REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimų dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu projektų

27.1.2011 - (06077/2010– C7‑0141/2010 – 2006/0251(NLE)) - ***

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Carlos Coelho

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimų dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu projektų

(06077/2010 – C7‑0141/2010 – 2006/0251(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimų projektus (06077/2010),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis projektą (16462/2006),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16, 74 straipsnius, 77 straipsnio 2 dalį, 79 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, 82 straipsnio 1 dalies b ir d punktus, 87 straipsnio 2 dalį, 87 straipsnio 3 dalį, 89, 114 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0141/2010),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 8 d. poziciją[1] dėl Komisijos pasiūlymo (COM(2006)0752),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7‑0008/2010),

1.  pritaria Protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės parlamentams ir vyriausybėms.

• [1]  OL C 294E, 2009 12 3, p.99.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šengenas

Šengeno susitarimą 1985 m. birželio 14 d. pasirašė Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Susitarime ir 1990 m. priimtoje tolesnėje konvencijoje, skirtoje susitarimui įgyvendinti, buvo pasiektas susitarimas panaikinti sisteminę sienų kontrolę tarp šių šalių ir užtikrinti laisvą asmenų judėjimą. Pagal Šengeno konvenciją buvo panaikinti patikrinimai prie pasirašiusiųjų valstybių vidaus sienų ir sukurta viena bendra išorės siena, prie kurios pagal bendras taisykles vykdoma išorės sienos kontrolė, įgyvendinama bendra vizų politika, policijos ir teisminis bendradarbiavimas ir sukuriama Šengeno informacinė sistema (SIS). 1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai bendradarbiavimas Šengeno klausimais buvo įtrauktas į Europos Sąjungos teisinę ir institucinę sistemą.

Šiandien Šengeno erdvę sudaro 25 Šengeno valstybės narės: ES priklausančios valstybės Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija, Čekijos Respublika, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija, taip pat trys asocijuotos ES nepriklausančios šalys Norvegija, Islandija ir Šveicarija. Bulgarija, Rumunija ir Kipras šiandien tik iš dalies taiko Šengeno acquis, todėl prie sienos su šiomis trimis valstybėmis narėmis vis dar atliekami patikrinimai.

Siekiant visapusiškai vykdyti Šengeno reikalavimus kiekvienos valstybės pasirengimo lygis turi būti įvertintas atsižvelgiant į keturias sritis: oro erdvės sienas, vizas, policijos bendradarbiavimą ir duomenų apsaugą. Vykstant vertinimo procesui vertinama šalis turi užpildyti klausimyną ir priimti ES ekspertus, kurie parenka vietas, pvz., konsulatams, pasienio postams ir t.t.

Šiandien laisvas judėjimas užtikrinamas teritorijoje, turinčioje 42 673 km išorės jūrų sieną ir 7 721 km išorės sausumos sieną, kurioje yra 25 šalys ir 400 mln. piliečių.

Santykiai su trečiosiomis šalimis

Dėl laipsniškos Šengeno erdvės plėtros trečiosios šalys, kurios turi ypatingus santykius su ES, taip pat pradėjo dalyvauti bendradarbiaujant Šengeno klausimais. Išankstinė sąlyga ES nepriklausančioms šalims, kurios siekia asociacijos su Šengeno acquis, yra sutikimas užtikrinti laisvą asmenų judėjimą keliaujant iš šių valstybių į ES ir atvirkščiai. Minėtosioms šalims tokio pobūdžio dalyvavimas reiškia, kad:

– jos prisijungia prie erdvės be patikrinimų prie vidaus sienų;

– jos taiko visas Šengeno acquis ir visų susijusių laikantis Šengeno acquis priimtų dokumentų nuostatas;

– jos dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su Šengeno teisės aktais.

Praktikoje tai reiškia, kad dalyvaujama mišriųjų komitetų, kurie susitinka kartu su ES Tarybos darbo grupėmis, posėdžiuose. Komitetus sudaro valstybių narių vyriausybių, Komisijos ir trečiųjų šalių vyriausybių atstovai. Taigi asocijuotos šalys dalyvauja diskusijose dėl Šengeno acquis plėtojimo, tačiau nedalyvauja balsavime. Yra nustatytos procedūros dėl informavimo apie būsimas priemones ar aktus ir dėl jų patvirtinimo.

