PRANEŠIMAS dėl ES žemės ūkio ir tarptautinės prekybos

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (*) (8.12.2010)

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (9.12.2010)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

8.2.2011 - (2010/2110(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
Pranešėjas: Georgios Papastamkos
Nuomonės referentė (*): Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tarptautinės prekybos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

Procedūra : 2010/2110(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0030/2011

Pateikti tekstai :

A7-0030/2011

Debatai :

PV 07/03/2011 - 26
CRE 07/03/2011 - 26

Balsavimas :

PV 08/03/2011 - 9.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0083

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (*)
Vystymosi komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl ES žemės ūkio ir tarptautinės prekybos

(2010/2110(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) trečiąją dalį, III antraštinę dalį, penktąją dalį, II ir V antraštines dalis,

– atsižvelgdamas į principus, susijusius su gyvūnų gerovės reikalavimais, nustatytus SESV 13 straipsnyje,

– atsižvelgdamas į PPO susitarimus, ypač į susitarimą dėl žemės ūkio, dėl kurio susitarta per Urugvajaus raundą, ir kuris įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d.,

– atsižvelgdamas į deklaracijas, patvirtintas per 4-ąją ministrų konferenciją, surengtą 2001 m. lapkričio 9–14 d. Dohoje, ir į sprendimus, kuriuos 2004 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino PPO generalinė taryba, ir į deklaraciją, patvirtintą per 6-ąją ministrų konferenciją, surengtą Honkonge 2005 m. gruodžio 13–18 d.,

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo pasibaigus PPO ministrų konferencijai Honkonge[1],

– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 6 d. PPO žemės ūkio derybų pirmininko paskelbtą patikslintą derybinių sąlygų žemės ūkio srityje projektą,

– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 15 d. Europos Komisijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumą dėl jautienos iš galvijų, kuriuos auginant nebuvo naudoti tam tikri augimą skatinantys hormonai, ir dėl padidintų muito tarifų, kuriuos Jungtinės Amerikos Valstijos taiko kai kuriems Europos Bendrijų produktams,

– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 15 d. pasiektą abipusį Kanados ir Europos Sąjungos sprendimą dėl ginčo „Europos Bendrijos: priemonės, turinčios įtakos biotechnologinių produktų patvirtinimui ir rinkodarai“,

– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 15 d. ES ir Lotynų Amerikos šalių parafuotą susitarimą, nustatantį galutinio neišspręstų ginčų dėl ES bananų importo režimo sprendimo sąlygas (Ženevos susitarimas),

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) perspektyvų pasibaigus 7-ajai PPO ministrų konferencijai[2],

– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 17 dieną pasibaigusias Maroko ir ES derybas dėl liberalizavimo priemonių, skirtų žemės ūkio ir žuvininkystės produktams,

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 1 d. pasibaigusias ES, Peru ir Kolumbijos derybas dėl daugiašalio susitarimo pasirašymo,

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 18 d. pasiektą abipusį Argentinos Respublikos ir Europos Sąjungos sprendimą dėl ginčo „Europos Bendrijos: priemonės, turinčios įtakos biotechnologinių produktų patvirtinimui ir rinkodarai“,

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos: kokios strategijos laikytis?[3],

– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. pasibaigusias ES ir Centinės Amerikos šalių derybas dėl prekybos sektoriaus asociacijos susitarime,

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.[4],

– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio m. 6 d. pasirašytą ES ir Pietų Korėjos laisvos prekybos susitarimą,

– atsižvelgdamas į besitęsiančias ES ir MERCOSUR šalių derybas dėl asociacijos susitarimo,

– atsižvelgdamas į besitęsiančias ES ir Kanados derybas dėl Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo,

– atsižvelgdamas į besitęsiančias ES ir Indijos derybas dėl asociacijos susitarimo,

– atsižvelgdamas į besitęsiančias ES ir Ukrainos derybas dėl asociacijos susitarimo,

– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio mėn. tyrimą „PPO žemės ūkio derybų apžvalga po 2008 m. derybų nesėkmės“,

– atsižvelgdamas į gaires „Geografinės nuorodos ir TRIPs : Po 10 metų. Planas, skirtas GN turėtojams, kaip apsisaugoti kitose PPO šalyse“, kurias parengė Komisija,

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (COM(2010)0484),

– atsižvelgdamas į Pakistanui taikomų muitų liberalizavimo klausimą, kaip numatyta pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl ekstremaliosios situacijos Pakistanui nustatomos autonominės prekybos lengvatos (COM(2010)0552), 1 straipsnyje,

– atsižvelgdamas į JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A7‑0030/2011),

A. kadangi šiuo metu ES išlieka vienu didžiausių žemės ūkio prekių importuotoju pasaulyje, kai jos importas savo verte išaugo beveik du kartus per pastarąjį dešimtmetį ir dabar sudaro 20 proc. viso pasaulio importo,

B. kadangi ES dalis pasaulio eksporte mažėja dėl spartaus pagrindinių žemės ūkio prekybos partnerių augimo; kadangi 2007–2009 m. galutiniai produktai sudarė 68 proc. viso ES eksporto, o tarpiniai produktai ir plataus vartojimo prekės atitinkamai sudarė 23 proc. ir 9 proc.; kadangi, be to, pasaulio rinkos kainos yra tas veiksnys, dėl kurio ES patiria sunkumų eksportuodama savo produktus, nes apskritai kainos yra žemos, o Sąjungos gamybos sąnaudos didesnės;

C. kadangi ES žemės ūkio prekybos deficitas 2008 m. pasiekė rekordiškai aukštą 7 milijardų eurų lygį; kadangi ES prekybos deficitas su MERCOSUR šalimis nuo 2000 m. padvigubėjo ir ES žemės ūkio produktų iš MECOSUR šalių importas šiuo metu yra vertas 19 milijardų eurų, o tuo pat metu eksporto vertė yra tik 1 milijardas eurų,

D. kadangi ES pasaulyje yra didžiausias žemės ūkio prekių iš besivystančių šalių importuotojas, importuojantis daugiau negu JAV, Japonija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija kartu; kadangi dėl įgyvendinamos iniciatyvos „Viskas išskyrus ginklus“, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, dėl bendrosios lengvatų sistemos ir Ekonominės partnerystės susitarimų daugiau kaip 71 proc. viso ES importo yra iš besivystančių šalių,

E. kadangi 2008 m. PPO patikslintas derybinių sąlygų žemės ūkio srityje projektas būtų iš ES pareikalavęs dar didesnių nuolaidų, negu tų, kurios jau buvo įtrauktos į 2005 m. spalio mėn. ES pateiktą pasiūlymą,

F. kadangi politikos suderinamumo vystymosi labui taikymas žemės ūkiui ir prekybai taip pat turės įtakos ir Tūkstantmečio vystymosi 1 tikslo (ypač didelio skurdo ir bado panaikinimas) ir 8 tikslo (pasaulinė partnerystė vystymosi labui) įgyvendinimui, be kita ko, taikant sąžiningesnes prekybos taisykles ir prieigos prie rinkos nuostatas,

G. kadangi ES jau radikaliai sumažino savo vietos rinkai teigiamą pagalbą, kuri iškraipo rinką, o jos partneriai to nepadarė, ypač JAV, kuri ne tik, kad nesumažino pagalbą, o kai kur net ir sustiprino pagalbos priemones pagal 2008 m. Ūkių bilį,

H. kadangi ES vienašališkai gerokai sumažino savo eksporto grąžinamąsias išmokas, kurių dalis BŽŪP biudžete sumažėjo nuo 29,5 proc. (1993 m.) iki tik 1,2 proc. 2009 metais ir eksportuojamų žemės ūkio produktų, už kuriuos mokamos grąžinamosios išmokos, vertės proporcinė dalis sumažėjo nuo 25 proc. 1992 m. iki tik 0,9 proc. 2009 m.; kadangi prekybos partneriai ir toliau plačiai naudojasi kitomis eksporto skatinimo priemonėmis,

