje dirbančius policijos pareigūnus ▌ , kad jie galėtų atpažinti prekybos žmonėmis aukas ir galimas aukas bei mokėtų su jomis elgtis.

4.      Stabdydamos paklausą ir taip siekdamos, kad prekybos žmonėmis prevencija ir kova su ja taptų veiksmingesnė, valstybės narės svarsto galimybę imtis priemonių, kad nusikalstama veika būtų laikoma naudojimasis paslaugomis, kurios pagal 2 straipsnį laikomos išnaudojimu, žinant, kad jas teikiantis asmuo yra 2 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos auka.

16 straipsnis

Nacionalinių pranešėjų sistema arba lygiaverčiai mechanizmai

Valstybės narės imasi būtinų priemonių nacionalinių pranešėjų sistemai ar lygiaverčiams mechanizmams sukurti. Tokių mechanizmų užduotys, be kita ko, yra bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis analizuoti prekybos žmonėmis tendencijas, vertinti kovos su prekyba žmonėmis rezultatus, taip pat rinkti statistinius duomenis glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis šioej srityje veikiančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis, ir teikti informaciją ▌.

16 a straipsnisSąjungos kovos su prekyba žmonėmis strategijos koordinavimas

Siekdamos prisidėti prie koordinuotos ir konsoliduotos Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis strategijos, valstybės narės palengvina ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus užduočių vykdymą. Visų pirma valstybės narės perduoda koordinatoriui 16 straipsnyje nurodytą informaciją, kuria remdamasis jis prisideda prie Komisijos kas dvejus metus rengiamos pažangos, padarytos kovojant su prekyba žmonėmis, ataskaitos.

17 straipsnis

Pamatinio sprendimo 2002/629/TVR pakeitimas

Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis pakeičiamas valstybių narių, dalyvaujančių priimant šią direktyvą, atžvilgiu, nepažeidžiant valstybių narių pareigų, susijusių su perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

Valstybių narių, dalyvaujančių priimant šią direktyvą, atžvilgiu nuorodos į pamatinį sprendimą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

18 straipsnis

Įgyvendinimas

1.      Valstybės narės priima šios direktyvos įgyvendinimo įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioja ne vėliau kaip po dvejų metų nuo direktyvos priėmimo. ▌

2.      Valstybės narės pateikia Komisijai nuostatų, kuriomis pagal šią direktyvą joms nustatytos pareigos perkeliamos į nacionalinę teisę, tekstus.

3.      Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

▌

19 straipsnis

Ataskaitos

1.      ▌Komisija, vėliausiai praėjus dvejiems metams nuo 18 straipsnyje nustatyto termino, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų laikomasi šios direktyvos, įskaitant veiksmų, kurių buvo imtasi pagal 15 straipsnio 4 dalį, aprašą ir, prireikus, pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių aktų.

2.      Komisija, vėliausiai praėjus trejiems metams nuo 18 straipsnyje nustatyto termino, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas esamų nacionalinių įstatymų, pagal kuriuos kriminalizuojami paslaugų, kurias teikiant naudojamasi prekyba žmonėmis, vartotojai, poveikis prekybos žmonėmis prevencijai ir, prireikus, atitinkami pasiūlymai.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja ▌jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

21 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu                          Tarybos vardu

Pirmininkas                                                  Pirmininkas

• [1]               2010 m. spalio 21 d.nuomonė.
• [2] ^* Politiniai pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu; išbrauktos teksto dalys žymimos simboliu.
• [3]            2010 m. spalio 21 d. nuomonė.
• [4]  OL L 203, 2002 8 1, p. 1.
• [5]  OL L 203, 2002 8 1, p. 1.
• [6]  OL L 328, 2009 12 15, p. 42.
• [7]  OL L 261, 2004 8 6, p. 19.
• [8]  OJ L 168, 2009 6 30, p. 24.
• [9]  OL L 190, 2002 7 18, p. 1.
• [10]  OL L 182, 2001 7 5, p.1.
• [11]  OL L 68, 2005 3 15, p. 49.
• [12]  OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
• [13]  OL L 82, 2001 3 22, p. 1.
• [14]  OL L 203, 2002 8 1, p. 1.
• [15]  OL L 300, 2008 11 11, p. 42.
• [16]             2004 m. baland˛io 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų.
• [17]             2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse.

