REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos, Kolumbijos, Kosta Rikos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais, taip pat dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl prekybos bananais sudarymo projekto

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

AIŠKINAMOJI DALIS

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (16.12.2010)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

19.1.2011 - (07782/2010 – C7‑0148/2010 – 2010/0057(NLE)) - ***

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėja: Francesca Balzani

Procedūra : 2010/0057(NLE)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0002/2011

Pateikti tekstai :

A7-0002/2011

Debatai :

PV 02/02/2011 - 18
CRE 02/02/2011 - 18

Balsavimas :

PV 03/02/2011 - 8.6
PV 03/02/2011 - 8.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0035

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
AIŠKINAMOJI DALIS
Vystymosi komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos, Kolumbijos, Kosta Rikos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais, taip pat dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl prekybos bananais sudarymo projekto

(07782/2010 – C7‑0148/2010 – 2010/0057(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07782/2010),

– atsižvelgdamas į Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais projektą (07968/2010) ir į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl prekybos bananais projektą (07970/2010),

– atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą pritarti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0148/2010),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7‑0002/2010),

1. pritaria susitarimų sudarymui;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Brazilijos, Kolumbijos, Kosta Rikos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Prekyba bananais

Bananai po ryžių, kviečių ir kukurūzų yra ketvirtas pagal svarbą pasaulyje produktas ir jie labai prisideda prie aprūpinimo maistu. Tačiau daugelis šalių bananus augina tik vidaus ir kartais regiono rinkos reikmėms, ir tik 20 proc. visos pasaulio produkcijos parduodama tarptautiniu mastu.

Tik labai mažai šalių bananų augintojų dalyvauja tarptautinėje prekyboje bananais. Prekybos bananais kontrolę vykdo nedaug bendrovių, iš kurių tik penkios tarptautinės bendrovės valdo daugiau kaip 80 proc. visos tarptautinės prekybos bananais.

Tačiau pastaraisiais metais dėl prekybos centrų veiklos kai kuriose svarbiausiose ES rinkose, būtent JK, tarptautinės prekybos bananais bendrovės neteko įtakos.

2008 m. ES vartotojai nupirko daugiau kaip 5,4 mln. tonų bananų. ES importavo beveik 90 proc. savo suvartotų bananų (72,5 proc. iš Lotynų Amerikos ir 17 proc. iš Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių).

Likusius 11 proc. bananų patiekė penkios ES valstybės: Kipras, Prancūzija (Gvadelupos ir Martinikos užjūrio departamentai), Graikija, Portugalija (Madera ir žemyne esanti valstybės dalis), ir Ispanija (Kanarų salos).

Ginčo dėl prekybos bananais išsprendimas

2009 m. gruodžio 15 d. ES, grupė Lotynų Amerikos šalių ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasiekė susitarimą dėl ES bananų importo muitų, dėl kurių vyko bene ilgiausi ir nuožmiausi ginčai per pastarąjį daugiašalės prekybos sistemos gyvavimo laikotarpį.

Dėl ES bananų importo politikos PPO dešimtmečius tęsėsi ES ginčai su keletu Lotynų Amerikos šalių bananų augintojų ir JAV.

Pascalis Lamy nuoširdžiai pasveikino su tuo, kad baigėsi vienas techniškai sudėtingiausių, politiškai jautriausių ir komerciniu požiūriu reikšmingiausių PPO kilusių teisinių ginčų.

Buvo diskutuojama dėl ES bananų importo tvarkos, pagal kurią pirmenybė buvo teikiama bananams iš AKR, o ne iš Lotynų Amerikos šalių. Iš esmės pagal ES bananų importo režimą buvo leidžiama iš AKR šalių į ES kiekvienais metais be muito įvežti 775 000 tonas šių vaisių, o iš visų kitų šalių eksportuotojų (iš didžiausio palankumo statuso (DPS) šalių bananų tiekėjų) įvežamiems bananams buvo taikomas 176 EUR už metrinę toną tarifas.

Daugelis Lotynų Amerikos šalių, tarp kurių yra keletas didžiausių pasaulio bananų eksportuotojų, ilgą laiką primygtinai teigė, kad taikant šį importo režimą jos buvo neteisėtai diskriminuojamos, nes pirmenybė buvo teikiama bananams iš AKR šalių, taip pat buvo pažeidžiamos PPO taisyklės dėl kiekybinių apribojimų.