I. kadangi vykstant „jautienos hormonų“ ginčui JAV ir toliau taiko sankcijas ES ir net pranešė, kad ketina rotaciniu būdu jas taikyti ir kitiems ES žemės ūkio produktams siekiant padidinti šių sankcijų poveikį („karuseliniai“ teisės aktai); kadangi pagal susitarimo memorandumą ES taiko nulinį importo muito tarifą 20 tūkst. tonų jautienos kvotai,

J. kadangi JAV PPO ginčijo ES taisykles, reglamentuojančias paukštienos higieną ir rinkodarą,

K. kadangi su Kanada ir Argentina buvo pasiektas bendras sprendimas dėl GMO ginčo; kadangi JAV pateikė atsakomųjų priemonių prašymą,

L. kadangi po PPO kolegijos sprendimo dėl cukraus buvo paskatinta įvykdyti 2006 m. ES cukraus rinkos reformą ir tai vis dar daro didelį poveikį prekybai cukrumi; kadangi vykdant bendrą cukraus rinkos organizavimą laikomasi visų ES su prekyba susijusių įsipareigojimų; kadangi per trejus metus ES iš antro pagal dydį cukraus eksportuotojo tapo antru pagal dydį grynuoju cukraus importuotoju, ir tai daugiausia naudos davė besivystančioms šalims (mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir AKR šalims),

M. kadangi 2006 m. įgyvendinant cukraus reformą buvo pasiekti tikslai didinti konkurencingumą, mažinti cukraus kainas ir sumažinti cukraus gamybos kvotą maždaug 30 proc.; kadangi, vis dėlto, dėl šios reformos 27 valstybių narių ES iš visų 189 gamyklų buvo uždarytos 83, prarasta daugiau nei 16 500 tiesioginių darbo vietų kaimo vietovėse ir maždaug 140 000 ūkininkų nustojo auginti cukrinius runkelius,

N. kadangi pasaulio cukraus rinka yra viena iš nepastoviausių žemės ūkio produktų rinkų ir joje dominuoja viena šalis (Brazilija); kadangi ES cukraus gamyba užtikrina patikimą tiekimą pasaulio rinkai ir reguliarų aukštos kokybės ir tvarių produktų vidaus tiekimą Europos vartotojams;

O. kadangi ES skatina tvarią atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, nustatydama reikalavimus, kuriuos turi būti pradėta taikyti iki 2010 m. pabaigos; kadangi ES jau importuoja daugiau kaip 25 proc. jos sunaudojamo bioetanolio kuro, išskyrus bioetanolį, importuojamą mišinių forma siekiant išvengti importo mokesčių; kadangi Komisija pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos (Direktyvos 2009/28/EB) 23 straipsnio 5 dalies a punktą turi užtikrinti, kad būtų išlaikoma bioetanolio vidaus gamybos ir importo pusiausvyra[5],

P. kadangi 2010 m. lapkričio mėnesį vyks Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos šalių konferencijos 4-oji sesija; kadangi pradėta viešoji konsultacija dėl galimo Tabako gaminių direktyvos (Direktyva 2001/37/EB[6]) persvarstymo; kadangi kelios PPO narės iškėlė klausimą, ar Kanados įstatymo projektas C-32, pagal kurį iš esmės uždraudžiami visi tradiciniai maišyto tabako gaminiai, išskyrus tuos, kuriuose naudojamas tik Virdžinijos, t. y. vienintelės Kanadoje gaminamos ir tabako gaminių gamybai naudojamos rūšies, tabakas, suderinamas su Susitarimu dėl techninių prekybos kliūčių (TBT susitarimas),

Q. kadangi ES, sudarydama tarptautinės prekybos susitarimus, turi harmoningai derinti rinkos liberalizavimą ir ekonomikos sektorių bei darbuotojų ir vartotojų teisių apsaugą,

R. kadangi ES susitarimuose su trečiosiomis šalimis turi būti užtikrinta sunkumų turinčių ES sektorių, ypač vaisių ir daržovių, gyvulininkystės ir javų sektorių, kuriuose pajamos labai sumažėjo, apsauga ir taip pat šiems sektoriams turi būti suteikiamos tikros eksporto galimybės,

S. kadangi smulkūs vietos ūkininkai, kurie labai prisideda prie aprūpinimo maistu savo regionuose, neturi patirti neigiamo poveikio ES sudarius tarptautinės prekybos susitarimus,

T. kadangi ES, sudarydama tarptautinės prekybos susitarimus, turi siekti užtikrinti žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos standartų laikymosi geresnę priežiūrą,

U. kadangi, norint sudaryti prekybos susitarimus, dėl kurių derėjosi Komisija, reikia Parlamento pritarimo,

ES žemės ūkio ir bendros prekybos politikos suderinamumas

1. mano, kad ES žemės ūkio sektorius sukuria aiškią pridėtinę vertę Europos ekonomikai ir atlieka strateginį vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, skirtą spręsti ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos uždavinius, su kuriais susiduria ES; pabrėžia poreikį užtikrinti politinį ES žemės ūkio, prekybos ir vystymosi politikos suderinamumą;

2. pabrėžia, kad išorės prekybos politika neturi kliudyti ES gebėjimui išlaikyti tvirtą žemės ūkio sektorių ir užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą padidėjusio rinkos nepastovumo sąlygomis; ragina Komisiją visuose forumuose ir ypač PPO ginti daugiafunkcinį ES žemės ūkio vaidmenį, įskaitant jo esminę reikšmę teikiant užimtumo galimybes kaimo vietovėse bei palaikant kaimo vietovių gyvybingumą, ir Europos žemės ūkio produktų gamybos modelį, kuris yra strateginė Europos ekonomikos sudedamoji dalis;

3. smerkia Komisijos požiūrį, kuriuo remiantis žemės ūkio sektoriuje pernelyg dažnai daroma nuolaidų, siekiant geresnio pramonės produktų ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių rinkas; ragina Komisiją nebeteikti pirmenybės pramonės ir paslaugų sektorių interesams žemės ūkio interesų sąskaita;

4. ragina Komisiją pasiūlyti požiūrį, kuriuo būtų siekiama pusiausvyros tarp vidaus gamybos ir importo, atsižvelgiant į daugiašalių ir dvišalių prekybos derybų eigą kiekviename žemės ūkio sektoriuje, taip pat į ES aplinkosaugos, socialinius, gyvūnų gerovės ir saugumo standartus bei į pagarbą žmogaus teisėms;

5. pabrėžia, kad, kalbant apie žemės ūkio sektorių, Komisija turi atlikti poveikio vertinimus, kurie turi būti viešai paskelbti prieš derybų pradžią ir prieš pasiūlytus atnaujinimus siekiant atsižvelgti į naujas pozicijas, iškylančias derybų metu; pabrėžia, kad reikia, jog ypač Parlamentas ir Komisija tinkamai ir skaidriai konsultuotųsi su visomis suinteresuotomis šalimis; primena, kad į ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimą įtraukta vidinė patarėjų taryba, ir pažymi, kad tai galėtų būti nuostata, kuria būtų galima remtis siekiant į būsimus susitarimus įtraukti suinteresuotąsias šalis ir suinteresuotuosius subjektus;

6. pabrėžia, kad atliekant poveikio vertinimus turi būti atsižvelgiama į kiekvienos prekės ypatumus, pavyzdžiui, jautienos rinkoje, atsižvelgiant į rinkos segmentaciją; pabrėžia, kad atlikus ankstesnius vertinimus gauti tik bendri duomenys; taigi ragina Komisiją pateikti išsamius poveikio vertinimus atsižvelgiant į poveikį konkrečioms rinkos dalims, kurį daro ES žemės ūkio rinkų atvėrimas Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (MERCOSUR) prekybos blokui;

7. mano, kad sprendimai, kuriais toliau ES rinkos atveriamos žemės ūkio produktų importui, turėtų būti priimami užtikrinant, kad ES žemdirbiams bus kompensuojama už patiriamus nuostolius;