AIŠKINAMOJI DALIS

Prekyba žmonėmis – šiuolaikinės vergovės forma, sunkus nusikaltimas ir rimtas pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, kai, pasitelkus grasinimus, prievartą ir žeminimą, žmonės tampa priklausomi.

Prekyba žmonėmis taip pat yra labai pelningas organizuoto nusikalstamumo verslas, galintis atnešti didžiulius pelnus, esant ribotai rizikai, ir galintis būti įvairių formų, susijusių, pavyzdžiui, su seksualiniu išnaudojimu, priverstiniu darbu, neteisėta prekyba žmogaus organais, elgetavimu, įskaitant vertimą elgetauti priklausomus asmenis, nelegaliu įvaikinimu ir darbu namuose.

Šio reiškinio dydis yra įspūdingas, tačiau, iš tikrųjų, tiksliai nežinomas.

Pagal Lisabonos sutartį ES imsis daugiau veiksmų teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, įskaitant kovą su prekyba žmonėmis, o Europos Parlamentas šioje srityje atliks visavertį vaidmenį, tapdamas viena iš teisėkūros institucijų.

Lisabonos sutartyje yra daug nuorodų į kovą su prekyba žmonėmis: 82 ir 83 straipsniuose nustatomas teisinis pagrindas, kuriuo numatomos būtiniausios taisyklės, susijusios su nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir sankcijomis prekybos žmonėmis srityje. Tačiau taip pat reikia atsižvelgti ir į 79 straipsnį, nes jis pagal bendrą imigracijos politiką nustato teisinį pagrindą, įskaitant prekybos žmonėmis problemą.

ES kovos su prekyba žmonėmis teisinė sistema šiuo metu iš esmės grindžiama:

– 2002 m. liepos 19 d. Pamatiniu sprendimu 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis, kuriame siekiama minimalaus nacionalinės teisės aktų suderinimo,

– 2004 m. balandžio 29 d. Direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis.

Patirtis parodė, kad šis teisinis pagrindas yra nepakankamai veiksmingas ir kad ES turi padaryti daugiau. Atsižvelgdama į tai, 2009 m. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo pamatinio sprendimo. Dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo nutrūkus visoms vykdomoms teisės aktų leidybos procedūroms, derybos Taryboje negalėjo baigtis oficialiu pamatinio sprendimo patvirtinimu ir Europos Komisija pateikė naują pasiūlymą dėl Direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR (COM(2009)0136 galutinis).

Europos Parlamentas kaip viena iš teisėkūros institucijų yra tvirtai įsipareigojęs bendradarbiauti su Komisija ir Taryba stiprinant veiksmingą ES kovos su prekyba žmonėmis politiką.

2010 m. vasario 10 d. priimtoje rezoliucijoje (P7_TA (2010) 0018) Europos Parlamentas išreiškė, inter alia, tokią poziciją:

a) turėtų būti parengtos kovos su prekyba žmonėmis priemonių, vadovaujantis žmogaus teisėmis grindžiama bendra strategija, pagal kurią didžiausias dėmesys būtų skiriamas kovai su prekyba žmonėmis, jos prevencijai ir nukentėjusių asmenų apsaugai;

b) turėtų būti laikomasi strategijos, pagal kurią didžiausias dėmesys būtų skiriamas nukentėjusiems asmenims, t. y. visų galimų kategorijų nukentėjusieji asmenys būtų nustatyti ir saugomi, taip pat būtų taikomos jiems skirtos tikslingos priemonės, o ypatingas dėmesys būtų skiriamas vaikams ir kitoms rizikos grupėms;

