REKOMENDACIJA dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą

2.2.2011 - (COM(2010)0790 – C7‑xxxxxx – 2010/0384(NLE)) - ***

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Klaus-Heiner Lehne

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą

(COM(2010)0790 – C7‑xxxxxx – 2010/0384(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą (COM(2010)0790),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 329 straipsnio 1 dalį (C7-xxxxxx),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 74g straipsnį ir 81 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0021/2011),

A.  kadangi 2000 m. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos patento (COM(2000)0412); kadangi šiame pasiūlyme buvo šeši skyriai: i) I skyrius skirtas bendrosioms nuostatoms, ii) II skyrius – patentų teisei, iii) III skyrius – Bendrijos patento atnaujinimui, jo nustojimui galioti ir negaliojimui, iv) IV skyrius – jurisdikcijai ir procedūrai atliekant teisinius veiksmus, susijusius su Bendrijos patentu, v) V skyrius susijęs su įtaka nacionalinei teisei ir vi) VI skyrius skirtas baigiamosioms nuostatoms,

B.   kadangi minėtasis pasiūlymas grindžiamas EB sutarties 308 straipsniu, pagal kurį būtina konsultuotis su Parlamentu ir Tarybos sprendimas turi būti priimtas vienbalsiai,

C.  kadangi 2002 m. balandžio 10 d.[1] Parlamentas, laikydamasis konsultavimosi procedūros, pritarė Komisijos pasiūlymui su pakeitimais,

D. kadangi greitai paaiškėjo, kad kai kurios valstybės narės susidūrė su konkrečiomis problemomis, dėl kurių joms buvo neįmanoma priimti pasiūlytą reglamentą; kadangi visų pirma kai kurios valstybės narės negalėjo sutikti su vertimo raštu tvarka, susijusia su Bendrijos patentu, ir dėl to Taryba padarė išvadą, kad dėl vertimo raštu tvarkos klausimo Tarybą negalės pasiekti politinio susitarimo dėl Komisijos pasiūlymo, nes nebus vieningo susitarimo,

E.   kadangi 2006 m. sausio 9 d. Komisija pradėjo konsultacijas dėl būsimos patentų politikos Europoje, į kurias Parlamentas reagavo 2006 m. spalio 12 d. priimdamas rezoliuciją[2],

F.   kadangi diskusijos Taryboje buvo vėl pradėtos po to, kai 2007 m. balandžio mėn. buvo priimtas Komisijos komunikatas dėl Europos patentų sistemos stiprinimo[3],

G.  kadangi 2009 m. gruodžio 4 d. Taryba patvirtino išvadas dėl pagrindinių būsimos patentų sistemos bruožų ir ši sistema pagrįsta dviem ramsčiais: i) vieningos ginčų dėl patentų sprendimo sistemos sukūrimu ir ii) ES patento – teisinės priemonės, pagal kurią suteikiami patentai, galiojantys bendrai visoje ES – sukūrimu; kadangi Taryba manė, kad šios išvados turėtų būti įtrauktos į bendrą galutinį susitarimą dėl sustiprintos Europos patentų sistemos priemonių paketo, apimančio Europos patentų ir ES patentų teismo (EESPT) sukūrimą, ES patentą, įskaitant atskirą reglamentą dėl vertimo raštu tvarkos, sustiprintą Europos patentų tarnybos ir valstybių narių centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų partnerystę bei, reikiamu mastu, Europos patentų konvencijos pakeitimus,

H. kadangi 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pasikeitė ES patento sukūrimo teisinis pagrindas, nes pradėtas taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 118 straipsnis, pagal kurį: „Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis įdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu“;

I.    kadangi pagal SESV 118 straipsnio pirmą pastraipą ES patentas kaip Europos intelektinės nuosavybės teisė gali būti nustatytas pagal įprastą teisėkūros procedūrą; kadangi vis dėlto pagal SESV 118 straipsnio antrą pastraipą būtina laikytis specialios teisėkūros procedūros, pagal kurią reikalaujama, kad Taryba nuspręstu vienbalsiai, kai nustatomi susitarimai dėl kalbos, susiję su tokiomis teisėmis,

J.    kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Komisija patvirtino savo 2000 m. pasiūlymą[4]; kadangi siekiant paspartinti procedūrą ir leisti Tarybai oficialiai perkelti savo 2009 m. gruodžio 4 d. politines išvadas į Tarybos poziciją, ir tai būtų kitas įprastos teisėkūros procedūros etapas, 2010 m. gegužės 5 d. Parlamentas[5] patvirtino savo 2002 m. poziciją kaip savo pirmojo svarstymo poziciją; kadangi Taryba nėra perkėlusi savo išvadų į poziciją ir, atitinkamai, negali vykti joks tolesnis darbas dėl ES patento remiantis Komisijos 2000 m. pasiūlymu,