Ginčo sprendimo darbo grupės, apeliacinis komitetas ir specialusis arbitražas priėmė daugybę teisinių sprendimų, ir ES turėjo persvarstyti savo politiką.

Šį susitarimą sudaro trys pagrindinės dalys:

– patvirtintas sumažintų muitų tarifų sąrašas didžiausio palankumo statuso (DPS) šalims bananų eksportuotojoms;

– susitarimas dėl tropinių produktų ir tam tikriems produktams taikomos preferencinės tvarkos panaikinimo klausimo sprendimo PPO derantis platesniu mastu;

– finansinis paramos AKR bananus eksportuojančioms šalims paketas, kuris siekia 190 mln. EUR, arba bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programa.

Besitęsiant ginčams dėl bananų, atitinkamų šalių padėtis bananų auginimo ir prekybos srityje tapo nestabili. Sudarius šį susitarimą pasaulio bananų rinka taps labiau nuspėjama ir stabilesnė, jis paskatins investicijas ir augimą, taip pat bus skiriama daugiau dėmesio bendresniems bananų tiekimo grandinių gamybos sąlygų klausimams.

Muitų tarifų mažinimas

Pagal susitarimo sąlygas ES palaipsniui mažins iš Lotynų Amerikos šalių eksportuojamiems bananams taikomus muitų tarifus nuo 176 iki 114 EUR už metrinę toną ir iki 2017 m. tarifas bus sumažintas iki galutinės 114 EUR už metrinę toną sumos.

Per pirmąjį mažinimo etapą (tarifas sumažintas 28 EUR už metrinę toną), kuris nuo 2009 m. gruodžio 15 d. – susitarimo parafavimo dienos – buvo taikomas atgaline data, muitų tarifas sumažintas iki 148 EUR už metrinę toną. Toliau nuo 2011 m. sausio 1 d. muitų tarifai kiekvienų metų pradžioje bus mažinami septynerius metus kasmet (atitinkamas tarifo dydis – 143 EUR, 136 EUR, 132 EUR, 127 EUR, 122 EUR, 117 EUR ir 114 EUR).

Jei Dohos derybų raunde nepavyks pasiekti susitarimo, ES atidės tarifų mažinimą ne ilgiau kaip dvejiems metams. Taigi, jeigu nepavyks pasiekti susitarimo tuo metu, kai ES sumažins savo muitų tarifus iki 132 EUR už metrinę toną, ji toliau nemažins tarifų ne ilgiau kaip dvejus metus, daugiausiai iki 2015 m. pabaigos, ir ne vėliau kaip nuo 2016 m. ES vėl mažins muitų tarifus kiekvienais metais kaip sutarta, kol tarifas ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. bus 114 EUR už metrinę toną.

Susitarimas padėjo sureguliuoti dešimtmečius trukusį konfliktą, kadangi jame įrašyta toliau pateikiama nuostata, kad Lotynų Amerikos šalys bananų eksportuotojos nutrauks visus PPO prieš ES vykdomus veiksmus: kai tik PPO patvirtinus naująjį ES muitų tarifų bananams grafiką, bananus tiekiančios Lotynų Amerikos šalys nutrauks visus su ES PPO vykstančius ginčus dėl bananų ir atsiims visus skundus, pateiktus dėl ES veiksmų po to, kai į Sąjungą įstojo naujosios valstybės narės, arba nuo tada, kai ES 2006 m. pakeitė savo bananams taikomą muitų tarifą, ir per Dohos derybų raundą nesieks toliau mažinti bananams taikomų muitų tarifų.

Bananams iš EKR šalių ES rinkoje bus toliau taikomas bemuitis ir bekvotis režimas iki bus sudaryti kiti susitarimai dėl prekybos ir vystymosi, tačiau šių šalių rinkos dalis gali sumažėti, nes ją, kai tik sumažės ES tarifas, perims veiksmingiau dirbantys Lotynų Amerikos bananų augintojai.