8. pabrėžia, kad finansinė kompensacija negali panaikinti neigiamo ES žemės ūkio produkcijos nutraukimo poveikio, produkcijos, kuri garantuoja maisto saugą bei kokybę ir yra būtina ES kaimo vietovių klestėjimui ir kaimo kraštovaizdžio apsaugai nuo žemės apleidimo ir kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo grėsmės; todėl pabrėžia, kad būtina išlaikyti sąlygas, būtinas norint užtikrinti, kad ES ūkininkai galėtų likti gyvybingi ir gautų teisingas pajamas visose valstybėse narėse, ir taip sudaryti sąlygas atgaivinti žemės ūkį Europoje atsižvelgiant į esminį BŽŪP vaidmenį ES sistemoje;

9. primena, kad ES gamintojai privalo laikytis aukščiausių kokybės, produktų higienos, tvarios gamybos metodų, augalų sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, atsekamumo, pesticidų likučių kontrolės, veterinarijos ir priedų standartų;

10. tvirtai laikosi nuomonės, kad trečiųjų šalių taikomi į ES eksportuojamų produktų gamybos būdai turi užtikrinti Europos vartotojams tokius pat sveikatos, maisto saugumo, gyvūnų gerovės, tvaraus vystymosi ir minimalius socialinius standartus, kokie yra reikalaujami iš ES gamintojų; pabrėžia, kad tai vienintelis būdas užtikrinti, kad ES gamintojai galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su trečiosiosmis šalimis, ir tvirtina, kad reikia griežtesnės importo kontrolės pasienyje ir kad reikia sustiprinti Maisto ir veterinarijos tarnybos atliekamą gamybos bei patekimo į rinką sąlygų tikrinimą šalyse, kurios eksportuoja į ES, siekiant užtikrinti ES standartų laikymąsi;

11. pabrėžia, kad, kalbant apie importą, turi būti griežtai laikomasi kilmės šalies taisyklių bei taikomos trišalės prekybos prevencijos priemonės;

12. ragina Komisiją aktyviai skatinti ofenzyvinius ES žemės ūkio interesus ir padėti ES produktams pasiekti trečiųjų šalių rinkas, atsižvelgiant į didelį aukštos kokybės ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto ir pasaulinės rinkos stabilizavimo potencialą; pabrėžia, inter alia, būtinybę paspartinti skatinimo programas, įskaitant bendro ES finansavimo procentinį padidinimą; pažymi, kad šios priemonės atitinka PPO taisykles, nes jos patenka į „žaliąją dėžę“;

13. pastebi, kad labiausiai nutolę regionai yra neatsiejama ES dalis ir prekybos susitarimai visa savo visuma taikomi ir tokiems regionams; pabrėžia, kad žemesni muitų tarifai sukelia grėsmės pažeidžiamoms nutolusių regionų ekonomikoms, kurios daugiausiai remiasi ūkininkavimu ir gaminiais, panašiais į tuos kuriuos, be kitų šalių, gamina ir Lotynų Amerikos šalys partnerės; pažymi, kad pagal SESV 349 straipsnį ES politikos sritis galima pritaikyti specifinėms tokių regionų geografinėms ir ekonominėms sąlygoms; atitinkamai, ragina Komisiją derybų metu atsižvelgti į specifinę nutolusių regionų padėtį, siekiant užtikrinti, kad nebus pakenkta jų plėtrai;

Žemės ūkis daugiašalės prekybos sistemoje

Dohos plėtros darbotvarkė (DPD)

14. mano, kad, siekdama užtikrinti sėkmingą DPD rezultatą, ES žemės ūkio srityje pateikė labai dosnų pasiūlymą, kurio padidinti jau neįmanoma, tačiau iki dabar kitos išsivysčiusios ir pažengusios besivystančios šalys neparodė lygiaverčio užmojo;

15. primena, kad 2003 m. BŽŪP reforma ir 2008 m. atliktas jos patikrinimas parodė ES ryžto vykdyti reformas tvirtumą, nes buvo užbėgta galimiems Dohos raundo rezultatams už akių, o ES prekybos partneriai dar nepadarė lygiaverčių nuolaidų;

16. ragina Komisiją griežtai laikytis iš Tarybos gauto derybų mandato, pagal kurį jos veiksmų riba yra naujausia BŽŪP reforma, su sąlyga, kad iš prekybos partnerių bus gautos lygiavertės nuolaidos; taip pat prašo jos susilaikyti nuo bet kokių pasiūlymų, kurie iš anksto nulemtų sprendimus, susijusius su BŽŪP ateitimi po 2013 m;

17. pabrėžia ne prekybos klausimų svarbą Dohos vystymosi darbotvarkėje; mano, kad žemės ūkio sektoriaus derybose ekonominė prekybos dimensija privalo būti suderinta su ne ekonominėmis vertybėmis, pvz., socialinėmis vertybėmis, aplinkos apsaugos klausimais, žmonių ir gyvūnų sveikata ir gerove;

18. apgailestauja dėl vynų ir stiprių alkoholinių gėrimų daugiašalio registro kūrimo problemų, taip pat dėl visų žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos plėtimo problemų; primena, kad siekiant subalansuotų derybų rezultatų šie elementai yra būtini; pabrėžia, kad svarbu kuo plačiau daugiašaliu ir dvišaliu lygmeniu skatinti principus, palaikančius ES žemės ūkio produktų kokybės politiką;

19. primena, kad ES jau gerokai sumažino savo prekybą iškreipiančią vidaus paramą ir prašo, kad kiti prekybos partneriai prisiimtų tokius pat tvirtus įsipareigojimus;

20. primena 2005 m. Honkongo ministrų konferencijoje PPO narių prisiimtą įsipareigojimą –pasiekti visų eksporto subsidijų formų panaikinimą lygiagrečiai visoms lygiavertį poveikį turinčioms eksporto priemonėms nustatant taisykles, visų pirma eksporto kreditų, valstybinių žemės ūkio prekybos įmonių ir pagalbos maistu reguliavimo;

21. mano, kad bendras muitų tarifų sumažinimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į ES pasiūlymą dėl vidaus paramos ir eksporto konkurencijos ramsčių, ir turėtų priklausyti nuo galimybės išlaikyti specialią apsaugos sąlygą, nuo išimtinio atleidimo nuo muitų tarifų supaprastinimo tvarkos, pakankamo tarifų mažinimo formulės lankstumo ir jautrių produktų priskyrimo; laikosi nuomonės, kad pasiūlytas jautrių produktų priskyrimo mechanizmas yra nepataisomai iškreiptas prievolės pasiekti žymų tarifinės kvotos padidinimą;

22. pabrėžia, kad vykdant PPO Dohos raundo derybas reikia vadovautis bendro įsipareigojimo principu; atkreipia dėmesį į tai, kad jau kuris laikas derybose linkstama sutelkti dėmesį į ribotą skaičių derybinių sričių, įskaitant žemės ūkį, kuriose ES turi daugiausiai gynybinių interesų, ir daroma nedaug pažangos kitose derybinėse srityse; tokia padėtis kelia grėsmę ES derybų pozicijai; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokia tvarka apsunkina galimybę įvertinti visą raundą;

23. dar kartą pabrėžia, kad besivystančioms šalims turėtų būti teisėtai leidžiama vykdyti politiką, kuria būtų kuriama šalies pridėtinė vertė;

24. pabrėžia, kad dėl kainų nepastovumo viso pasaulio mastu padidėjo maisto nepritekliaus problemos, kaip teigia Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), ir kad didesnis pasaulinės prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimas, kurį paskatino PPO susitarimai, iki šiol nepadėjo pasaulyje išnaikinti bado pavojaus; pabrėžia, kad ES taip pat privalo prisidėti prie pasaulio aprūpinimo maistu užtikrinimo;