c) turėtų paskirti ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių, kuris koordinuotų ES veiksmus ir politiką šioje srityje, įskaitant nacionalinių pranešėjų tinklo veiklą, taip pat teiktų ataskaitas Europos Parlamentui ir Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatiniam komitetui (COSI);

d) į kovos su prekyba žmonėmis politiką turėtų būti įtraukti su socialiniais reikalais ir socialine aprėptimi susiję aspektai, įskaitant tinkamas programas ir veiksmingus metodus, skirtus aukų socialinei reabilitacijai užtikrinti, ir įskaitant darbo rinkos ir socialinės apsaugos priemones;

e) turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio prekybos žmonėmis išorės santykių aspektui, taip pat imigracijos, prieglobsčio ir reintegracijos politikos aspektams;

f) turėtų būti rengiamos informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijos kilmės, tranzito ir paskirties šalių, kuriose prekiaujama žmonėmis, švietimo įstaigose;

Europos Parlamentas laikosi nuomonės, kad bausmės prekeiviams turi būti padidintos iki 2009 m. pasiūlymo lygio ir taip pat turi būti taikomas turto konfiskavimas.

Be to, Europos Parlamentas yra įsitikinęs, kad parama aukoms, ypač vaikams, turėtų būti toliau didinama. Kai aukomis tampa vaikai, vaiko gerovė yra pagrindinis tikslas.

Be to, ES ir valstybės narės turėtų daryti daugiau, siekdamos užkirsti kelią paklausai, įskaitant sąmoningumo ugdymo kampanijas, švietimą, mokymus ir t. t. ir į visa tai turi būti visapusiškai integruotas lyčių aspektas. Valstybės narės taip pat turi paskelbti nusikaltimu sąmoningą naudojimąsi prekybos žmonėmis aukų paslaugomis. Šis kriminalizavimas dera su kitomis ES politikos kryptimis, kai teisės aktai jau numato sankcijas darbdaviams, kurie naudojasi prekybos žmonėmis aukomis darbu, ir turės stiprų prevencinį poveikį.

Siekiant susidaryti tikslesnį ir aiškesnį šio reiškinio vaizdą, būtina surinkti suderintus duomenis, kurie turėtų apimti bent jau duomenis apie parduotų žmonių skaičių, įskaitant duomenis apie aukų lytį, amžių, tautybę ir taip pat pardavimo būdą; paslaugų, suteiktų aukoms, rūšis, suimtų, teisiškai persekiojamų ir nuteistų prekiautojų žmonėmis skaičių, ir perdavimo nacionalinėms už prieglobsčio politiką atsakingoms institucijoms mechanizmus.

Galiausiai, ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus pareigos turi būti nustatytos, remiantis aiškiu teisiniu pagrindu.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ

22.9.2010

Juanui Fernando Lópezui Aguilarui

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto

Pirmininkui

BRIUSELIS

ir

Evai-Britt Svensson

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto

Pirmininkei

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja (šia direktyva panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR) teisinio pagrindo

Gerb. J. F. López Aguilar ir E. B. Svensson,

2010 m. rugsėjo 7 d. laišku Moterų teisių ir lyčių lygybės ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetai kreipėsi į Teisės reikalų komitetą su prašymu pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnį apsvarstyti pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR, teisinį pagrindą.

Komisijos siūlomas teisinis pagrindas yra SESV 82 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 83 straipsnio 1 dalimi.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2010 m. rugsėjo 20 d. posėdyje.

I. Pagrindiniai faktai

Dabartinę kovos su prekyba žmonėmis teisinę sistemą ES lygmeniu sudaro Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR[1] ir Tarybos direktyva 2004/81/EB[2], o tarptautiniu lygmeniu - JT Vaiko teisių konvencija, JT konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ypač jos Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, ir Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų kovojant su prekyba žmonėmis.

