Procedūra : 2010/2112(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0376/2010

Pateikti tekstai :

A7-0376/2010

Debatai :

PV 17/01/2011 - 21
CRE 17/01/2011 - 21

Balsavimas :

PV 18/01/2011 - 7.6
CRE 18/01/2011 - 7.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0006

PRANEŠIMAS     
PDF 197kWORD 158k
16.12.2010
PE 441.175v02-00 A7-0376/2010

dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu

(2010/2112(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Pranešėja: Daciana Octavia Sârbu

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu

(2010/2112(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir pasaulinės maisto saugos(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl sąžiningų ūkininkų pajamų:          veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, SEC(2010) 1058,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl kylančių maisto kainų Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse(5),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa“,

–   atsižvelgdamas į JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus, iš kurių vienas – iki 2015 m. perpus sumažinti badaujančių pasaulio gyventojų dalį, palyginti su 1990 m.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0376/2010),

A. kadangi Europos piliečių aprūpinimas maistu, sveiko ir aukštos kokybės maisto tiekimas vartotojams prieinamomis kainomis ir ūkių pajamų užtikrinimas nuo pat bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pradžios buvo pagrindiniai jos tikslai ir šiuo metu tebėra vieni iš svarbiausių ES tikslų,

B.  kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo didžiulis susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo, o maisto produktų kainų padidėjimas labiausiai pakenkė pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms,

C. kadangi kainų svyravimas žemės ūkyje yra nuolatinio pobūdžio, nes nustatant kainas neproporcingai reaguojama į mažus gamybos lygio pokyčius ir tai labai dažnai vyksta dėl spekuliavimo,

D. kadangi neseniai vykusiame Maisto ir žemės ūkio organizacijos Pasaulio aprūpinimo maistu komiteto posėdyje ES pabrėžė itin didelio kainų svyravimo problemą, o naujajai aukšto lygio ekspertų grupei pavesta pateikti kainų svyravimo priežasčių ir su tuo susijusių priemonių ataskaitą,

E.  kadangi klimato reiškiniai ir kiti įvykiai gali priversti šalis vykdyti protekcionistinę politiką, kaip matyti iš neseniai Rusijos ir Ukrainos paskelbto draudimo eksportuoti kviečius – abi šios šalys iš viso eksportuoja apie 30 proc. pasaulio kviečių,

F.  kadangi pasaulinei maisto gamybai gali nuolat trukdyti įvairūs veiksniai, įskaitant kenkėjų ir ligų poveikį, gamtos išteklių prieinamumą ir gaivalines nelaimes, kaip parodė 2010 m. užsitęsusi sausra ir gaisrai Rusijoje bei masiniai potvyniai Pakistane,

G. kadangi dėl klimato kaitos vis dažniau kils minėtųjų gaivalinių nelaimių, o tai trukdys užtikrinti aprūpinimą maistu,

H. kadangi dėl gamtos išteklių stokos kyla uždavinys gaminti daugiau naudojant mažiau išteklių ir reikia skirti dėmesį tvariai gamybai,

I.   kadangi ES yra didžiausia grynoji žemės ūkio produktų importuotoja, o jos gyvulininkystės sektorius pernelyg priklauso nuo baltymų ir aliejinių augalų produktų ir kukurūzų importo, taip pat nuo vaisių ir daržovių importo, ir taip yra, inter alia, dėl to, kad mūsų gamintojams neleidžiama taikyti tų pačių minėtųjų produktų gamybos metodų,

J.   kadangi, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) prognozėmis, pasaulio gyventojų skaičiui padidėjus nuo 7 iki 9,1 mlrd. iki 2050 m. turės būti tiekiama 70 proc. daugiau maisto,

K. kadangi Europos Sąjungoje dar egzistuoja skurdas ir badas; kadangi Europos Sąjungoje 79 mln. žmonių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos (60 proc. šalies, kurioje asmuo gyvena, vidutinių pajamų); kadangi praėjusią žiemą 16 mln. ES piliečių iš labdaros organizacijų gavo pagalbą maistu,

L.  kadangi aprūpinimas maistu reiškia ne tik maisto tiekimą, bet, pasak MŽŪO, ir visų asmenų teisę gauti maisto ir sveikai maitintis; kadangi tapusi konkurencingesnė Europa galėtų padėti užtikrinti pasaulio aprūpinimą maistu,

M. kadangi dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės poveikio neturtingiausi visuomenės nariai dar blogiau apsirūpina maistu,

N. kadangi iš esmės dėl sudėtingų sąlygų rinkoje ir didėjančių gamybos sąnaudų 2009 m. smarkiai sumažėjo ūkininkų pajamos, kurios dešimtmetį nekito; kadangi turint mintyje tai, kad žemės ūkio sektoriuje pajamos daug (40 proc., skaičiuojant pagal darbo vienetą) mažesnės nei kituose ekonomikos sektoriuose, vienam kaimo gyventojui tenka daug (apie 50 proc.) mažesnės pajamos nei miestuose,

O. kadangi ūkininkams tenka vis mažesnė pridėtinės vertės, sukuriamos maisto tiekimo grandinėje, dalis, tuo tarpu maisto pramonei tenkanti dalis didėja; kadangi būtina užtikrinti tinkamą maisto tiekimo grandinės veiklą norint, kad ūkininkai gautų teisingą atlygį už savo produkciją,

P.  kadangi, kalbat apie visą maisto gamybos, tiekimo ir vartojimo grandinę, prarandama iki 50 proc. ES pagaminamo maisto,

Q. kadangi tik apie 7 proc. ES ūkininkų jaunesni nei 35 metų,

R.  kadangi aprūpinimas maistu yra esminis Europai kylantis klausimas, reikia užtikrinti, kad įvairiuose sektoriuose vykdoma ES lygmens politika – BŽŪP, energetikos politika, tyrimų programos, vystymosi ir prekybos politika bei finansinis reguliavimas – derėtų ir būtų koordinuojama,

1.  pabrėžia, kad tvirtas ir tvarus ES žemės ūkio sektorius ir klestinti bei tvari kaimo aplinka, kurios pagrindas – tvirta BŽŪP, yra itin svarbūs aspektai siekiant įgyvendinti aprūpinimo maistu uždavinį;

2.  patvirtina, kad ES taiko aukščiausius pasaulyje žemės ūkio ir maisto produktų gamybos standartus ir skiria daug dėmesio maisto saugai, maisto kokybei ir žemės ūkio tvarumui aplinkos požiūriu;