PPO ginčų sprendimas

25. pažymi, kad pagal susitarimą dėl prekybos bananais išsprendžiamas 20 metų trukęs techniškai itin sudėtingas, keblus politiniu požiūriu ir svarbus PPO ginčas ir žengiamas svarbus žingsnis įtvirtinant taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą, drauge susitarimui galėtų tekti lemiamas vaidmuo padedant spręsti PPO derybų klausimus, susijusius su tropiniais produktais ir lengvatomis;

26. ragina Komisiją užtikrinti, kad su „jautienos hormonais“ susijusio ginčo sprendimas leis sustabdyti sankcijas ES produktams, užtikrinant, kad jautienos importas į ES bus vykdomas pagal ES reikalavimus;

27. atsižvelgdamas į ginčą dėl paukštienos dezinfekavimo chloru, mano, kad šių produktų importas į ES prieštarautų ES visuomenės saugių produktų paklausai ir pagrindiniams principams, kuriais pagrįstas Europos maisto gamybos modelis;

28. prašo Komisiją aktyviai ginti ES leidimų išdavimo ir prekybos GMO mechanizmą nuo puolimų PPO;

Žemės ūkis daugiašaliuose, regionų ir dvišaliuose prekybos santykiuose

29. mano, kad daugiašalių derybų pabaiga yra prioritetinis tikslas, kurio ES turi siekti; mano, kad dvišaliai prekybos susitarimai turi papildyti daugiašalius procesus, t. y. užtikrinti, jog būtų laikomasi Europos Sąjungoje jau galiojančių vienodų darbo sąlygų, bendrų aplinkos taisyklių ir maisto saugos standartų, taip pat užtikrinti, kad nebūtų skatinamos tik tvaraus vystymosi programos; primena, kad ES turi didelių aktyviųjų žemės ūkio interesų, visų pirma susijusių su kokybiškais perdirbtais produktais; mano, kad pagal dvišalius prekybos susitarimus su pagrindiniais prekybos partneriais galima sėkmingai ginti ES žemės ūkio produktų perdirbimo sektoriaus interesus eksporto srityje, o tai duotų didelę ekonominę naudą;

30. ragina užtikrinti, kad į ES importuojant žemės ūkio produktus Europos vartotojams būtų užtikrinami tokie pat vartotojų apsaugos, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos standartai bei minimalūs socialiniai standartai, kokie yra užtikrinami taikant Europos gamybos metodus, ir atkreipia dėmesį į tvirtą Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu; ragina Komisiją į dvišalius prekybos susitarimus įtraukti išlygas, kuriomis trečiosios šalys būtų įpareigotos laikytis tokių pačių sanitarinių ir fitosanitarinių sąlygų, kurios taikomos Europos gamintojams; mano, kad šiuose susitarimuose turi būti numatyta, kad būtų bent jau laikomasi tarptautinių įsipareigojimų ir standartų;

31. pabrėžia, kad siekiant išvengti „dvigubo mokėjimo“ – iš pradžių dvišaliu, paskui daugiašaliu lygmeniu – reikia paremti „vienos kišenės susitarimo“ koncepciją, pagal kurią nuolaidos dvišaliuose susitarimuose būtų susietos su galutiniais Dohos derybų rezultatais;

32. pabrėžia, kad svarbu griežtai taikyti lengvatines kilmės taisykles; ragina peržiūrėti visas prekybos lengvatas, Europos Sąjungos teikiamas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalims, kurių ekonomika sparčiai auga;

33. laikosi nuomonės, kad reikėtų nustatyti apribojimus siekiant užkirsti kelią neteisėtai praktikai, pavyzdžiui, trišalei prekybai, kai šalis eksportuoja savo produkciją į ES, pasinaudodama prieigos prie ES rinkos lengvatomis, ir savo reikmėms produktus importuoja iš užsienio; mano, kad siekiant užkirsti kelią tokiai neteisėtai veiklai reikėtų, jog ES siūlomos prieigos prie ES rinkos lengvatos neviršytų tikrų susijusių šalių gamybos ir eksporto gebėjimų;

34. ragina Komisiją tvirtai ginti geografinių nuorodų (GN) kaip esminės susitarimo dalies įtraukimą į Kovos su klastojimu prekyboje susitarimą (angl. ACTA); apgailestauja, kad neseniai baigtų ar vykstančių prekybos derybų ribose mūsų prekybos partneriai apsaugo tik „trumpojo sąrašo“ ES geografines nuorodas; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal strategiją „Globalioji Europa“ ir taikant PPO+ nuostatas dvišaliuose susitarimuose turėtų būti užtikrinta geresnė tarptautinė geografinių nuorodų apsauga; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog ypač Parlamentas ir Komisija tinkamai ir skaidriai konsultuotųsi su visomis suinteresuotomis šalimis;

35. primena, kad Laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Korėja suteikė galimybę pripažinti didelį skaičių geografinių nuorodų; ragina toliau dėti pastangas, kad ir ateityje tai būtų įtraukta į būsimus prekybos susitarimus; pažymi, kad pažymi, kad geografinių nuorodų apsauga ir pripažinimas trečiosiose šalyse yra potencialiai labai vertingas ES žemės ūkio ir maisto sektoriams;

36. pažymi, kad, pasak Komisijos, dėl ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo (LPS) ES eksportuotojams mokesčių našta galėtų kasmet sumažėti 380 mln. eurų, panaikinus muitus 99 proc. eksportuojamų ES žemės ūkio produktų;

37. prašo Komisiją užtikrinti, kad prekybos susitarimai nepakenktų ES vaisių ir daržovių įvežimo kainų sistemai, kartu išlaikant esamus importo grafikus; vis dėlto ragina Komisiją kuo greičiau padaryti pakeitimus, kurių reikia siekiant pagerinti sistemos veikimą;

38. visų pirma pabrėžia, kad sudėtinga prekių įvežimo kainų sistema, taikoma iš Maroko importuojamiems pomidorams, sukelia problemų; taigi ragina Komisiją nedelsiant atlikti reikalingus pakeitimus;

39. išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl ES ir Maroko susitarimo; atkreipia dėmesį į tai, kad, tuo tarpu, kai Europos rinkos buvo beveik visiškai atvertos importui iš Maroko, kai kuriems iš ES eksportuojamiems žemės ūkio produktams, pvz. obuoliniams vaisiams, vis dar taikomos kvotos;

40. apgailestauja, kad derybose dėl ES ir Maroko asociacijos susitarimo žemės ūkio skyriaus nebuvo suteikta jokių garantijų, susijusių su lengvatinių importo kvotų laikymusi arba Maroko eksportui taikomomis įvežimo kainomis;

41. ragina Komisiją laikytis savo įsipareigojimų dėl ES cukraus sektoriaus ir dvišalėse bei daugiašalėse prekybos derybose panaikinti sistemingas cukrui taikomas nuolaidas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į iniciatyvas, kurių imtasi cukraus sektoriuje: padidintas sektoriaus konkurencingumas ir tvarumas aplinkos apsaugos požiūriu, be to, padedama įgyvendinti ES vystymosi darbotvarkę teikiant lengvatas AKR ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

42. atkreipia dėmesį į tai, kad bet koks papildomų dvišalių patekimo į ES cukraus rinką lengvatų suteikimas trečiosioms šalims (pvz., Lotynų Amerikos šalims ir Ukrainai) destabilizuos ES cukraus rinką ir dėl to bus panaikintos lengvatos mažiausiai išsivysčiusioms ir AKR šalims; yra dar labiau susirūpinęs dėl to, kad tokios nuolaidos, kai jos teikiamos daugiausiai importuojančioms šalims, skatina apsikeitimo (angl. swap) mechanizmus; ragina Komisiją ir toliau neįtraukti cukraus ir cukraus kilmės produktų, įskaitant etanolį, į dvišalių derybų kompetencijos sritį;