2009 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo pamatinio sprendimo, tačiau įsigaliojus Lisabonos sutarčiai šis pasiūlymas buvo atsiimtas. Kaip žinoma, Lisabonos sutartimi panaikinta ankstesnė ramsčių sistema ir šiuo metu iš esmės visi teisės aktai, priklausantys dabartinei laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei, įskaitant SESV 82 ir 83 straipsnius dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (V antraštinės dalies 4 skyrius), turi būti priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

2010 m. kovo 29 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos (COM(2010)0095)), kuria ketinama panaikinti Pamatinį sprendimą 2002/629/TVR.

Bendro komitetų 2010 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu Moterų teisių ir lyčių lygybės ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetai, bendradarbiaudami pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnyje nurodytą procedūrą, pasiūlė siūlomos direktyvos preambulėje kaip papildomą teisinį pagrindą nurodyti 79 straipsnio 2 dalį.

SESV 79 straipsnyje (V antraštinės dalies 2 skyrius) įtvirtintos nuostatos dėl imigracijos politikos, kurios dar prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai buvo priskirtos prie vadinamojo Bendrijos ramsčio.

Pranešime teigiama, kad SESV 79 straipsnis turi būti nurodytas, kadangi būtina nuosekliai laikytis Sutarčių, kadangi atsižvelgiant į visapusišką požiūrį, kurio laikomasi siūlomoje direktyvoje, turi būti užtikrintas suderinamumas su kitais susijusiais teisės aktais, taip pat kadangi direktyvoje negali būti iš esmės neatsižvelgiama į prieglobsčio politikos nuostatas ir į būtinybę sustiprinti nuoseklesnį požiūrį į prieglobsčio politiką. Be to, atkreipiamas dėmesys į plintančius prekybos žmonėmis ir išnaudojimo darbe reiškinius ir į siekį kaip įmanoma geriau apsaugoti aukas.

II. Susiję SESV straipsniai

Komisijos siūlomas teisinis pagrindas yra 82 ir 83 straipsniai. Pagal šiuos straipsnius numatyta:

82 straipsnis[3]

1. Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu bei apima valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą 2 dalyje ir 83 straipsnyje nurodytose srityse.

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis siekiama:

a) ...;

b) ...;

c) ...;

d) ....

2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti tokias minimalias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Šiose minimaliose taisyklėse atsižvelgiama į skirtingas valstybių narių teisines tradicijas ir sistemas.

Jos yra susijusios su:

a) ...;

b) asmenų teisėmis baudžiamajame procese;

c) nusikaltimų aukų teisėmis;

d) ....

3. Kai Tarybos narė mano, kad 2 dalyje nurodytos direktyvos projektas paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad direktyvos projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju įprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia įprastos teisėkūros procedūros sustabdymą.

...

83 straipsnis

(ES sutarties ex 31 straipsnis)

1. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, srityse.

Šios nusikaltimų sritys yra: terorizmas, prekyba žmonėmis bei seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas, korupcija, mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas.

...

2. ...

3. Kai Tarybos narė mano, kad 1 ar 2 dalyse nurodytos direktyvos projektas paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad direktyvos projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju įprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia įprastos teisėkūros procedūros sustabdymą.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

Atsakingi komitetai siūlo kaip papildomą teisinį pagrindą nurodyti šias nuostatas:

79 straipsnis

1. Sąjunga kuria bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama visais etapais užtikrinti veiksmingą migrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams bei neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir sustiprintas kovos su jomis priemones.

2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones šiose srityse:

a) atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų bei ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi, taip pat leidimų šeimoms susijungti išdavimo valstybėse narėse reikalavimų;

b) teisėtai valstybėje narėje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisių apibrėžimo, įskaitant sąlygas, reglamentuojančias judėjimo ir apsigyvenimo laisvę kitose valstybėse narėse;

c) neteisėtos imigracijos ir gyvenimo be leidimo, įskaitant be leidimo gyvenančių asmenų išsiuntimą ir repatriaciją;

d) kovos su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais.

3. ....

4. ...

5. ...