3.  mano, kad reikės visų rūšių ūkininkavimo siekiant būti pajėgiems išmaitinti Europą ir trečiąsias šalis;

Aprūpinimas maistu Europoje ir pasaulyje

4.  mano, kad teisė į apsirūpinimą maistu yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, o tai pasiekiama, kai visi žmonės visą laiką turi fizinių ir ekonominių galimybių gauti tinkamo, saugaus (sveikatos požiūriu) ir maistingo maisto savo kasdieniams mitybos poreikiams patenkinti laikantis savo prioritetų, siekiant užtikrinti aktyvų ir sveiką gyvenimą;

5.  patvirtina, kad ES tenka pareiga maitinti savo piliečius ir nuolatinis ūkininkavimas ES yra labai svarbus šioje srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl augančių gamybos sąnaudų ir kainų svyravimo ES mažėja ūkių pajamos ir tai daro neigiamą įtaką ūkininkų galimybėms išlaikyti gamybą; atkreipia dėmesį į Europos ūkininkų išlaidas, kurios jiems tenka siekiant atitikti aukščiausius pasaulyje maisto saugos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir darbo standartus; pabrėžia, kad ūkininkams turi būti atlyginama už šias papildomas išlaidas ir už jų teikiamas prekes visuomenei; pabrėžia, kad į ES įvežamas maistas iš trečiųjų šalių privalo atitikti tuos pačius aukštus standartus, kad nenukentėtų Europos gamintojų konkurencingumas;

6.  pripažįsta, kad pakankamo maisto tiekimo užtikrinimas – esminis aprūpinimo maistu aspektas, tačiau taip pat pripažįsta, jog, norint užtikrinti galimybę gauti maisto ir jo prieinamumą, reikia siekti užtikrinti pakankamą gyvenimo lygį, ypač neturintiems pakankamai ekonominių išteklių – tai dažnai būna vaikai, pagyvenę asmenys, migrantai, pabėgėliai ir bedarbiai;

7.  pritaria formulei „aprūpinimas maistu – mityba – kokybė – artumas – inovacijos – našumas“; mano, kad norint ją įgyvendinti, būsimosiomis BŽŪP priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į visuomenės lūkesčius, kad tai turėtų būti ir žemės ūkio, ir maisto politika, kurią vykdant visuomenei būtų teikiama informacija apie sveiką mitybą;

8.  mano, kad ES turėtų sudaryti geresnes sąlygas valstybėse narėse įgyvendinti mitybos programas, pvz., vaisių ir pieno mokyklose programas, taip pat geriau remti švietimo ir informavimo apie produktų kilmę ir mitybą programas, nes priimant pakankama informacija grindžiamus mitybos sprendimus galima užkirsti kelią ligoms ir sumažinti didelį socialinių išlaidų krūvį Europoje; taip pat ragina įgyvendinti daugiau mitybos rėmimo programų, kurių administracinė našta būtų mažesnė, o šioms programoms skirti biudžetai - didesni; ragina Komisiją įvertinti tokių programų praktinius klausimus;

9.  dar kartą patvirtina savo paramą labiausiai nepasiturinčių asmenų programai; primena, kad pasitelkdamos savo Ūkių įstatymą JAV daug paramos skiria savo Papildomai mitybos rėmimo programai, duodančiai nemažai pajamų sektoriui ir visai ekonomikai, kartu patenkinant dalį neturtingiausių žmonių maisto poreikių;

10. žino, kokių didelių problemų klimato kaita kelia norint užtikrinti aprūpinimą maistu, ypač kai dažnėja ir didėja gaivalinės nelaimės – sausros, potvyniai, gaisrai, audros ir kt.; pabrėžia, kad didėja vandens trūkumo problema ir atkreipia dėmesį į jos poveikį maisto gamybai; pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti vandens valdymo ir klimato kaitos problemas;

11. primena, kad energetinis saugumas ir aprūpinimas maistu labai glaudžiai susiję; pripažįsta, kad energijos sąnaudos yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio, kuris iš esmės priklauso nuo naftos, pelningumo lygio nustatymo veiksnių; ragina imtis priemonių, kurios paskatintų ūkininkus vykdyti labiau energiją taupančią veiklą ir kurti alternatyvius apsirūpinimo energija šaltinius; primena, kad reikia nuoseklesnės paramos mokslinių tyrimų ir konsultavimo paslaugų plėtojimui skatinti;

12. nepaisant to, mano, kad suteikiant didesnį postūmį plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir pasiekti 2020 m. tikslus privalu atsižvelgti į poveikį maisto gamybai ir aprūpinimui maistu; pabrėžia, kad pusiausvyra sprendžiant maisto ir kuro problemą sudėtinga;

13. pažymi didelę priklausomybę nuo baltymų ir aliejinių augalų produktų importo iš trečiųjų šalių, šoktelėjus kainoms turinčios neigiamų padarinių maisto ir žemės ūkio pramonei, ypač gyvulininkystės sektoriui;

14. ragina Komisiją pasiūlyti techninį nedidelio genetiškai modifikuotos medžiagos kiekio importuojamuose genetiškai nemodifikuotuose produktuose problemos sprendimą ir pasiūlyti, kad ES būtų greičiau pritarta naujos genetiškai modifikuotų pašarų rūšies importui, kai tik bus įrodyta, kad ji saugi, ir tuo pačiu metu ieškoti galimybių leisti naudoti gamybos metodus, taikomus trečiosiose šalyse;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visuomenė turėtų prieigą prie informacijos apie apsirūpinimo maistu kontrolės rezultatus, siekiant, kad būtų daugiau skaidrumo Europos lygmeniu;

16. yra susirūpinęs dėl žemių užėmimo problemos atsiradimo ir jos pasekmių apsirūpinimui maistu besivystančiose šalyse, žemės ūkio ateičiai ir ūkininkams; ragina Komisiją tirti šią padėtį atsižvelgiant į žemės valdymą ir gamtos išteklius;

17. pastebi, kad dėl aukštų pašarų kainų gyvulininkystės ūkių padėtis ES pablogėjo; todėl ragina tikslingai panaudoti priemones, kurias galima taikyti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 dėl bendro rinkų organizavimo, siekiant stabilizuoti rinką ir išvengti krizės;