43. apgailestauja dėl naujausio Komisijos pasiūlymo trejų metų laikotarpiui suteikti Pakistanui tarifinę kvotą taikant nulinę muito normą eksportuojant į ES 100 000 tonų etanolio per metus; pabrėžia, kad šiuo pasiūlymu, priešingai nei skelbiama, nebus suteikta tiesioginės ir skubios pagalbos Pakistano gyventojams, kenčiantiems nuo sezoninių liūčių; taip pat mano, kad šis pasiūlymas kenkia besivystančiai ir pažeidžiamai ES energijos iš atsinaujinančių šaltinių pramonei ir todėl nėra suderinamas su ES kovos su klimato kaitos, energetikos ir kaimo plėtros politika, bei su ES daugiašalėmis prekybos derybomis;

44. ragina Komisiją imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti importo muitų etanoliui apėjimo, kadangi vis didesni etanolio kiekiai patenka į ES mišinių, kuriems taikomi maži importo muitai, pavidalu;

45. ragina Komisiją užtikrinti, kad su šalimis, turinčiomis didelius žemės ūkio gamybinius pajėgumus ir eksporto apimtis, pvz. MERCOSUR šalimis, sudarytose ES laisvos prekybos sutartyse būtų numatytos simetrinės tarifų lengvatos;

46. pažymi, kad buvo atnaujintos derybos dėl ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimo, t. y. itin svarbaus ir 700 mln. žmonių aktualaus asociacijos susitarimo, kuris būtų plačiausio užmojo dviejų regionų susitarimas pasaulyje, taigi pabrėžia, kad Europos Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti visais derybų etapais;

47. mano esant nepriimtina, kad Komisija atnaujino derybas su MERCOSUR nesuteikdama galimybės viešai susipažinti su išsamiu poveikio vertinimu ir nepradėjusi tinkamų politinių diskusijų su Taryba ir Parlamentu; ragina parengti tyrimą, kuriame būtų įvertintas šių derybų poveikis Europos žemės ūkio sektoriams ir regionams, bei jį aptarti dar prieš apsikeičiant bet kokiais pasiūlymais dėl tarifų tarp ES ir MERCOSUR valstybių; nurodo, kad atsižvelgiant į derybų poveikį žemės ūkio sektoriui, jas būtina susieti su Dohos derybų raundu; taigi ragina Komisiją, kaip nurodyta jos mandate, nebaigti derybų su MERCOSUR tol, kol bus baigtas PPO derybų raundas; ragina Komisiją visapusiškai informuoti Tarybą ir Parlamentą apie derybų su MERCOSUR eigą, o ateityje iš anksto informuoti Tarybą ir Parlamentą apie tokių prekybos derybų pradžią;

48. yra labai susirūpinęs dėl galimo asociacijos susitarimo su MERCOSUR poveikio visam ES žemės ūkio sektoriui, nes MERCOSUR 2006 m. kovo mėn. pateikė prašymą dėl patekimo į ES žemės ūkio rinką, kuriuo buvo reikalaujama daug daugiau, nei siūloma ir taip dosniame ES pasiūlyme, pateiktame 2004 m.; taigi mano, jog būtina persvarstyti lengvatas, kad būtų apsaugoti mūsų ūkininkų interesai;

49. mano, kad derybose tarp ES ir MERCOSUR, kurios buvo pradėtos 1999 m. vadovaujantis Tarybai suteiktais įgaliojimais, nebuvo atsižvelgta į naujų valstybių narių nuomonę; todėl prašo Komisiją sustabdyti derybas iki tol, kol bus patvirtinti nauji įgaliojimai, kuriais būtų atsižvelgiama į naujų valstybių narių poziciją;

50. pažymi, kad žemės ūkio veiklos subjektų gamybos sąnaudos MERCOSUR šalyse yra kur kas mažesnės, įskaitant žemės, darbo ir kito kapitalo sąnaudas, ir kad MERCOSUR šalių gamintojai neturi laikytis tokių pačių standartų, taikomų aplinkos apsaugai, gyvūnų gerovei, maisto saugumui ir fitosanitarinėms priemonėms, kaip ES gamintojai; pabrėžia, kad reikia užtikrinti abiem pusėms naudingą derybų baigtį, t. y. užtikrinti, jog derybose būtų visapusiškai atsižvelgta į šio susitarimo padarinius ir poveikį, visų pirma į aplinkos ir socialines problemas; ragina Komisiją atlikti šio susitarimo poveikio žemės ūkio sektoriui vertinimą;

51. laikosi nuomonės, kad rinkos integracijos lygis MERCOSUR muitų sąjungoje šiuo metu yra nepakankamas, kad užtikrintų tinkamą importuotų prekių apyvartą regione; mano, kad nesant nuostatų, kuriomis būtų užtikrinama visapusiška ir veiksminga prekių cirkuliacija MERCOSUR zonoje, susitarimu nebūtų pasiekta jokios realios naudos;

52. apgailestauja dėl to, kad neseniai Komisija šalims, eksportuojančioms į ES bananus, suteikė tarifinių lengvatų; ragina pervarstyti pagal pagalbos labiausiai nutolusiems regionams programą Europos gamintojams teikiamą pagalbą, siekiant atlyginti gamintojams neigiamą poveikį, kurį šis tarifų sumažinimas turės ES rinkai; mano, kad panašiose būsimose prekybos derybose reikėtų atsižvelgti į Bendrijos gamintojų ir jų partnerių AKR šalyse interesus, siekiant nesusilpninti sektorių, kurie užtikrina daug darbo vietų;

53. pabrėžia, kad keliose Maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitose pabrėžiama, jog Brazilijos jautiena neatitinka ES gamintojų ir vartotojų reikalavimų dėl maisto saugos, gyvūnų identifikavimo ir atsekamumo, gyvūnų sveikatos ir ligų kontrolės;

54. primygtinai ragina Komisiją ištirti įvairius Brazilijos nacionalinės sveikatos priežiūros agentūros (ANVISA) parengtus pranešimus apie gausų ES ir daugumoje pasaulio šalių uždraustų pesticidų naudojimą Brazilijoje bei šiuose pranešimuose minimą dėl tokios praktikos kylantį didelį pavojų sveikatai;

55. reiškia didelį susirūpinimą dėl politikos, kurią, pažeisdama savo įsipareigojimus PPO, įgyvendina Argentina, siekdama apriboti maisto produktų, konkuruojančių su vidaus produkcija, importą; pažymi, kad šios priemonės prisideda prie Argentinos neautomatinės importo licencijavimo sistemos, kuri jau dabar daro neigiamą poveikį ES eksportui; ragina Komisiją imtis visų būtinų veiksmų užtikrinti, kad priemonės, prieštaraujančios derybų dėl ES ir MERCOSUR susitarimo dvasiai, būtų ryžtingai nutrauktos;

56. yra susirūpinęs dėl Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimuose padarytų nuolaidų vaisiams ir daržovėms; todėl teigia, kad vegetacinių periodų Viduržemio jūros šalių šiaurinėje ir pietinėje dalyse papildomumas ir toliau turėtų išlikti pagrindiniu veiksniu Viduržemio jūros šalims liberalizuojant prekybą žemės ūkio produktais Sąjungos viduje;

57. pabrėžia, kad nors tabako gaminiai privalo būti reglamentuojami taikant griežtą reguliavimo sistemą, tabako gaminių sudedamųjų dalių reglamentavimas ES bei tarptautiniu lygmeniu privalo būti vykdomas vadovaujantis proporcingu ir rizika paremtu požiūriu ir mokslo žiniomis; perspėja apie bet kokį, moksliniais faktais negrįstą visų sudedamųjų dalių draudimą, kuo iš esmės būtų uždrausti tradiciniai Europos maišyto tabako gaminiai, o tai turėtų didelių socialinių ir ekonominių padarinių ES tabako (Oriental ir Burley rūšių) augintojams, o visuomenės sveikatai tai neatneštų jokios naudos;