K.  kadangi 2010 m. birželio 30 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos patento vertimo tvarkos[6], kuriuo paremta esama Europos patentų tarnybos kalbų sistema,

L.   kadangi nepaisant didelių pastangų ir kelių derybų raundų, kuriuos Taryba surengė 2010 m., Konkurencingumo taryba savo 2010 m. gruodžio 10 d. susitikime patvirtino, kad dėl neįveikiamų sunkumų priimant sprendimą dėl vertimo tvarkos visiška vienybė buvo neįmanoma tuo metu ir neįmanoma artimiausioje ateityje, ir kad pasiūlyto reglamento tikslai nustatyti bendrą patentinę apsaugą visoje Europos Sąjungoje negali būti pasiekti taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas per pagrįstą laiką,

M.  kadangi kelios valstybės narės nurodė, kad yra pasirengusios svarstyti galimybę nustatyti bendrąjį patentą taikant tvirtesnį bendradarbiavimą,

N. kadangi daugiau nei devynios valstybės narės yra pareiškusios ketinimą tarpusavyje pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą kuriant bendrą patentinę apsaugą, pateikdamos prašymą Komisijai pagal SESV 321 straipsnio 1 dalį, ir atitinkamai Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, pagal kurį leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas bendros patentinės apsaugos sukūrimo srityje;

O.  kadangi Parlamentas yra patikrinęs atitiktį Europos Sąjungos sutarties (ESS) 20 straipsniui ir SESV 326–334 straipsniams,

P.  kadangi laikantis ESS 20 straipsnio, siekdamos tarpusavyje nustatyti tvirtesnį bendradarbiavimą srityse, kurios nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, mažiausiai devynios valstybės narės gali pasinaudoti Sąjungos institucijomis ir įgyvendinti savo kompetenciją taikydamos atitinkamas Sutarčių nuostatas laikydamosi teisinio nuoseklumo tokiu mastu ir tokia tvarka, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir SESV 326–334 straipsniuose,

Q.  kadangi bendros patentinės apsaugos kūrimas neįtrauktas į sričių, priskirtų išimtinei Sąjungos kompetencijai, sąrašą, nustatytą SESV 3 straipsnio 1 dalyje; kadangi Europos intelektinės nuosavybės teisių sukūrimo teisinis pagrindas yra SESV 118 straipsnis, kuriame daroma speciali nuoroda į vidaus rinkos kūrimą ir veikimą, o tai, remiantis SESV 4 straipsniu, yra viena iš Sąjungos pasidalijamosios kompetencijos sričių; kadangi todėl bendros patentinės apsaugos kūrimas, įskaitant taikytiną vertimo raštu tvarką, nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai,

R.   kadangi visų pirma šis tvirtesnis bendradarbiavimas gali būti laikomas indėliu siekiant Sąjungos tikslų, jos interesų gynimu ir jos integracijos proceso stiprinimu, kaip apibrėžta ESS 20 straipsnyje, atsižvelgiant į Komisijos atliktą poveikio vertinimą, susijusį su minėtu 2010 m. pasiūlymu dėl reglamento dėl Europos Sąjungos patento vertimo tvarkos, kuriame nurodoma, kad nėra visai ES bendros patentinės apsaugos ir dėl to taikoma suskaidyta patentų sistema; kadangi šis susiskaidymas atsirado dėl Europos patentų patvirtinimo valstybėse narėse didelės kainos ir sudėtingumo ir ši kaina gali siekti 40 proc. visų išlaidų patentavimui Europoje; kadangi bendros patentinės apsaugos sukūrimas grupei valstybių narių pagerintų patentinės apsaugos lygį, nes atsirastų galimybė gauti vienodą patentinę apsaugą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose ir šiose teritorijose nereikėtų išlaidų ir nebūtų sudėtinga spręsti patentų klausimus, taigi, būtų skatinami bendros rinkos veikimo moksliniai ir technologiniai privalumai,

S.   kadangi, atsižvelgus į ankstesnius įvykius siekiant įgyvendinti šią iniciatyvą, aiškiai matoma, kad siūlomas sprendimas pateikiamas kaip paskutinė išeitis ir kad bendradarbiavimo tikslų negalima pasiekti per pagrįstą laikotarpį visoje Sąjungoje,