18. mano, kad našumas, kuris padidės naujose valstybėse narėse, padidins turimos žemės plotus ir sudarys galimybę paskatinti baltymų ir aliejinių augalų produktų gamybą ES;

19. pažymi, kad neįmanoma užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumo, jei nėra nemokamos prieigos prie genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui; pripažįsta, kad MŽŪO Tarptautinė sutartis dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui yra svarbi žemės ūkio biologinės įvairovės, kuri padeda išvengti klimato kaitos padarinių, išsaugojimo priemonė;

20. pabrėžia, kad šiuo metu rengiamos tausių energinių augalų auginimo skatinamosios priemonės jokiu būdu neturi pakenkti visuomenės aprūpinimui maistu;

21. ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti programas, kurios apimtų konkrečias žemės ūkio priemones, skirtas klimato kaitos padariniams sušvelninti ir prie jų prisitaikyti;

22. pabrėžia, kad reikia skatinti pradėti vartotojams skirtos informacijos apie ūkininkų ir žemės ūkio sektoriaus pastangas, susijusias su aplinkos apsauga ir aprūpinimu maistu, kampaniją;

Žemės ūkis, finansų rinkų ir kainų svyravimai

23. mano, kad finansų ir žemės ūkio rinkos šiandien labiau tarpusavyje susijusios negu kada nors anksčiau; mano, kad vien Europos atsako nepakanka ir kad Europa kainų svyravimų ir aprūpinimo maistu klausimais turėtų imtis veiksmų, suderintų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis; remia veiksmus, kurių šiuo tikslu ėmėsi G20 pirmininkaujanti šalis;

24. pabrėžia problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, kai rinkos ir kainos labai svyruoja; atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos ūkininkai patiria bandydami iš anksto planuoti, kai vyksta dideli svyravimai; ragina Komisiją skubiai imtis pastovių ir tvirtų priemonių, kuriomis būtų sprendžiama svyravimų žemės ūkio rinkose problema; mano, kad tai bus svarbiausias veiksnys užtikrinant gamybos išlaikymą Europos Sąjungoje;

25. pažymi, kad pirminių žemės ūkio prekių kainų indeksas finansų rinkose dar niekada nebuvo toks nepastovus; kaip pavyzdį nurodo neseniai padidėjusią sutarčių dėl kviečių kainą, per du mėnesius pakilusią 70 proc., o prekyba jais Paryžiaus prekių rinkoje išaugo daugiau kaip dvigubai;

26. pabrėžia, kad šiuos reiškinius tik iš dalies sukėlė pamatiniai rinkos veiksniai – pasiūla ir paklausa – ir kad didelę įtaką jiems susidarant turėjo spekuliacija; pažymi, kad spekuliacinė elgsena sudarė iki 50 proc. pastarojo laikotarpio kainų šuolių; pritaria JT specialiojo pranešėjo išvadoms dėl teisės į maistą, susijusioms su didžiųjų institucinių investuotojų – rizikos draudimo fondų, pensijų fondų ir investicinių bankų, kurie paprastai nesirūpina žemės ūkio rinkomis – atliekamu vaidmeniu, kai šie investuotojai savo veiksmais išvestinių priemonių rinkoje daro įtaką pagrindinių prekių kainų indeksams;

27. šiomis aplinkybėmis pritaria, kad būtų persvarstyti galiojantys teisės aktai, kuriais reglamentuojamos finansinės priemonės ir kuriais turėtų būti numatyta galimybė prekiauti skaidriau ir ūkio subjektams, kuriems leidžiama prekiauti šiose rinkose, būtų nustatytos mažiausios ribos; primena, kad finansinės priemonės turėtų būti naudingos ekonomikai ir padėti žemės ūkio gamintojams įveikti krizes bei pašalinti klimato reiškinių padarinius; kartu neturėtų būti leidžiama, kad spekuliacija keltų grėsmę ūkiams, kurie šiaip jau dirba našiai;

28. teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą reguliuoti ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų veiklą; nori, kad būtų sukurta apsaugos nuo itin didelių kainų svyravimų priemonių, kurias būtų galima panaudoti kaip greito reagavimo į krizę priemonę; nori, kad siekiant panaikinti spekuliuotojų galimybes pasinaudoti nesąžiningu privalumu dėl įvairių reguliavimo sistemų skirtumų būtų koordinuojami ES ir trečiųjų šalių, pvz., JAV, teisės aktai;

29. pritaria, kad Europoje būtų imamasi griežtesnių veiksmų spekuliacijos problemai spręsti, įskaitant įgaliojimų riboti spekuliaciją suteikimą reguliavimo ir priežiūros institucijoms; mano, kad pagrindinių biržos prekių išvestinės finansinės priemonės skiriasi nuo kitų išvestinių finansinių priemonių ir kad pagrindinių biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis turėtų prekiauti tik prekybininkai, turintys teisėtų interesų apsaugoti prekiautojų žemės ūkio produktais verslą ir kitus su tikrąja žemės ūkio gamyba tiesiogiai susijusius asmenis; ragina Komisiją užtikrinti, kad teisė prekiauti maisto produktų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis būtų kuo labiau ribojama ir suteikiama tik investuotojams, tiesiogiai susijusiems su žemės ūkio rinkomis;

30. reiškia savo susirūpinimą dėl galinčios turėti rimtų pasekmių koncentracijos, kuri susidarė prekyboje gūdais ir dėl kurios atitinkami verslo subjektai gali daryti poveikį rinkos kainoms; pažymi, kad tai gali padidinti kainų svyravimus, nes grūdų prekiautojai suinteresuoti dideliais kainų kitimais dėl savo spekuliatyvių sandorių; mano, kad tai taip pat rodo, jog reikia intervencinių atsargų arba kokios nors kitos apsaugos priemonės, siekiant skatinti kainų stabilumą ir apginti ūkininkų bei vartotojų interesus;

31. pabrėžia, kad neįmanoma imtis realių veiksmų kovojant su dideliais kainų svyravimais, jei neturima intervencinių ar strateginių atsargų; todėl mano, kad būsimoje BŽŪP rinkos intervencinių priemonių vaidmuo turėtų būti didesnis;