58. ragina Komisiją vedant derybas dėl ES prekybos susitarimų, įskaitant susitarimus su Kanada ir Ukraina, atsižvelgti į ES piliečių interesus, išlaikyti atvirumą ir nuolat informuoti Europos Parlamentą apie derybose pasiektą pažangą; apgailestauja, kad Komisija iki šiol neinformavo Europos Parlamento apie derybas dėl laisvos prekybos susitarimo tarp ES ir Kanados, nors šios derybos buvo pradėtos 2009 m. spalio mėn.; ragina Komisiją teikti Europos Parlamentui ir atsakingiems komitetams išsamią informaciją apie kiekvieną tolimesnį derybų raundą; tai pat yra susirūpinęs dėl galimų Komisijos suteiktų lengvatų derybose, ypač rinkų atvėrimo, GMO, pieno gamybos, intelektinės nuosavybės apsaugos ir kilmės ženklinimo srityse, bei ragina Komisiją nesuteikti jokių lengvatų, kurios galėtų turėti neigiamo poveikio Europos žemės ūkiui;

59. yra susirūpinęs dėl galimų su javais susijusių nuolaidų derybose su Ukraina, atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos produkcija labai konkurencinga ir Ukraina jau dabar naudojasi didžiausia trečiosioms šalims skirtos javų (kviečių ir miežių) kvotos, kuriai taikomi mažesni tarifai, dalimi; taigi ragina Komisiją teikti nuosaikesnį su šiuo sektoriumi susijusį pasiūlymą;

60. dar kartą pabrėžia prekybos žemės ūkio produktais svarbą ekonomikos raidai ir skurdo mažinimui besivystančiose šalyse; ragina ES padėti Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalims prisitaikyti prie vis didesnės konkurencijos pasaulyje;

61. prašo Komisiją tinkamai atsižvelgti į šią rezoliuciją rengiant ir įgyvendinant savo prekybos strategiją ateityje;

62. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL C 293E, 2006 12 2, p. 155.
[2] Priimti tekstai, P7_TA(2009)0110.
[3] Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2010)0088.
[4] Priimti tekstai, P7 TA-PROV(2010)0286.
[5] OL L 140, 2009 6 5, p. 16.
[6] OL L 194, 2001 7 18, p. 26.

Tuo metu, kai ES svarsto savo Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitį, užtikrinti žemės ūkio ir užsienio prekybos politikos nuoseklumą tampa vis svarbiau.

BŽŪP yra Europos integracijos simbolis, atspindintis vieną iš labiausiai išplėtotų ES viršvalstybinių sprendimų priėmimo formų. Viena po kitos sekusios BŽŪP reformos buvo vykdomos dėl įvairių vidaus ir išorės jėgų spaudimo. Daugiašalės prekybos derybos ir PPO žemės ūkio politikai taikomos taisyklės buvo pagrindinė BŽŪP reformos varomoji jėga. ES vidaus spaudimas dėl labiau į rinką orientuotos BŽŪP ir didesnio dėmesio kitoms Europos politikos sritims yra tolygiai atspindėti ES išorės prekybos politikoje, kai Komisijos derybų strategiją sudaro pasiūlymas atverti žemės ūkio rinką mainais už geresnį Europos pramonės produktų ir paslaugų patekimą į trečiųjų šalių rinkas.

Žemės ūkis ir prekyba yra dvi susikertančios politikos sritys. Šių dviejų ekonominių veiklų dinamika daro įtaką ir didžiąja dalimi yra veikiama reguliavimo priemonių daugiašaliu, regionų grupių, regionų ir dvišaliu lygmeniu. Šios reguliavo priemonės nėra statiškos; jos sukuria hierarchijas ir kinta derybų metu. Reglamentavimo įvairovė, skirtingi komerciniai interesai, įtampos prekybos srityje ir ginčai atspindi vidaus žemės ūkio politikos ir tarptautinės prekybos sudėtingumą.

Kadangi žemės ūkis yra ne tik ekonominė veikla ir kadangi žemės ūkio bei maisto politika turi tarnauti pagrindiniams tikslams, pavyzdžiui, maisto saugos ir saugumo, pagrindinis iššūkis yra veiksmingai suderinti prekybos ir ne prekybos klausimus. Šis suderinimas, priklausomai nuo integracijos lygio tarp teisinės sistemos sudedamųjų dalių (jis svyruoja nuo visiškos įvairovės žemiausiame lygmenyje iki vienodumo aukščiausiame, neužmirštant abipusio pripažinimo tarpiniame), kelia mažiau sunkumų ES lygmeniu negu daugiašaliu lygmeniu. Pasaulio prekybos organizacijoje negatyvią integraciją, kai šalinant kliūtis prekybai atveriamos rinkos, nepakankamai lydi teigiama integracija, kuri vykdoma vienodinant reglamentavimą. Tačiau PPO susitarimas dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SFS susitarimas) ir susitarimas dėl techninių kliūčių prekybai (TKP susitarimas) gali būti laikomi žingsniu naujos reglamentavimo filosofijos link.

Žemės ūkis buvo įtrauktas į PPO pagal Urugvajaus raundo susitarimą dėl žemės ūkio (SŽŪ), su ilgalaikiu tikslu „sukurti teisingą ir į rinką orientuotą prekybos žemės ūkio produkcija sistemą“ siekiant „iš esmės ir laipsniškai mažinti žemės ūkiui teikiamą paramą ir rinkos apsaugą“, „ir kad tą tikslą pasiekus būtų ištaisytas esamas ir užkirstas kelias galimam žemės ūkio rinkų apribojimui ir iškraipymui pasaulyje“.

Didžiausias sunkumas Dohos derybose dėl žemės ūkio yra tai, kad jose dalyvauja labai skirtingų žemės ūkio modelių ir interesų šalių grupės. Į neprekybinius ES ir kitų narių, turinčių daugiafunkcinį žemės ūkio modelį, nuogąstavimus nėra tinkamai atsižvelgiama. Šių derybų metu ES ilgą laiką laikėsi ir tam tikru mastu vis dar laikosi gynybinės pozicijos dėl žemės ūkio. Tačiau reiktų išdėstyti keletą pastabų dėl tam tikrų klaidingų koncepcijų, kurios neatsižvelgia į tai, kiek daug BŽŪP pasikeitė nuo jos sukūrimo.

ES yra didžiausias pasaulyje žemės ūkio prekių iš besivystančių šalių importuotojas, importuojantis daugiau žemės ūkio prekių negu JAV, Japonija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija sudėtos kartu. Dabartinį spaudimą dėl platesnio ES rinkos atvėrimo daugiausiai vykdo konkuruojantys žemės ūkio eksportuotojai. Lengvesnio patekimo į rinką suteikimas šioms šalims galėtų padaryti žalos ne ES žemės ūkio gamintojams, bet ir toms besivystančioms šalims, kurioms labiausiai to patekimo reikia ir kurių lengvatinė marža bus sumažinta.

Be to, ES, skirtingai nuo kitų pagrindinių partnerių, labai sumažino savo prekybą iškreipiančią paramą per tiesioginės pagalbos atsiejimą nuo gamybos ir per bendrą perėjimą prie intervencinio supirkimo kaip apsaugos, paliekant mažiau veiksmingas priemones kovai su didėjančiu rinkos nepastovumu. ES taip pat pateikė didelį pasiūlymą palaipsniui nutraukti eksporto subsidijas, kurios jau ir taip drastiškai sumažintos, su sąlyga, kad lygiavertės taisyklės būtų nustatytos kitoms eksporto skatinimo formoms, visų pirma eksporto kreditams ir garantijoms (ypač taikomiems JAV), žemės ūkio valstybinėms prekybos įmonėms (ypač Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Kanadoje), ir pagalbai maistu (plačiu mastu naudojamai JAV).

Dalyvaudama PPO veikloje, ES taip pat buvo atsakovė didelių ginčų atvejais, būtent „GMO“, „geografinių nuorodų“, „jautienos hormonų“ ir „chloru dezinfekuojamos paukštienos“ atvejais. Ginčo „jautienos hormonų“ atveju, nepaisant rūpesčio dėl ES visuomenės sveikatos teisėtumo ir nediskriminacinio priemonės pobūdžio, buvo nuspręsta, kad nebuvo jokio racionalaus ryšio tarp rizikos įvertinimo ir priemonės šiam tikslui pasiekti.