Tropiniai produktai ir tam tikriems produktams taikomos preferencinės tvarkos panaikinimas

ES, AKR ir Lotynų Amerikos šalys tuo pačiu metu susitarė dėl požiūrio į vadinamuosius tropinius produktus ir tam tikriems produktams taikomos preferencinės tvarkos panaikinimą per vykstančias derybas dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD). Tropiniams produktams taikomi tarifai bus dar labiau mažinami, o AKR šalių produktams, kuriems taikoma preferencinė tvarka panaikinama, tarifai bus mažinami daug ilgesnį laikotarpį.

Šis susitarimas yra galutinis ES įsipareigojimas dėl tarifų, kuriuos pasibaigus Dohos derybų raundui ji taikys bananų importui.

Paramos bananus auginančioms AKR šalims programa

Nuo 1994 m. ES skyrė daugiau kaip 450 mln. EUR bananus eksportuojančioms šalims, kad padėtų joms prisitaikyti prie pokyčių, konkurencingiau auginti bananus arba įvairinti savo ekonomikos sektorių ir plėsti kitas sritis.

Be įprastinės ES pagalbos pagrindinėms AKR bananus eksportuojančioms šalims iš ES biudžeto bus skirta iki 190 mln. EUR siekiant padėti joms prisitaikyti prie naujųjų tarifų. Jei per metinę biudžeto vykdymo procedūrą atsiras atitinkama asignavimų suma, Komisija kartu su biudžeto valdymo institucija išnagrinės galimybę šią sumą padidinti 10 mln. EUR. Pagalba bus skirta konkurencingumui didinti ir ekonomikai įvairinti bei socialinėms prisitaikymo pasekmėms mažinti.

Bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programa bus taikoma dešimčiai AKR šalių bananų eksportuotojų (Belizui, Kamerūnui, Dramblio Kaulo Krantui, Dominikai, Dominikos Respublikai, Ganai, Jamaikai, Sent Lusijai, Sent Vinsentui ir Grenadinams ir Surinamui), įskaitant dvi netradicines šalis eksportuotojas (Ganą ir Dominikos Respubliką).

Be įprasto dėmesio konkurencingumui ir įvairinimui, pagal šią programą bus taip pat siekiama spręsti bendresnius užimtumo, švietimo, sveikatos ir aplinkos apsaugos su prisitaikymu susijusius klausimus.

Programa turėtų būti pradėta įgyvendinti 2011 m. pradžioje ir vykdoma iki 2013 m. Pagal šią programą finansuojamos priemonės apims: paramą investicijoms siekiant didinti konkurencingumą; paramą ekonomikos įvairinimo srityje vykdomai politikai; paramą bendresniam socialiniam, ekonominiam ir aplinkos apsaugos srities prisitaikymui.

Finansuotinas priemones bendrai nustatys pagalbą gaunančios šalies vyriausybė ir Komisija. Pagalba bus skiriama atsižvelgiant į tris kriterijus:

– prekybos bananais su ES apimtį;

– bananų eksporto į ES reikšmę šalies ekonomikai;

– šalies išsivystymo lygį (pvz., žmogaus socialinės raidos indeksą (ŽSRI)).

Kiekvienai pagalbą gaunančiai šaliai per metus bus skiriama vidutiniškai apie 5 mln. EUR asignavimų.

AKR šalių interesai

Tradicinės AKR bananus eksportuojančios šalys iškėlė didelių socialinių, ekonominių ir politinių pasekmių klausimą, kuris galėtų iškilti pasirašius susitarimus dėl bananų.

AKR šalys mano, kad norint iki minimumo sumažinti galimus AKR šalių bananų eksportuotojų nuostolius pasiekus susitarimą dėl bananų ir dėl kitų dvišalių tarifų nuolaidų, taikomų Lotynų Amerikos bananus eksportuojančioms šalims, EKR bananus eksportuojančių šalių gamybos ir prekybos srities prisitaikymo priemonėms finansuoti bus reikalinga daug didesnė parama.

Europos valstybės bananų augintojos

Parama ES bananų sektoriui teikiama pagal tam tikrų atokiausių regionų patirtų papildomų išlaidų kompensavimo programą (POSEI). 2006 m. atlikus ES bendro bananų rinkos organizavimo reformą, atokiausiuose regionuose esančios Europos valstybės bananų augintojos kasmet pagal šią programą gauna 279 mln. EUR.