III. Teismo praktika teisinio pagrindo klausimu[4]

Jei priemone siekiama dvejopo tikslo arba kad ją sudaro du komponentai, vieną iš kurių galima laikyti pagrindiniu arba svarbiausiu tikslu ar komponentu, teisės akto teisinis pagrindas turi būti Sutarties straipsnis, kuris atitinka pagrindinį teisės akto tikslą ar svarbiausią komponentą. Jei, pvz., nacionalinių teisės aktų suderinimas tėra šalutinis priemonės, kuria visų pirma siekiama kito tikslo, poveikis, ši priemonė turi būti priimta remiantis vien tik konkrečiu Sutarties straipsniu, kuris atitinka jos pagrindinį arba svarbiausią tikslą ar komponentą[5]. Šis kriterijus dažnai vadinamas svarbiausio aspekto kriterijumi.

Vis dėlto, jei priemone siekiama suderinti nacionalines priemones, bendro pobūdžio Sutarties straipsnis yra užtektinai pagrįstas teisinis pagrindas net tuomet, kai šiuo teisės aktu, be kita ko, siekiama nepagrindinės svarbos tikslo, kurio siekiama tam tikrame Sutarties straipsnyje.[6] Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra, atliekama, visų pirma dėl priemonės tikslo ir turinio[7].

Iš esmės, priemonė turėtų būti grindžiama tik vienu teisiniu pagrindu. Jei išnagrinėjus Bendrijos priemonės tikslą ir turinį paaiškėja, kad ja siekiama dvejopo tikslo arba kad ją sudaro du komponentai, priklausantys skirtingų teisinių pagrindų taikymo sritims, ir vieną iš kurių galima laikyti pagrindiniu arba svarbiausiu tikslu ar komponentu, o kitas yra tik šalutinis, teisės aktas turi būti grindžiamas vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikia pagrindiniam arba svarbiausiam tikslui ar komponentui[8].

Tačiau jeigu išimties tvarka nustatoma, kad minėtąja priemone tuo pat metu siekiama keleto tikslų arba ją sudaro keletas neatsiejamai susijusių komponentų, kurių nei vienas nėra šalutinis ir netiesioginis vienas kito atžvilgiu, tokia priemonė turės būti grindžiama įvairiais derančiais teisiniais pagrindais, jeigu jų procedūros neprieštarauja viena kitai[9].

Iš esmės, dvejopas teisinis pagrindas yra neįmanomas, jei kiekvienam teisiniam pagrindui nustatytos procedūros yra nesuderinamos[10].

IV.      Komisijos pagrindimas dėl teisinio pagrindo pasirinkimo

Komisija grindžia dvejopo teisinio pagrindo pasirinkimą šiais teiginiais:

Kovojant su prekyba žmonėmis būtina derinti valstybių narių baudžiamosios teisės aktų nuostatas, siekiant pagerinti bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Šiuo tikslu Sutartyje konkrečiai numatyta priimti tik direktyvas.

...

Pasiūlymu valstybių narių materialinės ir procesinės baudžiamosios teisės normos bus suderintos išsamiau nei galiojančiu pamatiniu sprendimu. Tai turės teigiamą poveikį tarptautiniam teisėsaugos ir teismų bendradarbiavimui, taip pat aukoms teikiamai apsaugai ir pagalbai. ...

V. Siūlomos direktyvos tikslo ir turinio analizė

Norint nustatyti siūlomos direktyvos tikslą ir turinį, būtina išnagrinėti jos nuostatas.

1 straipsnyje numatyta, kad šioje direktyvoje siekiama nustatyti būtiniausias taisykles, susijusias su nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir sankcijomis prekybos žmonėmis srityje. Ja taip pat siekiama įdiegti bendras nuostatas, kad būtų stiprinama nusikaltimų prevencija ir aukų apsauga.

2 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų baudžiama už tam tikras tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba žmonėmis.

3 straipsnyje kalbama apie kurstymą, bendrininkavimą ir kėsinimąsi.

4 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl bausmių.

5 ir 6 straipsniuose apibrėžiama juridinių asmenų atsakomybė ir jiems taikomos sankcijos.