Buvo teigiama, kad PPO „teismo organų“ „teisminis agitavimas“ sprendžiant tam tikrus ginčus kelia didžiulį iššūkį PPO teisėtumui, žvelgiant iš demokratijos perspektyvos. Reikėtų pažymėti, kad PPO ginčų sprendimo mechanizmas plačiai laikomas svarbiausiu sisteminiu Urugvajaus raundo pasiekimu, ženklinančiu teisinio modelio pokytį, įgyvendintą įvedus privalomą sprendimą ir privalomus rezultatus.

PPO įsteigimas praplėtė reglamentavimo klausimų, kurie daro tiesioginį poveikį nacionalinei teisei ir politikai, sritį, dėmesį perkeliant nuo kliūčių, glūdinčių „prie sienų“, prie kliūčių, glūdinčių „tarp sienų“. Šis pokytis kelia klausimų dėl PPO narių veiklos teisėkūros srityje ir nustato (visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos, maisto saugos) standartus, kurie gali riboti prekybą. PPO susitarimuose nustatomi tikslai, kuriuos gali teisėtai vykdyti PPO nariai (pvz., XX GATT straipsnis, SFS ir TKP susitarimai). Pagal SPS susitarimą, daroma prielaida, kad nacionaliniai standartai atitinka PPO taisykles, jei jie yra pagrįsti tarptautiniais standartais (kaip suformuluota, pvz., Codex Alimentarius), o aukštesni nei tarptautiniai standartai turi būti pagrįsti moksliškai, atliekant rizikos įvertinimą.

Daugiašalėms prekybos deryboms patekus į aklavietes, ES siekė įgyvendinti dvišalius ir tarpregioninius prekybos susitarimus, norėdama papildyti, bet ne pakeisti daugiašalę sistemą. Kai kurie gali teigti, kad sudarę tokios rūšies susitarimą prekybos partneriai praras interesą sudaryti PPO susitarimą, jei gaus, ko siekia – pateks į tikslinę rinką. Čia jie mato grėsmę, kad tokių susitarimų plitimas gali pakenkti daugiašalės prekybos sistemai, sukuriant konkuruojančius prekybos blokus. Kiti gali pabrėžti, kad šie susitarimai suteikia galimybę, kurios šiuo metu nėra PPO, derėtis dėl darnaus vystymosi bei kitų sąlygų ir nuolaidas susieti su socialinių ir aplinkosaugos standartų laikymusi. Pirmenybė dvišaliams susitarimams gali būti teikiama paprasčiausiai dėl to, kad jie ne tokie sudėtingi ir dėl įsitikinimo, kad interesai bus geriau įgyvendinti vykdant prekybos partnerių atranką. Šiuo metu JAV ir ES konkuruoja, kas pirmiau ir kokiomis sąlygomis pateks į pagrindines naujas rinkas.

Vesdama tokias derybas, ES turi akivaizdžiai užtikrinti labiau subalansuotą požiūrį tarp įvairių sektorių ir skatinti tiek puolamuosius, tiek ginamuosius Europos žemės ūkio interesus. BŽŪP ir ES išorės prekybos politikos suderinimas turi užtikrinti Europos žemės ūkio modelio išsaugojimą ir taip pat vienodas sąlygas ES gamintojams pasaulio rinkoje.

Daugiafunkcinis Europos žemės ūkio sektoriaus vaidmuo gali pasitarnauti kaip naujų paradigmų katalizatorius, nes tiekiamos mūsų visuomenei labai svarbios viešosios gėrybės, kurių pasiūla negali būti užtikrinta per rinką: maisto saugumas, sauga ir kokybė už prieinamą kainą ES piliečiams. Pasaulyje didėja maisto produktų paklausa didesnių gamybos sąnaudų, didelio nepastovumo žemės ūkio rinkose, mažėjančių dirbamos žemės plotų, vandens ir energijos išteklių sąlygomis. Stipri BŽŪP yra nepaprastai svarbi, norint išsaugoti aplinkos tvarumą ir ekonominę plėtrą ES kaimo vietovėse, kylant grėsmei dėl žemės apleidimo ir kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo.

Ekonominė BŽŪP geografija yra susieta su kitais visuomenės ir politikos tikslais. Europos žemės ūkio sektorius sukuria aiškią pridėtinę vertę Europos ekonomikai ir vaidina strateginį vaidmenį 2020 m. ES strategijoje, skirtoje spręsti ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos uždavinius, su kuriais ES susiduria tarptautiniu mastu ir kaip pagrindinė pasaulinio masto veikėja. ES prekybos politika vaidins lemiamą vaidmenį, nustatant, ar žemės ūkis ir toliau visokeriopai ir teigiamai prisidės siekiant šių tikslų. Prekybos politika neturėtų stabdyti ES žemės ūkio sektoriaus dinamikos. Priešingai, prekybos politika ir žemės ūkio politika gali ir turi būti tarpusavyje suderintos.

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl ES žemės ūkio ir tarptautinės prekybos
(2010/2110(INI))

Nuomonės referentė (*): Godelieve Quisthoudt-Rowohl

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. ragina Komisiją griežtai laikytis PPO derybų įgaliojimų, pagal kuriuos Komisija negali imtis tolesnių veiksmų, nei jau įgyvendinta bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma, su sąlyga, kad iš prekybos partnerių bus gauta lygiaverčių nuolaidų; primena ES įsipareigojimą panaikinti eksporto subsidijas, taikant griežtą sąlygą, kad ES prekybos partneriai imsis atitinkamų veiksmų eksporto subsidijų ir visų kitų eksporto priemonių, turinčių lygiavertį poveikį, atžvilgiu;

2. primena, kad 2003 m. BŽŪP reforma ir 2008 m. atliktas jos patikrinimas parodė ES ryžto vykdyti reformas tvirtumą, nes buvo užbėgta galimiems Dohos raundo rezultatams už akių, o ES prekybos partneriai dar nepadarė lygiaverčių nuolaidų;

3. pažymi, kad pagal susitarimą dėl prekybos bananais išsprendžiamas 20 metų trukęs techniškai itin sudėtingas, keblus politiniu požiūriu ir svarbus PPO ginčas ir žengiamas svarbus žingsnis įtvirtinant taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą, drauge susitarimui galėtų tekti lemiamas vaidmuo padedant spręsti PPO derybų klausimus, susijusius su tropiniais produktais ir lengvatomis; mano, kad panašiose būsimose prekybos derybose reikėtų atsižvelgti į Bendrijos gamintojų ir jų partnerių AKR šalyse interesus, siekiant nesusilpninti sektorių, kurie užtikrina daug darbo vietų;

4. pažymi, kad atokiausi regionai yra neatskiriama Europos Sąjungos teritorijos dalis ir jiems turi būti taikomi visi prekybos susitarimai; pabrėžia, kad trapi šių regionų ekonomika, grindžiama žemės ūkiu, ir jų produktai konkuruoja su Lotynų Amerikos gamintojų, kuriems naudingas muitų tarifų mažinimas, produktais; pažymi, kad pagal SESV 349 straipsnį leidžiama pritaikyti Bendrijos politiką, atsižvelgiant į geografines ir ekonomines šių regionų sąlygas; ragina Komisiją derantis atsižvelgti į ypatingus atokiausių regionų interesus, siekiant nepakenkti šių regionų vystymuisi;

5. ragina Komisiją laikytis savo įsipareigojimų dėl ES cukraus sektoriaus ir dvišalėse bei daugiašalėse prekybos derybose panaikinti sistemingas cukrui taikomas nuolaidas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį iniciatyvas, kurių imtasi cukraus sektoriuje: padidintas sektoriaus konkurencingumas ir tvarumas aplinkos požiūriu, be to, padedama įgyvendinti ES vystymosi darbotvarkę teikiant lengvatas AKR ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