Tačiau kadangi POSEI reforma buvo įvykdyta 2006 m., ją įgyvendinat neatsižvelgta į tolesnį importuojamų bananų tarifų mažinimą. Taigi neaišku, ar šiuo metu pagal POSEI numatytų lėšų pakaks tam, kad būtų užtikrinta, jog Europos valstybės bananų augintojos galėtų susidoroti su sunkumais, susijusiais su didėjančiu pasaulinės prekybos bananais liberalizavimu. Taigi, dėl PPO susitarimų dėl prekybos bananais jų konkurencingumui ir jų faktiniam egzistavimui gali kilti pavojus.

Dvišaliai susitarimai

Pagal pastaruosius dvišalius susitarimus, sudarytus su Kolumbija ir Peru, taip pat su Centrinės Amerikos šalimis (Kosta Rika, Salvadoru, Gvatemala, Hondūru, Nikaragva ir Panama), eksportui iš šių šalių nustatytas dar palankesnis režimas (iki 2020 m. muitas sieks 75 EUR už metrinę toną, jis bus mažinamas palaipsniui).

Dėl to AKR šalims taikoma preferencinė marža dar labiau sumažės.

Ekvadoras – didžiausia pasaulio šalis bananų eksportuotoja, kuri šiuo metu nėra pasirašiusi dvišalio susitarimo, yra sunerimusi. Iš tiesų, kadangi didžiausioms Ekvadoro konkurentėms Kolumbijai ir Kosta Rikai taikomi palankesni muitų tarifai, jos galėtų nesunkiai perimti Ekvadorui priklausančią ES rinkos dalį. Nors šaliai bus taikomi sumažinti tarifai pagal Ženevos susitarimą, iki 2020 m. kiekvienos į Europą eksportuotos tonos Ekvadoro bananų muitų tarifas bus 39 EUR didesnis, palyginti su jos didžiausių konkurentų regione tarifais.

Be to, esant šiam netikrumui, didelės tarptautinės bendrovės, pvz., Chiquita ir Dole, gali atsisakyti Ekvadoro kaip tiekėjo paslaugų.

Išvados

Pranešėja mano, kad Europos Parlamentas turėtų pritarti šiems susitarimams, jei jis gaus Komisijos ir Tarybos tvirtus įsipareigojimus užtikrinti, kad:

– Europos Parlamentui nedelsiant bus pateiktas poveikio vertinimas dėl pasirašomų susitarimų įtakos bananus auginančiose besivystančiose šalyse ir Europos atokiausiuose regionuose iki 2020 m.;

– Parlamentui bus pateiktas bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programos poveikio vertinimas likus aštuoniolikai mėnesių iki programos pabaigos ir, prireikus, prie jo bus pridėti atitinkami pasiūlymai;

– bus imtasi konkrečių veiksmų siekiant stiprinti bananų augintojų komercinę padėtį įvairiose tiekimo grandinėse;

– nebus bandymų finansuoti AKR bananus auginančioms šalims skirtą programą perkeliant lėšas iš vystomajam bendradarbiavimui numatytų biudžeto eilučių;

– bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programos ištekliai bus paskirstyti visoms šalims atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius, susijusius su bananų eksportu ir auginimu, ir į šalies išsivystymo lygį, svertinius rodiklius ir prekybą bananais ES.

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

Nuomonės referentas: Charles Goerens

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Kelios PPO priklausančios Lotynų Amerikos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos inicijavo PPO ginčų sprendimo procedūrą dėl Reglamente 404/93/EEB numatyto režimo, taikytino šalims, auginančioms bananus, importuojamus į Europos Sąjungą.

Dėl būtinybės panaikinti visus skirtingus režimus remiantis PPO taisyklėmis buvo priimti arbitražo sprendimai, nepalankūs ES, kuri penkiolika metų derėjosi dėl sprendimų, kuriais iš pradžių buvo siekiama taikyti išimtinai muitų tarifų režimą, o vėliau sumažinti didžiausio palankumo statuso (DPS) muitų tarifą.