Lichtenšteino prisijungimas prie Šengeno

Lichtenšteinas – Vakarų Europos Alpių regiono mikrovalstybė, apsupta neturinčių išėjimo į jūrą valstybių, vakaruose ir pietuose besiribojanti su Šveicarija, o rytuose – su Austrija. Jos plotas – 160 km², gyventojų skaičius – 35 000, o jos bendrasis vidaus produktas gyventojui – didžiausias pasaulyje. Po prisijungimo prie Europos ekonominės erdvės 1995 m. Lichtenšteinas stabiliai integruojasi į Europos prekybos erdvę. Šiandien 98,4 proc. ES direktyvų perkelta į šalies teisę. Lichtenšteinas taip pat dalyvauja vienoje bendroje rinkoje, kurioje tos pačios pagrindinės taisyklės taikomos visoms priklausančioms šalims.

2008 m. vasario 28 d. buvo pasirašytas Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolas dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis.

Susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos prisijungimo prie Šengeno acquis (kuris įsigaliojo 2008 m. kovo 1 d.) aiškiai numatoma Lichtenšteino asociacijos su Šengeno acquis galimybė sudarant protokolą, kuriame nustatomos kiekvienos sutarties šalies teisės ir įsipareigojimai. Atsižvelgiant laisvo sienų kirtimo politiką siekiant laisvo asmenų judėjimo, kurios Lichtenšteino Kunigaikštystė ir Šveicarijos Konfederacija laikėsi kelis dešimtmečius, buvo tikimasi, kad jos prisijungs prie Šengeno erdvės tuo pačiu metu.

Tačiau 2008 m. gruodžio 12 d. tik Šveicarija prisijungė prie Šengeno erdvės, panaikindama sienų kontrolę prie sausumos sienų ir 2009 m. kovo 29 d. panaikindama sienų kontrolę Šengeno erdvės vidaus skrydžiams oro uostuose. Pirmą kartą iškilo būtinybė įrengti sienų kontrolės punktus toje vietoje, kur iš esmės jau 100 metų nebuvo sienos. 41 kilometro siena, skirianti dvi šalis, tapo Šengeno išorės siena.

Pranešėjo pozicija

2007 m. Europos Parlamentas pirmą kartą buvo paprašytas pateikti savo nuomonę dėl šio protokolo sudarymo. Atsižvelgdamas į tuomet paskirtos pranešėjos Ewa Klamt prašymą, 2007 m. birželio 11 d. Teisės reikalų komitetas pateikė savo vieningą nuomonę, kurioje rekomendavo pakeisti teisinį pagrindą taip, kad būtų nurodoma EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antra pastraipa (pasiūlymai dėl Tarybos sprendimų, kuriais pakeičiama konkreti institucinė struktūra, nustatyta pagrindiniame susitarime, kurio neatskiriama dalimi yra siūlomas protokolas), pagal kurią reikalaujama Europos Parlamento pritarimo, o ne vien tik jo konsultacijos. Dėl šios priežasties ir dėl artėjančio Lisabonos sutarties įsigaliojimo šis pranešimas buvo sugrąžintas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui.

Pranešėjas pritaria šioms naujoms taisyklėms, kurios pradėtos taikyti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir kurių laikantis Europos Parlamentas išsamiau informuojamas apie tarptautinius susitarimus, ir suteikia savo pritarimą dėl šio protokolo sudarymo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	26.1.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Sonia Alfano, Roberta Angelilli, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Simon Busuttil, Philip Claeys, Carlos Coelho, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Ágnes Hankiss, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Clemente Mastella, Véronique Mathieu, Louis Michel, Claude Moraes, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Renate Sommer, Rui Tavares, Wim van de Camp, Daniël van der Stoep, Axel Voss, Renate Weber, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Edit Bauer, Ioan Enciu, Monika Hohlmeier, Stanimir Ilchev, Ádám Kósa, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Jean Lambert, Petru Constantin Luhan, Norica Nicolai, Raül Romeva i Rueda, Ernst Strasser, Marie-Christine Vergiat