T.  kadangi taip pat įvykdomi SESV 326–334 straipsnių reikalavimai; kadangi pradėjus tvirtesnį bendradarbiavimą bus sudarytos palankesnės sąlygos tinkamam vidaus rinkos veikimui ir panaikintos galimos kliūtys laisvam prekių judėjimui, nes bus padedama spręsti patentų pažeidimų problemas, gali padidėti išradėjų, siekiančių patento visoje Sąjungoje apsaugos, skaičius, nes visiems išradėjams, novatoriškoms bendrovėms ir patentų turėtojams bus suteikta vienoda galimybė naudotis bendra patentine apsauga, nesvarbu, ar jie yra iš sistemoje dalyvaujančių valstybių narių, ar iš nedalyvaujančių, nes bus suteikta papildoma priemonė, kuria galės naudotis visi Sąjungos patentų turėtojai, nes visoje Sąjungoje pagerės novatoriškų įmonių veiklos pagrindinės sąlygos, taip pat bus panaikintas dabartinis dalyvaujančių valstybių narių susiskaldymas, dėl kurio tarp valstybių narių esama „sienų“ patentų srityje,

U.  kadangi pradedant tvirtesnį bendradarbiavimą būtent šioje srityje laikomasi sutarčių ir Sąjungos teisės, nes nedaromas poveikis acquis, atsižvelgiant į tai, kad kol kas buvo priimti tik keli Sąjungos teisės aktai vadovaujantis SESV 288 straipsniu ir nei viename iš jų nekalbama apie Europos intelektinės nuosavybės teisų sukūrimą numatant vienodą apsaugą visoje Sąjungoje; kadangi, išskyrus 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/44/EB dėl biotechnologinių išradimų teisinės apsaugos[7], daugiau nėra materialinės patentų teisės derinimo Sąjungos lygmeniu aktų ir kadangi 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento reglamentas (EB) Nr. 1610/96 dėl augalų apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo[8] ir 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo[9] susiję su tam tikrų tipų patentuojamiems objektams taikomo patento galiojimo pratęsimu; kadangi dėl tvirtesnio bendradarbiavimas patentų srityje nebus diskriminacijos, nes bendra patentine apsauga galės naudotis visos Sąjungos patentų sistemos naudotojai,

V.  kadangi tvirčiau bendradarbiaujant bus gerbiamos nedalyvaujančių valstybių narių teisės, kompetencija ir įsipareigojimai tokiu mastu, kokiu galimybė gauti bendrą patentinę apsaugą dalyvaujančių valstybių narių teritorijose nedaro poveikio galimybei naudotis patentine apsauga arba tos apsaugos sąlygoms nedalyvaujančių valstybių narių teritorijose,

W. kadangi pagal SESV 328 straipsnio 1 dalį numatyta, kad tvirtesniu bendradarbiavimu bet kuriuo metu gali naudotis visos valstybės narės, kurios to nori; kadangi Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės turėtų ir iš pat pradžių, ir toliau skatinti šiame bendradarbiavime dalyvauti kuo daugiau valstybių narių,

X. kadangi Parlamento pritarimas susijęs su tvirtesniu bendradarbiavimu ir pagal šį pritarimą iš anksto nesprendžiama, kurios šalys dalyvaus,

Y.  kadangi SESV 333 straipsnio 2 dalyje Tarybai (arba, tiksliau, toms Tarybos narėms, kurios atstovauja tvirčiau bendradarbiaujančioms valstybėms narėms) suteikiama galimybė priimti sprendimą, kuriame numatoma, kad ji veiks pagal įprastą teisėkūros procedūrą, o ne pagal specialią teisėkūros procedūrą, kuri nurodoma SESV 118 straipsnyje ir pagal kurią su Parlamentu tik konsultuojamasi,

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui, nes valstybės narės nėra iš anksto prieš jį nusiteikusios;

2.  ragina Tarybą priimti sprendimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 333 straipsnio 2 dalį, kuriame būtų numatoma, kad pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pradedamas tvirtesnis bendradarbiavimas bendros patentinės apsaugos sukūrimo srityje atsižvelgiant į susitarimus dėl kalbų, susijusius su Europos intelektinės nuosavybės teises pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 118 straipsnį, Taryba veiks pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL C 127 E, 2003 5 29, p. 526.
• [2]  OL C 308 E, 2009 12 16, p. 169.
• [3]  COM(2007)0165.
• [4]  COM(2009)0665.
• [5]  2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikio šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms (COM(2009)0665) – „omnibusas“ (Priimti tekstai, P7_TA(2010)0126).
• [6]  COM(2010)0350.
• [7]        OL L 213, 1998 7 30, p. 13.
• [8]        OL L 198, 1996 8 8, p. 30.
• [9]        OL L 152, 2009 6 16, p. 1.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	27.1.2011
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	16 5 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Raffaele Baldassarre, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Klaus-Heiner Lehne, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Dimitar Stoyanov, Diana Wallis, Cecilia Wikström, Zbigniew Ziobro, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Piotr Borys, Vytautas Landsbergis, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Toine Manders, Arlene McCarthy