Derybos Pasaulio prekybos organizacijoje sėkmingai užbaigtos 2009 m. gruodžio 15 d. sudarius, pirma, susitarimą dėl prekybos bananais su Brazilija, Kolumbija, Kosta Rika, Ekvadoru, Gvatemala, Hondūru, Meksika, Nikaragva, Panama, Peru ir Venesuela ir, antra, susitarimą dėl prekybos bananais su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Šiuose Komisijos pasiektuose susitarimuose numatoma išspręsti atitinkamų šalių ginčus, susijusius su GATT. Be to, šiais prekybos susitarimais įgyvendinami susitarimai dėl ginčų sprendimo, nes jais šalys įpareigojamos taikyti išimtinai muitų tarifų režimą, ir juose numatoma išspręsti visus neišspręstus ginčus, susijusius su muitų tarifais, taikomais iš Lotynų Amerikos importuotiems bananams.

Pagal susitarimus į ES įvežtų bananų muitų tarifas iki 2017 m. palaipsniui mažinamas nuo 176 EUR iki 114 EUR už toną ir numatoma galimybė iki 2020 m. jį sumažinti iki 75 EUR už toną. Tai galimybė, dėl kurios jau derasi Europos Komisija ir kai kurios Lotynų Amerikos DPS šalys ir dėl kurios, be jokių abejonių, iškils didesnis pavojus pačiam bananų sektoriaus išlikimui daugelyje AKR šalių.

Kalbant apie biudžetą, pagal paskaičiavimus dėl šių priemonių nuo 2009 m. taip pat sumažės ES nuosavi ištekliai, nes minėtieji susitarimai, įsigalioję 2009 m. gruodžio 15 d., galioja atgaline data.

Pagal pritarimo procedūrą Parlamentas, vadovaudamasis atsakingo komiteto (šiuo atveju – Tarptautinės prekybos komiteto (INTA), kuriam Vystymosi komitetas teikia šią nuomonę) rekomendacija, gali tik atmesti siūlomą aktą arba jam pritarti.

Pranešėjas yra įsitikinęs, kad nelabai įmanoma atmesti abu susitarimus, pasiektus Ženevoje, nes šiais susitarimais aiškiai paisoma GATT taisyklių, ir todėl bet koks pasiūlymas juos atmesti, nors ir būtų tinkamai pagrįstas atsižvelgiant į Europos Parlamento prioritetus ir šiuo metu jame vykstančias diskusijas, prieštarautų principui „sutarčių reikia laikytis“ (lot. „pacta servanda sunt“), kuris taikomas tarptautinių santykių srityje.

Laikydamasis to paties požiūrio pranešėjas nagrinėjo ir klausimą dėl bananų sektoriaus papildomųjų priemonių, dėl kurių buvo derėtasi Ženevoje (vystomojo bendradarbiavimo priemonės reglamentas (prekybos bananais papildomosios priemonės)) ir kuriomis siekiama dešimčiai AKR šalių, auginančių bananus, kompensuoti dalį nuostolių, patirtų dėl minėtųjų susitarimų. Būtent šiuo klausimu reikėtų aiškiau apibūdinti vystymosi aspektą, kuris mums rūpi.

Man atrodo tikslinga šiomis aplinkybėmis priminti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje įtvirtintą principą, pagal kurį Sąjunga atsižvelgia į su bendradarbiavimo vystymusi susijusius tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims. Todėl visiškai aišku, kad minėtieji susitarimai turės neigiamą poveikį kai kurioms šalims, visų pirma AKR šalims, auginančioms bananus. Prekybos bananais papildomosios priemonės bus taikomos iki 2013 m., ir nors vien tik valdymo požiūriu reikia, kad šios šalys galėtų veiksmingai valdyti išteklius, joms suteiktus pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonės reglamentą (prekybos bananais papildomosios priemonės), tačiau vien tik vystymosi požiūriu akivaizdu, kad dar reikia atidžiai įvertinti šių susitarimų poveikį ne tik iki 2013 m., bet iki 2020 m. Todėl būtina atlikti šių susitarimų poveikio iki 2020 m. vertinimą.

*******

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą pasiūlyti Parlamentui pritarti numatomiems susitarimams, jeigu Komisija kuo anksčiau pasiūlys poveikio vertinimą, kuriame bus atsižvelgiama į susitarimų poveikį bananus auginančioms besivystančioms šalims iki 2020 m.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Corina Creţu, Nirj Deva, Charles Goerens, Catherine Grèze, András Gyürk, Eva Joly, Filip Kaczmarek, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Maurice Ponga, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Alf Svensson, Eleni Theocharous, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Judith Sargentini

Teisinė informacija - Privatumo politika