7 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl aukų netraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių joms netaikymo.

8 straipsnyje kalbama apie tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą.

9 straipsnyje nustatoma jurisdikcija.

10 straipsnyje numatoma pagalba ir parama prekybos žmonėmis aukoms.

11 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl prekybos žmonėmis aukų apsaugos baudžiamojo tyrimo ir baudžiamojo proceso metu.

12 straipsnyje pateikiamos bendrosios pagalbos, paramos ir apsaugos priemonių taikymo prekybos žmonėmis aukomis tapusiems vaikams nuostatos.

13 straipsnyje kalbama apie pagalbą ir paramą vaikams, prekybos žmonėmis aukoms, o 14 straipsnyje - apie vaikų, prekybos žmonėmis aukų, apsaugą baudžiamojo tyrimo ir proceso metu.

15 straipsnyje kalbama apie prevenciją, t. y. apie tai, kad valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad sumažintų visų formų išnaudojimą, susijusį su prekyba žmonėmis, skatinančią paklausą, ir atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijų, mokslinių tyrimų ir švietimo programų, bei skatina rengti reguliarius mokymus pareigūnams, kuriems gali tekti susidurti su aukomis arba galimomis aukomis, kad jie galėtų atpažinti prekybos žmonėmis aukas ir galimas aukas ir mokėtų su jomis elgtis. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad valstybės narės svarsto galimybę imtis priemonių, kad nusikalstama veika būtų laikoma naudojimasis paslaugomis, kurios laikomos išnaudojimu, žinant, kad jas teikiantis asmuo yra direktyvos 2 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos auka.

16 straipsnyje nustatoma nacionalinių pranešėjų sistema arba lygiaverčiai mechanizmai, kurių paskirtis - analizuoti prekybos žmonėmis tendencijas, vertinti kovos su prekyba žmonėmis rezultatus ir teikti informaciją atitinkamoms nacionalinėms institucijoms.

17 straipsniu panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR. 18 straipsnyje kalbama apie direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, 19 straipsnyje - apie ataskaitų teikimą ir 20 straipsnyje - apie direktyvos įsigaliojimą.

VI. Vertinimas

Išnagrinėjus pasiūlymo dėl direktyvos turinį, atrodo, kad šioje direktyvoje iš esmės reglamentuojami vien tik į SESV 82 ir 83 straipsnių taikymo sritis patenkantys klausimai, visų pirma kalbant apie nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimą ypač sunkių nusikaltimų (t. y. prekybos žmonėmis), turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, srityse. Šiai išvadai neturi įtakos pakeitimai, kuriuos pateikė du atsakingi komitetai.

Taigi, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo apribojimus, pasiūlymas dėl direktyvos turėtų būti grindžiamas Sutarties nuostatomis, susijusiomis su baudžiamąja teise, o nuoroda į nuostatas dėl imigracijos politikos nereikalinga.

V. Išvados ir rekomendacija

Remiantis tuo, kas minėta, manoma, kad nepagrįsta nurodyti papildomą teisinį pagrindą, t. y. SESV 79 straipsnio 2 dalį.

Atitinkamai 2010 m. rugsėjo 20 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas nusprendė (1 narys susilaikė[11]) Jums rekomenduoti, kad pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR, teisinis pagrindas turėtų būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 2 dalis ir 83 straipsnio 1 dalis.