32. pabrėžia, kad reikia daugiau skaidrumo ir sąžiningumo maisto tiekimo grandinėje siekiant užtikrinti teisingą atlygį ūkininkams, priimtiną pelną ir nustatyti atitinkamą kainą maisto tiekimo grandinėje, taip pat užtikrinti tvarų žemės ūkio sektorių, kuriuo bus garantuotas aprūpinimas maistu; primygtinai ragina Komisiją pateikti konkrečius ir veiksmingus pasiūlymus, kad būtų išspręstas šis klausimas;

33. pažymi, kad susidūrusios su kainų svyravimais mažas pajamas gaunančios ir maisto trūkumą patiriančios šalys dažniausiai būna pažeidžiamesnės;

Pasaulinės maisto atsargos pasauliniam aprūpinimui maistu

34. pažymi, kad šiuo metu bendra pasaulinė maisto pasiūla nėra nepakankama ir kad daugelis žmonių apsirūpinti maistu negali veikiau dėl jo neprieinamumo ir didelių kainų;

35. nepaisant to, pažymi, kad pasauliniai maisto ištekliai daug mažesni negu praeityje – per 2007 m. maisto krizę jie sumažėjo iki rekordiškai mažo lygio – 12 savaičių pasaulinių maisto atsargų; pažymi, kad pasaulinė maisto gamyba tampa vis labiau pažeidžiama dėl ypatingų gaivalinių reiškinių, susijusių su klimato kaita, dėl pasaulinės didėjančio žemės trūkumo problemos, kuri kyla, visų pirma, dėl didėjančios urbanizacijos, bei dėl gausėjančių kenkėjų ir ligų, kurios gali sukelti staigų, neprognozuojamą maisto trūkumą;

36. todėl mano, kad būtų naudinga pasaulinė tikslinė maisto atsargų sistema (tiek nenumatytiems atvejams skirtų atsargų badui mažinti, tiek atsargų, kurios būtų naudojamos pagrindinių prekių kainoms reguliuoti), padedanti lengviau vykdyti pasaulinę prekybą, kai šokteli kainos, apsisaugoti nuo nuolatinio protekcionizmo ir padedanti mažinti spaudimą pasaulinėms maisto rinkoms; mano, kad šias atsargas turėtų valdyti bendra Jungtinių Tautų globojama įstaiga arba MŽŪO, kuri turėtų visapusiškai pasinaudoti MŽŪO ir JT Pasaulinės maisto programos vykdytojų sukaupta patirtimi; ragina Komisiją skubiai išnagrinėti situaciją ir pateikti Parlamentui ataskaitą, kaip veiksmingiausiai būtų galima tai pasiekti; dar kartą ragina Komisiją svariai prisidėti propaguojant šią tikslingai nukreiptą pasaulinę maisto atsargų sistemą;

37. primena, kad ES iki šiol reagavo skirdama pagalbą ir pinigus, pasitelkdama Maisto priemonę ir kitas programas; nori gauti šios priemonės veiksmingumo ataskaitas, įskaitant ataskaitas dėl pažangos kovojant su priežastimis ir simptomais, ir ragina Komisiją išnagrinėti galimybę patvirtinti priemonę, skirtą padėti kovoti su badu pasaulyje;

38. dar kartą pakartoja, kad žemės ūkio vystymasis labai svarbus besivystančioms pasaulio šalims ir kad labai svarbu skirti tinkamą ES oficialios paramos vystymuisi (OPV) dalį žemės ūkio sektoriui; apgailestauja, kad nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio žemės ūkiui skiriamos paramos vystymuisi lygis itin sumažėjo, ir palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog reikia eiti priešinga linkme; ragina Komisiją skirstant savo paramą vystymuisi teikti pirmenybę žemės ūkiui, įskaitant pagalbą ūkininkams, siekiantiems patekti į rinką;

39. apgailestauja dėl Jungtinių Tautų 2010 m. aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT), iš kurių matyti, kad išsivysčiusios šalys dar toli gražu neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su oficialia parama vystymuisi;

40. džiaugiasi dėl Pasaulio banko iniciatyvos 2010 m. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo metu atliekamų darbų dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT) kontekste, kuria siekiama padidinti paramą žemės ūkio sektoriui norint paskatinti pajamas, užimtumą ir maisto saugą visų pirma mažas pajamas gaunančiuose regionuose;

Naujoji BŽŪP, kuria būtų reaguojama į iššūkius

41. dar kartą patvirtina pranešime dėl BŽŪP ateities po 2013 m. išdėstytą poziciją; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą vykdyti tvirtą žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, kuria būtų užtikrintas visų žmonių aprūpinimas maistu, išsaugotas Europos kaimo gyvybingumas, užtikrintas konkurencingesnis žemės ūkis ir žemės ūkio gamybos tęstinumas visoje ES, remiamos inovacijos, konkurencingumas ir užimtumas ir kuri atliktų tam tikrą vaidmenį sprendžiant didžiąsias pasaulines problemas, pvz., kovos su klimato kaita;be to, pabrėžia, kad būtina ir toliau paprastinti BŽŪP ir panaikinti su ja susijusį biurokratizmą siekiant sumažinti jos įgyvendinimo sąnaudas, tenkančias subjektams, kuriems taikoma ši politika;

42. pabrėžia vaidmenį, kurį būsimojoje BŽŪP turi atlikti jauni ūkininkai; pažymi, kad tik 7 proc. Europos ūkininkų yra jaunesni nei 35 m., ir kartu pažymi, kad per ateinančius 10 metų į pensiją išeis ne mažiau kaip 4,5 mln. ūkininkų; teikia pirmenybę veiklos pradžios premijų, subsidijuojamų paskolų palūkanų normų ir kitų skatinamųjų jauniems ūkininkams skirtų priemonių, kurias valstybės narės įgyvendino iš savo kaimo plėtros biudžetų, stiprinimui; dar kartą patvirtina savo biudžeto pakeitimo, susijusio su jaunimo mainų programa, turinį ir nori, kad tai būtų įgyvendinta kaip bandomasis projektas; taip pat ragina panaikinti visas administracines kliūtis, užkertančias kelią jauniems žmonėms steigti ūkius;

43. mano, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra nepaprastai svarbūs sprendžiant apsirūpinimo maistu saugumo problemas, kai gamyba didinama sunaudojant mažiau išteklių; pabrėžia, kaip svarbu ūkio sektoriuje skatinti kvalifikacijos kėlimą, užtikrinti galimybę mokytis, perduoti žinias bei keistis gerąja praktika; dar kartą primena, kad kartu įgyvendinant BŽŪP ir kitas politikos sritis būtina koordinuota strategija, siekiant pagerinti galimybes naudotis moksliniais tyrimais ir naujovėmis žemės ūkyje;

44. ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visomis pagal Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą teikiamomis galimybėmis mokslinių tyrimų ir technologinių naujovių srityje, siekiant pagerinti našumą ir drauge paisyti energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo reikalavimų;

45. pažymi, kad kiekvienais metais dėl klimato kaitos ir urbanizacijos mažėja žemės, kuri gali būti naudojama žemės ūkio produktų gamybai; pažymi, kad ES aprūpinimas maistu galėtų būti pagerintas, jei gaminant maisto produktus būtų naudojama klimato kaitos paveikta žemė, pūdymai arba apleista žemė;

46. labiausiai nori pabrėžti, kaip svarbu užtikrinti Europos žemės ūkio įvairovę, įvairių žemės ūkio modelių, ypač smulkių ūkių, kurie kuria darbo vietas ES kaimo vietovėse, sambūvį ir maisto, įskaitant smulkių ūkių ir nepramoninius produktus, pagamintus trumpoje maisto tiekimo grandinėje, ir mitybos kokybę ir įvairovę visoje Europoje, siekiant skatinti kaimo vietovių plėtrą ir apsaugoti regioninių maisto ir vyno sektorių paveldą;

47. pažymi, kad vietos tradicinė žemės ūkio praktika, šeimų ūkiai, smulkieji ir ekologiniai ūkiai gali vertingai prisidėti prie aprūpinimo maistu, nes ši praktika dažnai yra našus žemės naudojimo būdas pasitelkiant metodus, ilgą laiką specialiai plėtotus atskiruose regionuose, ir padeda išlaikyti glaudų ryšį tarp produkto ir jo kilmės vietos bei parodo šio produkto kokybę ir autentiškumą; pažymi būtinybę, kad šios žemės ūkio rūšys galėtų būti vystomos kartu su tvariais moderniais ūkiais, kurie savo veikloje apjungia didelį našumą ir tvarų žemės naudojimą;

48. taip pat pabrėžia, kad pernelyg didelis ūkių dalijimas kai kuriose valstybėse narėse trukdo žemės ūkio našumui ir kad reikia imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama smulkias ūkio valdas jungtis;

49. pabrėžia, kad būtina išsaugoti žemės ūkio įvairovę ES ir pripažįsta, kad šviežiais vietos ūkių produktais aprūpinama vietos rinka yra aplinką tausojanti, ir tai taip pat padeda remti susikūrusias ūkių bendruomenes; pažymi, koks svarbus ūkininkavimas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse; ragina Komisiją į šį įvairialypį Europos žemės ūkio modelį atsižvelgti būsimuose BŽŪP pasiūlymuose, ypač apsvarstant galimybę parengti specialias skatinamąsias finansines priemones ir identifikavimo schemas;

50. pabrėžia, kad būtina įgyvendinti teisingą BŽŪP – ja turi būti užtikrintas darnus paramos paskirstymas ūkininkams visose valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, didesnė teritorinė sanglauda ir laipsniškas eksporto subsidijų panaikinimas, tuo pačiu metu ES prekybos partnerėms laipsniškai panaikinant bet kokias eksporto subsidijas ir numatant kitas lygiaverčio poveikio eksporto priemones;

51. pripažįsta, kad pagal BŽŪP reformas buvo gerokai sumažintas ES žemės ūkio gamybos poveikis besivystančioms šalims panaikinus iš principo visas eksporto grąžinamąsias išmokas; ragina ES pripažinti, kaip svarbu remti besivystančių šalių žemės ūkio sektorius, ypač užtikrinti, kad žemės ūkiui būtų teikiama pirmenybė besivystančiose šalyse ir rengiant ES užjūrio vystymosi pagalbos biudžetą;

52. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0286.

(2)

OL C 46E, 2010 2 24, p. 10.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0131.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0302.

(5)

OL C 279E, 2009 11 19, p. 71.


AIŠKINAMOJI DALIS

Aprūpinimas maistu yra žmogaus teisė. Tai pasiekiama, kai visi žmonės visą laiką turi fizinių, socialinių ir ekonominių galimybių gauti pakankamai saugaus ir maistingo maisto savo kasdieniams mitybos poreikiams patenkinti siekiant užtikrinti aktyvų ir sveiką gyvenimą. Šiais laikais žemės ūkio sektorius turi patenkinti vis didėjantį gyventojų poreikį nepaisant ribotų gamtos išteklių, didelių energijos kainų ir klimato kaitos nulemtų kliūčių gauti pakankamai saugaus maisto.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) vertinimu, norint patenkinti pasaulio gyventojų, kurių, kaip tikimasi, iki 2050 m. bus daugiau kaip 9 mlrd., poreikius, maisto turi būti gaminama bent 70 proc. daugiau. Be to, visame pasaulyje apie 900 mln. žmonių nuolat badauja dėl itin didelio skurdo, o 2 mlrd. žmonių dėl didesnio ar mažesnio skurdo negali patikimai ilgesnį laiką apsirūpinti maistu. Europoje 16 proc. piliečių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos. Nepaisant akivaizdaus pasiūlos pakankamumo, didelė dalis pasaulio gyventojų negali sau leisti įsigyti reikalingų būtiniausių maisto produktų; maisto prieinamumas tebėra vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos reikia spręsti.

Taigi, norint užtikrinti aprūpinimą maistu ir toliau reikalinga tvirta bendra žemės ūkio politika. Pagrindiniai BŽŪP tikslai iki šiol yra šie: padidinti žemės ūkio produktyvumą, padėti ūkininkams pasiekti pakankamą gyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas ir užtikrinti patikimą prieinamo maisto pasiūlą. Vis dėlto BŽŪP sėkmės rezultatas buvo nenumatyta per didelė gamyba ir perteklius, iškreipę rinką ir sukėlę ekologinių problemų.

Vieną po kitos atlikus kelias reformas, BŽŪP tapo orientuota į rinką, atsieta ir ekologiškai sąmoninga politika, apimanti nemažą kaimo plėtros aspektą. Naujosios BŽŪP priemonėmis aprūpinimas maistu turėtų būti pagerintas didinant produktyvumą ir kartu skatinant ekologiškai tvarią maisto gamybą.

