REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių arba oficialių pasų turėtojams sudarymo projekto

27.1.2011 - (16362/2010 – C7‑0399/2010 – 2010/0222(NLE)) - ***

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Ioan Enciu

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių arba oficialių pasų turėtojams sudarymo projekto

(16362/2010 – C7‑0399/2010 – 2010/0222(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16362/2010),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių arba oficialių pasų turėtojams projektą (13708/2010),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0399/2010),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7‑0010/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Brazilijos Federacinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 Brazilija yra vadinamajame teigiamame šalių, kurių piliečiams netaikomi reikalavimai dėl vizų kertant Europos Sąjungos išorės sienas, sąraše. Vadovaujantis abipusiškumo principu, kuriuo pagrįstas šis reglamentas, visi ES piliečiai turėtų naudotis panašia teise vykdami į Braziliją.

Iki šiol abipusiškumo principas buvo praktiškai įgyvendinamas Brazilijai sudarant dvišalius bevizio režimo susitarimus su atskiromis valstybėmis narėmis. Tačiau keturios ES šalys – Estija, Latvija, Malta ir Kipras – nepasirašė tokių susitarimų. Taigi jų piliečiams vis dar reikalingos vizos vykstant į Braziliją, o tai pažeidžia abipusiškumo principą.

Šiame kontekste ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Lisabonos sutartį bendra vizų politika trečiųjų šalių atžvilgiu yra išimtinė ES kompetencija, tik ES, o ne atskiros valstybės narės, gali vesti derybas dėl bevizio režimo susitarimo ir jį sudaryti.

Taigi 2008 m. balandžio 18 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo įgaliojo Komisiją Europos Sąjungos vardu derėtis dėl tokio susitarimo. Abi šalys susitarė pasirašyti du atskirus susitarimus: vieną dėl paprastų pasų, kitą dėl diplomatinių, oficialių ir tarnybinių pasų turėtojų. Toks sprendimas pasirinktas dėl to, kad pastarojo susitarimo neturės ratifikuoti Brazilijos Kongresas, taigi jis gali įsigalioti greičiau.

Derybos su Brazilija dėl susitarimo dėl diplomatinių, oficialių ir tarnybinių pasų turėtojų pradėtos 2008 m. liepos 2 d. ir baigtos lapkričio 19 d. Susitarimas buvo parafuotas 2010 m. balandžio 28 d. ir oficialiai pasirašytas Sąjungos ir Brazilijos vardu 2010 m. lapkričio 8 d. Briuselyje.

ES ir Brazilijos beviziu režimu ne pakeičiami, bet papildomi kiti dvišaliai susitarimai, pasirašyti su įvairiomis valstybėmis narėmis. Tačiau Sąjungos sudarytas susitarimas bus viršesnis už dvišalius susitarimus jų taikymo srityse, t. y. kelionėms turizmo ir verslo tikslais.

Galutinį šio susitarimo tekstą galima apibendrinti taip, kaip nurodoma toliau.

Tikslas

Susitarimu nustatomas abipusis bevizis režimas trumpalaikėms visų diplomatinius, tarnybinius arba oficialius pasus turinčių ES ir Brazilijos piliečių kelionėms. Siekiant užtikrinti, kad visiems ES piliečiams būtų sudaromos vienodos sąlygos, susitarimo 8 straipsnyje numatyta, kad Brazilija gali sustabdyti susitarimo taikymą arba jį panaikinti tik visų Sąjungos valstybių narių atžvilgiu ir, laikantis abipusiškumo principo, ES gali sustabdyti susitarimo taikymą arba jį panaikinti tik visų valstybių narių atžvilgiu.

Susitarimo preambulėje atsižvelgiama į ypatingą Didžiosios Britanijos ir Airijos padėtį.

Taikymo sritis ir buvimo trukmė

Bevizis režimas taikomas diplomatinius, tarnybinius arba oficialius pasus turintiems asmenims, keliaujantiems turizmo arba verslo tikslais. Vienos susitariančiosios šalies piliečiai kitos susitariančiosios šalies teritorijoje gali būti ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį nuo pirmojo atvykimo į susitariančiosios šalies teritoriją dienos. Bet kuriuo atveju, bevizis režimas keliaujant tikslais, nenurodytais susitarime, gali būti įgyvendinamas pagal dvišalių Brazilijos pasirašytų susitarimų su 23 iš 27 valstybių narių nuostatas.

Susitarime atsižvelgiama į valstybių narių, kurios dar netaiko visų Šengeno acquis nuostatų, padėtį. Kol šios valstybės narės (Kipras, Bulgarija, Rumunija) nepriklauso Šengeno erdvei, beviziu režimu Brazilijos piliečiams suteikiama teisė tris mėnesius būti kiekvienos iš tų valstybių narių teritorijoje, neskaičiuojant apskaičiuotos buvimo visoje Šengeno erdvėje trukmės.

Kitos nuostatos

Susitarime numatyta įsteigti ekspertų komitetą, skirtą spręsti galimiems ginčams, susijusiems su susitarimo nuostatų aiškinimu ar taikymu. Susitarime taip pat numatytas Brazilijos ir valstybių narių apsikeitimas pasų pavyzdžiais.

***

Taigi pranešėjas pritaria šio susitarimo sudarymui.

Vis dėlto, kaip nurodyta Komisijos pirmininko pavaduotojo Jacques Barrot susirašinėjime su Brazilijos valdžios institucijomis, galiojančių dvišalių susitarimų išsaugojimas turėtų ir toliau būti itin svarbiu Europos Sąjungai, nes juose numatytas trumpalaikis bevizis režimas toms keliaujančių asmenų kategorijoms, kurioms netaikomas ES ir Brazilijos susitarimas. Čia derėtų priminti, kad, Brazilijai denonsavus dvišalius susitarimus, Europos Sąjunga galėtų taikyti ES ir Brazilijos bevizio režimo taikymo sustabdymo išlygą.

Šis susitarimas dėl bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių arba oficialių pasų turėtojams – žingsnis į priekį siekiant nustatyti visapusiškas abipuses vizų režimo išimtis pagal Reglamentą Nr. 539/2001.

Tačiau, kaip nurodė Komisija šeštojoje ataskaitoje dėl vizų režimo abipusiškumo (COM (2010) 620), kitos trečiosios šalys – Kanada ir JAV – toliau laikosi reikalavimo dėl vizų atitinkamai trijų ir keturių valstybių narių atžvilgiu ir taip pažeidžia abipusiškumo principą. Pranešėjas mano, kad Komisija turėtų dėti ilgalaikes ir aktyvias pastangas, kad būtų panaikinti reikalavimai dėl vizų šių šalių atžvilgiu. Šiuo pavyzdžiu paremtų specialių susitarimų dėl diplomatinių, oficialių ir tarnybinių pasų turėtojų sudarymas galėtų būti pirmas žingsnis siekiant visiškai liberalizuoti vizų režimą santykiuose su Kanada ir JAV.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	26.1.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	44 2 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Sonia Alfano, Roberta Angelilli, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Simon Busuttil, Philip Claeys, Carlos Coelho, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Ágnes Hankiss, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Clemente Mastella, Véronique Mathieu, Louis Michel, Claude Moraes, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Renate Sommer, Rui Tavares, Wim van de Camp, Daniël van der Stoep, Axel Voss, Renate Weber, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Edit Bauer, Ioan Enciu, Monika Hohlmeier, Stanimir Ilchev, Ádám Kósa, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Jean Lambert, Petru Constantin Luhan, Norica Nicolai, Raül Romeva i Rueda, Ernst Strasser, Marie-Christine Vergiat