Pagarbiai,

Klaus-Heiner Lehne

• [1]  2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis (OL L 203, 2002 8 1, p. 1).
• [2]  2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis (OL L 261, 2004 8 6, p. 19).
• [3]  Išskirta Teisės reikalų komiteto.
• [4]  Ši dalis parengta remiantis Europos Sąjungos konstitucine teise, Lenaerts and Van Nuffel, Sweet & Maxwell, Londonas. Išskirta Teisės reikalų komiteto.
• [5] Byla 68/86, Jungtinė Karalystė prieš Tarybą, 1988 m. Rink. p. 855; 14-16 punktai; byla C-70/88, Europos Parlamentas prieš Tarybą, 1991 m. Rink. I-4529, p. -4529; 16-18 punktai; ETT byla C-155/91, Komisija prieš Tarybą, 1993 m. Rink. I-939, 18-20 punktai; byla C-187/93, Europos Parlamentas prieš Tarybą, 1994 m. Rink. I-2857, 23-26 punktai; byla C-426/93, Vokietija prieš Tarybą, 1995 m. Rink. I-3723, 33 punktas; byla C-271/94, Europos Parlamentas prieš Tarybą, 1996 m. Rink. I-1689, 28-32 punktai; byla C‑84/94, Jungtinė Karalystė prieš Tarybą, 1996 m. Rink. I-5755, 11-12 ir 22 punktai; sujungtos bylos C‑164-165/97, Europos Parlamentas prieš Tarybą, 1999 m., Rink. I-1339, 16 punktas; byla C-36/98, Ispanija prieš Tarybą, 2001 m. Rink. I-779, 59 punktas; byla C-281/91, Komisija prieš Tarybą, 2002 m. Rink. I‑12649, 33-49 punktai; byla C-338/01, Komisija prieš Tarybą, 2004 m. Rink., p. I-4829, 55 punktas.
• [6]  Byla C-377/98, Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2001 m. Rink., p. I-7079, 27-28 punktai; byla C-491/01, British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, 2002, Rink. I-11453, 93–94 punktai.
• [7]  Byla C-440/05, Komisija prieš Tarybą, 2007 m. Rink., p. I-9097.
• [8]  Byla C-91/05, Komisija prieš Tarybą, 2008 m. Rink., p. I-3651.
• [9]  Byla C-338/01, Komisija prieš Tarybą, 2004 m. Rink., p. I-4829.
• [10]  Byla C - 178/03, Komisija prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2006 m. rink., p. I-107.
• [11]  Šie nariai dalyvavo galutiniame balsavime: Klaus-Heiner Lehne (pirmininkas), Luigi Berlinguer (pirmininko pavaduotojas), Raffaele Baldassarre (pirmininko pavaduotojas), Evelyn Regner (pirmininko pavaduotoja), Sebastian Valentin Bodu (pirmininko pavaduotojas), Eva Lichtenberger (pranešėja), Françoise Castex, Marielle Gallo, Kurt Lechner, Francesco Enrico Speroni, Dimitar Stoyanov, József Szájer, Alexandra Thein, Cecilia Wikström ir Tadeusz Zwiefka.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Prekyba žmonėmis
Nuorodos	COM(2010)0095 – C7-0087/2010 – 2010/0065(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	29.3.2010
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE 21.4.2010
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	FEMM 21.4.2010
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Anna Hedh 27.4.2010			Edit Bauer 27.4.2010
Teisinio pagrindo užginčijimas        JURI nuomonės pateikimo data	JURI 20.9.2010
Svarstymas komitete	27.4.2010		13.7.2010		25.11.2010		29.11.2010
Priėmimo data	29.11.2010
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	51 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Philipp Albrecht, Regina Bastos, Emine Bozkurt, Simon Busuttil, Andrea Češková, Carlos Coelho, Marije Cornelissen, Silvia Costa, Tadeusz Cymański, Cornelia Ernst, Edite Estrela, Iratxe García Pérez, Ágnes Hankiss, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Philippe Juvin, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Juan Fernando López Aguilar, Astrid Lulling, Claude Moraes, Elisabeth Morin-Chartier, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Raül Romeva i Rueda, Judith Sargentini, Nicole Sinclaire, Birgit Sippel, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Wim van de Camp, Axel Voss, Renate Weber, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Izaskun Bilbao Barandica, Ioan Enciu, Ana Gomes, Franziska Keller, Kartika Tamara Liotard, Rovana Plumb, Kyriacos Triantaphyllides, Cecilia Wikström, Glenis Willmott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Arlene McCarthy, Judith A. Merkies, Peter Skinner, Jutta Steinruck
Pateikimo data	2.12.2010