Europos Sąjungoje apie 80 mln. žmonių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos ir daugeliui jų padedama pagalbos maistu programomis. Svarbu būti tikriems, kad maistas prieinamas visų socialinių kategorijų žmonėms; šiuo požiūriu būtina išlaikyti ir plėsti labiausiai nepasiturintiems žmonėms skirtą programą.

Aprūpinimo maistu, kaip tikslo, negalima pasiekti neišsprendus dviejų dabar aktualiausių klausimų: rinkų ir kainų svyravimų (kuriems didelę įtaką daro spekuliacija prekių rinkose) ir mažėjančių maisto atsargų.

Pranešėja pažymi, kad itin didelius pastarojo laikotarpio kainų svyravimus tik iš dalies sukėlė tikra rinkos raida, jie daugiausia yra spekuliacijos rezultatas. JT specialusis pranešėjas teisės į maistą klausimais pabrėžia, kokį poveikį didieji instituciniai investuotojai – rizikos draudimo fondai, pensijų fondai ir investiciniai bankai, kurie paprastai nesirūpina žemės ūkio rinkomis – savo veiksmais išvestinių priemonių rinkoje daro pagrindinių prekių kainų indeksams.

Šiomis aplinkybėmis pritariu, kad būtų pakeisti galiojantys teisės aktai, kuriais reglamentuojamos finansinės priemonės ir kuriais turėtų būti numatyta daugiau skaidrumo biržose ir nustatytos mažiausios ribos ūkio subjektams, galintiems prekiauti šiose rinkose. Finansinės priemonės turėtų būti naudingos ekonomikai, padėti žemės ūkio gamintojams įveikti krizes ir pašalinti klimato reiškinių padarinius; kartu neturėtų būti leidžiama, kad spekuliacija keltų grėsmę našiai žemės ūkio veiklai;

Pranešėja šiuo požiūriu taip pat teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą reguliuoti ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų veiklą ir tikisi, kad naujosios BŽŪP, kuri bus taikoma po 2013 m., pagrindu bus įgyvendintos ir kitos kovos su itin dideliais kainų svyravimais priemonės.

Be to, atkreipiu dėmesį, kad pasauliniai pagrindinių maisto produktų ištekliai daug mažesni negu praeityje – per 2007 m. maisto krizę jie sumažėjo iki rekordiškai mažo lygio – 12 savaičių pasaulinių maisto atsargų. Kartu pasaulinė maisto gamyba tampa vis labiau pažeidžiama dėl ypatingų klimato reiškinių, susijusių su klimato kaita ir galinčių sukelti staigų, neprognozuojamą maisto trūkumą.

Pranešėja mano, kad būtų naudinga pasaulinė maisto atsargų sistema, padedanti lengviau vykdyti pasaulinę prekybą, kai šokteli kainos, apsisaugoti nuo nuolatinio protekcionizmo ir padedanti mažinti spaudimą pasaulinėms maisto rinkoms. Šias atsargas turėtų valdyti bendra Jungtinių Tautų globojama įstaiga, visapusiškai pasinaudodama MŽŪO ir JT Pasaulinės maisto programos vykdytojų sukaupta patirtimi. Todėl pranešėja ragina Komisiją svariai prisidėti propaguojant šią pasaulinę maisto atsargų sistemą.

Galiausiai naujosios BŽŪP, kuri bus įgyvendinta po 2013 m., priemonėmis turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai reaguojama į aprūpinimo maistu ir kitus sunkumus, ypač į klimato kaitą, ekonomikos krizę ir poreikį Europos Sąjungoje išlaikyti teritorinę pusiausvyrą. Pranešėja dar kartą patvirtina, jog pritaria mūsų patvirtintam tekstui dėl BŽŪP ateities (G. Lyono pranešimui) ir pageidauja pabrėžti dar keletą svarbių aspektų.

Pirmiausia ir svarbiausia, pranešėja pritaria, jog visoje Europoje svarbi žemės ūkio įvairovė. Turime skatinti ne tik konkurencingumą, bet ir tradicinį žemės ūkį, smulkiuosius ūkius, ekologinius ūkius ir produktų platinimą vietos mastu. Šiais žemės ūkio modeliais vertingai prisidedama prie aprūpinimo maistu, nes tokie ūkiai įvairiuose geografiniuose ES regionuose dažnai yra našiausias žemėnaudos būdas – pasitelkiami metodai, ilgą laiką specialiai plėtoti atskiruose regionuose. Pranešėja ragina Komisiją į šiuos žemės ūkio modelius atsižvelgti būsimuose BŽŪP pasiūlymuose ir išnagrinėti galimybę parengti specialias finansines skatinamąsias priemones.

Be to, senėjant kaimo visuomenei, manau, jog labai svarbu užtikrinti žemės ir paskolų prieinamumą jauniems ūkininkams. Europos Sąjungoje tik 7 proc. ūkininkų yra jaunesni nei 40 m., o po maždaug 10 metų į pensiją išeis 4,5 mln. ūkininkų. Todėl itin svarbu naujomis programomis ir užtikrinant geresnį paskolų prieinamumą skatinti jaunimą ateiti į žemės ūkio sektorių.

ES užsibrėžusi plataus užmojo energetikos tikslus – iki 2020 m. pasiekti, kad 20 proc. energijos būtų naudojama iš atsinaujinančiųjų išteklių, o 10 proc. transporto kuro irgi būtų gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Šie tikslai paskatino plačiai gaminti biokurą, tačiau biokuro gamintojai konkuruoja su maisto gamintojais dėl žemės ir tai gali turėti neigiamą poveikį aprūpinimui maistu. Geriau integravus maisto ir energijos gamybą ir sukūrus antrosios bei trečiosios kartos biokurą gali sumažėti konkurencija dėl esamos žemės.

Būtina, kad BŽŪP finansavimas atspindėtų plataus užmojo jos viziją ir politinius tikslus. Siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ir šalinti klimato kaitos poveikį, užtikrinti teritorinę pusiausvyrą, išlaikyti prieinamas maisto kainas ir padorias ūkininkų pajamas, turėtų būti išlaikytas bent jau dabartinio lygio BŽŪP biudžetas.


APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (30.11.2010)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu

(2010/2112(INI))

Nuomonės referentas: Sergio Berlato

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  patvirtina, kad teisė į maistą yra pagrindinė žmogaus teisė ir kad reikia nuolat veikti siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu ES ir pasauliniu lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad kiekvieną dieną iš bado ar nuo ligų, susijusių su badu, miršta 25 000 žmonių, ir į tai, kad, MŽŪO duomenimis, pasaulio gyventojų skaičiui iki 2050 m. padidėjus 7–9,1 mlrd., apsirūpinimo maistu poreikis padidės 70 proc.;

2.  pripažįsta, kad apsirūpinimas maistu ir maisto sauga yra dvi viena kitą papildančios sąvokos, ir pabrėžia, kad paisant apsirūpinimo maistu savarankiškumo svariai prisidedama siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu, kuris visada glaudžiai susijęs su aukštais maisto saugos reikalavimais;

3.  pabrėžia apsirūpinimo maistu saugumo svarbą ne tik valstybėms narėms, bet ir besivystančioms šalims; ragina Europos Sąjungą padėti besivystančioms šalims pasiekti tinkamą gebėjimo apsirūpinti maistu lygį įvairinant maisto gamybą, kad jos galėtų išsilaisvinti nuo monokultūrų – kavos, kakavos, bananų ir kt., kurių auginimas dažnai intensyvus ir itin taršus, priklausomybės, dėl kurios jos priverstos importuoti beveik visą reikalingą maistą;

4.  yra ypatingai susirūpinęs dėl neseniai įvykusios ekonomikos ir finansų krizės poveikio, tačiau mano, jog neturėtų sumažėti budrumas ir maisto produktų sauga vien dėl to, kad visuose ekonomikos sektoriuose mažėja lėšų ir kad tai turi didelių padarinių maisto grandinei; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti dabartines programas, kuriomis siekiama užtikrinti maisto saugą valstybėse narėse;

5.  pabrėžia, kad maisto produktai turi būti įperkami vartotojams ir kad gamintojai turi gauti atitinkamą kainą už savo produktus, smerkia didelių prekybos centrų sudarytus susitarimus ir prašo taikyti priemones, kuriomis siekiama nutraukti šiuos veiksmus ir užtikrinti skaidrų maisto produktų kainų sudarymo procesą, orientuojantis į galutinį vartotoją ir maisto gamintoją;

6.  pabrėžia, kad būtina sustabdyti ir pakreipti priešinga linkme auginamų augalų rūšių ir veislių įvairovės mažėjimą, dėl kurio nyksta genetinis pagrindas, nuo kurio priklauso žmonių mityba; primygtinai ragina imtis veiksmų, kuriais būtų skatinama veiksmingai naudoti tam tikriems regionams būdingas tradicines žemės ūkio augalų rūšis ir būtų skatinama mažo ir vidutinio masto gamyba, skirta vietos ir regionų rinkoms ir vartojimui;

7.  reiškia susirūpinimą, kad 2008-ieji, t. y. pasaulinės maisto krizės metai, drauge buvo metai, per kuriuos užauginta daugiausia kviečių per visą pasaulio istoriją;

8.  apgailestauja dėl Jungtinių Tautų 2010 m. aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), iš kurių matyti, kad išsivysčiusios šalys dar toli gražu neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su oficialia parama vystymuisi;

9.  džiaugiasi, kad vykstant 2010 m. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimui Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) klausimais Pasaulio bankas ėmėsi iniciatyvos, kuria siekiama padidinti paramą žemės ūkio sektoriui norint padidinti pajamas, užimtumą ir maisto saugą visų pirma mažas pajamas gaunančiuose regionuose;

10. prašo, kad su maisto sauga susijusi kontrolė Sąjungoje būtų gerinama bei stiprinama, ir pritaria Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendro maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei augalų sveikatos oficialios kontrolės taikymo valstybėse narėse (COM(2010)0441) išvadoms; šioje ataskaitoje raginama glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis numatyti galimybę įgyvendinti visus veiksmus, kuriais siekiama surinkti, išnagrinėti ir pristatyti informaciją dėl veiksmingesnės ir išsamesnės kontrolės siekiant, kad nacionalinės valdžios institucijos ir Komisija Europos Sąjungos piliečiams suteiktų visas garantijas, susijusias su kontrolės sistemų veiksmingumu;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visuomenė turėtų prieigą prie informacijos apie kontrolės rezultatus, siekiant, kad būtų daugiau skaidrumo Europos lygmeniu;

12. pabrėžia, kad norint užtikrinti maisto gamybą, reikia, kad žemės ūkio sektorius turėtų užtektinai geros kokybės vandens išteklių, taigi esama prievolės taikyti gerą žemės ūkio patirtį siekiant laikytis aukščiausių vandens kiekybės ir kokybės standartų;

13. atsižvelgdamas į tai, kad numatomas visuotinis maisto paklausos augimas ir kad dėl to kils spaudimas gamtos ištekliams, pabrėžia, kad reikia įvykdyti aprūpinimo maistu reikalavimus ir užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą bei skubiai išspręsti aplinkos problemas, pvz., dirvožemio blogėjimo, bioįvairovės nykimo ir kt.;

14. pabrėžia, kad reikia skatinti pradėti kampaniją, kurios tikslas būtų informuoti vartotojus apie ūkininkų ir žemės ūkio sektoriaus pastangas, susijusias su aplinkos apsauga ir aprūpinimu maistu;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti atlikti tyrimus, ypač naujų kartų biokuro, efektyvaus ūkio atliekų panaudojimo, aplinkai nekenkiančių trąšų ir naujų ūkininkavimo technologijų, pagal kurias būtų mažinamas žemės naudojimo poveikis ir remiamas vadovaujamasis ES vaidmuo imantis aplinkos apsaugos iniciatyvų, tyrimus;

16. ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visomis pagal Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą teikiamomis galimybėmis mokslinių tyrimų ir technologinių naujovių srityje, siekiant pagerinti našumą ir drauge paisyti energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo reikalavimų;

17. ragina imtis priemonių, skirtų jaunimo mokymui darbo vietoje tobulinti, tokiose srityse kaip ES aprūpinimo maistu standartai, ir sudaryti galimybes dirbti asmenims, kurie turi atitinkamą kvalifikaciją, siekiant pagrindinio tikslo – didinti užimtumą šiame sektoriuje;

18. mano, kad būtina geriau organizuoti maisto tiekimo grandinę tam, kad būtų sumažintas maisto transportavimo poveikis aplinkai ir skatinamas tradicinių vietos maisto produktų pardavimas;