6. ragina Komisiją, norint teikti vartotojams patikimą ir aktualią informaciją apie produktus ir taip ginti vartotojų interesus, ir toliau siekti pagal PPO taisykles veiksmingiau saugoti geografines nuorodas (GN), t. y. išplėsti didesnės apsaugos, šiuo metu taikomos vynui ir stipriems alkoholiniams gėrimams (Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), 23 straipsnis), taikymo sritį taip, kad ši apsauga būtų taikoma visoms GN, taip pat nustatyti pranešimo apie GN ir jų registravimo sistemą;

7. ragina Komisiją ir toliau laikytis dar griežtesnės pozicijos dėl GN įtraukimo į Kovos su klastojimu prekybos susitarimo taikymo sritį ir dėl GN klausimo įtraukimo į dvišales prekybos derybas;

8. mano, kad daugiašalių derybų pabaiga yra prioritetinis tikslas, kurio ES turi siekti; mano, kad dvišaliai prekybos susitarimai turi papildyti daugiašalius procesus, t. y. užtikrinti, jog būtų laikomasi Europos Sąjungoje jau galiojančių vienodų darbo sąlygų, bendrų aplinkos taisyklių ir maisto saugos standartų, taip pat užtikrinti, kad nebūtų skatinamos tik tvaraus vystymosi programos; primena, kad ES turi didelių aktyviųjų žemės ūkio interesų, visų pirma susijusių su kokybiškais perdirbtais produktais; mano, kad pagal dvišalius prekybos susitarimus su pagrindiniais prekybos partneriais galima sėkmingai ginti ES žemės ūkio produktų perdirbimo sektoriaus interesus eksporto srityje, o tai duotų didelę ekonominę naudą;

9. pažymi, kad atnaujintos derybos dėl ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimo, t. y. itin svarbaus ir 700 mln. žmonių aktualaus asociacijos susitarimo, kuris būtų plačiausio užmojo dviejų regionų susitarimas pasaulyje, taigi pabrėžia, kad Europos Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti visais derybų etapais; pabrėžia, kad reikia užtikrinti abiem pusėms naudingą derybų baigtį, t. y. užtikrinti, jog derybose būtų visapusiškai atsižvelgta į šio susitarimo padarinius ir poveikį, visų pirma į aplinkos ir socialines problemas; ragina Komisiją atlikti šio susitarimo poveikio žemės ūkio sektoriui vertinimą;

10. pabrėžia, kad visi ES rinkai tiekiami vietos ar importuoti produktai turi ir toliau atitikti tuos pačius griežtus maisto saugos reikalavimus; kalbant apie gyvūnų gerovę ir aplinkos standartus, ragina Komisiją visokeriopai stengtis rasti bendrą sutarimą su trečiosiomis šalimis tais atvejais, kai standartai griežtesni už tarptautines rekomendacijas, taip pat į dvišalius savo prekybos susitarimus įtraukti nuostatas dėl tarptautinių standartų patvirtinimo ir užtikrinimo, kad jų būtų laikomasi;

11. ragina Komisiją remti ES prekybos partnerius, kai pastarieji toliau stengiasi gerinti socialinius ir aplinkos standartus, siekiant užkirsti kelią ES konkurencingumo mažėjimui pasaulio žemės ūkio produktų rinkoje ir nustatyti nuoseklius bei išsamius minėtųjų sričių standartus;

12. pabrėžia, kad svarbu griežtai taikyti lengvatines kilmės taisykles; ragina peržiūrėti visas prekybos lengvatas, Europos Sąjungos teikiamas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalims, kurių ekonomika sparčiai auga;

13. dar kartą pabrėžia prekybos žemės ūkio produktais svarbą ekonomikos raidai ir skurdo mažinimui besivystančiose šalyse; ragina ES padėti Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalims prisitaikyti prie vis didesnės konkurencijos pasaulyje;

14. pabrėžia poreikį, kad prekybos politika padėtų spręsti aprūpinimo maistu ir jo savarankiškumo problemas; ragina labiau stebėti biokuro programų poveikį apsirūpinimui maistu ir koordinuoti eksporto ribojimo priemones, siekiant neleisti padidėti jokiai būsimai maisto krizei;

15. yra susirūpinęs dėl galimų su javais susijusių nuolaidų derybose su Ukraina, atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos produkcija labai konkurencinga ir Ukraina jau dabar naudojasi didžiausia trečiosioms šalims skirtos javų (kviečių ir miežių) kvotos, kuriai taikomi mažesni tarifai, dalimi; taigi ragina Komisiją teikti nuosaikesnį su šiuo sektoriumi susijusį pasiūlymą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl ES žemės ūkio ir tarptautinės prekybos
(2010/2110(INI))

Nuomonės referentė: Patrizia Toia

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje teigiama: „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims.“

2. pabrėžia, kad politikos suderinamumo vystymosi labui taikymas žemės ūkiui ir prekybai taip pat turės įtakos ir Tūkstantmečio vystymosi 1 tikslo (ypač didelio skurdo ir bado panaikinimas) ir 8 tikslo (pasaulinė partnerystė vystimosi labui) įgyvendinimui, be kita ko, taikant sąžiningesnes prekybos taisykles ir prieigos prie rinkos nuostatas;

3. pabrėžia, kad dėl kainų nepastovumo visos planetos mastu padidėjo maisto nepritekliaus problemos, kaip teigia Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), ir kad didesnis pasaulinės prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimas, kurį paskatino Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimai, iki šiol nepadėjo pasaulyje išnaikinti bado pavojaus; pabrėžia, kad ES taip pat privalo prisidėti prie pasaulio aprūpinimo maistu užtikrinimo;

4. pritaria laipsniškam eksporto subsidijų mažinimui ir tikisi, kad greitai bus baigtos Dohos derybos;

5. pažymi, kad praeityje eksporto subsidijos sudarė sąlygas pigių ES produktų dempingui besivystančiose šalyse, o tai iškraipė konkurenciją su vietos gamintojais ir sumažino jų gamybos pajėgumus;

6. dar kartą primena apie susirūpinimą ES prekybos strategija („Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje“), kurioje didžiausias dėmesys skiriamas konkurencijai ir ES produktų prieigai prie rinkos, tačiau kurioje nesama vystymąsi skatinančios koncepcijos; ragina per vykstančias derybas dėl Europos partnerystės susitarimų daugiau dėmesio skirti vystymosi klausimams;

7. dar kartą pabrėžia, kad besivystančioms šalims turėtų būti teisėtai leidžiama vykdyti politiką, kuria būtų kuriama šalies pridėtinė vertė; pažymi, kad perpus sumažinus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių žemės ūkio produktams taikomus importo tarifus, besivystančioms šalims būtų sukaupta apytiksliai 10 mlrd. JAV dolerių; mano, kad dabartinė ES prekybos sistema, pagal kurią žaliavos apmokestinamos mažiau nei perdirbtos prekės, trukdo besivystančių šalių industrializacijai; skatina ir toliau mažinti žemės ūkio importo iš besivystančių šalių tarifus, siekiant skatinti nuolatinį gerovės kūrimą ir suteikti šioms šalims realias galimybes patekti į rinką;

8. ragina per diskusijas dėl BŽŪP po 2013 m. patvirtinti globalesnę perspektyvą, kuri leistų išplėsti galimybes patekti į rinką besivystančioms šalims ir sudarytų joms sąlygas konkuruoti savo nacionalinėse ir regioninėse rinkose;

9. pabrėžia, kad Komisija turi skaidriai ir atsiskaitydama vykdyti poveikio vertinimus bei konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, ypač reguliariai palaikyti dialogą su atitinkamais Europos Parlamento komitetais, įskaitant Vystymosi komitetą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Laima Liucija Andrikienė, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Harlem Désir, Christofer Fjellner, Joe Higgins, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, David Martin, Vital Moreira, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Keith Taylor, Paweł Zalewski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

George Sabin Cutaş, Ryszard Czarnecki, Małgorzata Handzlik, Salvatore Iacolino, Maria Eleni Koppa, Jörg Leichtfried, Michael Theurer, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Giommaria Uggias

Teisinė informacija - Privatumo politika