19. pabrėžia, kad mažosios ir vidutinės įmonės yra valstybių narių ir Sąjungos vystymosi ir augimo kertinis akmuo; pabrėžia investicijų į gamybą ir prieigos prie kreditų skatinimo svarbą;

20. pabrėžia, kad šiuo metu rengiamos tausių energinių augalų auginimo skatinimo priemonės jokiu būdu neturi pakenkti visuomenės aprūpinimui maistu;

21. pabrėžia, kad sėklų oligopolijos daro niokojantį poveikį smulkiųjų ūkių tvarumui, didina priklausomybę nuo riboto skaičiaus įmonių, kurios parduoda sėklą ir specialias trąšas;

22. apgailestaudamas pažymi, kad daugeliu atveju dėl ES taisyklių pernelyg apsunkinamas dalijimasis tradicinių augalų sėklomis ir veislėmis ir trukdoma laiko išbandytoms tradicijoms, kai keičiamasi žiniomis ir ūkininkavimo patirtimi;

23. palankiai vertina plačiai išplitusią veiklą, kurios ėmėsi tūkstančiai ūkininkų, aplinkos apsaugos grupių, mokslininkų ir piliečių, siekdami išsaugoti ir propaguoti vietos genetinę medžiagą; be to, primena, kad sėklų, kurios prisitaikiusios prie vietos sąlygų, įvairovė yra būtina apsirūpinimo maistu sąlyga, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą;

24. pabrėžia, kad dėmesys turėtų būti telkiamas į ekologinių smulkiųjų ūkių sistemų, skirtų vietos ir regioniniam vartojimui, atsparumo skatinimą ir didinimą;

25. pabrėžia ekologinio ūkininkavimo svarbą siekiant geriau apsirūpinti maistu pasaulyje;

26. ragina pradėti teikti konkrečią paramą miesto žemės ūkiui, nes tai duos daug naudos, susijusios su apsirūpinimu maistu, užimtumu, ekologiniu švietimu, rekreacija ir miesto klimatu;

27. ragina nustatyti, kad viešoji pagalba ūkininkavimui priklausytų nuo to, ar ši veikla vykdoma paisant bioįvairovės ir saugant žemę;

28. mano, kad siekiant užtikrinti, jog būtų veiksmingai prisitaikyta prie klimato kaitos ir jos padarinių, ypač prie padažnėjusių ypatingų klimato reiškinių ir masinio kenkėjų atsiradimo, reikia didelės prie vietos sąlygų prisitaikiusių kultūrų ir veislių įvairovės, taip pat reikia suaktyvinti pastangas siekiant išlaikyti šią genetinę įvairovę;

29. ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti programas, kurios apimtų konkrečias žemės ūkio priemones, skirtas klimato kaitos padariniams sušvelninti ir prie jų prisitaikyti;

30. pabrėžia, kad siekiant ir toliau apsirūpinti maistu ir laikytis strategijos „ES 2020“, reikia skatinti efektyviai naudoti išteklius ir diegti su tvarumu susijusias ūkininkavimo naujoves;

31. mano, kad pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2013 m. ES ūkininkams turėtų būti deramai atlyginama už jų pastangas užtikrinant aukštos kokybės maisto tiekimą ir efektyvų bei tausų gamtos išteklių naudojimą;

32. pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) turi būti teikiama gerokai didesnė parama vietos ir regionų ūkininkams ir taip skatinama bioįvairovė ir ekologinis ūkininkavimas, o tai naudinga ir vartotojui, ir aplinkai;

33. ragina valstybes nares ir Komisiją teikti vartotojams objektyvią informaciją apie sezoninį ir regioninį maistą ir šviesti juos šiuo klausimu; mano, kad tai padėtų ūkininkauti ir išlaikyti gerai prižiūrėtą vietos kraštovaizdį, taip pat išvengti ilgų pristatymo kelių ir nereikalingų anglies dioksido išmetalų bei užtikrinti, kad vartotojai gautų šviežią ir geros kokybės maistą;

34. primena, kad maistas yra vertingas ir ribotas išteklius, kuris daro didelę įtaką sveikatai, aplinkai ir vystymuisi; ragina Komisiją pasiūlyti Sąjungai išsamią maisto politiką, pagal kurią, užuot laikiusis sektorinio požiūrio, visi aspektai, kurie dabar nagrinėjami fragmentiškai, būtų suburti į vieną visapusę politiką;

35. mano, kad EFSA (Europos maisto saugos tarnyba) turi atlikti didesnį vaidmenį vertinant visus su maisto grandine susijusius pavojus ir pranešant apie juos, nes tai priemonių, skirtų visuomenės sveikatai ir gerovei apsaugoti, dalis; tikisi, kad visos valstybės narės įsteigs atitinkamas nacionalines bendradarbiavimo su EFSA įstaigas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

30.11.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

0

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Elena Oana Antonescu, Kriton Arsenis, Pilar Ayuso, Sergio Berlato, Milan Cabrnoch, Martin Callanan, Nessa Childers, Chris Davies, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Jill Evans, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Julie Girling, Nick Griffin, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Jo Leinen, Corinne Lepage, Peter Liese, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Gilles Pargneaux, Andres Perello Rodriguez, Mario Pirillo, Pavel Poc, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Oreste Rossi, Dagmar Roth-Behrendt, Carl Schlyter, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Catherine Soullie, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Marisa Matias, Judith A. Merkies, Bill Newton Dunn, James Nicholson, Alojz Peterle, Rovana Plumb, Bart Staes, Csaba Sándor Tabajdi, Giommaria Uggias, Thomas Ulmer


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.12.2010

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Richard Ashworth, Vasilica Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Lorenzo Fontana, Iratxe García Pérez, Sergio Gutiérrez Prieto, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Elisabeth Köstinger, Stéphane Le Foll, Mairead McGuinness, James Nicholson, Rareş-Lucian Niculescu, Wojciech Michał Olejniczak, Georgios Papastamkos, Marit Paulsen, Britta Reimers, Ulrike Rodust, Alfreds Rubiks, Giancarlo Scottà, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alejandro Cercas, Spyros Danellis, Bas Eickhout, Marian Harkin, Giovanni La Via, Véronique Mathieu, Maria do Céu Patrão Neves, Daciana Octavia Sârbu, Dimitar Stoyanov, Artur Zasada, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Heide Rühle

Teisinė informacija - Privatumo politika